CP v2

Blog

  • JAV spot bitkoino ETF per dieną pritraukė beveik 1 mlrd. eurų: didžiausias įplaukų šuolis per 11 mėn.

    JAV spot bitkoino ETF per dieną pritraukė beveik 1 mlrd. eurų: didžiausias įplaukų šuolis per 11 mėn.

    JAV spot bitkoino biržoje prekiaujami fondai per vieną dieną pritraukė beveik 1 mlrd. eurų grynųjų įplaukų. Tai didžiausias vienos dienos šuolis per pastaruosius 11 mėnesių ir signalas, kad institucinė paklausa rinkoje vėl stiprėja.

    Didžiausią įplaukų dalį sugeneravo „BlackRock“ valdomas fondas, po jo rikiavosi „Ark“ ir „21Shares“ bei „Fidelity“ produktai. Teigiami srautai fiksuoti ir kitų rinkos dalyvių fonduose, o tai rodo platesnį investuotojų aktyvumą, o ne vieno žaidėjo efektą.

    Įplaukų banga sutapo su bitkoino kainos šuoliu, kai kaina trumpam pakilo virš 87 000 JAV dolerių ribos. Perskaičiavus, tai sudaro apie 80 000 eurų, o vėliau kaina stabilizavosi žemiau šio lygio, išlaikydama augimą paros pjūvyje.

    Kas galėjo išjudinti rinką

    Analitikai išskiria kelis veiksnius, kurie dažnai veikia kartu: atsinaujinusį rizikos apetito augimą, stiprėjančią spot ETF paklausą ir trumpųjų pozicijų uždarymą, kai kaina peržengia svarbius techninius lygius. Tokiais momentais dalis rinkos dalyvių priversti pirkti, kad sumažintų nuostolius, ir tai suteikia papildomo impulso kilimui.

    Likvidacijų statistika taip pat rodo suaktyvėjimą: per 24 valandas likviduotų kriptovaliutų pozicijų suma siekė apie 1 mlrd. eurų. Didžioji dalis teko trumpoms pozicijoms, todėl kainos judėjimas galėjo būti sustiprintas vadinamuoju „short squeeze“ efektu.

    Ne tik bitkoinas: pajudėjo ir eteris

    Tą pačią dieną teigiamų srautų sulaukė ir JAV spot eterio ETF, kurie fiksavo reikšmingą vienos dienos įplaukų šuolį. Tai rodo, kad investuotojų dėmesys krypsta ne tik į vieną aktyvą, o paklausa gali plėstis į platesnį kriptoturto segmentą.

    Rinkos dalyviai artimiausiu metu stebės, ar bitkoinas išsilaikys virš 85 000 JAV dolerių lygio, o eteris virš 2 700 JAV dolerių. Jei ETF įplaukos išliks didelės kelias dienas iš eilės, tai gali būti laikoma tvirtesniu institucinės paklausos patvirtinimu, o ne vienkartiniu šuoliu.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Spot ETF srautai tapo vienu iš greičiausiai pastebimų indikatorių, leidžiančių vertinti institucinių investuotojų nuotaikas. Didelė vienos dienos įplaukų suma gali didinti pasitikėjimą rinka, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainą vis dar smarkiai veikia techniniai lygiai ir sverto pozicijų dinamika.

    Investuotojams tai priminimas, kad kriptoturto kilimą gali skatinti ne vien fundamentinės priežastys, bet ir pozicijų uždarymai bei algoritminės strategijos. Dėl to svyravimai išlieka dideli, o reikšmingi dienos srautai ne visuomet garantuoja ilgalaikę kryptį.

  • „Bernstein“: prognozių rinkų apyvarta iki 2035 metų gali siekti 10 trilijonų eurų

    „Bernstein“: prognozių rinkų apyvarta iki 2035 metų gali siekti 10 trilijonų eurų

    Analitikų bendrovė „Bernstein“ prognozuoja, kad prognozių rinkų metinė prekybos apyvarta iki 2035 metų gali išaugti iki maždaug 10 trilijonų eurų. Tai būtų vienas sparčiausių augimų finansinių technologijų rinkoje, o pagrindiniu varikliu taptų nebe sportas, o finansiniai instrumentai.

    „Bernstein“ vertinimu, apyvarta nuo maždaug 410 mlrd. eurų 2026 metais galėtų augti sudėtiniu tempu apie 70 proc. per metus 2025–2035 metų laikotarpiu. Šis skaičius remiasi rinkos šuoliu nuo maždaug 50 mlrd. eurų 2025 metais iki apie 300 mlrd. eurų 2026 metais iki rugpjūčio.

    Finansiniai aktyvai lenks sportą

    Esminis prognozės akcentas yra struktūrinis poslinkis: finansinių aktyvų, tokių kaip kriptovaliutos, akcijos ir žaliavos, dalis, „Bernstein“ skaičiavimu, išaugs nuo maždaug 12 proc. 2025 metais iki 49 proc. 2035 metais. Tuo metu sporto dalis, analitikų vertinimu, mažės nuo 61 proc. iki 38 proc.

    Toks pokytis siejamas su tuo, kad prognozių rinkos vis dažniau naudojamos kaip trumpalaikių kainos, įvykių tikimybės ir rizikos nuotaikų matuoklis. Skirtingai nei tradicinėse lažybose, šiose rinkose dalyviai prekiauja kontraktais, kurių vertė priklauso nuo konkretaus rezultato, o kaina realiu laiku atspindi kolektyvinę tikimybę.

    Nauji produktai ir trumpi kontraktai

    Analitikai pabrėžia naujų produktų atsiradimą, kai prekyba vyksta ne akcijos kaina, o konkrečiu įmonės rodikliu. Tai gali būti, pavyzdžiui, gamybos apimtys, pristatymai ar prenumeratorių skaičiaus augimas, kas teoriškai leidžia rinkai tiksliau „įkainoti“ atskirus verslo rezultato elementus.

    Augimą, „Bernstein“ vertinimu, taip pat skatina trumpesnės trukmės kontraktai kriptovaliutų ir žaliavų segmentuose, kai prekiaujama labai trumpais intervalais. Tokie produktai didina apyvartą dėl dažnesnių sandorių, tačiau kartu gali kelti didesnę riziką neprofesionaliems dalyviams.

    „Tikimės naujų produktų, tokių kaip KPI rinkos, kurios leidžia prekiauti vienu įmonės rodikliu, o ne pačios akcijos kaina“, – rašė „Bernstein“ analitikai.

    Rinkos dydis ir reguliavimo klausimai

    „Bernstein“ vertina, kad finansinių aktyvų kontraktų adresuojama rinka 2025 metais siekė apie 700 trilijonų eurų, o iki 2035 metų galėtų išaugti iki maždaug 900 trilijonų eurų. Modelyje daroma prielaida, kad prognozių rinkos iki 2035 metų galėtų „paimti“ apie 0,5 proc. šio baseino ir taip sugeneruoti apie 4,7 trilijono eurų metinę apyvartą vien finansinių aktyvų segmente.

    Tuo pat metu analitikai atkreipia dėmesį į reguliavimo neapibrėžtumą, ypač Jungtinėse Valstijose, kur susiduria išvestinių finansinių priemonių priežiūra ir atskirų valstijų lošimų reguliavimas. „Bernstein“ vertinimu, aiškesnio teisinio režimo sporto prognozių rinkoms greičiausiai nereikėtų tikėtis iki 2027–2028 metų.

  • „SoFi“ pradėjo atsiskaitymus stabilia moneta „SoFiUSD“ „Mastercard“ tinkle: siekia 23 mlrd. eurų

    „SoFi“ pradėjo atsiskaitymus stabilia moneta „SoFiUSD“ „Mastercard“ tinkle: siekia 23 mlrd. eurų

    „SoFi Bank“ pradėjo atsiskaityti už debeto ir kredito kortelių operacijas „Mastercard“ tinkle naudodama savo stabilios vertės monetą „SoFiUSD“. Bankas skelbia, kad į blokų grandine paremtą atsiskaitymų modelį perkeliamas visas jo kortelių programos apdorojimas.

    „SoFi“ teigimu, šis sprendimas turėtų apimti daugiau kaip 25 mlrd. JAV dolerių metinę apyvartą, tai yra apie 23 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat tikina esanti pirmasis bankas, realiai pradėjęs stabilios monetos atsiskaitymus per „Mastercard“ pasaulinį mokėjimų tinklą.

    Ką tai keičia prekybininkams?

    Pagal „SoFi“ pateiktą informaciją, prekybininkams nereikia laikyti „SoFiUSD“ ar keisti esamų mokėjimų sistemų, kad galėtų naudotis nauju atsiskaitymo būdu. Lėšos gali būti įskaitomos į „SoFi Bank“ sąskaitą iškart, o jas išsigryninti ar pervesti galima bet kuriuo paros metu.

    „Per šešis mėnesius „SoFi“ ir „Mastercard“ stabilios monetos atsiskaitymus pavertė realiai veikiančiu produktu, kuris iš esmės pagerina, kaip įmonėms juda pinigai“, – sakė „SoFi“ generalinis direktorius Anthony Noto.

    „Stabilios monetos tampa prasmingos tada, kai išsprendžia realias problemas, su kuriomis įmonės susiduria kasdien. Su „SoFi“ pereiname nuo bandymų prie įgyvendinimo ir įdiegiame reguliuojamus stabilios monetos atsiskaitymus realioje aplinkoje, išlaikydami pasitikėjimą, mastą ir saugiklius, kurių tikimasi iš „Mastercard“, – sakė „Mastercard“ pasaulinė skaitmeninės komercializacijos vadovė Sherri Haymond.

    „SoFiUSD“ ir reguliavimas

    „SoFiUSD“ leidėjas yra „SoFi Bank“, nacionalinį banko statusą turinti ir JAV valiutos kontrolieriaus tarnybos prižiūrima finansų įstaiga. „SoFi“ nurodo, kad „SoFiUSD“ išperkama santykiu 1 prie 1 JAV doleriui, o rezervą daugiausia sudaro grynieji pinigai.

    Stabilių monetų atsiskaitymai finansų sektoriuje vis dažniau pristatomi kaip priemonė sutrumpinti lėšų įskaitymo laiką ir išplėsti atsiskaitymus ne darbo valandomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis. Toks modelis aktualus prekybininkams, kuriems svarbus greitas apyvartinių lėšų pasiekimas ir mažesnė priklausomybė nuo kelių dienų trunkančių tarpbankinių ciklų.

    „Mastercard“ plėtra ir kas toliau

    „SoFiUSD“ šiuo metu veikia „Ethereum“ ir „Solana“ tinkluose. Tuo metu „Mastercard“ viešai skelbia plečianti stabilios monetos atsiskaitymų galimybes per kelias blokų grandines ir įtraukianti daugiau reguliuojamų stabilių monetų, kad atsiskaitymai būtų prieinami ir dienos metu, ir ne darbo laiku.

    „SoFi“ taip pat nurodo, kad jau kalbasi su dideliais JAV prekybininkais dėl tokių atsiskaitymų, įvardijami tarptautiniai mažmenininkai ir technologinių paslaugų platformos, tačiau konkretūs pavadinimai neatskleidžiami. Ateityje įmonės svarsto „SoFiUSD“ panaudojimą tarpvalstybiniams mokėjimams ir perlaidoms.

  • „Binance“ įsigijo „Circle“ akcijų už 100 mln. eurų: pasirašyta penkerių metų USDC skatinimo sutartis

    „Binance“ įsigijo „Circle“ akcijų už 100 mln. eurų: pasirašyta penkerių metų USDC skatinimo sutartis

    Kriptovaliutų birža „Binance“ įsigijo „Circle“ akcijų paketą, kurio vertė siekia apie 100 mln. eurų, ir kartu su tuo praplėtė komercinį susitarimą dėl stabiliosios kriptovaliutos USDC. Apie sandorį paskelbta JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai pateiktame 8-K dokumente.

    Pagal pateiktą informaciją, „Binance“ įsigijo 1 237 011 „Circle“ A klasės paprastųjų akcijų privačiame platinime. Vienos akcijos kaina siekė 80,84 JAV dolerio, tai sudaro apie 74 eurus, o bendra sandorio vertė apytikriai atitinka 91–100 mln. eurų, priklausomai nuo taikyto valiutos kurso sandorio metu.

    Nurodoma, kad sandoris buvo užbaigtas iš karto po to, kai šalys pasirašė akcijų pasirašymo sutartį ir išplėtė tarpusavio komercinį bendradarbiavimą. Lygiagrečiai sudarytas ir naujas penkerių metų susitarimas, kuriuo stiprinamas USDC laikymo ir naudojimo skatinimas per „Circle“ modulinės išmaniosios sutarties piniginės infrastruktūrą.

    Pagal naują tvarką „Circle“ įsipareigojo mokėti „Binance“ mėnesinį skatinamąjį mokestį, kuris bus skaičiuojamas kaip tam tikra procentinė dalis nuo USDC kiekio, laikomo per piniginės paslaugą. Tokia schema reiškia, kad „Binance“ finansinis suinteresuotumas susiejamas ne tik su akcijų verte, bet ir su realiu USDC naudojimu.

    Dokumente taip pat pažymima, kad naujas susitarimas pakeičia ankstesnius šalių sandorius, pasirašytus 2024 ir 2025 metais. Numatyta, kad tam tikrais atvejais abi pusės gali nutraukti sutartį anksčiau laiko, o nutraukimo sąlygos apibrėžtos konkrečiais scenarijais.

    Įsigytoms „Circle“ akcijoms taikomi apribojimai: „Binance“ dvejus metus negalės jų parduoti, perleisti ar apsidrausti nuo kainos rizikos, išskyrus atvejus, kai būtų nutrauktas komercinis susitarimas pagal nustatytas sąlygas. Vis dėlto per šį laikotarpį „Binance“ išlaiko balsavimo teises, susijusias su turimomis akcijomis.

    Sandoris vyksta tuo metu, kai „Circle“ plečia USDC infrastruktūrą už paties stabiliojo žetono ribų. Bendrovė pastaruoju metu akcentuoja technologinę kryptį, kurioje USDC naudojamas kaip praktinis atsiskaitymo vienetas, įskaitant transakcijų mokesčių mokėjimą naujesnėse blokų grandinės sistemose.

    Rinkos dalyviams toks „Binance“ ir „Circle“ suartėjimas svarbus dėl dviejų priežasčių: tai sustiprina USDC pozicijas tarp stambių biržų ekosistemų ir kartu rodo, kad stabiliosios kriptovaliutos tampa ne tik prekybos porų pagrindu, bet ir komercinių, ilgalaikių pajamų modelių dalimi. Tai gali didinti USDC likvidumą bei paskatinti platesnį jo panaudojimą kriptovaliutų paslaugose.

  • „Bitget Wallet“ susitarė su „Reality“: 1 700 tokenizuotų JAV akcijų pasieks 100 mln. naudotojų

    „Bitget Wallet“ susitarė su „Reality“: 1 700 tokenizuotų JAV akcijų pasieks 100 mln. naudotojų

    Kriptovaliutų savisaugos piniginė „Bitget Wallet“ pranešė integravusi reguliuojamą tokenizuotų aktyvų leidimo protokolą „Reality“. Šis žingsnis leidžia programėlės naudotojams tiesiogiai pasiekti daugiau kaip 1 700 tokenizuotų JAV akcijų ir ETF, neiškeliant lėšų į tradicines brokerių sistemas.

    Integracijos esmė – vadinamieji rTokens, kurie atspindi konkrečių vertybinių popierių kainos pokytį. Bendrovės teigimu, kiekvienas toks žetonas yra paremtas 1:1 realiomis JAV akcijomis, laikomomis per licencijuotą tarpininką, o rezervai kasdien patvirtinami nepriklausomu auditoriumi.

    Skirtingai nei sintetiniai produktai, šis modelis siejamas su faktiniu vertybinių popierių pirkimu ir laikymu, o pavedimai JAV rinkos darbo valandomis nukreipiami į Nasdaq ir NYSE likvidumą. Tarp pavyzdžių minimi rNVDA, rTSLA, rAAPL, rAMZN, taip pat rSPY ir rQQQ.

    „Mūsų tikslas – suteikti vartotojams realią prieigą prie JAV akcijų neatsisakant savo raktų kontrolės“, – sakė „Bitget Wallet“ operacijų vadovas Alvinas Kanas.

    Be prekybos, žetonizuoti vertybiniai popieriai pristatomi kaip pritaikomi ir platesniam naudojimui grandinėje. Pranešime nurodoma, kad tinkami dividendai naudotojams gali būti išmokami stabiliosiomis monetomis, o tokie įvykiai kaip akcijų skaidymai turėtų atsispindėti automatiškai.

    Sprendimas startuoja „Arbitrum“ ir „Morph“ tinkluose. Rinkoje ši kryptis siejama su platesne realaus pasaulio turto tokenizacijos tendencija, kai tradiciniai finansiniai instrumentai perkeliami į blokų grandines, siekiant mažinti tarpininkų skaičių ir supaprastinti prieigą tarptautiniams vartotojams.

    „Reality“ atstovė Alice Li teigė, kad integracija su „Bitget Wallet“ turėtų pagreitinti rTokens plėtrą per atvirą API, kad tokias priemones galėtų prijungti ir kitos piniginės ar protokolai. Tuo metu „Arbitrum“ strategijos vadovas A. J. Warneris akcentavo, kad tokenizuotos akcijos išlieka viena sparčiausiai augančių kategorijų grandinėje.

    Tokie produktai paprastai pristatomi kaip alternatyva vartotojams, kurie neturi patogios prieigos prie JAV brokerių ar nenori perkelti turto į centralizuotas sąskaitas. Vis dėlto praktikoje svarbiausi išlieka reguliavimo, investuotojų apsaugos ir produkto tinkamumo klausimai, todėl vartotojams reikėtų įvertinti rizikas, technologinį sudėtingumą ir mokesčių pasekmes.

    Bendrovė nurodo, kad rTokens jau pasiekiami per „Bitget Wallet“ programėlę, o ateityje planuojama plėsti padengiamų aktyvų spektrą ir gilinti integracijas su kitais protokolais. Augant tokenizuoto turto pasiūlai, rinka vis dažniau konkuruoja ne vien aktyvų skaičiumi, bet ir tuo, kaip patikimai užtikrinamas 1:1 padengimas bei atsiskaitymo kokybė.

  • CME plečia kriptovaliutų išvestines priemones: spalio 19 dieną startuos Bitcoin Cash ir Uniswap ateities sandoriai

    CME plečia kriptovaliutų išvestines priemones: spalio 19 dieną startuos Bitcoin Cash ir Uniswap ateities sandoriai

    CME Group paskelbė planuojanti išplėsti reguliuojamų kriptovaliutų išvestinių priemonių pasiūlą ir spalio 19 dieną pradėti siūlyti Bitcoin Cash (BCH) bei Uniswap (UNI) ateities sandorius. Birža nurodė, kad startas priklauso nuo reguliuotojų peržiūros, tačiau kryptis aiški: instituciniams dalyviams siūlomas vis platesnis įrankių rinkinys rizikai valdyti.

    Pasak CME, pirmąjį 2026 metų pusmetį kriptovaliutų ateities ir pasirinkimo sandorių vidutinė dienos apyvarta siekė 279 800 kontraktų. Tai atitiko maždaug 8,3 mlrd. eurų nominalią vertę, o toks mastas rodo augantį reguliuojamų platformų vaidmenį šalia kriptobiržų.

    Du dydžiai kiekvienam aktyvui

    Nauji produktai bus siūlomi dviem dydžiais: standartiniais ir Micro kontraktais, kad prieiga būtų patogesnė skirtingo profilio rinkos dalyviams. BCH atveju kontraktai apims 250 BCH ir 25 BCH, o UNI atveju 10 000 UNI ir 1 000 UNI.

    Toks skaidymas į mažesnius vienetus rinkoje dažnai vertinamas kaip praktinis žingsnis, nes leidžia tiksliau derinti pozicijų dydį prie portfelio rizikos ir maržos reikalavimų. Tai ypač aktualu nepastovesnėms kriptovaliutoms, kur kainos svyravimai per trumpą laiką gali būti reikšmingi.

    Strategija: daugiau altkoinų, daugiau apsidraudimo

    CME pabrėžia, kad BCH ir UNI papildys jau esamą vieno aktyvo kriptovaliutų produktų krepšelį, kuriame yra Bitcoin, Ether ir kiti plačiau prekiaujami tinklai. Biržos logika paprasta: plečiantis kripto rinkai, daugėja situacijų, kai dalyviams reikia ne tik spekuliuoti, bet ir apsidrausti nuo kainų rizikos reguliuojamoje aplinkoje.

    „Kripto rinkoms toliau bręstant, dalyviams reikia platesnių, reguliuojamų priemonių, kad galėtų valdyti su skaitmeniniu turtu susijusią kainų riziką“, – sakė CME Group kripto produktų vadovas Giovanni Vicioso.

    24/7 prekyba ir ginčas dėl „perpetual“

    Birža šiais metais taip pat išplėtė infrastruktūrą ir pradėjo siūlyti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę veikiančią kriptovaliutų ateities ir pasirinkimo sandorių prekybą. CME teigimu, vien per atidarymo savaitgalį buvo sudaryta daugiau nei 7 200 kontraktų, o bendra apyvarta siekė apie 50 mln. eurų.

    Tuo pat metu JAV rinkoje aštrėja diskusijos dėl vadinamųjų nuolatinių ateities sandorių, dažnai siejamų su dideliu svertu ir mažmeninių investuotojų aktyvumu. CME yra pareiškusi, kad tokie produktai gali kelti papildomų rizikų, o bendrovė taip pat yra viešai konfliktavusi su reguliuotoju dėl požiūrio į šią priemonių kategoriją.

    CME žingsnis su BCH ir UNI rodo, kad reguliuojamoje rinkoje konkurencija vyksta per produktų įvairovę, kontraktų lankstumą ir prekybos prieinamumą. Jei reguliuotojai neprieštaraus, spalio viduryje investuotojai gaus dar du instrumentus, leidžiančius ir siekti grąžos, ir tiksliau valdyti kripto portfelio riziką.

  • Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Paryžiaus „Primo“ pritraukė 6,9 mln. eurų: autonominiai DI agentai perima įmonių IT užduotis

    Kas yra „Primo“ ir ką kuria

    Paryžiuje įsikūrusi „Primo“ pranešė pritraukusi 6,9 mln. eurų investiciją. Startuolis kuria platformą, kuri vienoje vietoje sujungia įmonės įrenginių valdymą, SaaS programų prieigas, tapatybių valdymą ir IT aptarnavimą.

    Ant šio vieningo duomenų sluoksnio „Primo“ diegia autonominius DI agentus, skirtus ne tik atsakyti į užklausas, bet ir realiai atlikti IT operacijas. Pagrindinis tikslas – automatizuoti pasikartojančius procesus nuo pradžios iki pabaigos, išlaikant kontrolę ir saugumą.

    Investuotojai ir augimo rodikliai

    Finansavimo etapui vadovavo „Headline“ ir „Global Founders Capital“. Prie jo taip pat prisidėjo verslo angelai, tarp jų „Pennylane“ vadovas Arthur Waller ir „Pigment“ vadovas Romain Niccoli.

    „Primo“ įkurta 2022 metais, o bendrovė teigia turinti daugiau nei 400 klientų dešimtyje šalių. Pasak įmonės, metinės pasikartojančios pajamos viršijo 3,4 mln. eurų, o pajamos per metus išaugo keturis kartus.

    Kuo skiriasi autonominiai DI agentai

    „Primo“ akcentuoja skirtumą tarp įprastų DI asistentų ir agentų, galinčių vykdyti veiksmus. Agentams pranašumą suteikia tai, kad platformoje jau yra kontekstas: darbuotojų duomenys, įrenginiai, naudojamos programos, teisių rinkiniai ir vidinės taisyklės, taip pat integracijos su įmonės sistemomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad naujam darbuotojui prisijungus prie personalo sistemos, agentas gali inicijuoti įrangos užsakymą, paruošti kompiuterį, priskirti prieigas pagal rolę ir sukurti IT aptarnavimo užklausą. Išeinant darbuotojui, procesas vykdomas atvirkščiai, jautrios prieigos panaikinamos nedelsiant.

    „Daugelis DI įrankių gali atsakyti į klausimą, tačiau labai nedaugelis gali patikimai veikti įmonės informacinių sistemų branduolyje. „Primo“ pranašumas – platforma jau sujungia kontekstą, integracijas ir taisykles, reikalingas IT operacijoms vykdyti nuo pradžios iki pabaigos su autonominiais ir saugiais agentais“, – sakė „Headline“ partneris Jonathan Userovici.

    „IT dažnai laikomas išlaidų centru, kurį įmonės tiesiog toleruoja. Mes kuriame priešingą modelį: platformą, kurioje IT tampa svertu, o DI agentai perima pasikartojantį darbą, kad komandos galėtų susitelkti į tai, kas svarbiausia. Šis investicijų etapas leis klientams diegti agentus su jiems būtinu atsekamumu ir kontrole“, – sakė „Primo“ įkūrėjas ir vadovas Martin Pannier.

    Kur bus panaudotos lėšos

    „Primo“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus skirtas komandai plėsti ir tarptautinei plėtrai. Įmonė nori, kad autonominiai DI agentai taptų centrine įmonių IT operacijų dalimi, o ne tik papildomu pagalbos kanalu.

    Startuolis nurodo, kad daugiau nei pusė naudotojų jau yra už Prancūzijos ribų, todėl planuojama gilinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Beniliukso šalyse ir Šiaurės Europoje. Rinka šiuo metu ypač imli sprendimams, kurie mažina IT apkrovą ir padeda standartizuoti prieigų valdymą augančiose organizacijose.

  • Prancūzijos startuolis „Lightspring“ pritraukė 3,2 mln. eurų: pigins fotoninių lustų sujungimą

    Prancūzijos startuolis „Lightspring“ pritraukė 3,2 mln. eurų: pigins fotoninių lustų sujungimą

    Besançone įsikūręs „Lightspring“ pranešė užbaigęs pradinį finansavimo etapą ir kartu su dotacijomis užsitikrinęs daugiau kaip 3,2 mln. eurų. Lėšos bus skirtos fotoninių integruotų grandynų, vadinamų fotoniniais lustais, optinio sujungimo sprendimams perkelti iš laboratorijos į pramoninę gamybą.

    Įmonė kuria optines sąsajas, kurios padeda šviesai efektyviai patekti į fotoninį lustą ir iš jo išeiti. Būtent šis etapas, dažnai vadinamas optiniu pakavimu, laikomas vienu brangiausių ir sunkiausiai standartizuojamų fotonikos grandinės elementų.

    „Lightspring“ teigimu, optinis pakavimas ir surinkimas šiandien gali sudaryti apie pusę fotoninio lusto kainos, kai pati gamyba puslaidininkių liejykloje esą atsieina gerokai mažiau. Praktikoje daug procesų vis dar atliekama detalių lygmeniu, mikrometrų tikslumu derinant šviesolaidžius ir lustą, o tai mažina našumą ir kenkia išeigai.

    Kaip veikia 3D optinis sujungimas

    Startuolis remiasi 3D litografija, dar vadinama dviejų fotonų polimerizacija, kai mikroskopinės optinės struktūros formuojamos tiesiai ant lusto. Tokiu būdu galima pagaminti mikrolęšius, 3D bangolaidžius ir spindulio formavimo elementus, kurie pakeičia sudėtingą mechaninį derinimą.

    Įmonė nurodo, kad tikslas yra pasiekti mažesnius nei 0,5 dB sujungimo nuostolius vienoje sąsajoje. Tokie parametrai svarbūs ten, kur duomenys perduodami šviesa, o kiekvienas papildomas nuostolis didina energijos sąnaudas ir mažina sistemos efektyvumą.

    Technologija orientuota į kelis scenarijus: sujungimą tarp šviesolaidžio ir lusto, tarp lazerio ir lusto bei tarp skirtingų lustų modulių. „Lightspring“ akcentuoja, kad procesas turėtų būti pritaikomas skirtingoms medžiagoms ir įrangai, o projektavimo ciklai, palyginti su individualiai gaminamais sprendimais, galėtų trumpėti nuo mėnesių iki kelių savaičių.

    Kodėl tai svarbu DI infrastruktūrai

    Didėjant DI duomenų centrų apkrovoms, sparčiai auga poreikis didelio pralaidumo ryšiams, kurių nebeužtenka vien elektriniais sujungimais. Todėl stiprėja kryptis į ko-pakuotą optiką, kai optinės sąsajos perkeliamos arčiau skaičiavimo ir tinklo lustų, siekiant mažesnių vėlinimų ir energijos nuostolių.

    Tokiuose sprendimuose sunkiausia dalis neretai atsiduria pačiame pakete, todėl pramonėje ieškoma būdų, kaip optinį sujungimą padaryti kartojamą, automatizuojamą ir tinkamą didelėms apimtims. „Lightspring“ būtent čia mato savo nišą, teigdama, kad optinis pakavimas iki šiol nebuvo iki galo industrializuotas.

    Komanda, kilmė ir planai

    „Lightspring“ įkurta 2026 metais, o jos technologijos šaknys siejamos su FEMTO-ST instituto tyrimais Besançone. Įmonė taip pat skelbia kurianti procesų projektavimo rinkinį, skirtą 3D optiniam sujungimui, ir programinę įrangą, kuri leistų fotoninių lustų kūrėjams lengviau integruoti tokias sąsajas į projektus.

    „Fotonikos pramonė pagreitino lustų kūrimą, tačiau šviesa vis dar praranda daug energijos įeidama į įrenginį ir iš jo išeidama. Nusprendėme spręsti būtent šią problemą ir optinę sąsają kurti taip pat, kaip kuriamas pats lustas, vienu pakartojamu proceso žingsniu“, – sakė „Lightspring“ bendraįkūrėjas ir vadovas Grégoire Bonnat.

    Finansavimas, pasak bendrovės, bus nukreiptas į PDK ir projektavimo įrankių plėtrą, komandos stiprinimą mikro-gamybos ir optinių matavimų srityse bei bendrai kuriamas programas su pramonės partneriais. Startuolis planuoja didinti apimtis ir kvalifikuoti procesą pramoninėmis sąlygomis, kad sprendimas taptų patikimu gamybiniu blokeliu.

  • Kaip „Focus“ stebina: mokslo rubrika virto gyvenimo stiliaus projektu ir sukėlė diskusijas

    Kaip „Focus“ stebina: mokslo rubrika virto gyvenimo stiliaus projektu ir sukėlė diskusijas

    „Focus“ skiltyje Nauka pateikiamas trumpas apibendrinimas, kad čia publikuojami visi šios kategorijos tekstai, tačiau realus turinio akcentas nukreipiamas į gyvenimo būdą. Redakcija pabrėžia rašanti apie sveikatą, namus, keliones, kultūrą ir santykius bei tai, kas kasdien daro įtaką gyvenimo kokybei.

    Toks sprendimas atspindi platesnę žiniasklaidos tendenciją, kai klasikinės mokslo rubrikos persipina su praktiškomis temomis ir paslaugine žurnalistika. Pastaraisiais metais auditorijos vis dažniau tikisi ne vien naujienų apie atradimus, bet ir aiškaus atsakymo, kaip tyrimų išvados pritaikomos kasdienybėje.

    Tuo pačiu tai kelia klausimų dėl skaidrumo: skaitytojui svarbu suprasti, ar skaitomas tekstas yra mokslo naujiena, ar gyvenimo būdo patarimas, paremtas tyrimais. Kai šios ribos išsitrynusios, daugėja rizikos, kad antraštės žadės daugiau, nei pateikia turinys, o sudėtingos išvados bus pernelyg supaprastintos.

    Žiniasklaidos ekspertai pabrėžia, kad pasitikėjimą kuria aiškios nuorodos į šaltinius, korektiškai perteikta metodika ir tikslus kontekstas, ypač sveikatos temose. Skaitytojams svarbu, ar remiamasi recenzuotais tyrimais, ar pateikiama specialisto nuomonė, ir ar atskiriama koreliacija nuo priežastinio ryšio.

    Dar vienas pokytis susijęs su DI įrankiais, kurie redakcijose vis dažniau naudojami santraukoms, vertimams ir temų stebėsenai. Nors tai spartina darbą, didėja poreikis redakcinei kontrolei, kad į turinį nepatektų netikslumų, neteisingų apibendrinimų ar klaidingų teiginių apie tyrimus.

    „Focus“ atvejis rodo, kad mokslo turinys šiandien konkuruoja dėl dėmesio su praktiniu gyvenimo būdo turiniu, o sėkmę lemia aiškus pažadas skaitytojui. Jei rubrika pristatoma kaip mokslo, auditorija tikisi patikrintų faktų ir tvirtos argumentacijos, net jei tekstas parašytas lengvu, žurnalo stiliaus tonu.

  • 15 000 metų senumo molio papuošalai slepia netikėtą paslaptį: mokslininkai rado pirštų atspaudus

    15 000 metų senumo molio papuošalai slepia netikėtą paslaptį: mokslininkai rado pirštų atspaudus

    Artimųjų Rytų archeologiniai radiniai keičia nusistovėjusį požiūrį, kada žmonės pradėjo naudoti molį ne buitiniams, o simboliniams tikslams. Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad dar gerokai iki žemdirbystės ir keramikos atsiradimo žmonės lipdė molio papuošalus ir juos sąmoningai dekoravo.

    Tyrėjai penkiose natufiečių kultūros vietovėse aptiko 142 molinius karolius ir pakabukus, datuojamus maždaug prieš 15 000 metų. Rinkinys surinktas iš kelių šiandieninio Izraelio teritorijoje esančių vietų, tarp jų el-Wad, Nahal Oren, Hayonim ir Eynan-Mallaha.

    Radiniai išsiskyrė formų įvairove: nuo cilindrinių ir ovalių iki diskų pavidalo dirbinių. Dalis papuošalų buvo padengti raudonu pigmentu su ochra, o ant paviršiaus matyti plonos skystu moliu užneštos dangos pėdsakai.

    „Tai seniausias žinomas atvejis, kai žmonės papuošalus dengė plonu skysto molio sluoksniu kaip spalvota danga“, – teigia tyrimo autoriai.

    Dar įspūdingesnė detalė atsiskleidė analizuojant paviršius: ant dirbinių išliko 50 pirštų atspaudų. Jų dydžio ir proporcijų analizė leidžia daryti išvadą, kad papuošalus gamino įvairaus amžiaus žmonės, nuo vaikų ir paauglių iki suaugusiųjų.

    Vienas iš radinių buvo ypač mažas, vos apie 10 milimetrų skersmens molinis žiedas, kuris galėjo būti skirtas vaikui. Kito karolio paviršiuje užfiksuotas atspaudas, tikėtina, priklausė maždaug dešimties metų vaikui, o tai rodo, kad tokia veikla nebuvo vien profesionalių amatininkų sritis.

    Mokslininkai taip pat aprašė 19 skirtingų papuošalų tipų, o dalis jų savo forma priminė augalus, svarbius natufiečių kasdienybei. Tarp galimų atpažįstamų motyvų minimi laukiniai miežiai, kviečiai, lęšiai ir žirniai, o kai kur aptikti augalinių skaidulų pėdsakai leidžia spėti, kad dirbiniai buvo veriami ir nešiojami.

    Šie duomenys sustiprina platesnę pastarųjų metų tendenciją archeologijoje: simbolinis elgesys, socialiniai ritualai ir sudėtingesnės bendruomeninės praktikos formavosi dar iki neolito lūžio. Kitaip tariant, žemdirbystė ir keramika galėjo ne pradėti, o tik paspartinti jau anksčiau vykusius kultūrinius pokyčius.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Science Advances. Autorių teigimu, molis, dar netapęs indų gamybos pagrindu, galėjo veikti kaip socialinės tapatybės ir ryšių ženklinimo priemonė, o patys papuošalai tapo reta galimybe tiesiogiai susieti paleolitinę kūrybą su ją kūrusiais žmonėmis.