CP v2

Blog

  • Nepameskite senų pėdkelnių: šis triukas sode nustebins, o namuose sutaupys laiko ir pinigų

    Nepameskite senų pėdkelnių: šis triukas sode nustebins, o namuose sutaupys laiko ir pinigų

    Suplyšusios pėdkelnės dažnai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, tačiau jų elastinga ir švelni medžiaga gali praversti buityje bei sode. Ypač naudingi tampa tie gabalai, kurie dar išlieka tvirti, nors ir nebetinka dėvėti.

    Pėdkelnių audinys lengvas, lengvai pjaustomas juostomis ir nesukelia aštrių įpjovimų, kaip kai kurie virvelių tipai. Dėl to jis tinka situacijoms, kai reikia švelniai prilaikyti ar sutvirtinti, nepažeidžiant paviršiaus.

    Kam jos praverčia sode?

    Vienas praktiškiausių panaudojimų yra augalų pririšimas prie kuolo ar atramos. Iškirptos pėdkelnių juostos yra minkštesnės už įprastą ploną virvutę, todėl mažesnė rizika įspausti stiebą ar pažeisti gležną ūglį.

    Toks rišimas ypač tinka pomidorams, vijokliniams augalams ir jauniems sodinukams, kuriems reikia stabilumo. Svarbu neužveržti per stipriai ir palikti šiek tiek laisvumo, nes augalui augant stiebas storėja, o rišimo vietą verta periodiškai patikrinti.

    Kaip laikyti svogūnėlius?

    Švarų pėdkelnių gabalą galima panaudoti gėlių svogūnėliams ar smulkiems gumbams laikyti. Tinklelio struktūra užtikrina geresnę oro cirkuliaciją nei sandarus plastikinis maišelis, todėl laikomos atsargos turi daugiau šansų išlikti sausos.

    Praktiškas sprendimas yra tarp svogūnėlių padaryti atskyrimus užrišant mazgelius, kad jie nesiliestų tarpusavyje. Laikant svarbu reguliariai peržiūrėti turinį ir pašalinti minkštėjančius ar pelėsio požymių turinčius svogūnėlius, o pati medžiaga turi būti visiškai sausa.

    Pritaikymas namuose

    Namie pėdkelnių medžiaga gali pasitarnauti smulkiems daiktams apsaugoti ar sutvarkyti, kai reikia minkšto įvyniojimo ir šiek tiek elastingumo. Ji tinka ir smulkių aksesuarų laikymui, kad šie nesimėtytų stalčiuje ir būtų lengviau randami.

    Naudojant svarbiausia, kad audinys būtų švarus ir nebūtų aštrių detalių, kurios galėtų subraižyti paviršius. Jei pėdkelnės jau trupa, yra stipriai suteptos ar praradusios tvirtumą, jų verčiau nebekaupti ir neperkrauti didesniu svoriu.

  • Vienas rudeninis levandų genėjimo įprotis gali pražudyti krūmą: pavasarį bus per vėlu

    Vienas rudeninis levandų genėjimo įprotis gali pražudyti krūmą: pavasarį bus per vėlu

    Levandos po žydėjimo dažnai atrodo taip, lyg jas norėtųsi smarkiai patrumpinti, tačiau būtent rudenį čia lengviausia padaryti brangiai kainuojančią klaidą. Specialistai pabrėžia, kad vėlyvas ir stiprus genėjimas silpnina augalą prieš žiemą, o pavasarį pasekmes ištaisyti gali būti sudėtinga.

    Didžiausia rizika kyla tada, kai rudenį kerpama per giliai, paliečiant sumedėjusias, senas šakas. Levandos iš senos medienos atželia daug prasčiau, todėl agresyviai patrumpinus krūmą galima išprovokuoti plikimą, silpną augimą ar net dalies augalo nunykimą.

    Rudenį kirpkite tik minimaliai

    Po žydėjimo saugiausia pašalinti nužydėjusius žiedynus ir tik lengvai sulyginti krūmo formą, nekeičiant jo „karkaso“. Tokia priežiūra padeda išlaikyti tvarkingą vaizdą, bet neatskleidžia šviežių, pažeidžiamų audinių prieš šalčius.

    Rudenį smarkiai patrumpinti ūglius ypač pavojinga, nes augalas nebeturi pakankamai laiko pasiruošti žiemojimui. Kuo krūmas senesnis ir labiau išsišakojęs, tuo atsargiau reikėtų elgtis su žirklėmis.

    Kodėl pavasaris levandoms palankesnis?

    Tvirtesnį formavimą patikimiau planuoti pavasarį, kai baigiasi stipresni šalčiai ir matosi, kurios šakos peržiemojo sėkmingai. Tuomet lengviau pašalinti apšalusias dalis ir suformuoti kompaktišką, tankų krūmą, kuris mažiau linkęs išplikti per vidurį.

    Vis dėlto ir pavasarį nereikėtų nukirpti levandų iki plikos senos medienos, jei ant jos nematyti jaunų atžalų. Genėjimo laiką verta derinti prie orų, nes per anksti apkarpius, o vėliau užėjus šalnoms, augalas gali patirti papildomą stresą.

    Prieš žiemą svarbiau ne žirklės, o dirva

    Levandos geriausiai žiemoja saulėtoje vietoje ir labai laidžiame, greitai išdžiūstančiame dirvožemyje. Joms dažnai pavojingesnė ne pati šalčio temperatūra, o užmirkimas ir vandens sąstovis prie šaknų, ypač per atlydžius.

    Jei levandos auga sunkioje, drėgnoje žemėje, didžiausia pagalba bus geresnis drenažas ir lengvesnė, pralaidesnė substrato struktūra. Jaunesnius krūmelius šaltesnėse vietovėse galima pridengti orui laidžia medžiaga, tačiau sandariai apvynioti plėvele nereikėtų, nes įkalinta drėgmė didina puvinio riziką.

  • Po džiovyklės paklodės susisuka į kamuolį? Paprastas triukas, kad vidus neliktų šlapias

    Po džiovyklės paklodės susisuka į kamuolį? Paprastas triukas, kad vidus neliktų šlapias

    Patalynė, ištraukta iš džiovyklės, dažnai būna šilta, bet viduje dar drėgna, o paklodės ir užvalkalai susisukę į kietą kamuolį. Tai ne tik erzina, bet ir verčia kartoti džiovinimą, todėl auga elektros sąnaudos ir greičiau dėvisi audiniai.

    Dažniausia priežastis paprasta: dideli audiniai džiovyklės būgne lengvai apsivynioja vieni aplink kitus arba „praryja“ smulkesnius drabužius. Kai susidaro tankus gumulas, šiltas oras pasiekia tik išorę, o vidus lieka šlapias ir prastai išsivėdina.

    Kodėl patalynė džiovyklėje susipina?

    Džiovyklėje audiniai nuolat keliami ir metami žemyn, todėl ilgos paklodės, dideli antklodžių užvalkalai ir ypač dviguliai komplektai greitai susisuka. Problema sustiprėja, kai būgnas prikrautas per pilnai ir tekstilė neturi vietos laisvai judėti.

    Dar viena dažna klaida, kai kartu su patalyne džiovinamos kojinės, marškinėliai ar rankšluosčiai. Smulkūs daiktai neretai įkrenta į užvalkalo vidų, ten įstringa ir sukuria papildomą storą sluoksnį, kuris džiūsta gerokai ilgiau.

    Paprastas triukas prieš įdedant

    Prieš dėdami patalynę į džiovyklę, kiekvieną gaminį išskleiskite ir gerai papurtykite, laikydami už kampų. Jei turite paklodę su guma, skirkite minutę kraštams ištiesinti, nes susisukę kraštai dažniausiai tampa gumulo pradžia.

    Praktiškas sprendimas yra džiovinti patalynę atskirai, be smulkių drabužių ir be sunkių rankšluosčių. Taip sumažėja tikimybė, kad užvalkalai „susiriš“ tarpusavyje, o oras lengviau pasieks visas audinio vietas.

    Programos ir būgno užpildymas

    Kad džiovinimas būtų tolygesnis, verta palikti maždaug trečdalį būgno tuščią. Kai audiniai turi erdvės, jie rečiau virsta tankiu kamuoliu, o drėgmė išgaruoja greičiau ir tolygiau.

    Jei džiovyklė turi atskirą patalynės režimą, verta rinktis būtent jį. Jei tokios funkcijos nėra, dažniausiai tinka medvilnės programa, tačiau galutinį sprendimą reikėtų priimti pagal gaminio etiketę, nes per aukšta temperatūra gali traukti audinį ir didinti glamžymąsi.

    Jutikliai ne visada tiksliai įvertina susisukusios patalynės drėgmę: išorė gali būti sausa, o vidus dar šlapias. Todėl dideliems komplektams praverčia trumpa pauzė ciklo viduryje, kai atidarote dureles, išvyniojate audinį ir tęsiate džiovinimą.

    Ar padeda džiovyklės kamuoliukai?

    Specialūs džiovyklės kamuoliukai, dažniausiai vilnoniai arba plastikiniai, judėdami tarp audinių gali mechaniškai juos atskirti. Tai kartais sumažina susipainiojimą ir padeda orui geriau cirkuliuoti, tačiau stebuklų tikėtis nereikėtų.

    Vietoj improvizuotų sprendimų geriau rinktis priedus, kuriuos leidžia naudoti džiovyklės gamintojas. Jei kyla abejonių, saugiausia apsiriboti tinkamu būgno užpildymu, atskiru patalynės džiovinimu ir audinio išskleidimu prieš paleidžiant programą.

    Baigus ciklą patalynę verta išimti iškart ir sulankstyti dar šiltą, nes tuomet mažiau susidaro sunkiai išlyginamų raukšlių. Jei jaučiate, kad vidus dar drėgnas, patalynę būtina iki galo išdžiovinti prieš dedant į spintą, kad nekiltų nemalonus kvapas ir pelėsio rizika.

  • Neišmeskite senos patalynės ir megztinių: iš jų pasigaminsite tvarką ir sutaupysite

    Neišmeskite senos patalynės ir megztinių: iš jų pasigaminsite tvarką ir sutaupysite

    Sena patalynė, nebenešiojami megztiniai ar nenaudojamos užuolaidos dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, nors dar gali pasitarnauti namuose. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi tekstilės daiktus ne išmesti, o prikelti antram gyvenimui, taip mažindami atliekas ir išlaidas.

    Toks sprendimas aktualus ir dėl griežtėjančių tekstilės atliekų tvarkymo reikalavimų Europoje. Tekstilė yra viena sparčiausiai augančių atliekų srautų, o jos gamyba reikalauja daug vandens ir energijos, todėl pakartotinis naudojimas laikomas viena veiksmingiausių priemonių poveikiui mažinti.

    Ką pasidaryti iš patalynės?

    Medvilninė patalynė ypač tinkama perdarymui, nes ją lengva kirpti ir siūti, o po daugybės skalbimų audinys dažniausiai būna jau stabilus. Iš senos antklodės ar pagalvės užvalkalo galima pasisiūti kabantį organizatorių su kišenėmis voniai, vaiko kambariui ar spintai.

    Praktiškiausia siūti iš didesnio audinio stačiakampio, o kišenėms panaudoti kelias siauresnes juostas. Kišenių viršų verta palenkti ir persiūti, tuomet prisiūti prie pagrindo ir vertikaliomis siūlėmis padalyti į atskiras sekcijas.

    Seną megztinį paverskite pagalvėle

    Ištįsęs megztinis ar drabužis su pratrintomis rankovėmis nebūtinai nebetinkamas. Jei priekinė ir nugarinė dalys dar tvirtos, iš jų galima pasisiūti dekoratyvinį pagalvės užvalkalą, ypač gražiai atrodantį iš faktūrinio, pynėmis ar ryškiu raštu megzto audinio.

    Kad mezginys neirtų, prieš kerpant pravartu per siūlės liniją audinį persiūti smulkiu dygsniu. Tuomet dvi dalys sudedamos gerosiomis pusėmis, susiuvami trys kraštai, o ketvirtame paliekama vieta užtrauktukui, sagoms arba patogiai užlenkiamai angai.

    Užuolaidos gali tapti maišeliais

    Lengvos užuolaidos iš tiulio ar tinklinio audinio gali virsti daugkartiniais maišeliais smulkmenoms laikyti. Tokie maišeliai ypač patogūs skalbinių segtukams, siūlams, rankdarbiams ar įvairiems stalčių daiktams, nes per pusiau permatomą audinį lengva matyti turinį.

    Siuvimas paprastas: iškerpami du vienodi stačiakampiai, susiuvami šonai ir apačia, o viršuje paliekamas tunelis virvelei ar juostelei. Jei planuojama laikyti maistą, būtina įsitikinti, kad audinys švarus ir tinkamas sąlyčiui su maistu.

    Prieš siūdami įvertinkite audinį

    Prieš pradedant perdarymą verta kruopščiai patikrinti audinio būklę. Audinį reikėtų išskalbti pagal priežiūros rekomendacijas, apžiūrėti prieš šviesą, ar nėra skylučių, dėmių, įplyšimų ir išplonėjusių vietų.

    Silpnesnes vietas geriausia aplenkti, kad siūlės neatsidurtų ant pažeistų plotų ir gaminys tarnautų ilgiau. Net ir nedidelis gerai išsilaikęs gabalas dažnai pakanka praktiškam daiktui, kuris padeda palaikyti tvarką namuose.

    Nuotraukų ar iliustracijų kūrimui kai kurios redakcijos naudoja dirbtinis intelektas, tačiau pačios idėjos lengvai pritaikomos ir be specialių priemonių. Svarbiausia pradėti nuo paprasto projekto ir rinktis audinį, kuris dar turi tvirtumo.

  • Pigūs vaistai nuo kirmėlių gali smogti plaučių vėžiui: mokslininkai aptiko netikėtą poveikį

    Nebrangus vaistas nuo parazitinių kirmėlių gali sustiprinti gydymą, kai plaučių vėžys tampa atsparus taikinių terapijai. Tokias išvadas pateikė mokslininkai, ištyrę dviejų skirtingų preparatų derinį laboratorijoje ir su gyvūnais. Vis dėlto tai dar nėra įrodymas, kad metodas veiks žmonėms.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale PLOS ONE. Jame vertintas gefitinibo, taikinių terapijos vaisto, ir mebendazolo, įprastai skiriamo nuo parazitų, poveikis kartu. Idėja paremta tuo, kad skirtingi veikimo mechanizmai gali sukurti didesnį spaudimą vėžio ląstelėms.

    Kaip veikia šis derinys

    Gefitinibas slopina signalus, kurie kai kuriose naviko ląstelėse skatina dauginimąsi, tačiau laikui bėgant dalis navikų prisitaiko ir nebereaguoja. Mebendazolas veikia ląstelių vidines struktūras, reikalingas dalijimuisi, todėl teoriškai gali trikdyti naviko augimą kitu keliu. Tyrėjai kėlė prielaidą, kad derinys gali padėti įveikti atsparumą.

    Laboratoriniuose bandymuose su gefitinibui atspariomis plaučių vėžio ląstelėmis nustatyta, kad derinys sumažino jų gyvybingumą iki maždaug 38 proc. kontrolinės grupės lygio. Palyginimui, vien gefitinibas paliko apie 93 proc. ląstelių gyvybingumo, tad poveikis buvo gerokai silpnesnis.

    Ką parodė bandymai su pelėmis

    Vėliau metodas išbandytas pelėms, kurioms suformuoti navikai iš žmogaus vėžio ląstelių. Negydytoje grupėje augliams vidutiniškai prireikė 6,2 dienos, kad padvigubėtų. Skiriant abiejų vaistų derinį, šis laikas pailgėjo iki 25 dienų, o tai rodo sulėtėjusį augimą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad navikai visiškai neišnyko, todėl rezultatus reikia vertinti atsargiai. Prieš galvojant apie taikymą klinikoje būtina nustatyti saugumą, veiksmingas dozes ir galimą sąveiką su kitais vaistais. Taip pat svarbu patikrinti, ar mebendazolas galėtų būti naudingas ir esant atsparumui naujesniems priešvėžiniams preparatams.

    Kodėl tai svarbu pacientams

    Plaučių vėžys, ypač kai išsivysto atsparumas taikinių terapijai, išlieka viena sudėtingiausių onkologijos sričių. Vaistų perprofilavimas, kai seniai žinomi preparatai bandomi naujoms indikacijoms, laikomas perspektyvia kryptimi dėl jau geriau žinomo saugumo profilio. Vis dėlto reali nauda pacientams paaiškėja tik atlikus kruopščius klinikinius tyrimus su žmonėmis.

    Gydytojai primena, kad savarankiškai keisti ar papildyti onkologinį gydymą negalima. Net jei vaistas parduodamas kaip palyginti nebrangus ar gerai žinomas, netinkamas vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir pakenkti pagrindinio gydymo efektyvumui. Dėl bet kokių galimų alternatyvų būtina tartis su gydančiu onkologu.

  • Varėnos civilinės saugos pratybos atskleidė spragas: kaip veiktų miestas nukritus objektui?

    Varėnos civilinės saugos pratybos atskleidė spragas: kaip veiktų miestas nukritus objektui?

    Varėnoje spalio 13 dieną surengtos savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos, kurių metu tikrintas institucijų pasirengimas veikti paskelbus oro pavojų. Scenarijus apėmė ir situaciją, kai netoli miesto ugdymo įstaigos tariamai nukrinta skraidantis objektas.

    Pratybų metu vertintas ugdymo, kultūros ir sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas užtikrinti žmonių saugumą, taip pat specialiųjų tarnybų gebėjimas koordinuotai reaguoti į galimą grėsmę. Pagrindinis dėmesys skirtas informavimo, evakavimo ir priedangų darbo organizavimo praktikai.

    Kaip vyko evakavimas?

    Pirmuoju etapu imituotas oro pavojus. Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijoje dalis mokinių ir darbuotojų slėpėsi gimnazijoje įrengtoje priedangoje, o kiti buvo evakuojami pagal iš anksto parengtą planą.

    Evakuoti žmonės nukreipti į Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos, Varėnos kultūros centro ir VšĮ „Varėnos sveikatos centras“ priedangas. Praktiškai tikrinta, ar aiškiai paskirstytos atsakomybės, kaip vyksta žmonių srautų valdymas ir ar priedangos pasirengusios priimti atvykstančius.

    Imituotas kritimas ir gaisras

    Antruoju etapu imituotas skraidančio objekto nukritimas netoli gimnazijos. Pagal scenarijų po tariamo sprogimo kilo gaisras, todėl į vietą buvo siunčiamos specialiosios tarnybos, turėjusios įvertinti rizikas ir užtikrinti teritorijos saugumą.

    Reagavimo metu pareigūnai atliko situacijos įvertinimą, teritorijos izoliavimą, gyventojų saugumo užtikrinimą ir kitus veiksmus, reikalingus dirbant su galimai pavojingu objektu. Taip pat tikrintas policijos specialiojo plano „Skydas“ įgyvendinimas realiomis sąlygomis.

    Kodėl tokios pratybos svarbios?

    Civilinės saugos pratybos leidžia patikrinti ne tik atskirų įstaigų veiksmus, bet ir bendrą savivaldybės pasirengimą, kai sprendimus tenka priimti greitai ir turint ribotą informaciją. Praktikoje dažniausiai išryškėja ryšio grandinės, žmonių nukreipimo, priedangų pasiekiamumo ir atsakomybių pasidalijimo spragos.

    Pratybose dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato, Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, taip pat miesto įstaigų atstovai. Pratyboms vadovavo Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas, koordinavo savivaldybės administracijos patarėjas Valdas Tamulevičius.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokių pratybų tikslas yra ne formalus užduočių atlikimas, o realus pasirengimo patikrinimas ir tobulinimas, kad kilus grėsmei institucijos veiktų sklandžiai, o gyventojai gautų aiškias instrukcijas. Savivaldybės lygmens pratybos ypač svarbios vertinant, kaip greitai sprendimai pasiekia mokyklas, gydymo įstaigas ir viešąsias erdves.

  • Varėnos rajone startavo apklausa: prašo įvertinti paslaugas ir gyvenimo kokybę – laiko liko nedaug

    Varėnos rajone startavo apklausa: prašo įvertinti paslaugas ir gyvenimo kokybę – laiko liko nedaug

    Varėnos rajono savivaldybė pradėjo gyventojų apklausą, kuria siekia įvertinti rajoną kaip patrauklią vietą gyventi. Gyventojų prašoma pasidalyti nuomone apie kasdienę gyvenimo kokybę ir tai, ar rajone patogu kurti ateitį.

    Apklausoje gyventojai kviečiami įvardyti, kaip vertina savivaldybės teikiamas viešąsias paslaugas ir jų prieinamumą. Taip pat prašoma įvardyti ryškiausias problemas, su kuriomis susiduriama gyvenant Varėnos rajone, ir lūkesčius, kas turėtų keistis.

    Dalyvauti apklausoje kviečiami tik šiuo metu Varėnos rajono savivaldybėje gyvenantys asmenys nuo 18 metų. Savivaldybė pabrėžia, kad atsakymai padės tiksliau suprasti gyventojų poreikius ir planuoti sprendimus, susijusius su paslaugų gerinimu.

    Klausimyno pildymas, kaip nurodoma kvietime, turėtų užtrukti keliasdešimt minučių. Atsakymus raginama teikti nuoširdžiai, nes būtent gyventojų įžvalgos leidžia identifikuoti, kurios sritys labiausiai veikia kasdienį gyvenimą.

    Apklausa vykdoma iki lapkričio 16 dienos. Norintys dalyvauti apklausą gali rasti savivaldybės nurodytoje internetinėje formoje.

  • Visagino senjorų savaitė nustebino: nuo pyragų iki žygių ir „Duonos kelio“ Agluonoj

    Visagino senjorų savaitė nustebino: nuo pyragų iki žygių ir „Duonos kelio“ Agluonoj

    Spalio 1–8 dienomis Visagine surengta Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė subūrė senjorus į renginius, skirtus aktyviam laisvalaikiui, kūrybai ir bendrystei. Miesto erdvėse vyko susitikimai, užsiėmimai ir išvykos, kvietusios išbandyti naujas veiklas.

    Savaitės startu tapo rudens pyragų degustacija ir koncertas, pakvietęs pasitikti sezoną pakilia nuotaika. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai padeda mažinti vienišumą ir stiprina tarpusavio ryšius.

    Vėlesnėmis dienomis senjorai sportavo, dalyvavo turistiniame žygyje ir tobulino ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis įgūdžius. Specialistai pabrėžia, kad reguliarus judėjimas vyresniame amžiuje siejamas su geresne pusiausvyra, ištverme ir mažesne griuvimų rizika.

    Į veiklų programą įtrauktos ir kūrybinės dirbtuvės, organizuotos įgyvendinant Visagino savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo programos projektą „Sveikatos stiprinimo klubas“. Dalyviai gamino žvakes ir kūrė žvakides, o tokie užsiėmimai lavino smulkiąją motoriką ir skatino bendravimą.

    Spalio 5 dieną senjorai vyko į edukacinę kelionę į Agluoną, kur aplankė baziliką, susipažino su vietos istorija ir dalyvavo programoje „Duonos kelias“. Kelionė tapo proga ne tik praplėsti akiratį, bet ir stiprinti bendruomeniškumą per bendras patirtis.

    Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė Visagine dar kartą priminė, kad aktyvus laisvalaikis ir prasmingas užimtumas gali būti svarbi geros savijautos dalis. Organizatoriai dėkojo prisidėjusiems prie programos ir džiaugėsi senjorų iniciatyvumu bei noru įsitraukti į miesto gyvenimą.

    „Tokios savaitės svarbiausias rezultatas yra ne tik renginių gausa, bet ir žmonių noras susitikti, judėti ir kurti kartu“, – teigė renginių organizatoriai.

  • Vilniaus ir dar 6 savivaldybėse – kariuomenės pratybos: judės kolonomis, pasitelks dronus

    Vilniaus ir dar 6 savivaldybėse – kariuomenės pratybos: judės kolonomis, pasitelks dronus

    Spalio 22–29 dienomis Vilniaus, Utenos, Molėtų, Zarasų, Ignalinos ir Švenčionių rajonų bei Visagino savivaldybių teritorijose vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos. Gyventojai gali dažniau pastebėti uniformuotus karius ir karines transporto priemones vietinės reikšmės keliuose, miškuose ar prie gyvenviečių.

    Pratybų metu kariai judės mažomis grupėmis, dalis maršrutų bus įveikiama karinėmis transporto priemonėmis. Taip pat planuojama naudoti dronus, kurie dažniausiai pasitelkiami žvalgybai, situacijos stebėjimui ir ryšio užduotims.

    Kariuomenė pabrėžia, kad mokymai bus organizuojami laikantis galiojančių teisės aktų ir saugos reikalavimų. Praktikoje tai reiškia, kad judėjimas ir veiksmai bus planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų kasdienį gyvenimą, o pratybų teritorijose būtų užtikrinamas bendras saugumas.

    Pastaraisiais metais pratybose vis dažniau integruojamos nepilotuojamos sistemos, nes jos leidžia greičiau įvertinti situaciją ir priimti sprendimus realiu laiku. Dronai taip pat padeda treniruoti karių gebėjimą veikti aplinkoje, kur svarbūs greiti manevrai, maskuotė ir ryšio disciplina.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems ir vadovautis pareigūnų nurodymais, jei pratybų metu tektų susidurti su laikinai ribojamu judėjimu ar intensyvesniu kariniu transportu. Apie galimus trumpalaikius nepatogumus dažniausiai informuojama iš anksto, o pratybų veikla planuojama taip, kad būtų laikomasi aplinkosaugos reikalavimų.

  • Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas internetu: pasitikrink žinias per 12 valandų ir laimėk prizų

    Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas internetu: pasitikrink žinias per 12 valandų ir laimėk prizų

    Spalio 23 dieną, minint Tarptautinę klimato kaitos dieną, gyventojai kviečiami pasitikrinti žinias Nacionaliniame aplinkosaugos egzamine. Egzaminas vyks internetu nuo 8.00 iki 20.00 valandos, todėl dalyviai galės pasirinkti patogiausią laiką.

    Organizatoriai pabrėžia, kad iniciatyva skirta ne tik pasitikrinti turimas žinias, bet ir sužinoti naujausias aplinkosaugos temas apie klimato kaitą, vartojimo įpročius, atliekų tvarkymą ir gamtos išteklių tausojimą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir kasdieniams sprendimams, kurie mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

    Egzaminas atviras 7–12 klasių moksleiviams, plačiajai visuomenei ir aplinkosauginį išsilavinimą turintiems ekspertams. Dalyvavimas nemokamas, o egzaminą organizuoja Žaliosios politikos institutas.

    Klausimai suskirstyti į keturias sudėtingumo kategorijas, todėl savo jėgas gali išmėginti tiek pradedantieji, tiek gerai pasiruošę dalyviai. Toks formatas leidžia palyginti žinias skirtingose grupėse ir skatina mokytis nuosekliai, o ne tik prieš pat testą.

    Geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia prizai, tarp jų – planšetės, elektroninės skaityklės, ekskursijos ir knygos. Norint dalyvauti, reikalinga išankstinė registracija, o užsiregistravusiems dalyviams organizatoriai žada atsiųsti pasiruošti padėsiantį naujienlaiškį.