CP v2

Blog

  • „Google“ atveria pažangiausius DI modelius Europai: 200 mokslininkų gaus prieigą ir 3 mln. eurų kreditų

    „Google“ atveria pažangiausius DI modelius Europai: 200 mokslininkų gaus prieigą ir 3 mln. eurų kreditų

    „Google DeepMind“ ir „Alphabet“ debesijos padalinys „Google Cloud“ pranešė suteiksiantys iki 200 aukšto lygio Europos mokslininkų tiesioginę prieigą prie pažangiausių bendrovės DI modelių. Kartu tyrėjams bus skirta apie 3 000 000 eurų vertės skaičiavimo resursų kreditų, kurie paprastai yra viena didžiausių kliūčių dirbant su dideliais modeliais.

    Bendrovės teigimu, programa skirta paspartinti mokslinius tyrimus ir sustiprinti Europos konkurencingumą srityse, kuriose DI tampa esminiu proveržio įrankiu. Tokios iniciatyvos atspindi platesnę tendenciją, kai pažangiausi modeliai ir skaičiavimo galia vis dažniau skiriami ne tik komercijai, bet ir akademiniams bei viešojo intereso projektams.

    Skelbiama, kad atrinkti tyrėjai gaus prieigą prie svarbiausių „Google“ mokslinių įrankių, įskaitant „AlphaFold 3“, „WeatherNext“, „AlphaGenome“, „AlphaEvolve“ ir „AlphaEarth Foundations“. Šie sprendimai orientuoti į skirtingas sritis, nuo baltymų struktūrų ir genomo analizės iki orų prognozavimo bei Žemės stebėsenos duomenų interpretavimo.

    „Google“ akcentuoja, kad praktinė nauda gali būti labai plati: greitesnis ekstremalių orų reiškinių modeliavimas, tikslesnis molekulinių struktūrų atpažinimas, efektyvesnė biologinių procesų analizė ir geresnis aplinkos pokyčių stebėjimas. Tokiose srityse net nedideli tikslumo ar skaičiavimo greičio patobulinimai gali sutrumpinti tyrimų ciklus nuo mėnesių iki savaičių.

    Kol kas bendrovė neįvardijo, kurie konkrečiai mokslininkai ar institucijos gaus prieigą prie šių modelių. Praktikoje atrankos kriterijai paprastai apima tyrimų reikšmingumą, duomenų saugos reikalavimų laikymąsi ir gebėjimą rezultatus paversti apčiuopiama moksline ar visuomenine nauda.

    Ši žinia pasirodo fone, kai Europoje daugėja naujų DI laboratorijų, įkurtų buvusių „DeepMind“ tyrėjų. Pastaraisiais mėnesiais viešumo sulaukė keli Londone įsikūrę projektai, o rinkoje toliau auga investicijų apimtys į DI komandas, kuriančias naujos kartos modelius, agentus ir mokslui pritaikytas sistemas.

    Ekspertai pastebi, kad prieiga prie pažangiausių modelių ir skaičiavimo kreditų akademinei bendruomenei dažnai tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu instrumentu. Tai leidžia spartinti tyrimus, auginti talentus ir formuoti ekosistemą, kurioje naujos idėjos greičiau pasiekia taikomąją stadiją, o Europa gali išlaikyti stiprias pozicijas pasaulinėje DI ir mokslo konkurencijoje.

  • „Salience Labs“ pritraukė 115 mln. eurų: fotoniniai lustai žada atlaisvinti DI duomenų centrų tinklus

    „Salience Labs“ pritraukė 115 mln. eurų: fotoniniai lustai žada atlaisvinti DI duomenų centrų tinklus

    Fotoninių lustų kūrėja „Salience Labs“, kuri orientuojasi į ryšio sprendimus DI duomenų centrams, pritraukė apie 115 mln. eurų B serijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad finansavimo raundas buvo viršytas, o lėšos bus skirtos optinių komutatorių diegimui ir gamybos plėtrai.

    Investicijai vadovavo „Bullhound Capital“, prisijungė AMD Ventures, Intel Capital, SBI Group, Hudson River Trading ir British Business Bank. Kartu dalyvavo ir ankstesni investuotojai, o „Bullhound Capital“ atstovas Callum Stewartas prisijungs prie „Salience Labs“ valdybos.

    Kas yra optinis grandynų komutavimas?

    „Salience Labs“ kuria optinio grandynų komutavimo sprendimus, skirtus spartinti duomenų srautus tarp grafinių procesorių DI infrastruktūroje. Augant skaičiavimo apkrovoms, vis daugiau kliūčių persikelia iš pačių lustų į tinklą, ypač kai reikia sujungti daug GPU per kelias spintas ar net visą duomenų centrą.

    Bendrovės teigimu, visiškai optinė ir į lustą integruota architektūra turėtų padėti sujungti tūkstančius GPU per kelias stovo eilutes. Tikslas yra didesnis pralaidumas, mažesnės energijos sąnaudos ir efektyvesnis resursų išnaudojimas dideliuose DI klasteriuose.

    Kodėl tai svarbu DI duomenų centrams?

    DI modelių mokymas ir inferencija vis dažniau remiasi didžiuliais GPU telkiniais, kuriems reikalingas itin greitas tarpusavio ryšys. Kai duomenų centrai plečiasi, tradicinės tinklo architektūros brangsta, sudėtingėja ir ima riboti našumą, nes auga delsos, energijos ir įrangos mastelio problema.

    Optinis komutavimas vertinamas kaip viena realiausių krypčių mažinti šiuos „siaurus kaklelius“, nes dalį jungčių galima perkelti į optinį lygmenį. Tai ypač aktualu, kai DI darbo krūviai reikalauja nuolatinio didelio pralaidumo tarp skirtinguose stovuose esančių GPU.

    „Optinis grandynų komutavimas atliks kritinį vaidmenį DI duomenų centrų tinkle. Plečiantis optinėms jungtims, reikia našiai veikiančių optinių komutatorių, kad būtų pasiekta ekonomika, kurios reikalauja darbo krūviai“, – sakė „Salience Labs“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Vaysh Kewada.

    Plėtra po demonstracijos ir gamybos partnerystės

    Finansavimas seka po bendrovės pademonstruoto 64 jungčių visiškai optinio fotoninio komutatoriaus, kurį ji pristatė kaip reikšmingą žingsnį silicio fotonikos optinio grandynų komutavimo srityje. „Salience Labs“ taip pat kuria didesnės talpos 128 ir 256 jungčių sprendimus, skirtus didesniems tinklams.

    Bendrovė teigia dirbanti su „Keysight Technologies“ ir „Tower Semiconductor“, siekdama didinti gamybos apimtis. Taip pat planuojama plėsti veiklą Silicio slėnyje, atidarant antrą lokaciją JAV Vakarų pakrantėje, ir žengti į papildomas rinkas.

    Pasak „Salience Labs“, pritrauktos lėšos bus nukreiptos į technologijos diegimą, didelės apimties gamybos pajėgumų auginimą ir naujos kartos produktų kūrimą. Kartu numatoma plėsti inžinerijos komandą, kad būtų galima greičiau pereiti nuo prototipų prie plačios apimties komercinių diegimų.

  • „Rohlik“ įkūrėjas stato ant DI: „Duvo“ pritraukė 32 mln. eurų ir žada mažiau rankinio darbo

    „Rohlik“ įkūrėjas stato ant DI: „Duvo“ pritraukė 32 mln. eurų ir žada mažiau rankinio darbo

    Čekų verslininkas Tomáš Čupr, žinomas kaip internetinės maisto prekybos grupės Rohlik įkūrėjas, stiprina naują kryptį: jo įkurta įmonė „Duvo“ pranešė pritraukusi 32 mln. eurų A serijos investiciją. Pagrindiniu investuotoju tapo „Balderton Capital“, taip pat dalyvavo „Index Ventures“, „Northzone“ ir „Credo Ventures.

    Po šio etapo bendra „Duvo“ pritrauktų lėšų suma išaugo iki 48 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad kapitalas bus skirtas plėtrai, pirmiausia orientuojantis į mažmeninę prekybą ir plataus vartojimo prekių gamintojus, kur procesų grandinė ypač fragmentuota.

    „Duvo“ save pozicionuoja kaip įmonės operacinę sistemą, sujungiančią procesus į vieną platformą. Idėja paprasta: vietoj daugybės atskirų automatizavimo projektų įmonė siūlo vieną sluoksnį, kuriame veikia taisyklės, tvirtinimai, stebėsena ir integracijos.

    Sprendimas gimė iš praktinių problemų, su kuriomis Čupr susidūrė augindamas Rohlik. Įdiegti automatizavimą didelėje organizacijoje jam pasirodė sudėtinga ne dėl technologijų stokos, o dėl to, kad realūs darbo procesai dažnai nėra aiškiai aprašyti.

    „Sakydavau: kurkime šiuos agentus, ką galime automatizuoti. Bet kai paprašydavau detaliai paaiškinti procesą su visomis išimtimis, paaiškėdavo, kad daug žinių gyvena žmonių galvose“, – sakė Tomáš Čupr.

    Pasak bendrovės, „Duvo“ tam naudoja produktą „Duvo Clarity“, kuris per pokalbius su darbuotojais, ekrano įrašus ir dokumentus padeda suprasti, kaip darbas vyksta iš tikrųjų. Vėliau DI agentai sudėlioja procesų žemėlapį, identifikuoja automatizavimo vietas ir atskiria žingsnius, kur vis dar būtinas žmogaus sprendimas.

    Vienas iš „Duvo“ pažadų rinkai yra greitesnis startas be didžiulių IT diegimo komandų. Platforma gali vykdyti patvirtintus veiksmus skirtingose sistemose, tiek per programavimo sąsajas, tiek imituodama veiksmus įprastose vartotojo aplinkose, kai sąsajų nėra.

    „Norėjome sukurti įmonės superprogramą, operacinę sistemą, kuri užsideda ant esamų sistemų ir suveda viską į vieną vietą“, – sakė Čupr.

    „Duvo“ pabrėžia, kad nesiekia pakeisti ERP ar sandėlių valdymo sprendimų, o nori supaprastinti kasdienį darbą vienu interfeisu. Darbuotojai jame mato užduotis, tvirtina sprendimus, eskaluoja klausimus, o vadovai stebi progresą ir laukiančius patvirtinimus.

    Įkūrėjas DI vertina kaip produktyvumo didinimo įrankį, o ne tiesioginį etatų mažinimo mechanizmą. Jo teigimu, didžiausia vertė atsiranda tada, kai organizacija pradeda daryti darbus, kuriems anksčiau tiesiog neužtekdavo laiko, pavyzdžiui, nuolat tikrinti rizikas tiekimo grandinėje ar prekių trūkumus.

    „Duvo“ atvirai kalba ir apie rinkos atšalimą: DI sprendimų tiekėjų daug, tačiau ne visų ekonomika tvari. Bendrovė akcentuoja, kad įmonėms vis svarbesni taps aiškiai pamatuojami rezultatai, saugumo kontrolės ir diegimo kaštai, ypač atnaujinant sutartis po pirmųjų bandomųjų metų.

    Šį skeptiškesnį požiūrį sustiprina ir analitikų prognozės. „Gartner“ yra paskelbusi vertinimą, kad iki 2027 metų pabaigos daugiau nei 40 proc. agentinių DI projektų gali būti nutraukti dėl augančių kaštų, neaiškios vertės ir nepakankamų rizikos valdymo priemonių.

    „Duvo“ teigia, kad siekia išsiskirti gebėjimu prisitaikyti prie skirtingų DI modelių ir infrastruktūros poreikių. Bendrovė nurodo turinti SOC 2 Type II, ISO 27001 ir ISO 42001 sertifikatus, o klientams žada auditavimo pėdsaką, fiksuojantį patvirtinimus ir pakeitimus sujungtose verslo sistemose.

    Nors pradžia siejasi su mažmena, „Duvo“ jau kalba apie naudojimo atvejus bankininkystėje, draudime ir energetikoje. Argumentas tas pats: organizacijose gausu rankinio darbo tarp skirtingų sistemų, daug procesų remiasi skaičiuoklėmis ir el. paštu, o kritiniai sprendimai priklauso nuo pavienių žmonių patirties.

    Įmonė taip pat pradeda ryškesnę plėtrą JAV rinkoje, kur naujos programinės įrangos išbandymas dažnai vyksta greičiau, tačiau klientų lojalumas gali būti mažesnis nei Europoje. „Duvo“ teigimu, dalis investicijų bus nukreipta į pardavimus, rinkodarą ir partnerystes, įskaitant bendradarbiavimą su konsultacijų įmonėmis.

    Investuotojai „Duvo“ idėją sieja su praktine įkūrėjo patirtimi. „Balderton Capital“ partneris Robas Moffatas pažymėjo, kad patikimai pritaikyti DI agentus didelėse organizacijose vis dar sunku, o „Duvo“ stiprybė esą yra gebėjimas fiksuoti, kaip darbas vyksta realybėje, ir tuomet tai automatizuoti vieningoje sistemoje.

  • „Skeleton Technologies“ peržengė 1 mlrd. eurų vertę: „Siemens“ investicija atveria kelią plėtrai JAV

    „Skeleton Technologies“ peržengė 1 mlrd. eurų vertę: „Siemens“ investicija atveria kelią plėtrai JAV

    Estijoje įkurta energijos kaupimo technologijų bendrovė „Skeleton Technologies“ pranešė pritraukusi strateginę „Siemens“ investiciją, po kurios įmonės vertė viršijo 1 milijardo eurų ribą. Partnerystė siejama su augančia didžiųjų debesijos tiekėjų paklausa sprendimams, kurie stabilizuoja energijos tiekimą DI duomenų centrams.

    Bendrovė skelbia, kad naujas finansavimas pirmiausia bus nukreiptas į gamybos pajėgumų plėtrą JAV ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą Silicio slėnyje. Tikslas yra priartėti prie stambiausių klientų ir greičiau komercializuoti sprendimus, skirtus didelio tankio skaičiavimams.

    DI duomenų centrai keičia elektros poreikį

    Pastaraisiais metais didžiausiu iššūkiu tampa ne tik serverių kiekis, bet ir tai, kaip jie vartoja elektrą. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulinis duomenų centrų elektros suvartojimas iki 2030 metų gali beveik padvigubėti, o DI darbo krūvius aptarnaujančių centrų poreikiai gali augti dar sparčiau.

    DI skaičiavimams naudojami GPU klasteriai apkrovą keičia milisekundėmis, todėl tinkle atsiranda staigūs šuoliai, pikai ir harmonikos. Tokios svyravimų bangos didina nuostolius, apsunkina įrangos apsaugą ir gali mažinti realų skaičiavimo našumą, jei energijos tiekimo grandinė nespėja reaguoti.

    Superkondensatoriai kaip atsakas į apkrovos šuolius

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad jų didelės galios sistemos padeda suvaldyti greitus apkrovos pokyčius arčiau pačios įrangos, sumažina harmonikas ir stabilizuoja maitinimą. Įmonė nurodo, kad toks sprendimas gali lemti iki 40 proc. energijos sutaupymą ir dviženklį GPU našumo pagerėjimą, priklausomai nuo infrastruktūros architektūros.

    Technologijos pagrindas yra bendrovės kuriama „Curved Graphene“ medžiaga, skirta itin greitam energijos atidavimui, efektyvumui ir ilgaamžiškumui. Įmonė pabrėžia, kad vien elementų nepakanka, todėl superkondensatoriai jungiami su galios elektronika ir valdymo sistemomis, leidžiančiomis valdyti sparčiai kintančius DI klasterių poreikius.

    „DI plečiasi greičiau nei jį palaikanti energijos infrastruktūra. Ribojantis veiksnys dažnai yra ne tai, kiek GPU galite nusipirkti, o kiek skaičiavimo galite išspausti iš kiekvieno GPU ir kiekvieno turimo megavato“, – sakė „Skeleton Technologies“ vadovas Taavi Madiberkas.

    „Mūsų sistemos pašalina energijos svyravimus kaip apribojimą, leidžia greičiau gauti daugiau skaičiavimo galios ir kartu suteikia iki 40 proc. energijos taupymą bei dviženklį GPU našumo pagerėjimą. Ši devynių skaitmenų investicija, kuriai vadovauja „Siemens“, suteikia pramoninį mastą plėsti gamybą JAV ir sukurti pilną vertės grandinę nuo elementų iki sistemų“, – teigė jis.

    Ką reiškia „Siemens“ partnerystė

    „Siemens“ ir „Skeleton Technologies“ bendradarbiauja ne pirmus metus, o naujas etapas orientuotas į DI duomenų centrų infrastruktūrą JAV rinkoje. „Siemens Digital Industries“ anksčiau prisidėjo projektuojant ir automatizuojant „Skeleton Technologies“ gamyklą Leipcige, kuri tapo svarbia įmonės gamybos plėtros dalimi.

    Dabar bendrovės planuoja jungti „Siemens“ patirtį pramoninėje elektros infrastruktūroje su „Skeleton Technologies“ greito atsako energijos sistemomis. Akcentuojama kryptis nuo elektros tinklo iki serverių spintų, kad duomenų centrai galėtų stabiliau veikti, geriau išnaudoti galią ir mažinti energijos nuostolius.

    „Skeleton Technologies“ taip pat skelbia planuojanti reikšmingas investicijas veiklos mastelio didinimui ir moksliniams tyrimams JAV, įskaitant vietinės elementų gamybos kūrimą. Tai leistų suformuoti integruotą vertės grandinę JAV ir sumažinti tiekimo bei diegimo rizikas klientams, kurie sparčiai plečia DI infrastruktūrą.

    „„Skeleton Technologies“ portfelis puikiai papildo „Siemens“ visapusišką duomenų centrų pasiūlą. Mūsų bendras inovacijų planas leis pasiūlyti etaloninius sprendimus naujos kartos duomenų centrų infrastruktūrai, pasitelkiant stiprų gamybos tinklą Europoje ir JAV“, – sakė „Siemens“ atstovas Markus Grabmeier.

  • Nuo tėčio dirbtuvių iki „Simbolių dialogo“: antros kartos juvelyrė atveria savo kolekciją

    Nuo tėčio dirbtuvių iki „Simbolių dialogo“: antros kartos juvelyrė atveria savo kolekciją

    Spalio 14 dieną 16.30 valandą Nemenčinės kultūros centre vyks juvelyrės Marijos Vaitiekienės parodos „Simbolių dialogas“ pristatymas. Renginyje lankytojai bus kviečiami susipažinti su kūriniais, kuriuose šiuolaikinė juvelyrika jungiama su baltų simbolikos interpretacijomis.

    Parodos istorija prasideda gerokai anksčiau nei pirmieji eskizai: autorė augo šalia tėčio, juvelyro Jurijaus Mochnačiovo, dirbtuvių. Ilgametė šeimos amato patirtis, mugės ir kasdienis darbas su metalu tapo pagrindu, iš kurio gimė savarankiškas kūrybinis balsas.

    Kelias nuo stebėtojos iki kūrėjos

    Marija Vaitiekienė pasakoja, kad ilgą laiką save matė ne dirbtuvėse, o komunikacijoje, fotografijoje ir istorijų pasakojime. Vis dėlto smalsumas giliau suprasti procesą atvedė į metalų apdirbimo studijas, kur kūryba iš stebėjimo virto praktika.

    Šiuolaikinėje juvelyrikoje vis labiau vertinamas autorinis pasakojimas, riboto tiražo kūriniai ir rankų darbo kilmės skaidrumas, o pirkėjai dažnai ieško ne vien estetikos, bet ir prasmės. Tokios tendencijos ryškėja ir Lietuvoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama kūrinių idėjai, medžiagų kilmei bei tvarumui.

    Medžiaga, tvarumas ir idėja

    Anot kūrėjos, iš tėčio ji perėmė ne tik darbo įgūdžius, bet ir požiūrį į medžiagą: metalo likučiai ar senos detalės gali tapti naujo kūrinio pradžia. Tai atitinka platesnę kryptį juvelyrikoje, kai vis dažniau renkamasi perdirbtas metalas, taisomi ar perdirbami senesni papuošalai, o ilgaamžiškumas laikomas vertybe.

    Kartu svarbi kūrybinė laisvė: idėja dažnai diktuoja formą ir techniką, o ne atvirkščiai. Dėl to juvelyrika tampa ne tik aksesuaru, bet ir konceptualiu objektu, kalbančiu apie žmogaus tapatybę, atmintį ir ryšį su tradicija.

    Ką pasakos „Simbolių dialogas“?

    Pirmoji autorinė kolekcija „Simbolių dialogas“ įkvėpta baltų simbolikos ir jos šiuolaikinių prasmių. Kolekcija skirstoma į keturias temas: „Kilmė – Žemė“, „Ugnis – Transformacija“, „Dangus – Likimas“ ir „Atmintis – Vidinė archeologija“.

    Kūriniuose naudojamos medžiagos parenkamos ne vien dėl išvaizdos, bet ir dėl simbolinių asociacijų: bronza, varis, gintaras, safyras ir meteoritas. Autorė pabrėžia, kad medžiagos pačios savaime neša istorijas, todėl papuošalas tampa dialogu tarp praeities ir dabarties, tarp tradicijos ir šiandienos žmogaus.

    Parodos „Simbolių dialogas“ pristatymas ir patyriminės juvelyrikos dirbtuvės vyks spalio 14 dieną 16.30 valandą Nemenčinės kultūros centre. Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 19 dienos, o renginys nemokamas.

    Projektas iš dalies finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

  • Vilniaus rajono biatlonininkai Ignalinoje skynė medalius: prabilo, kas nulėmė sėkmę

    Vilniaus rajono biatlonininkai Ignalinoje skynė medalius: prabilo, kas nulėmė sėkmę

    Ignalinoje spalio 10–11 dienomis surengtos Lietuvos biatlono taurės varžybos Vilniaus rajono sporto centro atletams tapo itin sėkmingos: skirtingose amžiaus grupėse jie iškovojo prizines vietas ir parodė stabilų pasirengimą sezono pradžioje.

    Pirmąją varžybų dieną sportininkai startavo individualiose rungtyse, kuriose dalyviams teko įveikti nuo 4 iki 10 kilometrų distancijas. Šio formato specifika ta, kad rezultatą lemia ne tik greitis trasoje, bet ir šaudymo tikslumas, todėl net ir keli netaiklūs šūviai gali kainuoti pozicijas.

    2008–2009 metais gimusių vaikinų grupėje Lukaš Mincevič 10 kilometrų distancijoje iškovojo antrąją vietą. Nuotolį jis įveikė per 33 minutes 30,6 sekundės, o per keturis šaudymo etapus suklydo septynis kartus.

    Toje pačioje amžiaus grupėje Dominik Novickas šaudykloje padarė devynias klaidas ir užėmė šeštąją vietą. Jo laikas 10 kilometrų distancijoje siekė 39 minutes 6,9 sekundės.

    2010–2011 metais gimusių berniukų grupėje Antoni Butkevič užėmė trečiąją vietą: 10 kilometrų distanciją jis įveikė per 38 minutes 43,4 sekundės. Šaudykloje sportininkas nepataikė 11 kartų, kas šiame formate paprastai tampa didžiausiu iššūkiu net ir gerai slidinėjantiems dalyviams.

    Toje pačioje grupėje Radoslav Gužauskas taip pat suklydo 11 kartų ir finišavo šeštas, 10 kilometrų trasai sugaišęs 42 minutes 43,3 sekundės. Treneriai pabrėžia, kad sezono pradžioje dažnai ryškiausiai matomas būtent šaudymo stabilumo trūkumas, kurį vėliau padeda išlyginti planingos treniruotės.

    Supersprintas ir jauniausių startai

    Antrąją varžybų dieną sportininkai varžėsi 5 kilometrų supersprinto rungtyje, kurioje šaudoma keturis kartus: du kartus gulint ir du kartus stovint. Už kiekvieną netaiklų šūvį dalyviams teko įveikti 150 metrų baudos ratą, todėl čia ypač svarbus gebėjimas greitai atgauti kvėpavimą po šaudymo.

    Eliza Šidlauskaitė moterų „Open“ kategorijoje iškovojo trečiąją vietą, o jaunimo įskaitoje buvo antra. Sportininkė suklydo septynis kartus, o 5 kilometrų distanciją įveikė per 30 minutes 15,5 sekundės.

    Jauniausiųjų grupėse varžybos vyko 1,2 kilometro distancijoje, šaudant du kartus gulint iš lazerinių šautuvų. Ši rungtis vis dažniau naudojama vaikų varžybose kaip saugi įžanga į biatloną, padedanti ugdyti taiklumą ir varžybinę discipliną be šaudmenų naudojimo.

    2017 metais ir vėliau gimusių berniukų grupėje Maksim Aškelovič iškovojo antrąją vietą, distanciją įveikęs per 8 minutes 19,3 sekundės. Konrad Jackevič finišavo penktas per 8 minutes 52,9 sekundės, o Sylvester Januškevič buvo septintas, jo laikas siekė 10 minučių 16,7 sekundės.

    2015–2016 metais gimusių berniukų grupėje Adam Mincevič užėmė dešimtąją vietą, 1,2 kilometro distanciją įveikęs per 8 minutes 31,0 sekundės. Marselis Karaliūnas finišavo vienuoliktas per 8 minutes 39,3 sekundės.

    Vilniaus rajono sporto centre teigiama, kad tokie rezultatai sezono pradžioje rodo augantį jaunimo potencialą, o tolesnė sėkmė daugiausia priklausys nuo šaudymo tikslumo stabilumo ir gebėjimo išlaikyti tempą skirtingų formatų rungtyse.

    „Šie startai parodė, kad komanda juda teisinga kryptimi, o didžiausia užduotis dabar yra stabilizuoti šaudymą ir išlaikyti progresą viso sezono metu“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Vilniaus rajono sporto centro slidininkės sprogo Anykščiuose: parvežė taurę ir tris medalius

    Vilniaus rajono sporto centro slidininkės sprogo Anykščiuose: parvežė taurę ir tris medalius

    Anykščiuose spalio 10 dieną surengtame IV Lietuvos riedslidžių taurės etape ryškiai sužibėjo Vilniaus rajono sporto centro auklėtinės. Laisvuoju stiliumi vykusiose varžybose jos iškovojo vieną pirmąją ir dvi trečiąsias vietas, o sezono įskaitoje parsivežė ir taurės apdovanojimus.

    Sportininkės varžėsi skirtingose amžiaus grupėse ir distancijose nuo 2 iki 18 kilometrų, todėl rezultatai atspindėjo ne tik greitį, bet ir ištvermę. Riedslidžių varžybų formatas dažnai laikomas svarbia pasirengimo dalimi žiemos sezonui, nes leidžia tikslinti techniką ir fizinį pasirengimą be sniego.

    Medaliai etape ir taškai sezone

    2009–2010 metais gimusių mergaičių grupėje 6 kilometrų distancijoje Eveta Šidlauskaitė finišavo trečia, trasą įveikusi per 21 min. 20 sek. Bendrojoje keturių etapų įskaitoje ji surinko 136 taškus ir galutinėje rikiuotėje užėmė antrąją vietą.

    2013 metais ir jaunesnių mergaičių grupėje nugalėjo Ekaterina Litvinova. Ji 2 kilometrų distanciją įveikė per 5 min. 39 sek., o per visus keturis etapus surinko maksimalų rezultatą – 150 taškų – ir tapo Lietuvos riedslidžių taurės laimėtoja savo grupėje.

    Dar vieną prizinę vietą etape iškovojo Paulina Jasiukevič, 2 kilometrus įveikusi per 6 min. 16 sek. ir užėmusi trečiąją vietą. Sezono įskaitoje ji sukaupė 129 taškus ir bendroje rikiuotėje taip pat finišavo trečia.

    Patricija Kulešo šiame etape liko penkta, distanciją įveikusi per 6 min. 35 sek. Per keturis etapus ji surinko 111 taškų ir bendrojoje įskaitoje užėmė penktąją vietą.

    Kodėl riedslidės svarbios slidininkams

    Riedslidžių varžybos Lietuvoje laikomos vienu svarbiausių vasaros ir ankstyvo rudens slidininkų pasirengimo indikatorių. Laisvasis stilius ypač padeda formuoti darbo rankomis ir kojomis koordinaciją, lavinti aerobinę ištvermę ir išlaikyti varžybinį ritmą iki sniego sezono pradžios.

    Tokie etapai, kai sumuojami taškai per visą ciklą, sportininkams svarbūs tuo, kad skatina stabilumą: lemia ne vienas sėkmingas startas, o nuoseklūs pasirodymai. Vilniaus rajono sporto centro auklėtinių rezultatai rodo, kad parengimo kryptis ir varžybinė praktika duoda apčiuopiamą grąžą jaunųjų sportininkių ugdyme.

    „Sveikiname nugalėtojas ir prizininkes bei linkime sėkmės ir naujų pergalių ateityje“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Paberžėje šaukiama skubi išplėstinė sueiga: spręs dėl 2026 metų eglučių įžiebimo

    Paberžėje šaukiama skubi išplėstinė sueiga: spręs dėl 2026 metų eglučių įžiebimo

    Paberžės seniūnijoje 2026 metų spalio 15 dieną 18.00 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Susitikimas planuojamas seniūnijos patalpose Vilniaus rajone, Vilniaus gatvėje 29, Paberžės miestelyje.

    Sueiga bus organizuojama mišriu būdu, todėl dalyviai galės prisijungti ir nuotoliu per „Microsoft Teams“, ir atvykti gyvai. Toks formatas pastaraisiais metais tapo įprastas savivaldos susitikimuose, nes leidžia įtraukti daugiau bendruomenės narių.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas – 2026 metais planuojami naujametiniai eglučių įžiebimo renginiai Paberžės seniūnijos teritorijoje. Paprastai tokiose sueigose aptariamos vietos, datos, organizavimo tvarka, saugumo reikalavimai ir bendruomenės įsitraukimas.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik dėl šventinės programos, bet ir dėl praktinių dalykų, kurie dažniausiai kyla planuojant renginius viešose erdvėse. Įprastai derinami eismo ir parkavimo sprendimai, triukšmo ribojimai, tvarkos užtikrinimas bei atsakomybės už infrastruktūrą.

    Gyventojai, planuojantys dalyvauti nuotoliniu būdu, paprastai kviečiami pasirūpinti iš anksto veikiančiu ryšiu ir galimybe prisijungti prie „Microsoft Teams“. Tie, kurie vyks į seniūniją, raginami atvykti šiek tiek anksčiau, kad sueiga galėtų prasidėti laiku.

  • Vilniuje naktimis užvers Švitrigailos sankryžas: vairuotojams – aiškūs laikai ir apvažiavimai

    Kas ir kada bus ribojama?

    Vilniuje dėl Švitrigailos gatvės asfaltavimo darbų naktimis laikinai bus ribojamas eismas kelių sankryžų zonose. Savivaldybė informuoja, kad darbai vyks naktį, kad būtų kuo mažiau trikdomas dienos pikas.

    Iš spalio 12 dienos į spalio 13 dieną ir iš spalio 13 dienos į spalio 14 dieną nuo 23 iki 4 valandos bus ribojamas pravažiavimas į A. Vivulskio ir T. Ševčenkos gatves bei iš jų sankirtose su Švitrigailos gatve.

    Ribojimai persikels į kitas sankryžas

    Asfaltavimo darbai bus tęsiami ir kitose Švitrigailos gatvės sankirtose. Dėl to numatyti papildomi naktiniai eismo ribojimai, kurie paveiks įvažiavimus į gretimas gatves.

    Iš spalio 14 dienos į spalio 15 dieną ir iš spalio 15 dienos į spalio 16 dieną nuo 23 iki 4 valandos bus ribojamas pravažiavimas į Naugarduko ir Kauno gatves bei iš jų sankirtose su Švitrigailos gatve.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Tokio pobūdžio darbai dažniausiai atliekami naktimis, nes tuo metu eismo srautai mažesni, o tai leidžia greičiau užbaigti asfaltavimo etapą ir sumažinti spūsčių riziką. Vis dėlto net ir naktį vairuotojams verta įsivertinti, kad gali tekti rinktis apylankas.

    Planuojantiems keliones rekomenduojama iš anksto pasitikrinti maršrutą, sekti laikinus kelio ženklus ir, jei įmanoma, vengti įvažiavimų į nurodytas sankryžas ribojimų valandomis. Savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus.

  • Vilnius nuomos butus iki 2026-ųjų: savivaldybė nustatė lubas, ką siūlo ir ko neims

    Vilnius nuomos butus iki 2026-ųjų: savivaldybė nustatė lubas, ką siūlo ir ko neims

    Vilniaus miesto savivaldybė plečia socialinio ir savivaldybės būsto fondą, tačiau šį kartą ne per pirkimą ar statybas, o per ilgalaikę nuomą iš gyventojų ir įmonių. Planas numato nuomotis gyvenamosios paskirties būstus ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui, kad būtų galima greičiau apgyvendinti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    Savivaldybės taryba yra nustačiusi maksimalią nuomos kainą: vieno kvadratinio metro naudingojo ploto įkainis negali viršyti 21 euro per mėnesį, įskaitant galimą indeksavimą. Tokia riba taikoma tam, kad savivaldybės patiriamos išlaidos išliktų prognozuojamos, o nuomojami būstai atitiktų viešųjų finansų kontrolės principus.

    Kaip bus renkami būstai?

    Po to, kai skelbiamoms deryboms nebuvo surinkta pakankamai paraiškų, savivaldybė nusprendė tęsti nuomos teisių įsigijimą neskelbiamų derybų būdu. Šis modelis leis procesą vykdyti nuolat, kol bus pasiektas reikalingas būstų skaičius.

    Neskelbiamas derybas planuojama vykdyti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos, tačiau terminas gali būti tikslinamas pagal faktinį nuomojamų būstų skaičių ir rinkos situaciją. Savivaldybė pabrėžia, kad tai yra praktinis sprendimas, kai rinkoje sudėtinga pritraukti pakankamai pasiūlymų vienu metu.

    Kokie butai tinka, o kokie ne?

    Nuomos objektas yra 21–47 kvadratinių metrų gyvenamosios paskirties būstai Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Prioritetas teikiamas mažesnio ploto, visiškai įrengtiems ir tinkamiems gyventi būstams, nes tokie dažniausiai geriausiai atitinka vieno asmens ar mažų namų ūkių poreikius.

    Būstai gali būti nuomojami kartu su teisiškai įregistruotais priklausiniais, pavyzdžiui, rūsiu ar sandėliuku, jei jie priskirti būstui. Automobilių stovėjimo vietos į šį paketą neįtraukiamos, nes vertinant tokius pasiūlymus savivaldybei svarbiausias yra gyvenamasis plotas.

    Netinkami pasiūlymai apima būstus su bendro naudojimo patalpomis, taip pat įrengtus pusrūsiuose ar palėpėse. Savivaldybė taip pat nenuomos būstų mediniuose ar karkasiniuose pastatuose su krosniniu šildymu, nes tai susiję su saugos, eksploatacijos stabilumo ir energinio efektyvumo rizikomis.

    Ką reikia pateikti savivaldybei?

    Paraiškas galima teikti ir elektroniniu būdu, tačiau kartu privaloma pateikti užpildytą sutikimo formą ir buto kadastrinių matavimų bylos kopiją arba plano kopiją. Šie dokumentai reikalingi tam, kad savivaldybė galėtų įsitikinti teisiniu būsto statusu, plotu ir atitikimu nustatytiems kriterijams.

    Dokumentus galima pateikti iki 2026 metų gruodžio 31 dienos imtinai. Konsultacijas dėl sąlygų ir dokumentų teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuri šiame procese veikia kaip savivaldybės partneris, koordinuojantis pasiūlymų priėmimą ir vertinimą.

    Tokio tipo būstų nuoma savivaldybėms Europoje vis dažniau tampa alternatyva lėtesniems būsto plėtros keliams, ypač kai nuomos rinka įtempta, o socialinio būsto eilės ilgėja. Vilniuje šis sprendimas taip pat vertinamas kaip priemonė greičiau didinti prieinamą būstų skaičių neperimant nuosavybės ir nesukeliant ilgo statybų ciklo.