CP v2

Blog

  • Kodėl skalbimo mašina pradeda dvokti: 1 litras acto gali pakenkti, štai saugesnis būdas

    Kodėl skalbimo mašina pradeda dvokti: 1 litras acto gali pakenkti, štai saugesnis būdas

    Jei iš skalbimo mašinos sklinda nemalonus kvapas, o ką tik išskalbti drabužiai neatrodo gaivūs, dažniausiai kaltos ne pačios skalbimo priemonės. Kvapą sukelia drėgmės, detergentų likučių, riebalų ir nešvarumų sankaupos vietose, kur nuolat užsistovi vanduo.

    Didžiausia rizika kyla guminei durelių manžetei, skalbiklių stalčiukui, būgno vidinėms briaunoms ir nutekėjimo filtrui. Ilgainiui čia susidaro bioplėvelė, kurioje dauginasi bakterijos ir pelėsiai, o tai ir lemia aitrų, kanalizaciją primenantį kvapą.

    Actas: padeda, bet ne visada

    Actas namuose dažnai naudojamas dėl jame esančios acto rūgšties, kuri gali tirpdyti dalį kalkių nuosėdų. Tai ypač aktualu ten, kur vanduo kietesnis, nes kaitinamiems elementams ir vidinėms detalėms tenka didesnė apkrova.

    Vis dėlto universalios taisyklės nėra: kai kurių gamintojų instrukcijose rūgštinių priemonių naudojimas ribojamas arba nerekomenduojamas. Dideli acto kiekiai gali spartinti guminių dalių dėvėjimąsi ir ilgainiui didinti pratekėjimo riziką, ypač jei tokia praktika kartojama dažnai.

    Kodėl 1 litras acto gali būti bloga idėja

    Populiarus patarimas į būgną supilti apie litrą acto skamba paprastai, tačiau toks kiekis sukuria intensyvią rūgštinę terpę. Jautresnės vietos yra tarpinės, žarnos, kai kurios plastikinės detalės ir vietos, kur nešvarumai jau susimaišę su muilo apnašomis.

    Svarbiausia taisyklė prieš bet kokį valymą namų priemonėmis yra patikrinti konkretaus modelio instrukciją. Jei gamintojas acto nemini arba jo nerekomenduoja, saugesnis pasirinkimas yra skalbimo mašinoms skirtas nukalkinimo ar valymo preparatas, naudojamas pagal nurodytą dozę.

    Saugesnis planas, jei skalbyklė dvokia

    Pirmiausia verta pradėti ne nuo būgno, o nuo vietų, kuriose kvapas užsilaiko labiausiai. Išimamas skalbiklių stalčiukas paprastai išsiplauna šiltu vandeniu, o prieš dedant atgal svarbu jį gerai nusausinti.

    Toliau reikėtų apžiūrėti ir nuvalyti guminę manžetę, ypač jos klostes, kur lieka vanduo ir susikaupia pūkai. Jei mašina turi būgno valymo programą, ją tikslinga paleisti taip dažnai, kaip nurodyta instrukcijoje, nes ji pritaikyta aukštesnei temperatūrai ir ilgesniam praplovimui.

    Atskiras žingsnis yra nutekėjimo filtro patikra: jame neretai randama plaukų, siūlų ir smulkių daiktų iš kišenių, kurie blogina vandens išleidimą ir didina kvapo riziką. Prieš atsukant filtrą būtina atjungti prietaisą nuo elektros ir pasiruošti vandeniui, nes jo likučių beveik visada išbėga.

    Actas skalbiant: kada geriau atsargiau

    Kai kurie žmonės actą pila ir į skalbimą vietoj audinių minkštiklio, tikėdamiesi pašalinti skalbiklių likučius. Toks sprendimas gali padėti sumažinti apnašas, tačiau jis neatstoja skalbiklio ir nėra skirtas audinių spalvai atkurti.

    Ypač atsargiai actą reikėtų naudoti su jautriais audiniais ir drabužiais, kuriuose yra elastano ar kitų tamprių pluoštų, nes dažnas kontaktas su rūgštine terpe gali trumpinti jų tarnavimo laiką. Taip pat svarbu niekada nemaišyti acto su chloro turinčiais balikliais, nes gali išsiskirti toksiškos dujos.

    Kas labiausiai padeda kasdien

    Didelę dalį problemų išsprendžia įpročiai: iškart po ciklo išimti drabužius ir palikti dureles praviras, kad būgnas išdžiūtų. Taip pat verta po kelių skalbimų greitai nusausinti manžetę, nes būtent drėgmė yra pagrindinis pelėsių ir kvapo variklis.

    Kitas dažnas kvapo šaltinis yra per didelis skalbiklio kiekis, kai jo likučiai nusėda ant vidinių paviršių. Laikantis dozavimo rekomendacijų ir periodiškai paleidžiant valymo programą, skalbimo mašina ilgiau išlieka švari be agresyvių eksperimentų.

  • Įdėkite lauro lapų į virtuvės spinteles: paprastas triukas, kuris gali atbaidyti kenkėjus

    Įdėkite lauro lapų į virtuvės spinteles: paprastas triukas, kuris gali atbaidyti kenkėjus

    Lauro lapai daugeliui siejasi su sriubomis ar troškiniais, tačiau jie neretai pasitelkiami ir buityje. Kelis džiovintus lapus įdėjus į virtuvės spinteles ar stalčius, jų kvapas gali padėti sumažinti kai kurių maisto kenkėjų tikimybę.

    Šio augalo lapuose yra eterinių aliejų, tarp jų 1,8-cineolio ir linalolio, kurie suteikia intensyvų aromatą. Būtent kvapas dažniausiai minimas kaip priežastis, kodėl lauro lapai gali nepatikti maistinėms kandims ar grūdų kenkėjams, ypač jei spintelėse laikomi miltai, kruopos ir makaronai.

    Kaip naudoti spintelėse?

    Praktiškiausia ant kiekvienos lentynos ar į stalčių padėti po 3–5 sausus lauro lapus, daugiau dėmesio skiriant vietoms prie sausų produktų. Lapus verta keisti reguliariai, kai kvapas akivaizdžiai susilpnėja, nes tuomet ir poveikis bus menkesnis.

    Svarbu suprasti, kad vien aromatas problemos neišsprendžia, jei kenkėjai jau įsimetė. Tokiu atveju reikia peržiūrėti atsargas, užkrėstus produktus nedelsiant išmesti, spinteles kruopščiai išplauti ir išdžiovinti, o naujus produktus laikyti sandariuose induose.

    Kvapui namuose ir spintoje

    Lauro lapai kartais naudojami ir kaip paprastas namų kvapo sprendimas. Keli lapai dubenėlyje gali švelniai aromatizuoti patalpą, o norint intensyvesnio kvapo juos dažnai derina su cinamonu ar džiovintomis citrusų žievelėmis.

    Vis dėlto toks būdas neužmaskuos problemos priežasties, jei nemalonus kvapas kyla dėl drėgmės, pelėsio ar netinkamai laikomų maisto produktų. Tokiais atvejais pirmiausia reikia pasirūpinti vėdinimu ir švaros palaikymu.

    Kaip laikyti, kad neprarastų aromato?

    Kad lauro lapai ilgiau išliktų kvapnūs, juos verta laikyti sandariai uždarytame inde, vėsioje ir tamsesnėje vietoje, atokiau nuo garų ir viryklės. Džiovinti lapai turi būti trapūs, o bet kokie pelėsio ar sudrėkimo požymiai reiškia, kad jų naudoti nebereikėtų.

    Taip pat svarbu nepainioti prieskonių su dekoratyviniais, žmonėms netinkamais augalais. Maistui ir buitiniams tikslams naudojamas tik tikrasis lauras, todėl saugiausia rinktis prieskonius, skirtus sąlyčiui su maistu.

  • Netikėtas proveržis gydant artritą: vaistas nuo epilepsijos gali padėti atkurti kremzlę

    JAV mokslininkai praneša apie netikėtą kryptį osteoartrito gydyme: epilepsijai skirtas vaistas lakosamidas laboratorijoje parodė gebėjimą ne tik slopinti skausmą, bet ir skatinti kremzlės audinio atsikūrimą. Kol kas rezultatai gauti eksperimentuose su pelėmis ir žmogaus kremzlės ląstelėmis, todėl iki realaus gydymo dar reikės laiko.

    Osteoartritas vystosi tuomet, kai sąnario kremzlė, mažinanti trintį tarp kaulų, palaipsniui dėvisi ir nyksta. Dabartinės priemonės dažniausiai orientuotos į simptomų kontrolę, o pažengusiais atvejais prireikia invazinių sprendimų, įskaitant sąnario keitimo operacijas.

    Tyrėjai daug dėmesio skyrė baltymui Nav1.7, kuris siejamas su skausmo signalų perdavimu ir kremzlės ląstelių veiklos reguliavimu. Esant osteoartritui šio mechanizmo pusiausvyra gali sutrikti, o tai, mokslininkų vertinimu, prisideda ir prie didesnio skausmo, ir prie greitesnio audinio irimo.

    Lakosamidas veikia natrio kanalus, susijusius su šiuo keliu, todėl tyrimuose buvo stebimas dvilypis efektas: lėtesnis kremzlės nykimas ir signalai, rodantys atsikūrimo procesų aktyvėjimą. Svarbi detalė ta, kad tai dar nereiškia, jog vaistas automatiškai taps nauju standartu žmonėms, nes reikalingi klinikiniai tyrimai.

    Eksperimentuose taip pat lygintas vaisto suleidimo būdas. Pelėms injekcija tiesiai į pažeistą sąnarį pasirodė veiksmingesnė nei vartojimas per burną, net ir naudojant mažesnę dozę, nes veiklioji medžiaga tiksliau pasiekia probleminę vietą.

    Kad lakosamidas iš sąnario nepasišalintų per greitai, jis buvo įterptas į hidrogelį, kuris vaistą atpalaiduoja palaipsniui. Tyrėjų vertinimu, toks sprendimas potencialiai galėtų užtikrinti poveikį mėnesį ar ilgiau, o tai būtų reikšminga siekiant retesnių procedūrų ir stabilesnio efekto.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad apie paruoštą gydymą kalbėti anksti: būtina patikrinti veiksmingumą ir saugumą žmonėms, nustatyti tinkamas dozes bei įvertinti galimą šalutinį poveikį skirtingoms pacientų grupėms. Privalumas tas, kad lakosamidas jau yra patvirtintas epilepsijai gydyti, todėl kelias į klinikinius tyrimus naujai indikacijai kai kuriais atvejais gali būti trumpesnis.

  • Lieknėjimo vaistai GLP-1 turi netikėtą šalutinį poveikį: žmonės mini plaukus ir nagus

    GLP-1 grupės vaistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui gydyti ir kūno svoriui mažinti, daugeliui padeda efektyviai kontroliuoti apetitą. Vis dėlto pastarojo meto duomenys kelia papildomų klausimų dėl rečiau aptariamų nepageidaujamų reiškinių, susijusių su plaukais ir nagais.

    Naujuose stebėjimuose dalis žmonių, vartojusių tokias veikliąsias medžiagas kaip semagliutidas, nurodė pastebėję nagų sluoksniavimąsi ar atsiskyrimą, taip pat pakitusią jų spalvą. Kiti dalyviai minėjo neįprastą plaukų slinkimą, kartais lydimą galvos odos sudirgimo.

    Tyrimuose aprašomas ryšys dar nereiškia, kad būtent vaistai tiesiogiai sukelia šiuos pokyčius. Mokslininkai pabrėžia, kad dalis dalyvių nagų problemų turėjo ir iki gydymo, o patys rezultatai dažnai remiasi žmonių savarankiškai pateiktais simptomų aprašymais.

    Viena iš labiausiai tikėtinų hipotezių sieja šiuos pokyčius su staigiu svorio kritimu ir organizmo patiriamu stresu, kai per trumpą laiką sumažėja kalorijų suvartojimas. Tokiais atvejais gali pritrūkti baltymų, geležies, cinko ar kitų medžiagų, svarbių normaliai plaukų ir nagų būklei.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad staigus plaukų slinkimas gali būti laikinas ir susijęs su fiziologiniu atsaku į pokyčius, o ne su negrįžtamu pažeidimu. Vis dėlto stiprėjantys simptomai, nagų atsiskyrimas, skausmas ar infekcijos požymiai yra signalas neatidėliojant pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Specialistai ragina savarankiškai nenutraukti GLP-1 vaistų ir nekeisti dozės, net jei atsiranda nerimą keliančių pokyčių. Saugiausia išeitis yra aptarti situaciją su gydytoju, įvertinti bendrą sveikatos būklę, mitybą, tyrimų rezultatus ir, jei reikia, koreguoti gydymo planą.

  • Kardiologai įspėja: 4 kasdieniai produktai gali didinti širdies ligų riziką – ką rinktis vietoj jų

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių Europoje, o riziką lemia ne tik genetika ar fizinio aktyvumo stoka. Didelę įtaką daro kasdieniai pasirinkimai parduotuvėje, ypač produktai, kuriuose gausu druskos, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojus dažniausiai kyla ne dėl vieno suvalgyto kepinio ar sumuštinio, o dėl nuolat pasikartojančio raciono. Ilgainiui tai gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, prastesnių cholesterolio rodiklių, antsvorio ir uždegiminių procesų.

    Kasdieniai produktai, kurie kenkia tyliai

    Vienas dažnai nuvertinamų pasirinkimų yra balta duona ir kiti gaminiai iš rafinuotų miltų. Tokie produktai paprastai turi mažiau skaidulų, greičiau pakelia gliukozės kiekį kraujyje ir gali nesuteikti ilgalaikio sotumo, todėl lengviau persivalgyti.

    Be to, pramoniniu būdu gaminami kepiniai neretai yra reikšmingas natrio šaltinis. Per didelis druskos kiekis siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, o ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis didina infarkto ir insulto tikimybę.

    Kitas produktas, dėl kurio specialistai pataria būti atidesniems, yra margarinas ir kiti tepamieji riebalai. Sudėtis gali labai skirtis, tačiau didesnis sočiųjų riebalų kiekis dažniau siejamas su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, o tai laikoma vienu svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.

    Renkantis tepamuosius riebalus svarbu skaityti etiketes ir vengti gaminių, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų aliejų. Tokiuose produktuose gali būti pramoninių transriebalų, kurių poveikis širdžiai vertinamas kaip ypač nepalankus.

    Trečias dažnai aptariamas pasirinkimas yra liesas karvės pienas. Pats produktas nėra savaime žalingas, tačiau žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį ar sergantiems metaboliniais sutrikimais, medikai pataria vertinti bendrą sočiųjų riebalų kiekį visame racione.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienam žmogui liesesni pieno produktai gali būti naudingi, kitam skirtumo nebus, jei didžiausia problema slypi kituose kasdieniuose įpročiuose. Svarbiausia yra bendras mitybos balansas ir porcijų kontrolė.

    Ketvirtas dažnas rizikos šaltinis yra kepti saldūs kepiniai, pavyzdžiui, spurgos. Juose paprastai gausu cukraus, rafinuotų miltų ir riebalų, o reguliarus tokių produktų vartojimas siejamas su didesne antsvorio, atsparumo insulinui ir dislipidemijos rizika.

    Didžiausia problema ta, kad tokie gaminiai dažnai tampa įpročiu prie kavos ar kaip greitas užkandis. Kai tai kartojasi kasdien, bendras kalorijų perteklius ir prastesnė maistinė vertė pradeda daryti apčiuopiamą poveikį savijautai ir kraujo tyrimams.

    Ką geriau dėti į lėkštę?

    Širdžiai palankesnė mityba dažniausiai remiasi daugiau skaidulų turinčiais produktais. Ankštiniai, tokie kaip lęšiai, avinžirniai ir pupelės, suteikia augalinių baltymų, ilgiau išlaiko sotumą ir gali padėti gerinti cholesterolio rodiklius.

    Naudingu pasirinkimu laikomi ir riešutai bei sėklos, pavyzdžiui, migdolai ar linų sėmenys. Juose yra nesočiųjų riebalų ir kitų medžiagų, kurios siejamos su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, jei vartojama saikingai.

    Kasdienėje mityboje verta dažniau rinktis pilno grūdo produktus, pavyzdžiui, kruopas ir pilno grūdo duoną. Jie suteikia daugiau skaidulų ir mikroelementų, o tai svarbu tiek cukraus, tiek cholesterolio kontrolei.

    Kada verta pasitikrinti?

    Medikai primena, kad mitybos pokyčiai efektyviausi, kai derinami su reguliariais sveikatos rodiklių patikrinimais. Ypač svarbu stebėti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio rodiklius, o esant rizikos veiksnių pasitarti su šeimos gydytoju.

    Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, atsiranda spaudimo jausmas krūtinėje, dusulys, neįprastas nuovargis ar staigus fizinio pajėgumo kritimas, delsti nereikėtų. Ankstyvas įvertinimas dažnai padeda išvengti rimtų komplikacijų.

  • Tokijuje atidarys „SAUNA MOTHER“: suaugusiuosius „apkabins“ kaip kūdikius, patirtis truks 2 val.

    Tokijuje rengiamasi atidaryti neįprastą atsipalaidavimo erdvę, kurioje suaugusiesiems siūloma trumpam sugrįžti į ankstyvos vaikystės pojūčius. Projektas „SAUNA MOTHER“ žada ne tik tradicinę pirtį, bet ir išskirtinę sensorinę patirtį, paremtą šiluma, prisilietimais ir švelniu supimu.

    Sumanymo esmė – saugumo ir globos jausmas, kurį kuria aplinka, garsai ir specialūs įrenginiai. Organizatoriai teigia, kad toks formatas skirtas padėti lankytojams atsitraukti nuo kasdienio tempo ir trumpam persijungti į ramesnę būseną.

    Kas laukia lankytojų?

    Viena iš pagrindinių projekto idėjų – sauna, kurios dizainas sąmoningai kuriamas taip, kad keltų asociacijas su buvimu įsčiose. Dėmesys skiriamas ne vien temperatūrai ir kūno įšilimo efektui, bet ir tam, kaip erdvė veikia pojūčius bei emocinį komfortą.

    Tarp pristatomų elementų minimas specialus krėslas, kuris apglėbia žmogų, lengvai supa ir švelniai liečiasi prie kūno. Taip pat numatyta šalto vandens vonia su didžiulės rankos formos objektu, turinčiu sustiprinti netikėtą taktilinį įspūdį.

    Kiek truks patirtis ir kada atidarymas?

    Visa apsilankymo programa planuojama 120 minučių trukmės. Kūrėjų teigimu, šilumos, vėsumos ir fizinio kontakto derinys turėtų padėti greičiau atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą, tačiau poveikis kiekvienam žmogui gali skirtis.

    „SAUNA MOTHER“ planuojama atidaryti Tokijo Roppongi rajone 2026 metų spalio pabaigoje. Projektas orientuojamas į suaugusiuosius, ieškančius nestandartinių poilsio formų, tačiau specialistai paprastai pabrėžia, kad tokios patirtys neturėtų būti laikomos gydymu ar garantuotu terapiniu metodu.

    Kodėl daugėja tokių idėjų?

    Pastaraisiais metais Japonijoje ir kitose didmiesčių kultūrose stiprėja susidomėjimas geros savijautos paslaugomis, kurios jungia pirties ritualus, sensorinį dizainą ir streso valdymo praktikas. Tokį poreikį dažnai skatina įtemptas darbo ritmas, miego trūkumas ir augantis dėmesys psichologinei sveikatai.

    Pirtis tradiciškai siejama su atsigavimu po fizinio krūvio, kraujotakos suaktyvėjimu ir atsipalaidavimu, o šiuolaikinės erdvės vis dažniau konkuruoja patirtimi. Dėl to greta įprastų saunų atsiranda koncepcijos, kurios akcentuoja emocinį saugumą, prisilietimo pojūtį ir kruopščiai suplanuotą aplinką.

  • Gydytojai įvardijo 5 pigius produktus akims: įtraukite į racioną dar šią savaitę

    Gera rega priklauso ne tik nuo amžiaus ar darbo prie ekranų, bet ir nuo kasdienės mitybos. Specialistai primena, kad akims svarbiausios medžiagos yra antioksidantai, omega-3 riebalų rūgštys, cinkas ir kai kurie B grupės vitaminai, o jų galima gauti ir iš nebrangių produktų.

    Didžiausią naudą regėjimui sieja su liuteinu ir zeaksantinu, kurie kaupiasi akies tinklainėje ir padeda filtruoti dalį mėlynos šviesos. Šių medžiagų organizmas nepasigamina, todėl jos turi būti gaunamos su maistu, o geriausia tai daryti nuosekliai, kasdien.

    Špinatai ir kiti žalialapiai

    Vienas paprasčiausių pasirinkimų yra špinatai, ypač šaldyti, nes jie dažnai kainuoja mažiau ir ilgiau išsilaiko. Špinatuose gausu liuteino, o jo pasisavinimą pagerina terminis apdorojimas ir nedidelis riebalų kiekis, pavyzdžiui, šlakelis aliejaus.

    Panašų poveikį gali turėti ir kiti žalialapiai, tačiau esmė ta pati: kuo dažniau racione atsiranda tamsiai žalių daržovių, tuo daugiau apsauginių karotenoidų gauna akys.

    Riebi žuvis, kiaušiniai ir ankštinės

    Konservuotos sardinės yra patogus omega-3 šaltinis, ypač dokozaheksaeno rūgšties, kuri svarbi tinklainės funkcijai. Europos šalių mitybos rekomendacijose dažnai kartojama mintis, kad riebios žuvies verta valgyti reguliariai, o konservai gali būti praktiškas variantas.

    Kiaušiniai išsiskiria tuo, kad juose yra riboflavino, dar vadinamo vitaminu B2, o trynys taip pat suteikia ir karotenoidų. Ankštinės, pavyzdžiui, konservuotos pupelės, yra cinko šaltinis, o šis mikroelementas siejamas su normalia tinklainės veikla ir regos pigmentų apykaita.

    Kukurūzai ir vitaminas C

    Konservuoti saldieji kukurūzai gali papildyti racioną zeaksantinu, kurio taip pat yra geltonuose ir oranžiniuose vaisiuose bei daržovėse. Tuo pačiu specialistai primena ir vitamino C svarbą, nes jis prisideda prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso.

    „Kuo įvairesnis jūsų racionas, tuo daugiau skirtingų maistinių medžiagų gaus akys“, – pabrėžia akių sveikatos specialistai, ragindami neapsiriboti vienu produktu.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad mityba nepakeičia regos patikrų, ypač jei vargina akių sausumas, dažni galvos skausmai ar suprastėjęs matymas sutemus. Vis dėlto kasdieniai pasirinkimai, tokie kaip špinatai, sardinės, kukurūzai, kiaušiniai ir pupelės, gali tapti paprasta, prieinama investicija į ilgalaikę akių sveikatą.

  • Teisingumo ministerija ieško rinkimų komisijų narių: kas gali kandidatuoti ir kiek mokės

    Teisingumo ministerija ieško rinkimų komisijų narių: kas gali kandidatuoti ir kiek mokės

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia teisinį išsilavinimą turinčius žmones kandidatuoti tiek į narius, tiek į komisijų pirmininkus. Šios komisijos yra viena svarbiausių grandžių organizuojant rinkimus ir užtikrinant, kad balsavimo procedūros vyktų pagal Rinkimų kodeksą.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Taip pat galima pridėti kitus dokumentus, įrodančius atitiktį teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, informaciją apie profesinę patirtį.

    Pagal Rinkimų kodeksą kandidatas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, nebūti susijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, komisijos sudarymo metu būti ne jaunesnis nei 18 metų ir nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir būtina atitikti kandidatui į Seimo narius taikomus bendruosius kriterijus.

    Kandidatams į savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkus papildomai taikomas patirties reikalavimas: jie turi būti dirbę rinkimų komisijos pirmininku ar nariu. Ministerija pabrėžia, kad praktinės žinios šioje srityje yra svarbios, nes pirmininkui tenka didesnė atsakomybė už komisijos darbų organizavimą ir sprendimų priėmimą.

    Atrankos metu pirmiausia vertinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Vėliau tinkami kandidatai reitinguojami, pirmenybę teikiant tiems, kurie gyvena ar dirba toje savivaldybėje, kurioje siekia tapti komisijos nariu, taip pat atsižvelgiant į teisinio darbo patirtį ir patirtį rinkimų procesuose.

    Už darbą rinkimų komisijoje atlygis mokamas už faktiškai dirbtą laiką ir priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio. Rinkimų kodekse numatyta, kad už vieną darbo dieną apygardos rinkimų komisijoje komisijos nariui taikomas 0,054, o komisijos pirmininkui 0,067 bazinio dydžio koeficientas, o galutinė suma apskaičiuojama proporcingai dirbtam laikui.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu, taip pat atvykus tiesiogiai arba siunčiant paštu. Ministerija nurodo, kad elektroniniu būdu teikiamas prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas taip, kad būtų užtikrinta asmens tapatybės patikra ir dokumento autentiškumas.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka, o dėl papildomos informacijos galima kreiptis ministerijos nurodytais kontaktais.

  • Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia kandidatuoti norinčius tapti komisijų nariais bei pirmininkais. Atranka susijusi su pasirengimu rinkimų organizavimui savivaldybėse ir siekiu užtikrinti skaidrų, teisėtą rinkimų procesą.

    Kandidatams keliami reikalavimai įtvirtinti Rinkimų kodekse. Pretendentas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis nei 18 metų komisijos sudarymo metu, nuolat gyvenantis Lietuvoje ir nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe.

    Taip pat būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas ir nepriekaištinga reputacija, o kandidatas turi atitikti reikalavimus, taikomus kandidatams į Seimo narius. Norint tapti savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku, papildomai reikalaujama turėti darbo rinkimų komisijoje patirties.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Kandidatai gali pridėti ir kitus dokumentus, pagrindžiančius atitiktį papildomiems teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, teisinio darbo ar darbo rinkimų srityje patirtį.

    Vertinant paraiškas pirmiausia tikrinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Tuomet sudaromas kandidatų eiliškumas, teikiant pirmenybę gyvenantiems ar dirbantiems tos savivaldybės teritorijoje, kurioje siekiama dirbti komisijoje, taip pat atsižvelgiant į profesinę ir rinkimų organizavimo patirtį.

    Komisijų narių ir pirmininkų darbo užmokestis nustatomas pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnį ir siejamas su pareiginės algos baziniu dydžiu. Atlyginimas mokamas proporcingai faktiškai dirbtam laikui, todėl galutinis dydis priklauso nuo konkrečių pavedimų ir darbo apimties rinkimų laikotarpiu.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu, jei prašymas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas būdu, užtikrinančiu asmens atpažintį ir teksto autentiškumą. Taip pat paraiškas galima pristatyti atvykus tiesiogiai arba siųsti paštu Teisingumo ministerijai Vilniuje.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama nurodytu ministerijos telefono numeriu, o atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka.

  • JK sveikatos technologijų startuolis „Stride“ pritraukė 5,3 mln. eurų: plečia prevencinės sveikatos platformą

    JK sveikatos technologijų startuolis „Stride“ pritraukė 5,3 mln. eurų: plečia prevencinės sveikatos platformą

    Jungtinėje Karalystėje veikiantis prevencinės sveikatos technologijų startuolis „Stride“ pritraukė 5,3 mln. eurų pradinės stadijos investicijų. Lėšos bus skirtos diagnostika paremtai platformai tobulinti ir tarptautinei plėtrai paspartinti.

    Investicijų raunde dalyvavo rizikos kapitalo fondai ir privatūs investuotojai, taip pat programos, orientuotos į tvarias ir įtraukias inovacijas. Prie finansavimo prisidėjo ir JK inovacijų rėmimo institucijų lėšos, kurios dažnai skiriamos mokslinių tyrimų bei produktų kūrimo projektams.

    „Stride“ veiklą pradėjo 2024 metų gegužę, o platformos idėja remiasi nuostata, kad dalį sveikatos rizikų galima pastebėti ir valdyti anksčiau, dar iki ligoms išsivystant. Startuolis siūlo narystę, kuri apjungia DNR, kraujo ir žarnyno mikrobiotos tyrimus su personalizuotomis įžvalgomis.

    Vartotojams pateikiami paaiškinimai, ką reiškia tyrimų rezultatai, kaip jie kinta laikui bėgant ir kokie kasdieniai sprendimai gali turėti didžiausią poveikį savijautai. Tokia kryptis atliepia plačiau ryškėjančią tendenciją, kai sveikatos priežiūroje vis daugiau dėmesio skiriama prevencijai, ankstyvai rizikų identifikacijai ir ilgalaikių elgsenos įpročių keitimui.

    Startuolio įkūrėjas Andrew Steele, olimpinis prizininkas ir vienas su genetika susijusių sprendimų kūrimo pionierių, teigia, kad prevencija neturi būti nuobodi, o sveikatos duomenys gali tapti praktišku įrankiu žmogui.

    „Prevencinė sveikata kartais skamba pernelyg sausai, nors iš tiesų tai gali būti viena didžiausių mūsų kartos galimybių. Jei geresnę sveikatą paversime įtraukiančia ir suteiksime žmonėms gilesnes įžvalgas anksčiau gyvenime, galime keisti kasdienius įpročius tokiu mastu, kuris iš esmės pakeistų, kiek ilgai ir kaip gerai gyvename“, – sakė Andrew Steele.

    „Stride“ pozicionuoja prevenciją ir kaip vieną iš būdų mažinti spaudimą sveikatos sistemoms, ypač ten, kur paslaugų paklausa auga greičiau nei pajėgumai. Idėja paprasta: kuo anksčiau identifikuojami rizikos veiksniai ir pradedami koreguoti įpročiai, tuo didesnė tikimybė sumažinti išvengiamų ligų naštą.

    Du tyrimų projektai ir DI kryptis

    Plėtros dalimi tapo du mokslinių tyrimų projektai, finansuojami per Innovate UK. Pirmasis orientuotas į daugiomikį požiūrį, siekiant tiksliau vertinti biologinį amžių, o ne vien chronologinius metus.

    Antrasis projektas numato kurti DI paremtą sveikatos pagalbininką, kuris sujungtų laboratorinių tyrimų rezultatus, nešiojamųjų įrenginių duomenis, sveikatos įrašus ir kitą informaciją. Tikslas – pateikti personalizuotas įžvalgas ir padėti žmogui sekti pokyčius bei priimti pagrįstesnius sprendimus.

    Rinkoje tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes vis daugiau žmonių kaupia duomenis iš išmaniųjų laikrodžių, miego sekimo ar fizinio aktyvumo programėlių, tačiau dažnai stokoja aiškios interpretacijos. DI šioje vietoje gali veikti kaip „vertėjas“, tačiau kartu keliami ir aukšti reikalavimai duomenų apsaugai, klinikiniam pagrįstumui bei atsakomybei, kad rekomendacijos neperžengtų saugių ribų.

    Plėtra į ilgaamžiškumo rinką

    Be technologinės krypties, „Stride“ plečiasi ir į aukštesnės klasės sveikatingumo bei ilgaamžiškumo segmentą. Startuolis pradėjo partnerystes su „Triple Bond“ „The BoTree Hotel“ ir „LongLane“, kurios diagnostikos testus naudoja personalizuotoms patirtims kurti.

    Tokia strategija atitinka bendrą industrijos judėjimą: dalis prevencinių sprendimų pirmiausia prigyja tarp klientų, pasirengusių mokėti už individualizuotas paslaugas, o vėliau technologijos palaipsniui tampa prieinamesnės platesnei auditorijai. Startuolis tikisi, kad naujas finansavimas leis greičiau sukurti prognozuojančią ir personalizuotą platformą.

    Įmonė taip pat planuoja „Stride One“ narystę pasiūlyti tarptautinėse rinkose už Jungtinės Karalystės ribų iki 2026 metų pabaigos. Jei plėtra bus sėkminga, „Stride“ sieks įsitvirtinti kaip prevencinės sveikatos platforma, sujungianti laboratorinius tyrimus, kasdienius duomenis ir aiškiai suprantamas rekomendacijas.