CP v2

Blog

  • Marianos įduba nustebino: giliausios vietos gylis vis dar ginčijamas, skirtumas – 18 m

    Giliausia vieta Žemėje

    Čelendžerio gelmė yra pietinėje Marianos įdubos dalyje Ramiajame vandenyne. Tai ne vienas taškas, o trijų tarpusavyje susijusių baseinų sistema, o giliausias laikomas rytinis baseinas.

    Nors dažnai pateikiamas vienas konkretus skaičius, naujausi tyrimai rodo, kad tiksliai įvardyti gylį sudėtinga. Skirtingi matavimo metodai ir prielaidos gali duoti apčiuopiamai besiskiriančius rezultatus.

    Kodėl gylį taip sunku išmatuoti?

    Vienas pagrindinių metodų yra akustinė batimetrija, kai laivas siunčia garso impulsus į dugną ir matuoja jų grįžimo laiką. Iš pirmo žvilgsnio tai paprasta, tačiau esminis kintamasis yra garso greitis vandenyje.

    Garso sklidimą keičia temperatūra, druskingumas ir slėgis, o šie parametrai su gyliu smarkiai kinta. Marianos įduboje, beveik 11 kilometrų gylyje, slėgis viršija 1 000 atmosferų, todėl net nedidelės paklaidos gali virsti metrais.

    Nauji skaičiavimai ir 18 metrų skirtumas

    2023 metais Japonijos tyrimų laivas Hakuho-maru surinko duomenis, kuriuos mokslininkai vėliau perskaičiavo taikydami penkis skirtingus modelius, aprašančius garso greitį vandenyje. Vien rytiniame baseine gauti įverčiai svyravo nuo 10 914 iki 10 932 metrų.

    Tai reiškia iki 18 metrų skirtumą vien dėl to, koks modelis parenkamas tiems patiems matavimams interpretuoti. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie neatitikimai nėra išimtis, kai kalbama apie ekstremalius gylius.

    Sudarydami jiems tinkamiausią modelį, autoriai panaudojo 2023 metais surinktus viršutinių 1 900 metrų temperatūros ir druskingumo duomenis. Gilesniems sluoksniams pritaikytas ankstesnis profilis, išmatuotas Hakuho-maru ekspedicijos metu 1992 metais.

    Sujungus šiuos duomenis, giliausio rytinio baseino preferuojama reikšmė įvertinta 10 927 metrais. Vis dėlto tai nėra galutinis atsakymas, o geriausias įvertis pagal pasirinktą duomenų rinkinį ir metodiką.

    Kodėl skirtingos ekspedicijos pateikia kitus skaičius?

    Kituose šaltiniuose ir ekspedicijose minimi kiek kitokie rezultatai, pavyzdžiui, apie 10 920 metrų, o 2021 metais NOAA skelbti įverčiai siekė apie 10 935 metrus. Tai rodo, kad tikslumas priklauso ne tik nuo prietaisų, bet ir nuo skaičiavimo prielaidų.

    Įtakos turi net laivo judėjimo ypatybės: didesniu greičiu matavimų taškai išsidėsto rečiau, todėl dugno padengimas tampa mažiau detalus. Svarbus ir sonaro spindulio plotis, nes apie 11 kilometrų gylyje viena matavimo „juosta“ gali apimti šimtus metrų dugno, tad tai nėra vieno taško nuskaitymas.

    Dėl šių priežasčių Čelendžerio gelmės gylis labiau primena nuolat tikslinamą mokslinį įvertį, o ne vieną kartą visiems laikams nustatytą skaičių. Naujos ekspedicijos, geresni garso greičio profiliai ir detalesnis dugno žemėlapis gali dar pakoreguoti šiandien priimtas reikšmes.

  • Vokietijoje mėgėjas aptiko 934 romėnų sidabro monetas: toks radinys kelia klausimų

    Vokietijoje mėgėjas aptiko 934 romėnų sidabro monetas: toks radinys kelia klausimų

    Vakarų Vokietijoje, netoli Wesselingo miesto, metalo ieškikliu besinaudojęs mėgėjas aptiko vieną įspūdingiausių pastarojo meto romėniškų piniginių radinių regione. Iš pradžių jis rado vos kelias monetas, tačiau signalai rodė, kad po žeme jų gali būti gerokai daugiau, todėl apie radinį pranešė paveldosaugininkams.

    Į vietą atvykus archeologams, iškasta iš viso 934 sidabriniai denarai, kurių bendras svoris siekia apie 3,1 kilogramo. Specialistų vertinimu, lobis buvo paslėptas maždaug II amžiuje, Romos imperijai valdant imperatoriui Hadrianui, o monetos greičiausiai užkastos sąmoningai, siekiant apsaugoti santaupas.

    Kodėl lobiai atsidurdavo po žeme?

    Acheologai pažymi, kad tuo laikotarpiu nebuvo bankų sistemos, kuri leistų žmonėms saugiai laikyti sukauptas lėšas taip, kaip įprasta šiandien. Dėl to santaupų slėpimas žemėje buvo praktiška, nors ir rizikinga išeitis, ypač neramiais laikotarpiais.

    Didžiausia mįslė lieka ta pati: kodėl savininkas niekada negrįžo lobio pasiimti. Viena tikėtinų versijų yra savininko mirtis ar priverstinis išvykimas, kai informacija apie slėptuvę tiesiog neperduota kitiems.

    Kokia tai buvo suma Romos laikais?

    Tyrėjai pabrėžia, kad 934 denarai buvo didelė suma kasdienio žmogaus mastu. Palyginimui, istoriniai šaltiniai rodo, kad eilinio legionieriaus metinis atlygis galėjo siekti apie 300 denarų, o dalis jo būdavo skiriama maistui ir ekipuotei.

    Vis dėlto archeologai neskuba daryti išvados, kad monetos priklausė kariui: lobis galėjo būti pirklio, amatininko ar vietos elito atstovo santaupos. Monetų rinkinys gali suteikti vertingų įžvalgų apie pinigų apyvartą, regiono ekonominius ryšius ir gyventojų turtingumą prie Reino.

    Kur galima pamatyti šį radinį?

    Skelbiama, kad denarai perduoti muziejinei priežiūrai ir eksponuojami LVR-LandesMuseum Bonn. Specialistai akcentuoja, kad tokio dydžio II amžiaus monetų lobiai yra svarbūs ne tik dėl įspūdingo skaičiaus, bet ir dėl potencialo patikslinti žinias apie Romos laikų gyvenimą dabartinės Vokietijos teritorijoje.

  • Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Čekai pirmi NATO į tarnybą priėmė Izraelio „SPYDER“: kuo ši sistema išskirtinė

    Naujas etapas Čekijos gynyboje

    Čekija tapo pirmąja NATO valstybe, į operacinę tarnybą priėmusia Izraelio trumpo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą „SPYDER“. Čekijos kariuomenė skelbia, kad pilnas komplektas jau tarnyboje ir simboliškai užbaigia ilgai trukusį sovietinės kilmės 2K12 Kub sistemų pakeitimą.

    Viešas pilnos baterijos pristatymas įvyko NATO dienų renginyje Ostravoje. Čekijos gynybos institucijos akcentuoja, kad nauja sistema turėtų pastebimai padidinti kritinės infrastruktūros ir gyventojų saugumą, ypač augant grėsmei iš dronų ir sparnuotųjų raketų.

    Kas yra „SPYDER“ ir ką ji gali

    „SPYDER“ yra mobili oro gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sraigtasparnius, bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir dalį didelio tikslumo amunicijos. Sistemos veikimo nuotolis priklauso nuo naudojamų raketų ir, pagal viešai skelbiamas specifikacijas, siekia maždaug nuo 15 iki 80 kilometrų.

    Tipinę bateriją sudaro radaras, valdymo ir ryšių punktas, kelios paleidimo įrenginių mašinos ir transporto priemonės raketoms papildyti. Čekijos kariuomenė nurodo, kad sistema sukurta greitam dislokavimui ir gali būti parengta darbui per kelias minutes.

    Kontraktas, terminai ir pramonės dalis

    Sistemą Čekija užsakė 2021 metais tarpvyriausybiniu susitarimu su Izraeliu, o gamintoju įvardijama bendrovė „Rafael“. Pranešama, kad numatytos keturios baterijos: dvi jau perduotos, likusios turėtų atvykti artimiausiu metu, tačiau dar vyksta validacijos bandymai ir sąveikos su NATO standartais pratybos.

    2021 metais skelbta sutarties vertė siekė apie 557 000 000 eurų. Čekijos pusė teigia, kad vietos pramonės dalis programoje viršija 30 proc., o prie integravimo ir tiekimo grandinės prisideda keli nacionaliniai gamintojai bei technologijų institutai.

    „Šios sistemos įvedimas reiškia reikšmingą technologinį šuolį ir svarbų žingsnį link sluoksniuotos oro erdvės gynybos“, – sakė Čekijos gynybos ministro pareigas einantis Jaromír Zůna.

    Kodėl tai svarbu NATO kontekste

    Čekijai tai yra ne tik senos sovietinės technikos atsisakymas, bet ir žingsnis prie modernesnės, tinklinės oro gynybos, kur itin svarbūs duomenų mainai, greita taikinių identifikacija ir darbas prieš mažus, pigiai gaminamus dronus. Ši tendencija Europoje ryškėja nuo 2022 metų, kai oro gynybos poreikis tapo vienu svarbiausių gynybos planavimo prioritetų.

    Čekijos kariuomenė pripažįsta, kad keturios baterijos neuždengs visos šalies, tačiau leis sukurti apsaugos zonas aplink strategiškai svarbius objektus. Praha taip pat viešai svarsto tolesnius žingsnius, įskaitant priešraketinės gynybos ir specializuotų priešdroninių sprendimų plėtrą.

  • Lenkijos karo laivas ORP Rybitwa išplaukė į Baltiją: prasidėjo svarbūs bandymai jūroje

    Lenkijos karo laivas ORP Rybitwa išplaukė į Baltiją: prasidėjo svarbūs bandymai jūroje

    Naujas etapas Kormoran II programoje

    Lenkijos karinis jūrų laivynas tęsia priešmininių pajėgų atnaujinimą, senus tralerius keisdamas Kormoran II klasės minų naikintuvais. Naujausias projekto žingsnis žengtas tada, kai iš Gdansko laivų statyklos Remontowa Shipbuilding į pirmuosius bandymus jūroje išplaukė būsimas ORP Rybitwa.

    Laivas, pažymėtas borto numeriu 605, nuo krantinės pajudėjo link Negyvosios Vyslos, o vėliau pasiekė Gdansko įlankos rajoną. Būtent realiomis sąlygomis čia tikrinamas variklis, navigacija, ryšio ir stebėjimo sistemos bei kita laivo elektronika.

    Kas tikrinama bandymų metu

    Prieš išplaukiant buvo atlikti bandymai prie krantinės, o dabar į procesą įsitraukia platesnė komanda. Darbuose dalyvauja statyklos specialistai, karinės priežiūros atstovai, klasifikavimo institucijos inspektoriai ir įrangos gamintojų ekspertai.

    Bandymų tikslas yra patvirtinti, kad visi laivo sprendimai veikia taip, kaip numatyta projekte, ir kad įmanoma gauti klasės sertifikatą. Tai vienas svarbiausių etapų prieš vėlesnius priėmimo bandymus ir galutinį perdavimą laivynui.

    Kada pradėta statyba ir kiek kainuoja

    ORP Rybitwa yra penktasis 258 projekto laivas ir antrasis iš trijų vienetų, numatytų 8-osios pakrantės gynybos flotilės 12-ajam Volino minų paieškos divizionui Svinoujscėje. Statyba pradėta 2024 metų sausio 19 dieną, kai buvo pradėtas plieno pjovimas, o po kelių mėnesių padėtas kylis.

    2025 metų kovo 19 dieną korpusas nuleistas į vandenį ir pakrikštytas, o dabar prasidėję bandymai jūroje rodo perėjimą į naują projekto brandos fazę. Trijų papildomų Kormoran II laivų sutarties vertė siekia apie 590 000 000 eurų, ją įgyvendina konsorciumas, kurio lyderė yra Remontowa Shipbuilding.

    Pagal skelbiamą grafiką, laivynas ORP Rybitwa turėtų perimti 2027 metais, jau atlikus visus priėmimo bandymus. Į tarnybą įvedus visas tris naujas platformas, Lenkija iš viso turėtų šešis Kormoran II laivus, paskirstytus tarp Gdynės ir Svinoujscės.

    Kuo skiriasi minų naikintuvas

    Kormoran II klasės laivai orientuoti ne į tradicinį minų laukų tralavimą, o į paiešką, identifikavimą ir tikslinį neutralizavimą. Tokia koncepcija leidžia tiksliau valdyti riziką, greičiau atkurti saugius farvaterius ir, prireikus, palydėti kitus laivus per pavojingas zonas.

    Šios klasės laivai pritaikyti darbui su sonarais ir nuotolinėmis ar autonominėmis sistemomis, įskaitant povandeninius aparatus. ORP Rybitwa korpusas pagamintas iš nemagnetinio plieno, laivo vandentalpa siekia apie 830 tonų, ilgis yra 58,5 metro, plotis 10,3 metro, o įguloje paprastai tarnauja apie 45 žmones.

    ORP Rybitwa pavadinimas laivyne sugrįžta dar kartą, šį kartą suteiktas moderniai platformai, skirtai darbui sudėtingoje minų grėsmės aplinkoje. Sėkmingi bandymai jūroje būtų aiškus signalas, kad laivas artėja prie paskutinės tiesiosios iki vėliavos pakėlimo ir tarnybos pradžios.

  • Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Rusų T-90 pralaužė gynybą: ukrainiečių dronai smigo dešimtimis, bet nepadėjo

    Pranešimai iš Donbaso fronto

    Rusijos šaltiniai skelbia, kad Donecko kryptimi įvykdytame puolime T-90 serijos tankai esą pralaužė ukrainiečių gynybines linijas ir atvėrė kelią lengvesnei technikai. Minimas 228-asis gvardijos mechanizuotųjų šaulių pulkas, priklausantis 90-ajai gvardijos tankų divizijai.

    Tokios žinutės vertintinos atsargiai, nes mūšio lauko informacija dažnai naudojama propagandai ir ne visada gali būti nepriklausomai patvirtinta. Vis dėlto pats epizodas atspindi platesnę tendenciją, kai abi pusės ieško būdų prisitaikyti prie dronų dominavimo.

    Tankas, kuris atlaikė dronų atakas

    Pasakojime išskiriamas T-90M, kuris, kaip teigiama, vadovavo atakai ir esą prasiveržė iki 12 kilometrų per intensyviai kontroliuojamą zoną. Nurodoma, kad į tanką galėjo pataikyti apie 40 dronų, tačiau jis kurį laiką išliko kovinis.

    Teigiama, kad tanką gelbėjo šarvai ir papildomi priešdroniniai patobulinimai, tačiau nuolatinė ugnis vis tiek sukėlė kritinių gedimų. Pasak aprašymo, buvo apgadintos stebėjimo priemonės, pabūklo mazgai, ugnies valdymas ir ventiliacija, o galiausiai įgula paliko sustojusį tanką.

    Kodėl dronai ne visada sustabdo šarvuotį

    Ukrainos ir Rusijos kare dronai tapo viena svarbiausių priemonių žvalgybai ir smūgiams, tačiau jie nėra universalus atsakymas į šarvuotą techniką. Šarvuotis gali išlikti pavojingas, jei turi papildomą apsaugą, veikia su pėstininkais ir artilerija, o dronų operatoriams trukdo elektroninė kova.

    Didelę reikšmę turi ir tai, kiek laiko tankas išsilaiko aktyvus mūšyje. Net jei galiausiai jis imobilizuojamas, keliolika ar keliasdešimt minučių išlaikytas spaudimas gali būti pakankamas pralaužti pozicijas, išprovokuoti atsitraukimą ar priversti gynėjus atskleisti ugnies taškus.

    Apsaugos sistemos ir galimos puolimo užuominos

    Tekste pabrėžiama, kad šis pralaužimas esą įvyko be aktyvios apsaugos sistemų „Arena-M“, kurios rusų technikoje pastaruoju metu minimos vis dažniau. Aktyvios apsaugos sistemos teoriškai skirtos numušti artėjančius sviedinius ar raketas, tačiau reali jų veikimo sėkmė priklauso nuo taktikos ir konkrečių grėsmių.

    Taip pat cituojami teiginiai, kad Rusija gali ruoštis didesnio masto šarvuotos technikos puolimui rudenį Donecko srityje, įvardijant Dobropolio kryptį. Jei tokios operacijos vyktų, jos tikėtina remtųsi ne vien tankais, bet ir elektronine kova, artilerija, dronų masiniu naudojimu bei oro žvalgyba.

    Šis atvejis rodo, kad fronte tęsiasi technologijų ir kontrtechnologijų lenktynės: dronų vaidmuo auga, tačiau kartu tobulinamos ir priemonės jų efektyvumui mažinti. Dėl to sunkioji šarvuota technika, nepaisant didelių nuostolių, kol kas nepraranda reikšmės kaip priemonė pramušti gynybą ir išlaikyti tempą.

  • „Google“ pristatė „Googlebook“: 5 „Android“ nešiojamieji ir kainos, kurios stebina

    „Google“ pristatė „Googlebook“: 5 „Android“ nešiojamieji ir kainos, kurios stebina

    „Google“ žengia į nešiojamųjų rinką

    „Google“ pristatė naują nešiojamųjų kompiuterių kryptį „Googlebook“ ir pirmą kartą viešai parodė penkis pradinius modelius, sukurtus kartu su partneriais. Šie įrenginiai orientuoti į žmones, kurie kasdien naudoja „Android“ telefoną ir nori kuo sklandesnio darbo didesniame ekrane.

    Pirmoji banga startuoja su „Acer“, „Asus“, „Dell“, „HP“ ir „Lenovo“ įrenginiais. Prekybos pradžia numatyta JAV spalio 4 dieną, o netrukus po to jie turėtų pasirodyti ir dalyje kitų rinkų, tačiau apie prieinamumą Lenkijoje ar Lietuvoje kol kas aiškumo nėra.

    Kainos ir komplektacijos: kartelė pakelta

    Pradinė „Googlebook“ kaina siekia apie 830 eurų, tad tai nėra biudžetinė alternatyva. Tokia suma leidžia manyti, kad „Google“ taikosi į aukštesnį segmentą ir siekia konkuruoti ne tik su „Chromebook“, bet ir su tradiciniais „Windows“ bei kitų ekosistemų nešiojamaisiais.

    Gamintojai deklaruoja, kad visi modeliai startuoja mažiausiai su 16 GB operatyviosios atminties. Keturiuose iš penkių kompiuterių montuojami lietimui jautrūs OLED ekranai su 2,8K raiška, o mažiausias „Dell“ modelis turi 2,5K raišką.

    Procesoriai, baterija ir DI funkcijos

    Pirkėjams siūlomi variantai su „Intel“ „Core Ultra“ arba „Qualcomm“ „Snapdragon X Elite“ procesoriais, o baterijos veikimas deklaruojamas iki 14 valandų. Tokia konfigūracijų įvairovė rodo, kad „Google“ nori pasiūlyti tiek klasikinių, tiek energiją taupančių sprendimų, labiau primenančių naują „Windows on Arm“ bangą.

    Kompiuteriai veikia su specialiai pritaikyta „Android“ versija ir integruoja DI funkcijas per „Gemini“. Akcentuojamas vadinamasis magiškas kursorius, kuris turėtų pagreitinti dažniausiai naudojamas užduotis, o taip pat žadama itin greita sinchronizacija su telefonu, turinio perkėlimas ir galimybė kompiuterio ekrane naudoti telefone esančias programėles.

    Dizaino pusėje „Googlebook“ išsiskiria papildoma šviečiančia juosta korpuse ir atskiru klaviatūros mygtuku su G simboliu, skirtu greitam paieškos iškvietimui. Taip pat numatytas pirštų atspaudų skaitytuvas, o bendras sumanymas aiškus: kompiuteris turi tapti „Android“ telefono tęsiniu, o ne atskiru įrenginiu su atskira darbo logika.

    Rinkoje, kur pirkėjai vis dažniau renkasi ekosistemos patogumą, „Google“ siekis sukurti vientisą patirtį gali tapti svarbiu argumentu. Vis dėlto galutinį verdiktą lems realus našumas, programėlių suderinamumas, atnaujinimų politika ir tai, ar „Googlebook“ bus prieinami Europoje už konkurencingą kainą.

  • „Microsoft“ vėl kliūva: Windows 11 atnaujinimas nepadėjo, vartotojai praranda garsą

    „Microsoft“ vėl kliūva: Windows 11 atnaujinimas nepadėjo, vartotojai praranda garsą

    „Microsoft“ šį mėnesį išleido vieną didžiausių saugumo pataisų paketų, kuriame buvo ištaisyta itin daug pažeidžiamumų. Tačiau kartu daliai vartotojų atsirado naujų trikdžių, o dalies jų bendrovei kol kas nepavyko pašalinti.

    Reaguodama į kritiką, „Microsoft“ netrukus pateikė neeilinę pataisą KB5129195, išleistą ne pagal įprastą mėnesinį grafiką. Ji turėjo sutvarkyti dalį problemų, įskaitant nuotolinio darbalaukio ryšio ir kai kurių bendradarbiavimo funkcijų nesklandumus.

    Vis dėlto vartotojai praneša, kad vienas skaudžiausių gedimų liko neišspręstas ir siejamas su per USB prijungtais garso įrenginiais. Dažniausiai pasireiškia pranešimu, kad nėra galimo garso išvesties įrenginio, o kartais įrenginys startuoja su klaidos kodu 10.

    „Microsoft“ kol kas nepateikė galutinio sprendimo ir nurodo, kad pataisos gali tekti laukti iki kito mėnesio atnaujinimų paketo, tradiciškai pasirodančio per Patch Tuesday. Tai reiškia, kad daliai žmonių garsas per USB ausines ar išorines garso plokštes gali išlikti nepatikimas dar kelias savaites.

    Kartu išlieka ir kiti sutrikimai, siejami su „AMD“ vaizdo plokštėmis, įskaitant juodus ekranus, dingstantį vaizdą, sistemos strigimus ar vaizdo tvarkyklių klaidas. Pranešimuose minimi įvairūs „Radeon“ modeliai, o problemos pasireiškia net ir tuomet, kai kompiuteryje neleidžiami žaidimai.

    Tokie atvejai primena, kad dideli operacinių sistemų atnaujinimai neretai sukelia nenumatytų suderinamumo bėdų, ypač kai persidengia tvarkyklių, saugumo pakeitimų ir aparatinės įrangos atnaujinimai. Vartotojams, kuriems trikdžiai kritiniai, dažniausiai tenka laukti oficialių pataisų arba laikinai grįžti prie ankstesnių tvarkyklių ar naudoti alternatyvius garso prijungimo būdus.

  • „Google Play“ nuskaityta suma po programėlės ištrynimo? Štai kaip išjungti prenumeratas

    „Google Play“ nuskaityta suma po programėlės ištrynimo? Štai kaip išjungti prenumeratas

    Kodėl mokėjimai tęsiasi?

    Panaikinus programėlę telefone, mokėjimai gali ir toliau nuskaityti lėšas, nes prenumerata susiejama ne su įdiegta programėle, o su „Google“ paskyra, kuria buvo atliktas pirkimas. Pašalinimas ištrina tik failus įrenginyje, bet sutartis su paslaugos teikėju lieka galioti.

    Dėl to „Google Play“ automatiškai nuskaito mokestį naujo atsiskaitymo laikotarpio pradžioje, jei automatinis atnaujinimas nebuvo atšauktas. Išimtis pasitaiko tada, kai kūrėjas pašalina programėlę iš „Google Play“ ir su ja susieti nauji atnaujinimai nebevykdomi, tačiau ankstesni mokėjimai dažniausiai negrąžinami automatiškai.

    Dažniausia klaida per bandomąjį laikotarpį

    Viena dažniausių situacijų nutinka per nemokamą bandomąjį laikotarpį: įvedami kortelės duomenys, paslauga išbandoma kelias dienas, o programėlė ištrinama tikintis, kad tuo viskas baigiasi. Vis dėlto prenumerata lieka aktyvi ir pasibaigus bandomajam laikotarpiui gali būti nuskaitytas mokestis už pirmą mokamą laikotarpį.

    Jei paslauga netenkina, saugiausia prenumeratą atšaukti dar iki bandomojo laikotarpio pabaigos. Daugeliu atvejų prieiga išlieka iki nustatytos datos, net jei atšaukimą atliksite anksčiau.

    Kaip atšaukti „Google Play“ prenumeratą

    Prenumeratą galima atšaukti tiek „Android“ telefone, tiek kompiuteryje per „Google Play“ svetainę, tačiau svarbiausia prisijungti būtent prie tos „Google“ paskyros, kuria buvo pirkta. Kartais programėlėje nurodytas el. paštas skiriasi nuo paskyros, iš kurios realiai nuskaityti pinigai.

    Atšaukus prenumeratą, prie jos pavadinimo paprastai rodoma data, iki kada galios prieiga. Jei vis dar matote kitą mokėjimo datą ar aktyvų automatinį atnaujinimą, verta dar kartą patikrinti nustatymus ir įsitikinti, kad atšaukimas patvirtintas.

    Taip pat rekomenduojama išsisaugoti patvirtinimo laišką arba pasidaryti ekrano nuotrauką su paslaugos galiojimo pabaigos data. Tai gali praversti, jei vėliau kiltų ginčas dėl nuskaitymo.

    Kodėl kartais prenumeratos nematyti?

    Jei banko išraše matote mokėjimą, bet prenumeratos sąraše jo nerandate, pirmiausia patikrinkite, ar pirkimas nebuvo atliktas kitu „Google“ profiliu. Dažnai tai būna senas „Gmail“ adresas, anksčiau naudotas telefone, arba paskyra, pridėta prie to paties įrenginio.

    Jei perjungus paskyras prenumeratos vis tiek nėra, tikėtina, kad paslauga užsakyta ne per „Google Play“, o tiesiogiai iš kūrėjo svetainės. Tokiu atveju atšaukimas vykdomas pas paslaugos teikėją, o ne „Google Play“ nustatymuose.

    Autorizacijos blokavimas ir grąžinimai

    Kai kuriais atvejais prieš naują atsiskaitymo laikotarpį gali pasirodyti laikinas kortelės autorizacijos blokavimas. Tai dar nebūtinai reiškia galutinį nurašymą, tačiau suma gali būti rezervuota ir laikinai matoma sąskaitoje.

    Atšaukimas paprastai sustabdo būsimą atnaujinimą, bet automatiškai negrąžina pinigų už jau apmokėtą laikotarpį, todėl dėl grąžinimo dažnai reikia kreiptis atskirai. Jei įtariate neautorizuotą pirkimą, situaciją reikėtų spręsti kaip neleistiną operaciją, o ne kaip pamirštą prenumeratą.

  • Lyja? Šį automobilio jutiklį geriau išjunkite: kitaip rizikuojate bauda ir avarija

    Lyja? Šį automobilio jutiklį geriau išjunkite: kitaip rizikuojate bauda ir avarija

    Kada DRL nebeužtenka

    Daugelis vairuotojų pasitiki automatikomis ir palieka įjungtas dienos šviesas net lyjant ar esant rūkui. Tačiau prastesnio matomumo sąlygomis vien DRL dažnai neužtikrina, kad automobilį aiškiai matytų ir iš priekio, ir iš galo.

    Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad esant krituliams, rūkui ar kitam matomumą mažinančiam poveikiui reikia naudoti artimąsias šviesas. Praktinis skirtumas paprastas: su artimosiomis šviesomis paprastai įsijungia ir galiniai gabaritai, o su DRL jie dažnai lieka išjungti.

    Kodėl kaltas sutemų jutiklis

    Dažna klaida susijusi su sutemų jutikliu ir automatiniu režimu. Šis jutiklis daugelyje automobilių reaguoja į aplinkos šviesos kiekį, todėl lietus dieną jam gali neatrodyti kaip priežastis įjungti artimąsias šviesas.

    Todėl lyjant ar sningant automobilis gali likti tik su DRL, o galinė dalis tampa prasčiau matoma iš paskos važiuojantiems. Tai ypač aktualu greitkeliuose ir intensyviame sraute, kai vairuotojai sprendimus priima per sekundes.

    Ką daryti vairuotojui

    Jei prasideda lietus, pasirodo rūkas ar smarkiai suprastėja matomumas, saugiausia nelaukti automatikos ir perjungti apšvietimą į artimąsias šviesas rankiniu būdu. Taip užtikrinama, kad automobilis bus matomas ir iš priekio, ir iš galo.

    Naujesniuose modeliuose šviesas kartais aktyvuoja ir lietaus jutiklis, tačiau tai nėra universali taisyklė. Vertėtų pasitikrinti savo automobilio nustatymus, o važiuojant visada akimis įsitikinti, ar įsijungė galiniai žibintai.

    Už netinkamą apšvietimo naudojimą prastesnio matomumo sąlygomis gresia administracinė atsakomybė, o svarbiausia rizika – ne bauda, o padidėjusi avarijos tikimybė. Taisyklė paprasta: jei kyla abejonių, rinkitės artimąsias.

  • Kanados provincija paduoda į teismą „OpenAI“: teigia, kad DI ignoravo signalus apie šaudynes

    Kanados provincija paduoda į teismą „OpenAI“: teigia, kad DI ignoravo signalus apie šaudynes

    Ieškinys po tragedijos mokykloje

    Kanados Britų Kolumbijos provincijos valdžia pateikė ieškinį prieš bendrovę „OpenAI“ ir jos vadovą Samą Altmaną. Teigiama, kad įmonė turėjo informacijos apie paauglės smurtinius ketinimus, tačiau esą neperdavė perspėjimų teisėsaugai.

    Ieškinys siejamas su 2026 metų vasario 10 dieną įvykusiomis šaudynėmis Tumbler Ridge miestelyje. Provincija tvirtina, kad tragedijos mastą galėjo sumažinti ankstesnis reagavimas į rizikingą elgesį, fiksuotą pokalbiuose su DI įrankiu.

    Ką, anot valdžios, žinojo „OpenAI“

    Valdžia nurodo, kad dar 2025 metų birželį bendrovės vidinės saugumo priemonės aptiko nerimą keliančias sąveikas, susijusias su smurtu ir šaunamaisiais ginklais. Pasak ieškinio, turinio peržiūros komanda rekomendavo nedelsiant kreiptis į policiją, tačiau sprendimas esą buvo atmestas.

    Teigiama, kad paskyra buvo tik išjungta, o asmuo vėliau galėjo susikurti naują profilį ir tęsti planavimą. Britų Kolumbija argumentuoja, kad tokia praktika neužtikrino realaus rizikos suvaldymo, kai kalbama apie galimą grėsmę visuomenės saugumui.

    „OpenAI“ pozicija ir duomenų klausimas

    „OpenAI“ atstovai teigia, kad automatiniai saugumo mechanizmai identifikuoja netinkamą modelių naudojimą, tačiau ne kiekvienas atvejis atitinka kriterijus pranešti teisėsaugai. Bendrovė taip pat pabrėžia, jog policija informuojama tada, kai nustatoma tiesioginė ir patikima žalos rizika.

    Vienu iš konflikto taškų tapo prašymas perduoti pilnus pokalbių įrašus tyrėjams. Provincijos atstovai teigia, kad nesulaukė visos informacijos, o tai apsunkino tyrimą ir paskatino ginčą perkelti į JAV teismų sistemą, kur, anot jų, buvo priimti esminiai sprendimai dėl perspėjimų nepateikimo.

    Ko prašoma teisme

    Ieškinyje nurodoma, kad provincija siekia finansinės kompensacijos už krizės valdymo išlaidas, psichologinės pagalbos užtikrinimą nukentėjusiems bei su švietimo infrastruktūra susijusius kaštus. Taip pat prašoma teismo įpareigojimo keisti priežiūros ir reagavimo taisykles, kai DI pokalbiuose aptinkami smurto signalai.

    Prie bylos, kaip skelbiama, prisidėjo ir dalis aukų artimųjų bei nukentėjusiųjų, kurie taip pat reikalauja atsakomybės sprendimus priėmusiems asmenims. Provincijos generalinė prokurorė Niki Sharma pabrėžė, kad byla siekia ne tik kompensacijos, bet ir aiškesnių saugumo standartų ateičiai.

    „Šis ieškinys yra svarbus žingsnis teisingumo link šeimoms ir bendruomenėms, kurių gyvenimai pasikeitė visam laikui“, – sakė Niki Sharma.

    Po tragedijos, 2026 metų balandį, Samas Altmanas viešai atsiprašė dėl to, kad nebuvo susisiekta su teisėsauga. Vis dėlto provincijos vadovybė teigia nematanti pakankamai konkrečių, sisteminių pokyčių, kurie realiai sumažintų panašių atvejų riziką.

    „OpenAI“ atstovas Drew Pusateri pareiškė, kad bendrovė yra pasirengusi bendradarbiauti su valdžios institucijomis ir toliau stiprinti saugumo sprendimus. Teisinis ginčas San Franciske gali tapti reikšmingu precedentu, apibrėžiančiu, kokia apimtimi DI kūrėjai turi pareigą reaguoti į smurto grėsmes ir kada privaloma informuoti teisėsaugą.

    „Mes išliekame įsipareigoję bendradarbiauti su vyriausybių ir teisėsaugos atstovais ir tęsti darbą, stiprinant mūsų saugumo sistemas“, – sakė Drew Pusateri.