CP v2

Blog

  • Policijos patikra persikelia į tarnybinį automobilį: ar vairuotojas gali filmuoti?

    Policijos patikra persikelia į tarnybinį automobilį: ar vairuotojas gali filmuoti?

    Kada filmuoti leidžiama

    Kelių policijos patikra dažnai priklauso nuo pareigūno fiksuotų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, todėl vairuotojai vis dažniau ją įrašo telefonu ar automobilio kamera. Viešoje vietoje, pavyzdžiui, šalikelėje ar stovėjimo aikštelėje, pats pareigūno veiksmų filmavimas paprastai nėra draudžiamas, jei netrukdoma atlikti tarnybinių veiksmų.

    Praktikoje svarbiausia riba yra ne pats įrašymas, o elgesys kontrolės metu. Jei filmuojantis asmuo nevykdo teisėtų nurodymų, trukdo patikrai ar kelia pavojų, situacija gali būti vertinama kaip pareigūno veiksmų apsunkinimas.

    Kas keičiasi patrulio automobilyje

    Mažiau aišku tampa tada, kai patikra persikelia į tarnybinį automobilį. Patrulio automobilio vidus nėra laikomas vieša erdve, tačiau įėjimas į jį su pareigūno sutikimu savaime nereiškia automatinio draudimo filmuoti.

    Tais atvejais, kai pareigūnas patrulio automobilyje parodo vaizdo įrašą apie konkretų sustabdytą automobilį, vairuotojui iš esmės suteikiama prieiga prie informacijos, susijusios su jo paties patikra. Dėl to vien faktas, kad ekranas yra tarnybinio automobilio viduje, savaime nereiškia, kad jo negalima nufotografuoti ar nufilmuoti.

    Kokios yra ribos ir rizikos

    Vis dėlto tai nėra leidimas nevaržomai filmuoti viso patrulio automobilio salono, įrangos ar dokumentų. Į kadrą gali patekti kitų asmenų duomenys, atvertos policijos informacinės sistemos, tarnybiniai pranešimai ar medžiaga iš kitų įvykių, o tokios informacijos fiksavimas jau gali kelti teisinių problemų.

    Esminis principas yra įrašą riboti tuo, kas tiesiogiai susiję su konkrečia patikra ir savo situacijos dokumentavimu. Jei telefonas pradedamas naudoti nebe patikrai fiksuoti, o informacijai gauti, kuriai asmuo neturi teisės, gali kilti atsakomybės rizika pagal Baudžiamąjį kodeksą.

    Kita svarbi riba siejama su pareigūno darbo netrukdymu. Atsakomybė gali grėsti ne už patį filmavimą, o už realų ir reikšmingą trukdymą atlikti tarnybinius veiksmus, pavyzdžiui, atsisakymą vykdyti teisėtą nurodymą ar fizinį kišimąsi į procedūrą.

    Jei kyla ginčas dėl įrašo apimties, saugiausia laikytis paprastos taisyklės: filmuoti tik tai, kas susiję su jūsų patikra, neatskleisti kitų asmenų duomenų ir vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus. Tai padeda išvengti situacijų, kai įrašas tampa ne gynybos priemone, o teisinių problemų šaltiniu.

  • Tofu pamėlynavo šaldytuve? Dažna priežastis nustebins, bet vienu atveju geriau išmesti

    Jei atidarę šaldytuvą pamatėte pamėlynavusį tofu, tai dar nereiškia, kad produktas sugedo. Maisto chemijoje gerai žinomas reiškinys, kai tofu spalva gali pasikeisti dėl natūralios reakcijos su šalia laikytomis daržovėmis.

    Dažniausias paaiškinimas susijęs su raudonaisiais svogūnais, raudongūžiais kopūstais ar kitomis violetinėmis ir rausvomis daržovėmis. Jose esantys antocianinai, patekę į šarminę aplinką, gali pakeisti spalvą į melsvą ar žalsvai melsvą, todėl tofu kartais atrodo neįprastai.

    Tokia spalvos kaita paprastai yra nekenksminga, jei tofu nepakito kvapas, neatsirado gleivėtumo ar pelėsio požymių, o produktas buvo laikomas tinkamai. Reakcija gali įvykti net ir tuomet, kai tofu tiesiog stovėjo šalia antocianinų turinčių daržovių, ypač jei pakuotė buvo praverta.

    Kada mėlyna spalva gali būti pavojinga?

    Jeigu tofu pamėlynavo, nors šaldytuve nebuvo raudonųjų svogūnų, kopūstų ar kitų panašios sudėties daržovių, vertėtų suklusti. Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad mėlyna spalva sojų produktuose kartais siejama su mikrobiologine tarša, pavyzdžiui, kai kuriomis Pseudomonas genties bakterijomis.

    Tokiu atveju spalvos pokyčius dažniau lydi ir kiti gedimo požymiai: rūgštus ar kartus kvapas, pakitusi tekstūra, lipnumas, skysčio drumstumas. Jei kyla bent menkiausia abejonė, saugiausias sprendimas yra produktą išmesti, nes vizualiai atskirti nekenksmingą reakciją nuo gedimo ne visada paprasta.

    Kaip tofu laikyti, kad nekiltų abejonių?

    Neatidarytas tofu paprastai saugus iki ant pakuotės nurodytos datos, jei laikomas šaldytuve pagal gamintojo sąlygas. Atidarius tofu svarbu perkelti į sandarų indą, laikyti šaldytuve ir suvartoti per maždaug 3 dienas, ypač jei produktas laikomas vandenyje.

    Praktinis patarimas paprastas: tofu laikykite atskirai nuo stipriai dažančių produktų, o likučius visada sandariai uždarykite. Taip sumažinsite tiek natūralių spalvinių reakcijų tikimybę, tiek ir riziką, kad produktas suges dėl netinkamo laikymo.

  • Lietuviškos šaknys ir „Crock-Pot“ istorija: kaip 1940-ųjų lėta viryklė pakeitė vakarienes

    Lėta viryklė daugeliui siejasi su patogiu būdu be didelių pastangų pagaminti troškinius, sriubas ar pupeles. Tačiau šio prietaiso ištakos siejamos su Lietuva ir religine praktika: žydų šeimos, laikydamosi šabo taisyklių, ieškojo būdo, kaip iš anksto paruoštą patiekalą išlaikyti šiltą neįjungiant namų orkaitės.

    Istoriškai tam pasitarnaudavo miestelių kepyklos: penktadienio vakarą į jas atneštas puodas su dar nevirtų ingredientų troškiniu būdavo paliekamas vėstančioje krosnyje per naktį. Taip pavykdavo lėtai kaitinti patiekalą ir šeštadienį turėti šiltą maistą, nepažeidžiant draudimo kurti ugnį ar įjungti įrangą per šabą.

    Šią idėją į buitinę techniką perkėlė išradėjas Irvingas Nachumsohnas, JAV užaugęs girdėdamas šeimos pasakojimus apie tokį gaminimo būdą. 1940 metais jo įmonė „Naxon Utilities Corp.“ gavo patentą staliniam elektriniam įrenginiui, skirtam maistą lėtai kaitinti, ypač vasarą, kai nenorima įjungti orkaitės dėl karščio.

    1950-aisiais išpopuliarėjo „Naxon Beanery“ – ankstyvas lėtos viryklės variantas, pirmiausia orientuotas į pupelių virimą. Prietaisas buvo paprastas: įjungiamas į elektros lizdą, be šiuolaikinių režimų pasirinkimo, temperatūros ratukų ar net patogaus įjungimo ir išjungimo jungiklio, o kaitinimas vyko per kaitinimo elementą korpuse ir vidinį keraminį indą.

    Kaip gimė „Crock-Pot“ vardas

    Šiandien žodžiai lėta viryklė ir „Crock-Pot“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau „Crock-Pot“ iš tiesų yra prekės ženklas. 1970 metais „Rival“ įsigijo „Naxon Utilities“, o būtent „Rival“ gamintas modelis prisidėjo prie masinio lėtų viryklių išpopuliarėjimo ir prie to, kad prekės ženklas imtas vartoti bendrine prasme.

    Kalbininkai ir prekės ženklų ekspertai tokį reiškinį vadina generikacija, kai konkretus pavadinimas tampa visos produktų kategorijos sinonimu. Tai yra viena priežasčių, kodėl dalis vartotojų iki šiol „Crock-Pot“ vadina bet kurią lėtą viryklę, nors rinkoje yra daug skirtingų gamintojų.

    Šiuolaikinės lėtos viryklės ir sauga

    Per pastaruosius dešimtmečius lėtos viryklės gerokai pasikeitė: atsirado skaitmeniniai valdikliai, laikmačiai, automatinio palaikymo šiltai funkcijos, o kai kurie modeliai siūlo kelias zonas ar skirtingus režimus. Gamintojai taip pat daugiau dėmesio skiria energijos vartojimo efektyvumui ir patogumui, nes ši technika dažnai paliekama veikti kelias valandas.

    Saugos rekomendacijose pabrėžiama, kad lėtos viryklės paprastai veikia santykinai nedidele galia ir yra skirtos ilgam, tolygiui kaitinimui, tačiau svarbu laikytis instrukcijų. Patariama naudoti nepažeistus laidus, statyti prietaisą ant karščiui atsparaus paviršiaus, neuždengti ventiliacijos vietų ir neperkrauti indo, kad kaitinimas būtų tolygus ir nekiltų perkaitimo rizika.

    Įdomu tai, kad technologiškai modernūs sprendimai iš esmės tęsia seną principą: lėtas, stabilus kaitinimas leidžia suminkštinti ingredientus, išryškinti skonius ir sumažinti aktyvaus gaminimo laiką. Todėl prietaisas, kurio idėja kadaise radosi iš praktinio poreikio laikytis religinių taisyklių, iki šiol laikomas vienu universaliausių pagalbininkų virtuvėje.

  • 2 sekundžių triukas mėsainiams: kodėl kotletas neišsipučia ir lieka lygus kaip bandelė

    Net ir kruopščiai suformuotas mėsainio kotletas kepdamas dažnai susitraukia ir viduryje iškyla kupolu. Tuomet sūris nebesilygina, priedai slysta, o padažai lengviau nubėga kotleto šonais. Virtuvės technologijų specialistai teigia, kad šį efektą galima sumažinti vos per kelias sekundes.

    Paprasčiausias sprendimas yra prieš kepant įspausti negilią įdubą kotleto centre dviem pirštais. Įdubimas turi būti nedidelis, maždaug kelių milimetrų gylio, kad mėsa nebūtų suspausta per stipriai. Kepant ši vieta „pasiveja“ kraštus ir kotletas išlieka tolygesnio storio.

    Kodėl kotletas virsta kupolu

    Kepant mėsa kaista, raumenų skaidulos traukiasi, o riebalai tirpsta ir išteka, todėl kotletas natūraliai praranda dalį drėgmės ir tūrio. Kraštai dažnai susitraukia greičiau nei vidurys, dėl to centras pakyla aukštyn ir susiformuoja iškilimas. Įspausta įduba iš anksto kompensuoja šį pokytį.

    Dažna klaida yra bandymas kupolą „prispausti“ mentele kepimo metu. Taip iš kotleto išspaudžiamos sultys, o tekstūra tampa sausesnė ir kietesnė. Daug efektyviau formą koreguoti dar prieš dedant mėsą ant keptuvės ar grilio.

    Kaip suformuoti kotletą, kad nesusitrauktų

    Be įdubos, verta kotletą formuoti šiek tiek platesnį nei bandelė, nes susitraukimas kepant vis tiek neišvengiamas. Jei kotletas kepimo pabaigoje būna mažesnis už bandelę, dažniausiai jis buvo suformuotas per mažo skersmens. Praktikoje užtenka palikti nedidelę atsargą, kad po kepimo plotis išliktų artimas bandelės dydžiui.

    Šis triukas labiausiai pasiteisina kepant storesnius kotletus keptuvėje ar ant grotelių. Ploniems, stipriai prispaudžiamiems kotletams, kai mėsa iš karto suplojama iki labai plono sluoksnio, įduba dažniausiai nereikalinga. Tačiau klasikiniam mėsainiui negili įduba centre dažnai tampa skirtumu tarp kupolo ir lygaus, patogiai suvalgomo mėsainio.

  • „Gaming Factory“ skelbia apie šuolį: „Japanese Drift Master“ plečiasi, o naujas žaidimas – jau pakeliui

    „Gaming Factory“ skelbia apie šuolį: „Japanese Drift Master“ plečiasi, o naujas žaidimas – jau pakeliui

    Lenkijos žaidimų kūrėja ir leidėja „Gaming Factory“ pranešė apie reikšmingą finansinį pusmečio rezultatų pagerėjimą, o pagrindiniu varikliu išlieka lenktynių žaidimas „Japanese Drift Master“. Bendrovė tęsia strategiją ilginti žaidimo gyvavimo ciklą, reguliariai plėsdama turinį ir tobulindama svarbiausias funkcijas, kurios didina žaidėjų įsitraukimą.

    Vienas ryškiausių šių metų atnaujinimų – daugelio žaidėjų režimo plėtra. Birželį tinklo režimas pasirodė kompiuteriams, o rugsėjo 16 dieną jis pasiekė ir „PlayStation 5“ bei „Xbox Series X|S“, kartu įjungiant pilną kelių platformų žaidimą. Tokie sprendimai rinkoje vertinami kaip būdas pailginti projekto komercinį „uodegos“ laikotarpį ir stabilizuoti pardavimus.

    Šiuo metu daugelio žaidėjų režimas apima 17 veiklų, įskaitant „Grip“ lenktynes, drifto varžybas ir dvikovas 1 prieš 1 atvirame pasaulyje. Žaidėjams siūlomos greito susirašinėjimo ir integruoto balso pokalbio funkcijos, kurios ypač svarbios siekiant išlaikyti bendruomenę po pagrindinio starto.

    Kartu kūrėjai pakeitė žaidimo ekonomiką: piniginiai apdovanojimai už veiklas padidinti maždaug 30 proc., o patirties taškų, darančių įtaką žaidėjo ir automobilio reputacijai, kiekis padvigubintas. Šie pakeitimai turi pagreitinti naujų automobilių įsigijimą, dalių atrakinimą ir tuningo progresą, o tai paprastai mažina ankstyvą žaidėjų „nubyrėjimą“.

    Žaidimą papildė ir nemokamas automobilis FSO „Polonez“, prieinamas kompiuteriuose, „PlayStation 5“ ir „Xbox Series X|S“. Toks turinys dažnai naudojamas kaip priemonė sugrąžinti seniau žaidusius vartotojus ir palaikyti susidomėjimą iki kitų mokamų priedų pasirodymo.

    „Gaming Factory“ taip pat patvirtino planus ketvirtąjį šių metų ketvirtį išleisti mokamą DLC su nauju automobilių paketu. Bendrovė teigia ketinanti išlaikyti reguliarų atnaujinimų ritmą, nes nuoseklus turinio tiekimas šiuolaikinėje žaidimų rinkoje tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių ilgalaikes pajamas.

    Be to, studija jau dabar lygiagrečiai kuria kitą projektą, susijusį su „JDM“ visata, o oficiali anonsavimo fazė numatoma artimiausiais mėnesiais. Toks požiūris leidžia išnaudoti jau sukauptą auditoriją ir atpažįstamumą, mažinant riziką, kuri paprastai lydi visiškai naujas franšizes.

    Finansiniu požiūriu pirmąjį 2026 metų pusmetį bendrovė sugeneravo beveik 1 600 000 eurų grynųjų pajamų iš pardavimų. EBITDA viršijo 700 000 eurų, o grynasis pelnas siekė apie 200 000 eurų, remiantis pateiktais skaičiais ir konvertuojant iš Lenkijos valiutos į eurus apvalintu, aiškiai skaitomu formatu.

    Rinkos kontekste tokie rezultatai dažniausiai siejami su gebėjimu išlaikyti žaidimo aktyvumą po starto, ypač kai įdiegiamos kelių platformų funkcijos ir gerinamas progresas. Augantis dėmesys „live service“ elementams, reguliariems atnaujinimams bei bendruomenės įrankiams tampa tendencija ir vidutinio dydžio studijoms, kurios siekia stabilizuoti pinigų srautus tarp didesnių leidimų.

  • Juodas signalas žaidimų rinkai: „Microsoft“ ir „Ubisoft“ atleidimai, o 2026-ieji gali būti blogiausi

    Juodas signalas žaidimų rinkai: „Microsoft“ ir „Ubisoft“ atleidimai, o 2026-ieji gali būti blogiausi

    Žaidimų kūrimo sektoriuje tęsiasi nestabilumas, o darbuotojų atleidimai vis dažniau paliečia ir didžiausias bendroves. Pastaraisiais metais ryškiausiai nuskambėjo „Microsoft“ ir „Ubisoft“ sprendimai atsisveikinti su tūkstančiais darbuotojų, o tai paveikė ir gerai žinomas kūrėjų komandas.

    Atleidimų mastą seka ir viešai agreguoja specializuotos duomenų bazės, fiksuojančios pranešimus apie restruktūrizacijas bei uždaromus padalinius. Jų suvestinės rodo, kad problema tapo sisteminė: po pandeminio pakilimo industrija perėjo į taupymo režimą, o darbo vietų mažinimas tęsiasi kelintus metus iš eilės.

    Skaičiai rodo blogėjančią tendenciją

    Skaičiuojama, kad 2022 metais žaidimų kūrimo komandos atsisveikino maždaug su 8 500 darbuotojų. 2023 metais šis skaičius išaugo iki maždaug 10 500, o 2024 metais pasiektas rekordas, kai atleista apie 15 600 žmonių.

    2025 metais atleidimų buvo mažiau, bet rinka taip ir negrįžo į stabilų augimą, todėl nerimas niekur nedingo. 2026 metais, dar nesibaigus rugsėjui, fiksuota apie 10 300 atleistų darbuotojų, o tai leidžia spėti, kad metai gali tapti vieni prasčiausių per visą laikotarpį.

    Kodėl Vakarai pjauna, o Azija atsparesnė?

    Didžiausia atleidimų banga dažniau siejama su Europa ir Šiaurės Amerika, kur studijos patiria didesnį investuotojų spaudimą ir greičiau reaguoja į pajamų svyravimus. Tuo metu Azijoje tokie leidėjai kaip „Nintendo“, „Konami“ ar „Capcom“ rečiau skelbia masines redukcijas ir dažniau akcentuoja stabilumą bei ilgalaikį darbuotojų išlaikymą.

    Ekspertai tai aiškina skirtinga korporatyvine kultūra, bet ne mažiau svarbus veiksnys yra pandemijos metais išaugę lūkesčiai. Vakarų rinkoje dalis vadovų pervertino paklausą, todėl, lėtėjant pardavimams ir augant kaštams, teko staigiai mažinti išlaidas.

    Kas labiausiai spaudžia studijas?

    Prie spaudimo prisideda ir brangstantis žaidimų kūrimas: dideli projektai reikalauja daugiau žmonių, ilgesnių kūrimo ciklų, daugiau testavimo ir rinkodaros. Papildomą riziką kelia ir pastarųjų metų strategijos, kai kompanijos agresyviai investavo į nuolat atnaujinamus žaidimus kaip paslaugą, tačiau dalis tokių projektų nepasiekė tikslų.

    Kitas veiksnys yra efektyvumo paieškos, į kurias įtraukiamos ir automatizavimo priemonės bei DI sprendimai. Nors DI nebūtinai tiesiogiai pakeičia kūrėjus, jis keičia darbo organizavimą, spartina tam tikras užduotis ir leidžia vadovybei peržiūrėti komandų dydžius, ypač kai rinkos augimas lėtėja.

    Kol kas industrija neturi vieno aiškaus atsakymo, kada atleidimų banga nuslūgs, tačiau tendencijos rodo, kad studijos ir leidėjai toliau peržiūrės portfelius, uždarys rizikingus projektus ir orientuosis į labiau prognozuojamas pajamas. Darbuotojams tai reiškia ilgiau trunkantį neapibrėžtumą, o žaidėjams gali lemti mažiau naujų didelio biudžeto projektų arba ilgesnį jų kūrimo laiką.

  • Netikėtas „Cyberpunk: Edgerunners“ ir „Fortnite“ susijungimas: atskleista, kas laukia žaidėjų

    Netikėtas „Cyberpunk: Edgerunners“ ir „Fortnite“ susijungimas: atskleista, kas laukia žaidėjų

    „Fortnite: Battle Royale“ plečia dar vieną didelį popkultūros bendradarbiavimą – į žaidimą atkeliauja turinys, įkvėptas „Cyberpunk: Edgerunners“. Ši kryptis nėra nauja: „Fortnite“ jau ne kartą integravo žinomus žaidimų, filmų ir serialų pasaulius, o „Cyberpunk 2077“ elementai žaidėjams buvo pasiūlyti anksčiau.

    Pirmasis ryškesnis „Cyberpunk 2077“ ir „Fortnite“ suartėjimas įvyko 2024 metais, kai žaidime atsirado teminės užduotys, apdovanojimai ir kosmetiniai daiktai. Tuomet žaidėjai galėjo įsigyti personažų išvaizdas, siejamas su „Cyberpunk 2077“ visata, o bendradarbiavimas sulaukė plataus atgarsio socialiniuose tinkluose.

    Šiais metais „Cyberpunk“ motyvai „Fortnite“ vėl buvo grąžinti, o dalis turinio buvo susieta su gerai atpažįstamais žaidimo simboliais. Kartu tai tapo signalu, kad „Epic Games“ partnerystę su „Cyberpunk“ prekės ženklu linkusi tęsti ir plėsti, ieškant naujų kampų bei auditorijų.

    Dabar dėmesys nukreipiamas į „Cyberpunk: Edgerunners“ – animacinį serialą, kuris padėjo „Cyberpunk“ visatai pasiekti platesnę auditoriją ir sustiprino susidomėjimą pačiu prekės ženklu. Informacija apie būsimą turinį pirmiausia pasklido socialiniuose tinkluose, kur apie „Fortnite“ atnaujinimus dažnai praneša žaidimo naujienas sekantys šaltiniai.

    Skelbiama, kad pakete turėtų atsirasti kosmetinių daiktų rinkinys, susijęs su serialo veikėjais ir atributika. Tarp minimų naujienų – Lucy įkvėpta išvaizda, Rebecca kuprinė, emocija, įrankis ir muzikinis kūrinys, kurį būtų galima pridėti prie savo kolekcijos.

    Taip pat nurodoma, kad į žaidimą gali būti įtrauktas kūrinys „I Really Want to Stay At Your House“, išgarsėjęs kartu su „Cyberpunk: Edgerunners“ ir tapęs vienu atpažįstamiausių serialo kultūrinių akcentų. Tokie muzikiniai papildymai „Fortnite“ ekosistemoje pastaraisiais metais tapo svarbia strategijos dalimi, nes žaidimas vis aktyviau veikia ir kaip pramogų platforma.

    Teigiama, kad naujieji kosmetiniai ir muzikiniai elementai „Fortnite“ turėtų pasirodyti rugsėjo 19 dieną. Paprastai tokie papildymai į parduotuvę ir žaidimo turinį atkeliauja ribotam laikui, todėl žaidėjai, norintys susikomplektuoti kolekciją, dažniausiai skuba tuo pasinaudoti.

  • Lenkų hitas „The Blood of Dawnwalker“: paaiškėjo biudžetas ir kas finansavo žaibišką sėkmę

    Lenkų hitas „The Blood of Dawnwalker“: paaiškėjo biudžetas ir kas finansavo žaibišką sėkmę

    Šį mėnesį pasirodęs tamsaus tono RPG „The Blood of Dawnwalker“ per labai trumpą laiką tapo vienu ryškiausių metų žaidimų rinkos netikėtumų. Kūrėjai pranešė, kad parduota 1 000 000 kopijų, o bendruomenėje iškart įsiplieskė diskusijos, kaip projektui pavyko taip greitai įsibėgėti.

    Už žaidimą atsakinga studija Rebel Wolves, suburta buvusių „The Witcher 3: Wild Hunt“ kūrėjų. Projektui vadovauja režisierius ir studijos vadovas Konradas Tomaszkiewiczius, o pirmieji darbai, kaip teigiama, prasidėjo nuo prototipo ir investuotojo paieškų, galinčių užtikrinti stabilų finansavimą.

    Viešumoje aptartas ir žaidimo biudžetas: pagal „Bloomberg“ apžvalgą, vystymui skirta 40 mln. JAV dolerių suma. Perskaičiavus apytiksliu, apvalintu kursu, tai sudaro apie 37 000 000 eurų, o toks mastas šiuolaikinėje rinkoje priskiriamas vidutinio ir aukštesnio lygio didelėms produkcijoms.

    Svarbi detalė ir tai, kas padėjo finansuoti kūrimą. Skelbiama, kad Kinijos bendrovė „NetEase“ įsigijo 26 proc. Rebel Wolves akcijų ir sutartyje numatė minėtą finansavimo krepšelį, leidusį komandai auginti gamybos apimtis ir greitinti darbų tempą.

    Per kūrimo laikotarpį studija, pasak publikacijų, išaugo nuo maždaug 90 iki 160 specialistų. K. Tomaszkiewiczius yra pabrėžęs, kad stengiasi asmeniškai pažinti komandos narius ir reguliariai bendrauti, išlaikydamas kūrėjo, o ne vien administratoriaus vaidmenį.

    Lyginant su kitais žinomais projektais, toks biudžetas dažnai minimas greta „Kingdom Come: Deliverance 2“ dydžio sąmatų ir laikomas mažesniu už kai kurių istoriškai brangių RPG lygą. Vis dėlto jis akivaizdžiai neprilygsta rekordiniams atvejams, kai atskirų žaidimų kūrimui ir aptarnavimui per metus išleidžiamos šimtus milijonų eurų siekiančios sumos.

    Tuo pat metu kūrėjai kalba apie tolimesnius planus: viešai užsimenama ir apie tęsinius, ir apie papildomus režimus, kurie šiandien dažnai tampa standartine didelių RPG gyvenimo ciklo dalimi. Pramonėje tai atitinka bendrą tendenciją ilginti žaidimo gyvavimo laiką atnaujinimais, nauju turiniu ir bendruomenę grąžinančiais režimais.

  • ES nauji laikini apsauginiai muitai GOES plienui: ką keičia kvotos ir kainų slenksčiai rinkoje

    Europos Komisija 2026 metais rugsėjo 18 dieną priėmė įgyvendinimo reglamentą, kuriuo įvedė laikinas apsaugos priemones kai kurių elektrotechninio orientuoto grūdėtumo silicio plieno gaminių importui. Priemonės apima GOES lakštus bei iš jų gaminamas laminacijas ir plienines šerdis, naudojamas transformatoriuose ir panašioje įrangoje.

    Laikinosios priemonės įsigalioja 2026 metais rugsėjo 25 dieną ir galios 155 kalendorines dienas, iki 2027 metais vasario 26 dienos. Tyrimas pradėtas 2026 metais kovo 27 dieną Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos prašymu, remiantis ES apsaugos priemonių reglamentais importui.

    Kokiems gaminiams taikoma?

    Laikini muitai taikomi dviem produktų grupėms: kai kuriems GOES plieno plokštiems valcuotiems gaminiams ir laminacijoms bei plieninėms šerdims, kurios naudojamos transformatoriuose ir žadinimo įrenginiuose. Priemonė apima ir tam tikras šerdis, įmontuotas į transformatorius, kurioms numatytas atskiras režimas.

    Apsaugos mechanizmas derina tarifines kvotas su kainų slenksčiais: jei importo kaina ES pasienyje (be muito) nesiekia nustatyto slenksčio, taikomas muitas, lygus skirtumui. Jeigu kaina slenkstį pasiekia arba viršija, muitas nerenkamas.

    Kainų slenksčiai ir atskiras tarifas šerdims

    GOES produktams kainų slenksčiai kvotų ribose, priklausomai nuo klasės, siekia 2 800, 3 100 arba 3 400 eurų už toną, o už kvotų ribų taikomas 3 500 eurų už toną slenkstis. Aukščiausios kategorijos GOES slenkstis 3 400 eurų už toną siejamas su itin mažais energijos nuostoliais eksploatacijoje.

    Laminacijoms slenkstis nustatytas 4 000 eurų už toną kvotų ribose ir 4 550 eurų už toną už kvotų ribų. Plieninėms šerdims atitinkamai taikomi 5 000 ir 5 600 eurų už toną slenksčiai, o šerdims, įmontuotoms transformatoriuose, numatytas fiksuotas laikinas 1 140 eurų už toną tarifas.

    Įmontuotų šerdžių atveju kvotos netaikomos, o importuotojai privalo deklaruoti transformatoriuje esančios šerdies masę. Tokia schema skirta apimti sudėtingesnius galutinius gaminius, kai plieno dalis yra integruota į įrangą.

    Kvotos šalims ir kodėl priemonė įvesta

    GOES produktams nustatytos tarifinės kvotos iš viso sudaro 63 947,61 tonos. Iš jų 30 693,68 tonos numatytos Kinijai, 23 103,61 tonos Japonijai, 4 789,93 tonos Pietų Korėjai, o 5 360,39 tonos paliktos kitoms šalims.

    Laminacijoms ir šerdims kvotos iš viso siekia 23 801,97 tonos. Šioje grupėje 14 161,55 tonos numatytos Turkijai, 4 241,07 tonos Kinijai, 2 704,99 tonos Jungtiniams Arabų Emyratams, o 2 694,36 tonos skirta kitoms šalims.

    Europos Komisijos vertinimu, 2021–2025 metais bendras GOES ir su juo susijusių gaminių importas į ES išaugo nuo 135 140 tonų iki 297 079 tonų, tai yra apie 120 proc. Tuo pat metu vartojimas augo apie 32 proc., tačiau ES pramonės dalis rinkoje mažėjo nuo 66 proc. 2021 metais iki 43 proc. 2025 metais.

    Komisija preliminariai konstatavo rimtą žalą ES gamintojams, siejamą su importo šuoliu: mažėjo gamyba ir pardavimai, prarasta dalis rinkos, buvo juntamas kainų spaudimas ir krito pelningumas. Vertinime taip pat pabrėžta kritinių aplinkybių rizika, dėl kurios delsimas taikyti laikinąsias priemones galėjo sukelti sunkiai atitaisomą žalą.

    „Laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia automatinės ir momentinės kainų ar pardavimų apimčių korekcijos – poveikį lems sutarčių ciklai ir esamų importuotų atsargų lygis“, – teigiama bendrovės „Stalprodukt“ komentaruose apie rinkos specifiką.

    Kartu reglamente numatyta, kad importas, kuriam taikomas šis laikinas apsauginis muitas, laikotarpio metu nebus papildomai apmokestinamas mažesniais antidempingo muitais, jeigu jie būtų taikomi tiems patiems produktams. Taip siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo, kai apsauginė priemonė jau yra griežtesnė.

    Europos Komisija pabrėžia, kad laikinosios priemonės dar nereiškia galutinio sprendimo. Toliau bus vertinamos prielaidos, o laikinosios priemonės gali būti pakeistos galutinėmis, kurių lygis, trukmė ar konstrukcija gali skirtis nuo dabar įvestos schemos.

  • Visa Kuba be elektros: septintas visos šalies elektros sistemos išsijungimas šiemet kelia nerimą

    Kuboje penktadienį įvyko plataus masto elektros tiekimo sutrikimas – šalyje visiškai išsijungė nacionalinė elektros energetikos sistema, pranešė Kubos energetikos ministerija. Dėl avarijos be elektros liko apie 9 400 000 gyventojų, o energijos tiekimas skirtinguose regionuose pradėtas atkurti palaipsniui.

    Ministerija viešai nurodė, kad įvyko visiškas sistemos atjungimas, tačiau avarijos priežasties nedetalizavo. Tarptautinės žiniasklaidos vertinimu, tai jau septintas tokio masto sutrikimas šiais metais, o nuo 2024 metų – dvyliktas atvejis, kai elektros tiekimas nutrūko itin plačiu mastu.

    Kodėl gedimai kartojasi?

    Kubos elektros gamyba remiasi keliomis didelėmis elektrinėmis, kurių dalis eksploatuojama kelis dešimtmečius ir susiduria su nusidėvėjusia įranga, atsarginių dalių stygiumi bei dažnais remonto sustabdymais. Kai kuriais atvejais gedimai elektrinėse ar perdavimo tinkle sukelia grandininę reakciją ir destabilizuoja visą salos energetikos sistemą.

    Papildomą spaudimą kelia kuro tiekimas, nes šalis didelę dalį elektros pagamina degindama importuojamą kurą, o jo trūkumai iš karto atsispindi elektros gamybos pajėgumuose. Energetikos sektoriuje tai reiškia, kad net trumpalaikiai logistikos ar finansavimo sutrikimai gali virsti ilgomis elektros tiekimo pertraukomis.

    Saulės parkai – išeitis, bet ne greita

    Kubos valdžia pastaraisiais metais deklaruoja siekį mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir plėsti atsinaujinančios energetikos pajėgumus, pirmiausia – saulės elektrines. Skelbiama, kad fotovoltinių parkų plėtra vykdoma ir su užsienio partnerių parama, tačiau tokie projektai paprastai reikalauja laiko, investicijų ir patikimos infrastruktūros.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad vien saulės parkų nepakanka, jei lygiagrečiai neatnaujinamas perdavimo tinklas, nepastatomos balansavimo galios bei nekuriamos energijos kaupimo sistemos. Dėl to, net didėjant atsinaujinančios energijos daliai, trumpuoju laikotarpiu salai išlieka aktuali senų elektrinių patikimumo problema.

    Kas toliau gyventojams ir verslui?

    Pasikartojantys sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdieniam gyvenimui, sveikatos paslaugoms, maisto tiekimo grandinei ir verslo veiklai, ypač turizmo sektoriui. Kuo dažnesni plataus masto išsijungimai, tuo didesnės tampa ir ekonominės sąnaudos, nes stabdomos paslaugos, sutrinka atsiskaitymai, didėja generatorių ir degalų poreikis.

    Artimiausiu metu pagrindinis iššūkis išlieka energetikos sistemos stabilizavimas ir avarijų priežasčių identifikavimas, o vidutiniu laikotarpiu – senstančios generacijos modernizavimas bei diversifikacija. Be sisteminių investicijų ir ilgalaikio plano tokios avarijos Kuboje, tikėtina, ir toliau kartosis.