CP v2

Blog

  • Galinga „Kelvino banga“ dėl super El Ninjo mėnesiams gali pakelti jūros lygį prie Kalifornijos

    Ramiajame vandenyne susiformavusi galinga „Kelvino banga“, siejama su šių metų super El Ninju, slenka Centrinės ir Šiaurės Amerikos pakrante ir artėja prie Kalifornijos.

    Kaip skelbia „Live Science“, tyrėjai įspėja, kad ji gali kelis mėnesius pakelti jūros lygį iki maždaug 30 centimetrų, o tai reikštų didesnę potvynių ir pakrantės erozijos riziką.

    Nors Kelvino bangos – gerai žinomas planetinio masto reiškinys, šiuo atveju nerimą kelia tai, kad pakilęs jūros lygis gali sutapti su audringu žiemos sezonu, kurį kai kuriose JAV vietovėse dažniau lydi El Ninjas.

    Tokiais atvejais net ir įprastos audros bangos bei štormai tampa pavojingesni, nes aukštesnis pradinis vandens lygis sustiprina užliejimo ir pakrantės nuplovimo poveikį.

    Kas yra Kelvino banga ir kodėl ji kyla per El Ninją

    Fizinis okeanografas Davidas Webbas aiškina, kad Kelvino banga – tai tūkstančius kilometrų apimantis vandenyno bangavimas, kurio judėjimą veikia Žemės sukimasis.

    Tačiau El Ninjo metais susidarančios bangos laikomos ne visai „įprastomis“, nes jos siejamos ne tik su paviršiaus vandens pakilimu, bet ir su vidiniais vandenyno sluoksnių svyravimais.

    Tokios vidinės Kelvino bangos susiformuoja dėl vėjų pokyčių ties pusiauju tolimojoje vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Vakarų vėjo gūsiai susilpnina įprastus pasatus, todėl šiltesnis vanduo ir pakilęs vandens paviršius ima slinkti į rytus.

    Pasak D. Webbo, šįkart procesas galėjo būti ne itin „švarus“ – banga gali būti netolygi ir kiek chaotiška, nes vėjo pokyčiai vyko skirtingose vietose ir skirtingu metu.

    Kaip banga pasiekia pakrantes ir ką tai keičia

    Kai vidinė Kelvino banga susiformuoja, mokslininkai gali sekti jos judėjimą pusiauju ir prognozuoti, kada ji atsitrenks į Pietų Amerikos pakrantę.

    Į rytus ji toliau nebejuda, todėl išsišakoja į dvi kryptis – į vadinamąsias pakrantėje „įkalintas“ bangas, kurios sklinda į šiaurę ir pietus palei krantus.

    Tekste nurodoma, kad toks bangos šakų judėjimas gali siekti apie 10 kilometrų per valandą greitį. Dėl to potencialiai pažeidžiamos ne tik Kalifornijos pakrantės – rizika apima visus rytinio Ramiojo vandenyno pakraščius.

    Kalifornijoje ir kitur bangos poveikis prisidės prie įprasto potvynių-atoslūgių ritmo. D. Webbas teigia, kad labiausiai tikėtinas scenarijus – laikotarpis, kai „išsikraipys“ normalus potvynių ciklas ir tiek aukštas, tiek žemas potvynis bus aukštesnis nei įprastai.

    Kodėl audros per aukštą potvynį pavojingiausios

    Kalifornijos pakrančių komisijos vykdomoji direktorė Kate Huckelbridge rugsėjo 11 dieną išplatintame memorandume įspėjo pakrančių gyventojus ruoštis ekstremalioms sąlygoms, įskaitant užliejimą.

    Ji pabrėžė, kad iš ankstesnių El Ninjo epizodų žinoma taisyklė paprasta: didžiausi nuostoliai dažniausiai fiksuojami tuomet, kai stipriausios audros sutampa su aukščiausiais potvyniais.

    D. Webbas taip pat priminė, kad vien audros gali pakelti pakrančių vandens lygį daugiau nei 1 metru. Tokiais atvejais papildomi keliolika centimetrų dėl bangos reiškia, kad pavojinga riba pasiekiama greičiau.

    Tekste nurodoma, kad Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas, reaguodamas į prognozuojamas sąlygas, paskelbė nepaprastąją padėtį, kad valstija galėtų iš anksto mobilizuoti įrangą ir išteklius.

    Taip pat pažymima, kad per vieną El Ninjo reiškinį gali pasitaikyti kelios vidinės Kelvino bangos, o didžiausios dažniausiai fiksuojamos žiemą. Vis dėlto D. Webbas abejoja, kad šįkart susidarys daugiau nei viena pilna banga.

  • Kaip pasiruošę nelaimei: apklausa ragina įsivertinti atsargas ir evakuacijos planą

    Stichinės nelaimės ir kitos krizės dažnai užklumpa netikėtai, tačiau pasiruošimas gali lemti, kiek stipriai jos paveiks kasdienį gyvenimą. „Live Science“ skaitytojus kviečia įsivertinti, ar jie turi tai, ko prireiktų nelaimės atveju – nuo atsargų iki aiškaus veiksmų plano.

    Tekste primenama, kad šiemet prognozuojamas „super“ El Ninjo gali reikšti didesnę audringų orų ir potvynių riziką JAV, todėl ekspertai amerikiečiams rekomenduoja pasirūpinti maisto atsargomis. Potvyniai – tik vienas iš galimų scenarijų, kurie gali sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą.

    Minimos ir kitos grėsmės: miškų gaisrai, elektros tiekimo sutrikimai, žemės drebėjimai. Nors dalies įvykių iš anksto numatyti neįmanoma, pasiruošimas gali sumažinti nuostolius ir stresą, o pirmosios valandos po įvykio dažnai būna svarbiausios.

    Pabrėžiama, kad žmonių pasirengimo lygis labai skiriasi: vieni nuolat kaupia vandens, maisto ir pirmosios pagalbos priemonių atsargas, kiti yra susitarę dėl šeimos susitikimo vietos ir turi avarinius kontaktus, o dalis – nieko nedaro. Nors vienos „saugiausios vietos“ pasaulyje globaliai katastrofai nėra, konkrečių žingsnių imtis galima beveik visur.

    Ką siūloma turėti ir apsvarstyti

    Kaip pavyzdžiai įvardijami keli baziniai pasirengimo elementai: skubios pagalbos rinkinys su maistu, vandeniu ir pirmosios pagalbos priemonėmis. Tokios atsargos gali būti ypač svarbios, jei sutrinka tiekimas ar kurį laiką nėra galimybės greitai apsipirkti.

    Taip pat minimas evakuacijos planas – iš anksto apgalvota, ką daryti ir kur vykti, jei tektų skubiai palikti namus. Praktikoje tai gali reikšti suplanuotus maršrutus, susitikimo vietą šeimai ir aiškius susitarimus, kaip susisiekti.

    Be to, rekomenduojama turėti aiškų sąrašą, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje: kokie yra svarbiausi kontaktai, kaip informuosite artimuosius ir kokius būtiniausius daiktus pasiimsite. Tokie susitarimai ypač aktualūs šeimoms ir žmonėms, gyvenantiems vietovėse, kur krizės rizika didesnė.

    Apklausa: kiek esate pasiruošę?

    Publikacijoje skaitytojai raginami atsakyti į apklausą ir pasidalinti, kaip jie ruošiasi nenumatytiems įvykiams arba kas sudaro jų „nelaimės krepšį“. Pagrindinė mintis paprasta: pasiruošimas nėra vienkartinis veiksmas – tai įpročiai, kurie gali padėti, kai situacija tampa nevaldoma.

  • Tyrimas rodo: gyvūnai Žemėje galėjo atsirasti iki 200 mln. metų anksčiau nei manyta

    Naujas modeliavimu paremtas tyrimas kelia intrigą dėl gyvūnų kilmės: jie galėjo atsirasti iki 200 milijonų metų anksčiau, nei leidžia spręsti seniausios iki šiol rastos fosilijos.

    Iki šiol ankstyviausi patikimi gyvūnų fosilijų įrodymai buvo siejami su maždaug 574 milijonų metų senumu, iš Ediakaro periodo. Apie naujas išvadas praneša „Live Science“.

    Mokslininkai pabrėžia, kad fosilijų įrašas yra netolygus: net ir itin gerai išsilaikiusiose uolienose gyvūnų fosilijos gali tiesiog neatsirasti arba dar nebūti aptiktos, todėl vien juo remtis rizikinga.

    Pasak tyrėjų, tai gali reikšti, jog gyvūnų evoliucijos „pirmasis skyrius“ fosilijose kol kas tiesiog nėra užfiksuotas, o tikroji jų pradžia galėjo nusikelti į 800–700 milijonų metų laikotarpį.

    Kas keičia ankstesnį pasakojimą

    Tyrime, publikuotame žurnale „Science Advances“, keliama mintis, kad gyvūnų nebuvimas kai kuriuose išskirtinai gerai išsilaikiusiuose telkiniuose nebūtinai reiškia, jog tuo metu gyvūnų dar nebuvo.

    Mokslininkai primena, kad fosilijos ne visada susidaro: tam reikia specifinių aplinkos sąlygų, o taip pat svarbu, ar tyrėjai apskritai ieško „tinkamose“ vietose ir sluoksniuose.

    Tyrėjų komanda analizavo daugiau nei 140 mėginių iš Kheseen biotos Mongolijoje – telkinio, kuris yra daugiau nei 40 milijonų metų „jaunesnis“ nei maždaug 590 milijonų metų senumo Weng’an telkinys Kinijoje.

    Naudojant skenuojančią elektroninę mikroskopiją uolienose buvo aptikta ypač detaliai išsilaikiusių mikrofosilijų, įskaitant smulkius sferinius organizmus ir į embrionus panašias struktūras su vidinėmis ląstelėmis.

    Vis dėlto, nepaisant puikaus išsilaikymo, šių mikrofosilijų nepavyko patikimai priskirti gyvūnams. Tyrėjų teigimu, tai svarbu todėl, kad tuo laikotarpiu gyvūnai Žemėje jau egzistavo kitur, tačiau konkrečiame telkinyje jų pėdsakų vis tiek nematyti.

    Kaip čia padeda „molekuliniai laikrodžiai“

    Susidūrę su fosilijų spragomis mokslininkai pasitelkė vadinamąją molekulinio laikrodžio analizę – metodą, kai gyvūnų kilmė ir evoliuciniai išsišakojimai vertinami lyginant šiuolaikinių rūšių genetinius skirtumus su genetinių pokyčių tempais.

    Tyrime nurodoma, kad, naudojant „jaunesnius“ geologinius riboženklius, gyvūnų kilmė atrodė gana vėlyva, tačiau pasirinkus „senesnius“ geologinius apribojimus (uolienų formacijas Norvegijoje, Australijoje ir Arizonoje) datavimas pasislinko atgal maždaug 200 milijonų metų.

    Patys autoriai pabrėžia, kad tokia analizė neįrodo, jog gyvūnai tikrai egzistavo prieš 800 milijonų metų – ji rodo, kiek toli atgal galėtų siekti jų evoliucinė istorija, jei fosilijų įrašas yra neišsamus.

    Kokie dar ženklai minimi

    Tyrime taip pat primenama, kad egzistuoja ir kitų užuominų apie senesnę gyvūnų istoriją: kai kurie cheminiai „fosilijų“ pėdsakai (biomarkeriai) buvo interpretuojami kaip su kempinėmis suderinamas signalas, galintis siekti bent 650 milijonų metų senumą.

    Jei gyvūnų kilmė iš tiesų nusikeltų į 800 milijonų metų laikotarpį, tai sutaptų su vėlyvojo neoproterozojaus epocha ir galimai priartėtų prie laikotarpio, kai Žemė patyrė itin didelius apledėjimus, vadinamus „Sniego gniūžtės Žeme“.

    Mokslininkai teigia planuojantys toliau ieškoti įrodymų skirtingose neoproterozojaus uolienose, tikėdamiesi aptikti naujų fosilinių pėdsakų, kurie padėtų tiksliau atsakyti į klausimą, kada iš tiesų prasidėjo gyvūnų karalystės istorija.

  • „Super“ El Ninjas prakalbino Atakamos dykumą: Čilėje pražydo milijonai laukinių gėlių

    Viena sausiausių vietų Žemėje – Čilės Atakamos dykuma – šiemet netikėtai nusidažė ryškiomis spalvomis: po gausesnių liūčių čia masiškai pražydo laukinės gėlės.

    Šį reiškinį, vietinių vadinamą „desierto florido“ („žydinčia dykuma“), paskatino išskirtinai stiprus, vadinamasis „super“ El Ninjo, rašo „Live Science“.

    Paprastai Atakamoje per metus iškrenta tik apie 15 milimetrų kritulių, tačiau šįkart lietus pažadino po smėliu glūdinčias sėklas ir svogūnėlius, kurie gali išbūti ramybės būsenoje ištisus metus.

    Skelbiama, kad tarp liepos ir rugpjūčio kai kuriuose Čilės regionuose fiksuotas rekordinių kritulių kiekis – kai kur iškrito daugiau kaip 190 milimetrų lietaus, o tai vietomis sukėlė ir potvynius.

    Žydėjimas – retas ir trumpalaikis

    Čilės Nacionalinės miškų korporacijos (CONAF) saugomų teritorijų departamento vadovas Jorge Carabantes naujienų agentūrai „The Associated Press“ teigė, kad reiškinys yra išskirtinis: žydinčioje dykumoje suskaičiuojama daugiau nei 200 augalų rūšių.

    Anot jo, tai ne tik neįprastas, bet ir itin platus žydėjimas – dykumą gėlės šiemet padengė maždaug 17 000 kvadratinių kilometrų plote. CONAF atstovai tai įvardijo kaip didžiausią žydėjimą nuo 1997 metų.

    Vietomis smėlingas lygumas ir kalvų šlaitus nuspalvino violetiniai, rožiniai, balti, raudoni ir geltoni žiedai – teritorijos, kurios didžiąją metų dalį atrodo beveik negyvos.

    Tačiau šis reginys ilgai netruks: pasibaigus pietų pusrutulio pavasariui didžioji dalis žiedų nunyks, o augalai vėl paliks sėklas ir svogūnėlius laukti kito neįprastai lietingo sezono.

    Turistams ir fotografams – traukos objektas

    Žydėjimas vilioja turistus ir fotografus – ryškios spalvos ypač išryškėja tamsių Atakamos kalnų fone ir po dažnai giedru Čilės dangumi.

    Kartu specialistai primena, kad toks reiškinys gali būti dvilypis: nors jis suteikia unikalią galimybę išvysti „pražydusią“ dykumą, gausesni krituliai dalyje teritorijų reiškė ir didesnę potvynių riziką.

  • „Marble“ pritraukė 3,75 mln. dolerių: kurs DI „kolegas“, kurie mokosi stebėdami darbuotojus

    „Marble“ pritraukė 3,75 mln. dolerių: kurs DI „kolegas“, kurie mokosi stebėdami darbuotojus

    DI startuolis „Marble Cognition“ („Marble“) pritraukė 3,75 mln. dolerių ikisėklinės (pre-seed) investicijų etapą, kuriuo siekia kurti vadinamuosius DI „bendradarbius“ – agentus, galinčius perimti realius įmonių procesus.

    Investicijų raundą kartu vedė fondai „Heartcore“ ir „Seedcamp“, o prie jo prisidėjo ir verslo angelai, tarp jų – „Datadog“ valdybos narys, „Personio“ įkūrėjas bei vadovai iš „McKinsey“, „Mistral AI“ ir „Lovable“.

    „Marble“ įkurta 2025 metų pabaigoje – ją įsteigė Felixas Rösneris ir Christophe’as Schmitas. Įmonė kuria technologiją, kuri padėtų bendrovėms identifikuoti, suprasti ir automatizuoti vidinius verslo procesus.

    Startuolio idėja remiasi problema, su kuria susiduria daug organizacijų: net ir norint diegti automatizavimą, didelė dalis kasdienių veiklų nėra aiškiai aprašytos – informacija išsibarsto el. laiškuose, skaičiuoklėse ar tiesiog darbuotojų patirtyje.

    Kodėl automatizuoti taip sunku?

    Didėjant DI galimybėms, įmonės vis dažniau tikisi automatizuoti operacines užduotis. Tačiau pirmasis barjeras dažnai būna labai paprastas – organizacija pati tiksliai nežino, kaip konkretus darbas iš tiesų atliekamas, nes procesai nėra dokumentuoti.

    „Marble“ nurodo, kad tarp įmonių, su kuriomis ji dirba, apie 90 proc. pagrindinių verslo procesų nėra formaliai aprašyti. Tokiu atveju DI sprendimams sunku „paaiškinti“, ką ir kokia seka jie turėtų atlikti.

    Kaip pavyzdį platesniam kontekstui „Marble“ mini ir „McKinsey“ vertinimą, kad esamos technologijos teoriškai galėtų automatizuoti maždaug 57 proc. darbo valandų JAV.

    Kaip veikia „Marble Coworkers“

    Startuolis siekia pirmiausia „išversti“ kasdienį darbą į struktūruotą formą. Tam „Marble“ analizuoja, kaip darbuotojai atlieka užduotis, ir šią veiklą paverčia procesų žemėlapiais, kuriuos gali suprasti DI sistemos.

    Remiantis tokiais žemėlapiais kuriami DI agentai „Marble Coworkers“, galintys vykdyti procesus naudodami įmonėje jau esamus įrankius. Ten, kur reikia sprendimo, patvirtinimo ar atsakomybės, paliekama žmogaus įsitraukimo galimybė.

    „Kiekviena įmonė, su kuria kalbamės, nori, kad DI perimtų realų darbą. Bet niekas negali pasakyti DI, kaip tas darbas iš tikrųjų daromas. Tad mes pirmiausia išsprendžiame tai. Mūsų „bendradarbiai“ stebi, kaip darbas vyksta, prieš jį perimdami. Jie tai daro taip, kaip daro geriausi jūsų žmonės“, – sakė vienas iš „Marble“ bendraįkūrėjų Felixas Rösneris.

    Stebėjimas per kompiuterio programą ir privatumo ribos

    Technologija naudoja darbalaukio (desktop) programą, kuri stebi darbo eigą skirtingose verslo programose – ekrano veiklą, paspaudimus ir klavišų paspaudimus. Taip fiksuojama, kokiais žingsniais darbuotojai pasiekia rezultatą.

    Pasak „Marble“, informacija anonimizuojama dar iki to momento, kai ją galėtų pasiekti darbuotojai ar DI modeliai, o analizė atliekama apibendrintai, ne individualiu lygiu. Taip pat teigiama, kad programa nestebi privačių programėlių, privačių naršyklės skirtukų ar veiklos ne darbo metu, o stebėjimą bet kada galima pristabdyti.

    „Marble“ skelbia, kad jos sprendimas jau diegiamas keliose organizacijose, įskaitant EGYM, „Mutares“ ir „Enam“, taip pat kitose technologijų bendrovėse bei privataus kapitalo remiamuose versluose.

    Naujas finansavimas bus skirtas „Marble“ modeliavimo (inference) pajėgumams plėsti, inžinierių komandai Miunchene auginti ir startui JAV rinkoje paremti.

  • Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzijoje įkurta gynybos technologijų startuolė „Gallium Defense“ baigė 7,1 mln. eurų sieklos investicijų etapą ir pirmą kartą plačiau pristatė savo kuriamą dronų aptikimo sprendimą.

    Investicijų etapui vadovavo „Keen Venture Partners“ ir „360 Capital“, prie jo taip pat prisidėjo „Omnes Capital“ bei „Polytechnique Ventures“, rašo „Tech.eu“.

    Bendrovė kuria „GDS-10“ – programiškai valdomą X juostos aktyvią elektroniniu būdu skenuojamą (AESA) radarų sistemą, skirtą aptikti pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus iki 10 kilometrų atstumu.

    Startuolio tikslas – pasiekti, kad tokios klasės radaras būtų gerokai pigesnis ir lengviau diegiamas didesniais kiekiais nei įprasti analogiški sprendimai, ypač ten, kur reikia dengti daug objektų ar teritorijų.

    „GDS-10“: kokių galimybių siekiama

    „Gallium Defense“ nurodo siekianti 360 laipsnių horizontalaus ir 90 laipsnių vertikalaus aprėpties, gebėjimo sekti dronų spiečius, atsparumo trikdymui bei veikimo dieną ir naktį įvairiomis oro sąlygomis.

    Kuriamos dvi versijos: viena skirta kritinės infrastruktūros apsaugai, kita – kariniam naudojimui.

    Tokio tipo sprendimai tampa vis aktualesni augant mažų dronų naudojimui – nuo neteisėto skraidinimo prie strateginių objektų iki karo veiksmuose plačiai taikomų FPV dronų.

    Kaip planuojama mažinti radarų kainą

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Ericas Fournier pabrėžia, kad idėja – kiek įmanoma remtis jau rinkoje esančiais komponentais, o ne viską kurti nuo nulio. Jo teigimu, tai leidžia sutaupyti laiko ir lėšų, o kartais – net pagerinti rezultatus.

    „Gallium Defense“ radarą skirsto į tris pagrindines dalis: anteną („raumenį“), signalų apdorojimo sistemą („smegenis“) ir duomenų perdavimo grandį („tiltą“).

    Antenos dalyje bendrovė remiasi 5G telekomunikacijose plačiai naudojamais galio pagrindo komponentais, kurie gaminami dideliu mastu. Startuolis teigia, kad taip pavyko sumažinti antenos vieneto kainą daugiau nei dešimteriopai.

    Signalams apdoroti, pasak E. Fournier, pasitelkiama „NVIDIA“ kompiuterijos technologija, o sujungimui tarp antenos ir apdorojimo sistemos adaptuojama didelės spartos optinė įranga, naudojama telekomunikacijose.

    Bandymai ir planuojamas komercinis startas

    Bendrovė teigia jau sukūrusi dvi veikiančias antenas ir kontroliuojamomis sąlygomis demonstravusi 1 klasės dronų aptikimą 10 kilometrų atstumu. Kartu pripažįstama, kad tai vyko esant palankioms oro sąlygoms ir žinant taikinio vietą.

    „Gallium Defense“ nurodo sistemą tobulinanti iteracijomis: kas dvi savaites atnaujina sprendimą ir kas mėnesį rengia lauko bandymus pagal operatorių grįžtamąjį ryšį.

    Komercinius užsakymus planuojama atverti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kam tai gali būti aktualu

    „Gallium Defense“ pozicionuoja savo produktą kaip spragą užpildantį sprendimą tarp pigesnių radarų, kurių aptikimo nuotolis dažnai neviršija 5 kilometrų, ir aukštos klasės sistemų, kurios gali veikti didesniais atstumais, bet kainuoja gerokai daugiau.

    Startuolio vertinimu, ankstesnis aptikimas gali suteikti papildomų minučių reakcijai – tai ypač svarbu saugant karinius objektus ar kritinę infrastruktūrą.

    Tarp galimų klientų įvardijamos energetikos įmonės, duomenų centrų operatoriai, oro uostai, logistikos objektai ir organizacijos, atsakingos už viešųjų erdvių apsaugą.

    Kitas žingsnis – gamyba dideliu mastu

    Turėdama pagrindinę architektūrą, bendrovė dabar akcentuoja industrializaciją: planuojama augti nuo maždaug 15 darbuotojų iki maždaug 50 ir kurti gamybos bei tiekimo grandines.

    Finansavimas taip pat bus skirtas tolesniam prototipų vystymui, dirbtinio intelekto sprendimams ir demonstracijoms operatoriams Europoje bei NATO sąjungininkų šalyse.

    Be dronų aptikimo, „Gallium Defense“ svarsto ir gretimas kryptis, pavyzdžiui, elektroninės kovos sprendimus, tačiau konkrečių plėtros planų kol kas neįsipareigoja įvardyti.

  • Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“, kuriantis hipergarsines ilgo nuotolio raketas, pranešė pritraukęs 100 mln. eurų investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos padės paspartinti vadinamųjų „deep-strike“ (giluminio smūgio) sistemų kūrimą.

    Apie finansavimo etapą skelbiama „Hypersonica“ pranešime: tai B serijos investicija, kuriai bendrai vadovavo JAV investuotojai „Lightspeed“ ir „General Catalyst“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Plural“ ir „201 Ventures“.

    Dabartinis raundas seka po A serijos finansavimo, kai šių metų vasarį bendrovė buvo pritraukusi 23,2 mln. eurų. Tuomet pagrindiniu investuotoju buvo „Plural“, dalyvaujant ir „General Catalyst“ bei „201 Ventures“.

    Startuolis, kurio pagrindinė būstinė yra Miunchene, o dukterinė įmonė veikia Londone, siekia karines technologijas kurti greičiau ir pigiau nei tradicinės gynybos bendrovės. Kartu akcentuojamas tikslas – kad Europa turėtų savarankišką ilgo nuotolio smūgio sprendimą ir mažiau priklausytų nuo JAV technologijų.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Bendrovė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos spartinti raketų kūrimą, didinti bandymų apimtis ir plėsti veiklą visoje Europoje. Taip pat planuojama sukurti šimtus inžinerijos ir gamybos darbo vietų Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

    „Hypersonica“ buvo įkurta 2023 metais. Įmonė pabrėžia, kad technologijas vysto ir kontroliuoja Europoje.

    Ryšys su JK ir Vokietijos susitarimu

    „Hypersonica“ minima kaip platesnio Jungtinės Karalystės ir Vokietijos bendradarbiavimo dalis pagal vadinamąjį „Trinity House Agreement“. Šiuo susitarimu numatoma kartu kurti ilgo nuotolio įprastinės (ne branduolinės) ginkluotės sprendimus, įskaitant hipergarsines sistemas.

    Skelbiama, kad susitarimo kontekste kalbama apie sistemas, kurių nuotolis viršija 2 000 kilometrų. „Hypersonica“ tikslas – iki 2029 metų sukurti hipergarsines giluminio smūgio sistemas, kartu stiprinant platesnę Europos technologinę ir gamybinę bazę.

    Įkūrėjai: diskusija Europoje baigėsi

    Bendrovės bendraįkūrėjai ir vadovai dr. Philippas Kerthas (CEO) bei dr. Marcas Ewenzas (CTO) teigia, kad diskusija, ar Europai reikia hipergarsinių giluminio smūgio pajėgumų, jau baigėsi.

    Pasak jų, vyriausybės pripažino tokio pajėgumo poreikį ir pradėjo finansuoti programas, o svarbiausias iššūkis dabar – realus įgyvendinimas. Jie taip pat tikina, kad naujos kartos hipergarsines sistemas Europoje galima sukurti greičiau ir pigiau, nei įprastai manoma.

  • Londono LO:TECH pritraukė 12 mln. dolerių: plėsis į JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regioną

    Londono LO:TECH pritraukė 12 mln. dolerių: plėsis į JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regioną

    Londone įsikūrusi kapitalo rinkų bendrovė LO:TECH pritraukė 12 mln. JAV dolerių A serijos investicijų. Įmonė kuria prekybos infrastruktūrą, pritaikytą visą parą veikiančioms ir blokų grandinės (onchain) rinkoms.

    Finansavimo raundui vadovavo investicijų bendrovė MMC, dalyvavo esami investuotojai „Faction“ ir „13 Books Capital“, taip pat „Atka“. LO:TECH savo veiklą orientuoja į prekybą skirtingose platformose ir su įvairiomis turto klasėmis.

    Įmonę įkūrė Timas Meggsas (vadovas) ir Marcusas Horsley (technologijų vadovas). LO:TECH sprendimai skirti veikti nuolat – tiek tradicinėse finansų rinkose, kurios įprastai turi fiksuotas prekybos valandas, tiek skaitmeninio turto rinkose, veikiančiose 24/7.

    Bendrovė teigia, kad didėjant turto perkėlimui į blokų grandinės pagrindu veikiančias platformas, prekybos dalyviams vis labiau reikia infrastruktūros, galinčios „sujungti“ tradicines ir skaitmenines rinkas. LO:TECH siekia tai spręsti teikdama likvidumo ir pavedimų įvykdymo paslaugas instituciniams klientams.

    Prekyba 24/7 ir „onchain“ rinkose

    LO:TECH pabrėžia, kad kapitalo rinkos ilgą laiką buvo kuriamos pagal dienos darbo ritmą, o rizika ir prekyba vis dažniau persikelia į nuolat veikiančias sistemas. Dėl to, pasak įmonės, atsiranda poreikis infrastruktūrai, kuri nuo pat pradžių suprojektuota visą parą veikiančioms rinkoms.

    Įmonė neseniai pristatė pavedimų įvykdymo paslaugas, paremtas jos sukurta infrastruktūra, leidžiančia dirbti tiek tradicinėse, tiek skaitmeninio turto bei prognozių rinkose. Tikslas – padėti instituciniams klientams prekiauti efektyviau skirtingose aplinkose.

    „Kapitalo rinkos buvo sukurtos pasauliui, kuris atsidarydavo 8 valandą ryto ir užsidarydavo 16.30 valandą. Taip šiandien rizika jau nebeprekiaujama. Geriausios prekybos bendrovės pasaulyje yra technologiškai pažangios, bet jos užaugo ant tradicinės rinkų infrastruktūros. Mes savąją sukūrėme nuo nulio rinkoms, kurios veikia 24/7, onchain ir apima visas turto klases“, – sakė LO:TECH vadovas ir vienas įkūrėjų Timas Meggsas.

    Planuose – Niujorkas ir Singapūras

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus skirtas plėtrai į JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regioną. LO:TECH planuoja įsitvirtinti Niujorke ir Singapūre.

    Įmonė taip pat ketina plėsti pavedimų įvykdymo paslaugas instituciniams klientams ir siekti reguliacinių leidimų rinkose, į kurias žengia. Tarp planų minima ir galimybių gauti licencijas JAV paieška.

    Finansavimas sutampa su pokyčiais skaitmeninio turto rinkose, kur auga susidomėjimas tokenizuotu tradiciniu turtu. LO:TECH akcentuoja, kad didėjant tradicinių finansų ir blokų grandinės rinkų tarpusavio sąveikai, augs ir infrastruktūros, galinčios aptarnauti abi puses, poreikis.

    „Fintech“ ir skaitmeninio turto platformos juda į teritoriją, kuri anksčiau priklausė Volstritui. Norint tai daryti gerai, reikia prekybos partnerių, sukurtų pagal tai, kaip šios rinkos iš tiesų veikia. Yra vietos kapitalo rinkų bendrovei, kuri užaugo skaitmeniniame turte ir gali konkuruoti su didžiausiais tradicinių finansų vardais, ir mes manome, kad tokią bendrovę galima sukurti Londone“, – pridūrė LO:TECH technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Marcusas Horsley.

  • „Tesla“ atšaukė „Cybertruck“ planus: pikapas nebus parduodamas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje

    „Tesla“ atšaukė „Cybertruck“ planus: pikapas nebus parduodamas Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje

    „Tesla Cybertruck“ nepasirodys nei Australijoje, nei Naujojoje Zelandijoje – bendrovė apie tai informavo rezervacijų turėtojus el. paštu.

    Apie tokį laišką viešai prabilta forumuose, o informaciją pirmasis pastebėjo portalas „Electrek“.

    Šis sprendimas užbaigia septynerius metus trukusį laukimą: „Cybertruck“ Australijoje buvo galima iš anksto užsisakyti nuo pat 2019 metų lapkritį įvykusio pristatymo.

    Nors modelis galiausiai startavo JAV ir keliose kitose rinkose, jo pardavimai, kaip teigiama, buvo mažesni nei tikėtasi, o eksportui reikalingas pritaikymas skirtingoms taisyklėms – sudėtingas procesas.

    Septynerių metų laukimas baigėsi

    Iš pradžių „Cybertruck“ gamybą „Tesla“ buvo žadėjusi pradėti 2021 metais, tačiau terminas gerokai nusikėlė. Ilgainiui nerūdijančio plieno pikapas vis dėlto pasiekė pirkėjus JAV.

    Tekste pabrėžiama, kad pikapas turėjo paskatinti spartesnį perėjimą prie elektrinių sunkvežimių, tačiau šis segmentas JAV rinkoje yra itin konkurencingas.

    Taip pat pažymima, kad pirkėjus atbaidė aukšta kaina bei nuogąstavimai dėl nuvažiuojamo atstumo tempiant priekabą.

    Ką siūlo rezervacijų turėtojams

    „Tesla“ rezervavusiems „Cybertruck“ žada grąžinti visą sumokėtą avansą.

    Be to, kaip nurodoma, siūloma ir vienerių metų „Full Self-Driving“ prenumerata, jei vietoje pikapo būtų rezervuojamas „Model 3“ arba „Model Y“.

    Signalas apie „Tesla“ prioritetus

    Tekste sprendimas aiškinamas ir tuo, kad pasaulinė „Cybertruck“ plėtra, vertinant pagal „Tesla“ standartus, nebuvo sėkminga, todėl atsisakyti tolesnių eksporto rinkų – logiška.

    Australija ir Naujoji Zelandija turi skirtingą reguliacinę aplinką nei JAV, o tai reiškia papildomą lokalizavimo darbą ir kaštus.

    Galiausiai atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad abiejose rinkose auga kiniškų elektromobilių dalis, o tai silpnina „Tesla“ pozicijas – brangus didelis pikapas tokioje aplinkoje vargu ar taptų masiniu produktu.

  • GM pristatė, kaip keisis jos automobiliai: 4-os kartos EV platforma, „OnStar AI“ ir naujas „smegenų“ kompiuteris

    GM pristatė, kaip keisis jos automobiliai: 4-os kartos EV platforma, „OnStar AI“ ir naujas „smegenų“ kompiuteris

    „General Motors“ (GM) parodė, kad ateities jos automobiliai bus kuriami visai kitaip: didžiausias dėmesys skiriamas centralizuotam kompiuteriui, atnaujinimams „oru“ ir naujos kartos elektromobilių platformai.

    Per kasmetinį technologijų renginį „GM Forward“ bendrovės vadovai pristatė kryptį, kuri apima 4-os kartos EV platformą, naują elektros architektūrą su centriniu skaičiavimo bloku ir dirbtinio intelekto asistentą „OnStar AI“.

    GM teigimu, šie sprendimai turėtų padėti kurti lengvesnius ir efektyvesnius elektromobilius, o programinė įranga bei ryšio galimybės taps svarbesnės net ir vidaus degimo variklius turinčiuose modeliuose.

    Praktinė žinutė pirkėjams paprasta: automobiliuose daugės „išmanumo“, atsiras daugiau nuotolinių atnaujinimų, o elektromobilių savikaina, pasak gamintojo, turėtų mažėti.

    4-os kartos elektromobilių platforma

    GM pristatė 4-os kartos elektromobilių platformą, kuri, kaip teigiama, bus kuriama aplink prizminius, struktūriškai integruotus ličio ir mangano (LMR) tipo akumuliatorius.

    Bendrovė tikina, kad tokie elementai galėtų pasiūlyti energijos tankį, panašų į daug nikelio turinčias celes, o kainą – artimesnę ličio geležies fosfato sprendimams. GM atstovai pabrėžė, kad elektromobiliuose didžiausia sąnaudų dalis yra būtent celė.

    Tarp deklaruojamų patobulinimų minimi mažesnė automobilio masė, didesnis efektyvumas, mažesnis reikalingas akumuliatoriaus dydis tam pačiam nuvažiuojamam atstumui ir geresnė aerodinamika. Taip pat žadama, kad varikliuose ir galios elektronikoje bus naudojama gerokai mažiau detalių.

    Kol kas GM neįvardija, kada ši platforma pasirodys rinkoje ir kurie modeliai ją gaus pirmieji. Bendrovė tik nurodo, kad orientuojasi į populiariausius segmentus, o tai, gamintojo atstovo teigimu, reiškia krosoverius.

    Centralizuota kompiuterio architektūra

    Kartu su nauja EV platforma GM kuria labiau centralizuotą elektros architektūrą. Idėja – sujungti funkcijas, kurios šiandien dažnai išskaidytos į daugybę atskirų valdymo blokų, į vieną galingą „centrinį kompiuterį“.

    Šio sprendimo branduolys – Central Compute Unit (CCU), kuris turėtų prižiūrėti įvairias automobilio sistemas: nuo pavaros ir saugos iki važiuoklės valdymo. GM tai sieja su geresnėmis skaitmeninėmis funkcijomis, greitesniu ryšiu ir kokybiškesniais atnaujinimais nuotoliniu būdu.

    Gamintojas teigia, kad toks perėjimas leistų sumažinti laidyną, smarkiai padidinti skaičiavimo galią ir pagreitinti mobilųjį ryšį automobilyje.

    Skelbiama, kad ši architektūra debiutuos 2028 metų „Cadillac Escalade IQ“, o vėliau turėtų atsirasti ir kituose GM automobiliuose, pradedant trijų eilių visureigiais bei pikapais.

    „OnStar AI“ ir nauja „OnStar“ programėlė

    GM taip pat patvirtino, kad netrukus pradės diegti savo DI asistentą „OnStar AI“. Bendrovės teigimu, artimiausiais mėnesiais jis pasieks 2027 metų „Cadillac Lyriq“ per nuotolinį atnaujinimą, o vėliau plėsis ir į kitus modelius.

    Gamintojas „OnStar AI“ pristato kaip atsaką į automobiliuose atsirandančius vis ambicingesnius DI asistentus. GM teigia, kad naujasis asistentas leis natūraliau valdyti automobilio funkcijas ir lengviau rasti atsakymus į su automobiliu susijusius klausimus.

    Scenoje GM atstovas pateikė pavyzdį, kad asistentas galėtų ne tik informuoti apie vėlavimą, bet ir pasiūlyti praktiškus sprendimus kasdienėms situacijoms, pavyzdžiui, pakeisti maršrutą ar perskirstyti šeimos planus.

    Kartu GM pranešė, kad kitais metais planuoja paleisti naują „OnStar“ programėlę, kuri pakeistų skirtingų GM prekės ženklų atskiras programėles. Ta pati programėlė turėtų pasiūlyti ir kameromis paremtą automobilio stebėjimo funkciją, panašią į „Tesla“ „Sentry Mode“.

    GM taip pat užsiminė, kad, pasitelkdama naujus DI įrankius ir lygiagretų kūrimą, siekia sutrumpinti naujų automobilių projektavimo laiką iki maždaug dvejų metų, kai įprastai tai trunka 4–5 metus.