CP v2

Blog

  • Karalius Karolis III pirmąkart atvėrė mokesčius: paviešino sumą, bet svarbi detalė liko šešėlyje

    Karalius Karolis III pirmąkart atvėrė mokesčius: paviešino sumą, bet svarbi detalė liko šešėlyje

    Istorinis žingsnis iš Bekingemo

    Bekingemo rūmai paviešino karaliaus Karolio III asmeninių mokesčių sumą už 2024–2025 finansinius metus. Tai pirmas kartas, kai viešai paskelbta valdovo asmeninė mokesčių sąskaita, nors monarchijos finansai šimtmečius buvo aptarinėjami tik fragmentiškai.

    Karalius per šį laikotarpį sumokėjo apie 15 000 000 eurų mokesčių. Rūmų teigimu, sprendimas priimtas paties karaliaus iniciatyva, siekiant didesnio skaidrumo ir aiškesnio atsiskaitymo visuomenei.

    Kiek sumokėjo ir kodėl tai neįprasta

    Palyginimui, už ankstesnius metus nurodoma maždaug 13 500 000 eurų suma, o nuo 2022 metų rugsėjį įvykusio įžengimo į sostą bendra savanoriškai sumokėtų mokesčių suma viršija 34 000 000 eurų. Tokie skaičiai, tikėtina, karalių įrašytų tarp didžiausių Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojų.

    Neįprastumas slypi tame, kad monarchas daugeliu atvejų neturi teisinės prievolės mokėti dalies mokesčių. Pagal istoriškai susiformavusias taisykles valdovas yra atleistas nuo pajamų mokesčio ir kapitalo prieaugio mokesčio, o svarbiausia išimtis susijusi su paveldėjimu tarp suvereno ir įpėdinio.

    Vis dėlto dabartinė praktika remiasi savanoriškumu: Karolis III tęsia Elžbietos II laikais įtvirtintą principą savanoriškai mokėti pajamų ir kapitalo prieaugio mokesčius. Tai leidžia rūmams teigti, kad monarchija prisideda prie viešųjų finansų, net jei dalis išimčių išlieka.

    Kas uždirba monarchui daugiausia

    Didžioji karaliaus privačių pajamų dalis siejama su Lankasterio hercogyste, istoriniu žemės ūkio ir komercinio nekilnojamojo turto portfeliu. Skelbiama, kad šis turtas pernai monarchui sugeneravo apie 29 000 000 eurų pajamų.

    Papildomų lėšų karalius gauna iš privačių valdų Balmorale ir Sandringame, taip pat iš asmeninių investicijų. Šios pajamos, priešingai nei valstybės finansuojamos monarchijos išlaidos, yra laikomos privataus pobūdžio ir tradiciškai atskleidžiamos tik iš dalies.

    Skaidrumo kampanija ir kritika

    Mokesčių paviešinimas pristatytas platesniame monarchijos modernizavimo kontekste. Tarp pastaruoju metu aptariamų sprendimų minimas ir planas, kad pasibaigus Bekingemo rūmų renovacijai karalius ten nuolat negyvens.

    „Pati suma nieko nepasako, jei visuomenė nemato, iš ko tiksliai gaunamos pajamos ir kaip apskaičiuojama mokesčių bazė“, – sakė antimonarchistinės organizacijos Republic atstovas Grahamas Smithas.

    Kritikai pabrėžia, kad skaidrumo efektą mažina tai, jog paskelbiama tik galutinė mokesčių suma, tačiau nepateikiamas detalus pajamų, lengvatų ir apmokestinimo pagrindų išskaidymas. Todėl, jų vertinimu, visuomenė vis dar nemato pilno vaizdo, kiek monarchija uždirba ir kokiomis išimtimis naudojasi.

    Valstybės pinigai: dideli skaičiai išlieka

    Diskusijas kaitina ir viešasis finansavimas per Suvereno dotaciją, kuri skiriama monarchijos oficialioms funkcijoms bei rūmų išlaikymui. Nurodoma, kad 2026–2027 metais dotacija turėtų siekti apie 160 000 000 eurų, o vėliau planuojama ją mažinti iki maždaug 116 000 000 eurų per metus.

    Vis dėlto mokesčių atskleidimas laikomas reikšmingu precedentu: pirmą kartą modernioje Jungtinės Karalystės istorijoje visuomenė gavo konkretų skaičių, kiek valdantis monarchas sumoka mokesčių. Tačiau kartu tai parodė ir ribą, kiek rūmai pasirengę atverti detales apie tikrąjį karališkosios finansų sistemos mastą.

  • Būstas Europoje tapo neįkandamas: Lisabonoje butui prireiktų beveik 19 metų pajamų

    Būstas Europoje tapo neįkandamas: Lisabonoje butui prireiktų beveik 19 metų pajamų

    Europos būsto rinkoje ryškėja vis gilesnė įtampa: butų ir namų kainos daugelyje didmiesčių auga greičiau nei gyventojų pajamos, o įperkamumo rodikliai artėja prie kritinių ribų. Vienu ryškiausių pavyzdžių įvardijama Lisabona, kur būstas tapo brangesnis vietos gyventojų algoms, nei Paryžiuje ar Londone.

    Pagal vieną plačiausiai taikomų įperkamumo matų, vadinamą kainos ir pajamų santykiu, Lisabonoje tipinio būsto kaina siekia apie 18,7 vidutinio namų ūkio metinių pajamų. Tai reiškia, kad net ir visas pajamas skiriant tik būstui, teoriškai prireiktų beveik 19 metų, kad jis būtų „uždirbtas“.

    Toks pats santykis minimas ir Kroatijos mieste Splite, o tarp daugiausiai išsiskiriančių Europos miestų taip pat įvardijami Praha, Milanas, Tirana, Viena, Belgradas, Paryžius, Londonas ir Brno. Ekonomistai pabrėžia, kad santykis virš 10 jau laikomas aiškiu signalu, jog rinka pirkėjams tampa problemiška.

    Kas slepiasi po skaičiais?

    Kainos ir pajamų santykis lygina tipinio būsto įsigijimo kainą su vidutinėmis namų ūkio pajamomis ir parodo, kiek metų uždarbio reikėtų būstui nusipirkti. Praktikoje reali našta dažnai būna dar didesnė, nes dalis pajamų skiriama mokesčiams, pragyvenimui, vaikų išlaikymui ir kitoms būtinosioms išlaidoms.

    Portugalijoje atotrūkis tarp kainų ir atlyginimų per pastarąjį dešimtmetį ypač išryškėjo. Skaičiuojama, kad būsto kainos šalyje per 10 metų šoktelėjo beveik 240 proc., o vidutiniai atlyginimai augo maždaug 59 proc., tad nekilnojamojo turto vertė kilo kelis kartus sparčiau nei perkamoji galia.

    Lisabonoje situacija dar aštresnė dėl konkrečių kainų lygių. Minima, kad butas miesto centre gali kainuoti apie 6 763 eurus už kvadratinį metrą, o 50 kvadratinių metrų būstas priartėja prie 338 000 eurų ribos, kai vidutinės grynosios pajamos siekia apie 1 416 eurų per mėnesį.

    Kodėl kainos Portugalijoje kyla?

    Dažniausiai minima priežastis yra per maža pasiūla, kuri nespėja paskui paklausą. Tarptautinės institucijos akcentuoja ir struktūrines problemas: reguliavimo barjerus, lėtą būsto statybų prisitaikymą prie paklausos bei silpnesnę nuomos rinką, o labiausiai dėl to nukenčia jauni žmonės ir pirmą kartą būstą perkantys gyventojai.

    Skaičiuojama, kad Portugalijoje per metus užbaigiama apie 25 000–30 000 būstų, nors poreikis, vertinant pramonės ir viešus skaičiavimus, siekia maždaug 45 000–50 000. Taip pat pabrėžiama, kad socialinis būstas sudaro apie 2 proc. būsto fondo, o tai yra vienas mažiausių rodiklių Europoje.

    Kita svarbi dedamoji – finansavimo sąlygos ir pajamų dinamika. Bankų tyrimuose akcentuojama, kad istoriniu požiūriu būsto kainas Europoje labiau veikia pajamų augimas ir palūkanų normų pokyčiai, o ne vien demografija ar statybų apimtys, todėl net ir esant ribotai pasiūlai kainų trajektoriją gali sustiprinti lengviau prieinamas kreditas.

    Protestai ir burbulo klausimas

    Didėjanti būsto našta Portugalijoje tapo ir socialine problema, kuri išėjo į gatves. Nuo 2023 metų sustiprėję protestai siejami su reikalavimais didinti įperkamą būstą, efektyviau naudoti tuščius pastatus ir griežtinti nuomos reguliavimą, argumentuojant, kad būstas yra esminė socialinė teisė.

    Vis dėlto ekonomistai kol kas atsargiai vertina greito kainų griūties scenarijų. Portugalijos centrinis bankas yra atkreipęs dėmesį, kad kainas toliau kelia pasiūlos trūkumas, tačiau griežtesnės skolinimo taisyklės, ribojančios rizikingą kreditavimą, mažina klasikinio burbulo sprogimo riziką.

    Prognozės taip pat rodo, kad kainų augimas gali tęstis: viename iš tyrimų Portugalijos būsto kainų didėjimo prognozė 2026 metais buvo padidinta iki 11,7 proc. Tai leidžia daryti išvadą, kad rinka gali būti itin brangi, bet ne būtinai paremta vien spekuliacija.

    Vis dėlto įperkamumo rodikliai siunčia aiškius įspėjimus. Kainos ir pajamų santykiui artėjant prie 19, o kainoms per dešimtmetį augus kelis kartus sparčiau nei atlyginimams, Lisabona išlieka tarp mažiausiai įperkamų Europos miestų, o vietos gyventojams būsto įsigijimas vis dažniau tampa sunkiai pasiekiamu tikslu.

  • „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    „Volkswagen“ planuoja radikalų pertvarkymą: iki 100 000 atleidimų ir 4 gamyklų uždarymas

    Numatomas didžiausias pokytis istorijoje

    Vokietijos automobilių gamintoja „Volkswagen“ esą rengia vieną radikaliausių pertvarkų per visą savo istoriją. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad koncerno vadovas Oliveris Blume’as valdybai pristatė planą, kuriame svarstomas iki 100 000 darbo vietų mažinimas visame pasaulyje.

    Tokio masto mažinimas reikštų gerokai griežtesnį posūkį nei ankstesni planai. Dar prieš kelis mėnesius buvo viešai kalbėta apie maždaug 50 000 pozicijų atsisakymą iki 2030 metų, o dabartinis scenarijus, jei pasitvirtintų, reikštų dvigubai didesnį užmojį.

    „Svarbiausi klausimo faktai bus aptarti ir patvirtinti atitinkamuose organuose. Šio proceso neaplenksime“, – raštu komentavo „Volkswagen“ atstovas.

    Keturios gamyklos Vokietijoje

    Be darbo vietų mažinimo, minima ir galimybė vidutiniu laikotarpiu uždaryti keturias gamybos aikšteles Vokietijoje. Kaip nurodoma, rizikos zonoje atsidurtų gamyklos Hanoveryje, Cvikau ir Emdėne, taip pat „Audi“ fabrikas Nekarsulme Badeno-Viurtembergo žemėje.

    Skelbiama, kad gamybos nutraukimas būtų siejamas su šiose vietose surenkamų modelių gyvavimo ciklo pabaiga, o tai leistų pokyčius įgyvendinti laipsniškai. Vis dėlto praktinis planų įgyvendinimas gali atsiremti į darbo teisę ir kolektyvines sutartis.

    „Volkswagen“ iki 2030 metų galioja darbo vietų saugumo susitarimas, o „Audi“ analogiškas susitarimas, kaip skelbiama, galioja iki 2033 metų pabaigos. Dėl to realūs instrumentai gali būti natūralus darbuotojų kaitumas, ankstyvo išėjimo į pensiją programos ir vidinis perdislokavimas.

    Keičiama ir grupės struktūra

    Viešojoje erdvėje minima, kad pertvarka galėtų apimti ne tik kaštų mažinimą, bet ir struktūrinius sprendimus. Tarp aptariamų scenarijų nurodoma galimybė pagrindinį „Volkswagen“ prekės ženklą ir komponentų padalinį atskirti į savarankiškesnes bendroves.

    Toks modelis rinkose paprastai vertinamas kaip būdas aiškiau atskirti veiklų pelningumą ir supaprastinti kapitalo pritraukimą. Automobilių pramonėje tai siejama su didele investicijų našta elektrifikacijai, programinei įrangai, baterijų tiekimo grandinėms ir gamybos modernizavimui.

    Spalvos keičiasi dėl pelno ir konkurencijos

    Pranešimuose pabrėžiama, kad planai bręsta jau ne vienerius metus, o paskutinį postūmį suteikė prastėjantys finansiniai rodikliai. Skelbiama, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų, o pajamos smuko 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų.

    Papildomą spaudimą, kaip nurodoma, daro prekybos politika ir tarifai, kurie didina sąnaudas, taip pat rinkos pokyčiai Kinijoje. Kinija ilgą laiką buvo svarbiausia „Volkswagen“ rinka, tačiau pastaruoju metu vietos gamintojai, tarp jų BYD, agresyviai didina konkurenciją tiek vidaus rinkoje, tiek Europoje.

    „Iki šiol planuotų sutaupymų nepakanka. Jei to nepadarysime, rizikuojame savo ateitimi“, – anksčiau viešai įspėjo „Volkswagen“ finansų vadovas Arno Antlitzas.

    Analitikai pabrėžia, kad tradiciniams gamintojams tenka vienu metu spręsti kelias užduotis: mažinti fiksuotas sąnaudas, išlaikyti gamybos apimtis, finansuoti perėjimą prie elektromobilių ir spartinti programinės įrangos kūrimą. Dėl to didžiųjų koncernų restruktūrizacijos Europoje tampa vis dažnesnės, o sprendimai dėl gamyklų ateities dažnai persvarstomi kasmet, reaguojant į paklausą ir reguliavimą.

  • Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Ekstremalus karštis Europoje vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia profesine rizika: pasak Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, didelėje temperatūroje dirba maždaug kas penktas ES darbuotojas. Augant karščio bangų dažniui, nukenčia ir žmonių sveikata, ir bendras ekonomikos produktyvumas.

    Daugiausia rizikuoja tie, kurie dirba lauke arba prastai vėdinamose, įkaitusiose patalpose. Žemės ūkis ir statybos dažniausiai įvardijami kaip labiausiai karščiui pažeidžiami sektoriai, tačiau vis dažniau sutrikimai paliečia ir transportą, gamybą, energetiką, turizmą bei skubiosios pagalbos tarnybas.

    Kas labiausiai atsiduria karščio zonoje

    Eurofound 2024 metų Europos darbo sąlygų tyrimas rodo, kad su aukšta temperatūra bent ketvirtį darbo laiko susiduria 68 proc. žemės ūkio darbuotojų ir 52 proc. statybininkų. Panašūs rodikliai fiksuojami ir pramonėje bei transporte, kur tokią riziką nurodo apie trečdalis darbuotojų.

    Tyrimas taip pat atskleidžia ilgalaikę tendenciją: darbuotojų, kurie karštyje praleidžia nuo ketvirčio iki trijų ketvirčių darbo laiko, dalis išaugo nuo 13 proc. 1995 metais iki 21 proc. 2024 metais. Tai rodo, kad karštis iš epizodinės problemos tampa vis labiau įprastu darbo aplinkos veiksniu.

    Pagal profesijas labiausiai išsiskiria kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai: 72 proc. jų teigia dažnai dirbantys aukštoje temperatūroje. Po jų seka amatininkai ir statybų specialistai, taip pat įrenginių ir mašinų operatoriai bei nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, kurių darbas neretai susijęs su fiziniu krūviu ir ribotomis galimybėmis vėsintis.

    Kodėl karštis pavojingas sveikatai

    EU-OSHA pabrėžia, kad ilgalaikis darbas karštyje didina dehidratacijos, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio riziką, o kartu gali paaštrinti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligas. Aukšta temperatūra mažina dėmesio koncentraciją ir pailgina reakcijos laiką, todėl didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

    Rizikos pobūdis skiriasi pagal veiklą. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojams papildomą grėsmę kelia su klimato kaita siejamas didėjantis erkių platinamų ligų paplitimas, alergenai ir oro tarša, o statybose karštį sustiprina miestų šilumos salų efektas, kai asfaltas ir betonas temperatūrą pakelia aukščiau nei aplinkinėse teritorijose.

    Skubiosios pagalbos darbuotojai dažnai dirba sudėtingiausiomis sąlygomis tada, kai rizika didžiausia: karščio bangų metu išauga iškvietimų skaičius, o gelbėjimo darbai neretai atliekami su apsaugine apranga, kuri riboja natūralų kūno vėsinimą.

    Kaina ekonomikai ir ką daro valstybės

    „Allianz Trade“ analizė teigia, kad temperatūrai perkopus apie 30 laipsnių ribą, produktyvumo nuostoliai ima augti gerokai sparčiau ir tampa struktūriniu ekonomikos augimo stabdžiu. Praktikoje tai reiškia, kad kai kuriuos darbus tenka lėtinti ar stabdyti karščiausiomis valandomis, keisti pamainų grafikus ir didinti pertraukas.

    Šiluma trikdo ir platesnę ekonomiką: gamyboje auga vėsinimo sąnaudos, transporte galimi vėlavimai dėl įkaitusios infrastruktūros, o energetikoje didėja elektros paklausa vėsinimui tuo metu, kai dalies elektrinių efektyvumas mažėja dėl šiltesnio aušinimo vandens. Žemės ūkyje karštis ir sausros didina prastesnio derliaus tikimybę, o tai gali kelti spaudimą maisto kainoms.

    Eurostato duomenimis, žemės ūkis 2024 metais sudarė apie 1,2 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tačiau kai kuriose šalyse jo svoris didesnis. Europos Komisija nurodo, kad statybų sektorius sukuria apie 9 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir įdarbina apie 18 mln. žmonių, todėl bet koks veiklos ribojimas dėl karščio turi apčiuopiamą poveikį.

    Pastarosios karščio bangos Europoje vėl suaktyvino diskusijas dėl aiškesnių darbuotojų apsaugos taisyklių. Kai kurios valstybės taiko arba aktyvuoja priemones, ribojančias darbą lauke karščiausiomis valandomis, trumpina pamainas ir įpareigoja darbdavius užtikrinti vandenį, pavėsį bei papildomas poilsio pertraukas.

    Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina Europos Komisiją svarstyti privalomas ES masto taisykles, kurios apimtų darbo temperatūros ribas, apmokamas vėsinimosi pertraukas ir garantuotą prieigą prie geriamojo vandens. Tokie siūlymai grindžiami argumentu, kad skirtingos nacionalinės praktikos palieka dalį darbuotojų nepakankamai apsaugotus.

  • Nyderlandų „Buurtzorg“ fenomenas: slauga be vadovų žada 25 proc. mažesnes išlaidas

    Nyderlandų „Buurtzorg“ fenomenas: slauga be vadovų žada 25 proc. mažesnes išlaidas

    Nyderlanduose sukurta „Buurtzorg“ namų slaugos sistema per kelis dešimtmečius tapo vienu garsiausių pavyzdžių, kaip arčiau žmogaus perkelta priežiūra gali keisti visą sveikatos apsaugą. Modelio esmė paprasta: mažos, savarankiškai sprendimus priimančios slaugytojų komandos teikia ne tik medicininę pagalbą, bet ir padeda vyresniems žmonėms išlikti savarankiškiems namuose.

    Tokios pagalbos nauda ypač ryški senstančiose visuomenėse, kur auga demencijos, Parkinsono ligos ir kitų lėtinių būklių paplitimas. Slauga namuose daugeliui pacientų reiškia ne tik patogumą, bet ir orumą, mažesnę hospitalizacijų riziką bei didesnį kasdienio gyvenimo stabilumą.

    Slauga, kuri prasideda nuo santykio

    „Buurtzorg“ praktikoje slaugytojo darbas nėra vien procedūros ar vaistų kontrolė. Vizitų metu vertinamas žmogaus savarankiškumas, namų aplinka, artimųjų įsitraukimas, o prireikus telkiamas socialinių paslaugų tinklas.

    Šis požiūris atitinka ir platesnę Europos sveikatos politikos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama integruotai priežiūrai bendruomenėje. Tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti žmogų namuose, o į stacionarą nukreipti tik tada, kai to iš tiesų reikia.

    Be vadovų, bet su atsakomybe

    Skirtingai nei daugelyje tradicinių organizacijų, „Buurtzorg“ komandoms vadovų grandis beveik neegzistuoja. Slaugytojai patys planuoja darbą, derina grafikus, sprendžia dėl pacientų priežiūros prioritetų ir palaiko ryšį su kitais specialistais.

    Tokią struktūrą 2006 metais pradėjo buvęs slaugytojas Jos de Blok, kritikavęs biurokratiją ir sprendimų nutolinimą nuo paciento. Jo idėja buvo grąžinti profesinę autonomiją tiems, kurie dirba arčiausiai žmogaus, kartu sumažinant administracines išlaidas.

    „Jei į darbą nesikiši ten, kur nereikia, slaugytojai jaučia atsakomybę ir kasdien stengiasi pacientui padaryti geriausia“, – sakė Jos de Blok.

    Ar tai tikrai mažina kaštus?

    „Buurtzorg“ argumentas yra tai, kad stiprus ryšys su pacientu leidžia greičiau pastebėti problemas ir jų išvengti dar ankstyvoje stadijoje. Praktikoje tai gali reikšti mažiau komplikacijų, trumpesnius vizitus ateityje ir retesnį stacionarinį gydymą.

    Pats organizacijos įkūrėjas yra ne kartą viešai teigęs, kad panašius principus plačiau pritaikius sveikatos sistemoje išlaidos galėtų mažėti apie 25 proc. Nors skirtingose šalyse rezultatai priklauso nuo finansavimo modelio ir paslaugų prieinamumo, tendencija aiški: efektyvumas dažnai siejamas su mažesne biurokratija ir geresne koordinacija.

    „Parodėme, kad darant teisingus dalykus tinkamu metu galima veikti greičiau ir su mažiau pinigų“, – sakė Jos de Blok.

    Šiandien „Buurtzorg“ Nyderlanduose vienija apie 15 000 darbuotojų, o jos principai pritaikomi partnerių iniciatyvose daugiau nei dvidešimtyje šalių. Tuo pat metu visoje Europoje matoma ta pati įtampa: slaugytojų trūkumas, perdegimas ir senėjanti visuomenė verčia ieškoti modelių, kurie padėtų išlaikyti paslaugų kokybę bei patrauklias darbo sąlygas.

    „Buurtzorg“ istorija rodo, kad pokytis gali prasidėti nuo paprasto klausimo: kaip organizuoti slaugą taip, kad pirmiausia laimėtų pacientas, o specialistai galėtų dirbti pagal savo kompetenciją, o ne pagal biurokratines instrukcijas.

  • Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškentas pritraukė 37,6 mlrd. eurų: kokie sandoriai ir reformos atveria kelią investuotojams

    Taškente pasibaigęs penktasis tarptautinis investicijų forumas baigėsi įspūdinga suma: pasirašyta 166 susitarimai, kurių bendra vertė siekia 37,6 mlrd. eurų. Organizatorių duomenimis, 139 iš jų įvardyti kaip nauji projektai, kurių vertė sudaro 27,7 mlrd. eurų.

    Tris dienas trukusiame renginyje užsiregistravo daugiau nei 10 000 dalyvių, o 3 802 delegatai atvyko iš užsienio, atstovaudami 102 valstybėms. Po pasirašymų svarbiausiu etapu tampa finansavimo užtikrinimas ir realus projektų įgyvendinimas.

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas forumo dalyviams pabrėžė, kad investicijos šaliai reiškia ne tik pinigų įplaukas. Jo teigimu, tikslas yra pritraukti technologijas, kompetencijas ir sukurti darbo vietas, kurios atitiktų sparčiai besikeičiančios ekonomikos poreikius.

    „Mums investicijos yra kur kas daugiau nei kapitalo šaltinis. Tai pažangių technologijų, žinių, naujų darbo vietų ir vystymosi katalizatorius“, – sakė Shavkatas Mirziyoyevas.

    Reformos tikrinamos rinkoje

    Renginyje kalbinti investuotojai akcentavo, kad kapitalo srautai priklausys nuo to, ar reformos bus nuoseklios ir ilgalaikės. Verslui svarbiausia ne pažadai, o praktika, kurią galima patikrinti per keletą metų.

    „Reformų darbotvarkei reikia įrodymų. Negalima visko pakeisti per naktį, žmonėms reikia matyti rezultatą. Tačiau dabar jau turime daug metų įrodymų“, – sakė Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett.

    Vienu iš signalų rinkoms tapo Uzbekistano nacionalinio investicijų fondo UzNIF dvigubas įtraukimas į biržų sąrašus Londone ir Taškente. Skelbiama, kad pasiūlymas sulaukė daugiau kaip 2,44 mlrd. eurų paklausos, o pritraukta beveik 610 mln. eurų.

    UzNIF valdo 13 valstybinių įmonių akcijų paketus, o fondą valdo bendrovė „Franklin Templeton“. Bendrovės vadovas Centrinei Azijai Marius Dan teigė, kad šis žingsnis gali tapti platesnės vietinės kapitalo rinkos raidos pradžia.

    „Po penkerių metų sėdėsime čia ir žvelgdami atgal matysime visiškai kitokią kapitalo rinką“, – sakė Marius Dan.

    Kita investuotojams jautri tema yra kapitalo judėjimo laisvė ir galimybė išsiimti pelną. Uzbekistano valdžia teigia, kad nuo 2017 metų sumažino dalį mokesčių ir palengvino valiutos konvertavimą bei pelno pervedimą į užsienį.

    „Bet kuris investuotojas gali atvykti, investuoti ir per vieną dieną išsiimti pajamas iš šalies“, – sakė Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov.

    JAV ir Europos dėmesys bei geopolitika

    Forumas sutapo su aukšto lygio diplomatinių vizitų banga, įskaitant Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio ir Albanijos prezidento Bajramo Begaj vizitus. Taip pat dalyvavo regiono ir kaimyninių valstybių premjerai bei aukšti pareigūnai, o tai parodė platesnį geopolitinį renginio svorį.

    Šalia pagrindinio forumo vyko JAV ir Uzbekistano verslo susitikimai, kuriuose dalyvavo 193 amerikiečių bendrovių atstovai. Skelbiama, kad derybas su Uzbekistano valdžia taip pat surengė „Boeing“, „Visa“, „JPMorgan“, „Meta“, „Air Products“ ir „Franklin Templeton“.

    Darbotvarkėje šalia investicijų ir kapitalo rinkų reformos dominavo transporto ryšiai, energetika, prekyba ir regioninis bendradarbiavimas. Tai kryptys, kurios šiandien ypač svarbios įmonėms, ieškančioms alternatyvių tiekimo grandinių ir eksporto maršrutų.

    Koridoriai, energetika ir DI

    Centrinė Azija ilgą laiką buvo vertinama kaip nutolusi nuo pagrindinių rinkų, tačiau šį požiūrį keičia transporto projektai. Tarp dažniausiai minimų iniciatyvų įvardijamas Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelis, Vidurio koridorius per Kaspijos jūrą bei planuojamas Transafganistano maršrutas.

    Uzbekistanas taip pat sieja geresnį susisiekimą su turizmo plėtra ir didesnėmis keliautojų išlaidomis. Šalies turizmo komiteto pirmininkas Abdulaziz Akkulov teigė, kad tikslas yra didinti lankytojų išlaidas ir plėsti aukštesnės vertės turizmo pasiūlą.

    Energetikoje Uzbekistanas kelia tikslą didinti žaliosios energijos dalį iki 54 proc. elektros gamyboje ir pritraukti investicijas į tinklus, energijos kaupimą, DI ir duomenų centrus. Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai duomenų centrų plėtra vis dažniau siejama su patikimu elektros tiekimu ir konkurencingomis kainomis.

    DI temą forume akcentavo ir privataus sektoriaus atstovai. Duomenų centrų plėtros bendrovės „DataVolt“ vadovas Rajit Nanda pabrėžė, kad sėkmingam DI diegimui būtini trys dalykai: kapitalas, energija ir talentai.

    Šalis taip pat akcentuoja išteklių potencialą, skelbdama, kad mineralinių išteklių vertė vertinama 2,62 trln. eurų, tarp jų minimi auksas, varis, uranas ir kitos strategiškai svarbios žaliavos. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad vien ištekliai dar nereiškia automatinės gerovės be skaidrumo ir aiškių taisyklių.

    „Šalys turi šiuos išteklius paversti ilgalaike nauda“, – sakė Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos vadovas Mark Robinson.

    Forumo pabaigoje taip pat pabrėžta, kad investuotojai įtraukiami į politinių sprendimų procesą per Užsienio investuotojų tarybą, kurioje, skelbiama, dalyvauja 85 bendrovės iš 19 šalių. Uzbekistano valdžia teigia, kad į reformų planą bus įtrauktos 120 naujų rekomendacijų, o pažanga bus reguliariai stebima ir raportuojama prezidentui.

  • Vienišumo epidemijai priešnuodis? „WeRoad“ įkūrėjas atskleidė, kaip kelionės kuria draugystes

    Vienišumo epidemijai priešnuodis? „WeRoad“ įkūrėjas atskleidė, kaip kelionės kuria draugystes

    Vienišumas vis dažniau įvardijamas kaip viena didžiausių šiuolaikinio gyvenimo problemų, o ją stiprina nuotolinis darbas, įtempti grafikai ir socialinių ryšių persikėlimas į ekranus. 2023 metais Pasaulio sveikatos organizacija vienišumą įvardijo pasauline visuomenės sveikatos problema, skaičiuodama, kad su juo susiduria maždaug vienas iš šešių žmonių.

    Šiame kontekste sparčiai auga vadinamosios socialinės kelionės, kai į keliones vyksta nepažįstami žmonės, o pagrindinis tikslas tampa ne tik kryptis, bet ir ryšiai. Tokią kryptį kuria ir „WeRoad“, save pristatanti kaip kelionių bendruomenę, suvedančią panašaus amžiaus solo keliautojus į mažas grupes.

    „WeRoad“ bendraįkūrėjas ir rinkodaros vadovas Fabio Bin pasakoja, kad idėja gimė iš labai praktiško poreikio. Jo teigimu, sulaukus brandesnio amžiaus tampa sudėtinga rasti bendrakeleivių, nes nesutampa atostogų laikai, biudžetai ar kelionės stilius, o draugų ratas dažnai nebesiplečia taip natūraliai kaip studijų metais.

    „Iš pradžių manėme, kad sprendžiame kelionių kompanijos problemą, bet netrukus supratome, jog žmonėms labiausiai reikia ryšio“, – sakė Fabio Bin.

    Pasak jo, kelionės formatas paremtas paprasta logika: keliolika ar kelios dešimtys nepažįstamų žmonių 10 dienų praleidžia vienoje programoje, todėl ryšiai užsimezga greičiau nei kasdienybėje. Nors pirmos dienos, anot jo, gali būti nejaukios, vėliau grupė ima veikti kaip bendruomenė, o dalis keliautojų sugrįžta vėl, kartais net su tais pačiais žmonėmis.

    Įmonė taip pat akcentuoja bandymą mažinti skaitmeninių platformų įtaką pažintims. „WeRoad“ atstovai teigia nesirenkantys poravimo algoritmų, nes svarbiausia dalis yra atsitiktinumas ir galimybė išeiti už įprasto socialinio burbulo ribų, o kelionės kryptis tampa natūraliu bendrumo tašku.

    Kitas svarbus sprendimas buvo kalba: kelionės dažnai organizuojamos vietinėmis Europos rinkų kalbomis, kad žmonėms būtų lengviau bendrauti ir kurti ryšius. Nors dalis maršrutų siūlomi tarptautinėms grupėms, įmonė pabrėžia, kad komfortas kalbant sava kalba daugeliui yra esminis, ypač pirmą kartą keliaujant su nepažįstamais.

    Kelionių industrijai vis labiau spaudžiant tvarumo temai, „WeRoad“ atstovai teigia ieškantys mažesnio poveikio sprendimų ten, kur tai įmanoma. Skirtingose šalyse pasirenkamos skirtingos schemos, pavyzdžiui, viešasis transportas, naktiniai traukiniai ar maršrutai, kai grupė juda vienu planu ir mažina perteklinį važinėjimą.

    Įmonės ambicijos neapsiriboja vien kelionėmis. Pasak Fabio Bin, „WeRoad“ jau plečia veiklą į kasdienes pažintis miestuose, organizuodama gyvus susitikimus ir bendruomenės renginius dešimtyse Europos miestų, kad žmonės galėtų megzti ryšius ne tik atostogų metu, bet ir įprastame ritme.

    Diskusijose atsiranda ir amžiaus ribų tema. Įmonė šiuo metu dažniausiai dirba su aiškiomis amžiaus grupėmis, tačiau pripažįsta matanti augantį 50 metų ir vyresnių žmonių susidomėjimą, todėl svarstomi atskiri sprendimai šiai auditorijai.

    Ekspertai pabrėžia, kad vienišumą lemia ne vien asmeninės aplinkybės, bet ir platesni socialiniai pokyčiai, todėl vieno sprendimo visiems nėra. Vis dėlto auganti socialinių kelionių ir bendruomeninių patirčių paklausa rodo aiškią kryptį: žmonės vis dažniau ieško ne dar vienos nuotraukos iš atostogų, o realaus ryšio, kurį lengviau užmegzti bendroje patirtyje.

  • Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselonos politikai pritarė siūlymui smarkiai padidinti turistų mokestį kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste praleidžia mažiau nei 12 valandų. Šis žingsnis pristatomas kaip priemonė pažaboti perteklinį turizmą ir jo keliamą spaudimą miestui.

    Pagal planą mokestis trumpam sustojimui galėtų išaugti iki 30 eurų žmogui per dieną, tai yra beveik tris kartus. Šiuo metu tokie keleiviai sumoka 11 eurų, iš kurių 5 eurai tenka savivaldybės priemokai, o 6 eurai – regioniniam rinkliavos komponentui.

    Kam taikomas didinimas?

    Numatoma, kad didesnė rinkliava būtų taikoma tik kruizams, kurie įplaukia į uostą trumpam, o laivas prie krantinės būna mažiau nei 12 valandų. Kritikai pabrėžia, kad tokie vizitai dažnai sukuria didžiausius srautus miesto centre, tačiau palieka mažesnę ekonominę naudą.

    Tuo metu maršrutams, kurie Barselonoje prasideda arba baigiasi, didesnio tarifo siūloma netaikyti. Savivaldybė argumentuoja, kad tokie keleiviai dažniau naudojasi viešbučiais, pervežimo paslaugomis ir mieste išleidžia daugiau pinigų.

    Sprendimą dar turi patvirtinti Katalonija

    Nors siūlymui pritarė Barselonos miesto taryboje atstovaujamos politinės jėgos, vien savivaldybės sprendimo neužtenka. Kad pakeitimai įsigaliotų, reikalingas Katalonijos parlamento pritarimas.

    Diskusijoje akcentuojama, kad mokesčio didinimas neturėtų virsti vien papildomų pajamų rinkimu. Miesto politikai sieja priemonę su aiškia žinute kruizų sektoriui apie tai, kokio masto ir kokio tipo srautų Barselona nori ateityje.

    Turizmo industrija perspėja dėl pasekmių

    Pasaulinė kelionių ir turizmo taryba išreiškė susirūpinimą, teigdama, kad staigūs mokesčių šuoliai ne visada duoda norimą rezultatą. Organizacija įspėja, kad brangesni apsilankymai gali pakeisti turistų elgseną ir sumažinti bendrą ekonominį indėlį, kurį kruizai sukuria mieste.

    „Suprantame, kad valdyti pasaulinio lygio kryptį yra sudėtinga, tačiau toks siūlymas gali pastatyti Barseloną į prastesnę konkurencinę padėtį nei kiti Viduržemio jūros uostai“, – sakė Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos vadovė Gloria Guevara.

    Organizacija taip pat pabrėžia Barselonos, kaip vieno svarbiausių kruizų uostų regione, vaidmenį. Remiantis industrijos pateikiamais vertinimais, miestas per metus priima apie 4 000 000 kruizų keleivių, o vienas keleivis, kurio kelionė prasideda ar baigiasi Barselonoje, vidutiniškai vietoje išleidžia apie 255 eurus.

    Pastaraisiais metais daug Europos miestų griežtina turizmo reguliavimą: didina mokesčius, riboja trumpalaikę nuomą, peržiūri kruizų srautų valdymą ir siekia tolygiau paskirstyti lankytojus. Barselonos planas – dar vienas signalas, kad didžiausioms kryptims vis dažniau svarbesnė tampa gyvenimo kokybė ir infrastruktūros pajėgumai, o ne vien turistų skaičiaus augimas.

  • Ventiliatorius ir augintiniai per karščius: kada padeda, o kada gali pakenkti ir kaip naudoti saugiai

    Karščio bangų metu daugelis namuose įjungia ventiliatorių tikėdamiesi greito vėsinimo, tačiau jo poveikis skiriasi nuo kondicionieriaus. Ventiliatorius pirmiausia judina orą ir padeda greičiau išgaruoti drėgmei, todėl žmogui gali atrodyti, kad patalpa atvėso, nors reali temperatūra dažnai nepasikeičia.

    Augintiniams tai ypač svarbu, nes šunys ir katės šilumą reguliuoja kitaip nei žmonės. Šunys daugiausia vėsinasi alsuodami ir tik ribotai per letenų pagalvėles, o katės dažniau ieško vėsesnių vietų, mažiau juda ir gali pradėti dažniau kvėpuoti, jei per karšta.

    Kuo ventiliatorius naudingas?

    Ventiliatorius gali sumažinti tvankumo pojūtį ir pagerinti oro cirkuliaciją, ypač kai patalpa užtamsinta ir nėra tiesioginės saulės. Jis gali būti geras „vėsaus kambario“ dalis kartu su šviežiu vandeniu, vėsesnėmis grindimis ir galimybe augintiniui pasirinkti, kur gulėti.

    Vis dėlto vien ventiliatoriaus nepakanka, jei patalpa labai įkaitusi ir drėgna. Kai oras karštas, o drėgmė didelė, vėsinimas garavimu tampa mažiau efektyvus, todėl perkaitimo rizika išlieka net ir pučiant stipriam oro srautui.

    Dažniausia klaida – pūsti tiesiai į gyvūną

    Svarbiausia taisyklė paprasta: ventiliatorius neturėtų valandų valandas pūsti tiesiai į šuns ar katės snukį, akis, ausis ar visą kūną. Trumpas pabuvimas šalia srovės paprastai nėra problema, jei gyvūnas pats prieina ir gali bet kada pasitraukti.

    Rizika atsiranda tada, kai guolis pastatytas tiksliai stipraus oro srauto linijoje, o augintinis neturi realios galimybės pakeisti vietos. Stiprus srautas gali sausinti akis, dirginti gleivines ir kelti diskomfortą, ypač jei gyvūnas jautresnis arba serga.

    Saugesnis sprendimas yra osciliacijos režimas, didesnis atstumas ir toks kampas, kad būtų judinamas oras kambaryje, o ne „taikomas“ į vieną tašką. Geriausia, kai augintinis turi pasirinkimą: pagulėti arčiau vėsesnio oro arba pasitraukti į ramesnę zoną.

    Fizinis saugumas: stabilumas, laidai ir langai

    Naudojant ventiliatorių namuose su gyvūnais svarbus ne tik karštis, bet ir prietaiso saugumas. Ventiliatorius turi stovėti stabiliai, turėti apsaugotas mentes ir būti pastatytas taip, kad šuo ar katė jo nenuverstų šuoliu, uodega ar bėgiodami.

    Ypatingą dėmesį verta skirti laidams: jų negalima palikti ten, kur gyvūnas gali pasiekti ir graužti. Tai aktualu ne tik šunims ar katėms, bet ir triušiams bei kitiems smulkiems augintiniams, kuriems laidų graužimas yra dažnas elgesys.

    Karštyje dažnai atidaromi langai ir daromas skersvėjis, tačiau katėms tai gali tapti didesniu pavojumi nei pats karštis. Jei langai neužtikrinti, padidėja iškritimo rizika, todėl vėdinant būtina įvertinti saugumą.

    Smulkūs augintiniai: kodėl jiems reikia dar daugiau atsargumo

    Triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai ar žiurkės dažnai laikomi narvuose, todėl negali laisvai pasitraukti nuo nepatogaus oro srauto. Dėl to ventiliatoriaus negalima nukreipti tiesiai į narvą ar laikyti jo taip, kad susidarytų nuolatinis stiprus skersvėjis.

    Kartu uždarose erdvėse greičiau kyla temperatūra, todėl svarbu, kad narvas nestovėtų saulėkaitoje ar prie įkaitusio lango. Ventiliatorius gali padėti cirkuliuoti orui patalpoje, bet jis turėtų vėsinti kambarį, o ne tiesiogiai pūsti į gyvūną.

    Kada ventiliatorius jau nebe sprendimas?

    Didžiausia klaida yra manyti, kad jei ventiliatorius įjungtas, augintinis automatiškai saugus. Ypač atsargiai reikėtų vertinti brachicefalinių veislių šunis, vyresnius gyvūnus, jauniklius, turinčius antsvorio ar širdies ir kvėpavimo takų problemų, taip pat labai tankų kailį turinčius augintinius.

    Jei šuo intensyviai alsuoja, gausiai seilėjasi, tampa neramus ar apatiškas, silpsta, vemia ar sutrinka koordinacija, delsti negalima. Tokiu atveju gyvūną reikia perkelti į vėsesnę vietą, pradėti atsargų vėsinimą ir kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.

    Katėms pavojaus signalai gali būti alsavimas išsižiojus, vangumas, silpnumas, neįprastas elgesys, vėmimas ar svyravimas einant. Kadangi katės neretai ilgai slepia prastą savijautą, įtarus perkaitimą geriau reaguoti anksčiau, o ne laukti, kol simptomai sustiprės.

    Kaip saugiai naudoti ventiliatorių per karščius?

    Saugiausia ventiliatorių naudoti kaip oro judinimo priemonę, o ne kaip nuolatinį srautą į gyvūną. Praktikoje tai reiškia užtamsintas patalpas karščiausiomis valandomis, kelias vandens vietas, vėdinimą vėsesniu paros metu ir ventiliatorių, nukreiptą taip, kad gyvūnas galėtų laisvai pasirinkti atstumą.

    Papildomai gali padėti vėsinimo kilimėlis, vėsesnės grindys, drėgnas rankšluostis po šuns guoliu arba šalia padėtas šaldytas vandens butelis, apvyniotas rankšluosčiu. Svarbu, kad augintinis nebūtų verčiamas gulėti prie šalčio šaltinio ir visada turėtų galimybę pasitraukti.

    Galiausiai ventiliatorius yra naudinga, bet ribota priemonė: jis nepakeičia pavėsio, vandens, saugios aplinkos ir šeimininko dėmesio. Jei kyla įtarimas dėl perkaitimo, vien ventiliatoriaus nepakanka – reikia veikti greitai ir atsakingai.

  • Kiek laiko šlapią karmą šuniui ar katei galima palikti dubenėlyje: vasarą taisyklės griežtėja

    Kodėl šlapia karma genda greičiau

    Šlapia augintinių karma turi daug drėgmės, intensyvų kvapą ir minkštą tekstūrą, todėl daugeliui šunų ir kačių yra itin patraukli. Tačiau būtent tokia sudėtis reiškia, kad atidaryta ir į dubenėlį įdėta porcija genda gerokai greičiau nei sausa.

    Problema neapsiriboja tuo, kad maistas apdžiūsta ar atrodo mažiau apetitiškai. Šilumoje jis gali pakeisti kvapą, tapti lipnus, pradėti traukti vabzdžius, o svarbiausia, sudaro palankią terpę mikroorganizmams daugintis.

    Vasarą rizika didėja dėl aukštesnės temperatūros ir drėgmės, todėl įprotis palikti maistą dubenėlyje „visai dienai, nes katė užkandžiauja“ gali baigtis virškinimo sutrikimais. Ypač jautrūs yra kačiukai, šuniukai, senjorai ir augintiniai, turintys jautresnį virškinamąjį traktą.

    Kiek laiko šlapia karma gali stovėti?

    Vėsesnėje patalpoje dažniausiai rekomenduojama šlapią karmą dubenėlyje laikyti ne ilgiau kaip 1–2 valandas. Katėms dažnai saugiau rinktis trumpesnę ribą, nes jos linkusios valgyti lėčiau, o šeimininkams kyla pagunda porciją palikti ilgesniam laikui.

    Per karščius ar labai šiltoje patalpoje laiką verta trumpinti iki 20–30 minučių, ypač jei dubenėlis stovi saulėje, ant palangės, balkone, terasoje ar sode. Jeigu maistas apdžiūvo, pakito kvapas ar prie jo atsirado vabzdžių, tokios porcijos augintiniui duoti nebeturėtų.

    Paprasta praktinė taisyklė: jei žmogus tokio „palaikyto“ patiekalo nebenorėtų valgyti, jo nereikėtų siūlyti ir gyvūnui. Geriau išmesti likučius, nei rizikuoti vėmimu ar viduriavimu.

    Dažna klaida: nauja porcija ant senos

    Viena dažniausių klaidų atrodo nekalta: dubenėlyje liko šiek tiek šlapios kar-mos, todėl ant viršaus įdedama šviežia porcija. Taip naujas maistas susimaišo su likučiais, kurie jau stovėjo kambario temperatūroje ir turėjo kontaktą su augintinio seilėmis.

    Saugiau likučius išmesti, o dubenėlį prieš kitą šėrimą išplauti. Šlapia karma dažnai palieka riebų apnašą, kuris šilumoje tampa papildomu rizikos veiksniu.

    Karštomis dienomis dubenėlio higiena tampa dar svarbesnė, nes šiluma, drėgmė ir maisto likučiai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Jei namuose yra keli gyvūnai, verta vengti situacijų, kai jie nuolat ėda iš to paties dubenėlio.

    Kaip laikyti atidarytą konservą ar pakelį

    Jeigu atidarius konservą ar pakelį dalis maisto lieka nepaduota, ją reikėtų kuo greičiau padėti į šaldytuvą. Patogiausia šlapią karmą perkelti į švarų sandarų indą arba uždengti konservą specialiu dangteliu.

    Dažniausiai tokį maistą patariama sunaudoti per 24–48 valandas, tačiau tikslus laikas gali skirtis, todėl svarbu vadovautis gamintojo nurodymais ant pakuotės. Atidarytą konservą palikti ant stalviršio „vėlesniam laikui“ nėra saugu.

    Iš šaldytuvo ką tik išimta porcija kai kurioms katėms gali būti mažiau patraukli, nes šaltas maistas silpniau kvepia. Porciją galima palaikyti kelias minutes iki kambario temperatūros, tačiau nepalikti stovėti ilgam.

    Mažesnės porcijos dažniau

    Per karščius dalis gyvūnų ėda prasčiau, todėl dažnai dubenėlyje lieka nebaigta porcija. Tokiu atveju praktiškiau duoti mažiau, bet šviežiai, o likusią dalį laikyti šaldytuve.

    Taip sumažėja ir maisto švaistymas, ir rizika, kad augintinis vėliau suės per ilgai šilumoje stovėjusią karmą. Katėms, kurios linkusios užkandžiauti mažais kiekiais, tai ypač patogus sprendimas.

    Jei po galimai sugedusios šlapios kar-mos šuo ar katė pradeda vemti, viduriuoti, tampa apatiškas ar atsisako ėsti, verta pasitarti su veterinaru. Kuo tiksliau įvertinsite, kiek laiko maistas stovėjo ir kokiomis sąlygomis, tuo lengviau bus įvertinti situaciją.