CP v2

Blog

  • DI pramonėje: mažiau triukšmo, daugiau naudos – kodėl rezultatą lemia duomenys, žmonės ir technologija

    Dirbtinis intelektas pramonėje vis dažniau vertinamas ne kaip madinga naujovė, o kaip konkretus įrankis aiškioms problemoms spręsti. Gamybos įmonės DI taiko anomalijų aptikimui, prognozinei kokybės kontrolei ir įrenginių būklės stebėsenai, kai tai tiesiogiai mažina nuostolius ir prastovas.

    Praktika rodo, kad didžiausią grąžą DI duoda ten, kur procesai generuoja daug patikimų matavimų, o sprendimo sėkmę galima pamatuoti eurais, laiku ar broko sumažėjimu. Tokiais atvejais DI padeda greičiau pastebėti nukrypimus, sumažinti energijos švaistymą ir tiksliau prognozuoti, kada įrenginiui reikės priežiūros.

    Trys ramsčiai: duomenys, žmonės, technologija

    Efektyvų DI diegimą dažniausiai nulemia trys dalykai: duomenys, žmonės ir tinkamai parinkta technologija. Jei duomenys renkami nenuosekliai, jutikliai nesukalibruoti, o istorijoje daug spragų, net ir pažangiausias modelis duos abejotinus rezultatus.

    Pramonės skaitmenizacijos tyrimuose dažnai kartojasi ta pati problema: įmonės panaudoja tik dalį turimų duomenų, nes jie būna išbarstyti skirtingose sistemose arba netinkami analizei. Todėl dar prieš DI projektą neretai tenka sutvarkyti duomenų srautus, susitarti dėl rodiklių apibrėžimų ir užtikrinti kokybės kontrolę.

    „Dirbtinis intelektas yra toks geras, kokie geri yra duomenys, kuriais jis remiasi“, – sakė Marek Zamojski.

    Ne mažiau svarbus ir žmonių vaidmuo. Patyrę operatoriai bei procesų inžinieriai dažnai pastebi artėjančius gedimus iš garso, vibracijos ar darbo ritmo dar prieš tai, kai tai aiškiai užfiksuoja rodikliai, o DI sprendimams jų žinios reikalingos interpretacijai ir teisingam sprendimų priėmimui.

    Kada prognozinė priežiūra atsiperka?

    Prognozinė priežiūra dažnai įvardijama kaip vienas patraukliausių DI scenarijų, tačiau ji ne visada ekonomiškai pagrįsta. Jei įranga paprasta, o gedimų kaina maža, užtenka būkle paremto aptarnavimo arba įprastų planinių patikrų be sudėtingų modelių.

    Kai kuriuose projektuose didžiausia kliūtis yra ne programinė įranga, o matavimo infrastruktūros kaina. Jei norint sukurti patikimą prognozę reikia brangiai apmatuoti visą mazgą, investicija gali prilygti alternatyvai, pavyzdžiui, atsarginės įrangos įsigijimui ar kritinių dalių sandėliavimui.

    „DI diegimas nėra principas pirkau ir jis išspręs visas problemas. Reikia scenarijaus ir aiškaus klausimo, į kurį norime atsakyti“, – sakė Marek Zamojski.

    Darbuotojų baimės ir pokyčių valdymas

    Diegiant DI pramonėje dažnai išryškėja ir žmogiškasis faktorius: dalis darbuotojų nerimauja, kad sprendimai nuvertins jų patirtį arba ilgainiui pakeis jų vaidmenį. Todėl įmonėms svarbu nuo pradžių aiškiai komunikuoti, kad DI yra pagalbinė priemonė, o ne automatinis darbo vietų mažinimo planas.

    Praktiniai pavyzdžiai rodo, kad geriausiai veikia projektai, kuriuose operatoriai ir inžinieriai įtraukiami į problemos formulavimą. Kartais būtent cecho darbuotojai pirmieji įvardija paprastus, bet lemiamus parametrus, pavyzdžiui, drėgmę ar temperatūrą, o DI vėliau padeda šią patirtį paversti skaičiais ir taisyklėmis, tinkančiomis visai gamybai.

    Galiausiai DI pramonėje tampa brandesnis tada, kai jis vertinamas pragmatiškai: ne pagal pažadus, o pagal matuojamą efektą. Jei tikslas aiškus, duomenys patikimi, o komanda supranta procesą, DI gali tapti konkurencinio pranašumo dalimi, tačiau kai kuriais atvejais racionaliausias sprendimas yra jo atsisakyti.

  • Milžiniška banga Ramiajame vandenyne: „klajoklė“ pasiekė rekordą ir keičia prognozes

    Milžiniška banga Ramiajame vandenyne: „klajoklė“ pasiekė rekordą ir keičia prognozes

    2020 metų lapkritį prie Vankuverio salos, netoli Ucluelet Kanados Britų Kolumbijos provincijoje, staiga susiformavo neįprastai didelė pavienė banga. Ji pakėlė jūrinį matavimo plūdurą iki maždaug 17,6 metro aukščio ir užfiksavo reiškinį, apie kurį ilgai buvo kalbama kaip apie legendą.

    Vėliau mokslininkai patvirtino, kad tai buvo itin ekstremali vadinamoji klajoklė banga. Nors ji nebuvo pati aukščiausia istorijoje, jos santykis su aplinkinėmis bangomis buvo rekordinis, todėl įvykis laikomas vienu reikšmingiausių kada nors instrumentais užfiksuotų.

    Kas yra klajoklė banga?

    Klajokle banga vadinama tokia, kuri yra daugiau nei du kartus aukštesnė už tuo metu aplink esančių bangų vidutinį aukštį. Tai reiškia, kad net ir esant palyginti įprastoms sąlygoms gali staiga iškilti pavienė, gerokai didesnė vandens siena.

    Prie Ucluelet užfiksuotas atvejis išsiskyrė tuo, kad banga buvo beveik tris kartus didesnė už aplinkines. Tokia proporcija mokslinėje literatūroje laikoma ypač reta, o kai kurie vertinimai rodo, kad panašaus masto reiškiniai vienoje vietoje gali pasitaikyti tik kartą per maždaug 1 300 metų.

    Kodėl šis įrašas svarbus

    Iki modernių jutiklių ir plūdurų tinklų klajoklės bangos dažnai likdavo nepatvirtintos, nes jos atsiranda staiga ir trumpam. Situaciją pakeitė nuolatiniai matavimai atviroje jūroje, kurie leidžia fiksuoti ne tik bangos aukštį, bet ir visą bangavimo spektrą.

    Klajoklių bangų realumą galutinai įtvirtino 1995 metų atvejis Šiaurės jūroje, kai didžiulė banga smogė naftos platformai prie Norvegijos. Nuo tada užfiksuota daugiau atvejų įvairiuose regionuose, o dalis istorinių laivų dingimų vėliau imta sieti su staigiais, itin dideliais bangų smūgiais.

    Ką rodo naujausi tyrimai

    Mokslininkai pabrėžia, kad dabartiniai bangavimo prognozavimo modeliai ne visada tiksliai atspindi retų ekstremalių bangų tikimybę. Naujesnės analizės, paremtos daugelio metų realių plūdurų duomenimis, rodo, kad modeliai gali nuvertinti pačius rečiausius, bet pavojingiausius bangų scenarijus.

    Tyrėjai taip pat ieško ankstyvų požymių, kurie leistų įspėti apie artėjančią klajoklę bangą. Viena iš aptariamų užuominų yra staigus bangų tarpusavio sąryšio sumažėjimas ir greitas atsistatymas prieš pat ekstremalų šuolį, tačiau tokiai idėjai dar reikia patikros skirtinguose regionuose.

    Papildomą nerimą kelia ir klimato kaita: prognozuojama, kad kai kuriose vandenynų dalyse, įskaitant Šiaurės Ramųjį vandenyną, vidutiniai bangų aukščiai gali didėti. Tai nereiškia, kad klajoklės bangos taps kasdienybe, tačiau augantis bendras bangavimo fonas gali didinti riziką jūrų transportui, jūrinėms vėjo jėgainėms ir pakrančių infrastruktūrai.

    Ucluelet atvejis tapo svarbiu priminimu, kad pavojingiausi reiškiniai kartais pasirodo ten, kur jų mažiausiai tikimasi. Kuo daugiau pakrančių ir atviro vandenyno bus stebima realiu laiku, tuo didesnė tikimybė tiksliau vertinti riziką ir laiku priimti sprendimus, galinčius išgelbėti žmonių gyvybes.

  • „Amazon“ vėl mažina darbuotojų skaičių: apie 1 000 etatų atiteks DI sprendimams

    „Amazon“ patvirtino naują darbuotojų mažinimo bangą padalinyje, kuris atsakingas už elektroninės prekybos aptarnavimą. Bendrovė nurodo, kad dalis funkcijų bus perorganizuota, o kai kuriuos kasdienius procesus planuojama vis plačiau automatizuoti pasitelkiant dirbtinis intelektas sprendimus.

    Skelbiama, kad apie 1 000 darbuotojų JAV, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Indijoje jau gavo pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimą iki spalio pabaigos. Tai liečia biuro pozicijas pagrindinėje „Amazon“ mažmeninės prekybos grandyje, dažnai vadinamoje Stores.

    DI perima dalį biuro darbų

    Pasak įmonės, pakeitimai susiję su veiklos modelio peržiūra: siekiama supaprastinti procesus ir greičiau įgyvendinti prioritetus. Praktikoje tai reiškia, kad užduotys, kurios anksčiau būdavo atliekamos rankiniu būdu, vis dažniau perkeliamos į automatizuotas sistemas.

    „Pakeitėme kai kurias Stores veiklos dalis, nes manome, kad tokia struktūra leis geriau įgyvendinti mūsų prioritetus“, – sakė „Amazon“ atstovas.

    Įmonė pabrėžia, kad mažinimas nėra vienkartinis sprendimas, o platesnės transformacijos dalis. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija optimizuoti komandų dydį ir investuoti į automatizavimą, ypač ten, kur daug pasikartojančių užduočių.

    Ką sako vadovybė ir kas laukia toliau

    „Dirbtinis intelektas laikui bėgant turės įtakos užimtumui, ir viskas rodo, kad ateinančiais metais įmonė veiks su mažesniu darbuotojų skaičiumi“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Tuo pačiu „Amazon“ pabrėžia, kad dalyje rinkų ir padalinių samda tęsiasi, ypač logistikos grandyje, kur sezoniškumas ir pirkėjų srautai lemia didesnį laikinų darbuotojų poreikį. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos logiką: biuro funkcijos dažniau automatizuojamos, o fizinės operacijos sandėliuose išlieka mišrios, derinant žmones ir robotizaciją.

    Lenkijoje pateiktais duomenimis, „Amazon“ šalyje veikia nuo 2014 metų ir turi 12 logistikos centrų bei korporacinius biurus. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad paraleliai su procesų automatizavimu toliau investuoja į infrastruktūrą, tačiau administracinių funkcijų modelis keičiamas sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI diegimas dažniausiai pirmiausia paliečia klientų aptarnavimo, vidinių operacijų koordinavimo, turinio aprašymų kūrimo ir rutininių analitinių užduočių sritis. Tokiuose procesuose automatizavimas leidžia didinti našumą, bet kartu kelia spaudimą darbuotojų skaičiui ir reikalauja naujų kompetencijų.

  • Duomenų centrai plečiasi sparčiai: energetika mato naują verslo kryptį ir DI vaidmenį tinkle

    Duomenų centrų bumas Europoje ir Lietuvoje vis dažniau siejamas ne tik su skaitmenizacija, bet ir su energetikos ateitimi. Augantis skaičiavimo galios poreikis, ypač DI sprendimams, reiškia sparčiai didėjantį elektros vartojimą ir naujus reikalavimus tinklams. Energetikos sektorius tai mato kaip iššūkį, bet kartu ir kaip galimybę kurti naujas paslaugas.

    Energetikos įmonės diskusijose apie skaitmenizaciją dažniausiai pabrėžia vieną dalyką: prieš statant naujas linijas verta maksimaliai išnaudoti esamos infrastruktūros rezervus. Tai apima išmanesnį pralaidumo valdymą, tikslesnį apkrovų prognozavimą ir operatyvesnį gedimų nustatymą. Praktikoje tai gali leisti greičiau prijungti atsinaujinančią energetiką ir sumažinti prastovų riziką.

    Skaitmenizacija vietoj brangiausios plėtros

    Elektros tinklų plėtra daugelyje šalių brangsta, o projektų tempą riboja ne vien finansai, bet ir rangos pajėgumai bei realus įgyvendinimo greitis. Dėl to skaitmeniniai sprendimai tampa „pigiausiu“ būdu didinti sistemos efektyvumą: nuo dinamiškesnio galios paskirstymo iki tikslesnio tinklo „butelio kakliukų“ identifikavimo. Kuo daugiau duomenų apie realų vartojimą ir tinklo būklę, tuo mažiau sprendimų tenka priimti remiantis prielaidomis.

    Viena ryškiausių krypčių yra procesų skaitmeninimas, kai klientų prašymai ar prijungimo procedūros perkeliamos į savitarną. Tokie sprendimai mažina administracinę naštą ir sutrumpina aptarnavimo laiką, ypač kai įdiegiami automatiniai tikrinimai bei standartizuotos formos. Tai tampa svarbu ir dėl augančio prijungimų skaičiaus, kurį lemia saulės elektrinės, kaupikliai bei elektrifikacija.

    Dinaminiai tarifai dar neatskleidė potencialo

    Nors dinaminiai tarifai laikomi vienu svarbiausių instrumentų, padedančių perkelti vartojimą į pigesnes valandas, realus jų naudojimas daugelyje rinkų išlieka ribotas. Priežastys dažniausiai tos pačios: nepakankamas vartotojų informuotumas, sudėtingas tarifų palyginimas, menkas automatizavimas namuose ir ribota motyvacija, kai galutinei kainai įtaką daro reguliuojamos dedamosios. Vis dėlto energetikai tikisi, kad didėjant išmaniųjų skaitiklių aprėpčiai šis instrumentas taps suprantamesnis ir praktiškesnis.

    Čia vis dažniau minimi sprendimai, kai vartotojams padeda skaitmeniniai asistentai: jie analizuoja suvartojimą ir pasiūlo tinkamesnį planą ar primena apie didžiausio tarifo valandas. Tačiau vien konsultacijos ne visada pakanka, todėl daug dėmesio skiriama technologijoms, leidžiančioms automatizuoti vartojimo perkėlimą, pavyzdžiui, per išmanųjį elektromobilio įkrovimą ar šilumos siurblių valdymą. Kartu akcentuojama, kad reikalingi ir energijos kaupikliai, padedantys „perkelti“ vartojimą be komforto praradimo.

    DI energetikoje: nuo pilotų iki atsakomybės ribų

    Energetikos įmonės vis dažniau pripažįsta, kad DI sėkmę lemia ne madinga technologija, o aiškiai apibrėžtas verslo tikslas ir matuojamas rezultatas. Praktikoje tai reiškia, kad pirmiausia pasirenkamas pasikartojantis scenarijus, pavyzdžiui, gedimų prognozė ar vartotojų aptarnavimo automatizavimas, o tik tuomet sprendžiama, kokių duomenų ir procesų reikia. Be to, sektorius pabrėžia, kad dalis bandomųjų projektų natūraliai nepasiteisins, todėl būtina kontroliuoti kaštus ir turėti aiškias stabdymo taisykles.

    Ypatingas jautrumas išlieka ten, kur DI sprendimai galėtų daryti įtaką fizinei infrastruktūrai ir tiekimo patikimumui. Energetikai dažnai renkasi modelį, kai algoritmas pateikia scenarijus bei pasekmes, o galutinė atsakomybė išlieka žmogui. Vis dėlto pripažįstama, kad kai kuriuose procesuose sprendimai turi būti priimami per milisekundes, todėl didesnė automatizacija ilgainiui taps neišvengiama.

    „Žingsnis po žingsnio turime nusibrėžti ribas, kur automatizavimas gali perimti sprendimus, o kur atsakomybė privalo likti žmogui“, – sakė viena energetikos bendrovės atstovė.

    „Ne visi bandomieji projektai turi pavykti, tačiau turime leisti sau eksperimentuoti, kartu griežtai prižiūrėdami kaštus“, – pabrėžė skaitmenizacijos vadovė.

    Duomenų centrai keičia žaidimo taisykles

    Augantis duomenų centrų skaičius energetikai kelia dvi paralelines užduotis. Pirma, tokiems objektams reikalingas patikimas, didelės galios ir dažnai greitai įrengiamas prijungimas, todėl didėja spaudimas tinklų pralaidumui ir planavimui. Antra, duomenų centrai gali tapti lankstumo šaltiniu, jei jų apkrovos valdymas ir aušinimo sistemos gali reaguoti į kainos signalus ar sistemos poreikius.

    Kai kurie rinkos dalyviai svarsto ir platesnę viziją: energetikos grupės galėtų neapsiriboti vien elektros tiekimu, o investuoti į skaičiavimo infrastruktūrą ir pardavinėti skaičiavimo galią. Tokia kryptis ypač aktuali dėl DI plėtros, kuriai reikalingi galingi grafikos procesoriai ir didelės apimties duomenų apdorojimas. Tokiu atveju energetika būtų ne tik „vamzdis“ elektrai, bet ir aktyvus skaitmeninės ekonomikos dalyvis.

    Tam būtinos sąlygos apima aiškią nacionalinę strategiją, kiek duomenų centrų šalis nori pritraukti, kaip bus užtikrinti prijungimai, rezervai ir tinklo stabilumas, taip pat kaip bus valdomos investicijų rizikos. Ne mažiau svarbus ir kibernetinis saugumas, nes didėjant tiekėjų ir platformų skaičiui, rizika persikelia į visą tiekimo grandinę. Energetikos įmonės vis dažniau pabrėžia, kad debesijos sprendimai įmanomi, tačiau būtina kontrolė dėl duomenų vietos, prieigos teisių ir priklausomybės nuo tiekėjo.

  • TVF apie dirbtinio intelekto bumą: pasaulio augimas laikosi ties 3 proc., labiausiai laimi Azija

    Didelės investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą padeda išlaikyti pasaulio ekonomikos augimą maždaug ties 3 proc. riba. Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva teigia, kad didžiausią naudą šiuo metu pasiima Azijos ekonomikos, tiekiančios kompiuterinę įrangą ir susijusias technologijas.

    Pasak TVF, DI skatina vadinamąjį paklausos ir investicijų šoką: auga poreikis duomenų centrams, puslaidininkiams, serveriams, elektros tiekimo pajėgumams ir ryšio infrastruktūrai. Šios grandinės dalyviams tai reiškia užsakymų šuolį, o daliai regionų ir spartesnį BVP augimą.

    Kur DI augina ekonomiką?

    Kristalina Georgieva pabrėžė, kad DI investicijų banga gali didinti augimą pažengusiose Azijos ekonomikose maždaug 0,5–1 procentinio punkto, o besivystančiose Azijos rinkose – apie 0,2–0,8 procentinio punkto. Tokį efektą pirmiausia kuria gamybinė bazė ir eksporto struktūra, orientuota į technologinę įrangą.

    TVF dar anksčiau buvo nurodęs, kad DI poveikis neapsiriboja vien technologijų sektoriumi: jis persiduoda per produktyvumą, kapitalo investicijas ir tarptautinę prekybą. Kartu fondas yra perspėjęs, kad nauda skirstysis netolygiai, todėl daliai šalių gali išaugti atotrūkis nuo lyderių.

    „DI yra tarsi lėtai artėjanti banga, kuri keis darbo rinką, švietimą ir net tai, kaip valstybės surenka mokesčius“, – sakė Kristalina Georgieva.

    Darbo rinka: pokyčiai neišvengiami

    TVF vertinimu, ilguoju laikotarpiu DI gali pakeisti iki 40 proc. darbo vietų: dalis užduočių bus automatizuota, dalis profesijų transformuosis, o kai kur reikės mažiau darbuotojų. Didžiausia rizika siejama su rutininiu, pasikartojančiu darbu, o didžiausios galimybės – su DI diegimu, priežiūra, duomenų valdymu ir procesų pertvarka.

    Tuo pat metu pasaulinėje diskusijoje ryškėja dar viena kryptis: ne vien didžiuliai kalbiniai modeliai, bet ir siauresni, praktiniai sprendimai konkrečioms užduotims. Tokį požiūrį akcentuoja ir Pasaulio bankas, kuris teigia matantis potencialą vadinamajame mažajame DI – sprendimuose, kurie gali kelti produktyvumą žemės ūkyje, sveikatos apsaugoje ir švietime net ir ten, kur trūksta didelių skaičiavimo resursų.

    TVF prognozes dėl pasaulio augimo fondas įprastai atnaujina reguliariai, vertindamas infliacijos, palūkanų normų, prekybos ir geopolitikos veiksnius. DI investicijų bumas šiame kontekste tampa vienu iš kertinių elementų, galinčių palaikyti augimą, tačiau kartu stiprinti įtampas dėl energijos paklausos, talentų trūkumo ir nelygybės tarp šalių bei sektorių.

  • Skaitmenizacija, robotizacija ir DI gamyboje: kur baigiasi lūkesčiai ir prasideda reali nauda?

    Automatizacija, robotizacija ir gamybos skaitmenizacija jau kelerius metus iš „ateities fabriko“ vizijos persikėlė į kasdienę įmonių darbotvarkę. Vis dėlto pramonėje vis dažniau keliami ne pažadų, o realios grąžos klausimai: ką šios technologijos iš tiesų pakeitė produktyvumo, kokybės ir kaštų požiūriu.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naujos technologijos paprastai pereina kelis etapus: nuo entuziazmo ir per didelių lūkesčių iki nusivylimo ir galiausiai stabilaus, aiškiai pamatuojamo pritaikymo. Todėl šiandien svarbiausia tampa ne pats DI ar robotų diegimo faktas, o tai, ar įmonė geba pasirinkti tinkamus procesus ir turėti duomenis, leidžiančius įvertinti rezultatą.

    Ką duoda gamybos skaitmenizacija?

    Pramonėje skaitmenizacija dažniausiai siejama su duomenų surinkimu iš įrenginių, gamybos planavimu realiu laiku, kokybės kontrole ir gedimų prevencija. Tokie sprendimai gali sumažinti prastovas, greičiau aptikti broką ir geriau prognozuoti žaliavų bei energijos poreikį, tačiau tik tada, kai diegimas paremtas aiškiais verslo tikslais.

    Praktikoje įmonės dažnai susiduria su iššūkiu sujungti skirtingas sistemas ir suvienodinti duomenis, kad jie būtų palyginami ir patikimi. Būtent duomenų kokybė ir procesų standartizavimas neretai nulemia, ar investicija į skaitmeninius įrankius tampa konkurenciniu pranašumu, ar tik brangiu eksperimentu.

    Žmonės, kompetencijos ir saugumas

    Kartu su technologijomis išryškėja ir kompetencijų spraga: reikia darbuotojų, kurie gebėtų prižiūrėti automatizuotas linijas, analizuoti rodiklius ir priimti sprendimus remiantis duomenimis. Dėl to vis didesnę reikšmę įgyja kvalifikacijos kėlimas, vidinė komunikacija ir pokyčių valdymas gamyklose.

    DI pritaikymas gamyboje kelia ir papildomų klausimų dėl duomenų apsaugos bei patikimumo. Įmonėms svarbu užtikrinti saugų duomenų srautą, tinkamą jų saugojimą ir prieigos kontrolę, nes be šių pamatų skaitmeninė transformacija tampa rizikinga tiek veiklos tęstinumui, tiek komercinėms paslaptims.

    Diskusija apie realią grąžą

    Šios temos bus aptariamos pramonės bendruomenės diskusijoje Katovicuose vyksiančio renginio metu, kur dėmesys bus skiriamas investicijų tempui ir prioritetams, taip pat tam, kaip skaitmenizacija veikia gamybos kokybę ir kaštus. Organizatoriai žada akcentuoti verslo verifikaciją, kai rezultatai matuojami konkrečiais rodikliais, o ne vien deklaracijomis.

    Prieš diskusiją numatyta trumpo formato pristatymas apie tai, kad ateities gamykla prasideda nuo duomenų ir jų saugumo, o vėliau patirtimis dalinsis skirtingų pramonės sektorių atstovai. Tokios įžvalgos leidžia palyginti, kur technologijos jau veikia kaip standartas, o kur vis dar lieka daug nepanaudoto potencialo.

  • Odesos srityje užfiksuoti reti blizgieji ibiai: prieš migraciją į Afriką jie telkiasi limanuose

    Odesos srityje, Tūzlų limanų nacionalinio gamtos parko teritorijoje, gamtininkai užfiksavo retus paukščius – blizgiuosius ibius, dar vadinamus kovai (Plegadis falcinellus). Parko mokslinio padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas paviešino vaizdo įrašą, kuriame paukščiai matomi besimaitinantys seklumose.

    Pasak tyrėjo, šie ibiai šiuo metu yra migracijos etape ir keliauja pietų kryptimi, link Afrikos. Tūzlų limanai jiems tampa svarbia poilsio ir maitinimosi stotele, kur galima sukaupti energijos prieš ilgesnį skrydį.

    Blizgusis ibis priklauso ibių šeimai ir iš tolo dažnai atrodo tamsus, rusvai juodas. Tačiau saulėje jo plunksnos įgauna būdingą metalinį žvilgesį: matomi bronzos, vario, purpuriniai ir žalsvi atspalviai, dėl kurių rūšis ir vadinama blizgiąja.

    Šios rūšies snapas ilgas ir žemyn lenktas, pritaikytas ieškoti maisto dumble ir sekliose lagūnose. Tokiose buveinėse ibiai dažniausiai minta smulkiais bestuburiais, vabzdžiais ir kitais vandens telkinių pakrančių organizmais.

    Ornitologų vertinimu, migruojantiems paukščiams ypač svarbios ramios, maisto turtingos šlapžemės, kuriose galima saugiai sustoti pakeliui. Tokių teritorijų išsaugojimas yra reikšmingas ne tik pavienėms rūšims, bet ir bendrai migracijos koridorių būklei, nes šlapžemės veikia kaip natūralios poilsio aikštelės tūkstančiams paukščių.

    Blizgusis ibis Ukrainoje laikomas saugoma rūšimi ir yra įtrauktas į šalies Raudonąją knygą. Specialistai pabrėžia, kad reti stebėjimai migracijos metu padeda tiksliau suprasti rūšies paplitimą, sustojimo vietas ir tai, kaip kinta paukščių maršrutai.

  • Baltarusija nuo 2027 metų keičia Černobylio zonų statusą: 177 gyvenvietės neteks „užterštų“ teritorijų žymos

    Baltarusijos valdžia pranešė, kad nuo 2027 metų pradžios 177 gyvenvietėms bus panaikintas radiacijos paveiktų teritorijų statusas, suteiktas po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Skelbiama, kad šiose vietovėse gyvena apie 566 400 žmonių, kuriems iki šiol galiojo specialios socialinės garantijos.

    Sprendimas grindžiamas 2021–2025 metais atliktų tyrimų rezultatais, kuriais esą nustatytas reikšmingas radiologinės situacijos pagerėjimas. Pareigūnai tvirtina, kad dalyje teritorijų rodikliai priartėjo prie leistinų normų, todėl specialus režimas neva tampa nebereikalingas.

    Iki šiol radiacijos paveiktose vietovėse gyvenantys žmonės turėjo teisę į valstybės paramą ir lengvatas, kurios skirtos sumažinti ilgalaikių pasekmių naštą. Tarp jų minimos priemonės, susijusios su vaikų maitinimu mokyklose, įvairiomis kompensacijomis ir tiksline pagalba pažeidžiamoms grupėms.

    Panaikinus statusą, dalis šių lengvatų gali būti nutraukta arba smarkiai sumažinta, o tai reikštų tiesioginį finansinį poveikį gyventojams. Kritikai atkreipia dėmesį, kad formalus teritorijos priskyrimas „nebeužterštai“ zonai nebūtinai panaikina ilgalaikes sveikatos rizikas ar aplinkos taršos židinius.

    Radiacinės saugos ekspertai, kritikuojantys tokį žingsnį, teigia, kad kai kuriose vietovėse gali išlikti lokalių užterštumo „karštųjų taškų“. Jų vertinimu, vien vidutiniai regiono rodikliai gali neatskleisti realios situacijos atskirose žemės ūkio naudmenose, miškuose ar gyvenviečių pakraščiuose.

    Taip pat pabrėžiama, kad grįžimas prie natūralaus radiacinio fono po tokių katastrofų yra itin ilgas procesas, o jo trukmė priklauso nuo konkrečių radionuklidų ir jų skilimo periodų. Dėl to visuomenėje kyla klausimų, ar sprendimas pirmiausia yra moksliniais argumentais grįstas sveikatos ir aplinkosaugos vertinimas, ar socialinės politikos bei išlaidų mažinimo kryptis.

    Viešojoje erdvėje sprendimas siejamas ir su ankstesniais Aliaksandro Lukašenkos pasisakymais, kai jis kritikavo faktą, kad didelė dalis šalies gyventojų vis dar gyvena oficialiai radiacijos paveiktose teritorijose. Tokie pareiškimai sustiprino įtarimus, kad statuso peržiūra gali būti naudojama administraciniams tikslams, o ne vien kaip epidemiologinio ar radiologinio įvertinimo rezultatas.

  • Indijos sala iš jūros ima elektrą ir geriamą vandenį: kaip veikia OTEC bandymas Kavaratyje

    Projektas remiasi OTEC principu, kai šiltas paviršinis vanduo ir daug šaltesnis giluminis vanduo sudaro pakankamą temperatūrų skirtumą energijai išgauti. Tropinėse jūrose šis skirtumas gali siekti apie 20–30 laipsnių, todėl technologija labiausiai tinka būtent tokioms geografinėms zonoms.

    Demonstracinė stotis įrengta Kavaratyje, Lakšadvypo salyne, maždaug 400 kilometrų nuo žemyninės Indijos. Skelbiama, kad vietos sąlygomis sistema pasiekia apie 65 kilovatų elektros galią ir per parą pagamina iki 100 000 litrų gėlo vandens, kondensuojant garus.

    Šiame bandyme pasirinktas rečiau taikomas sprendimas: vietoje uždaro ciklo su lengvai verdančiu skysčiu, pavyzdžiui, amoniaku, naudojamas sumažinto slėgio principas. Siurbliai sukuria vakuumą, todėl šiltas jūros vanduo gali užvirti žemesnėje temperatūroje, jo garai suka turbiną, o vėliau atšaldomi giluminiu vandeniu ir kondensuojami į gėlą vandenį.

    Nors idėja skamba patraukliai, OTEC iki šiol plačiai nepaplito dėl ekonominių ir techninių kliūčių. Reikia ilgo vamzdyno iki šaltų gelmių, galingų siurblių, šilumokaičių ir patvarios infrastruktūros jūroje, o energijos konversijos naudingumo koeficientas dažnai vertinamas kaip santykinai žemas, todėl projektų kaina išauga.

    Dėl to ši technologija dažniau matoma kaip nišinis sprendimas konkrečioms vietoms, o ne masinė alternatyva didžiosioms elektrinėms. Atokioms saloms ar pakrančių teritorijoms ji gali tapti dvigubos paskirties infrastruktūra, kuri mažina priklausomybę nuo dyzelinių generatorių ir kartu sprendžia geriamojo vandens trūkumą.

  • Volynėje grybų sezonas stebina derliumi: vietiniai pasakoja, kad kibirą pripildo per 10 minučių

    Ukrainos Volynės srityje šį rudenį fiksuojamas ypač gausus grybų sezonas. Vietos žiniasklaidos reportažuose grybautojai pasakoja, kad kai kuriose vietovėse kelias minutes užtenka, jog kibiras prisipildytų kelmučių.

    Nors vasara buvo karšta, situaciją pakeitė vėlesnės liūtys ir drėgnesnis oras, sudaręs palankias sąlygas grybienai. Be kelmučių, miškuose aptinkama ir baravykų, lepšių, kazlėkų bei kitų rudeninių rūšių, tačiau jų gausa, pasak žmonių, labai priklauso nuo konkretaus miško ir dirvožemio.

    „Mums tai ne svarbiausia, kad prisirinktume grybų. Atvažiavome pailsėti, nes darbų daug, norėjome tiesiog pabūti su šeima“, – sakė Volynės gyventojai, kalbėję vietos televizijai.

    Žmonės pabrėžia, kad į mišką vyksta ne tik dėl laimikio, bet ir dėl atokvėpio. Reportaže minėta šeima pasakojo, jog bendras pasivaikščiojimas miške tapo proga vėl susiburti po ilgesnio įtempto laikotarpio, o netikėtas grybų gausumas tik papildė išvyką.

    Grybautojai taip pat pastebi, kad įsijautus į vadinamąją tyliąją medžioklę kartais pasitaiko prarasti orientaciją ir pamiršti, kur paliktas automobilis. Vietiniai tokias situacijas juokais vadina pasiklydimu, o patys grybautojai primena svarbią taisyklę: rinkti verta tik gerai pažįstamus grybus.

    Specialistai nuolat akcentuoja, kad net gausaus sezono metu rizika apsinuodyti išlieka didelė dėl panašių į valgomus nuodingų rūšių bei neteisingo paruošimo. Todėl nepažįstamus grybus patariama palikti miške, o grįžus namo laimikį dar kartą kruopščiai peržiūrėti.