CP v2

Blog

  • Raketų grėsmė Katare pakeitė viską: „Snoonu“ kurjeriai tapo tuo, kas gelbėjo gyventojus

    Raketų grėsmė Katare pakeitė viską: „Snoonu“ kurjeriai tapo tuo, kas gelbėjo gyventojus

    Kai miestas užsidarė namuose

    Pirmosiomis Irano karo dienomis Persijos įlankos regione, augant raketų ir dronų grėsmei, Katare tvyrojo nežinomybė, o dalis kasdienio gyvenimo stojo. Daug gyventojų Dohoje rinkosi likti namuose, todėl išaugo poreikis greitai gauti maistą, vaistus ir būtinas prekes.

    Tuo metu svarbiu kasdienybės ramsčiu tapo pristatymo vairuotojai, dirbę vietinėse platformose. Jie tęsė darbą nepaisydami įtampos, o kai kuriems gyventojams būtent kurjerių atvežtos prekės leido išvengti papildomų kelionių ir rizikų.

    „Snoonu“: sprendimai realiu laiku

    Viena iš Kataro pristatymo bendrovių „Snoonu“ teigė, kad konfliktui prasidėjus svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti veiklos tęstinumą ir darbuotojų saugumą. Įmonė turėjo greitai persiderinti prie pasikeitusios situacijos, kai užsakymų skaičius augo, o saugumo aplinkybės nuolat kito.

    Už kulisų, kaip pasakojama, visą parą dirbo operacijų komandos: koordinavo užsakymus, sekė maršrutus, stebėjo pranešimus ir reagavo į galimus saugumo perspėjimus. Tokiose krizėse logistika tampa ne tik patogumo, bet ir kritinės infrastruktūros dalimi.

    „Pirmąją konflikto dieną buvo labai sunku. Esi atsakingas už verslą, kuris tarnauja bendruomenei, todėl sekėme valdžios pranešimus, kad viskas vyktų sklandžiai“, – sakė „Snoonu“ vadovas Abdulazizas AlQahtani.

    Vairuotojų pasirinkimas ir rizika

    Pasak bendrovės atstovų, vairuotojams buvo suteikta galimybė likti namuose, tačiau dalis jų pasirinko tęsti darbą. Toks sprendimas reiškė didesnę atsakomybę ir papildomą riziką kelyje, ypač kai mieste sumažėjo įprastas judėjimas, o informacinis fonas buvo įtemptas.

    Patys kurjeriai pabrėžė, kad krizės metu jų vaidmuo tapo ypač matomas. Kai kuriems tai buvo proga parodyti solidarumą su šalimi, kurioje jie dirba ir gyvena, ypač turint omenyje, kad dalis pristatymo sektoriaus darbuotojų yra atvykę iš kitų valstybių.

    „Esame kurjeriai ir vairuotojai, o visa bendruomenė tokiomis situacijomis pasikliauja mumis, kad pristatytume maistą ir vaistus“, – sakė pristatymo vairuotojas Muhammadas Rehanas Buttas.

    „Jaučiuosi laimingas galėdamas tarnauti bendruomenei, nes ši bendruomenė man daug duoda“, – sakė vairuotojas Muhammadas Saadas Muhammadas Ayubas.

    „Didžiuojuosi, nes nesupratau, kad mūsų vaidmuo yra toks didelis“, – sakė vairuotojas Markas Coffie.

    Katare ši krizė, anot pašnekovų, pakeitė požiūrį į pristatymo vairuotojų darbą. Kai daliai gyventojų saugiausia buvo likti namuose, kurjeriai tapo praktiniu ryšiu su būtinomis prekėmis ir kasdieniais poreikiais.

    „Jie yra mūsų čempionai, jie yra mūsų herojai tomis dienomis. Matėme drąsius vairuotojus, išvykstančius palaikyti mūsų bendruomenę, ir tuo labai didžiuojamės“, – sakė Abdulazizas AlQahtani.

  • Europa priklausoma nuo Kinijos, bet štai kur Pekinas vis dar priklausomas nuo ES – netikėta

    Europa priklausoma nuo Kinijos, bet štai kur Pekinas vis dar priklausomas nuo ES – netikėta

    Nors Europos priklausomybė nuo Kinijos tiekimo grandinių dažnai aptariama, mažiau pastebima priešinga kryptis. Kinija, siekdama technologinio savarankiškumo, vis dar remiasi Europos kompetencijomis keliose strategiškai svarbiose srityse.

    Pekino tikslas mažinti priklausomybes įtvirtintas naujausiuose pramonės politikos planuose, orientuotuose į vietinę gamybą ir technologijų kūrimą iki 2030 metų. Tačiau net ir spartinant importo pakeitimą, kai kuriose grandyse Europa išlieka sunkiai pakeičiama.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios priklausomybės nebūtinai virsta lengvai panaudojamu politiniu svertu. Kinijos įtaka retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų rinkose Europai dažnai laikoma stipresne atsakomąja priemone, galinčia nusverti ES spaudimo galimybes.

    Puslaidininkiai ir „ASML“

    Europos puslaidininkių ekosistemoje išskirtinę vietą užima Nyderlandų „ASML“, praktiškai dominuojanti pažangiausių litografijos įrenginių segmente. Tokios sistemos yra būtinos modernių lustų gamybai, kurie reikalingi tiek DI sprendimams, tiek elektromobiliams ir gynybos pramonei.

    Dalis pažangiausių technologijų eksporto į Kiniją jau ribojama, tačiau Kinija vis dar gali įsigyti mažiau pažangius litografijos sprendimus ir, svarbiausia, išlaiko priklausomybę nuo įdiegtos įrangos aptarnavimo. Pramonėje būtent priežiūra ir remontas laikomi jautria grandimi, kuri sutrikus gali greitai paveikti gamybos apimtis.

    Kinija tuo pat metu agresyviai investuoja į vietinių įrenginių ir procesų kūrimą, o naujose gamybos linijose vis dažniau keliami reikalavimai didinti vietinės kilmės įrangos dalį. Tai reiškia, kad ES langas įtakai gali siaurėti, net jei šiandien priklausomybė dar išlieka didelė.

    Aviacija ir civilinis sertifikavimas

    Kinijos civilinės aviacijos ambicijas simbolizuoja siauro fiuzeliažo lėktuvas „Comac C919“, kuriuo siekiama konkuruoti su „Boeing“ ir „Airbus“. Vis dėlto jo tiekimo grandinė, ypač variklių ir orlaivio sistemų segmentuose, vis dar glaudžiai susijusi su Europos gamintojais ir jų subrangovais.

    Analitikai teigia, kad kritinės įrangos ir komponentų tiekimas yra svarbus Kinijos civilinės aviacijos programų tęstinumui, nes saugos standartai ir sertifikavimo reikalavimai reikalauja ilgamečių kompetencijų. Kita vertus, Europos įmonėms Kinijos rinka ilgą laiką buvo reikšminga pajamų dalis, todėl staigūs ribojimai smogtų ir Europos pramonei.

    Ne mažiau svarbi sritis yra sertifikavimas: norint, kad Kinijos orlaiviai galėtų plačiau veikti tarptautiniu mastu, jiems reikia pripažinimo ir atitikties procedūrų. Tai gali tapti politizuojamu klausimu, tačiau Kinija taip pat turi atsakomųjų mechanizmų, pavyzdžiui, vilkinti konkurentų modelių patvirtinimus savo rinkoje.

    Farmacija, biotechnologijos ir medicinos įranga

    Farmacijos ir biotechnologijų sektoriuje Europa tradiciškai stipri patentų, vakcinų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės vaistų gamybos srityse. Kinijos investicijos į mokslinius tyrimus auga, tačiau technologijų brandos ir tarptautinių reguliacinių standartų patirtis dar kurį laiką išliks Europos pranašumu.

    Europos bendrovės taip pat yra tarp medicinos įrangos lyderių, ypač vaizdinimo technologijose, kur svarbūs ne tik įrenginiai, bet ir sudėtingi komponentai bei programinė įranga. Nors gamyba vis dažniau lokalizuojama Kinijoje, kritinėse grandyse, tokiose kaip aukštos klasės komponentai ir algoritmai, Kinijos gamintojai dar atsilieka.

    Tuo pat metu ES verslui riziką kelia bendradarbiavimo modeliai, kai kuriamos jungtinės veiklos ar tyrimų partnerystės. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokie projektai neretai paspartina technologijų perėmimą Kinijoje, o ilgainiui stiprina būsimus konkurentus globalioje rinkoje.

    Automobilių lustai, robotika ir kvantas

    Elektromobilių bumo sąlygomis Kinijos gamintojams svarbūs automobilių pramonei skirti lustai ir galios elektronika, kur reikšmingas vaidmuo tenka Europos įmonėms, tarp jų „Infineon“, „NXP“ ir „STMicroelectronics“. Vis dėlto pati Europa išlieka pažeidžiama tam tikrose tiekimo grandinės dalyse, ypač lustų surinkimo, testavimo ir pakavimo etapuose.

    Robotikos srityje Kinija demonstruoja greitą progresą, tačiau judesio valdymo, pavarų ir kitų precizinių komponentų segmente europietiški sprendimai vis dar plačiai naudojami. Ši priklausomybė mažiau matoma, nes dalis įmonių viešai nedetalizuoja tiekėjų, tačiau pramonės ekspertai ją vertina kaip reikšmingą.

    Kvanto technologijose ES valstybės narės laikosi nevienodos pozicijos: vienos griežtina eksporto kontrolę, kitos skatina mokslinius projektus ir partnerystes. Analitikų vertinimu, būtent vieningo požiūrio stoka gali susilpninti Europos galimybes formuoti taisykles, kai technologija pereis iš laboratorijų į komercinį pritaikymą.

    Bendras vaizdas rodo, kad tarpusavio priklausomybės tarp ES ir Kinijos yra dvišalės ir daugiasluoksnės. Net ir tada, kai Europa tam tikrose technologijose turi aiškų pranašumą, bandymai šį pranašumą paversti spaudimo priemone gali turėti kainą pačiai Europai, ypač pramonės pajamoms ir investicijoms.

  • ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    Europos Sąjungoje sukaupta milžiniška gyventojų finansinė „pagalvė“, tačiau didelė jos dalis vis dar laikoma menkai uždirbančiose priemonėse. Euronews kalbinta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross teigia, kad vien ES mastu neįdarbintų santaupų suma siekia apie 37 trilijonus eurų.

    Pasak jos, problema nėra vien žmonių nenoras rizikuoti. Europoje iki šiol veikia fragmentuota rinka, kur praktiškai egzistuoja 27 atskiros nacionalinės kapitalo rinkos, o ne vieninga europinė erdvė, todėl gyventojams ir įmonėms sudėtingiau naudotis platesnėmis investavimo ir finansavimo galimybėmis.

    Kodėl Europa atsilieka nuo JAV?

    V. Ross aiškina, kad JAV investavimo kultūra istoriškai stipresnė, nes ten didesnė dalis žmonių senatvei kaupia per privačias investicijas, o ne per valstybės garantuojamas einamojo finansavimo pensijų schemas. Dėl to amerikiečiai dažniau nei europiečiai tiesiogiai domisi kapitalo rinkomis ir jų veikimu.

    „Europoje žmonės dažnai yra kiek mažiau finansiškai raštingi, bet tai nėra dėl gebėjimų ar noro stokos“, – sakė Verena Ross.

    Jos vertinimu, didžiausias skirtumas tas, kad europiečiams reikia daugiau aiškios, palyginamos informacijos apie investavimo rizikas, kaštus ir galimybes. Be to, vis dar trūksta patogių įrankių, padedančių suprantamai palyginti skirtingus produktus ir paslaugų teikėjus tarpvalstybiniu mastu.

    Nuo bankų kreditų prie kapitalo rinkų

    ES ekonomika vis dar labiau nei JAV remiasi bankų kreditais, o tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, kai griežtėja skolinimo sąlygos ar kyla palūkanos. V. Ross pabrėžia, kad daugiau kapitalo rinkų finansavimo galėtų sumažinti priklausomybę nuo bankų ir suteikti įmonėms įvairesnių alternatyvų augimui.

    Ši logika yra vienas svarbiausių ES siekių, vystant vadinamąją kapitalo rinkų sąjungą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pristatoma kaip taupymo ir investicijų sąjunga. Tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad europiečių santaupos lengviau virstų investicijomis, o kapitalas laisviau judėtų tarp valstybių.

    „Kapitalas turėtų tekėti taip laisvai, kaip žmonės gali judėti Europos Sąjungoje“, – sakė Verena Ross.

    Finansų patarimai, DI ir rizikos

    Kalbėdama apie ateitį, ESMA vadovė atkreipia dėmesį ir į naują rizikos šaltinį: socialinių tinklų finansų „nuomonės formuotojus“ bei automatizuotus patarimus. Jos teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti žmonėms greičiau rasti informaciją ir suprasti sudėtingus dalykus, tačiau kartu didina klaidinimo riziką.

    „DI įrankiai turi didelį potencialą, bet jie gali turėti šališkumų ir pateikti neteisingą informaciją, todėl investuotojai neturėtų aklai pasitikėti tuo, ką gauna iš naudojamo DI“, – sakė Verena Ross.

    V. Ross, kuri planuoja pasitraukti iš ESMA vadovės pareigų 2026 metų spalį, tikisi, kad per artimiausią dešimtmetį Europa priartės prie gilesnės, likvidesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos. Anot jos, tai padėtų ne tik pritraukti daugiau investicijų į Europos įmones, bet ir sustiprintų regiono konkurencingumą pasaulyje.

  • Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Kur Europoje darbuotojai praranda daugiausia algos: Lietuva tarp lyderių, o Kipras stebina

    Asmens pajamų mokesčio ir socialinio draudimo taisyklės Europoje smarkiai skiriasi, todėl skiriasi ir tai, kiek atlyginimo žmonės realiai parsineša į namus. Naujausi Eurostato skaičiavimai rodo, kad kai kur nuo vidutinio darbo užmokesčio nurėžiama daugiau nei trečdalis.

    Eurostato 2025 metų duomenys, paskelbti 2026 metų viduryje, leidžia palyginti vadinamąją „į rankas“ dalį nuo bruto atlyginimo. Skaičiuojama, kiek bruto uždarbio atitenka mokesčiams ir privalomoms įmokoms, vertinant vienišą asmenį be vaikų, gaunantį vidutinį atlyginimą.

    Kur dalis mažiausia ir didžiausia

    Didžiausia atskaitų dalis fiksuota Rumunijoje, kur mokesčiams ir įmokoms tenka 41,5 proc. bruto uždarbio. Nedaug atsilieka Lietuva su 39,1 proc., o tarp valstybių, kur atskaitos viršija trečdalį, patenka ir Belgija, Slovėnija, Vokietija, Danija bei Vengrija.

    Kitame spektro gale – Kipras, kur atskaitoms tenka 15,1 proc., o Graikijoje – 17,0 proc. Tai reiškia, kad vienodo „vidutinio“ profilio darbuotojo pajamų neto dalis skirtingose šalyse gali skirtis dešimtimis procentinių punktų.

    Europos Sąjungos vidurkis siekia 29,1 proc. Tai atitinka situaciją, kai vidutinis metinis bruto uždarbis sudaro 37 958 eurus, o neto pajamos – 26 929 eurus, tad 11 029 eurai nukeliauja mokesčiams ir privalomoms įmokoms.

    Didžiosios ekonomikos ir regionų skirtumai

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų didžiausia atskaitų dalis tenka Vokietijai – 34,8 proc. Mažiausia tarp šios grupės yra Ispanijoje – 22,1 proc., Prancūzijoje rodiklis siekia 26,2 proc., o Italijoje – 24,1 proc.

    Bendra tendencija rodo, kad pietų Europos šalys dažniau pasižymi mažesne atskaitų dalimi, o didesnė našta dažniau matoma Vidurio ir Rytų Europoje. Vis dėlto išimčių netrūksta: Vakarų Europoje Belgija ir Vokietija yra tarp aukščiausių, o Šiaurės ir Baltijos šalyse rodikliai labai nevienodi.

    Vaikai gali apversti skaičius

    Eurostato skaičiavimai rodo, kad šeimos sudėtis gali kardinaliai pakeisti rezultatą. Vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais ES vidurkis smunka iki 8,0 proc., o kai kur mokesčių ir išskaitų dalis tampa net neigiama, nes šeimos gauna išmokas ar mokesčių grąžinimus.

    Pavyzdžiui, Graikijoje tokio namų ūkio rodiklis siekia minus 3,3 proc., o Lenkijoje – minus 0,6 proc., tai reiškia, kad neto pajamos viršija bruto uždarbį dėl paramos šeimai mechanizmų. Tuo metu Rumunijoje šiai grupei tenka 33,4 proc., o Lietuvoje – 23,8 proc.

    Didžiausias kontrastas išryškėja Vokietijoje, kur vienišam asmeniui be vaikų atskaitos sudaro 34,8 proc., o vieno dirbančiojo porai su dviem vaikais – vos 0,2 proc. Esant tam pačiam 47 514 eurų metiniam bruto uždarbiui, tokia šeima į rankas gauna 47 424 eurus, kai vienišas asmuo – 31 000 eurų, skirtumas siekia 16 424 eurus.

    Mokesčių politikos analitikai pabrėžia, kad darbuotojams svarbi ne vien gyventojų pajamų mokesčio norma, o visas darbo apmokestinimo „krepšelis“, įskaitant socialines įmokas. „Svarbiausia yra bendra darbo apmokestinimo našta, nes skirtingose šalyse ji susideda iš nevienodų dalių“, – sakė Tax Foundation ekonomistas Alexas Mengdenas.

  • DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    DI bumas kelia akcijas į rekordus, bet BIS perspėja: taip gali prasidėti kitas krachas

    Tarptautinių atsiskaitymų bankas (BIS), dažnai vadinamas centrinių bankų banku, perspėja, kad sparčiai augančios investicijos į dirbtinį intelektą gali kaupti rizikas, kurios finansų rinkas paverstų jautrias bet kokiam sukrėtimui. Metinėje ekonominėje ataskaitoje pabrėžiama, jog euforija technologijų sektoriuje gali persimesti į platesnę ekonomiką.

    BIS teigimu, per pastaruosius metus DI investicijos prisidėjo prie augimo ir akcijų rinkų rekordų, tačiau kartu didino ir finansinį pažeidžiamumą. Reguliuotojams signalizuojama, kad delsiant, vėlesnis prisitaikymas gali būti skausmingesnis tiek bendrovėms, tiek vartotojams.

    „Žinutė yra skubi: politikos formuotojai turėtų veikti dar prieš apsisukimą, nes vėliau prisitaikymas bus skausmingesnis“, – sakė BIS generalinis direktorius Pablo Hernández de Cos.

    Ataskaitoje išskiriamas investicijų mastas. BIS skaičiuoja, kad penki didžiausi vadinamieji hiperskalės debesijos ir technologijų žaidėjai 2025 ir 2026 metais gali įsipareigoti DI infrastruktūrai skirti daugiau nei 878 mlrd. eurų, o tempas kai kuriais atvejais lenkia uždirbamą pelną ir laisvus pinigų srautus.

    BIS aiškina, kad šias išlaidas skatina nuostata, jog rinkoje ilgainiui dominuos tik keli nugalėtojai, todėl bendrovės lenktyniauja investuodamos į projektus, kurių grąža išlieka neaiški. Tokia dinamika primena ankstesnes technologines manijas, kai proveržis buvo realus, bet kapitalo srautas pranokdavo komercinę logiką.

    Istorinės paralelės ir naujos rizikos

    BIS lygina dabartinį DI pakilimą su praeities investiciniais bumais, tokiais kaip XIX amžiaus kanalų ir geležinkelių karštinės, XX amžiaus elektrifikacijos šuolis ar vėliau sprogęs dotkomų burbulas. Bendras bruožas, anot ataskaitos, tas, kad investicijos augdavo sparčiau nei realiai pagrįsta grąža, o vėliau sekdavo staigesnis atoslūgis.

    Papildomą grėsmę, BIS vertinimu, kelia įtempti akcijų įverčiai ir sudėtingesni finansavimo modeliai. Ataskaitoje minimas ir vadinamasis žiedinis finansavimas, kai lustų gamintojai ar debesijos tiekėjai investuoja į DI laboratorijas, o šios vėliau įsipareigoja pirkti jų skaičiavimo resursus, taip tarsi perkeliančios pinigus atgal į pirminius finansuotojus per pajamas.

    Kita problema, anot BIS, yra tai, kad dalis kapitalo keliauja per mažiau prižiūrimus ne bankų kanalus, įskaitant rizikos fondus ir privataus kredito rinką. Tokia struktūra, BIS vertinimu, gali lemti greitesnį ir aštresnį nuosmukį, jei DI lūkesčiai pradėtų griūti.

    Duomenų centrų kaina ir infliacijos pavojus

    Rizikos matomos ne vien rinkose. Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad DI plėtra turi ir paslėptą kainą, kuri atsispindi bendrovių apskaitoje bei vartotojų kainose, ypač dėl duomenų centrų statybų, elektros poreikio ir specializuotos įrangos atnaujinimo.

    Viena iš įvardijamų sričių yra duomenų centrų įrangos nusidėvėjimo prielaidos. Jei bendrovės daro prielaidą, kad brangi įranga tarnaus ilgiau, sąnaudos paskirstomos per daugiau metų, o trumpuoju laikotarpiu pelningumas gali atrodyti geresnis, nei rodo realus pinigų deginimas ir poreikis nuolat atnaujinti specializuotus lustus.

    Kolumbijos universiteto ekonomistas Stijn Van Nieuwerburgh yra nurodęs, kad per artimiausius šešerius metus bendra DI infrastruktūros plėtra galėtų kainuoti apie 7 trln. eurų. BIS atkreipia dėmesį, kad dalis tokių projektų gali būti finansuojami ir ne visuomet aiškiai matomomis struktūromis, kas nuosmukio atveju didintų netikėtumo riziką.

    Be to, vis garsiau kalbama apie infliacinį poveikį, kai didelė paklausa DI serveriams ir jų komponentams perskirsto tiekimo grandines, o brangstant atminties ir saugyklų sprendimams spaudimas gali persiduoti ir vartotojų elektronikai. BIS pabrėžia, kad elektros sąnaudų augimas ir duomenų centrų apetitas energijai taip pat gali tapti kainas didinančiu veiksniu.

    Kartu ataskaitoje pripažįstama ir priešinga galimybė: jei DI realiai pakels produktyvumą, ilgainiui jis gali veikti ir kaip infliaciją mažinantis veiksnys. Tačiau BIS akcentas aiškus: kol grąža neapibrėžta, o investicijos milžiniškos, finansų sistemos atsparumą būtina vertinti iš anksto, o ne po to, kai burbulas ima leistis.

  • Šūviai jaunimo globos įstaigoje Stade: žuvo mažiausiai 5, sulaikyti 2 įtariamieji

    Šūviai jaunimo globos įstaigoje Stade: žuvo mažiausiai 5, sulaikyti 2 įtariamieji

    Pirmadienį šiaurės Vokietijoje, Stade mieste, jaunimo gerovės ir globos įstaigoje įvyko šaudynės, per kurias žuvo mažiausiai penki žmonės. Tai pranešė policija, pabrėžusi, kad aplinkybės dar tikslinamos.

    Teisėsauga sulaikė du įtariamuosius, tarp jų ir asmenį, kuris, kaip manoma, galėjo šaudyti. Policija taip pat nurodė, kad yra sužeistųjų, tačiau jų skaičiaus iš karto neįvardijo.

    Incidentas užfiksuotas įstaigoje Dankersstraße gatvėje, į pietus nuo miesto centro. Stade mieste gyvena apie 50 000 žmonių, o pats miestas yra maždaug už 40 kilometrų nuo Hamburgo.

    Didelė policijos operacija mieste

    Po šaudynių buvo pradėta didelio masto policijos operacija centrinėje Stade dalyje. Pareigūnai teigė, kad tiesioginio pavojaus visuomenei šiuo metu nėra, tačiau tyrimas tęsiamas.

    Gyventojams ir miesto svečiams rekomenduota nesilankyti įvykio vietos apylinkėse ir netrukdyti dirbantiems pareigūnams bei medikams. Teritorija buvo aptverta, o įvykio vietoje rinkti įrodymai.

    „Prašome pasitraukti iš teritorijos ir jos vengti dėl jūsų pačių saugumo“, – sakė policija.

    Ką žinome apie šaudynių kontekstą

    Policija skelbia tirianti, kas tiksliai įvyko ir koks galėjo būti šaudynių motyvas. Taip pat aiškinamasi, kokie buvo įtariamųjų tarpusavio ryšiai ir ar incidentas susijęs su pačia įstaiga, jos darbuotojais ar globotiniais.

    Vokietijoje ginklų įsigijimo ir laikymo tvarka laikoma griežtesne nei kai kuriose kitose valstybėse, todėl tokio masto šaudymai čia fiksuojami rečiau, nors visiškai išskirtiniais atvejais jie vis tiek pasitaiko. Pastaraisiais metais Vokietijos institucijos taip pat daugiau dėmesio skiria grėsmių prevencijai, ankstyvam smurto rizikos atpažinimui ir reagavimo procedūrų tobulinimui.

    Tyrimą koordinuojantys pareigūnai žada pateikti daugiau informacijos, kai bus patikrintos pirminės versijos ir surinkti papildomi duomenys. Tai besivystanti istorija, todėl žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai gali kisti.

  • „British American Tobacco“ kirto be gailesčio: 5 500 atleidimų ir 695 mln. eurų taupymo planas

    „British American Tobacco“ kirto be gailesčio: 5 500 atleidimų ir 695 mln. eurų taupymo planas

    Tabako gamintoja „British American Tobacco“ paskelbė apie didelio masto pertvarką, kuri palies darbuotojus visame pasaulyje. Įmonė pranešė, kad planuoja atsisakyti 5 500 darbo vietų, o dar apie 3 500 pozicijų perduoti išorės rangovams.

    Iš viso pokyčiai paliestų maždaug 9 000 žmonių, tai yra beveik penktadalį bendrovės maždaug 47 000 darbuotojų. Pagrindinis tikslas – sumažinti išlaidas ir supaprastinti veiklą, kai tradicinių cigarečių paklausa brandžiose rinkose toliau mažėja.

    695 mln. eurų taupymas iki 2028

    Įmonė nurodo siekianti iki 2028 metų kasmet sutaupyti apie 695 mln. eurų. Šis planas papildo anksčiau įvardytas priemones, kuriomis jau buvo numatyta iki 2027 metų sumažinti išlaidas dar maždaug 580 mln. eurų.

    Pertvarka apims įvairias „British American Tobacco“ veiklas skirtinguose regionuose, tačiau, kaip skelbiama, Jungtinės Valstijos iš esmės nebus įtrauktos. JAV yra didžiausia bendrovės rinka, joje grupė veikia per dukterinę bendrovę Reynolds American.

    Posūkis į alternatyvius nikotino produktus

    Kaip ir kiti sektoriaus žaidėjai, „British American Tobacco“ susiduria su ilgalaike tendencija: tradicinio rūkymo mastas mažėja dėl sveikatos argumentų, mokesčių politikos ir griežtėjančių reguliavimo reikalavimų. Todėl bendrovė akcentuoja vadinamuosius nerūkymo produktus – garinimo įrenginius, kaitinamojo tabako sprendimus ir nikotino pagalvėles.

    Bendrovė yra viešai deklaravusi siekį, kad iki 2035 metų apie pusę pajamų sudarytų naujesnės produktų linijos. Vis dėlto JAV plėtrą, pasak bendrovės komunikacijos, apsunkina ilgos reguliacinio patvirtinimo procedūros, kurios gali lėtinti naujų produktų patekimą į rinką.

    Vadovo žinutė ir rinkos reakcija

    Bendrovės vadovas Tadeu Marroco pertvarką pristatė kaip pastangas sukurti lankstesnę, griežčiau kaštus valdančią ir technologijomis labiau paremtą organizaciją. Jis pabrėžė, kad darbuotojai, kuriuos palies pokyčiai, turėtų sulaukti pagalbos pereinamuoju laikotarpiu.

    Rinka į naujieną sureagavo santūriai: prekybos Londone metu bendrovės akcijos smuko apie 2,5 proc. Analitikų vertinimu, nors produktyvumo didinimo kryptis buvo signalizuojama iš anksto, pats mažinimo mastas daliai investuotojų galėjo pasirodyti didesnis nei tikėtasi.

    Pastaraisiais metais tokio tipo pertvarkos daugelyje tarptautinių bendrovių siejamos ne tik su taupymu, bet ir su veiklos automatizavimu bei procesų skaitmeninimu. Darbo rinkai tai reiškia augantį spaudimą administracinėms ir pasikartojančioms funkcijoms, kurias vis dažniau perima technologijos ir, kai kuriais atvejais, DI sprendimai.

  • Kaip miegoti per karščius be kondicionieriaus: paprasti būdai, kurie realiai padeda

    Kodėl karštis trukdo užmigti

    Užmigimas glaudžiai susijęs su kūno temperatūra: vakare organizmas natūraliai ją sumažina maždaug 1 laipsniu Celsijaus, ir tai tampa signalu miegui. Kai miegamajame per šilta, šis procesas sulėtėja, todėl užmigti darosi sunkiau, o miegas tampa paviršutiniškas.

    Šiluma daugiausia atiduodama per odą, ypač delnus ir pėdas, kur išsiplečia kraujagyslės. Tačiau karštame kambaryje kūnui tiesiog nėra kur išsklaidyti perteklinės šilumos, todėl prasideda intensyvesnis prakaitavimas.

    Problema paaštrėja, kai ore daug drėgmės: prakaitas garuoja prasčiau, o kūnas vėsta lėčiau. Dėl to naktį dažniau prabundama, o ryte net ir po ilgo miego gali lydėti nuovargis.

    Kaip atvėsinti miegamąjį be kondicionieriaus

    Daugiausia karščio į patalpas patenka per langus, todėl dieną verta juos uždengti roletais ar užuolaidomis, geriausia šviesiomis, atspindinčiomis saulę. Jei namuose nėra žaliuzių, laikinai gali padėti šviesus audinys ar rankšluostis, pritvirtintas iš vidinės pusės.

    Vėdinti labiausiai apsimoka vakare ir naktį, kai lauko oras vėsesnis. Atidarius langus priešinguose kambariuose galima sukurti skersvėjį, kuris greičiau pakeičia įkaitusį orą gaivesniu.

    Ventiliatorius temperatūros pats nemažina, bet sustiprina oro judėjimą ir leidžia geriau išgaruoti prakaitui. Praktinis triukas yra prieš ventiliatorių pastatyti dubenį su ledu arba pakabinti drėgną rankšluostį, nes garuojantis vanduo gali sušvelninti karščio pojūtį.

    Kaip atvėsinti kūną prieš miegą

    Prieš miegą dažnai veiksmingesnis yra drungnas, o ne ledinis dušas. Labai šaltas vanduo staiga susiaurina kraujagysles, todėl kūnas gali trumpam sulaikyti šilumą ir netrukus vėl pasidaro karšta.

    Greitą palengvėjimą gali duoti ir atvėsinti riešai, sprandas ar kulkšnys, trumpam palaikius šias vietas po vėsesne vandens srove. Taip pat verta rinktis orui laidžią patalynę iš medvilnės ar lino, nes ji geriau išgarina drėgmę ir mažina tvankumo jausmą.

    Galiausiai svarbu nepamiršti skysčių per dieną: tinkama hidratacija padeda organizmui efektyviau reguliuoti šilumą. Tuo pat metu verta stebėti, kad prieš pat miegą nepersigertumėte, nes tai gali reikšti papildomus prabudimus naktį.

    Ko vengti vakare, kai karšta

    Karštomis naktimis miegą dažnai blogina alkoholis, nes jis trikdo miego struktūrą ir apsunkina termoreguliaciją. Be to, jis gali didinti prakaitavimą ir prisidėti prie skysčių netekimo.

    Sotus, riebus ar aštrus maistas vėlai vakare taip pat gali kelti kūno temperatūrą, nes virškinimas reikalauja energijos ir išskiria papildomą šilumą. Dėl to didesnį valgymą paprastai verta planuoti likus 2–3 valandoms iki miego.

    Vėlai atliekama intensyvi treniruotė dažnai atitolina natūralų kūno temperatūros kritimą, reikalingą užmigti. Panašiai veikia ir kofeinas, todėl vakarui geriau rinktis gėrimus be stimuliuojančių medžiagų.

    Geresnis miegas per karščius dažniausiai pasiekiamas ne viena priemone, o kelių sprendimų deriniu: užtemdytais langais dieną, vėdinimu naktį, tinkama patalyne ir protingais įpročiais vakare. Net be kondicionieriaus tai gali pastebimai pagerinti savijautą ryte.

  • Ramybė nėra pastovi būsena: kodėl nuolatinis nusiraminimas sekina labiau nei padeda

    Ramybės mitas kasdienybėje

    Populiariojoje kultūroje ramybė dažnai piešiama kaip tolygus, nuolat išlaikomas vidinės tylos fonas, kuriame emocijos tarsi nebeturi ką veikti. Tačiau žmogaus nervų sistema nėra sukurta nuolatiniam išsijungimui: ji skirta reaguoti į grėsmes, netikėtumą, džiaugsmą, nuovargį ir socialinius signalus.

    Dėl to svyravimai tarp įtampos ir atokvėpio yra ne sutrikimas, o norma. Problema prasideda tada, kai ramybė paverčiama privalomu standartu ir kiekviena emocinė banga imama laikyti klaida, kurią reikia skubiai „sutaisyti“.

    Kai ramybė tampa spaudimu

    Siekiant nuolatinio nusiraminimo, bet koks nukrypimas ima atrodyti kaip nesėkmė: suirzimas reiškia, kad nepavyko susitvarkyti, nerami diena tampa įrodymu, kad kažką darote ne taip. Taip pats siekis nurimti virsta papildomu stresoriumi, kuris didina įtampą ir savikritiką.

    Psichologijoje tai artima paradoksui, kai bandymas jėga kontroliuoti vidines būsenas sustiprina jų intensyvumą. Kuo labiau reikalaujama pastovios ramybės, tuo daugiau dėmesio skiriama nerimo ženklams, o tai gali palaikyti įsitempimo ratą.

    Iš kur kyla lūkestis visada būti ramiam?

    Šį lūkestį maitina supaprastintas dėmesingumo praktikų vaizdinys: estetiški rytai, „švari galva“, pažadas, kad pakaks kelių kvėpavimo pratimų ir emocijos nutils. Praktikų esmė dažniau yra ne emocijų panaikinimas, o gebėjimas jas pastebėti ir rinktis reakciją, o ne veikti automatiškai.

    Prisideda ir lyginimasis su kitais, kai iš vienos frazės „jaučiuosi ramesnis“ padaroma išvada „jis visada ramus“. Ramesnis dažniausiai reiškia pasikeitusias proporcijas, o ne nuolatinę vidinę tylą.

    Ką rinktis vietoj nuolatinio išsijungimo?

    Naudingiau ramybę matyti kaip laikiną kokybę, kuri atsiranda ir praeina. Galima kurti sąlygas jai dažnėti, bet jos neįmanoma garantuoti visam laikui, kaip neįmanoma užsitikrinti tobulo miego kiekvieną naktį net laikantis visų taisyklių.

    Praktiškai tai reiškia, kad geras rytas neprivalo vesti į gerą dieną, o keli sąmoningi įkvėpimai nėra skydas nuo sudėtingo pokalbio. Kai atsisakoma reikalavimo, kad ramybė turi tęstis be pertrūkių, tampa lengviau prie jos sugrįžti po įtampos, nes emocijų suaktyvėjimas nebelaikomas asmenine nesėkme.

    Kada verta peržiūrėti lūkesčius?

    Jei ramybės paieškos ima kelti daugiau spaudimo nei palengvėjimo, verta pakeisti tikslą. Vietoj „noriu visada būti ramus“ gali padėti realesnė kryptis: „noriu rečiau reaguoti automatiškai“ arba „noriu turėti trumpą pauzę, kurioje nesivaikau kito uždavinio“.

    Jeigu įtampa ir nerimas intensyvūs, tęsiasi ilgai arba trukdo miegui, darbui ir santykiams, vien technikų gali nepakakti. Tokiu atveju prasminga ieškoti specialisto pagalbos, kad būtų įvertintos priežastys ir parinktas tinkamas pagalbos planas.

    Ramybė, kuri neturi būti nuolatinė, dažnai tampa tvirtesnė: ji nebe privaloma poza, o natūralus atokvėpis, į kurį galima sugrįžti.

  • Kūno įtampa kaip ankstyvas streso signalas: kaip ją pastebėti ir sustoti dar prieš reakciją

    Kodėl kūnas sureaguoja pirmas

    Žmogaus nervų sistema sukurta greitai reaguoti į galimą grėsmę, o ne ilgai svarstyti. Net ir nedidelis dirgiklis, pavyzdžiui, įtemptas skambutis ar aštresnis tono pokytis, gali įjungti budrumo būseną: padažnėja kvėpavimas, suaktyvėja raumenys, susiaurėja dėmesys.

    Tai nėra klaida ar silpnumas. Tai evoliuciškai susiformavęs mechanizmas, padėjęs išgyventi, kai grėsmės buvo tiesioginės ir fizinės.

    Šiandien ta pati sistema dažnai „užsikuria“ dėl spūsčių, konfliktiško laiško darbe ar finansinio nerimo. Kūnas ne visada aiškiai atskiria fizinį pavojų nuo socialinio ar emocinio streso, todėl įtampa gali kauptis nepastebimai ir lemti impulsyvias reakcijas.

    Dažniausias scenarijus paprastas: pirmiausia įsitempia kūnas, tada mintys pagreitėja, o galiausiai pasakome ar padarome tai, dėl ko vėliau gailimės.

    Kur dažniausiai „sėdi“ įtampa

    Kūno įtampa turi mėgstamas vietas, kurios skirtingiems žmonėms kartojasi. Dažnai tai žandikaulis, kaklas ir pečiai, rečiau krūtinė, pilvas ar delnai, kurie nepastebimai susigniaužia ant vairo ar klaviatūros.

    Kelias dienas verta ne bandyti įtampą „sutvarkyti“, o ją atpažinti. Naudinga kelis kartus per dieną trumpam sustoti ir įvertinti, ar pečiai pakilę, ar kvėpavimas seklus, ar nesukąsti dantys.

    Svarbu prisiminti, kad tai nėra savikontrolės testas. Tai trumpas kontaktas su kūnu, kuriam nereikia nei tylos, nei specialios aplinkos, tik kelių sekundžių sąmoningo dėmesio.

    Ilgainiui toks įprotis padeda anksčiau pastebėti, kada kylanti įtampa jau artina prie aštresnio atsako ar užsisklendimo.

    Trumpa pauzė, kuri keičia reakciją

    Kai įtampą pradedame atpažinti, kyla klausimas, ką su ja daryti. Dažnai pakanka ne „išspręsti“ ją iš karto, o sukurti tarpą tarp dirgiklio ir reakcijos.

    Praktiškai tai gali būti vienas lėtas iškvėpimas ir pečių nuleidimas prieš atsakant į provokuojantį komentarą. Toks mikro veiksmas siunčia signalą nervų sistemai, kad situacija nėra neatidėliotina grėsmė.

    Pauzės ypač naudingos, kai įtampa kyla palaipsniui: per ilgą darbo dieną, sudėtingo pokalbio metu ar vakare, kai nuovargis sumažina kantrybės ribą. Nors pokytis atrodo mažas, jis dažnai būna lemiamas, kad atsakas būtų ramesnis ir tikslesnis.

    Laikui bėgant žmogus ima greičiau grįžti į stabilesnę būseną, o įtampa nebe taip lengvai perima „vairą“ kasdienėse situacijose.

    Kada verta ieškoti pagalbos

    Kartais kūno įtampos stebėjimas gali būti nemalonus, ypač jei žmogus patiria nuolatinį nerimą, ilgalaikį stresą ar turi trauminių patirčių. Ne visiems tinka tos pačios savipagalbos praktikos, o kai kurios būsenos reikalauja profesionalesnio įvertinimo.

    Jei įtampa tampa nuolatine, vargina miegą, darbą ar santykius, o kartu stiprėja panikos ar bejėgiškumo jausmas, verta pasitarti su psichikos sveikatos specialistu. Daugeliu kasdienių atvejų vien įtampos atpažinimas jau yra pirmas žingsnis, mažinantis automatinį reagavimą.