CP v2

Blog

  • Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

    Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

    Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

    Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

    „Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.

  • „Maisto banko“ akcija sumušė rudens rekordą: paaukota beveik 300 000 produktų už 464 000 eurų

    Per 41-ąją „Maisto banko“ akciją, vykusią savaitgalį visoje Lietuvoje, gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 000 vienetų maisto produktų. Organizacijos skaičiavimu, bendra surinkto maisto vertė siekė apie 464 000 eurų.

    Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų, rodantis, kad augant pragyvenimo išlaidoms solidarumo iniciatyvos Lietuvoje išlieka reikšmingos. Iš viso užfiksuota 84 664 aukojimo atvejai, o vidutinė vieno paaukoto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

    Gyventojai sureagavo į prašymą

    Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ akcentavo, kad formuojant paramos krepšelius ypač trūksta sotesnių, maistingesnių produktų. Žmonių buvo prašoma, esant galimybei, aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus.

    Rezultatai parodė, kad šis prašymas buvo išgirstas: mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp dažniausiai aukotų produktų. Daugiausia surinkta makaronų, kruopų, mėsos ir žuvies konservų, aliejaus bei cukraus.

    „Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Aktyvūs buvo ir mažesni miestai

    Akcija vyko 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o prie jos prisidėjo tūkstančiai savanorių bei nevyriausybinių organizacijų. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad dosniai aukota ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Tarp miestų, kurie išsiskyrė surinktų produktų kiekiu, minimi Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė. Kai kuriose vietovėse fiksuota ir didesnė vidutinė aukojamo krepšelio vertė nei šalies vidurkis.

    Pagalba reikalinga ištisus metus

    Surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banko“ skyrius. Pasak organizacijos, parama pirmiausia pasiekia senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius žmones.

    „Maisto bankas“ primena, kad poreikis maisto paramai neišnyksta pasibaigus akcijoms, todėl pagalbos teikimas tęsiamas kasdien. Organizacija taip pat priminė, kad gyventojai gali prisidėti ir piniginėmis aukomis, kurios leidžia efektyviau gelbėti maistą, užtikrinti jo logistiką bei paskirstymą.

  • Tyrimas atskleidė spragą: priedangą randa 65 proc., bet šeimos planą turi tik 3 proc.

    Lietuvos gyventojai geriau orientuojasi, ką daryti išgirdus pavojaus sirenas ir kur ieškoti priedangos, tačiau realus pasirengimas krizei namuose vis dar gerokai atsilieka. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad artimiausią priedangą bent apytikriai žino 65 proc. apklaustųjų, o aiškų šeimos veiksmų planą turi tik 3 proc.

    Organizacijos teigimu, toks atotrūkis ypač išryškėja po patirtų sukrėtimų, kai visuomenė trumpam tampa budresnė, bet pasirengimo įpročiai neįsitvirtina. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dalis gyventojų pasirengimą linkę vertinti teoriškai, tačiau konkrečių veiksmų namuose imasi retai.

    „Svarbu ne vien daugiau žinoti, bet ir iš anksto apgalvoti, ką krizės atveju darysime mes ir mūsų artimieji“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Per metus padaugėjo gyventojų, tiksliai žinančių artimiausios priedangos vietą: jų dalis, lyginant su ankstesniu matavimu, išaugo nuo 25 iki 33 proc. Taip pat gerėjo supratimas, kaip reaguoti į oficialius perspėjimus: nurodančių, kad žino ar bent iš dalies žino, kokių veiksmų imtis, padaugėjo nuo 61 iki 70 proc.

    Vis dėlto praktinis pasirengimas išlieka silpnas. Išsamų šeimos veiksmų planą su sutarta susitikimo vieta, kontaktais, atsakomybėmis ir evakuacijos tvarka turi vos 3 proc. gyventojų, o bent dalinai sukomplektuotą išvykimo krepšį nurodė turintys 2 iš 10 apklaustųjų.

    Kita vertus, dauguma mano galintys trumpą laiką išsiversti savarankiškai: 7 iš 10 respondentų teigė esantys bent iš dalies pasiruošę tris paras, arba 72 valandas, išgyventi be išorinės pagalbos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad tokios 72 valandos dažnai įvardijamos kaip kritinis laikotarpis, kai pagalba gali vėluoti dėl sutrikusios infrastruktūros, ryšio ar logistikos.

    Tyrimas atskleidė ir pagrindines priežastis, kodėl žmonės delsia ruoštis: beveik pusė mano, kad krizė jų nepalies, o 40 proc. pasirengimą atideda dėl kitų reikalų. Daliai gyventojų mintys apie galimas grėsmes kelia stresą, todėl jie vengia apie tai kalbėti šeimoje ir planuoti.

    Pastebimas ir mažėjantis lūkestis, kad ekstremalios situacijos atveju pasirūpins valstybė ar institucijos. Jei anksčiau taip manančių buvo 31 proc., dabar šis rodiklis siekia 19 proc., o tai rodo augantį supratimą, kad dalis atsakomybės tenka pačiam žmogui ir jo namų ūkiui.

    „Šeimos planui aptarti ar pradėti krauti išvykimo krepšį nereikia laukti pavojaus signalo, ramus metas tam ir yra tinkamiausias“, – sakė I. Damulienė.

    Gyventojai taip pat šiek tiek labiau pasitiki savo gebėjimu atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios: pasitikinčiųjų dalis per metus padidėjo nuo 51 iki 53 proc. Vis dėlto krizėse dezinformacija plinta sparčiai, todėl svarbu remtis oficialiais perspėjimais ir patikrintais kanalais, o žinutes socialiniuose tinkluose vertinti kritiškai.

    Kalbant apie praktinius įgūdžius, per pastaruosius metus pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo kas dešimtas gyventojas, tačiau savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis. Karinio konflikto scenarijus išlieka viena silpniausių pasirengimo grandžių: tik penktadalis teigia gerai arba labai gerai žinotų, kaip reaguoti.

    Tyrime akcentuojamas ir emocinės pagalbos aspektas: tik apie penktadalis respondentų tiksliai žinotų, kur kreiptis, jei krizės metu jos prireiktų jiems ar artimam žmogui. Humanitarinės organizacijos primena, kad psichologinis atsparumas ir aiškūs šeimos susitarimai gali sumažinti paniką bei padėti greičiau priimti sprendimus.

    Tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu 2026 metais rugpjūčio 27 dieną–rugsėjo 4 dieną atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

  • „Paveldo DNR“ startuoja vėl: iki 2027 metų kovo 1 dienos laukia paraiškų ir naujų herojų

    Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas antriesiems nacionaliniams kultūros paveldo apdovanojimams „Paveldo DNR“. Iniciatyva skirta išryškinti žmones, objektus ir darbus, kurie realiai keičia paveldo situaciją Lietuvoje.

    Paraiškos priimamos iki 2027 metų kovo 1 dienos, o siūlymus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Numatytos trys kryptys: kultūros paveldo objektai, asmenybės ir darbai, todėl vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ilgalaikis poveikis.

    Paveldas kaip išteklius

    Apdovanojimų idėja remiasi požiūriu, kad paveldas nėra vien apribojimai ar prievolės, o galimybė kurti vertę vietai ir bendruomenei. Tokios iniciatyvos dažnai prisideda prie vietos tapatumo, turizmo patrauklumo ir gyventojų įsitraukimo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tvariam paveldo naudojimui: pastatų pritaikymui naujoms funkcijoms, bendruomenių įtraukimui ir prevencinei priežiūrai, kuri padeda mažinti nykimą dar iki brangių restauravimo darbų. Tai ypač aktualu medinei architektūrai, industriniam paveldui ir mažesnių miestelių objektams.

    „Paveldas nėra našta ar vien pareigų ir apribojimų rinkinys. Tai galimybė ir išteklius – vietai, bendruomenei, žmogui“, – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

    Kas jau įvertinta?

    Pirmieji „Paveldo DNR“ apdovanojimai įvyko 2023 metais Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Tuomet buvo atrinkti devyni nominantai trijose kategorijose, o apdovanojimai padėjo platesnei visuomenei pamatyti, kaip skirtingai galima atgaivinti paveldą.

    Kultūros paveldo objektų kategorijoje laureatu tapo Medinės miesto architektūros muziejus, asmenybių kategorijoje įvertinti „Art deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Darbų kategorijoje apdovanotas Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla ir jo puoselėtojas Vaidotas Gikys.

    Globėjas ir tikslas

    Iniciatyvą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Apdovanojimai rengiami kas ketverius metus, o jų tikslas yra suteikti nacionalinį matomumą geriesiems pavyzdžiams ir paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į paveldo saugojimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiamos ne tik didelės restauracijos, bet ir nuoseklios, bendruomenę telkiančios iniciatyvos, kurios sugrąžina paveldą į kasdienį gyvenimą. Tokie projektai neretai tampa impulsu ir platesniems pokyčiams, kai paveldo objektas pradeda veikti kaip kultūros, edukacijos ar socialinių paslaugų erdvė.

  • NŽT perspėja: teikiant prašymus ne per ŽIS galite įklimpti dėl klaidų ir praleistų terminų

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ragina gyventojus ir organizacijas prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos teikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), o ne per Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinę sistemą (ŽPDRIS). Pasak tarnybos, netinkamai pasirinkus sistemą dažniau pasitaiko klaidų, kurios vėliau užvilkina procesus.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad pildant prašymus per ŽPDRIS didėja žmogiškųjų klaidų tikimybė. Viena dažniausių problemų, anot tarnybos, yra netiksliai nurodoma informacija apie konkretų žemės sklypą, o tai gali lemti papildomus patikslinimus ir ilgesnį prašymo nagrinėjimą.

    Kuo ŽIS patogesnė pareiškėjams?

    ŽIS yra susieta su kitais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, todėl dalis duomenų pildant prašymą įkeliama automatiškai. Tai reiškia, kad dažniau užsipildo būtinos sklypo charakteristikos, taip pat dalis pareiškėjo ir prašymo gavėjo duomenų, o klaidų rizika sumažėja.

    Dar vienas sistemos privalumas, kurį akcentuoja NŽT, yra galimybė nuolat matyti pateikto prašymo nagrinėjimo eigą. Tai leidžia pareiškėjui aiškiau suprasti, kuriame etape yra procesas, ir užtikrina skaidresnį sprendimų priėmimą.

    Kodėl svarbu nepraleisti pranešimų?

    NŽT pabrėžia, kad pateikus prašymą per ŽIS būtina sekti sistemos pranešimus, nes juose gali būti nurodyta pateikti trūkstamus dokumentus, suderinti sutarties projektą ar atlikti kitus veiksmus. Šiems veiksmams taikomi konkretūs terminai, todėl delsimas gali turėti tiesioginių pasekmių.

    Jeigu per nustatytą laiką pareiškėjas neįvykdo pranešime nurodyto veiksmo, pavyzdžiui, nepateikia papildomų dokumentų, prašymo nagrinėjimas gali būti nutrauktas. Tarnyba akcentuoja, kad tokiais atvejais procesą gali tekti pradėti iš naujo.

    Kaip paspartinamas sutarčių derinimas?

    NŽT teigimu, kai nuomos ar panaudos procesas vykdomas per ŽIS, išvadų teikimas dėl sutarčių projektų atitikties teisės aktų reikalavimams gali vykti greičiau. Taip yra todėl, kad išvadų etapas sistemoje automatiškai aktyvuojamas iškart po to, kai abi šalys suderina sutarties projektą.

    Kad svarbi informacija nepasimestų, NŽT rekomenduoja sistemoje iš anksto pasitikrinti pranešimų siuntimo nustatymus ir pasirinkti pranešimų gavimą el. paštu. Jeigu šis būdas nepasirenkamas, pranešimus reikėtų reguliariai tikrinti pačioje ŽIS aplinkoje.

  • Arbitražas dėl LNG: „Venture Global“ pralaimėjo „Galp“, o „Orlen“ dar laukia sprendimo

    Portugališka energetikos bendrovė „Galp“ arbitraže laimėjo bylą dėl suskystintų gamtinių dujų nepristatymo prieš JAV tiekėją „Venture Global“. Tai dar vienas signalas, kad ginčai dėl vėlavusių LNG siuntų Europoje įgauna pagreitį, o sprendimai gali turėti įtakos ir kitiems pirkėjams.

    Bylos esmė siejama su laikotarpiu po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai dujų kainos Europoje smarkiai šoktelėjo. Dalis europinių pirkėjų teigė, kad „Venture Global“ pirmenybę teikė trumpalaikiams sandoriams, o ne ilgalaikių sutarčių vykdymui, todėl anksčiau sutarti kiekiai buvo nukeliami.

    Europos pirkėjų ginčų fonas

    Į arbitražą dėl panašių priežasčių kreipėsi kelios Europos energetikos bendrovės, tarp jų ir Lenkijos „Orlen“. Skelbiama, kad „Orlen“ atveju pristatymų vėlavimas siekė beveik dvejus metus, tačiau galutinis šio ginčo sprendimas dar nepriimtas.

    Viešai skelbiama informacija rodo nevienodą „Venture Global“ rezultatą skirtingose bylose. Vienuose ginčuose JAV tiekėjas pasiekė jam palankius sprendimus, kituose pralaimėjo, o dalis atvejų baigėsi taikiais susitarimais, kai sutarta dėl papildomų LNG krovinių.

    Ką reiškia sprendimas „Galp“ naudai

    „Venture Global“ nurodė, kad „Galp“ kompensacijos dydis turėtų būti nustatytas atskiroje procedūroje vėliau, o bendra galima suma apribota pagal kitus sutartinius mechanizmus. Tai reiškia, kad pats pažeidimo pripažinimas dar nereiškia greito mokėjimo ar aiškios galutinės sąskaitos.

    Rinkai svarbi ne tik finansinė pusė, bet ir reputacinis aspektas. LNG versle patikimumas lemia finansavimo sąlygas, naujų kontraktų derybas ir partnerių požiūrį į riziką, ypač kai Europa siekia diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio.

    Ko tikėtis „Orlen“ byloje

    Kodėl arbitražų sprendimai skirtingi, dažnai lemia konkretūs sutarčių punktai, pavyzdžiui, atsakomybės ribos, tiekimo pradžios apibrėžimai ar force majeure sąlygos. Kadangi tokie kontraktai paprastai neviešinami, iš anksto tiksliai įvertinti „Orlen“ galimybes sudėtinga.

    Vis dėlto „Galp“ sprendimas suteikia papildomą kontekstą: arbitražai pripažįsta, kad vėlavimai gali būti vertinami kaip sutarties pažeidimas, o tai didina lūkesčius, jog panašūs ginčai bus sprendžiami iš esmės, o ne vien kompromisais. Rinkos dalyviai dabar laukia, ar „Orlen“ pavyks pasiekti palankų sprendimą ir kokias pasekmes tai turės būsimiems LNG kontraktams Europoje.

  • PKP Cargo prašo daugiau laiko susitarimui su kreditoriais: siūloma terminus nukelti iki 2026 metų gruodžio

    Lenkijos geležinkelių krovinių vežėja PKP Cargo informavo, kad jos paskirtas administratorius kreipėsi į teisėją komisarą dėl darbų grafiko korekcijų, rengiant susitarimo su kreditoriais pasiūlymus. Prašoma peržiūrėti terminus, susijusius ir su kreditorių tarybos vaidmeniu, kad procesas atspindėtų pasikeitusią bendrovės situaciją.

    Pagal pateiktą informaciją, siekiama panaikinti arba nukelti 2026 metų spalio 15 dieną numatytą terminą, iki kada įgalioti kreditoriai galėjo teikti alternatyvius susitarimo pasiūlymus. Kartu būtų atitinkamai pakoreguotas terminas, kada kreditorių taryba turėtų pateikti savo nuomonę.

    Pagrindinė priežastis, kuri minima prašyme, yra pasikeitusios aplinkybės po to, kai bendrovei buvo panaikintas leidimas vykdyti savivaldį valdymą. Administratorius akcentuoja, kad perimant visą įmonės valdymo apimtį būtina iš naujo įvertinti tiek operacinę padėtį, tiek finansus, įskaitant anksčiau parengtus finansinius scenarijus.

    Kas keistųsi procese

    Administratorius pabrėžia, kad grafiko korekcija yra organizacinio pobūdžio ir neturėtų riboti kreditorių teisių, įskaitant teisę teikti savo pasiūlymus. Anot jo, susitarimo rengimas būtų tęsiamas, o nauji terminai būtų derinami prie realių bendrovės galimybių vykdyti būsimą susitarimą.

    Taip pat numatyta, kad iki 2026 metų gruodžio 4 dienos administratorius pateiktų pirminę informaciją apie įmonės valdymo perėmimo eigą ir skubiausius veiklos bei finansavimo poreikius. Išsamią PKP Cargo situacijos apžvalgą ir siūlymą dėl tolesnio darbų grafiko planuojama pateikti iki 2027 metų sausio 28 dienos.

    Bankų prašymas dėl termino pratęsimo

    Atskirai nurodoma, kad Europos investicijų bankas kartu su Bank Gospodarstwa Krajowego, PKO Bank Polski ir Bank Pekao pateikė prašymą pratęsti terminą, per kurį būtų galima pateikti susitarimo pasiūlymus, iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Paaiškinama, kad Europos investicijų bankas vienas pats tokių pasiūlymų teikti negali, tam reikalinga kreditorių grupė, atstovaujanti daugiau nei 30 proc. visų reikalavimų sumos.

    PKP Cargo administratoriaus vertinimu, prašomas pratęsimas būtų pagrįstas ir atitiktų tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus, nes leistų sprendimus grįsti atnaujintais duomenimis apie realią finansinę padėtį ir įsipareigojimų vykdymo perspektyvas.

  • Lenkijoje baigėsi kogeneracijos aukcionas: 6 laimėtojams – apie 125 mln. eurų parama iki 2045 metų

    Lenkijos energetikos reguliuotojas paskelbė ketvirtosios 2026 metais įvykusios aukciono dėl kogeneracijos premijos rezultatus. Per ją parinkti šeši elektros ir šilumos kogeneraciją vykdantys gamintojai, kuriems numatyta apie 125 mln. eurų parama.

    Ši parama bus mokama ilgą laikotarpį – nuo 2027 iki 2045 metų. Reguliuotojo vertinimu, aukciono sprendimai leis paremti apie 2,54 TWh elektros gamybos iš didelio naudingumo kogeneracijos.

    Kas laimėjo ir ką reiškia parama

    Tarp laimėtojų įvardijamos šilumos ir energetikos įmonės iš įvairių Lenkijos miestų, tarp jų Koszalino, Jastrzębie-Zdrój, Czechowicų-Dziedzicų, Varšuvos ir Zamość. Dalį laimėjimų sudaro keli tos pačios grupės pateikti pasiūlymai, kas rodo aktyvią konkurenciją dėl premijos.

    Kogeneracijos premija yra priemoka už parduotą elektros energiją, pagamintą kartu su šiluma didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiuose. Tokiu mechanizmu siekiama paskatinti efektyvesnę gamybą ir mažesnius kuro nuostolius, palyginti su atskira elektros ir šilumos gamyba.

    Kokios premijos kainos nustatytos

    Skelbiama, kad galutiniai premijos dydžiai tiesiogiai atitiko laimėjusių pasiūlymų kainos kriterijus. Mažiausia patvirtinta premijos kaina siekia apie 44 eurus už MWh, didžiausia – apie 55 eurus už MWh.

    Aukciono logika paprasta: laimi dalyviai, kurie pasiūlo mažesnę prašomą premiją, todėl reguliuotojas gali pasiekti didesnį remiamos gamybos mastą už mažesnę viešųjų lėšų sumą. Parama skirta naujiems arba iš esmės modernizuotiems kogeneracijos įrenginiams, kurių galia yra ne mažesnė nei 1 MW ir mažesnė nei 50 MW.

    Kas laukia toliau 2026 metais

    Pagal anksčiau paskelbtą 2026 metų aukcionų grafiką Lenkijoje numatyta surengti penkis kogeneracijos premijos aukcionus. Po ketvirtojo aukciono dar planuojamas paskutinis etapas, kuris turėtų vykti 2026 metų gruodį.

    Energetikos rinkoje tokios aukcionų schemos laikomos vienu iš būdų stabilizuoti investicijas į šilumos sektoriaus modernizavimą, ypač ten, kur ieškoma alternatyvų angliai ir didinamas efektyvumas. Ilgas paramos laikotarpis leidžia projektams lengviau planuoti finansavimą, tačiau kartu reiškia, kad įsipareigojimai vartotojams ir valstybei išsiskaido beveik dviem dešimtmečiams.

  • Našlių pensija Lenkijoje didės nuo 2027 metų: kai kuriems išmokos gali augti apie 70 eurų per mėnesį

    Lenkijoje galutinai patvirtinti pokyčiai, susiję su vadinamąja našlių pensija. Nuo 2027 metų sausio 1 dienos daliai našlių ir našlių našlaičių (našlių ir našlių) mėnesinės išmokos didės, nes keisis antrosios išmokos dalies apskaičiavimo taisyklė.

    Našlių pensijos modelis Lenkijoje leidžia gauti savo pensiją ar netekto darbingumo išmoką kartu su dalimi mirusio sutuoktinio našlių (šeimos) pensijos. Iki šiol gavėjai gali rinktis vieną iš dviejų schemų: gauti 100 proc. našlių pensijos ir 15 proc. savo išmokos arba 100 proc. savo išmokos ir 15 proc. našlių pensijos.

    Kas keisis nuo 2027 metų?

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos antrosios išmokos dalis didės nuo 15 iki 25 proc. Praktikoje tai reiškia, kad pasirinkus kombinuotą variantą prie pagrindinės išmokos bus pridedama didesnė antroji dalis, todėl bendras mėnesinis mokėjimas kai kuriems žmonėms taps pastebimai didesnis.

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiami pavyzdžiai rodo, kad didėjimas gali siekti nuo kelių dešimčių iki maždaug 70 eurų per mėnesį, priklausomai nuo konkrečių sumų ir pasirinkto derinimo. Kuo didesnė bazinė pensija ir našlių pensija, tuo labiau juntamas 25 proc. priedas.

    Kada pinigai pasieks sąskaitas?

    Nors didesnės sumos oficialiai įsigalios nuo 2027 metų pradžios, dalis gavėjų pinigus gali pamatyti dar 2026 metų pabaigoje. Tai susiję su mokėjimų kalendoriumi: jei išmokos įprastai pervedamos pirmą mėnesio dieną, o ji sutampa su nedarbo diena, pervedimas gali būti atliktas anksčiau.

    Dėl šios priežasties kai kuriems žmonėms, kurių išmokos mokamos mėnesio pirmą dieną, pervedimas už sausį gali būti atliktas dar gruodžio pabaigoje. Už išmokų organizavimą atsakingai institucijai teks atitinkamai suderinti grafikus ir techninį pasirengimą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad realus padidėjimas kiekvienu atveju priklauso nuo to, kokias sumas žmogus gauna iš abiejų šaltinių ir kurį kombinavimo variantą pasirenka. Prieš priimant sprendimą svarbu įsivertinti, ar naudingiau imti 100 proc. vienos išmokos ir 25 proc. kitos, nes optimalus pasirinkimas skiriasi priklausomai nuo individualios situacijos.

  • Mokslininkai nufilmavo gilumų žuvį: prarijo grobį, kuris atrodė neįmanomai didelis

    Mokslininkai nufilmavo gilumų žuvį: prarijo grobį, kuris atrodė neįmanomai didelis

    Giliavandenė juodoji rijikė (Chiasmodon niger) mokslininkams vėl priminė, kad vandenyno gelmėse galioja kitokios taisyklės. Nuotoliniu būdu valdoma povandeninė transporto priemonė nufilmavo šią retai sutinkamą žuvį plaukiojančią su neįprastai išsipūtusiu skrandžiu.

    Vaizdai užfiksuoti maždaug 1 259 metrų gylyje prie Trinidado ir Tobago, ekspedicijos metu. Tokie stebėjimai laikomi itin vertingais, nes dauguma šios rūšies individų dažniau aptinkami jau negyvi vandens paviršiuje, o ne natūralioje aplinkoje.

    Kaip tokia maža žuvis praryja milžinišką grobį

    Juodoji rijikė paprastai užauga iki 10–20 centimetrų ilgio, tačiau gali praryti grobį, kuris masės atžvilgiu kelis kartus viršija jos pačios svorį. Tai įmanoma dėl išnirstančio, lengvai paslankaus žandikaulio ir itin tamprios skrandžio sienelės.

    Nufilmuotame epizode žuvies oda buvo taip ištempta, kad tapo beveik permatoma, o per ją įžiūrimi vidaus organai. Tokį vaizdą mokslininkai sieja su prisitaikymu prie aplinkos, kur maisto trūksta ir pasitaikius progai tenka ryti iš karto, net jei grobis per didelis.

    „Šios žuvys gamtoje pastebimos labai retai. Pirmą kartą vieną pamačiau beveik prieš dešimtmetį Meksikos įlankoje, todėl antrasis šansas yra išskirtinis“, – sakė ekspedicijos vyriausioji mokslininkė Diva Amon.

    Kodėl toks valgymas gali baigtis mirtimi

    Vis dėlto šis prisitaikymas turi ir tamsiąją pusę: jei grobis nevirškinamas pakankamai greitai, skrandžio turinys gali pradėti irti. Tuomet susidariusios dujos gali iškelti žuvį į paviršių, o tai dažnai baigiasi žūtimi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad gelmėse iš vaizdo vien nustatyti, ką tiksliai žuvis prarijo, beveik neįmanoma. Šiuolaikinės priemonės, tokios kaip kompiuterinė tomografija, laive pritaikomos retai, o pats gyvūnas lieka neprieinamas tiesioginiams tyrimams.

    Ką dar apie šią rūšį žinome šiandien

    Juodoji rijikė laikoma viena įspūdingiausių giliavandenių medžiotojų, tačiau jos elgsena ir medžioklės taktika vis dar menkai ištirta. Kai kurie tyrėjai spėja, kad grobis gali būti ryjamas nuo uodegos, o atgal nukreipti, kabliukus primenantys dantys padeda jį „stumti“ gilyn.

    Tokie įrašai prisideda prie platesnio giliavandenių ekosistemų pažinimo, kuris pastaraisiais metais spartėja dėl pažangesnių kamerų ir nuotolinių aparatų. Kuo daugiau stebėjimų pavyksta surinkti gyvūnams esant natūralioje aplinkoje, tuo tiksliau mokslininkai gali vertinti, kaip šios rūšys prisitaikė prie ekstremalių sąlygų.