CP v2

Blog

  • Slovakijos premjeras ragina šaukti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl degalų kainų šuolio

    Ragina ieškoti europinio sprendimo

    Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico paragino sušaukti neeilinį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą, skirtą sparčiai kylančioms degalų kainoms. Jo teigimu, problema jau tapo visos bendrijos masto krize, nes brangstantis dyzelinas ir benzinas tiesiogiai smogia ir gyventojams, ir valstybių biudžetams.

    Viešame pareiškime R. Fico kritikavo ES institucijas dėl, jo manymu, per menkų koordinuotų veiksmų ir pabrėžė, kad pavienės šalys priverstos spręsti pasekmes vienos. Jis taip pat užsiminė apie planuojamas nacionalines priemones, kurios turėtų sušvelninti kainų šuolio poveikį Slovakijoje.

    Kainų šuolis ir politinė žinutė

    R. Fico tvirtino, kad kai kuriose ES valstybėse dyzelino litras esą jau priartėjo prie 3 eurų ribos. Tokie skaičiai, pasak jo, rodo, kad degalų brangimas tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu klausimu, ypač namų ūkiams bei transporto sektoriui.

    „Žiūrėdami į benzino ir dyzelino kainas matome ne tik karus ar godžius naftos koncernus. Matome ir mūsų nesugebėjimą veikti kartu ES rėmuose“, – sakė Robertas Fico.

    Premjeras aiškino, kad valstybės narės neturėtų būti spaudžiamos kompensuoti aukštas degalų kainas mažinant išlaidas pensijoms, sveikatos apsaugai ar švietimui. Jis ragino Europos Komisiją įsitraukti aktyviau ir ieškoti sprendimų, kurie veiktų visoje ES, o ne tik atskirose rinkose.

    Ką realiai gali padaryti ES?

    Degalų kainas Europoje paprastai lemia keli veiksniai: naftos kainos pasaulinėse rinkose, geopolitinė įtampa, perdirbimo pajėgumų ir logistikos ribojimai, taip pat nacionaliniai mokesčiai. Nors ES tiesiogiai nenustato degalų kainų, ji gali daryti įtaką per energetinio saugumo politiką, atsargų valdymą ir suderintas priemones, jei krizė tampa plačiai paplitusi.

    Ankstesniais kainų šokų laikotarpiais kai kurios ES šalys taikė laikinus akcizų mažinimus ar kompensacijas, tačiau tokios priemonės dažnai kritikuojamos dėl didelės biudžeto kainos ir riboto ilgalaikio efekto. R. Fico raginimas sušaukti neeilinį susitikimą signalizuoja siekį, kad sprendimai būtų derinami politiniu lygmeniu, ypač kai kainų svyravimai didina socialinę įtampą.

    Slovakijos premjeras taip pat pranešė, kad artimiausiu metu jo vadovaujama Vyriausybė pristatys vidaus priemonių paketą, skirtą sumažinti degalų brangimo naštą šalies gyventojams ir verslui. Kol kas detalių jis neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad sprendimų reikia greitai, nes transporto kaštų augimas persiduoda į maisto ir paslaugų kainas.

  • Naujos tvorų taisyklės nukeltos: ministerija paaiškino, ko negalima montuoti iki 2026 metų

    Planuotos statybos techninio reglamentavimo permainos, kurios turėjo įsigalioti 2026 metų rugsėjį, kol kas atidedamos. Atsakinga ministerija pranešė, kad reikalingas teisės aktas dar nebaigtas rengti, todėl investuotojams taikomas pereinamasis laikotarpis.

    Pagrindinis pokytis, apie kurį buvo kalbama projekte, susijęs su tvorų saugumu. Numatyta riboti pavojingus elementus, kurie iki šiol neretai naudojami siekiant atgrasyti pašalinius, tačiau gali kelti riziką žmonėms ir gyvūnams.

    Ką numatė projektas dėl tvorų

    Pagal viešai aptartą projektą, iki 2,2 metro aukščio zonoje ant tvorų būtų draudžiama įrengti aštrias viršūnes, spygliuotą vielą ar kitas traumuoti galinčias priemones, jei jos kelia realų pavojų. Toks reikalavimas orientuotas į saugą gyvenamosiose teritorijose, ypač ten, kur juda vaikai ar augintiniai.

    Projekte taip pat buvo siūloma aiškiau reglamentuoti vartų ir vartelių įrengimą. Numatyta, kad vartai ar varteliai negalėtų atsidaryti į išorę, už sklypo ribos, o vartelių plotis negalėtų būti mažesnis nei 0,9 metro.

    Pereinamasis laikotarpis ir galiojančios taisyklės

    Ministerijos komunikate pabrėžta, kad dėl nukelto įsigaliojimo toliau taikomos iki šiol galiojančios statinių techninių reikalavimų taisyklės. Tai aktualu tiek individualių namų savininkams, tiek vystytojams, kurie planuoja aptvėrimus, vartus ar įėjimo sprendinius.

    „Nuo 2026 metų rugsėjo 20 dienos 18 mėnesių laikotarpiu statybai ir statybos darbams taikomos iki šiol galiojančios techninių reikalavimų nuostatos“, – nurodė ministerija savo paaiškinime.

    Praktikoje tai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu projektai gali būti rengiami pagal senąją tvarką, o institucijoms pateikiami dokumentai turi atitikti dabar galiojančius reikalavimus. Kartu akcentuojama, kad nauji reikalavimai, kai jie galiausiai bus patvirtinti, paprastai bus taikomi naujai statomiems ar iš esmės pertvarkomiems objektams.

    Kada naujos nuostatos gali paliesti esamus sklypus

    Projektuose dažniausiai numatoma, kad jau įrengtų tvorų ir pastatų iš karto pritaikyti nereikės. Tačiau situacija keičiasi, kai atliekami didesni darbai, pavyzdžiui, pastato rekonstrukcija, pristatymas ar keičiama paskirtis.

    Tokiais atvejais reikalavimai paprastai taikomi tai daliai, kuri yra pertvarkoma, ir sprendiniams, kurie projektuojami iš naujo. Dėl to planuojantiems rimtesnius darbus specialistai pataria iš anksto pasitikrinti, ar sprendiniai neatsidurs pilkojoje zonoje, kai naujos taisyklės jau bus priimtos.

  • Lenkijoje ruošiamas šilumos ūkio lūžis: 15 mln gyventojų laukia perėjimas nuo anglies prie dujų

    Lenkijos Vyriausybė rengia plataus masto šilumos ūkio pertvarką, kuri labiausiai paliestų mažesnius miestus ir vietines katilines. Pagrindinė kryptis – palaipsniui mažinti anglies naudojimą ir ją keisti dujomis, kartu modernizuojant infrastruktūrą.

    Pasak Lenkijos energetikos ministerijos atstovų, modernizavimo programa turėtų startuoti nuo 2027 metų ir apimti mažas bei vidutines šilumos tiekimo sistemas. Skaičiuojama, kad šiais tinklais šilumą gauna apie 15 mln gyventojų, todėl pokyčiai būtų vieni didžiausių per kelis dešimtmečius.

    Ką planuoja keisti ir kodėl

    Pertvarkos tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo anglies, kuri Lenkijos šilumos ūkyje istorškai užima didelę dalį. Valdžia taip pat siekia, kad sektorius geriau atitiktų Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo kryptį.

    Viešojoje erdvėje minimos investicijos siekia iki maždaug 53 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto technologijų derinio ir finansavimo šaltinių. Programą planuojama įgyvendinti kartu su keliomis ministerijomis, todėl ji būtų ne vien energetikos, bet ir platesnės ekonomikos politikos dalis.

    Kas pasikeistų gyventojams

    Gyventojams tai reikštų, kad dalyje miestų šilumos gamyba būtų perorientuota į dujomis kūrenamus įrenginius, o katilinės ir tinklai būtų atnaujinami. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atnešti mažesnę vietinę oro taršą, tačiau ilgainiui svarbus klausimas išlieka šilumos kainų stabilumas ir priklausomybė nuo dujų rinkos.

    Šilumos ūkio pertvarkos dažniausiai vyksta etapais, todėl realūs pokyčiai vartotojams gali pasijusti nevienodu tempu skirtinguose regionuose. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus parinktos savivaldybės, kokiomis sąlygomis bus finansuojamos investicijos ir kaip greitai pavyks įgyvendinti konkursus bei statybos darbus.

    Diskusijos dėl pasirinkto kelio

    Lenkijos žiniasklaidoje jau keliami klausimai, pagal kokius kriterijus būtų atrenkamos vietovės ir kaip bus paskirstomos investicijos. Energetikos sektoriuje tai jautri tema, nes šilumos ūkio projektai neretai persipina su regionine politika ir rinkimų ciklais.

    „Norime pradėti didelę mažų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos lygmeniu, o transformacija turi reikšti nuoseklų pasitraukimą nuo anglies ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos atstovas.

    Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl finansavimo modelio, projektų atrankos ir konkrečių technologinių sprendimų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar perėjimas nuo anglies prie dujų taps trumpalaikiu tarpiniu žingsniu, ar ilgesnio laikotarpio strategija Lenkijos šilumos ūkyje.

  • DI lenktynės lenkų fabrikuose: kodėl svarbiau duomenys, energijos kaina ir kibernetinis saugumas

    Lenkijos pramonė vis dažniau bando diegti dirbtinis intelektas sprendimus, tačiau reali transformacija prasideda ne nuo madingų įrankių, o nuo duomenų, energetinio efektyvumo ir sistemų integracijos. Pramonės automatizavimo bendrovės „ABB“ atstovai pabrėžia, kad DI turi būti vertinamas pagal galutinį rezultatą, o ne pagal tai, kiek resursų sunavojama eksperimentams.

    Dideliuose gamybos kompleksuose DI dažniausiai tampa dar viena priemone produktyvumui didinti šalia jutiklių, procesų optimizavimo, planavimo ir turto valdymo sistemų. Praktikoje tai reiškia, kad investicijų prioritetas dažnai atitenka energijos sąnaudų mažinimui, nes būtent jos tiesiogiai veikia gamybos savikainą ir konkurencingumą.

    DI negali valdyti „aklai“

    Pramonėje kritinės reikšmės valdymo sistemos negali būti „tiesiog prijungiamos“ prie DI ir paliekamos veikti be aiškių ribų. Esminis principas yra atskirti procesų valdymo sluoksnį nuo optimizavimo ir analizės sluoksnio, kad gamyba išliktų stabili net testuojant naujas technologijas.

    Tokia architektūra dažnai remiasi kraštiniu skaičiavimu, skaitmeniniais dvyniais ir atskiromis analitinėmis aplikacijomis, kurios naudoja procesinius duomenis, bet tiesiogiai nevaldo kritinių komandų. Tai mažina riziką, kai sprendimai dar nėra iki galo patikrinti realiomis gamybos sąlygomis.

    Kodėl energijos taupymas stringa?

    Nors aukštos energijos kainos pramonėje laikomos viena didžiausių grėsmių pelningumui, diegimas neretai juda lėčiau nei norėtųsi. Viena priežasčių yra investicijų grąžos logika: įmonės dažnai vertina ketvirčio ar metų rezultatą, o energetinio efektyvumo projektai atsiperka per ilgesnį laiką.

    Kita dažna kliūtis yra matavimo ir supratimo trūkumas: jei energijos suvartojimas nematuojamas pakankamai detaliai, sunku nustatyti, kuris proceso etapas yra labiausiai „ėdrus“ ir kur investicija duotų didžiausią efektą. Šiuolaikiniai jutikliai leidžia nusileisti iki konkretaus įrenginio lygio, tačiau didžiausia vertė atsiranda ne iš papildomų prietaisų, o iš to, kaip duomenys pritaikomi sprendimams.

    Skalavimą stabdo atsakomybė ir saugumas

    Pilotiniai DI projektai dažnai parodo greitą pirmą rezultatą, ypač ten, kur sprendimai remiasi dideliais kalbos modeliais ar agentinėmis sistemomis. Tačiau perkėlus į gamybą išauga reikalavimai duomenų kokybei, kontekstui, procesų išmanymui ir atsakomybės paskirstymui.

    „Autonomija pramonėje greitai tampa atsakomybės, kibernetinio saugumo ir sprendimų paaiškinamumo klausimu“, – sakė „ABB“ Korporacinio technologijų centro Lenkijoje vadovas Przemysławas Zakrzewskis.

    Kuo daugiau sprendimų priima sistema, tuo svarbiau aiškiai apibrėžti, kas atsako už jos veikimą, kokiais duomenimis ji remiasi ir ar sprendimus galima atsekti. Dėl to pramonėje pabrėžiama, kad debesų sprendimai, DI ir mašininis mokymasis turi naudoti procesinius duomenis, bet būti atskirti nuo kritinio valdymo.

    Kibernetinio saugumo kontekste vis dažniau akcentuojama „higiena“: turto inventorizacija, konfigūracijų kontrolė, atnaujinimų disciplina ir aiškus matomumas, kas ir kaip yra pasiekiama iš vidaus bei išorės. Didėjant prijungtų įrenginių skaičiui, plečiasi ir potencialaus atakos paviršius, todėl IT ir OT aplinkų sujungimas turi vykti pagal standartizuotus architektūrinius principus.

    Kiek pažengusi Lenkijos pramonė?

    Technologinė branda nėra vienoda visoms įmonėms: didelės gamyklos dažniau turi gamybos, logistikos ir planavimo valdymo sistemas, o DI diegimą sieja su optimizavimu ir skirtingų sistemų sujungimu. Ekspertų vertinimu, dideli Lenkijos pramonės objektai dažnai pasiekia 7–8 lygį dešimties balų skalėje, tačiau iki visiškos autonomijos dar trūksta visos grandinės integracijos.

    Mažesnėms įmonėms transformaciją gali pagreitinti kompetencijų stiprinimas, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis ir finansavimo prieinamumas. Praktikoje tai reiškia, kad DI sėkmė pramonėje dažniausiai priklauso nuo trijų dalykų: kokybiškų duomenų, aiškios architektūros ir saugumo, o tik tada nuo pačio algoritmo.

  • KPO skaitmenizavimo paskolos: pasirašyta 53 sutartys, beveik 700 mln eurų DI ir debesijai

    Beveik 700 mln eurų skaitmenizavimui

    Lenkijos plėtros bankas Bank Gospodarstwa Krajowego pranešė pasirašęs 53 sutartis pagal KPO priemonę Skaitmenizavimo paskola. Bendra sutarčių vertė viršija 670 mln eurų, o lėšos keliauja universitetams, ligoninėms, savivaldybėms, komunalinėms įmonėms ir energetikos bendrovėms.

    Priemonė finansuojama iš Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir skirta skaitmeninei transformacijai paspartinti. BGK nurodo, kad investicijos turi didinti veiklos efektyvumą, gerinti duomenų panaudojimą, automatizuoti procesus ir kelti kibernetinio saugumo lygį.

    Kur daugiausia keliauja pinigai?

    Didžiausia dalis, apie 350 mln eurų, numatyta informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrai. Tai apima didelio masto kompiuterinę įrangą, duomenų centrus, duomenų apsaugos sprendimus ir telekomunikacijų infrastruktūros modernizavimą.

    Į šią kryptį taip pat patenka išmaniosios vandens apskaitos ir tinklų stebėsenos sistemos, energijos valdymo sprendimai bei technologijos, padedančios sveikatos priežiūros įstaigoms greičiau atlikti diagnostiką ir gerinti pacientų gydymą. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su kritinės infrastruktūros atsparumu ir paslaugų prieinamumu.

    Apie 170 mln eurų skiriama pažangioms skaitmeninėms technologijoms, įskaitant duomenų apdorojimą, administracinių ir operacinių procesų skaitmeninimą, kibernetinio saugumo stiprinimą ir debesijos diegimus. Šioje dalyje taip pat finansuojami sprendimai, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, ir virtualios laboratorijos.

    Dar maždaug 155 mln eurų numatyta išmaniosioms energetikos sistemoms, įskaitant išmaniuosius tinklus ir su jais susijusias ICT platformas. Energetikos sektoriuje tokios investicijos laikomos vienu iš pagrindų efektyvesniam tinklų valdymui ir didesniam patikimumui.

    Paklausa kelis kartus viršijo biudžetą

    BGK teigimu, susidomėjimas skaitmenizavimo paskolomis gerokai viršijo programos finansavimo galimybes. Bendra pateiktų paraiškų vertė siekė apie 2 260 mln eurų, tai yra daugiau nei tris kartus viršijo lėšas, skirtas šiai priemonei.

    Toks paraiškų šuolis rodo, kad viešasis sektorius ir su juo susijusios įmonės skaitmeninimą vis dažniau traktuoja kaip būtinybę, o ne papildomą projektą. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį duomenų valdymui, sistemų integralumui, kibernetinei rizikai ir paslaugų perkėlimui į debesiją.

    „Be skaitmeninės Lenkijos nesukursime ekonomikos atsparumo ir saugumo. Šis projektas parodė sinchronizacijos jėgą ir tai, kad kaip lenkai gebame bendradarbiauti ir nebijome iššūkių“, – sakė prof. Marta Postuła.

    Bank Gospodarstwa Krajowego yra Lenkijos plėtros bankas, dalyvaujantis strateginių investicijų finansavime ir priemonių, susijusių su ekonomikos transformacija, administravime. Bankas pabrėžia, kad skaitmenizavimo paskolos turėtų padėti greičiau modernizuoti paslaugas ir sustiprinti institucijų atsparumą.

  • JAV perspėja dėl antrinių sankcijų: Irano oro linijoms gali būti uždaryta pasaulinė aptarnavimo sistema

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad nuo trečiadienio Irano oro linijų bendrovėms gali būti faktiškai nebeįmanoma gauti aptarnavimo daugelyje pasaulio oro uostų. Pasak jo, tam įtakos turi antrinių sankcijų rizika, kuri gali paliesti degalų, antžeminio aptarnavimo ir bilietų platinimo paslaugų tiekėjus.

    Antrinės sankcijos paprastai taikomos ne tik sankcionuotai valstybei ar įmonei, bet ir trečiųjų šalių subjektams, kurie su jais tęsia verslą. Finansų rinkose ir aviacijos sektoriuje tai dažnai reiškia grėsmę netekti prieigos prie atsiskaitymų JAV doleriais bei tarptautinių bankų paslaugų, todėl įmonės neretai pasirenka pasitraukti iš rizikingų sandorių.

    „Jei Irano oro linijų lėktuvas nusileidžia oro uoste, jam negalima tiekti degalų, teikti nusileidimo paslaugų ar pardavinėti bilietų, nes priešingu atveju rizikuojate būti pašalinti iš dolerio sistemos“, – sakė Scottas Bessentas.

    Tokie pareiškimai reiškia, kad realus spaudimas gali persikelti į kasdienę aviacijos infrastruktūrą: nuo degalų tiekimo sutarčių iki antžeminio aptarnavimo, draudimo ir lėktuvų techninės priežiūros. Net jei formaliai skrydžiai nebūtų uždrausti, be šių paslaugų tarptautiniai reisai praktiškai tampa neįgyvendinami.

    DI klausimas JAV ir Kinijos darbotvarkėje

    Be Irano sankcijų temos, JAV iždo sekretorius taip pat aptarė JAV ir Kinijos dialogą dėl dirbtinio intelekto. Jis pranešė Niujorke susitikęs su Kinijos vicepremjeru He Lifengiu ir teigė, kad derybos dėl ekonomikos bei DI buvo konstruktyvios.

    JAV pusė, pasak Bessento, pasiūlė sukurti pranešimų sistemą, kuri leistų abiem šalims greičiau informuoti apie reikšmingus incidentus, susijusius su DI. Jis taip pat nurodė, kad aukšto lygio JAV ir Kinijos pareigūnai maždaug po dviejų mėnesių planuoja susitikti Šendžene, kur ketinama tęsti pokalbį apie DI keliamas rizikas.

    Pastaruoju metu DI tema vis dažniau įtraukiama į tarptautinių santykių darbotvarkę, nes spartus technologijų vystymasis kelia klausimų dėl kritinės infrastruktūros saugumo, informacijos patikimumo ir galimos karinės paskirties. Verslo atstovai ir reguliuotojai vis garsiau kalba apie būtinybę aiškiai apibrėžti atsakomybę už DI sprendimų pasekmes.

    Federalinio rezervo palūkanos ir politinė įtampa

    Interviu metu JAV iždo sekretorius taip pat komentavo Federalinio rezervo sprendimą kelti bazines palūkanų normas. Jis pabrėžė, kad tiek jis, tiek prezidentas Donaldas Trumpas, jo teigimu, tebepasitiki Federalinio rezervo vadovu Kevinu Warshu.

    Federalinis rezervas neseniai padidino palūkanų normą 0,25 procentinio punkto iki 3,75–4 proc., o tai buvo pirmas palūkanų kėlimas per trejus metus. JAV prezidentas tuo pat metu viešai ragino palūkanas mažinti ir teigė, kad jos turėtų siekti 1 proc. ar mažiau, taip išryškindamas įtampą tarp pinigų politikos ir politinių lūkesčių.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: nori greičiau diegti sprendimus energetikoje ir įmonės procesuose

    Atvira atranka technologijų partneriams

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ pradėjo technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė skelbia atvirą pasiūlymų teikimo procedūrą, orientuotą į įmones, turinčias praktinės patirties įgyvendinant DI projektus didelėse organizacijose.

    „Orlen“ akcentuoja, kad DI iniciatyvos nėra eksperimentai, o projektai, sprendžiantys konkrečius verslo ir operacinius iššūkius. Tikslas – paspartinti skaitmeninę transformaciją ir užsitikrinti greitesnę prieigą prie specialistų kompetencijų, kai DI sprendimus reikia perkelti iš pilotų į kasdienę veiklą.

    Kokių kompetencijų ieškoma?

    Įmonė partnerių ieško srityse, kurios apima sistemų integraciją, technologines konsultacijas ir specializuotų produktų kūrimą, taip pat DI modelių pritaikymą realiose verslo grandinėse. Daug dėmesio skiriama darbui su duomenimis, pažangiajai analitikai, matematiniam modeliavimui ir sprendimų diegimui korporacinėje aplinkoje.

    Reikalaujama patirtis siejama ir su generatyvinio DI bei mašininio mokymosi taikymais, nes tokios technologijos įmonėse vis dažniau naudojamos procesų automatizavimui, dokumentų apdorojimui, prognozavimui, įrangos priežiūros planavimui bei sprendimų priėmimo spartinimui.

    Prioritetas – veiklos sričių atitikimas

    „Orlen“ nurodo, kad itin svarbi patirtis sprendimuose, tinkančiuose energetikos ir pramonės profiliui, įskaitant žaliavų gavybą, perdirbimą, logistiką, prekybą bei vidines įmonės funkcijas. Praktikoje tai gali reikšti DI taikymą tiekimo grandinėse, gamybos optimizavimui, saugos ir kokybės kontrolei ar klientų aptarnavimo skaitmenizavimui.

    Koncernas pabrėžia, kad bendradarbiauti nori ne tik su didelėmis tarptautinėmis bendrovėmis, bet ir su mažesniais, nišiniais dalyviais, pavyzdžiui, tyrimų ir plėtros kryptį stiprinančiais technologijų kūrėjais. Tokia kryptis atitinka rinkos tendenciją, kai stambios grupės jungia kelių tiekėjų kompetencijas, kad greičiau pasiektų rezultatą.

    „DI jau dabar keičia didžiausių įmonių veikimo būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams greitinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ vadovybės atstovas Robertas Soszyńskis.

    Įmonė taip pat mini, kad ši paieška gali būti galimybė vietos technologijų tiekėjams įsitraukti į didelio masto projektus ir įgyti aukšto lygio rekomendacijų. Tokie projektai paprastai apima ne tik modelių kūrimą, bet ir duomenų valdymo brandą, saugumo reikalavimus, sistemų sąveiką bei DI sprendimų priežiūrą po įdiegimo.

    Prieš pradedant atranką „Orlen“ buvo surengusi IT tiekėjų forumą, kuriame įmonė pristatė planus, pirkimų procesus ir formalius reikalavimus partneriams. Tokiais renginiais siekiama geriau paruošti tiekėjus dalyvauti konkursuose ir sumažinti barjerus įmonėms, kurios turi technologiją, bet neturi patirties su didelių grupių viešais ar korporaciniais pirkimais.

  • Kachovkos tvenkinio dugne sužėlė iki 10 metrų miškas, bet planuojama atkurti vandens telkinį

    Buvusio Kachovkos vandens telkinio vietoje Ukrainoje per kelerius metus susiformavo sparčiai besikeičianti gamtinė teritorija: atsidengusiame dugne įsitvirtino krūmynai ir jaunas, vietomis iki maždaug 10 metrų aukščio užaugęs miškas. Vis dėlto regiono valdžios atstovai ir dalis infrastruktūros planuotojų pabrėžia, kad ilgalaikis tikslas išlieka tas pats – atkurti Kachovkos tvenkinį ir vandens ūkį, kuris iki 2023 metais atliko kritinį vaidmenį pietų Ukrainos ekonomikai.

    Diskusija paaštrėjo todėl, kad gamta čia atsigavo greitai, o nauja ekosistema kai kurių mokslininkų vertinama kaip reta galimybė atkurti istorinio Didžiojo Lanko kraštovaizdžio elementus. Tačiau tuo pat metu miestai, pramonė ir žemės ūkis liko be didelio vandens rezervo, kuris anksčiau stabilizavo tiek tiekimą, tiek drėkinimo sistemas.

    Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas viešai akcentavo, kad regiono poreikiai šiandien nepalyginami su istoriniu laikotarpiu, kai teritorijoje dominavo retai apgyvendintos stepės. Jo teigimu, dabartinė realybė yra dideli miestai, pramonės mazgai ir intensyvus agrosektorius, kuriam reikalingas stabilus vandens režimas.

    Pasak jo, vien Nikopolio ir Kryvyj Riho apylinkėse gyvena daugiau nei 1 000 000 žmonių, o iki užtvankos sunaikinimo vandens telkinys buvo svarbus tiek geriamojo vandens, tiek technologinio vandens tiekimui. Be to, jis buvo esminė drėkinimo infrastruktūros grandis keliuose regionuose, o be tokio rezervo didėja sausros rizika ir priklausomybė nuo trumpalaikių sprendimų.

    „Didysis Lankas puikiai skamba istoriniuose apybraižose, bet šiandien kalbame apie miestus, gamyklas ir agrosektorių, nuo kurio priklauso maisto saugumas“, – sakė Mykola Lukašukas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad po Kachovkos hidroelektrinės sunaikinimo buvo įrengiami nauji vandentiekio sprendimai, kurie padėjo stabilizuoti dalies gyventojų geriamojo vandens tiekimą. Tačiau tokios priemonės paprastai nepajėgia pakeisti didelio vandens telkinio funkcijų: neužtikrina reikiamos apimties drėkinimui ir nesukuria pakankamų atsargų ilgesniems sausringiems laikotarpiams.

    Anot jo, regione jau fiksuojami požymiai, būdingi sausėjančiam klimatui: oras tampa sausesnis, mažėja gruntinio vandens lygis, kai kur vandens šuliniai prastėja arba išvis išdžiūsta. Tokie pokyčiai reiškia tiesioginę riziką ir derliams, ir darbo vietoms, nes vandens stygius gali riboti tiek žemės ūkio, tiek pramonės gamybą.

    Ekologiniu požiūriu atsivėrusi didžiulė teritorija tapo natūralios sukcesijos pavyzdžiu: be nuolatinio užliejimo greitai plinta pionierinės rūšys, formuojasi krūmynai, vietomis susidaro jaunas miškas. Daliai mokslininkų ir gamtosaugos iniciatyvų tai atrodo kaip proga kurtis stambiai saugomai teritorijai, nes kai kuriose atkarpose nėra tankaus apgyvendinimo ir intensyvios žemdirbystės.

    Tačiau vandens ūkio požiūriu tai – ir signalas, kad teritorija virsta kitokiu kraštovaizdžiu, kuriam išsaugoti reikėtų atsisakyti ankstesnio tvenkinio atkūrimo. Būtent čia ir atsiranda pagrindinis konfliktas: gamtos atkūrimo argumentai susiduria su vandens tiekimo, drėkinimo, pramonės bei regiono ekonominio atsparumo argumentais.

    Ukrainos atkūrimo institucijos skelbia, kad Dnipropetrovsko srityje vykdomi vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros projektai, skirti bendruomenėms, kurios po 2023 metais patyrė didžiausią spaudimą vandens tiekimo grandinėms. Projektuose numatomos siurblinės ir filtravimo stotys, taip pat nauji vamzdynai, kad stabilus vanduo pasiektų dešimtis gyvenviečių.

    Vis dėlto net ir baigus tokius projektus, regiono žemės ūkio drėkinimo klausimas išlieka atviras, nes drėkinimui reikalingi dideli, reguliuojami vandens kiekiai. Dėl to dalis pareigūnų teigia, kad pokario atstatymo planuose Kachovkos tvenkinio ir hidroelektrinės atkūrimas turėtų būti svarstomas kaip strateginis sprendimas, nepaisant to, kad vietoje jau spėjo susiformuoti nauja gamtinė struktūra.

    „Jei nėra vandens, nebus nei derliaus, nei darbo vietų, nei mokesčių, iš kurių gyvena bendruomenės“, – sakė Mykola Lukašukas.

    Kachovkos užtvankos sunaikinimas 2023 metais sukėlė plataus masto humanitarines ir ekologines pasekmes pietų Ukrainoje: staigiai pasikeitė hidrologinis režimas, dalis teritorijų buvo užlietos, o vėliau didžiulė tvenkinio akvatorija išnyko. Dabar sprendimas, kas turi būti prioritetas – naujai susiformavusios ekosistemos išsaugojimas ar vandens ūkio grąžinimas – tampa vienu sudėtingiausių pokario atstatymo politikos klausimų.

  • Odesos srityje užfiksuota auksinė sūkurė: paukštis, kurio ginčas įkvėpė Gineso rekordus

    Odesos srityje, Tūzlų limanų nacionaliniame gamtos parke, mokslininkai užfiksavo auksinę sūkurę, dar vadinamą auksine sėjike. Vaizdo įrašais pasidalijo parko tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas.

    Anot jo, paukštį buvo galima stebėti auštant, kai jis judėjo seklumoje. Iš šono tai priminė tikslų, ritmišką žingsniavimą, todėl kadrai greitai patraukė gamtos mylėtojų dėmesį.

    Auksinė sūkurė (Pluvialis apricaria) peri šiaurinėje Eurazijos dalyje nuo Skandinavijos iki Rytų Sibiro. Ukrainoje šis paukštis dažniausiai pastebimas migracijų metu, kai sustoja pailsėti ir pasimaitinti įvairiose šlapynėse.

    Tūzlų limanai yra svarbi paukščių stotelė pakrantės migracijų maršrutu, vedančiu per Juodosios jūros regioną į Viduržemio jūros šalis. Tokiose vietose paukščiai ieško maisto seklumose ir druskingose lagūnose, kur gausu bestuburių.

    Šis paukštis minimas ir dėl istorijos, kuri siejama su Gineso rekordų knygos idėjos gimimu. Pasakojama, kad praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, po medžioklės Airijoje, kilo ginčas, kuris Europos medžiojamasis paukštis yra greičiausias, o patikimo šaltinio ginčui išspręsti nebuvo.

    Ši situacija tapo impulsu sukurti leidinį, kuriame būtų galima greitai rasti atsakymus į panašius faktinius klausimus. Vėliau ši idėja virto Gineso rekordų knyga, pirmą kartą išleista 1955 metais.

    Ornitologai pabrėžia, kad migracijos metu užfiksuoti stebėjimai padeda tiksliau suprasti paukščių judėjimą ir šlapynių reikšmę jų kelionėse. Tokie parkai kaip Tūzlų limanai yra kritiškai svarbūs, nes suteikia poilsio ir maitinimosi vietas ilguose maršrutuose.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad sezoniniai susitelkimai seklumose leidžia palyginti skirtingų metų migracijos intensyvumą ir įvertinti, kaip paukščius veikia buveinių pokyčiai bei žmogaus veikla.

    „Migracijos metu šiuos paukščius galima pamatyti įvairiose Tūzlų limanų seklumose, ypač auštant ir dieną“, – sakė Ivanas Rusevas.

  • Gyvūnų gedulas: mokslininkai aiškina, kodėl drambliai, beždžionės ir varniniai „atsisveikina“

    Žmonės nėra vieninteliai, kurie reaguoja į mirtį: vis daugiau stebėjimų rodo, kad dalis gyvūnų elgiasi taip, lyg gedėtų, atsisveikintų ar net atliktų savotiškus „ritualus“. Tačiau mokslininkai pabrėžia, jog panašumas į žmogaus gedulą dar nereiškia identiškų išgyvenimų.

    Tyrėjams sudėtingiausia atsakyti į klausimą, ar gyvūnai patiria mirtį kaip emocinę netektį, ar jų elgesį labiau paaiškina biologinės ir socialinės priežastys. Viena iš pagrindinių hipotezių teigia, kad dėmesys žuvusiam gentainiui gali padėti įvertinti grėsmę ir išmokti jos vengti ateityje.

    Dažniausiai aprašomi keli pasikartojantys požymiai: ilgas buvimas šalia kūno, prisilietimai, kūno „stebėjimas“, bandymas jį saugoti ar perkelti, grupės narių susibūrimas. Kai kuriais atvejais fiksuojamas ir akivaizdus socialinių ryšių vaidmuo, kai labiausiai reaguoja artimiausi individai.

    Mokslininkai pabrėžia, kad žmogui lengva tokį elgesį interpretuoti per emocijų prizmę, tačiau moksle svarbu vengti tiesioginių prielaidų. Net ir labai „žmogiškai“ atrodantis atsisveikinimas gali turėti praktinį tikslą, pavyzdžiui, informuoti grupę apie pavojingą vietą.

    Drambliai dažnai minimi kaip vienas ryškiausių pavyzdžių: bandos gali ilgai pasilikti prie žuvusio, liesti kūną straubliais, o kartais vėliau sugrįžti į vietas, kur aptinkami palaikai. Tokie sugrįžimai tyrėjams leidžia kalbėti apie išskirtinę atmintį ir socialinių ryšių svarbą.

    Didžiosios beždžionės taip pat demonstruoja elgesį, primenantį atsisveikinimą. Šimpanzės gali valandų valandas ar net ilgiau likti šalia mirusio gentainio, jį liesti, tvarkyti kailį, o grupė kartais kurį laiką išlaiko įprastą socialinę struktūrą aplink kūną.

    Gorilų grupėse fiksuota, kad individai apžiūri mirusį narį ir išlieka netoliese, ypač kai ryšiai grupėje yra glaudūs. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais reakcija gali būti susijusi ir su socialiniu mokymusi, ir su bandymu „suprasti“ situaciją.

    Dalies delfinų rūšių atveju aprašyta praktika palaikyti mirusį grupės narį vandens paviršiuje. Tokie epizodai kartais tęsiasi valandas, o grupė išlieka greta, tarsi lydėdama individą.

    Varniniai paukščiai, ypač varnos, pastebėję žuvusį gentainį, gali susirinkti aplink ir garsiai šaukti. Nors visuomenėje tai neretai vadinama „varnų laidotuvėmis“, tyrimai dažnai rodo kitą paaiškinimą: toks susibūrimas padeda atpažinti rizikos signalus ir įsiminti vietas, kur grėsmė buvo reali.

    Analogiškas elgesys fiksuotas ir šarkų atvejais, kai paukščiai trumpam telkiasi prie žuvusio, o kartais šalia pastebimos šakelės ar žolė. Vis dėlto mokslininkai atsargiai vertina bandymus tai laikyti simboliniu laidojimo „ritualu“, nes įrodymų apie sąmoningą prasmės suteikimą kol kas nepakanka.

    „Gyvūnų reakcijos į mirtį gali būti sudėtingos, tačiau dar per anksti jas tiesiogiai prilyginti žmogaus gedului“, – teigia tyrėjai, analizuojantys socialinio elgesio ir grėsmių vengimo sąsajas.

    Apibendrinant, daugelio rūšių elgesys rodo stiprių socialinių ryšių svarbą ir gebėjimą mokytis iš pavojingų situacijų. Ar tai visada reiškia emocinę netektį žmogaus prasme, mokslas dar aiškinasi, tačiau tokie stebėjimai vis labiau keičia požiūrį į gyvūnų socialinį intelektą.