CP v2

Blog

  • Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio kraitelis Europoje: kur tėvai permoka labiausiai ir kodėl Lietuva – tarp brangiausių?

    Kūdikio gimimas daugeliui šeimų yra džiaugsminga žinia, tačiau pirmieji metai dažnai tampa ir rimtu finansiniu išbandymu. Vien sauskelnių, maitinimo priemonių, vežimėlio, automobilinės kėdutės ir drabužėlių sąrašas gali kainuoti daugiau, nei tėvai tikisi planuodami biudžetą.

    Nauja „Remitly“ analizė, sudaryta pagal 2026 metų liepos mėnesio kainas, palygino 14 būtiniausių prekių kūdikiui pirmųjų metų laikotarpiu 38 Europos šalyse. Skaičiuota šešiose kategorijose, nuo sauskelnių ir drėgnų servetėlių iki lovytės, vežimėlio bei kasdienių drabužių.

    Skaičiavimai rodo, kad pirmaisiais metais būtinos kūdikio prekės Europoje vidutiniškai atsieina apie 4 727 eurus. Pigiausiai, nominalia suma, tai kainuoja Jungtinėje Karalystėje – apie 2 813 eurų, o brangiausiai Ispanijoje – apie 6 294 eurus.

    Tarp šalių, kuriose išlaidos viršija 6 000 eurų ribą, minimos Nyderlandai, Suomija, Švedija ir Šveicarija. Į 5 000–6 000 eurų intervalą patenka ir Lietuva – tyrimas jai priskiria maždaug 5 563 eurų sumą, taip iškeliant šalį į brangesnių Europos valstybių grupę.

    Kur dingsta didžioji biudžeto dalis?

    Pagal vidutinį Europos krepšelį didžiausią pirmųjų metų išlaidų dalį sudaro drabužiai, kūdikių mišiniai ir sauskelnės. Šios trys kategorijos bendrai sudaro apie 81 proc. viso krepšelio, todėl net nedidelis kainų šuolis jose greitai išpučia galutinę sumą.

    Vidutiniškai drabužiams skiriama apie 1 465 eurai, kūdikių mišiniams – apie 1 187 eurai, sauskelnėms ir susijusioms higienos priemonėms – apie 1 152 eurai. Skirtingose šalyse proporcijos smarkiai skiriasi, nes kainas veikia PVM, rinkos konkurencija, prekių ženklų dominavimas ir gyventojų vartojimo įpročiai.

    Pavyzdžiui, vienur drabužių dalis sudaro palyginti mažą krepšelio gabalą, o kitur ji tampa didžiausia eilute. Tuo pačiu kūdikių mišinių svoris kai kuriose rinkose išauga, ypač jei dominuoja importas ir mažiau alternatyvų tarp skirtingų gamintojų.

    Ne tik kainos, bet ir atlyginimai

    Vien nominalios sumos neatsako į klausimą, ar kūdikio kraitelis konkrečioje šalyje yra lengvai „pakeliamas“. Dėl didelių atlyginimų skirtumų Europoje tas pats krepšelis vienur prilygsta kelių savaičių pajamoms, o kitur gali „suvalgyti“ reikšmingą metų uždarbio dalį.

    „Remitly“ tyrime išlaidos lygintos su vidutiniu metiniu darbo užmokesčiu, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos skelbiamais vidutinių mėnesinių darbuotojų uždarbių duomenimis, pakoreguotais dėl infliacijos. Vidutiniškai būtinos prekės kūdikiui sudaro apie 20,9 proc. metinio uždarbio.

    Skirtumai – itin ryškūs: Belgijoje šis santykis siekia apie 5,4 proc., o Moldovoje – apie 88,8 proc. Tai reiškia, kad kai kuriose šalyse pirmieji kūdikio metai pagal būtiniausių prekių krepšelį priartėja prie beveik visų vidutinių metinių pajamų.

    Kartu pabrėžiama, kad realų šeimos „atsparumą“ išlaidoms lemia ir tai, ar dirba abu tėvai, kokia mokesčių našta, bei kokios šeimos išmokos ir kompensacijos taikomos konkrečioje valstybėje. Šie veiksniai gali smarkiai pakeisti galutinę finansinę naštą net ir esant panašioms prekių kainoms.

    Darželiai į skaičiavimus nepateko

    Tyrimas apima tik būtinas prekes kūdikiui, tačiau neįtraukia vienos didžiausių eilutės daugeliui šeimų – vaikų priežiūros paslaugų. Lopšeliai ir darželiai Europoje kainuoja labai nevienodai, o mokesčius dažnai lemia savivaldybių politika ir valstybės kompensacijų dydis.

    Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, kai kuriose šalyse vaikų priežiūros mokesčiai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų per metus, o kitur – būti simboliniai. Net ir tuomet, kai taikomos subsidijos, galutinė suma šeimai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo pajamų, vaikų skaičiaus ir to, ar šeimoje dirba vienas, ar abu tėvai.

    Ekspertai pabrėžia, kad planuojant šeimos biudžetą verta vertinti ne tik pradinį kraitelį, bet ir tęstines išlaidas: sauskelnių bei mišinių poreikis, sezoniniai drabužiai, augantys transporto ir sveikatos kaštai, o vėliau – vaikų priežiūros paslaugos. Būtent šių eilučių dinamika dažniausiai ir lemia, ar pirmaisiais metais šeimos finansai išliks stabilūs.

  • Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Kanada gali tapti ES asocijuota nare: Marko Carney žinutė Vašingtonui ir Briuseliui sukėlė audrą

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma idėja dėl asocijuotos narystės Kanadui – politinio formato, kuris sustiprintų ryšius su artima partnere, bet nevestų į pilną narystę. Diskusijas pakurstė Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, Strasbūre kalbėjęs Europos Parlamente apie geopolitikos lūžį ir būtinybę telkti demokratines valstybes.

    Carney kalboje akcentavo, kad svarbiausia yra ne naujo formato pavadinimas, o politinis signalas: Kanada ir ES siektų gilesnio bendradarbiavimo prekyboje, saugume, technologijose, švietime ir strateginėse tiekimo grandinėse. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai Vakarų valstybės ieško patikimesnių partnerystės modelių pasaulyje, kuriame daugėja ekonominio spaudimo ir saugumo rizikų.

    „Šiandien ne pavadinimas lemia ateitį, o ryžtas ginti laisvę ir savo pasirinkimą“, – sakė Markas Carney.

    Europos politikams ši idėja patraukli dėl kelių priežasčių. Pirma, Kanada yra viena artimiausių ES partnerių pagal vertybinį ir institucinį suderinamumą, o abipusė prekyba jau remiasi sutartu pagrindu per ES ir Kanados ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA, nors jo ratifikavimas kai kuriose valstybėse iki šiol kelia politinių ginčų, ypač žemės ūkio sektoriuje.

    Antra, diskusija vyksta tuo metu, kai Europoje stiprėja siekis mažinti priklausomybes ir didinti strateginį atsparumą. Ši kryptis apima pramonės konkurencingumą, žaliavų ir energetikos saugumą, gynybos pajėgumų stiprinimą bei didesnes investicijas į inovacijas ir infrastruktūrą. Viena dažniausiai cituojamų gairių yra Mario Draghi iškelta mintis, kad Europos konkurencingumo stiprinimui gali prireikti apie 800 milijardų eurų investicijų kasmet, todėl finansavimo klausimas tampa kertinis.

    Trečia, didėja politinė įtampa transatlantiniuose santykiuose, o prekybos priemonės, įskaitant grasinimus tarifais, išlieka realiu spaudimo instrumentu. Dėl to ES ieško būdų plėsti partnerių ratą ir kurti platesnes koalicijas su valstybėmis, kurios gali prisidėti tiek ekonomiškai, tiek politiškai, ypač tais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami greitai ir koordinuotai.

    Europos Parlamente reakcijos buvo dvejopos: dalis europarlamentarų teigė dar iki galo nesuprantantys, kaip praktiškai atrodytų asocijuota narystė ir kokias teises ar įsipareigojimus ji suteiktų. Tačiau pats siūlymas sutiktas palankiai kaip ženklas, kad ES gali kurti lankstesnius partnerystės modelius su panašiai mąstančiomis demokratijomis, o ateityje tai teoriškai galėtų būti pritaikoma ir kitoms valstybėms, pavyzdžiui, Australijai ar Naujajai Zelandijai.

    Kol kas aišku viena: debatai dėl asocijuotos narystės tapo platesnės diskusijos dalimi apie ES vietą pasaulyje ir jos gebėjimą veikti kaip savarankiška geopolitinė jėga. Jei iniciatyva virs konkrečiais pasiūlymais, Briuselyje teks atsakyti į esminius klausimus – kokio gylio integracijos siekiama, kaip tai dera su esamomis sutartimis ir kas už tai mokės.

  • Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Smūgis Maskvai: meras skelbia didžiausią dronų ataką, Zelenskis įvardijo taikinius

    Maskvą naktį sudrebino, kaip teigiama, didžiausio masto bepiločių atakos nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios. Apie tai pranešė Maskvos meras Sergejus Sobianinas, pabrėžęs, kad oro gynyba esą numušė šimtus į sostinę skridusių taikinių.

    Pasak mero, per parą visoje Rusijoje buvo sunaikinta daugiau nei 1 600 dronų, o 450 jų, jo teigimu, buvo nukreipti į Maskvos kryptį. Jis nurodė, kad dalis dronų pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą.

    „Keli dronai pasiekė Maskvos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, o vienas pataikė į gyvenamąjį pastatą. Žuvusiųjų nebuvo“, – sakė Sergejus Sobianinas.

    Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas pranešė, kad platesniame regione per atakas žuvo du žmonės. Nepriklausomų detalių apie žuvusiųjų aplinkybes ir galutinį sužeistųjų skaičių kol kas pateikiama nedaug, o pranešimai dėl žalos masto gali kisti.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina naktį smogė Maskvos regionui. Jo teigimu, buvo pataikyta į svarbų naftos pramonės objektą ir logistikos infrastruktūrą, o atakose panaudotos įvairios tolimojo nuotolio priemonės.

    „Mūsų tolimojo nuotolio atsakas naktį Maskvos regione turėjo labai reikšmingą poveikį“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis epizodas išryškina pastaruoju metu dažnėjančią tendenciją, kai Ukraina, stiprindama tolimojo nuotolio pajėgumus, taikosi į infrastruktūrą, susijusią su degalų tiekimu ir karine logistika. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas silpninti Rusijos galimybes aprūpinti pajėgas ir finansuoti karo veiksmus iš energetikos sektoriaus.

    Rusijos smūgiai Ukrainoje nesiliauja

    Tuo pat metu Ukraina pranešė apie naujas Rusijos atakas. Kyjivo srityje po smūgio ligoninėje mirė vaikas, todėl šios atakos aukų skaičius, vietos pareigūnų duomenimis, išaugo iki keturių.

    Kyjivo srities valstybinės administracijos vadovas Timuras Tkačenka nurodė, kad vaikas buvo sužeistas per smūgį Vyšhorodo rajone ir vėliau neišgyveno. Jo teigimu, per daugiau nei parą trukusias atakas penkiuose rajonuose apgadintas 31 statinys.

    Pietų Ukrainoje, Chersono srityje, vietos valdžia pranešė apie per drono ataką žuvusį 71 metų dvasininką, o dar keturi žmonės esą buvo sužeisti. V. Zelenskis taip pat teigė, kad vien per šią savaitę Rusija prieš Ukrainą panaudojo daugiau nei 2 000 atakos dronų, 1 700 valdomų aviacinių bombų ir 19 raketų.

    Abi pusės skelbia skirtingus duomenis apie numuštus taikinius ir padarytą žalą, o dalies informacijos nepriklausomai patvirtinti iš karto neįmanoma. Vis dėlto intensyvėjant tolimojo nuotolio atakoms, didėja rizika civilinei infrastruktūrai ir spaudimas oro gynybos sistemoms tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje.

  • Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietijoje sekmadienį vyksta dveji svarbūs žemių rinkimai, kurie gali tapti rimtu politiniu testu kancleriui Friedrichui Merzui. Balsavimas vyksta Berlyne ir Meklenburge–Pomeranijoje, o apklausos rodo įtemptą kovą ir augantį rinkėjų nepasitenkinimą.

    Berlyne valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) susiduria su itin artima dvikova su partija Die Linke. Pastaroji rinkėjų paramą grindžia pažadais aktyviau spręsti būsto krizę, kuri Vokietijos sostinėje išlieka viena jautriausių temų.

    Šiaurės rytų Vokietijoje esančioje Meklenburgo–Pomeranijos žemėje pagrindinė kova vyksta tarp Socialdemokratų partijos (SPD) ir kraštutinių dešiniųjų, antiimigracinės partijos Alternative für Deutschland (AfD). AfD į šiuos rinkimus ateina sustiprėjusi po neseniai pasiektos sėkmės Saksonijoje-Anhalte ir tikisi pratęsti augimo tendenciją.

    Vis dėlto AfD šioje žemėje susiduria su stipriu varžovu: SPD lydere Manuela Schwesig, kuri žemės ministre pirmininke dirba nuo 2017 metų. Vietos politikoje jos atpažįstamumas ir socialinės politikos darbotvarkė laikomi vienais svarbiausių SPD argumentų prieš AfD mobilizuojamą protesto balsą.

    Naujausios apklausos rodo, kad Berlyne Die Linke šiek tiek lenkia CDU, o Meklenburge–Pomeranijoje AfD pirmauja prieš SPD. Tuo pat metu CDU šiame regione balansuoja ties 5 proc. barjeru, kuris būtinas norint išlaikyti vietas žemės parlamente.

    Politologai tokias tendencijas sieja su platesnėmis nuotaikomis Vokietijoje: kylantis protesto balsas dažniau tenka politiniams pakraščiams, o tradicinėms partijoms tenka aiškiau atsakyti į gyvenimo brangimo, migracijos ir būsto prieinamumo klausimus. Didesni kraštutinių jėgų laimėjimai dar labiau didintų spaudimą F. Merzui, kuris kanclerio pareigas eina nuo 2025 metų gegužės ir, kaip rodo viešosios nuomonės tyrimai, susiduria su krentančiu populiarumu.

    „Bijau, kad šie rinkimai gali būti naudingi AfD, bet tikiuosi, kad CDU bus nubausta“, – sakė Moritzas Lembke-Oezeris.

    Jis pridūrė, kad ketina balsuoti už Die Linke dėl jos pažadų ryžtingiau spręsti būsto problemą.

    „Aš būčiau už tai, kad laimėtų AfD, nes tada jiems reikės įrodyti, ką sugeba: arba kažkas pasikeis, arba tai bus paskutinis kartas, kai jie gaus balsų“, – sakė Peteris Sommeris.

    Rinkimų rezultatai bus stebimi ne tik žemių sostinėse, bet ir federaliniu lygiu, nes Berlynas turi išskirtinį politinį svorį, o AfD sėkmė rytiniuose ir šiaurės rytų regionuose jau kurį laiką laikoma vienu ryškiausių Vokietijos politikos pokyčių. Galutiniai skaičiai parodys, ar ši banga tęsiasi, ir kiek tai kainuos kanclerio stovyklai.

  • UEFA masinio futbolo savaitė grįžta: renginiai Lietuvoje ir tikslas, kuris jungia bendruomenes

    Rugsėjo 21–30 dienomis Europoje vyks UEFA masinio futbolo savaitė, dar žinoma kaip „Grassroots Week“. Kampanija sutampa su Europos sporto savaite ir primena, kad futbolas prasideda ne stadionuose, o mokyklose, bendruomenėse ir vietos klubuose.

    UEFA akcentuoja, kad masinis futbolas yra visos sistemos pamatas: jis įtraukia vaikus, tėvus, trenerius, savanorius, teisėjus ir mokytojus. Tokios iniciatyvos padeda mažinti fizinio pasyvumo problemą ir skatina reguliariai judėti, ypač tarp jaunimo.

    Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama prieinamumui ir įtraukčiai: kuriamos programos mergaitėms, žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus dalyviams, populiarėja futbolas vaikščiojant. Tai atliepia bendrą sporto politikos kryptį, kur svarbiausia ne rezultatas, o galimybė dalyvauti.

    UEFA tikslas: daugiau galimybių

    UEFA pabrėžia, kad didžioji dalis organizacijos pajamų grąžinama futbolui, o reikšminga investicijų dalis skiriama būtent masinio futbolo projektams. Šių programų esmė – sukurti aiškų kelią nuo pirmųjų treniruočių iki ilgalaikio sportavimo įpročio, nesvarbu, ar žmogus sieks profesionalo karjeros.

    „UEFA masinio futbolo savaitė suteikia progą pagerbti žmones, kurių dėka futbolas gyvuoja kasdien. Trenerių, savanorių, mokytojų ir klubų atsidavimas užtikrina, kad žaidimas išliktų atviras, įtraukus ir prieinamas visiems“, – sakė UEFA futbolo vystymo vadovas Olivieris Doglia.

    Partnerystės su verslu taip pat tampa svarbia kampanijos dalimi, nes jos leidžia finansuoti renginius, inventorių, edukacines veiklas ir komunikaciją. UEFA nurodo, kad kampanijos tikslas – ne vien vienkartiniai renginiai, o ilgalaikis bendruomenių įsitraukimas.

    Kas vyks Lietuvoje?

    Lietuvoje prie iniciatyvos jungiasi Lietuvos masinio futbolo asociacija ir Lietuvos futbolo federacija, o renginiai planuojami keliuose miestuose ir miesteliuose. Organizuojami integraciniai turnyrai, mokyklų ir vaikų varžybos, taip pat futbolo vaikščiojant renginiai, kurie ypač tinka vyresniems ar rečiau sportuojantiems žmonėms.

    „Rugsėjo pabaigoje visi kartu Europoje minime tradicija tapusią masinio futbolo savaitę. Futbolo renginiai keliaus į skirtingus Lietuvos miestus ir miestelius, kviesdami fiziškai aktyviai praleisti laiką ir įtraukti kuo daugiau žmonių“, – sakė masinio futbolo projektų koordinatorius Lietuvoje Martynas Karpavičius.

    Organizatoriai ragina bendruomenes ir pačius futbolo entuziastus neapsiriboti oficialiu kalendoriumi ir inicijuoti savo veiklas: treniruotes, šeimų turnyrus, mokyklų rungtynes ar draugiškus susitikimus. Esminė idėja – sukurti progą judėti, bendrauti ir stiprinti ryšius per sportą.

  • Po Antarktidos ledu – Himalajų dydžio kalnų pėdsakai? Mokslininkai sieja su gyvybės sprogimu

    Po Antarktidos ledu – Himalajų dydžio kalnų pėdsakai? Mokslininkai sieja su gyvybės sprogimu

    Antarktida dažniausiai įsivaizduojama kaip ledu sukaustytas žemynas, tačiau po storu ledo skydu gali slypėti gerokai dramatiškesnė istorija. Naujas tyrimas rodo, kad po Antarktidos ledu gali būti užkastos senovinių kalnų grandinių „šaknys“, kadaise prilygusios šiandienos Himalajams.

    Mokslininkų teigimu, šie milžiniški kalnai galėjo prisidėti prie sąlygų, kurios vėliau leido suklestėti sudėtingai gyvybei vandenynuose. Idėja paremta ne tiesioginiais gręžiniais, o itin patvarių mineralų, cirkonų, analize.

    Kas išdavė senovinius superkalnus

    Cirkonai yra itin atsparūs kristalai, išsaugantys uolienų „parašą“ net tada, kai pačios uolienos seniai suirusios. Jų cheminė sudėtis ir urano bei švino izotopų santykiai leidžia datuoti, kada ir kokiomis sąlygomis susiformavo uolienos, iš kurių šie grūdeliai kilo.

    Kadangi daugiau nei 99,5 proc. Antarktidos dengia ledas, tiesiogiai tirti žemyno geologiją sunku. Todėl tyrėjai rėmėsi cirkonais, kurie iš Antarktidos buvo pernešti į vandenynų nuosėdas, ir sujungė 1 712 naujai ištirtų grūdelių duomenis su ankstesniais Antarktidos cirkonų tyrimais.

    Analizė atskleidė ypač ryškų amžiaus „piką“ laikotarpiu maždaug prieš 650–450 milijonų metų, kai formavosi superžemynas Gondvana. Įtraukus Antarktidos duomenis į pasaulinę duomenų bazę, Gondvanos kalnodaros signalas tapo vienu didžiausių tokio tipo pėdsakų visame rinkinyje.

    Nuo kalnų erozijos iki deguonies

    Vienas svarbiausių tyrimo akcentų – dalis cirkonų rodo susidarymą sąlygomis, būdingomis itin aukštų kalnų giluminėms „šaknims“, kur uolienas veikia didžiulis slėgis. Tai sustiprina hipotezę, kad susidūrus dabartinės Antarktidos, Indijos, Australijos ir Kalahario kratonų masyvams galėjo iškilti Himalajų masto kalnų juostos.

    Tokie kalnai kyla ne vien tam, kad vėliau būtų nušlifuoti erozijos. Ardant kalnams, į aplinkinius vandenynus patenka didžiuliai kiekiai nuosėdų ir cheminių elementų, ypač fosforo ir geležies, kurie skatina pirminę produkciją – dumblių ir cianobakterijų augimą.

    Didesnė pirminė produkcija reiškia daugiau organinės medžiagos ir daugiau fotosintezės metu pagaminamo deguonies. Tačiau vien gamybos nepakanka: kad deguonies lygis atmosferoje augtų, dalis organinės anglies turi būti greitai palaidota nuosėdose, kitaip ji suyra ir deguonis vėl „sunaudojamas“ cheminėse reakcijose.

    Tyrėjai teigia, kad Gondvanos kalnų erozija galėjo sukurti būtent tokį mechanizmą: didžiuliai nuosėdų srautai greitai užklojo organine anglimi ir sulfidu turtingas nuogulas, padėdami ilgesniam laikui „užrakinti“ anglį ir taip palengvindami deguonies kaupimąsi.

    Ar tai paaiškina gyvūnų įvairovės šuolį?

    Mokslininkai pabrėžia, kad nenori tiesiogiai teigti, jog Antarktidos superkalnai sukėlė kambro sprogimą – laikotarpį, kai ankstyvajame paleozojuje sparčiai išaugo gyvūnų įvairovė. Greičiau kalbama apie palankias aplinkos sąlygas: daugiau maisto jūrų ekosistemose, daugiau deguonies ir daugiau cheminių „statybinių blokų“, reikalingų, pavyzdžiui, mineralizuotiems skeletams.

    Vis dėlto lieka neapibrėžtumų. Tyrėjai pripažįsta, kad atmosferos deguonies kilimo laikas ir mastas nėra pakankamai tiksliai rekonstruoti, o jų skaičiavimai patys savaime dar neįrodo priežastinio ryšio.

    Taip pat minimi ir ankstesni, maždaug prieš 800 milijonų metų fiksuojami deguonies chemijos pokyčiai, kurių šis modelis iki galo nepaaiškina. Nepaisant to, nauji cirkonų duomenys sustiprina bendrą scenarijų: žemynams susidūrus kyla kalnai, jie ardomi, maistinės medžiagos užlieja vandenynus, o nuosėdos padeda palaidoti anglį – ir po ilgo geologinio „grandininio“ proceso gyvybei atsiveria naujos galimybės.

    Jei po Antarktidos ledu iš tiesų slypi senųjų kalnų „šaknys“ ir dalis milžiniškų nuosėdinių kūnų, ateities tyrimai – nuo geofizinių matavimų iki kryptingesnių gręžinių – galėtų pateikti dar tvirtesnių įrodymų. Kol kas cirkonai primena, kad net ledo tyloje gali būti užkoduota istorija, pakeitusi visos planetos biologinę raidą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Earth and Planetary Science Letters“.

  • Sraigių kiautai tapo gamtos archyvu: mokslininkai juose aptiko ciklonų ir liūčių pėdsakus

    Sraigių kiautai tapo gamtos archyvu: mokslininkai juose aptiko ciklonų ir liūčių pėdsakus

    Kaip sraigė užrašo orus

    Australijos Kvinslando universiteto mokslininkai nustatė, kad sausumos sraigių kiautuose gali būti užkoduota ekstremalių orų istorija. Tyrimas rodo, kad kiauto augimo „juostos“ fiksuoja aplinkos pokyčius panašiai kaip medžių rievės.

    Sraigės kiautas auga ne plečiantis į plotį, o ilgėjant ties kiauto anga. Mantija, specialus sraigės organas, išskiria kalcio karbonatą, kuris sukietėjęs sudaro naują kiauto sluoksnį ir taip palieka chronologinį įrašą.

    Radiokarbonas ir izotopai atskleidė staigmenų

    Tyrėjai analizavo Biggenden juostuotosios sraigės Figuladra bayensis kiautą, rastą Coalstoun Lakes nacionaliniame parke. Aukštos skyros radiokarbono datavimas kai kuriose augimo juostose parodė padidėjusį radiokarbono kiekį, siejamą su branduoliniais bandymais Australijoje 1960-aisiais.

    „Naudojome aukštos skyros radiokarbono datavimą, kad nustatytume kiauto augimo juostų amžių“, – sakė tyrimui vadovavęs geologas ir aplinkotyros mokslininkas Nicholas Patton.

    „Kiaute aptikome padidėjusį radiokarbono kiekį, susijusį su 1960-ųjų bandymais, todėl galėjome datuoti augimo juostas ir nustatyti, kad sraigė gyveno apie 4,5 metų“, – sakė Nicholas Patton.

    Be radiokarbono, kiaute „užsirakina“ ir anglies bei deguonies izotopai, leidžiantys atsekti klimato ir aplinkos sąlygas, taip pat netiesiogiai spręsti apie mitybą. Tokie izotopiniai „parašai“ dažnai naudojami paleoklimato tyrimuose, kai siekiama atkurti laikotarpius, kurių meteorologiniai stebėjimai neapima.

    Ryšys su ciklonais 2015 ir 2017 metais

    Mokslininkai pastebėjo, kad sraigės kiautas augo ne tolygiai: buvo spartaus augimo tarpsnių ir periodų, kai augimas beveik sustojo. Kai kuriais metais augimo tempas smarkiai skyrėsi, o tai leido įtarti, kad lemiamas veiksnys buvo ne „įprastas“ sezoniškumas.

    „Rezultatai parodė, kad sraigė reagavo į ekstremalius kritulių įvykius, o ne į bendrą metinį drėgnumą“, – sakė aplinkotyros mokslininkas Jamie Schulmeister.

    Tyrėjai spartaus augimo fazes susiejo su itin gausiomis liūtimis po 2015 ir 2017 metais regione fiksuotų tropinių ciklonų. Anot jų, tokie epizodai kiaute paliko aiškiai išskiriamas augimo atkarpas, leidžiančias sieti biologinį įrašą su konkrečiais ekstremaliais reiškiniais.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kiautai, būdami mineralinės kilmės, aplinkoje išlieka gerokai ilgiau nei patys gyvūnai. Dėl to, radus kiautų skirtinguose nuogulų sluoksniuose ir sujungus jų „asmenines“ laiko juostas, būtų galima rekonstruoti ekstremalių kritulių ar ciklonų pėdsakus ir gerokai senesniais laikotarpiais.

    „Jei rasime kiautų skirtinguose nuogulų sluoksniuose, galėsime sujungti atskirus įrašus ir šią informaciją nukelti dar toliau į praeitį“, – sakė Nicholas Patton.

    Šis darbas įsilieja į sparčiai augančią kryptį, kai klimato praeitis atkuriama pasitelkiant vadinamuosius natūralius archyvus, pavyzdžiui, medžių rieves, ledo gręžinius, koralus ar urvų nuogulas. Kuo daugiau nepriklausomų „archyvų“ sutampa, tuo patikimesnis tampa ekstremalių reiškinių dažnio ir intensyvumo vertinimas ilgalaikėje perspektyvoje.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale The Holocene.

  • Lenkijos mokesčių inspekcija pradėjo patikras: tikrina banko sąskaitas ir kriptovaliutų pajamas

    Lenkijos mokesčių administracija suintensyvino patikras, kurių metu analizuoja gyventojų banko sąskaitas ir galimai nedeklaruotas pajamas. Daug dėmesio skiriama operacijoms, susijusioms su kriptovaliutomis, ypač laikotarpiu po spartaus rinkos augimo ir vėlesnių korekcijų.

    Žiniasklaidoje skelbiama, kad pareigūnai naudojasi tarptautiniu CRS standartu, pagal kurį mokesčių institucijos keičiasi informacija apie finansines sąskaitas tarp EBPO šalių. Tai leidžia greičiau gauti duomenis apie užsienio sąskaitas, o vėliau prašyti paaiškinimų arba pradėti kontrolės veiksmus.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu krypsta į 2021 metus, kai kriptovaliutų rinka pasiekė aukštumas ir daug gyventojų aktyviai prekiavo. Pabrėžiama, kad tokie veiksmai dažnai nėra viso turto patikrinimas, o orientuojasi į konkrečius sandorius ir deklaracijas, susijusias su virtualiomis valiutomis.

    Lenkijos Finansų ministerija yra patvirtinusi, kad patikros vyksta, tačiau detalių, kiek asmenų ar sąskaitų jau patikrinta, nepateikia. Skelbiama, kad 2025 metais finansinių paslaugų ir prekybos kriptovaliutomis srityje atlikta daugiau nei 100 mokestinių ir muitinės bei mokesčių kontrolės veiksmų, o 2026 metų pirmąjį pusmetį – daugiau nei 40.

    Ekspertai teigia, kad mokesčių administratorius asmenis dažniausiai atsirenka pagal kelis požymius: ryšius su kriptovaliutų paslaugų teikėjais, automatizuotų rizikos modelių signalus ir iš trečiųjų asmenų gaunamą informaciją. Praktikoje tai reiškia, kad riziką gali padidinti ne tik didesnės sumos ar dažni pervedimai, bet ir iš aplinkos gauti pranešimai apie galimai nedeklaruotas pajamas.

    Jei mokesčių mokėtojas negali pagrįsti teisėtos pajamų kilmės, institucija gali nustatyti papildomą mokestinę prievolę ir taikyti 75 proc. tarifą nedeklaruotoms pajamoms. Tyčinio pajamų slėpimo atvejais, pavyzdžiui, naudojant suklastotą tapatybę ar kitus neteisėtus veiksmus, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

  • Lenkija svarsto trumpesnį darbo laiką vyresniems: ką planuoja Vyriausybė ir kam tai galiotų

    Lenkijos Vyriausybė svarsto galimybę nuo tam tikro amžiaus taikyti trumpesnį darbo laiką vyresniems darbuotojams, siekiant sudaryti daugiau galimybių poilsiui ir atsigavimui. Šią kryptį viešai įvardijo šeimos, darbo ir socialinės politikos ministrė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk, pabrėždama, kad darbo rinka turėtų labiau prisitaikyti prie senstančios visuomenės.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad įstatyminis pensinis amžius nebus didinamas, o viešojoje erdvėje pasirodantys siūlymai šia tema esą tėra pavienės nuomonės. Pasak jos, valstybės tikslas yra ne prievarta, o paskatos, kad žmonės, jei nori, galėtų išlikti darbo rinkoje ilgiau.

    Kol kas nėra aišku, kaip praktiškai atrodytų trumpesnio darbo laiko modelis, nuo kokio amžiaus jis būtų taikomas ir ar apimtų visas profesijas. Vis dėlto užsimenama, kad sprendimas galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, o prieš priimant politinį sprendimą būtų vykdomas bandomasis projektas.

    „Jeigu darbo laikas galėtų būti trumpesnis, o poilsio būtų daugiau, galbūt žmonės būtų labiau linkę ilgiau išlikti aktyvūs darbo rinkoje. Paskatos – taip, prievarta – ne“, – sakė Agnieszka Dziemianowicz-Bąk.

    Verslo atstovai akcentuoja, kad vyresnių darbuotojų įsitraukimas tampa vis svarbesnis dėl demografinių pokyčių ir darbuotojų trūkumo. Organizacija Pracodawcy RP pažymi, kad patyrę specialistai suteikia įmonėms stabilumo ir žinių, o kartų įvairovė darbo vietose padeda jaunesniems greičiau mokytis.

    Diskusijoje apie trumpesnį darbo laiką neišvengiamai kils klausimas, kas ir kaip finansuotų tokį pokytį: ar mažėtų atlyginimas, ar dalį kaštų kompensuotų valstybė, ar būtų numatytos mokesčių lengvatos darbdaviams. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip būtų sprendžiama darbuotojų trūkumo problema sektoriuose, kuriuose pamaininis darbas ar fizinis krūvis yra didelis.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sprendimai galėtų būti vertinami kaip priemonė didinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą ir atidėti ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos. Tačiau galutinis poveikis priklausys nuo konkretaus modelio, jo taikymo apimties ir to, ar paskatos bus pakankamai patrauklios tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

  • Pensinis amžius iki 67 metų visiems: ekonomistai siūlo reformą, keistųsi ir išmokos senjorams

    Ekonomistų parengtame siūlymų pakete skamba aiški žinia: pensinis amžius moterims ir vyrams turėtų būti suvienodintas ir palaipsniui pakeltas iki 67 metų. Kartu siūloma peržiūrėti kai kurias senjorams mokamas papildomas išmokas, kad viešieji finansai būtų tvaresni.

    Reformos šalininkai argumentuoja, kad spaudimą biudžetui didina keli veiksniai vienu metu: visuomenės senėjimas, augančios išlaidos socialinei apsaugai ir brangstantis skolinimasis. Jų vertinimu, sprendimų atidėliojimas didintų riziką, kad vėliau tektų imtis staigesnių ir skausmingesnių priemonių.

    Kodėl vėl grįžta 67 metų riba?

    Pensinio amžiaus kėlimas dažniausiai siejamas su demografinėmis tendencijomis: ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, o darbingo amžiaus žmonių dalis mažėja. Tai reiškia, kad mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didesnį pensininkų skaičių, todėl įtampa pensijų sistemai tik auga.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vien pensijų indeksavimas ar papildomos biudžeto injekcijos problemos neišsprendžia, jei keičiasi pati gyventojų struktūra. Dėl to, jų teigimu, ilgesnis dalyvavimas darbo rinkoje tampa vienu iš nedaugelio sprendimų, kurie veikia sistemiškai.

    Ką dar siūloma keisti išmokose?

    Be pensinio amžiaus klausimo, siūlymų pakete aptariamas ir papildomų pensinių išmokų vaidmuo. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip pagalba senjorų perkamajai galiai, tačiau jos taip pat didina nuolatines valstybės išlaidas.

    Siūlymų autoriai kelia idėją, kad sistema turėtų labiau remtis aiškiomis, ilgalaikėmis taisyklėmis, o ne epizodiniais priedais, kurie kasmet tampa politinių diskusijų objektu. Anot jų, tai leistų tiksliau planuoti biudžetą ir mažintų staigių sprendimų poreikį.

    Kada pokyčiai galėtų įsigalioti?

    Numatoma, kad tokio masto reforma būtų įgyvendinama palaipsniui per kelerius metus, kad žmonės ir rinka spėtų prisitaikyti. Praktikoje tai reikštų lėtesnį pensinio amžiaus didinimą, kartu išlaikant pereinamuosius laikotarpius tiems, kurie pensijai jau arti.

    Ekspertai taip pat akcentuoja, kad vien amžiaus riba problemos neišsprendžia, jei darbo rinka nebus pasirengusi vyresnių darbuotojų poreikiams. Tam reikia sveikatos prevencijos, kvalifikacijos kėlimo, lankstesnių darbo formų ir mažesnės diskriminacijos dėl amžiaus.

    „Alternatyva sudėtingiems sprendimams nėra ramybė, o nekontroliuojamas mokesčių augimas ir vis didesnis spaudimas ekonomikai“, – sakė siūlymus pristatę ekspertai.

    Diskusijos dėl pensinio amžiaus paprastai tampa vienos jautriausių socialinės politikos temų, nes paliečia ir dabartinius, ir būsimus pensininkus. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad tvaresnė sistema priklausys nuo to, ar pavyks suderinti biudžeto drausmę, socialinį teisingumą ir realias darbo rinkos galimybes.