CP v2

Blog

  • Siaubas Japonijos stotyje: į Tokiją važiavęs ekspresas partrenkė 4 darbininkus

    Siaubas Japonijos stotyje: į Tokiją važiavęs ekspresas partrenkė 4 darbininkus

    Japonijoje, į šiaurę nuo Tokijo esančioje Shin-Kanuma stotyje, į nelaimę pateko greitasis ekspresas „Spacia“: į stotį įvažiuojantis traukinys partrenkė keturis bėgių priežiūros darbus vykdžiusius žmones. Apie incidentą pranešė policija ir traukinio operatorė „Tobu Railway“.

    Žuvo trys darbininkai ir jų darbų vadovas, jie buvo skubiai išvežti į ligoninę, tačiau vėliau medikai konstatavo mirtį. Įvykio metu traukinyje važiavę maždaug 50 keleivių nenukentėjo.

    Kas žinoma apie įvykį

    Pasak pareigūnų, brigada tą dieną buvo paskirta purkšti herbicidus ir šalinti piktžoles geležinkelio infrastruktūros zonoje. Toje pačioje vietoje dirbo ir daugiau žmonių, dalis jų buvo atsakingi už stebėseną ir perspėjimą apie artėjančius traukinius.

    „Tobu Railway“ nurodė, kad dar šeši įvykio vietoje buvę asmenys, įskaitant stebėtojus ir vietos vadovą, liko sveiki. Bendrovė teigia bendradarbiaujanti su institucijomis, aiškinantis, kaip galėjo įvykti tokia tragedija.

    Perspėjimo tvarka ir tyrimas

    Geležinkelių atstovai pripažįsta, kad kol kas neaišku, kodėl darbuotojai laiku nepasitraukė iš bėgių zonos, kai artėjo traukinys, ir kaip savo pareigas vykdė stebėtojai. Įprastai jie turi įspėti kolegas vėliava, švilpuku arba per mikrofoną.

    „Šią sunkią avariją vertiname labai rimtai ir imsimės prevencinių priemonių, kad tai niekada nepasikartotų“, – sakė „Tobu Railway“ geležinkelių verslo padalinio vadovas Takao Suzuki.

    Eismas buvo sustabdytas

    Po nelaimės eismas linijoje kelioms valandoms buvo sustabdytas, vėliau maršrutas palaipsniui atnaujintas. Tokie atvejai Japonijoje laikomi retai pasitaikančiais, nes šalis garsėja griežtais saugos standartais ir punktualiu geležinkelių darbu.

    Tyrėjai aiškinasi, ar buvo laikytasi darbų saugos procedūrų, kaip buvo organizuota darbo vietos apsauga ir kokie signalai buvo perduodami artėjant traukiniui. Atsakymai į šiuos klausimus lems, ar bus peržiūrėtos taisyklės, taikomos darbams bėgių ruožuose.

  • Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Skandalingi liudijimai prieš „Meta“: teisme nuskambėjo, ką įmonė žinojo apie vaikų žalą

    Byla, galinti pakeisti socialinius tinklus

    Kalifornijos Ouklande nagrinėjama byla, kurioje keturios JAV valstijos kaltina „Meta“ dėl „Facebook“ ir „Instagram“ poveikio nepilnamečiams. Prokurorai tvirtina, kad platformos buvo kryptingai kuriamos taip, kad kuo ilgiau išlaikytų jaunus vartotojus ir skatintų priklausomą elgesį.

    Ši byla laikoma precedentine, nes joje vertinamas ne pavienių įrašų turinys, o pačios sąsajos ir dizaino sprendimai. Jei teismas pripažintų atsakomybę, tai galėtų paskatinti platesnius pokyčius visoje socialinių tinklų rinkoje.

    Informatoriaus teiginiai: rizika galėjo būti nuvertinta

    Pirmosiomis posėdžių dienomis reikšmingą dėmesį prikaustė buvusio „Meta“ inžinerijos direktoriaus Arturo Béjaro parodymai. Jis teigė, kad viešose „Meta“ ataskaitose apie bendruomenės standartų vykdymą reali žalos rizika gali būti smarkiai nuvertinta.

    Pasak liudytojo, skirtumą galėjo atskleisti vidinės vartotojų apklausos, kuriose žmonių buvo klausiama apie neigiamas patirtis tiesiogiai. A. Béjaras tikino, kad pagal tokius duomenis kai kurių rizikų mastas galėjo skirtis net iki 100 kartų.

    Prokurorų versija: įtraukti, rinkti, slėpti

    Kalifornijos generalinio prokuroro pavaduotoja Megan O’Neill prisiekusiesiems dėstė, jog „Meta“ veikimo logika esą paprasta: pritraukti vartotoją, kuo ilgiau jį išlaikyti, rinkti duomenis ir viešai neatskleisti visos informacijos apie žalą. Prokurorai aiškino, kad ypač didelė rizika teko jauniems vartotojams.

    Valstijos taip pat teigė, kad „Meta“ galėjo žinoti apie reikšmingą jaunesnių nei 13 metų vaikų buvimą „Instagram“, nors taisyklės tai draudžia. A. Béjaras liudijo, kad jo paties tyrimai aptiko dešimtis tūkstančių tokių paskyrų, o vidinės priemonės teoriškai galėjo identifikuoti ir gerokai daugiau.

    „Prieiga prie vaikų buvo traktuojama taip, lyg geriau neklausti ir nematyti“, – sakė Arturo Béjaras.

    „Meta“ gynyba: amžiaus patikra sudėtinga

    „Meta“ pozicija teisme išlieka tokia pati: bendrovė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad apie socialinių tinklų keliamas rizikas yra kalbėjusi. Bendrovės advokatas Paulas Schmidtas argumentavo, kad amžiaus ribų laikymosi užtikrinimas yra sudėtingas ir ne visada gali būti išspręstas prašant dokumentų.

    Jo teigimu, reikalavimas pateikti asmens tapatybės dokumentą ar mokėjimo kortelę keltų papildomų problemų, nes ne visi vartotojai tai turi arba nori dalintis tokiais duomenimis. Taip pat akcentuota, kad bendrovės darbuotojai esą dirba tobulindami priemones, susijusias su vartotojų gerove.

    Kodėl ši byla svarbi ir Europai

    Bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik „Meta“, bet ir kitoms platformoms, nes ginčas sukasi apie dizaino sprendimų sukurtą žalą. Jei teismas pripažintų, kad sąsajos mechanikos gali sukurti teisinę atsakomybę, tai paskatintų panašius ieškinius ir prieš kitus rinkos dalyvius.

    Europa tuo pat metu didina spaudimą technologijų bendrovėms per Skaitmeninių paslaugų aktą, kuris reikalauja geriau valdyti sistemines rizikas ir didinti skaidrumą. Dėl to JAV teismo išvados gali tapti papildomu argumentu griežtesnėms taisyklėms, ypač kalbant apie nepilnamečių apsaugą ir platformų rekomendacijų sistemas.

  • „Waymo“ paleido naujus robotaksi mikroautobusus: mokantys keleiviai jau vežami 3 miestuose

    „Waymo“ paleido naujus robotaksi mikroautobusus: mokantys keleiviai jau vežami 3 miestuose

    Naujas „Waymo“ etapas

    Autonominio pavežėjimo bendrovė „Waymo“ pradėjo vežti mokančius keleivius naujos kartos elektriniais robotaksi mikroautobusais, pavadintais „Ojai“. Paslauga atverta San Franciske, Los Andžele ir Finikse, o daliai užsakymų sistema šiuos automobilius parenka automatiškai.

    Iki šiol dalis keleivių „Ojai“ bandė ribotame bandomajame režime, kai kelionės buvo siūlomos nemokamai. Dabar bendrovė perėjo prie įprasto, komercinio veikimo modelio, todėl „Ojai“ tampa realia kasdienio transporto alternatyva.

    Kas keičiasi keleiviams

    Naujieji mikroautobusai turi slankiojančias duris ir vietos iki keturių keleivių, todėl labiau pritaikyti šeimoms ar keliaujantiems su daugiau daiktų. Tai ryškus pokytis, palyginti su anksčiau dažniausiai naudotais „Jaguar I-Pace“ elektromobiliais.

    „Waymo“ nurodo, kad vėliau, didėjant „Ojai“ parkui, klientams gali būti pasiūlyta galimybė programėlėje pasirinkti norimą automobilio tipą. Kol kas užsakymas gali būti įvykdytas tiek „Ojai“, tiek „I-Pace“, priklausomai nuo prieinamumo.

    Technologijos ir gamyba

    „Ojai“ platformą gamina „Zeekr“, o vėliau transporto priemonės paruošiamos JAV, kur „Waymo“ įdiegia savo autonominio vairavimo sistemą. Bendrovė skelbia, kad komplekte naudojamos 13 kamerų, keturi lidarai ir šeši radarai.

    Taip pat atnaujinta programinė įranga, kuri turėtų geriau susidoroti su sudėtingomis oro sąlygomis, įskaitant sniegą ir rūką. Tai svarbu plečiantis į naujus miestus, kuriuose klimatas skiriasi nuo Kalifornijos ar Arizonos sąlygų.

    Kiek jų jau važinėja ir kas toliau

    Remiantis viešai cituojama „Waymo“ informacija, šiuo metu kelyje yra apie 300 „Ojai“ robotaksi. Bendrovė planuoja vėliau šiais metais pasiekti ir kitus miestus, tarp jų Denverį, Las Vegasą bei San Diegą.

    Iki 2026 metų pabaigos tikimasi, kad JAV keliuose važinės tūkstančiai tokių autonominių mikroautobusų. Toks mastelis rodo, kad „Waymo“ siekia mažinti vienos kelionės savikainą ir didinti paslaugos prieinamumą, kartu išlaikant lyderystę sparčiai kaistančioje robotaksi rinkoje.

    Konkurencija JAV ryškėja ir dėl kitų žaidėjų ambicijų, įskaitant „Tesla“ bei „Amazon“ valdomą „Zoox“. Vis dėlto „Waymo“ pranašumas kol kas siejamas su ilgamete eksploatacine patirtimi realiose miesto gatvėse ir nuosekliu geografijos plėtimu.

  • Valstybinės žemės kaina gali nustebinti: NŽT paaiškino, kada taikoma nuolaida ir vertinimas

    Kas lemia valstybinės žemės kainą

    Valstybinės žemės sklypo, parduodamo ne aukciono būdu, kaina nėra nustatoma vienu universaliu principu. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad kaina priklauso nuo sklypo paskirties ir nuo to, ar vertė nustatoma masiniu būdu, ar atliekant individualų turto vertinimą.

    Praktiškai tai reiškia, kad vienais atvejais kaina skaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, o kitais remiamasi nepriklausomų vertintojų išvada. Skirtinga tvarka taikoma ir namų valdos sklypams, kuriems galioja atskira metodika bei galimos nuolaidos.

    Kada užtenka masinio vertinimo

    Sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė paprastai nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Tokiu atveju atsižvelgiama į sklypo vietą ir jam priskirtą verčių zoną, o individualus vertinimas dažniausiai nėra reikalingas.

    Pagal tą patį principą vertinami ir įsiterpę valstybinės žemės plotai, kai dėl dydžio, formos ar išsidėstymo neįmanoma suformuoti racionalaus atskiro sklypo. Teritorijose, kur planuojama gyvenamoji paskirtis, toks plotas paprastai negali viršyti 0,04 hektaro, kitose teritorijose dažniau taikoma iki 0,5 hektaro riba.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad įsiterpusiu gali būti pripažįstamas ir didesnis plotas, jei jis iš esmės yra siaura juosta, šlaitas ar griovys. Tokiais atvejais vertinama, ar plotas atitinka teisės aktuose numatytus kriterijus, o kaina vis tiek remiama masinio vertinimo duomenimis.

    Kada sklypą vertina individualiai

    Komercinės paskirties sklypams ir daliai kitų be aukciono parduodamų valstybinės žemės sklypų taikomas individualus turto vertinimas. Toks vertinimas leidžia nustatyti vertę pagal konkretaus sklypo aplinkybes, pavyzdžiui, jo užstatymo galimybes, ribojimus ar infrastruktūros situaciją.

    Individualų vertinimą organizuoja NŽT, pasitelkdama teisę vertinti turintį vertintoją, parinktą pagal viešųjų pirkimų tvarką. Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka NŽT, o pirkėjas jas kompensuoja iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, todėl jos galutiniame rezultate tampa sklypo kainos dalimi.

    Namų valdos sklypai ir 40–50 proc. nuolaidos

    Namų valdos valstybinės žemės pradinė kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos vertės gali būti pridedamas teisės aktuose numatytas priedas, susijęs su inžineriniais statiniais.

    Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos sklypą be aukciono, tam tikrais atvejais gali būti taikoma 40 proc. nuolaida, o kai kuriose situacijose minimas ir 50 proc. nuolaidos dydis. Nuolaidos taikymas siejamas su socialiniais kriterijais, pavyzdžiui, kai šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingo amžiaus asmenų, taip pat kai asmeniui nustatytas 0–40 proc. dalyvumo lygis ar jis yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, arba šeimoje yra nepilnamečių.

    Nuolaida taikoma vieną kartą tam pačiam asmeniui, įsigyjant vieną sklypą ar jo dalį gyvenamosios paskirties pastatams naudoti. Ji taip pat ribojama sklypo dalies dydžiu: iki 1995 metais birželio 1 dienos patvirtintose miestų ribose paprastai taikoma ne didesnei kaip 0,06 hektaro daliai, o kaimo gyvenamosiose vietovėse dažniau taikoma iki 0,15 hektaro daliai.

    Jei sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nuolaida gali būti taikoma kiekvienam bendraturčiui atskirai, jei jis atitinka nustatytas sąlygas, tačiau tik jo įsigyjamai daliai neviršijant nustatytų ribų. NŽT nurodo, kad ši tvarka taikoma prašymams, pateiktiems nuo 2025 metais liepos 1 dienos, o teisę į nuolaidą reikia pagrįsti dokumentais.

    Gyventojams planuojant valstybinės žemės įsigijimą svarbu iš anksto įsivertinti, kuri vertinimo schema bus taikoma, nes nuo to priklauso ne tik galutinė suma, bet ir procesas bei papildomos išlaidos. Kilus neaiškumams, praktikoje daugiausia klausimų kelia sklypo kategorijos priskyrimas ir tai, ar konkrečiam atvejui bus reikalingas individualus vertinimas.

  • Jonavoje prasideda 1,2 mln. eurų vertės Žeimių gatvės remontas: kas keisis vairuotojams

    Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pranešė pradedanti beveik kilometro ilgio Žeimių gatvės Jonavoje remonto darbus. Ši gatvė sutampa su krašto keliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva (Nr. 144) ir yra viena svarbiausių miesto susisiekimo arterijų.

    Kaip skelbiama, darbais siekiama ne tik atnaujinti dangą, bet ir pagerinti eismo saugumą bei organizavimą. Gyvenvietėse valstybinės reikšmės keliai dažnai tampa kasdienėmis pagrindinėmis gatvėmis, todėl jų būklė tiesiogiai veikia vietos gyventojų judėjimą.

    Kas bus remontuojama?

    Ruože nuo 0,235 iki 1,128 kilometro planuojama atnaujinti kelio dangą, horizontalųjį ir vertikalųjį ženklinimą. Taip pat bus atnaujinti kelio ženklai, kad eismo dalyviams būtų aiškesnės važiavimo ir saugumo taisyklės.

    Numatoma sutvarkyti keturias esamas pėsčiųjų perėjas su saugumo salelėmis. Be to, bus atnaujinta autobusų sustojimo aikštelių asfalto danga, kas svarbu tiek viešojo transporto patikimumui, tiek keleivių saugumui.

    Kaina ir terminai

    Darbus atliks AB „Eurovia Lietuva“, o projekto vertė siekia apie 1,2 mln. eurų su PVM. Pagrindinius darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

    „Skyrėme investicijas miestų ir miestelių valstybinės reikšmės keliams, kurie gyventojams yra pagrindinės gatvės“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    „Per gyvenvietes einantys valstybinės reikšmės keliai daugeliu atvejų yra pagrindinės miestų ir miestelių gatvės, kuriomis gyventojai naudojasi kasdien“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais pokyčiais?

    „Via Lietuva“ nurodo, kad remonto ruožo pradžia derinama su anksčiau įgyvendintais sprendiniais Jonavos centre. Žeimių ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje jau įrengta dviejų eismo juostų žiedinė sankryža, todėl siekiama vientiso eismo organizavimo.

    Bendrovė pažymi, kad atnaujinamos infrastruktūros nauda bus juntama ne tik važiuojantiems krašto keliu, bet ir Jonavos gyventojams, kurie šiuo maršrutu kasdien vyksta į darbą, ugdymo ar gydymo įstaigas.

  • Kodėl viešosiose erdvėse nauja įranga sugenda per 2 metus: ekspertai atskleidė pagrindines klaidas

    Kas greičiausiai sugadina naują įrangą?

    Naujai sutvarkytos viešosios erdvės dažnai atrodo nepriekaištingai tik pirmą sezoną, o vėliau išlenda pirmieji defektai: trūkinėja suolų lentos, rūdija metalinės dalys, blunka plastikas, o sporto ar žaidimų dangos ima skilinėti. Iš pirmo žvilgsnio kaltos lietuviškos žiemos, tačiau specialistai pabrėžia, kad oras dažniausiai tik pagreitina problemas, kurios atsiranda dėl sprendimų projektavimo ir įrengimo stadijoje.

    Sprendimų viešosioms erdvėms įmonės „Bipa“ projektų vadovas Vitalijus Počema sako, kad didžiausi skirtumai tarp ilgai tarnaujančios ir greitai susidėvinčios infrastruktūros dažniausiai slypi medžiagų kokybėje, paruošime bei priežiūros disciplinoje. Gyventojai paprastai mato tik rezultatą, tačiau priežastys neretai būna techniškos ir iš anksto numatomos.

    „Gamta įrangai kenkia mažiausiai, ją labiau veikia vandalizmas, nepriežiūra arba nekokybiškos medžiagos. Normaliai cinkuota konstrukcija gali tarnauti 15–20 metų“, – sakė Vitalijus Počema.

    Jo teigimu, jei plieninės konstrukcijos pradeda rūdyti po dvejų ar trejų metų, tai dažniausiai rodo netinkamą metalo paruošimą ir apsaugą, o ne neišvengiamą lauko poveikį. Panašiai ir su įtrūkimais ar klibėjimu: tai dažnai susiję su netiksliai įvertintomis apkrovomis ir taupymu konstrukcijose, o ne vien šalčiu.

    Viešieji pirkimai dažnai skatina taupyti kokybės sąskaita

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad viešųjų pirkimų praktikoje neretai dominuoja mažiausios kainos kriterijus, o ne ilgaamžiškumas per visą tarnavimo laiką. Tokiu atveju pasirenkami minimalūs leistini stori, paprastesnės dangos, pigesnė mediena ar plastikas, o ilgalaikės eksploatacijos reikalavimai lieka neįrašyti į technines specifikacijas.

    Ypač ryškiai tai matyti plastiko ir dažytų paviršių atveju. Kokybiškas plastikas turi būti atsparus ultravioletiniams spinduliams, kad per kelis sezonus neprarastų spalvos ir trapumo, tačiau jei tai neapibrėžta reikalavimuose, įranga gali pastebimai pasikeisti net per pusmetį.

    Sporto ir žaidimų aikštelių dangų tarnavimo laiką smarkiai trumpina ir prastas vandens nuvedimo suplanavimas. Kai drėgmė užsilaiko po danga, šalčio ciklai ją greičiau ardo, todėl net iš pažiūros nedidelės projektavimo detalės gali nulemti, ar danga tarnaus kelis sezonus, ar gerokai ilgiau.

    Kodėl papilkėjusi mediena dar nereiškia gedimo?

    Viena dažniausių gyventojų pastabų yra medinių suolų ar apdailos papilkėjimas. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tai dažnai yra natūralus medienos senėjimo procesas, kuris pats savaime nebūtinai reiškia konstrukcijos silpnėjimą, ypač jei naudojamas kietmedis ir jis tinkamai apdorotas.

    V. Počemos teigimu, šiuolaikinėse viešosiose erdvėse dažniau pasirenkami juodalksnis, ąžuolas, uosis ar kiti kietmedžiai, o pradinę išvaizdą dažniausiai galima palaikyti periodiškai atnaujinant apsauginę dangą. Jei mediena kokybiška ir prižiūrima kasmet, ji gali išlikti tvarkinga apie 10 metų ir ilgiau.

    Viešųjų žaidimų aikštelių įrangą ir dangas vertinančios įmonės „Inspectum“ vadovas Sergejus Kazunko pastebi, kad dažnai nukenčia ne pati medžiaga, o jos paruošimas ir vėlesnė priežiūra. Ypač jautrūs elementai gali būti fanera ir mediniai atraminiai statramsčiai, jei nuo pirmos dienos jie neapsaugomi ir periodiškai neatnaujinami.

    „Ta pati mediena gali tarnauti visiškai skirtingai: viena būna impregnuota ir apsaugota gamykloje, kita paruošta atsainiai. Po kelerių metų skirtumas matosi plika akimi“, – sakė Sergejus Kazunko.

    Priežiūra: kartais pakanka vieno varžto

    Specialistai pabrėžia, kad dalis gedimų įvyksta ne staiga, o dėl užleistos smulkios priežiūros. Jei jungtys ima klibėti, dažnai užtenka laiku priveržti varžtus ar sutvarkyti mazgą, tačiau ignoruojant problemą mėnesiais ar metais, detalės nusidėvi ir lūžta, o remontas tampa brangesnis.

    Priežiūros klaidos pasitaiko ir dėl netinkamos eksploatacijos. Pavyzdžiui, tam tikros vaikų žaidimų dangos nėra skirtos ratinėms priemonėms ar technikai, tačiau realybėje per jas važiuoja paspirtukai ar net sniego valymo įranga, palikdama vėžes ir pažeidimus.

    Vis dažniau diegiant elektroninius sprendimus, tokius kaip išmanieji suolai ar kitos saulės energija maitinamos priemonės, atsiranda ir naujų reikalavimų kasdienei priežiūrai. Jei saulės panelės užverčiamos sniegu ar įranga pastatoma pavėsyje, veikimas tampa nepatikimas, nors pati technologija gali būti tinkama.

    Galiausiai, įrangos ilgaamžiškumą trumpina vandalizmas: dingsta įrankiai, nupjaunamos virvės, atsukami tvirtinimai. Todėl vis dažniau akcentuojama ne tik kokybė ir priežiūra, bet ir atsparumas tyčiniams pažeidimams, įskaitant patvaresnius tvirtinimus bei aiškesnę atsakomybę už infrastruktūros stebėseną.

  • Vilniuje rinksis dešimtys tautų: Bernardinų sode vienai dienai iškils bendras pasaulio stalas

    Rugsėjo 5 dieną Vilniaus Bernardinų sodas taps erdve, kurioje vienai dienai susitiks skirtingos kultūros, kalbos ir skoniai. Čia penktą kartą vyks tarptautinės bendruomenės šventė „Vilnius Is My City“, kviečianti miestą pažinti per žmones ir jų istorijas, o ne formalius pristatymus.

    Šių metų pagrindinis motyvas – bendras stalas, prie kurio lengviau užmegzti pokalbį ir išdrįsti paklausti apie kitos šalies tradicijas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus ne tik simbolis, bet ir praktiška erdvė ragauti skirtingų virtuvių patiekalus, sužinoti jų kilmę bei susipažinti su bendruomenėmis, kurios Vilnių pasirinko savo namais.

    „Norime, kad šventėje susitikimas būtų kuo paprastesnis ir natūralesnis, todėl kviečiame ne stebėti vieniems kitus iš šalies, o susėsti prie bendro stalo“, – sakė Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Užsienio talentų skyriaus vadovė Indrė Laučienė.

    Renginyje dalyvaus įvairių šalių bendruomenės, organizacijos, Vilniuje veikiančios įmonės ir restoranai, o Bernardinų sode bus galima sutikti kelių dešimčių valstybių atstovus. Lankytojai bus kviečiami ne tik stebėti, bet ir patys išbandyti skirtingas veiklas – nuo kūrybinių dirbtuvių iki šokių pamokų.

    Programoje numatytos patyriminės veiklos: vienos bendruomenės supažindins su tradiciniais ornamentais ir amatais, kitos kvies į judesio užsiėmimus ar pristatys kultūrines praktikas. Dalis dalyvių žada atsivežti ir išskirtinių ekspozicijų bei fotodetalių, kurios padės geriau suprasti jų kasdienybę ir tradicijas.

    Šventė orientuota į skirtingas auditorijas – nuo šeimų su vaikais iki miesto svečių, norinčių artimesnio kontakto su tarptautine Vilniaus bendruomene. Organizatoriai akcentuoja, kad veiklos suplanuotos taip, jog lankytojai galėtų ne tik pramogauti, bet ir įgyti praktinių patirčių, pavyzdžiui, išmokti trumpų frazių kitomis kalbomis neformalioje aplinkoje.

    Vienoje renginio erdvių veiks Kalbų pieva, kur kalbų pažinimas bus paverstas žaidimu ir trumpomis užduotimis. Taip pat numatyta erdvė užsienio talentams, skirta naujoms pažintims ir kontaktams užmegzti tiems, kurie Vilniuje gyvena, dirba ar studijuoja.

    Muzikinę programą papildys pasirodymai, kuriuos rengs Vilniaus tarptautinis choras „Garfunkels“, grupė „Kūjeliai“, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ ir kiti atlikėjai. Organizatorių teigimu, muzika ir bendros veiklos yra vienas greičiausių būdų sukurti ryšį tarp žmonių, kurie kasdienėje rutinoje galbūt niekada nesusitiktų.

    „Go Vilnius“ atkreipia dėmesį, kad tarptautinė sostinės bendruomenė nuosekliai auga, o Vilnius vis dažniau vertinamas kaip patraukli vieta gyventi ir kurti. Agentūros pateikiamais duomenimis, Vilniuje gyvena apie 78 tūkst. užsienio šalių piliečių iš 154 valstybių, o per pastaruosius metus ši bendruomenė išaugo 4,4 proc.

    Šventės metu pirmą kartą bus įteikti „Vilnius Is My City Awards“ apdovanojimai, kuriais bus įvertinti Vilniuje gyvenantys užsieniečiai, prisidedantys prie miesto verslo, kultūros, gastronomijos ir žinomumo. Renginys yra nemokamas ir atviras visiems, o šiemet jis taps ir miesto festivalio „Vilniaus dienos“ dalimi.

  • Raudėnai ruošia savaitgalį su istorijos intriga: Pabrėžos kelias, atlaidai ir koncertai

    Rugpjūčio 22 ir 23 dienomis Šiaulių rajono Raudėnai taps vasaros palydų traukos centru: čia vyks tradicinė šventė Gandrus ir vasarą palydint, sujungianti kultūrą, sportą ir sakralinę bendrystę. Organizatoriai primena, kad renginiai šiemet sutampa su svarbiomis sukaktimis: minimas pirmosios Raudėnų bažnyčios pastatymo 415 metų jubiliejus ir dabartinės bažnyčios 145 metų sukaktis.

    Šventės savaitgalis siejamas ir su Raudėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos atlaidais, o programoje ryški vieta skiriama kultūros keliui Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849). Pasak organizatorių, tikslas paprastas: sukurti renginį, kuriame vienodai svarbūs ir vietos istorijos ženklai, ir gyvas bendruomenės susitikimas.

    Šeštadienis: sportas ir vakaro scena

    Šeštadienį šventė prasidės žvejų varžybomis Raudos upelio tvenkinyje, o vėliau vyks sporto ir liaudiškų rungčių varžytuvės. Vakare Raudėnų kultūros centre ir jo erdvėse laukiamos šeimos: numatytos pramogos vaikams, edukacijos ir kultūriniai akcentai.

    Vakarinėje programoje planuojami vietos ir svečių kolektyvų pasirodymai, o kulminacija taps koncertas ir šokių vakaras. Dieną užbaigs šlovinimo valanda Raudėnų bažnyčioje, kuri, kaip pabrėžia rengėjai, skirta tiems, kurie nori ramesnio, sakralesnio savaitgalio finalo.

    Sekmadienis: atlaidai ir Pabrėžos atmintis

    Sekmadienį numatyta ekskursija po Raudėnus, kurios pradžia planuojama prie kapinių vartų. Vėliau bažnyčioje vyks Šv. Mišios, bus teikiamas Sutvirtinimo sakramentas, o po pamaldų numatyta Eucharistinė procesija.

    Po dvasinės dalies šventė persikels į bažnyčios šventorių: skambės koncertinė programa, vyks Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos tekstų skaitymai. Rengėjai primena, kad Pabrėža Raudėnuose gyveno ir dirbo 1798–1800 metais, o jo palikimas šiandien siejamas su platesniu kultūriniu maršrutu, jungiančiu kelias Lietuvos savivaldybes.

    Kodėl Pabrėža svarbus šiandien?

    Jurgis Ambraziejus Pabrėža istorijoje minimas kaip kunigas pranciškonas, pamokslininkas ir vienas reikšmingiausių XIX amžiaus švietėjų. Jam priskiriami pirmieji nuoseklūs Lietuvos floros tyrinėjimai: aprašyta šimtai augalų rūšių, sukauptas didelės apimties herbaras, o mokslo ir švietimo darbai turėjo ilgalaikę įtaką lietuviškos terminijos bei pažinimo tradicijai.

    Būtent dėl šios priežasties kultūros keliai, skirti istoriniams asmenims, pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis populiaresni: jie vienu metu skatina vietos turizmą, stiprina regionų partnerystes ir leidžia bendruomenėms aktualinti savo tapatybę. Raudėnų šventė šią kryptį pratęsia praktiškai, kviesdama pažinti istoriją ne per formalų minėjimą, o per gyvą patirtį.

    Viso savaitgalio metu taip pat planuojamos parodos, krašto ekspozicijos ir edukacinės veiklos, o atlaidų turgelyje bus galima įsigyti įvairių gaminių bei paragauti tradicinių skanėstų. Organizatoriai skelbia, kad renginiai nemokami, o savaitgalį vainikuos bendruomeninė agapė.

  • Lietuva pateko į prestižinį finalą: kodėl užsieniečiai staiga ima rinktis mūsų patirtis?

    Dar visai neseniai Lietuva tarptautiniuose kelionių planuose dažnai atsidurdavo kaip mažiau žinoma Europos kryptis, tačiau pastaraisiais metais situacija akivaizdžiai keičiasi. Augantys turistų srautai, tarptautinių gidų dėmesys ir įvertinimai rodo, kad šalis vis dažniau pasirenkama ne atsitiktinai, o dėl konkrečių patirčių.

    Valstybės duomenys apie apgyvendinimo įstaigas rodo, kad pernai Lietuvoje apsistojusių turistų skaičius augo 3,7 proc. ir pasiekė beveik 4,26 mln. Užsienio turistų srautas didėjo beveik 12 proc., o kai kuriose rinkose augimas buvo dar ryškesnis, pavyzdžiui, iš Vokietijos svečių padaugėjo 16 proc., iš Lenkijos – 15 proc.

    Ekonomiškai turizmas taip pat grįžta į priešpandeminį tempą: sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė vertinama maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad keliautojų pinigai vis dažniau virsta realia nauda apgyvendinimui, maitinimui, kultūros renginiams, regionų paslaugoms ir darbo vietoms.

    Tarptautinis dėmesys ir finalas

    Lietuvos matomumą stiprina ne tik statistika, bet ir tarptautinis pripažinimas. Šiemet Lietuva pateko į „Wanderlust Reader Travel Awards 2026“ finalą dviejose kategorijose: geidžiamiausios šalies Europoje ir geidžiamiausios augančios krypties, o tai yra svarbus signalas rinkoms, kuriose kelionių pasirinkimus stipriai veikia rekomendacijos ir reputacija.

    Tokių apdovanojimų svorį didina auditorijos mastas: ankstesniais metais balsavime dalyvavo daugiau nei 208 000 skaitytojų, kurie atidavė milijonus balsų. Nugalėtojai turėtų paaiškėti lapkričio mėnesį, tačiau vien patekimas į finalą jau veikia kaip stiprus reklaminis argumentas kelionių planuotojams.

    „Keliautojas šiandien renkasi ne šalį, o patirtį, todėl Lietuvai svarbiausia aiškiai įvardyti, ką čia galima patirti unikalaus“, – sako VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.

    Kas traukia: nuo tradicijų iki gastronomijos

    Šiuolaikinės kelionių tendencijos Europoje rodo augantį poreikį trumpoms, bet turiningoms išvykoms, kuriose svarbi kokybė, vietinis autentiškumas ir tvarumas. Lietuva šioje kryptyje turi aiškių kozirių: tradicijų renginiai, regionų patirtys ir gamtos turizmas dažnai siejami su tuo, ko didmiesčiuose vis labiau trūksta – erdve, tyla ir lėtesniu tempu.

    Tarp išskirtinių patirčių dažnai minimos tokios tradicijos kaip Kaziuko mugė ir Užgavėnės, kurios keliautojams tampa ne tik renginiu, bet ir kultūriniu pasakojimu. Prie regioninės traukos prisideda ir tarptautiniai įvertinimai, pavyzdžiui, Platelių paminėjimas tarp geriausių turizmo kaimų pasaulyje, kuris sustiprina mažesnių vietovių patrauklumą.

    Vis didesnį svorį įgauna ir gastronomija. Pirmojo „Michelin“ gido leidimo Lietuvoje metu buvo rekomenduoti 34 restoranai, o naujausiame leidime rekomenduojamų vietų skaičius išaugo iki 44, tarp jų yra keturi restoranai su „Michelin“ žvaigždėmis ir aštuoni įvertinti „Bib Gourmand“.

    Gastronominis turizmas dažnai veikia kaip kelionės priežastis, o ne priedas prie programos, todėl tokie renginiai kaip „Pink Soup Fest“ tampa konkrečiu pretekstu atvykti. Be to, tarptautinių gidų pripažinimas padeda keliautojams lengviau apsispręsti, ypač planuojant trumpas miesto ar savaitgalio keliones.

    Kur slypi didžiausias potencialas

    Rinkodaros požiūriu Lietuvai svarbiausia pritraukti ne tik daugiau žmonių, bet ir didesnės vertės srautus: kultūros, gastronomijos, gamtos ir sveikatingumo keliautojus, kurie ieško autentiškos, kokybiškos patirties. Tokie turistai paprastai daugiau išleidžia vietoje ir dažniau keliauja ne vien į sostinę, bet ir į regionus.

    Tikslinėse rinkose dažniausiai išskiriamos Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, o atskiras neišnaudotas potencialas matomas Skandinavijoje, ypač Švedijoje ir Suomijoje. Šiose šalyse keliautojai tradiciškai vertina tvarumą, gamtą ir aktyvų laisvalaikį, todėl Lietuva gali konkuruoti aiškiai suformuluotomis, konkrečiomis patirčių žinutėmis.

    Esminis iššūkis dabar yra ne tik išlaikyti augimą, bet ir kryptingai gerinti pasiekiamumą bei susisiekimą, kartu nuosekliai komunikuojant, kuo Lietuva išsiskiria. Kitaip tariant, šalies istoriją tenka pasakoti ne bendromis frazėmis apie gražią gamtą, o konkrečiais argumentais, kodėl verta atvykti būtent dabar.

    Jei Lietuvai pavyks išlaikyti dėmesį tarptautinėse platformose ir tuo pačiu stiprinti kokybišką turizmo pasiūlą, šalis turi realią galimybę tapti pavyzdžiu, kaip mažesnė Europos valstybė gali auginti tvarų, aukštos vertės turizmą. Tam reikia mažiau kuklumo ir daugiau nuoseklumo, tiek kuriant produktą, tiek apie jį kalbant skirtingose rinkose.

  • Aleksotas keičia Kauno žemėlapį: 4 sporto kompleksai, arena ir dirbtinė banga jau pakeliui

    Aleksotas artimiausiais metais gali tapti vienu ryškiausių Kauno sporto ir aktyvaus laisvalaikio traukos taškų. Savivaldybė skelbia, kad mikrorajone planuojami keturi dideli projektai, apimsiantys tiek uždaras arenas, tiek atviras aikštynų erdves.

    Šalia sporto investicijų tęsiami ir kiti dideli miesto pokyčiai: gerinamas susisiekimas, vystomos viešosios erdvės, vyksta didelės apimties statybos. Tokia kryptis atitinka bendrą Europos miestų tendenciją sporto infrastruktūrą plėtoti arčiau gyvenamųjų rajonų, kad ji tarnautų ne tik profesionalams, bet ir kasdieniam gyventojų aktyvumui.

    Investicijos arčiau kauniečių

    Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad sporto objektai planuojami kaip paslaugų tinklo dalis greta švietimo ir sveikatos infrastruktūros. Anot savivaldybės, naujomis bazėmis galės naudotis ir sportininkai, ir mėgėjai, o tai ypač svarbu vaikų bei jaunimo užimtumui.

    „Daugiau sporto bazių – daugiau galimybių sportuoti ir tobulėti norimoje srityje“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Pastaraisiais metais Aleksote jau įvyko ryškesnių pokyčių, o nauji sporto projektai turėtų dar labiau sustiprinti rajono patrauklumą. Miestams tai reiškia ir papildomas galimybes pritraukti renginius, didinti sporto šakų įvairovę bei skatinti sveikesnį gyvenimo būdą.

    Futbolo ir regbio arena Europos prospekte

    Europos prospekte planuojama uždara futbolo ir regbio arena, skirta tiek treniruotėms, tiek oficialioms rungtynėms. Numatoma dirbtinės dangos aikštė ir apie 1 000 sėdimų vietų tribūnose, taip pat infrastruktūra sportininkams ir personalui.

    Savivaldybės teigimu, A++ energinės klasės trijų aukštų statinys turėtų užtikrinti funkcionalumą visais metų laikais, o tai aktualu Lietuvos klimatui, kai lauko sezonas neretai būna trumpesnis. Tikimasi, kad tokio tipo objektas padės stabiliau planuoti treniruotes ir varžybas.

    Nuo ekstremalaus sporto iki dirbtinės bangos

    Kitas numatomas objektas – ekstremalaus sporto centras, kuriame erdvės būtų pritaikytos riedlenčių, BMX dviračių, paspirtukų ir kitoms disciplinoms. Planuojama, kad kompleksas apims ir uždaras, ir atviras zonas, o tai sudarytų sąlygas treniruotis visus metus.

    Taip pat planuojamas universalus atviro lauko aikštynas su keliomis sporto šakoms pritaikytomis erdvėmis. Tokie projektai paprastai orientuojami į platesnę auditoriją, kai vienoje teritorijoje gali sportuoti skirtingo amžiaus ir pasirengimo žmonės.

    Dar vienas išskirtinis sumanymas – sporto bazė su baseinu, kur numatyta ir dirbtinės bangos sprendinių. Pasaulyje dirbtinės bangos sparčiai populiarėja dėl galimybės mokytis banglenčių sporto nepriklausomai nuo oro sąlygų, o tokie objektai dažnai tampa ir regioniniais traukos centrais.

    Ryšių su visuomene skyriaus informacija