Naujas modeliavimu paremtas tyrimas kelia intrigą dėl gyvūnų kilmės: jie galėjo atsirasti iki 200 milijonų metų anksčiau, nei leidžia spręsti seniausios iki šiol rastos fosilijos.
Iki šiol ankstyviausi patikimi gyvūnų fosilijų įrodymai buvo siejami su maždaug 574 milijonų metų senumu, iš Ediakaro periodo. Apie naujas išvadas praneša „Live Science“.
Mokslininkai pabrėžia, kad fosilijų įrašas yra netolygus: net ir itin gerai išsilaikiusiose uolienose gyvūnų fosilijos gali tiesiog neatsirasti arba dar nebūti aptiktos, todėl vien juo remtis rizikinga.
Pasak tyrėjų, tai gali reikšti, jog gyvūnų evoliucijos „pirmasis skyrius“ fosilijose kol kas tiesiog nėra užfiksuotas, o tikroji jų pradžia galėjo nusikelti į 800–700 milijonų metų laikotarpį.
Kas keičia ankstesnį pasakojimą
Tyrime, publikuotame žurnale „Science Advances“, keliama mintis, kad gyvūnų nebuvimas kai kuriuose išskirtinai gerai išsilaikiusiuose telkiniuose nebūtinai reiškia, jog tuo metu gyvūnų dar nebuvo.
Mokslininkai primena, kad fosilijos ne visada susidaro: tam reikia specifinių aplinkos sąlygų, o taip pat svarbu, ar tyrėjai apskritai ieško „tinkamose“ vietose ir sluoksniuose.
Tyrėjų komanda analizavo daugiau nei 140 mėginių iš Kheseen biotos Mongolijoje – telkinio, kuris yra daugiau nei 40 milijonų metų „jaunesnis“ nei maždaug 590 milijonų metų senumo Weng’an telkinys Kinijoje.
Naudojant skenuojančią elektroninę mikroskopiją uolienose buvo aptikta ypač detaliai išsilaikiusių mikrofosilijų, įskaitant smulkius sferinius organizmus ir į embrionus panašias struktūras su vidinėmis ląstelėmis.
Vis dėlto, nepaisant puikaus išsilaikymo, šių mikrofosilijų nepavyko patikimai priskirti gyvūnams. Tyrėjų teigimu, tai svarbu todėl, kad tuo laikotarpiu gyvūnai Žemėje jau egzistavo kitur, tačiau konkrečiame telkinyje jų pėdsakų vis tiek nematyti.
Kaip čia padeda „molekuliniai laikrodžiai“
Susidūrę su fosilijų spragomis mokslininkai pasitelkė vadinamąją molekulinio laikrodžio analizę – metodą, kai gyvūnų kilmė ir evoliuciniai išsišakojimai vertinami lyginant šiuolaikinių rūšių genetinius skirtumus su genetinių pokyčių tempais.
Tyrime nurodoma, kad, naudojant „jaunesnius“ geologinius riboženklius, gyvūnų kilmė atrodė gana vėlyva, tačiau pasirinkus „senesnius“ geologinius apribojimus (uolienų formacijas Norvegijoje, Australijoje ir Arizonoje) datavimas pasislinko atgal maždaug 200 milijonų metų.
Patys autoriai pabrėžia, kad tokia analizė neįrodo, jog gyvūnai tikrai egzistavo prieš 800 milijonų metų – ji rodo, kiek toli atgal galėtų siekti jų evoliucinė istorija, jei fosilijų įrašas yra neišsamus.
Kokie dar ženklai minimi
Tyrime taip pat primenama, kad egzistuoja ir kitų užuominų apie senesnę gyvūnų istoriją: kai kurie cheminiai „fosilijų“ pėdsakai (biomarkeriai) buvo interpretuojami kaip su kempinėmis suderinamas signalas, galintis siekti bent 650 milijonų metų senumą.
Jei gyvūnų kilmė iš tiesų nusikeltų į 800 milijonų metų laikotarpį, tai sutaptų su vėlyvojo neoproterozojaus epocha ir galimai priartėtų prie laikotarpio, kai Žemė patyrė itin didelius apledėjimus, vadinamus „Sniego gniūžtės Žeme“.
Mokslininkai teigia planuojantys toliau ieškoti įrodymų skirtingose neoproterozojaus uolienose, tikėdamiesi aptikti naujų fosilinių pėdsakų, kurie padėtų tiksliau atsakyti į klausimą, kada iš tiesų prasidėjo gyvūnų karalystės istorija.
Leave a Reply