Blog

  • Paveldo komisija įvardijo, kodėl Žemaitijoje paveldas nyksta net su pinigais: lemia žmonės

    Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikta analizė Telšių apskrities savivaldybėse parodė, kad didesnis finansavimas savaime negarantuoja geriau išsaugoto paveldo. Rietavo, Plungės, Mažeikių ir Telšių rajonų patirtys atskleidė, jog lemiami tampa ne tik biudžetai, bet ir žmonės, gebantys sutelkti bendruomenę bei „užkurti“ procesą.

    Išvados pristatytos Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“, vykusiame renginyje apie bendrakūrą paveldo valdyme. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip sprendimai gimsta tarp savivaldos, vietos bendruomenių, institucijų ir privačių savininkų, o ne vien kabinetuose.

    Kas iš tiesų pajudina paveldą?

    Paveldo komisijos atstovai akcentavo paprastą, bet dažnai pamirštamą taisyklę: paveldosauga prasideda nuo konkretaus žmogaus. Net ir turint teisinę apsaugą, parengtą projektą ar numatytą finansavimą, darbai stringa, jei nėra atsakomybę prisiimančio iniciatoriaus.

    Toks žmogus nebūtinai yra profesionalus paveldosaugininkas. Tai gali būti savivaldybės specialistas, seniūnas, klebonas, muziejininkas, bendruomenės lyderis ar privataus objekto savininkas, kuris sutinka ne tik tvarkyti, bet ir ieškoti ilgalaikės pastato funkcijos.

    „Universalaus recepto nėra. Yra ingredientai, tačiau jų proporcijos priklauso nuo konkrečios vietos“, – sakė Paveldo komisijos vyr. specialistas A. Stepanovič.

    Kodėl neužtenka sutvarkyti pastato?

    Analizėje pabrėžta, kad restauruotas ar sutvarkytas objektas dar nebūtinai tampa gyvu paveldu. Jei pastatas po remonto lieka tuščias, nenaudojamas ir be aiškios paskirties, jo būklė vėl ima prastėti, o investicijos nekuria ilgalaikės vertės.

    Gyvybingumą dažniausiai užtikrina nuolatinė veikla, lankytojai ir vietos žmonių ryšys su objektu. Praktikoje tai reiškia, kad kartu su stogo ar fasado remontu turi atsirasti ir planas, kas vyks viduje, kas prižiūrės, kaip bus apmokamos kasdienės išlaidos.

    Pinigai atveria duris, bet negarantuoja rezultato

    Finansavimas išlieka būtina sąlyga daugeliui paveldo projektų, tačiau po lėšų skyrimo prasideda sudėtingiausia dalis. Projektavimas, derinimai, viešieji pirkimai, rangovų paieška, terminų laikymasis ir kokybės kontrolė reikalauja kompetencijų, kurių ne visos savivaldybės turi pakankamai.

    Analizėje akcentuota, kad svarbu vertinti ne tik, kiek lėšų galima gauti, bet ir ar yra pajėgumų jas įdarbinti. Dažnai sėkmę lemia gebėjimas derinti skirtingus šaltinius ir partnerius, kai valstybės, savivaldybės, savininkų, rėmėjų ar vietos verslo indėlis sujungiami į vieną planą.

    „Pinigai atveria duris, bet pro jas dar reikia įeiti“, – pabrėžė A. Stepanovič.

    Kitas pasikartojęs veiksnys yra dialogas, kuris neretai tampa pigiausiu ir greičiausiu įrankiu sprendžiant konfliktus. Praktika rodo, kad ankstyvas susitikimas su gyventojais ir aiškus reikalavimų paaiškinimas mažina įtampą, o paveldą iš baimę keliančio apribojimo paverčia suprantama vietos verte.

    Paveldo komisija primena, kad Telšių apskrities vertinimas yra platesnio darbo dalis. Komisija nuosekliai analizuoja savivaldybių veiklą kultūros paveldo srityje ir tobulina Savivaldybių paveldosauginį indeksą, kurio atnaujinimą planuojama pristatyti 2027 metais.

  • Varėnos miškuose – karių pratybos su garsinėmis imitacijomis: ką svarbu žinoti gyventojams

    Varėnos miškuose – karių pratybos su garsinėmis imitacijomis: ką svarbu žinoti gyventojams

    Rugsėjo 25–27 dienomis Varėnos seniūnijoje ir aplinkiniuose miškuose vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 101-osios pėstininkų kuopos pratybos. Jos bus organizuojamos Dusmenų, Šilaičio, Rudnios, Pamusių, Geidukonių, Burbonių bei Žilinų apylinkėse.

    Pratybų metu bus naudojamos imitacinės garsinės priemonės, todėl vietos gyventojai ir miškuose besilankantys žmonės gali girdėti šūvius ar kitus treniruočių garsus. Organizuojant mokymus siekiama kuo tiksliau atkartoti realias sąlygas, tačiau nurodoma, kad tai nėra koviniai šaudmenys.

    Kariai pratybų rajone judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, o transporto priemonės važiuos tik keliais. Gyventojų prašoma išlikti budriems, o pastebėjus intensyvesnį judėjimą ar laikinus nepatogumus planuojant maršrutus įvertinti, kad tai – suplanuotų mokymų dalis.

    Pratybų organizatoriai pabrėžia, kad mokymų metu neturi būti žalojama augmenija ar teršiama aplinka. Tokie reikalavimai yra įprasta karinių mokymų praktika, nes pratybos dažnai vyksta miškingose vietovėse, kur svarbu išlaikyti gamtosauginius įsipareigojimus.

    Krašto apsaugos sistemos atstovai primena, kad savanorių pratybos įvairiuose regionuose vyksta reguliariai ir yra skirtos parengčiai stiprinti, ryšiui su vietovėmis palaikyti ir greito reagavimo įgūdžiams lavinti. Gyventojams rekomenduojama laikytis įprastų saugumo taisyklių, nesikišti į pratybų eigą ir prireikus vadovautis karių nurodymais.

  • Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Varėnos taryba renkasi: biudžeto pokyčiai, apleistas NT ir šildymo kompensacijų kainos

    Kas numatyta rugsėjo 29 dieną

    Varėnos rajono savivaldybės taryba 2026 metais rugsėjo 29 dieną 14 valandą planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti daugiau kaip dešimt sprendimų projektų. Darbotvarkėje – biudžeto pakeitimai, socialinės paramos tvarkos atnaujinimas ir savivaldybės turto valdymo klausimai.

    Tokie sprendimai tiesiogiai veikia gyventojus: nuo šildymo ir karšto vandens kompensacijų apskaičiavimo iki to, kaip savivaldybė administruoja nuomą, panaudą ar nurašo nebenaudojamą turtą. Posėdyje taip pat numatyti keli dokumentų pakeitimai, kurie atnaujina ankstesnių metų tarybos sprendimus.

    Biudžeto pakeitimai ir apleistas nekilnojamasis turtas

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – 2026–2028 metų savivaldybės biudžeto pakeitimas, koreguojant 2026 metais vasario 10 dieną patvirtintą sprendimą. Tokie pakeitimai paprastai susiję su patikslintomis pajamų prognozėmis, tikslinėmis dotacijomis, investicijų grafiku ar perskirstymais tarp programų.

    Numatyta tvirtinti ir 2026 metais savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Praktikoje tai svarbu dėl priežiūros kontrolės ir galimų didesnių tarifų ar papildomų reikalavimų savininkams, o gyventojams – dėl tvarkos, saugumo ir viešosios aplinkos kokybės.

    Socialinės paslaugos ir kompensacijos už šildymą

    Posėdyje planuojama tvirtinti Varėnos socialinių paslaugų centro nuostatus ir keisti ankstesnį sprendimą dėl šios įstaigos. Tai gali apimti paslaugų apimties, atsakomybių, administravimo tvarkos ar bendradarbiavimo su kitomis institucijomis patikslinimus.

    Atskiras klausimas – 2026–2027 metų vidutinių kuro kainų patvirtinimas būsto šildymo ir karšto vandens paruošimo išlaidų kompensacijoms skaičiuoti. Šie dydžiai svarbūs vertinant, kokia kompensacijos dalis gali priklausyti gyventojams, ypač šildymo sezono metu, kai kainų svyravimai jautriai atsispindi sąskaitose.

    Darbotvarkėje taip pat numatyti keli pakeitimai, susiję su pinigine socialine parama: planuojama atnaujinti tvarkas dėl nepanaudotų biudžeto lėšų panaudojimo socialinei paramai ir patikslinti piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams aprašą. Tokie pakeitimai dažniausiai skirti procedūroms suvienodinti, mažinti administracinę naštą ir aiškiau apibrėžti vertinimo kriterijus.

    Mokyklos nuostatai ir savivaldybės turto valdymas

    Taryba planuoja keisti Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos nuostatus, patvirtintus 2024 metais rugpjūčio 27 dieną. Nuostatų koregavimai paprastai susiję su įstaigos valdymu, veiklos organizavimu, ugdymo programų įgyvendinimu ar atitiktimi pasikeitusiems reikalavimams.

    Darbotvarkėje numatyta pripažinti netekusiais galios du ankstesnius sprendimus, susijusius su atstovavimo savivaldybei viešosiose įstaigose taisyklėmis ir turto nurašymo bei likvidavimo tvarkos aprašu. Tokie sprendimai dažniausiai reiškia, kad vietoje jų taikomi naujesni, atnaujinti dokumentai arba pasikeitė teisinis reguliavimas.

    Posėdyje taip pat planuojama svarstyti praktinius savivaldybės turto klausimus: turto panaudą, nuomos sutarties pratęsimą ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą. Šie sprendimai svarbūs siekiant skaidriai naudoti savivaldybės turtą ir užtikrinti, kad jis teiktų viešąją naudą ar generuotų pajamas pagal nustatytas taisykles.

    „Darbotvarkėje numatyti sprendimai apima biudžeto korekcijas, socialinės paramos tvarkas ir savivaldybės turto valdymą“, – sakė tarybos posėdžių sekretorė Svajūnė Saulėnaitė.

  • „Orlen“ plečia partnerystę su Ukrainos „Naftogaz“: planuoja SGD ir naftos produktų tiekimą 2027 metais

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasirašė du susitarimus su Ukrainos „Naftogaz“ grupe, kuriais siekiama plėsti bendradarbiavimą suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos produktų tiekimo srityse. Dokumentai apima galimus papildomus SGD krovinius, tiekimo krypčių diversifikavimą bei priemones, kurios, šalių teigimu, stiprintų energijos tiekimo stabilumą Ukrainoje ir regione.

    Pagal pirmąjį memorandumą „Orlen“ ir „Naftogaz“ ketina įvertinti galimybę 2027 metų pirmąjį ketvirtį pristatyti tris SGD krovinius. „Orlen“ pabrėžia, kad tokie papildomi kiekiai derėtų su įmonės SGD prekybos veiklos plėtra ir jos, kaip regioninio tiekėjo, patikimumo stiprinimu.

    Tiekimo krypčių diversifikavimas

    Antrasis dokumentas susijęs su potencialiu „Orlen“ bendradarbiavimu su „Ukrnafta“, kuri priklauso „Naftogaz“ grupei. Šalys svarsto naftos produktų tiekimą Ukrainos rinkai ir platesnes prekybines galimybes Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant logistikos sprendimus.

    „Orlen“ nurodė, kad atskirai bus analizuojama ir Ukrainos naftos tiekimo galimybė perdirbti ją Vidurio Europos naftos perdirbimo gamyklose. Taip pat minima ir praktinė pagalba logistikai, įskaitant galimybę perduoti naudotas autocisternas „Ukrnafta“ reikmėms.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainos energetikos infrastruktūrai nuolat patiriant karinių atakų riziką, patikimi importo kanalai tampa kritiniu atsparumo veiksniu. SGD ir naftos produktai Ukrainai svarbūs ne tik žiemos sezono metu, bet ir palaikant pramonės, transporto bei elektros gamybos lankstumą.

    „Bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbi mūsų įsipareigojimo Vidurio ir Rytų Europos energetiniam saugumui dalis“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    „Orlen“ teigimu, partnerystės stiprinimas su „Naftogaz“ turėtų atverti daugiau tiekimo diversifikavimo galimybių ir didinti regiono energetikos sistemos atsparumą. Tuo metu „Naftogaz“ atstovai pažymi, kad patikimi dujų tiekimo šaltiniai ir maršrutai tampa ypač svarbūs tęsiantis spaudimui šalies gavybos ir energetikos objektams.

    „Mums ypač svarbu užsitikrinti patikimus dujų tiekimo šaltinius ir diversifikuotus jų pristatymo maršrutus“, – sakė laikinai pareigas einantis „Naftogaz“ vadovas Sergii Fedorenko.

    Naftos produktai iki 460 000 000 eurų

    Ukrainos „Naftogaz“ atskirai informavo, kad susitarimas, kuriame dalyvauja „Ukrnafta“, numato naftos produktų tiekimą Ukrainos rinkai, kurio vertė gali siekti iki 460 000 000 eurų. Suma apskaičiuota konvertuojant 500 000 000 JAV dolerių į eurus ir apvalinant iki aiškaus skaičiaus.

    Energetikos rinkos analitikai pabrėžia, kad tokio masto sutartys paprastai vertinamos ne tik kaip komercinis sandoris, bet ir kaip logistikos bei finansinio patikimumo testas karo sąlygomis. Praktikoje lemiami tampa pristatymo grafikai, draudimo sąlygos ir infrastruktūros pralaidumas, įskaitant SGD priėmimo bei regazifikacijos pajėgumus regione.

    Partnerystė tęsiama nuo 2025 metų

    „Orlen“ primena, kad bendradarbiavimas su „Naftogaz“ jau apėmė gamtinių dujų tiekimą, įskaitant SGD kilmę iš JAV, bei prekybinės veiklos vystymą Vidurio ir Rytų Europoje. Įmonių teigimu, nuo 2025 metų partnerystė nuosekliai plečiama, pasitelkiant „Orlen“ kompetencijas SGD prekybos, regazifikacijos infrastruktūros prieigos ir tiekimo organizavimo kryptimis.

    Nors memorandumas pats savaime dar nėra galutinė tiekimo sutartis, jis dažnai laikomas pirmu žingsniu į konkretų komercinį susitarimą. Artimiausiu metu dėmesys bus sutelktas į tiekimo grandinės suderinimą ir ekonominį pagrįstumą, ypač turint omenyje didelį energijos rinkų nepastovumą regione.

  • Gamybos įmonės gali prarasti dešimtis tūkstančių eurų to nepastebėdamos: kur dingsta pelnas?

    Gamybos įmonėse nuostoliai dažnai atsiranda ne vien dėl akivaizdžių remonto sąskaitų. Gedus vienai įrangos grandžiai, pasekmės persimeta į visą sistemą: gamybą, logistiką, pristatymus ir pardavimus. Finansinėse ataskaitose kaštai gali atrodyti „tvarkingi“, bet konkurencingumas vis tiek smunka.

    Konsultacijų bendrovės „Operivo“ atstovai pabrėžia, kad didžiausi nuostoliai neretai slypi ten, kur jų niekas neskaičiuoja. Prastovos kaštą sudaro ne tik gedimo šalinimas, bet ir nepamatuojama grandinė: nepagaminta produkcija, prastovintys operatoriai, iššvaistytos žaliavos, papildomi perstatymai ir vėlavimų sukelti sutrikimai tiekimo grandinėje.

    „Brangiausia dažnai būna ne pats remontas, o prarasta gamyba, logistika ir pardavimai, kurie tiesiogiai atsiliepia visam įmonės rezultatui“, – sakė Tomasz Burnos, „Operivo“ konsultacijų direktorius.

    Daugelyje įmonių vienos valandos prastovos kaina taip ir nesuskaičiuojama iki galo, todėl sprendimai priimami „iš nuojautos“. Skirtingose šakose prastova gali kainuoti nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių eurų, ypač jei sustojęs įrenginys yra gamybos „butelio kaklelis“. Kol įmonė nežino šios sumos kritiniams įrenginiams, ji tiksliai nežino ir realių nuostolių masto.

    Dar viena mažiau matoma sritis yra techninės priežiūros ir remonto darbuotojų laikas. Įmonė už pamainą sumoka visą, tačiau dalis laiko išsiskaido į darbus, kurie tiesiogiai negrąžina įrangos į darbinę būklę: leidimų derinimus, detalių ir dokumentacijos paiešką, grįžimus į sandėlį, laukimą, kol prie įrenginio bus galima prieiti.

    Tokie procesiniai „nutekėjimai“ dažnai tampa nematoma rutina, kuri ilgainiui kainuoja daugiau nei vienkartinis gedimas. Pirmasis realaus darbo laiko matavimas vadovams neretai būna netikėtas, tačiau būtent jis parodo, kur slypi komandos pajėgumo rezervas ir ką galima sutvarkyti be papildomų etatų.

    Kai kaštai auga, o rezultatą norisi pagerinti greitai, dažna reakcija yra mažinti darbuotojų skaičių. Vis dėlto techninės priežiūros srityje tai ypač rizikinga: jos kaštai matomi iškart, o nauda yra „nematoma“, nes tai neįvykę gedimai ir išvengtos prastovos. Be to, daugelyje rinkų juntamas kvalifikuotų technikų trūkumas, o kompetencijų atkūrimas užtrunka metus, o ne savaites.

    „Prieš ieškant sutaupymo etatuose verta įsivertinti, kiek užduočių techninės priežiūros grandyje nedidina patikimumo ir nemažina rizikos, bet vis tiek yra atliekamos“, – sakė Tomasz Burnos.

    Praktikoje tai gali būti netinkamai suplanuoti profilaktiniai patikrinimai, tų pačių duomenų perrašinėjimas kelis kartus, pertekliniai patvirtinimai ar ataskaitos, kurių niekas neskaito. Pašalinus tokius veiksmus, kaštai mažėja tvariai, o ne „nukeliami“ į ateitį brangių gedimų pavidalu.

    Sprendžiant dėl modernizacijos ar įrangos keitimo, vien amžiaus kriterijaus nepakanka. Svarbiau įvertinti tikimybę, kad įrenginys suges, tokio gedimo pasekmes gamybos tęstinumui, atstatymo laiką, atsarginių dalių prieinamumą ir tai, ar gamintojas vis dar palaiko konkrečią valdymo ar automatikos kartą. Tik palyginus šiuos veiksnius visame įrenginių parke galima suprasti, kur pakanka modernizacijos, o kur būtina pilna investicija.

    Skaitmeniniai sprendimai žada greitą progresą, tačiau jie ne visada išsprendžia pagrindinę bėdą. Rinkoje gausu sistemų įrangos priežiūrai ir darbų planavimui, bet be aiškios diegimo strategijos ir darbuotojų paruošimo jos gali tiesiog perkelti senas problemas į naują ekraną.

    „Skaitmenizuotas chaosas vis tiek lieka chaosu“, – sakė Tomasz Burnos.

    Jei į sistemą perkeliami nesuderinti įrenginių pavadinimai, netikslūs dalių kodai ar neaiškios atsakomybės, įmonė gaus tik „skaitmeninę“ tų pačių klaidų versiją. Todėl prieš pasirenkant tiekėją svarbiausi klausimai paprasti: kokie sprendimai bus priimami pagal duomenis, kas juos suves ir kas bus, jei tai nebus padaryta.

    Galiausiai technologijos pagreitina tai, kas jau veikia, tačiau lygiai taip pat pagreitina ir neveikiantį procesą. Todėl realūs sutaupymai gamyboje dažniausiai prasideda nuo aiškaus prastovų kaštų skaičiavimo, darbo laiko matavimo ir kritinių įrenginių rizikos vertinimo, o tik tada pereinama prie automatikos, DI ar skaitmeninių platformų.

  • Konfliktas Artimuosiuose Rytuose keičia energetiką: anglis grįžta kaip pigesnė alternatyva dujoms

    Konfliktas Artimuosiuose Rytuose vėl iškėlė energetinio saugumo klausimą ir pakeitė kurą renkančiųsi šalių prioritetus. Dalis rinkų, ypač Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, trumpuoju laikotarpiu vis dažniau remiasi anglimi kaip stabilesniu tiekimo požiūriu pasirinkimu.

    Energetikos analitikų bendrovė „Rystad Energy“ vertina, kad dėl įtampos ir sutrikimų dujų grandinėje anglies paklausa regione gali reikšmingai augti. Skaičiuojama, kad iki 2030 metų sukauptas papildomas anglies suvartojimas gali siekti apie 150 mln. tonų.

    Anglis tampa atsarga

    Vienas svarbiausių veiksnių yra suskystintų gamtinių dujų pasiūlos ribojimai, kurie didina kainų svyravimus ir skatina elektrines ieškoti alternatyvų. Kai kuriose šalyse anglies elektrinės turi laisvų pajėgumų, todėl jos gali greičiau kompensuoti dujų trūkumą.

    Pranešama, kad Kataro Ras Laffan kompleksas po incidentų paskelbė force majeure ir sustabdė SGD tiekimą į Aziją, kurio apimtys siekė apie 10,2 mln. tonų per metus. Tai dar labiau sutraukė regioninę dujų pasiūlą ir padidino spaudimą elektros gamintojams.

    Esant tokioms sąlygoms anglis rinkose dažnai veikia kaip sistemos stabilumo buferis, ypač kai dujų kainos šokteli. Europoje taip pat fiksuojami atvejai, kai energetinė anglis vertinama pastebimai pigiau nei dujos, todėl dalis gamintojų skaičiuoja, ar įmanoma didinti anglies generaciją.

    Azijos šalys didina vartojimą

    Didžiausias paklausos šuolis siejamas su energetikos sistemomis, kurioms SGD yra svarbi, bet jautri tiekimo sutrikimams. Tarp minimų pavyzdžių dažnai įvardijama Japonija, o Pietų Korėja ir Taivanas taip pat fiksuoja augantį anglies naudojimą, kai dujų srautai tampa nepatikimi.

    Pietryčių Azijoje, įskaitant Vietnamą, Tailandą ir Filipinus, anglies elektrinių parkai dažniau pasitelkiami balansavimui, kai dujų rinkoje susidaro įtampa. Kinijos situacija įvardijama kaip santykinai atsparesnė dėl mažesnio dujų vaidmens elektros gamyboje.

    Pagal pesimistinį scenarijų „Rystad Energy“ skaičiuoja, kad vien 2026 metais anglies paklausa gali padidėti maždaug 90 mln. tonų. Kiek tai taps ilgalaike tendencija, priklausys nuo konflikto dinamikos, dujų pasiūlos atsigavimo ir energetikos politikos sprendimų.

    Ką tai reiškia Europai?

    Tarptautinė energetikos agentūra yra nurodžiusi, kad 2026 metais pasaulinė anglies paklausa gali augti 1,2 proc. ir pasiekti 8,94 mlrd. tonų. Tokios prognozės rodo, kad energetikos perėjimas realybėje išlieka priklausomas nuo geopolitikos ir išteklių prieinamumo.

    „Vien dujų kaip pereinamojo kuro iki nulinės emisijos ekonomikos akcentavimas yra klaidingas požiūris“, – sakė Górnicza Izba Przemysłowo-Handlowa vadovas Januszas Olszowskis.

    Jo teigimu, Europos Sąjungoje nepakanka vietinių dujų išteklių, o importas gali būti ir brangus, ir rizikingas. Pasak jo, pirmiausia reikėtų sukurti stabilias alternatyvas, pavyzdžiui, branduolinę generaciją, ir tik tada nuosekliai mažinti anglies pajėgumus.

  • „Asbis“ rekordai biržoje: DI infrastruktūros bumas kelia pajamas, o akcijos per metus šovė kelis kartus

    Varšuvos biržoje listinguojama Kipro technologijų grupė „Asbis“ skelbia dar vieną rekordinį mėnesį: preliminariais duomenimis 2026 metų rugpjūtį konsoliduotos pajamos siekė apie 516 mln. eurų. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu jos sudarė maždaug 270 mln. eurų, tad metinis šuolis sudaro 91 proc.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatų augimą palaiko pasaulyje spartėjantis DI infrastruktūros poreikis, ypač duomenų centrų segmente. Investuotojai į šią žinutę sureagavo ryškiai: 2026 metais „Asbis“ akcijų kaina buvo pasiekusi naujas aukštumas, o prekybos aktyvumas išsiskyrė visoje rinkoje.

    Kas labiausiai traukia pardavimus?

    „Asbis“ vadovybė nurodo du pagrindinius variklius: augančią paklausą DI infrastruktūrai ir stabilų vartotojiškos elektronikos segmentą. Rugpjūtį antra pagal pardavimus produktų kategorija buvo išmanieji telefonai, o didžiausią apyvartą sugeneravo Ukraina, Kazachstanas ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

    Tokie skaičiai atspindi platesnę rinkos tendenciją: įmonės ir valstybės vis daugiau investuoja į skaičiavimo galią, serverius bei duomenų centrų įrangą, nes DI sprendimų diegimas reikalauja didelių resursų. Dėl to tiekimo grandinės žaidėjai, galintys greitai pristatyti komponentus ir infrastruktūrą, įgyja papildomą konkurencinį pranašumą.

    „Rugpjūtis buvo dar vienas rekordinis mėnuo, kai beveik padvigubinome praėjusių metų pardavimus“, – sakė „Asbis“ vadovas Sergejus Kostevyčius.

    Jis teigė, kad bendrovė mato DI infrastruktūros paklausos augimą pasaulio rinkose ir kartu plečia vartotojų segmentą, taip siekdama labiau subalansuoto augimo. Pasak jo, toks derinys leidžia remtis ne vien B2B ciklais, bet ir stipresniu vartojimo prekių pardavimų pagrindu.

    Rinka optimistiška, akcijos muša rekordus

    „Asbis“ anksčiau yra skelbusi, kad vienu svarbiausių augimo veiksnių artimiausiais metais laiko DI duomenų centrų infrastruktūros plėtrą. Bendrovė prognozuoja, kad ši kryptis gali išlikti aktuali maždaug penkerius metus, o duomenų centrų našumas per tą laiką gali padidėti iki keturių kartų.

    2026 metais bendrovės akcijos buvo pabrangusios daugiau nei 440 proc., o vienas iš pastarųjų pikų pasiektas po rugpjūčio rezultatų paskelbimo. Rekordinė kaina siekė 179 Lenkijos zlotus, tai sudaro apie 41 eurą už akciją.

    Esant tokiems kainų lygiams „Asbis“ rinkos vertė priartėjo prie 2,3 mlrd. eurų. Analitikų vertinimu, didžiausias dėmesys artimiausiu metu teks tam, ar DI infrastruktūros paklausos banga išliks tokio pat tempo ir ar bendrovė išlaikys maržas augant konkurencijai bei logistikos kaštams.

  • Darbas staliams ir stogdengiams: siūlo apie 2 560 eurų per mėnesį ir žada apmokyti nuo nulio

    Lenkijos Mažosios Lenkijos vaivadijoje, Nowy Sącz apylinkėse, viena įmonė ieško darbuotojų staliaus ir stogdengio darbams statybose. Skelbime nurodoma, kad siūlomas atlygis prasideda nuo 11 000 zlotų bruto per mėnesį, tai yra apie 2 560 eurų.

    Darbas būtų pilnu etatu, nuo pirmadienio iki penktadienio, įprastomis dienos valandomis. Pagrindinės užduotys siejamos su namų bei paslauginės ir komercinės paskirties pastatų statyba, taip pat kitais statybos objektais.

    Patirtis nebūtina, bet yra sąlyga

    Skelbime pabrėžiama, kad formalus išsilavinimas nėra būtinas, o neturintieji patirties gali būti apmokomi darbo vietoje. Vis dėlto keliami reikalavimai dėl bendro darbo stažo: kandidatas turi būti dirbęs bent dvejus metus, net jei tai nebuvo statybų sektoriuje.

    Įdomu tai, kad kandidatuoti gali ir šiuo metu kitur dirbantys žmonės, o pirmoji sutartis planuojama bandomajam laikotarpiui. Taip darbdaviai dažnai mažina riziką, o darbuotojui tai tampa būdu greičiau patekti į rinką ir įrodyti kvalifikaciją praktikoje.

    Ką signalizuoja toks atlygis

    Apie 2 560 eurų bruto atlygis Lenkijos regionuose statybų sektoriuje išsiskiria, nes pastaraisiais metais ši sritis susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Situaciją veikia ir sezoniškumas, ir didėjantys infrastruktūros bei būsto projektų mastai, todėl darbdaviai vis dažniau siūlo apmokymus bei aiškų įsidarbinimo grafiką.

    Skelbime nurodoma, kad ieškoma trijų darbuotojų, o atranka vyksta ribotą laiką. Tokie „reikia dabar“ tipo kvietimai paprastai reiškia, kad darbų grafikai jau sudėlioti, o brigadoms trūksta rankų artimiausiems objektams.

  • JSW grupės įmonė JSW Koks ieško naujo vadovo: nustatyti reikalavimai ir atrankos data

    Prasidėjo vadovo atranka

    JSW grupės bendrovė JSW Koks pradėjo kvalifikacinę atranką į valdybos pirmininko pareigas naujai kadencijai. Sprendimą inicijavo įmonės stebėtojų taryba, paskelbusi kandidatų paieškos ir pokalbių grafiką.

    Kandidatų dokumentai turi būti pateikti iki rugsėjo 28 dieną 12.00 valandos. Pokalbiai numatyti spalio 2 dieną bendrovės būstinėje, tačiau esant dideliam paraiškų skaičiui jie gali vykti ir kitomis dienomis.

    Kokie reikalavimai kandidatams?

    Įmonė nurodo, kad pretendentai turi turėti aukštąjį išsilavinimą, ne trumpesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir bent 3 metų vadovavimo patirtį. Taip pat keliami standartiniai reikalavimai dėl nepriekaištingos reputacijos, pilnų viešųjų teisių ir visiško veiksnumo.

    Šie kriterijai atspindi bendrą didžiųjų pramonės įmonių praktiką: vadovams keliami ne tik kompetencijos, bet ir atitikties reikalavimai, ypač kai įmonė veikia strategiškai svarbiose energijos ir pramonės grandinėse.

    Įmonės vaidmuo ir kontekstas

    Laikinai JSW Koks vadovo pareigas šiuo metu eina Jacek Albrecht. Atranka vyksta laikotarpiu, kai Europos pramonė susiduria su svyruojančiomis energijos kainomis, griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir didėjančiu spaudimu mažinti taršą.

    JSW Koks yra svarbi JSW grupės vertės grandinės dalis: bendrovė apdoroja koksinę anglį ir tiekia koksą bei anglies chemijos produktus, taip pat koksavimo dujas, elektros energiją ir šilumą. Įmonė skelbia, kad jos gamybiniai pajėgumai leidžia per metus pagaminti daugiau nei 3 mln. tonų kokso.

    Bendrovė priskiriama prie didžiausių kokso gamintojų ir eksportuotojų Europoje, o jos produkcija pasiekia daugelį žemyno šalių. Todėl vadovo atranka rinkoje vertinama kaip reikšmingas signalas apie grupės prioritetus artimiausiam laikotarpiui.

  • Europos dujų atsargos tirpsta: Vokietija ir Nyderlandai įžengia į šildymo sezoną su rekordiškai mažais rezervais

    Artėjant naujiems dujų metams Europa į šildymo sezoną žengia su neįprastai menkomis atsargomis. Didžiausią nerimą kelia padėtis Vokietijoje ir Nyderlanduose, nes būtent šios šalys daro itin didelę įtaką visam regiono dujų balansui.

    Po 2022 metų krizės Europos Sąjunga siekė, kad saugyklos prieš žiemą būtų užpildytos kuo labiau, o orientyras daugelyje diskusijų – 90 proc. Vis dėlto šių metų dinamika rodo, kad rinką spaudžia ne vien fizinis dujų trūkumas, bet ir kainų bei rizikų derinys, stabdantis pirkimus.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia apie 69,92 proc., tai yra kiek daugiau nei 80 mlrd. kubinių metrų. Tai prasčiausias rodiklis šiuo laikotarpiu per mažiausiai pastarąjį dešimtmetį, o vidurkis neatskleidžia visų skirtumų tarp valstybių.

    Vokietijos saugyklos užpildytos tik maždaug 56,55 proc., o Nyderlandų – apie 55,06 proc. Abiem atvejais tai išskirtinai žemas lygis, turint omenyje jų vaidmenį Europos dujų vartojime ir srautuose per tarpvalstybinius tinklus.

    Jei didžiausiam Europos vartotojui prireiktų skubiai pirkti didelius kiekius rinkoje, tai galėtų pakelti kainas ir apsunkinti situaciją kaimynams. Tuo labiau, kad per Vokietiją dujas importuoja ir kitos šalys, o Nyderlandai svarbūs ne tik kaip vartotojas, bet ir kaip tranzito mazgas.

    Kainos stabdo pirkimus

    Vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių užpildymo tempą, yra aukštos dujų kainos. Europos etaloninėje TTF rinkoje dujų kaina siekia apie 76,48 euro už megavatvalandę, kai prieš metus ji buvo apie 31,46 euro už megavatvalandę.

    Tokia kainų disproporcija verčia tiekėjus ir energetikos bendroves elgtis atsargiai: brangiai supirktos dujos saugyklose gali virsti finansiniais nuostoliais, jei geopolitinė įtampa atslūgtų ir kainos kristų. Įmonės baiminasi, kad vėliau klientai reikalaus mažesnių tarifų, o patirtų nuostolių niekas nekompensuos.

    Dėl to vis dažniau keliama valstybės garantijų ar rizikos pasidalijimo klausimas, ypač ten, kur saugyklų užpildymas atsilieka nuo įprasto sezoniškumo. Be aiškaus mechanizmo dalis rinkos dalyvių linkę laukti, o tai didina riziką, kad šaltesnė žiema ar sutrikę tiekimo srautai sukels naują kainų šuolį.

    Kodėl Lietuva atrodo saugesnė?

    Regiono kontekste Lenkija išsiskiria itin aukštu atsargų lygiu – apie 98,42 proc., o tai yra vienas didžiausių rodiklių Europoje. Tai svarbu ir Baltijos šalims, nes didesnis saugumo jausmas regione mažina poreikį skubiems pirkimams piko metu.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien užpildymo procentas neparodo visko: kai kurių valstybių saugyklų talpa yra santykinai maža, todėl ilgesniam šaltam laikotarpiui gali nepakakti vien vidinių rezervų. Dėl to Europos energetinis saugumas ir toliau priklausys nuo importo, infrastruktūros pralaidumo ir kainų stabilumo.