CP v2

Blog

  • „Green Dialogues“ atskleidė: žalias miestas prasideda ne nuo sodinimo, o nuo dirvožemio

    „Green Dialogues“ atskleidė: žalias miestas prasideda ne nuo sodinimo, o nuo dirvožemio

    Želdynai mieste: svarbu ne skaičius

    Miesto medžiai lemia oro kokybę, karščio salų mažėjimą ir gyventojų savijautą, tačiau vien naujų sodinukų nepakanka. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis yra išsaugoti jau augančius medžius ir sudaryti sąlygas, kad nauji želdiniai prigytų ir išgyventų po kelių metų.

    Šios temos aptartos Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Green Dialogues“, kur daug dėmesio skirta miesto želdinių priežiūrai, dirvožemio būklei ir planavimo sprendimams. Diskusijose akcentuota, kad žalias miestas kuriamas ne pavienėmis akcijomis, o ilgalaike politika ir atsakomybės pasidalijimu.

    Bendra atsakomybė nuo projekto pradžios

    Miesto želdiniai kasdien patiria spaudimą dėl tankėjančio užstatymo, intensyvaus eismo, ribotos erdvės šaknims ir vis dažnesnių karščio bei sausros epizodų. Dėl to medžių apsauga turi prasidėti dar infrastruktūros projektų planavimo etape, kai sprendžiama dėl kasinėjimų, dangų, požeminių tinklų ir statybų logistikos.

    Konferencijoje pabrėžta, kad savivaldybės, rangovai ir bendruomenės turi veikti išvien, nes nuo darbų organizavimo priklauso, ar bus pažeistos šaknys ir dirvožemis. Pasak Vilniaus vicemero Andriaus Grigonio, tik ankstyvas dialogas padeda išvengti klaidų, kai medžiai nukenčia jau vykstant darbams.

    „Norėdami išsaugoti miesto medžius, pagerinti jų augimo sąlygas ir užtikrinti, kad naujai pasodinti želdiniai prigytų, privalome visi suremti pečius – savivaldybė, rangovai, bendruomenės“, – sakė A. Grigonis.

    Praktikoje tai reiškia ir aiškias taisykles statybvietėse, ir realias apsaugos zonas, ir profesionalią arboristų priežiūrą. Vis dažniau pabrėžiama, kad medžio vertė mieste atsiskleidžia per dešimtmečius, todėl trumpalaikė ekonomija, kai taupoma dirvožemiui ar priežiūrai, ilgainiui kainuoja brangiau.

    Krūmai, strategijos ir dirvožemis

    Florencijos universiteto profesorius Francesco Ferrini ragino vertinti ne pasodintų medžių skaičių, o jų išlikimą. Jo teigimu, miestų aplinka medžiams sudėtingėja dėl taršos, šilumos pertekliaus, sutankinto dirvožemio, dirbtinio apšvietimo ir drėgmės stokos, todėl rūšis būtina rinktis galvojant ir apie būsimas klimato sąlygas.

    F. Ferrini taip pat atkreipė dėmesį į krūmų vaidmenį gatvių erdvėse, kur tarša ir vėjo srautai tiesiogiai veikia pėsčiuosius. Tinkamai suplanuotos krūmų juostos gali padėti mažinti dalies teršalų sklaidą į šaligatvius, nors jų efektyvumas priklauso nuo konkrečios vietos, tankio ir priežiūros.

    „Nenuvertinkime krūmų. Oro taršos požiūriu jie gali būti net veiksmingesni už medžius, ypač pasodinti prie gatvių“, – teigė F. Ferrini.

    Konferencijoje aptarta ir Helsinkio patirtis, kur miesto medžių politika patvirtinta 2014 metais. Miesto atstovai pabrėžė, kad strategija padėjo suvienodinti skirtingų padalinių požiūrį, nustatyti atsakomybes ir užtikrinti, kad medžių klausimai būtų įtraukiami į kasdienius sprendimus, o ne paliekami antrame plane.

    Kita svarbi kryptis yra miesto dirvožemis, kuris dažnai lieka nematomas, bet lemia želdinių gyvybingumą. Konferencijoje akcentuota, kad kokybiškas, vandens sulaikymą užtikrinantis dirvožemis mažina sausros žalą, o organinių medžiagų grąžinimas į gruntą padeda atkurti jo struktūrą ir biologinį aktyvumą.

    Hamburgo inovacijų, klimato apsaugos ir žiedinės ekonomikos instituto vadovė Britta Peters pristatė biologinių atliekų panaudojimo dirvožemiui gerinti kryptį, kuri siejama ir su žiedinės ekonomikos tikslais. Tokie sprendimai miestams aktualūs ir dėl augančių liūčių bei sausros kontrastų, kai dirvožemio gebėjimas sugerti ir išlaikyti vandenį tampa kritiškai svarbus.

    Apibendrinant konferencijos išvadas, žalias miestas prasideda nuo planavimo kokybės, profesionalios priežiūros ir dirvožemio, o ne nuo vienkartinių sodinimo akcijų. Jei miestas siekia realaus poveikio, jam reikia ne tik naujų medžių, bet ir aiškių taisyklių, duomenimis paremtų sprendimų bei ilgalaikio finansavimo.

  • Atšvaitas kišenėje nepadės: spalio 15 dieną Vilniuje atšvaitus dalys keliose stotelėse

    Kur ir kada dalys atšvaitus?

    Spalio 15 dieną Vilniuje vyks Atšvaitų dienos akcija, kurios metu gyventojams bus dalijami atšvaitai ir kitos šviesą atspindinčios priemonės. Prie iniciatyvos jungiasi „Vilnius sveikiau“, JUDU, Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

    Ryte, nuo 7.00 iki 9.00 valandos, „Vilnius sveikiau“ specialistai kartu su JUDU atstovais lauks prie Tuskulėnų rimties parko stotelės (šalia IKI „Minskas“) ir Kalvarijų turgaus stotelės. Čia bus dalijami atšvaitai, primenama, kaip teisingai juos nešioti, ir kodėl svarbu būti matomiems.

    Vakare, nuo 16.00 iki 19.00 valandos, gyventojus pasitiks policijos bendruomenės pareigūnai bei Savivaldybės Viešosios tvarkos grupės pareigūnai. Atšvaitų bus galima gauti Nemenčinės plento, Savanorių prospekto, Karoliniškių ir Stoties stotelėse.

    Kodėl atšvaitas turi būti ne kišenėje?

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausia problema yra ne atšvaitų trūkumas, o jų nenaudojimas. Atšvaitas, paliktas rankinėje ar kišenėje, realiai neatlieka savo funkcijos, nes vairuotojai jo tiesiog nemato.

    Tinkamai pritvirtintas atšvaitas ar šviesą atspindinti juosta tamsiuoju paros metu padeda pėsčiajam išsiskirti iš aplinkos ir suteikia vairuotojui daugiau laiko sureaguoti. Ypač rizikingos situacijos susidaro rudenį ir žiemą, kai eismo sąlygas blogina lietus, rūkas, šlapia danga ir ankstyva tamsa.

    Prevencija vyksta visus metus

    Savivaldybės Viešosios tvarkos grupė praneša, kad prevencijai dėmesys skiriamas ištisus metus, o susitikimuose su bendruomenėmis ir miesto renginiuose kasmet išdalijama daugiau kaip 3 000 atšvaitų. Pasak pareigūnų, svarbiausia, kad priemonės būtų naudojamos kasdien, o ne tik akcijų metu.

    Gyventojai raginami pasirūpinti matomumu ne tik einant pėsčiomis, bet ir judant paspirtukais ar dviračiais, ypač prastai apšviestuose ruožuose. Paprastas įprotis prisisegti atšvaitą gali tapti lemiamu veiksniu, padedančiu išvengti nelaimės.

    Organizatoriai primena, kad matomumas yra bendras eismo saugumo elementas: vairuotojams svarbu rinktis saugų greitį, o pėstiesiems ir dviratininkams pasirūpinti, kad jie būtų pastebimi laiku. Atšvaitas turėtų būti ten, kur jis veikia, o ne ten, kur patogu jį nešiotis.

  • Svarbus daugiabučių sprendimas: paskelbti balsavimo raštu protokolai keturiuose adresuose

    Viešinami daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai, susiję su sprendimais Pavasario g. 14, Liepkalnio g. 3, Kalvarijų g. 43 ir Tvankstos g. 10. Tokie protokolai paprastai fiksuoja, kaip buvo suskaičiuoti savininkų balsai ir ar priimti nutarimai pagal nustatytą tvarką.

    Balsavimas raštu dažniausiai taikomas, kai savininkų susirinkimą sušaukti sudėtinga arba siekiama užtikrinti didesnį dalyvavimą. Protokoluose turi atsispindėti balsavimo iniciatorius, balsavimo laikotarpis, darbotvarkė, balsų pasiskirstymas ir galutinė išvada, ar sprendimas laikomas priimtu.

    Kodėl protokolų viešinimas svarbus

    Protokolų paskelbimas didina skaidrumą ir leidžia savininkams patikrinti, ar jų balsas įskaitytas teisingai. Tai ypač aktualu sprendžiant dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, administratoriaus pasirinkimo, bendrijos steigimo, lėšų kaupimo ar remonto darbų.

    Jei savininkams kyla abejonių dėl balsų skaičiavimo, įprastai tikrinama, ar buvo tinkamai informuota apie balsavimą, ar laikytasi terminų ir ar teisę balsuoti turėję asmenys buvo įtraukti teisingai. Praktikoje ginčai dažniausiai kyla dėl kvorumo, įgaliojimų ar netikslių duomenų protokoluose.

    Ką verta pasitikrinti savininkams

    Savininkams rekomenduojama peržiūrėti, kokie konkrečiai klausimai buvo teikiami balsuoti ir kokia sprendimo formuluotė įrašyta protokole. Ne mažiau svarbu įsitikinti, ar teisingai nurodyti balsavimo rezultatai ir ar aiškiai pateikta, pagal kokį skaičiavimo principą nustatyta, kad sprendimas priimtas.

    Jeigu protokole pastebimi netikslumai, praktikoje pirmiausia kreipiamasi į namo administratorių, bendrijos valdymo organus arba balsavimą organizavusį asmenį dėl paaiškinimo ir duomenų patikslinimo. Sudėtingesniais atvejais, kai ginčas neišsprendžiamas, sprendimai gali būti ginčijami teisės aktų nustatyta tvarka.

    Kontekstas: balsavimas raštu vis dažnesnis

    Pastaraisiais metais daugiabučių valdyme vis dažniau pasirenkami nuotoliniai ir rašytiniai sprendimų priėmimo būdai, nes jie leidžia greičiau surinkti savininkų valią ir sumažina organizacines sąnaudas. Kartu didėja reikalavimai aiškiai dokumentuoti procesą, kad nekiltų abejonių dėl sprendimų teisėtumo.

    Paskelbti balsų skaičiavimo protokolai keturiuose adresuose leidžia savininkams įvertinti priimtų nutarimų pagrįstumą ir, prireikus, laiku reaguoti. Tokie dokumentai yra svarbi praktinė priemonė užtikrinti, kad daugiabučio valdymo sprendimai būtų priimami skaidriai ir teisėtai.

  • Skandalas daugiabučiuose: paaiškėjo, kaip fiksuoti balsavimo raštu protokolai Krokuvos g. 65

    Krokuvos gatvės 65 ir Treniotos gatvės 36 daugiabučiuose fiksuojami butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolai. Tokie dokumentai paprastai rengiami tuomet, kai sprendimai dėl namo valdymo, remonto ar lėšų kaupimo priimami ne susirinkime, o renkant parašus.

    Balsavimo raštu protokolas yra esminis įrodymas, kad sprendimas priimtas teisėtai: jame turi atsispindėti darbotvarkė, balsavimo rezultatai, skaičiavimo logika ir atsakingi asmenys. Praktikoje būtent protokolų pildymo tikslumas dažniausiai tampa ginčų tarp gyventojų, administratoriaus ar bendrijos valdymo priežastimi.

    Kas turi būti protokoluose

    Įprastai protokoluose nurodoma, kokiu klausimu balsuota, kada vyko balsų rinkimas, kiek savininkų turėjo teisę balsuoti ir koks kvorumas reikalingas sprendimui priimti. Taip pat fiksuojama, kiek balsų gauta už, prieš ar susilaikė, ir kaip nustatytas galutinis rezultatas.

    Tokiuose procesuose svarbu, kad gyventojams būtų aišku, kokie dokumentai pagrindžia sprendimą, ir kur su jais galima susipažinti. Skaidrumas ypač aktualus sprendžiant klausimus, kurie turi finansinių pasekmių, pavyzdžiui, dėl rangos darbų, kaupiamųjų lėšų dydžio ar administravimo išlaidų.

    Dažniausios problemos ir ginčai

    Daugiausia klausimų kyla, kai gyventojai negauna pilnos balsavimo medžiagos, nesupranta, kaip suskaičiuoti balsai, arba įtaria, kad dalis biuletenių užpildyta netinkamai. Ginčai taip pat dažnėja, kai protokoluose trūksta duomenų, nenurodyti skaičiavimo kriterijai ar nėra aišku, kas tikrino gautus balsus.

    Jei savininkams kyla pagrįstų abejonių, įprasta praktika yra prašyti pateikti protokolų kopijas ir susijusius dokumentus, kad būtų galima patikrinti, ar procedūros atitiko reikalavimus. Tokiais atvejais svarbu ir tai, kaip buvo informuoti savininkai, ar suteikta pakankamai laiko balsuoti ir ar sprendimas neprieštarauja teisės aktams.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Gyventojams balsavimas raštu yra patogus būdas priimti sprendimus, tačiau jis reikalauja daugiau dokumentinės drausmės nei susirinkimas. Kuo daugiau aiškumo protokoluose, tuo mažesnė rizika, kad sprendimai bus ginčijami, o planuojami darbai įstrigs.

    Krokuvos gatvės 65 ir Treniotos gatvės 36 atvejais pagrindinis akcentas yra protokolų fiksavimas ir jų vaidmuo užtikrinant sprendimų teisėtumą. Gyventojams tai signalas atidžiai vertinti dokumentus, susijusius su namo valdymu, ir prireikus reikalauti procedūrų skaidrumo.

  • Žirmūnuose dviratininkų varžybos paralyžiuos eismą: dviem dienoms uždarys Neries gatvės atkarpą

    Vilniaus Žirmūnų rajone spalio 17 ir 18 dienomis vyks dviračių varžybos Žirmūnų paplūdimyje ir greta esančiose teritorijose. Dėl renginio numatomi laikini eismo ir automobilių statymo ribojimai Neries gatvėje.

    Savivaldybės skelbiama informacija nurodo, kad nuo spalio 17 dienos 8 valandos iki spalio 18 dienos 20 valandos bus draudžiamas automobilių stovėjimas ir eismas Neries gatvės dalyje. Ribojimai apims atkarpą nuo Žirmūnų paplūdimio iki pastato Žirmūnų g. 93A.

    Tokie ribojimai paprastai įvedami dėl dalyvių ir žiūrovų saugumo, taip pat tam, kad trasoje nebūtų automobilių, kurie trukdytų varžyboms. Gyventojams ir į šią Vilniaus dalį atvykstantiems vairuotojams rekomenduojama iš anksto suplanuoti maršrutą ir įvertinti, kad prie paplūdimio esančios parkavimo vietos gali būti neprieinamos.

    Vairuotojams, paliekantiems automobilius šalia ribojamos zonos, verta atidžiai sekti laikinus kelio ženklus ir informacinius pranešimus vietoje. Pasikeitus eismo organizavimui, automobiliai, palikti draudžiamose vietose, gali būti nutempiami, todėl saugiausia transporto priemonę iš anksto perstatyti į leidžiamą vietą.

    Organizatoriai ir miesto tarnybos atsiprašo už laikinus nepatogumus ir primena, kad ribojimai galios tik nurodytu laikotarpiu. Po varžybų eismas Neries gatvės atkarpoje turėtų būti atnaujintas įprasta tvarka.

  • Monako Charlene nustebino kaip Kate: viena detalė kostiume pavertė ją vakaro žvaigžde

    Monako Charlene nustebino kaip Kate: viena detalė kostiume pavertė ją vakaro žvaigžde

    Monako kunigaikštienė Charlene per oficialų vizitą kartu su kunigaikščiu Albertu II pademonstravo įvaizdį, kurį mados stebėtojai jau lygina su Velso princesės Kate stiliumi. Pora dalyvavo renginyje, skirtame naujai ankstyvojo ugdymo ir priežiūros įstaigai pristatyti.

    Charlene pasirinko šviesiai melsvą kostiumą, kurio atspalvis balansuoja tarp mėlynos ir vos juntamos violetinės. Toks tonas pastaraisiais sezonais vis dažniau matomas oficialioje aprangoje, nes atrodo gaiviai, bet išlieka pakankamai santūrus protokoliniams renginiams.

    Kostiumą sudarė ilgesnis dvieilis švarkas su ryškiau suformuotais pečiais ir plačiais atlapais bei plačių klešnių kelnės su kantu. Ši konstrukcija kuria tvirtą siluetą, o plačios proporcijos suteikia lengvumo ir modernaus skambesio.

    Po švarku ji vilkėjo paprastą baltą palaidinę, kuri vizualiai „praskaidrino“ derinį ir leido atsiskleisti kostiumo spalvai. Įvaizdį užbaigė šviesūs balerinos tipo bateliai, primindami, kad kostiumas šiandien nebėra vien aukštakulnių teritorija.

    Subtilūs auskarai ir minimalistinis vėrinys atliko tik akcentų vaidmenį, neužgoždami pagrindinio drabužio. Toks sprendimas atitinka šiuolaikinę tendenciją investuoti į vieną stiprų garderobo elementą, o aksesuarus rinktis santūrius ir universalius.

    „Naujausias Charlene įvaizdis yra santūraus, elegantiško rengimosi meistriškumo pavyzdys“, – sakė prabangios mados stilistė Angela Kyte.

    Pasak jos, dvieilis švarkas su aiškia pečių linija ir tiesesne forma sukuria ryžtingą laikyseną, o švelnus atspalvis sušvelnina griežtą kostiumo architektūrą. Ekspertė taip pat pabrėžė saiko svarbą: paprasta palaidinė, minimalūs papuošalai ir tvarkingai suformuoti plaukai leidžia dėmesiui likti ties siluetu.

    Charlene kostiumai jau ne vienerius metus yra jos viešojo įvaizdžio dalis, neretai pasukanti į androginiškesnę, vyriško kirpimo įkvėptą estetiką. Tokia kryptis ypač išryškėja tuomet, kai pasirenkami ryškesni pečiai, tiesios linijos ir aiškios proporcijos.

    Panašią kryptį mados gerbėjai dažnai pastebi ir Velso princesės Kate garderobe: ji reguliariai renkasi skirtingų mėlynų atspalvių kostiumus, nuo tamsaus jūrinio iki ryškesnio žydrumo. Visuomenėje tai siejama ir su tvarumo žinute, nes pakartotinis dėvėjimas rodo, kad klasikinis kostiumas gali tarnauti ilgai, keičiant tik priderintus aksesuarus.

    Spalva čia tampa ne mažiau svarbi nei kirpimas. Mėlyna dažnai suvokiama kaip patikimumo, stabilumo ir profesionalumo ženklas, todėl jos variacijos ypač populiarios oficialioje ir verslo aprangoje, tačiau konkretus efektas priklauso nuo atspalvio ir konteksto.

    Šviesūs, „prigesinti“ melsvi tonai dažniau asocijuojami su švelnumu ir gaiva, o tamsus mėlynas atspalvis paprastai atrodo formalesnis. Charlene pavyzdys rodo, kad net griežtesnio kirpimo kostiumą galima „suminkštinti“ spalva ir plokščiapadžiais bateliais, išlaikant ir eleganciją, ir šiuolaikišką lengvumą.

  • Meghan Markle pastebėta Londone: su Malala pietavo „Claridge’s“, o dėmesį pavogė karamelinis paltas

    Meghan Markle pastebėta Londone: su Malala pietavo „Claridge’s“, o dėmesį pavogė karamelinis paltas

    Meghan Markle Londone buvo pastebėta pietaujanti su Nobelio taikos premijos laureate ir švietimo aktyviste Malala Yousafzai. Susitikimas vyko viešbutyje „Claridge’s“, o visuomenės dėmesį patraukė ne tik kompanija, bet ir rudeniška Sasekso hercogienės stilistika.

    Šį kartą ji pasirinko šviesių, ramių tonų derinį, paremtą kokybiškais audiniais ir klasikiniais siluetais. Pagrindą sudarė kašmyrinis dramblio kaulo spalvos megztinis, prie kurio derėjo balto atspalvio plačios palazzo kelnės aukštu liemeniu.

    Ryškiausiu akcentu tapo karamelinės spalvos viršutinis drabužis iš „Tove Studio“. Šiltas rudos paletės tonas kontrastavo su šviesiu pagrindu ir sukūrė aiškų sezoninį įspūdį, o dekoratyvus audinio kritimas suteikė įvaizdžiui apimties.

    Tokie deriniai atitinka pastaraisiais metais populiarėjusią kryptį, kai renkamasi neutralūs atspalviai, tvarkingos formos ir ilgaamžiai pirkiniai. Stilistai tai sieja su tylios prabangos estetika, kai įvaizdžio vertė kuriama ne logotipais, o audinių sudėtimi, siuvimu ir detalėmis.

    Meghan įvaizdį papildė prabangūs aksesuarai: pasirinktas papuošalų derinys ir klasikiniai laikrodžiai, o avalynė išlaikė kakavos paletę. Kontrastui ji pasirinko juodą dygsniuotą rankinę, kuri sušvelnino šviesių drabužių ir karamelinio viršutinio sluoksnio dominavimą.

    Ši stilistika laikoma praktišku pavyzdžiu, kaip rudenį išlaikyti eleganciją be formalumo. Šviesūs pagrindiniai drabužiai, o vienas šilto tono sluoksnis viršuje leidžia įvaizdį lengvai pritaikyti skirtingoms progoms ir orams.

  • Juoda ir kariška stilistika: Marta Nawrocka pavergė dėmesį per Juodkalnijos prezidento vizitą

    Juoda ir kariška stilistika: Marta Nawrocka pavergė dėmesį per Juodkalnijos prezidento vizitą

    Į Lenkiją su oficialiu vizitu atvyko Juodkalnijos prezidentas Jakovas Milatovičius su žmona Milena Milatovič. Iškilmingas sutikimas surengtas Prezidentūros kieme, dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms. Vizitas siejamas su 20-osiomis diplomatinių santykių tarp Lenkijos ir nepriklausomos Juodkalnijos metinėmis.

    Renginio akcentu tapo ne tik protokolas, bet ir pirmųjų ponių įvaizdžiai. Abi pasirinko juodą spalvą, kuri oficialiuose susitikimuose laikoma saugiausiu, tačiau kartu ir universaliai elegantišku sprendimu. Milena Milatovič vilkėjo suknelę, o Marta Nawrocka ir vėl rinkosi kelnių ir švarko derinį.

    Abi moterys avėjo klasikinius juodus aukštakulnius, kurie išlaikė bendrą ceremonijos toną. Tuo pat metu stiliaus detalės išryškino skirtingas nuotaikas: Juodkalnijos pirmoji ponia įvaizdį papildė šiam sezonui būdingu rudu paltu, o Lenkijos pirmoji ponia pasirinko tamsiai grafitinį atspalvį.

    Ypatingo dėmesio sulaukė Martos Nawrockos viršutinis drabužis, aiškiai primenantis militaristinę stilistiką. Toks siluetas moterų garderobe jau seniai laikomas klasikiniu skoliniu iš vyriškos mados, greta baltų marškinių ar dvieilio švarko. Šis stilius periodiškai sugrįžta tuomet, kai bendra mados kryptis tampa griežtesnė ir oficialesnė.

    Mados namų kolekcijose, pristatomose 2026–2027 metų rudens ir žiemos sezonui, militaristinė tema vėl ryškėja prabangos kontekste. Daug dėmesio skiriama dekoratyvioms sagoms, juostiniams užsegimams, antpečiams ir struktūruotoms pečių linijoms. Apžvalgininkai tokius sugrįžimus neretai sieja ir su platesniu fonu, kai visuomenė ieško stabilumo ir aiškumo net aprangos kalboje.

    Stiliaus vientisumą sustiprino ir tai, kas vilkėta po paltu: tamsus kostiuminis derinys su ryškiai suformuota linija. Plačios kelnės su įkantais ir švarkas su sagų eile kūrė nuoseklų, griežtą, bet tvarkingą įspūdį. Tokia apranga oficialiuose susitikimuose dažnai vertinama kaip autoriteto ir disciplinos ženklas.

    Įvaizdį sušvelnino balta apykaklė, matoma po švarku, suteikusi lengvumo ir kontrasto. Būtent tokios mažos detalės dažnai padeda formalų derinį paversti gyvesniu ir mažiau nuspėjamu. Tai leido išlaikyti protokolui tinkamą rimtumą, bet kartu išvengti visiško griežtumo.

  • Anna Lewandowska užkūrė Čikagą: iškeitė sportą į podiumo įvaizdį ir sužavėjo gerbėjus

    Anna Lewandowska užkūrė Čikagą: iškeitė sportą į podiumo įvaizdį ir sužavėjo gerbėjus

    Anna Lewandowska pastarosiomis savaitėmis vis dažniau dalijasi akimirkomis iš naujo gyvenimo Čikagoje, kur šeima persikėlė po vyro Roberto Lewandowskio karjeros pokyčių. Nors ji viešai pabrėžė palaikanti vyro sprendimus, pati neslėpė, kad persikraustymas iš Barselonos jai tapo emociškai nelengvu išbandymu.

    Trenerė ir verslininkė socialiniuose tinkluose atviravo, kad didžiausią įtampą kelia ne tik nauja aplinka, bet ir vaikų adaptacija. Jos teigimu, tokiose situacijose tėvams tenka rūpintis ne vien buitimi, bet ir vaikų emocijomis, nauja mokykla bei įsiliejimu į visiškai kitokį kasdienybės ritmą.

    „Kaip ir kiekviena mama jaučiu didelį stresą. Nerimauju dėl mergaičių ir jų emocijų, dėl naujos mokyklos ir dėl to, kaip jos ras save visiškai naujame pasaulyje“, – sakė Anna Lewandowska.

    Vis dėlto įtampa, panašu, pamažu užleidžia vietą rutinai. Lewandowska rodo, kaip leidžia laiką sporto salėje, domisi miestu ir stengiasi susikurti naujus įpročius, kurie padėtų šeimai greičiau įsitvirtinti JAV kasdienybėje.

    Daugiausia dėmesio šįkart sulaukė ne sporto turinys, o jos pasirodymas mieste, kai ji sportinę aprangą pakeitė į mados podiumo vertą derinį. Prie nuotraukų ji pridėjo ir ironišką komentarą apie tai, kad gyvenimas vyksta ne vien treniruotėse.

    Lewandowska pasirinko smėlio spalvos „Saint Laurent“ viršutinį drabužį su kontrastingomis detalėmis, derinį papildė juodu mini sijonu ir aukštakulniais ilgaauliais. Modelio kaina siekia kiek daugiau nei 4 000 eurų, o įvaizdį užbaigė akiniai nuo saulės ir juoda rankinė.

    Gerbėjai komentarų skiltyje reagavo vieningai: komplimentai pylėsi dėl stiliaus pojūčio ir elegancijos. Dalis sekėjų pabrėžė, kad toks įvaizdis puikiai atspindi jos gebėjimą derinti sportišką discipliną ir mados estetiką, net ir didelių gyvenimo pokyčių laikotarpiu.

  • Šis „Krokus“ kopūstų stiklainis stebina sudėtimi: tiek miško grybų retai pamatysite

    Paruošti raugintų kopūstų gaminiai daugeliui tampa tikru išsigelbėjimu rudenį ir žiemą, ypač prieš šventes, kai trūksta laiko ilgam troškinimui ar grybų ruošimui. Vis dėlto dalis parduotuvėse esančių produktų pirkėjus nuvilia, nes tradicinius ingredientus pakeičia pigesni priedai.

    Maisto technologai atkreipia dėmesį, kad masinės gamybos kopūstų gaminiuose neretai pasitaiko tirštiklių, kvapiųjų medžiagų ar skonio stipriklių, o natūralaus rauginimo įspūdis kuriamas actu ir cukrumi. Toks sprendimas paprastai pagreitina gamybą, tačiau skonis tampa aštresnis, mažiau harmoningas, o sudėtis pirkėjui sunkiau suprantama.

    Kas išskiria „Krokus“ gaminį?

    Aptariamu atveju „Krokus“ gamintojas pabrėžia švaresnę sudėtį ir atsisakymą priedų, kurie dažniausiai naudojami tekstūrai ar skoniui „sutvarkyti“. Produkto pagrindas yra tradiciškai rauginti baltagūžiai kopūstai, kurie sudaro 67 proc. visos sudėties.

    Rauginimo metu natūraliai susidaro pieno rūgštis, o pats fermentacijos procesas siejamas su gerosiomis bakterijomis, kurios mityboje vertinamos dėl galimos naudos virškinimui. Specialistai primena, kad poveikis priklauso nuo individualios mitybos, o svarbiausia yra bendras raciono balansas.

    Net 19 proc. miško grybų

    Didžiausias šio gaminio išskirtinumas yra miško grybų kiekis, siekiantis 19 proc. Nurodoma, kad sudėtyje gali būti baravykų, rudųjų kazlėkų ir kitų miško grybų, kurių proporcijos gali kisti.

    Palyginti su daugeliu pramoninių alternatyvų, kur grybų dalis dažnai būna labai nedidelė, toks kiekis lemia ryškesnį aromatą ir sodresnį skonį. Rūgštelėję rauginti kopūstai čia labiau subalansuojami žemiškomis miško grybų natomis.

    Kaip panaudoti virtuvėje?

    Toks stiklainis tinka ne tik kaip greitas šiltas garnyras prie bulvių ar orkaitėje keptos mėsos, bet ir kaip bazė patiekalams be mėsos. Dėl to jis ypač patogus planuojant pasninko ar šventinio stalo valgius, kai norisi sutaupyti laiko, bet neaukoti skonio.

    Jį galima panaudoti įdarui koldūnams ar virtiniams, taip pat greitai paruošti troškinį su makaronais, pavyzdžiui, lazanėčių tipo patiekalą. Virtuvės praktika rodo, kad tokie paruošti produktai geriausiai atsiskleidžia, kai papildomai apkepinami su svogūnu ir pagardinami pipirais ar mairūnu.