CP v2

Blog

  • Vilniuje skelbiama Diena be automobilio: kas laukia V. Kudirkos aikštėje ir kodėl verta ateiti

    Rugsėjo 16–22 dienomis Lietuva jungiasi prie Europos judumo savaitės, kuri kasmet skatina gyventojus rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Savaitės kulminacija tradiciškai tampa rugsėjo 22 dieną minima Tarptautinė diena be automobilio.

    Susisiekimo ministerija šia proga kviečia vilniečius ir miesto svečius susitikti V. Kudirkos aikštėje Vilniuje ir rytą pradėti bendra mankšta. Pasak organizatorių, renginiu siekiama ne moralizuoti, o parodyti realias alternatyvas kasdienėms kelionėms mieste.

    „Visi norime patogiai nuvykti nuo namų iki darbo durų, tačiau ši iniciatyva gali tapti postūmiu išbandyti kitokias alternatyvas: dviratį, viešąjį transportą, keliones kartu ar daugiau judėjimo pėsčiomis“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Po mankštos ministerija kviečia neskubėti skirstytis ir pasilikti aikštėje, kur bus pristatomi mažiau taršaus judumo sprendimai. Dalyviai galės užduoti klausimus specialistams, pasidalyti patirtimi ir išgirsti, kaip mažesnė automobilių priklausomybė gali sumažinti spūstis bei triukšmą mieste.

    Europos judumo savaitė vyksta daugelyje Europos miestų, o prie jos kasmet prisijungia ir Lietuvos savivaldybės, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos bei verslo atstovai. Dažniausiai dėmesys sutelkiamas į tris kryptis: daugiau kelionių pėsčiomis ir dviračiais, patrauklesnį viešąjį transportą ir saugesnę infrastruktūrą.

    Pastaraisiais metais ypač akcentuojama, kad darnaus judumo sprendimai svarbūs ne tik klimatui, bet ir gyventojų sveikatai bei miestų ekonomikai. Didesnis fizinis aktyvumas kasdienėse kelionėse siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika, o patogesnės alternatyvos automobiliui padeda miestams efektyviau išnaudoti viešąsias erdves.

    Renginio organizatoriai primena, kad Dienos be automobilio idėja nereikalauja kardinaliai keisti įpročių per vieną dieną. Svarbiausia yra išbandyti bent vieną alternatyvą ir įvertinti, kas galėtų tapti patogiu pasirinkimu kasdienybėje.

  • Svarbus pokytis visiems TPS „Vartai“ naudotojams: nuo rugsėjo privalomas 2VA

    Kas keičiasi portale

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ pranešė, kad portale TPS „Vartai“ įdiegtas privalomas dviejų veiksnių autentifikavimas. Naujovė įsigalios 2026 metų rugsėjo 24 dieną ir bus taikoma visiems sistemos naudotojams.

    SSVA teigia, kad sprendimas priimtas nuosekliai stiprinant kibernetinį saugumą ir siekiant geriau apsaugoti naudotojų paskyras. Dviejų veiksnių autentifikavimas laikomas viena efektyviausių priemonių mažinant neteisėto prisijungimo riziką, kai slaptažodžiai nuteka ar būna atspėjami.

    Kaip veiks 2VA

    Nuo nurodytos datos prisijungiant prie TPS „Vartai“ reikės atlikti papildomą žingsnį: įvesti vienkartinį saugumo kodą, gautą el. paštu. Šis reikalavimas skirtas patvirtinti, kad prie paskyros jungiasi būtent jos valdytojas.

    SSVA nurodo, kad pirmą kartą jungiantis po pokyčio visi naudotojai turės patvirtinti savo el. pašto adresą. El. pašto patvirtinimas bus privalomas nepriklausomai nuo to, ar prisijungiama su naudotojo vardu ir slaptažodžiu, ar per Elektroninius valdžios vartus.

    Vėliau vienkartiniai kodai el. paštu bus siunčiami tiems, kurie ir toliau rinksis prisijungimą su naudotojo vardu ir slaptažodžiu. Tuo metu per Elektroninius valdžios vartus prisijungiantiems naudotojams papildomo kodo kiekvieną kartą įvesti nereikės.

    Kodėl to reikia ir ką daryti dabar

    Kibernetinio saugumo praktikoje 2VA diegimas siejamas su augančiu bandymų perimti paskyras skaičiumi, ypač kai naudojami tie patys slaptažodžiai keliose paslaugose ar pasitaiko apgaulingų laiškų. Papildomas patvirtinimas sumažina riziką net ir tuo atveju, jei slaptažodis patektų į pašalinių rankas.

    Naudotojams patariama iš anksto pasitikrinti, ar paskyroje nurodytas teisingas el. pašto adresas ir ar prie jo yra nuolatinė prieiga. Taip pat verta įsitikinti, kad sistemos siunčiami laiškai nepatenka į šlamšto aplanką, nes kodas bus reikalingas prisijungimo metu.

    TPS „Vartai“ portalas naudojamas elektroniniu būdu teikiant paslaugas, susijusias su teritorijų planavimu, statybos procesais, topografija ir inžinerine infrastruktūra bei valstybinės žemės administravimu. SSVA primena, kad sistemoje veikia keli tarpusavyje integruoti sprendimai ir registrai, todėl prisijungimo saugumas tiesiogiai svarbus tiek gyventojams, tiek įmonėms.

    Kilus klausimų dėl naujo prisijungimo proceso, SSVA ragina kreiptis į agentūros konsultantus įprastais klientų aptarnavimo kanalais. Iki įsigaliojimo datos naudotojams rekomenduojama neatidėlioti el. pašto patikslinimo, kad prisijungimas po pokyčio nekeltų trikdžių.

  • Klaipėda ruošiasi liūčių bangai: „Klaipėdos vanduo“ Baltijos prospekte kasa už 1,28 mln. eurų

    Klaipėdoje, ties Taikos ir Baltijos prospektų žiedine sankryža, įsibėgėja vieni svarbiausių šiuo metu miesto lietaus nuotekų infrastruktūros darbų. Projektu siekiama sumažinti užliejimų riziką per intensyvias liūtis, kai apkrovos tenka didžiausiems kolektoriams ir kritinės vietos ima tvinti.

    Įgyvendinant projektą, „Klaipėdos vanduo“ įrengs 258 metrų ilgio ir 1 metro skersmens naują magistralinį vamzdyną bei rekonstruos dar 33 metrus esamų tinklų. Bendra projekto vertė siekia 1,28 mln. eurų, o darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    Vienas sudėtingiausių etapų jau atliktas mikrotuneliavimo būdu: po važiuojamąja kelio dalimi nutiesta apie 70 metrų naujų lietaus nuotekų tinklų. Šis sprendimas leido išvengti gatvės dangos ardymo, todėl eismas vienoje intensyviausių miesto vietų nebuvo reikšmingai sutrikdytas.

    „Užliejamos gatvės per liūtis buvo įsisenėjusi problema, kurią reikėjo spręsti ne pavieniais darbais, o kompleksiškai“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

    Anksčiau pietinėje miesto dalyje atliktas hidraulinis modeliavimas parodė, kad intensyvių kritulių metu Taikos prospekto kolektoriui tenka per didelė apkrova. Todėl pasirinktas sprendimas dalį lietaus vandens srauto nukreipti į kitą tinklo dalį, taip didinant sistemos pralaidumą ir mažinant perkrovos tikimybę.

    „Šiuo projektu dalį lietaus vandens nukreipsime kita kryptimi ir taip sumažinsime Taikos prospekto kolektoriaus apkrovą“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

    Mieste akcentuojama, kad investicijos į lietaus nuotekų tinklus tampa vis aktualesnės dėl dažnėjančių intensyvių liūčių epizodų, kai per trumpą laiką iškrenta dideli kritulių kiekiai. Tokiais atvejais problema tampa ne tik vandens surinkimas, bet ir greitas jo nuvedimas, ypač ten, kur susikerta magistralinės gatvės ir dideli srautai.

    Savivaldybė ir bendrovė nurodo, kad teigiamą poveikį labiausiai turėtų pajusti pietinės miesto dalies gyventojai, įskaitant Reikjaviko ir Debreceno gatvių apylinkes. Taip pat pranešama, kad lygiagrečiai rengiamas kitas etapas, kuriame numatomi sprendiniai ruožui nuo Baltijos žiedo iki Kauno gatvės.

    Pastarųjų metų pavyzdžiai rodo, jog kryptingos rekonstrukcijos gali duoti apčiuopiamą rezultatą net ir per audras. Miestas primena atvejį, kai po anksčiau atliktų darbų viena iš probleminių vietų ties H. Manto viaduku per itin gausius kritulius išliko pravažiuojama, o eismas vyko be didesnių trikdžių.

  • Turistai Vilniuje ieško ne Gedimino bokšto: „Go Vilnius“ atskleidė naują kelionių madą

    Rugsėjo 27 dieną minima Pasaulinė turizmo diena vis dažniau tampa proga kalbėti ne tik apie skaičius, bet ir apie tai, kaip keičiasi keliautojų lūkesčiai. Pastaraisiais metais Europoje stiprėja autentiškų patirčių, vietinių rekomendacijų, žaliojo turizmo ir gastronominių kelionių kryptis, o Vilnius šią tendenciją jaučia itin aiškiai.

    Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra „Go Vilnius“ sako, kad svečiai vis rečiau apsiriboja įprastu lankytinų vietų sąrašu. Daugiau dėmesio skiriama kasdieniams miesto ritmams, rajonų atmosferai, parkams, upėms ir mažoms detalėms, kurios vietiniams atrodo savaime suprantamos.

    Vilnių atranda vietinių akimis

    Šį pokytį iliustruoja „Go Vilnius“ iniciatyva „Meet a Local“, per kurią miesto svečiai Vilnių pažįsta kartu su vietiniais. Agentūros duomenimis, šiemet programoje jau dalyvavo daugiau kaip 300 turistų iš įvairių šalių, o jų įspūdžiai dažnai krypsta ne į atvirukinius vaizdus.

    „Kelionė vis mažiau yra lankytinų vietų sąrašo įvykdymas. Keliautojai nori prasmingų atradimų, žmogiško ryšio ir galimybės pažinti vietą iš vidaus“, – sakė „Go Vilnius“ Turizmo skyriaus vadovė Vilma Daubarienė.

    Pasak organizatorių, svečiai stebisi miesto žalumu, tvarka ir kompaktišku centru, kuriame daug istorinių šventovių. Ne mažiau juos domina ir paprasti, bet kelionėje įsimenantys dalykai: eismo kultūra, viešosios erdvės, netikėti technologiniai sprendimai ir tai, kaip miestas dera su gamta.

    Nauja patirtis turizmo informacijos centre

    Pasaulinės turizmo dienos proga Vilniaus turizmo informacijos centre pristatomas audiovizualinis pasakojimas „Vilnius, įkvepiantis naujų jėgų“. Jo idėja paremta šiuolaikine miesto kryptimi, kai sostinė pristatoma kaip vieta, kur per trumpą laiką galima derinti kultūrą, poilsį ir gamtą.

    Projekcijos ir garsinis pasakojimas akcentuoja Vilnių kaip vandens ir kalvų miestą, kuriame parkai, miškai, Vilnia ir Neris yra ne periferija, o kasdienybės dalis. Pasakojime taip pat išryškinami gyvi tradicijų elementai, sezoniniai papročiai ir vietos kultūros sluoksniai.

    „Norime, kad miesto svečiai Vilnių pajustų dar prieš leisdamiesi į pažintį mieste. Naujoji audiovizualinė patirtis padeda atskleisti vieną svarbių Vilniaus išskirtinumų – galimybę per trumpą laiką iš miesto šurmulio patekti į gamtą“, – sakė Vilniaus turizmo informacijos centro vadovas Gediminas Šukutis.

    Skaičiai ir tai, kas juose nematoma

    „Go Vilnius“ teigimu, per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius turizmo informacijos centras sulaukė beveik 59 000 lankytojų, tai yra apie 4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia lankytojų atvyko iš Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės.

    Vis dėlto turizmo sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien statistikos nepakanka. Keliautojo sprendimą sugrįžti neretai lemia aptarnavimo kokybė, aiški informacija, patogus susisiekimas, tvarūs pasirinkimai ir tai, ar miestas sugeba pasiūlyti asmenišką, ne masinę patirtį.

    Agentūra primena, kad miesto įspūdį formuoja ne tik muziejai ar ekskursijos, bet ir kasdieniai kontaktai: viešbučių darbuotojai, restoranų komandos, gidai, vairuotojai, kultūros įstaigų personalas. Dėl to turizmo bendruomenė raginama sekti tarptautines tendencijas ir kurti pasiūlymus, kurie skatintų ilgesnes viešnages.

  • Regionams meta 7,27 mln. eurų: keturi projektai žada išjudinti per 700 startuolių

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 7,27 mln. eurų Inovacijų agentūros administruojamai priemonei „Startuolis“, orientuotai į Vidurio ir Vakarų Lietuvos startuolių kūrimą bei jau veikiančių komandų augimą. Keturi finansuoti projektai numato preakceleruoti 706 startuolius ir prisidėti prie 211 naujų įmonių įsteigimo.

    Priemonė skirta spręsti vieną didžiausių ankstyvosios stadijos verslų problemų: vien finansavimo dažnai nepakanka, kai trūksta mentorystės, rinkos validavimo, produkto vystymo ir komandos kompetencijų. Būtent šias spragas siekiama užpildyti intensyviomis programomis, konsultacijomis ir praktiniais renginiais.

    „Turime stiprų pagrindą tolesniam augimui, todėl investuojame į naujų perspektyvių verslų srauto didinimą ir startuolių potencialą regionuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Į projektų veiklas bus kviečiami ne tik jau veikiantys startuoliai, bet ir žmonės, kurie dar tik turi verslo idėją. Numatyti hakatonai, idėjų testavimas, inkubavimas ir preakceleravimas, taip pat pagalba kuriant produktą, tikslinant verslo modelį ir ruošiantis investicijų pritraukimui.

    Pagal taikomus kriterijus, dalyvauti galės labai mažos arba mažos įmonės, turinčios inovacijomis grindžiamą augimo potencialą ir registruotos ne ilgiau kaip penkerius metus. Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą vykdantiems startuoliams leidžiamas ilgesnis, iki dešimties metų, veiklos laikotarpis.

    Inovacijų agentūros vadovė dr. Monika Paulė pabrėžė, kad šios apimties finansavimas leidžia pasiekti skirtingo brandumo komandas, nuo idėjos stadijos iki augimui besirengiančių startuolių. Skaičiuojama, kad vidutiniškai vienam galutiniam naudos gavėjui bus suteikta apie 10,3 tūkst. eurų vertės paslaugų, priskiriamų de minimis pagalbai.

    Projektus įgyvendins VšĮ „Startuolių platforma“, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, VšĮ Kauno mokslo ir technologijų parkas ir UAB „Bendradarbystė Klaipėda“. Skirtingi vykdytojai orientuosis į nevienodus poreikius: nuo bazinių idėjos patikrinimo programų iki gilesnių pasirengimo augimui ir investuotojų pritraukimui veiklų.

    Didžiausia tiesioginė nauda prognozuojama Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tačiau veiklos bus vykdomos ir Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių bei Utenos apskrityse. Taip siekiama išplėsti startuolių ekosistemos geografiją už Vilniaus regiono ribų ir sumažinti atotrūkį tarp didžiųjų centrų ir regionų.

    Rinkoje vis labiau ryškėjant DI, kibernetinio saugumo, finansinių technologijų, pramonės skaitmeninimo ir gyvybės mokslų sprendimams, ankstyvosios pagalbos priemonės tampa kritiškai svarbios, kad idėjos greičiau pasiektų tarptautines rinkas. Ministerija ir Inovacijų agentūra tikisi, kad investicijos į preakceleravimą padidins sėkmingų startuolių srautą ir sustiprins regionų kompetencijas.

  • Fen šui įžvalgos: 5 daiktai, kurie namuose kursto nerimą – atsikratykite dar šiandien

    Fen šui filosofijoje namai laikomi žmogaus vidinės būsenos veidrodžiu: aplinka esą daro įtaką savijautai, miegui ir gebėjimui atsipalaiduoti. Nors šis mokymas nėra moksliškai patvirtinta terapija, tvarkos ir aiškios erdvės principai sutampa su psichologų įžvalgomis apie netvarkos keliamą įtampą.

    Specialistai pabrėžia, kad perkrauta erdvė nuolat primena nebaigtus darbus ir sprendimus, todėl gali didinti nuovargį bei nerimo jausmą. Dėl to pirmasis žingsnis dažnai būna ne naujų pirkimas, o sąmoningas atsisakymas to, kas nebetarnauja kasdienybei.

    Atsisveikinkite su praeities inkarais

    Vienas dažniausių emocinių dirgiklių namuose yra daiktai, siejami su skaudžiais prisiminimais: buvusių partnerių dovanos, laiškai, nuotraukos ar simboliniai suvenyrai. Tokie objektai gali veikti kaip nuolatiniai priminimai ir trukdyti kurti ramesnę, į ateitį orientuotą rutiną.

    Jei daiktas kelia įtampą, verta jį perkelti iš matomos vietos arba apskritai atsisakyti. Psichologijoje tai siejama su aplinkos signalų mažinimu, kai sąmoningai mažinami impulsai, galintys išprovokuoti nemalonių minčių grandinę.

    Gedimai ir sulūžę daiktai

    Fen šui tradicijoje sulūžę, įskilę ar neveikiantys daiktai laikomi sustingusios energijos ženklu. Praktikoje tai paprasčiau: kiekvienas neveikiantis laikrodis, perdegusi lemputė ar sugedusi smulki technika yra nuolatinis priminimas, kad kažkas namuose nebaigta.

    Tokie smulkūs „trukdžiai“ gali kauptis ir varginti labiau, nei atrodo, ypač jei žmogus jau patiria stresą. Greitas sprendimas dažnai paprastas: suremontuoti, pakeisti arba išmesti, kad erdvėje neliktų nuolatinių dirgiklių.

    Vystantys augalai, nenešiojami drabužiai ir daiktai po lova

    Vystantys augalai ar seniai užmirštos džiovintos puokštės fen šui aiškinime simbolizuoja stagnaciją, o kasdienybėje jie tiesiog kuria apleistumo įspūdį. Gyvi, prižiūrėti augalai paprastai siejami su geresne nuotaika, nes suteikia daugiau žalumos ir vizualaus „gaivumo“ namuose.

    Ne mažiau įtampos gali kelti perpildyta spinta: drabužiai, kurie netinka, primena atidėliojamas permainas ir kelia kaltės jausmą. Rekomenduojama pasilikti tai, kas tinka dabar, o likusius drabužius perduoti ar paaukoti, kad kasdieniai pasirinkimai būtų paprastesni.

    Ypač dėmesio verta erdvė po lova, nes miegamasis yra poilsio zona. Kai po lova laikomos dėžės, dokumentai, batai ar buitinė chemija, tai dažnai tampa vizualiai nematoma, bet psichologiškai juntama netvarkos „sankaupa“, kuri gali trukdyti atsipalaiduoti ir gerai išsimiegoti.

    Tvarkymą verta vertinti kaip procesą: pradėti nuo vienos lentynos ar vieno stalčiaus ir judėti nuosekliai, kad pokytis būtų realus ir išlaikomas. Kai namuose mažiau pertekliaus, lengviau palaikyti rutiną, o kartu paprastai sumažėja ir kasdienės įtampos fonas.

  • Panevėžyje startuoja Atviros pramonės savaitgalis: įmonės atveria procesus ir karjeras

    Panevėžyje ir Panevėžio rajone prasideda ketvirtasis Atviros pramonės savaitgalis, kurio įžanga skirta ne tik smalsuoliams, bet ir pramonės profesionalams bei studentams. Renginys siekia suartinti įmones, švietimo įstaigas ir būsimus darbuotojus, parodyti, kaip realiai veikia šiuolaikinė gamyba.

    Pirmasis etapas vyks rugsėjo 21–24 dienomis, kai įmonės priims kitų bendrovių specialistus dalytis patirtimi. Šie susitikimai orientuoti į praktinius sprendimus ir procesų palyginimą, o ne į pažintines ekskursijas.

    Profesionalų vizituose bus aptariami gamybos automatizavimo sprendimai, kokybės vadyba pagal ISO 9001, tvaresnės gamybos kryptys ir žiedinės ekonomikos principai. Taip pat numatytos diskusijos apie LEAN ir kaizen taikymą kasdienėje veikloje, kai efektyvumas didinamas nuosekliai mažinant švaistymą ir gerinant procesus.

    Šiemet profesionalus priims AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Devold“, UAB „Amber Pasta“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB ADAX ir „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB. Organizatoriai pabrėžia, kad vertingiausia tokiuose susitikimuose yra reali patirtis, kurią galima pritaikyti iš karto, grįžus į savo įmonę.

    Kita renginio kryptis skirta būsimiesiems specialistams, kurie pramonę pamatys ne iš auditorijos, o gamybos aplinkoje. Į tikslinius vizitus kviečiami Panevėžio kolegijos ir Panevėžio mokymo centro jaunimas, taip pat į Panevėžį atvykstantys Kauno technologijos universiteto ir VILNIUS TECH studentai.

    Studentams duris atvers „Amber Pasta“, „Arginta Engineering“, HARJU ELEKTER, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB, „Stigma“, AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio stiklas“. Vizitų metu jaunimas galės tiesiogiai bendrauti su specialistais, susipažinti su naudojamomis technologijomis ir įsivertinti, kokių kompetencijų šiuo metu labiausiai reikia pramonėje.

    Pagrindinė renginio dalis vyks rugsėjo 25–27 dienomis, kai įmonių durys atsivers visuomenei. Lankytojams žadamos nemokamos ekskursijos, įvairios veiklos ir gastronominės patirtys, leidžiančios iš arčiau pažinti Panevėžio pramonės spektrą nuo maisto ir gėrimų iki inžinerijos bei metalo apdirbimo.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ekskursijos vyks tik su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas. Nepatekus į norimą laiką, bus galima bandyti prisijungti į gyvą eilę, tačiau tai neužtikrins patekimo.

    Renginį koordinuoja Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, kuri siekia stiprinti regiono pramonės patrauklumą ir ryšį su talentais. Tokie atvirų durų formatai vis dažniau vertinami kaip priemonė spręsti darbuotojų trūkumo iššūkius, didinti profesijų prestižą ir paskatinti jaunimą rinktis inžinerines bei technologines kryptis.

  • 5 dalykai, kurių niekada nepatikėkite DI pokalbių robotams: klaida gali brangiai kainuoti

    DI patogumas turi kainą

    DI pokalbių robotai, tokie kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“, vis dažniau naudojami tekstams, idėjoms, dokumentams ir kasdienėms užduotims. Tačiau kuo detaliau aprašoma situacija ar įkeliami failai, tuo didesnė rizika, kad jautrūs duomenys bus panaudoti ne taip, kaip tikitės.

    Nors dalis paslaugų siūlo privatumo nustatymus, pokalbių turinys gali būti saugomas, peržiūrimas kokybės gerinimo tikslais ar panaudojamas saugumo incidentų tyrimui. Todėl svarbiausia taisyklė paprasta: jei informacija galėtų pakenkti jums ar jūsų organizacijai, jos geriau nekelti į viešą DI įrankį.

    Asmens ir finansiniai duomenys

    Venkite siųsti duomenis, kurie tiesiogiai identifikuoja žmogų: vardą ir pavardę, asmens kodą, paso ar tapatybės dokumento numerius, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį. Atsargiai vertinkite ir gyvenimo aprašymus, sutartis ar prašymus, nes juose dažnai būna perteklinių identifikatorių.

    Ypač pavojingi finansiniai duomenys: mokėjimo kortelių numeriai, banko sąskaitos, prisijungimai, mokesčių dokumentai, atlyginimo detalės ar investicijų suvestinės. Dažniausiai patarimui pakanka situaciją aprašyti bendrai, nenurodant konkrečių rekvizitų.

    Sveikata, intymumas ir darbo paslaptys

    DI gali padėti suprasti medicininius terminus ar suformuluoti klausimus gydytojui, bet tai nereiškia, kad verta kelti ligos istorijas, tyrimų išklotines ar dokumentus su vardu, diagnoze ir įstaigų žymomis. Tokia informacija yra jautri ir gali tapti taikiniu sukčiams ar šantažui.

    Panašiai ir su intymiais ar itin asmeniškais pasakojimais: ilgas dialogas su ramiu ir palaikančiu botu gali sukurti klaidingą saugumo jausmą. Vis dėlto tokias detales geriau pasilikti sau arba aptarti su žmogumi specialistu, o ne kaupti pokalbių istorijoje.

    Ne mažiau svarbu ir darbinė informacija: vidiniai dokumentai, klientų duomenys, komercinės sąlygos, kainodara, slaptažodžių valdymo praktikos, programinis kodas, informacija, saugoma konfidencialumo sutartimis. Net jei tik norite greičiau parengti laišką ar ataskaitą, į viešą DI paslaugą keliami failai gali tapti nutekėjimo rizika.

    Ką daryti, jei jau pasidalijote

    Jei jautrūs duomenys jau pateko į DI pokalbį, pirmiausia ištrinkite konkrečią istoriją ir peržiūrėkite naudojamos paslaugos privatumo nustatymus. Kai kurios platformos leidžia išjungti pokalbių naudojimą tobulinimui arba valdyti duomenų saugojimo terminus.

    Ateityje saugiau naudoti anonimizavimą: vietoje realių vardų rašyti neutralias žymas, o dokumentuose prieš įkeliant pašalinti identifikuojančią informaciją. Jei užduotis susijusi su darbu, verta rinktis organizacijos patvirtintus įrankius ir vidines taisykles, o ne improvizuoti su viešomis paslaugomis.

  • Po statybomis Čekijoje – tūkstančiai mamutų kaulų: mokslininkai įtaria senovinę medžioklės vietą

    Po statybomis Čekijoje – tūkstančiai mamutų kaulų: mokslininkai įtaria senovinę medžioklės vietą

    Netikėtas radinys statybvietėje

    Čekijoje, šiaurinėje Bohemijoje, Bukovo rajone prie Ūstí nad Labem statybų metu archeologai aptiko įspūdingą ledynmečio gyvūnų kaulų sankaupą. Radinys išryškėjo 2024 metų lapkritį, kai, vykdant kasinėjimų priežiūrą, iš grunto pradėjo lįsti stambių žinduolių kaulai.

    Plėtojant darbus paaiškėjo, kad tai ne pavienis radinys: maždaug 1 000 kvadratinių metrų plote užfiksuota daugiau nei 3 500 gyvūnų liekanų. Tarp jų – 19 apatinių žandikaulių ir atskiras dantis, leidžiantys spręsti, kad vienoje vietoje atsidūrė mažiausiai 20 vilnonių mamutų.

    Ką rodo kaulai ir įrankiai

    Greta mamutų nustatyta ir kitų rūšių liekanų, tarp jų vilnonio raganosio, arklio, elnio ir kiškio. Tyrėjai pabrėžia, kad mamutų skeletų dalių spektras platus, tačiau ilčių ir kaukolių fragmentų aptikta nedaug, o tai gali atspindėti specifinį skerdenų apdorojimą ar išnešiojimą.

    Kaulų sluoksnio aplinkoje rasta akmens dirbinių ir kitų žmogaus veiklos pėdsakų: akmeninių antgalių fragmentų, pjovimui skirtų įrankių, peilio tipo dirbinys, taip pat mamuto dramblio kaulo pakabukas. Aptiktos ir raudonos ochros dėmės po stambesniais kaulais, o tai siejama su priešistorėje plačiai naudotu geležies turinčiu pigmentu.

    Po kaulų sankaupa fiksuoti bent trys aiškūs degimo židiniai, o dar viena vieta su degintų kaulų koncentracija įvardijama kaip galima ketvirtoji. Tokie radiniai rodo, kad žmonės čia lankėsi ne atsitiktinai, o vietovė galėjo būti naudojama pakartotinai.

    Medžioklės hipotezė ir amžius

    Ant kai kurių mamutų šonkaulių ir kitų kaulų aptikti pjovimo pėdsakai, būdingi skerdenų dorojimui. Pirminė įrankių naudojimo žymių analizė rodo, kad dalis jų galėjo būti naudota mėsinėjimui, odų apdirbimui ar minkštoms medžiagoms pjaustyti, o dviejų akmens dirbinių lūžiai vertinami kaip galėję atsirasti nuo smūgio.

    „Pjūvių ir mėsinėjimo pėdsakai leidžia manyti, kad mamuto mėsa buvo naudojama maistui, o ne tik renkamos senos kaulų liekanos“, – sakė tyrėja Herčíková.

    Radiokarbono metodu datuotos anglys iš dviejų degimo vietų parodė laikotarpį maždaug nuo 28 800 iki 25 600 metų. Nors skirtingų mėginių rezultatai apsunkina tikslią chronologiją, įrankių tipai ir datos leidžia radinį sieti su vėlyvuoju gravetiu – aukštojo paleolito kultūriniu laikotarpiu, žinomu iš Vidurio Europos.

    Kodėl šis radinys išskirtinis

    Gravetio laikotarpio mamutų kaulų sankaupos gerai žinomos Moravijoje, Žemutinėje Austrijoje ir pietų Lenkijoje, tačiau Bohemijoje tokio masto objektų beveik nefiksuota. Dėl to Bukovo vietovė laikoma tiek geografine, tiek chronologine išimtimi, galinčia papildyti žinias apie žmonių judėjimą ir medžioklės strategijas.

    Amžiaus analizė rodo, kad dauguma mamutų buvo lytiškai subrendę, bet dar augantys: 13 iš 20 individų galėjo būti maždaug 13–27 metų. Tyrėjų vertinimu, tokia mirtingumo struktūra menkai dera su natūralia žūtimi ir gali rodyti kryptingą medžioklę, nors neatmetama ir galimybė, kad dalis gyvūnų buvo surinkti jau nugaišę.

    Tolimesni tyrimai turėtų atsakyti, ar gyvūnai buvo tarpusavyje giminingi, kokia buvo patinų ir patelių proporcija, ir ar medžiotojai rinkosi konkretaus tipo bandas. Tam planuojama pasitelkti genetinius tyrimus, izotopų analizę, nuosėdų DNR ir papildomą datavimą, kurie padėtų suprasti, kaip greitai susidarė sankaupa ir kokiomis sąlygomis čia vyko žmonių veikla.

    Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale Journal of Archaeological Science: Reports.

  • Lenkijos mokesčių inspekcija tikrina sąskaitas dėl kriptovaliutų: kada gresia 75 proc. mokestis

    Kas vyksta ir kodėl tikrinama

    Lenkijos mokesčių inspekcija pastaruoju metu suaktyvino banko sąskaitų ir finansinių srautų analizę, ypač tais atvejais, kai įtariami neatskleisti kapitalo prieaugiai. Didesnis dėmesys krypsta į kriptovaliutų sandorius ir lėšų judėjimą per su šia rinka siejamas platformas, tarp jų ir „Zondacrypto“.

    Kontrolė remiasi ne vien vietinėmis duomenų bazėmis. Lenkija dalyvauja Bendrojo ataskaitų teikimo standarto CRS sistemoje, kuri leidžia mokesčių administracijoms keistis informacija apie finansines sąskaitas tarp EBPO šalių.

    Kaip renkami duomenys

    Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių administratorius gali gauti duomenų apie užsienyje laikomas sąskaitas ir jų apyvartas, o tuomet kreiptis į gyventoją dėl paaiškinimų arba inicijuoti patikrinimą. Paprastai dėmesį patraukia ne pavieniai pervedimai, o pasikartojantys ar su deklaracijomis nesutampantys srautai.

    Ekspertai pabrėžia, kad patikrinimai nebūtinai reiškia viso turto „reviziją“: dažnu atveju jie nukreipiami į konkrečią sritį, pavyzdžiui, virtualiųjų valiutų įsigijimo ir pardavimo apskaitą, pelno apskaičiavimą bei deklaravimą.

    Kas patenka į rizikos zoną

    Didžiausia rizika kyla tiems, kurių kriptovaliutų operacijos turi aiškių sąsajų su platformomis ar piniginių grandinėmis, kurios jau yra mokesčių administratoriaus akiratyje. Papildomai gali veikti automatiniai atrankos modeliai, kai algoritmai nustato neatitikimus tarp pajamų, deklaruotų sumų ir faktinių finansinių judėjimų.

    Vertinant riziką, vis dar pasitaiko ir klasikinių informacijos šaltinių, kai apie galimus pažeidimus praneša tretieji asmenys. Tokie signalai nebūtinai tampa vieninteliu pagrindu veiksmams, tačiau gali paskatinti pradėti duomenų patikrinimą.

    Kada gali atsirasti 75 proc. mokestis

    Lenkijos teisėje taikomas padidintas 75 proc. tarifas situacijoms, kai mokesčių administratorius nustato nepagrįstas, nelegalios kilmės ar neatskleistas pajamas, o gyventojas nepajėgia dokumentais pagrįsti jų šaltinio. Tokiais atvejais gali būti apskaičiuojamas papildomas mokestinis įsipareigojimas ir taikomos sankcijos.

    Jei nustatoma, kad pajamos buvo sąmoningai slepiamos, pavyzdžiui, naudojant neteisėtas schemas ar suklastotus duomenis, be papildomų mokesčių gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Todėl svarbiausia rizikos mažinimo priemonė yra aiški sandorių apskaita ir galimybė įrodyti lėšų kilmę.

    „Mokesčių institucijos tikrina masiškai, tačiau dažniausiai tai nėra viso turto auditas – dėmesys sutelkiamas į virtualiųjų valiutų atsiskaitymus ir jų deklaravimą“, – sakė kriptovaliutų teisės srities ekspertas.

    Finansų ministerija viešai patvirtino, kad patikrinimai vyksta, tačiau detalių apie patikrintų sąskaitų skaičių ar išsiųstų paklausimų apimtį neskelbia. Vis dėlto skelbiama, kad 2025 metais finansinių paslaugų ir kriptovaliutų prekybos srityje atlikta daugiau kaip 100 patikrinimų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį – daugiau kaip 40.