Blog

  • Sinsay talerz za mažiau nei 20 zlotų priminė Bolesławiec – giminaitė palaikė originalu

    Varšuvos kavinėse ir restoranuose vis dažniau švenčiami pusryčiai bei „brunch“ visai dienai, o tam tikras stalo indų stilius tapo kone šios mados simboliu. Būtent tokį įspūdį gali sukurti ir paprastas radinys iš „Sinsay“ – struktūrinis keraminis talerzas, kainavęs mažiau nei 20 zlotų.

    Tekste pasakojama, kad talerzo išvaizda taip priminė lenkišką Bolesławiec keramiką, jog artima giminaitė net pamanė, kad tai originalas. Panašumą kuria ne tik spalvų derinys, bet ir faktūra bei forma.

    Aprašoma, kad talerzas turi rumbuotus, pirštu jaučiamus kraštus, o reljefinėje tekstūroje matyti šakelės su poromis lapelių. Dramblio kaulo atspalvio baltoje bazėje išryškėja melsvi elementai, primenantys uogas ir spygliuočių šakeles.

    Autorei tai tapo mėgstamu pasirinkimu pusryčiams – pavyzdžiui, avokado skrebučiui su kiaušiniu. Mintis paprasta: panašų „miesto pusryčių koncepto“ jausmą galima susikurti namuose neišleidžiant daug.

    Kas išskiria šį talerzą?

    Akcentuojama, kad talerzo dizainas nėra atsitiktinis – jis atrodo universalus ir tinkamas skirtingiems sezonams, nuo rudens iki žiemos. Prie jo siūloma derinti auksinius arba švelniai chromuotus stalo įrankius, kurie papildo mėlynai baltą raštą.

    Minima ir pirkėjos pastaba „Sinsay“ puslapyje: talerzas nėra labai didelis, tačiau vizualiai atrodo dailiai, o reali nuotrauka esą atitinka tai, kas matoma parduotuvės fotografijose. Išskirtinumo prideda ir nelygi, ne visai taisyklinga forma bei įspausti lapeliai.

    Kaip derinti mėlynai baltą indų stilių namuose?

    Tekste pabrėžiama, kad mėlynai balti akcentai nebūtinai turi būti tik Bolesławiec porcelianos gerbėjų pasirinkimas. Parduotuvės periodiškai pristato kolekcijas, kurios leidžia tą patį kolorito principą perkelti ir į kitas interjero detales – nuo tekstilės iki stalo serviravimo.

    Siūlomas vienas paprasčiausių derinių: melsva, kreminė (šilta balta) ir auksinė spalvos. Pavyzdžiui, lininė staltiesė ant medinio stalo ir šalia – balta arba melsva keramika, auksiniai stalo įrankiai bei plonos stiklinės taurės.

    Kitas variantas – tamsesnė mėlyna ar net jūrinė (granato) spalva su šokoladiniais atspalviais ir žalvario akcentais. Tai apibūdinama kaip drąsesnis, elegantiškas sprendimas, galintis priminti „soft glamour“ nuotaiką.

    Dar vienas derinimo būdas – mėlyna su marmuru ir chromu. Tokie akcentai, kaip rašoma, tinka ne tik industriniams ar minimalistiniams interjerams: šviesi, melsvu raštu dekoruota keramika gali derėti su šviesiai pilku „marmuro“ stalu ir chromo detalėmis, pavyzdžiui, LED šviestuvais.

  • Opadačiai vokai: kokius akių šešėlius rinktis, kad žvilgsnis atrodytų atviresnis?

    Opadačiai vokai: kokius akių šešėlius rinktis, kad žvilgsnis atrodytų atviresnis?

    Opadačių vokų makiažas nebūtinai reiškia tik rudus atspalvius – akių šešėlius galima rinktis įvairius, jei žinote kelias taisykles.

    Rudi ir smėliniai tonai dažnai laikomi saugiausiu pasirinkimu, nes jie „atleidžia“ klaidas: net jei šešėliai užtepami ne visai tiksliai, šiuos atspalvius lengva išsklaidyti ir sušvelninti perėjimus.

    Be to, neutralūs bežai ir rudi leidžia natūraliai kontūruoti akį taip, kad vokas vizualiai atrodytų mažiau nusileidęs. Dar vienas jų privalumas – jie dera prie skirtingų aprangos spalvų ir tinka įvairioms progoms.

    Alternatyva rudoms spalvoms gali būti švelnūs rožiniai atspalviai: vėsesnėms odos spalvoms labiau tinka natūralūs, šaltesni rožiniai tonai, o šiltesniam atspalviui – pūsai. Svarbu nepainioti jų su ryškia fuksija – čia kalbama apie subtilius, „kasdienius“ variantus.

    Spalva gali būti bet kokia, svarbiausia – kaip ją naudoti

    Jei mėgstate ryškesnius šešėlius, opadę vokai nėra priežastis jų atsisakyti. Iš esmės tinka bet kuri spalva – lemia ne pati spalva, o jos atspalvis ir šešėlio užbaigimas.

    Praktiška taisyklė – turėti tą pačią spalvą dviem versijomis: šviesesnę ir tamsesnę. Tai padeda sukurti gylį ir optiškai „pakelti“ akį.

    Tamsesnį atspalvį verta dėti išoriniame akies kampe ir sklaidyti kiek aukščiau natūralios voko linkio linijos, kylant link antakio. Šviesesnį atspalvį patogu tepti ant didesnės voko dalies – taip akis atrodo didesnė, o odos raukšlelė mažiau krenta į akis.

    Blizgesys: kur tinka, o kur geriau vengti

    Nors opadačių vokų makiažą galima daryti įvairiomis spalvomis, ne visi finišai duos norimą efektą. Tamsiems šešėliams šiuo atveju labiausiai tinka matinis užbaigimas.

    Jei tamsiame akies kampe naudosite blizgius produktus – tamsų brokatą, perlamutrą ar satininį spindesį – dėmesys gali krypti būtent į tą vietą, kurią dažniausiai norisi „paslėpti“.

    Tai nereiškia, kad perlamutrinius ar blizgius šešėlius reikia pamiršti. Juos galima palikti judriojo voko viduriui, tik svarbu, kad jie būtų šviesesni už atspalvį, naudojamą išoriniame kampe.

  • Lapkritis – paskutinis metas atjauninėti krūmus: ką dar galima genėti, o ko geriau neliesti

    Lapkritis – paskutinis metas atjauninėti krūmus: ką dar galima genėti, o ko geriau neliesti

    Lapkritis daugeliui asocijuojasi su šalčiu ir permainingais orais, tačiau prieš žiemą dar galima atlikti lengvą kai kurių dekoratyvinių krūmų atjauninamąjį genėjimą.

    Toks genėjimas labiausiai tinka šalčiui atspariems lapus žiemai numetantiems krūmams. Svarbiausia – neskubėti ir pasirinkti tinkamą dieną, kad augalai iki didesnių šalčių spėtų „užsigydyti“ pjūvius.

    Procedūra ypač praverčia, jei krūmas per tankus, senas arba pernelyg išsikerojęs. Lapkritis dažnai būna paskutinė proga pašalinti pažeistus, silpnus ar sergančius ūglius, kad pavasarį augalas augtų tvarkingiau, geriau žydėtų ar derėtų.

    Jei darbų nespėjote atlikti dabar, genėjimą rekomenduojama atidėti iki žiemos pabaigos arba ankstyvo pavasario.

    Kokius krūmus galima genėti lapkritį?

    Lapkritis tinkamas pirmiausia tiems dekoratyviniams krūmams, kurie yra atsparūs žemoms temperatūroms ir žiemą numeta lapus. Tokiems augalams lengvas atjauninimas dažniausiai būna saugesnis nei jautriems, visžaliams krūmams.

    Genint svarbu įvertinti krūmo būklę: jei jis labai sutankėjęs ar akivaizdžiai pasenęs, verta išretinti lają. Pašalinkite silpnus, pažeistus ir sergančius ūglius – tai padeda augalui žiemoti „švaresniam“.

    Kai kuriais atvejais pagrindinius ūglius galima patrumpinti gana smarkiai – iki maždaug 30 cm virš žemės. Vis dėlto verta laikytis saiko ir kirpti taip, kad krūmas po žiemos galėtų tolygiai atželti.

    Kada ir kaip genėti, kad nepakenktumėte?

    Didelę reikšmę turi ne tik ką genite, bet ir kada tai darote. Rinkitės sausą, apniukusią dieną, kai oro temperatūra viršija 5 laipsnius šilumos.

    Genėjimui naudokite tik aštrius ir dezinfekuotus įrankius – taip sumažinsite infekcijų riziką. O didesnes žaizdas po pjūvio galima apsaugoti sodo tepalu.

    Kokių augalų lapkritį geriau nekarpyti?

    Lapkritis netinka daugeliui spygliuočių ir visžalių lapuočių krūmų, tokių kaip buksmedžiai ar rododendrai. Genėjimas šiuo metu gali lemti, kad ūgliai per žiemą pradės džiūti nuo vėjo ir šalčio.

    Be to, vėlyvas karpymas gali paskatinti augalą leisti naujus ūglius. Jie nespėja sumedėti iki žiemos, todėl kyla rizika, kad šalčiai juos apšaldys.

    Po lapų kritimo galima genėti ir kai kuriuos vaiskrūmius

    Lapkritis tinka ir daliai vaiskrūmių, kai lapai jau nukritę. Pavyzdžiui, galima genėti pakartotinai derančias avietes – jų ūglius po derėjimo rekomenduojama nukirpti visai prie pat žemės.

    Tuomet kitą sezoną krūmas turėtų augti vešliai ir gausiau derėti, nes augalas skatinamas išleisti naujus, stiprius ūglius. Tuo metu įprastoms avietėms paprastai šalinami tik seni ūgliai, kurie jau derėjo, o jauni – tik lengvai patrumpinami.

    Šiuo laikotarpiu taip pat galima praretinti ir apgenėti juodąjį šeivamedį, šilauoges bei juoduosius serbentus: pašalinami seni, storesni ir tamsesni ūgliai, o jaunus, žalius galima patrumpinti maždaug trečdaliu.

    Po lapų kritimo galima praretinti ir lazdynus – pašalinant seniausius, silpnus ar sergančius ūglius. Tai padeda suformuoti tvarkingesnį krūmą ir gali teigiamai paveikti kitų metų derėjimą.

  • Neišmeskite kiaušinių dėžutės: iš jos per kelias minutes pasigaminsite lesyklėlę paukščiams

    Neišmeskite kiaušinių dėžutės: iš jos per kelias minutes pasigaminsite lesyklėlę paukščiams

    Kiaušinių dėžutės dažnai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, tačiau žiemą jos gali praversti visai netikėtai. Iš paprastos popierinės pakuotės galima greitai pasidaryti lesyklėlę paukščiams.

    Toks sprendimas patogus, nes nereikalauja nei specialių įrankių, nei papildomų išlaidų. Be to, lesyklėlę galima padaryti dviem būdais – pastatyti ją saugioje vietoje arba pakabinti.

    Paprastesnis variantas – dėžutę perplėšti į dvi dalis, įdubas pripilti lesalo ir padėti aukščiau, nuo vėjo apsaugotoje vietoje. Svarbu parinkti vietą, kur lesyklėlė nesušlaps ir jos lengvai nepasieks plėšrūnai.

    Jei norisi patvaresnio sprendimo, lesyklėlę galima pakabinti. Tam praverčia špagatas (geriausia – džiuto): vienoje iš perpus padalintos dėžutės dalių kampuose pradurkite skylutes, perverkite špagatą, suriškite galus ir pakabinkite gerai užuovėjoje.

    Kaip apsaugoti lesyklėlę nuo drėgmės

    Popierinės kiaušinių dėžutės yra jautrios drėgmei, todėl esant šlapiam sniegui ar gausiems krituliams tokia lesyklėlė greitai suirs. Dėl to verta pasirūpinti bent minimaliu „stogeliu“ arba kabinimo vieta po pastoge.

    Prieš kabinant ar statant lesyklėlę taip pat verta įvertinti, ar ji nebus tiesiogiai veikiama lietaus ir ar vėjas neišpūs lesalo.

    Koks lesalas tinka paukščiams žiemą

    Lesyklėlėje geriausiai tiks sėklos ir grūdai: nelukštentos saulėgrąžos, avižos, kviečiai ar soros. Taip pat galima dėti nesūdytus ir neskrudintus riešutus, specialius riebalų kamuolius, o kai kuriais atvejais – lašinius.

    Lašinių nereikėtų laikyti per ilgai, nes jie gali apkarsti. Jei pastebite, kad produktas prastėja, geriau jį išimti.

    Paukščiams netinka perdirbtas maistas, duona ar stalo likučiai. Taip pat reikėtų vengti produktų, kuriuose daug druskos ar cukraus.

    Naudinga palikti ir šiek tiek vandens, tačiau žiemą būtina jį reguliariai keisti – esant minusinei temperatūrai vanduo greitai užšąla.

    Kada pradėti ir kada baigti lesinti

    Norint padėti paukščiams, lesinti rekomenduojama pradėti tik prasidėjus šalčiams, kai paukščiams tampa sunkiau susirasti natūralaus maisto.

    Jei jau pradedate lesinti, svarbu tai daryti reguliariai – paukščiai greitai pripranta prie lesyklėlės, o staigus maitinimo nutraukimas jiems gali būti pavojingas.

    Lesinimą galima baigti ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir lauke nusistovi šiltesnė temperatūra. Tuomet paukščiai paprastai vėl lengviau randa maisto aplinkoje.

  • Kaimynas reikalauja nukirsti medį: kada neprivalote sutikti ir kokios išeitys galimos

    Kaimynas reikalauja nukirsti medį: kada neprivalote sutikti ir kokios išeitys galimos

    Vien tai, kad kaimynui nepatinka jūsų sklype augantis medis ar jo metamas šešėlis, dar nereiškia, jog privalote jį nupjauti. Tokiais ginčais dažnai remiamasi ne emocijomis, o tuo, ar medis iš tiesų sukelia „didesnę nei įprasta“ žalą ar trukdymą.

    Svarbiausia aplinkybė – trukdymo mastas ir jo poveikis kaimyno galimybei normaliai naudotis savo sklypu, terasa ar būstu. Kitaip tariant, ne kiekvienas nepatogumas automatiškai tampa pagrindu reikalauti kirtimo.

    Kartu reikia prisiminti, kad medis, augantis sklype, paprastai laikomas tos žemės dalimi – todėl sprendimą, kas su juo bus daroma, pirmiausia priima sklypo savininkas. Vis dėlto nuosavybės teisė nėra absoliuti: ja negalima naudotis taip, kad būtų pažeidžiamos kaimynų teisės.

    Jei medis sukelia akivaizdžiai neproporcingų nepatogumų, o geranoriškas susitarimas neįmanomas, konfliktas gali persikelti į teismą. Tačiau net ir tuomet sprendimas nebūtinai bus radikalus – teismas gali įpareigoti ne nukirsti, o, pavyzdžiui, tinkamai apgenėti.

    Kada gali būti sprendžiama teisme

    Situacijose, kai kaimynas teigia patiriantis nuolatinius, reikšmingus trukdžius, ginčas gali būti sprendžiamas teisiniu keliu. Teismas vertina, ar trukdymas viršija įprastą ribą, atsižvelgdamas ir į vietos ypatumus bei sklypų paskirtį.

    Praktikoje tai reiškia, kad šešėlis, krentantys lapai ar įprasta augmenijos „netvarka“ dažnai nėra pakankama priežastis reikalauti kirtimo. Dažnesnė išeitis – priežiūros darbai, mažinantys realų nepatogumą.

    Jei medis kelia realų pavojų

    Kitaip vertinama situacija, kai problema – ne estetika ar šešėlis, o saugumas. Supuvęs kamienas, pažeistos stambios šakos ar akivaizdūs medžio silpnėjimo požymiai gali kelti pagrįstą nerimą, ypač jei medis arti pastato, tvoros ar vietų, kur dažnai būna žmonių.

    Tokiais atvejais iš medžio savininko tikimasi veiksmų, kurie sumažintų riziką: pašalinti pavojingas šakas, atlikti genėjimą ar imtis kitų priežiūros priemonių. Ne visada būtina kirsti visą medį – sprendimas turėtų priklausyti nuo faktinės būklės ir rizikos lygio.

    Jeigu savininkas nesiima jokių priemonių, o grėsmė atrodo tiesioginė, nukentėti galintis asmuo gali reikalauti, kad pavojus būtų pašalintas. Tokiose situacijose svarbu ne eskaluoti konflikto savarankiškais veiksmais, o rinkti informaciją apie būklę ir ieškoti teisėtų sprendimų.

    Šakos ir šaknys peržengė ribą: ką galima daryti

    Ne visi konfliktai susiję su visu medžiu – dažnai problema ta, kad šakos ar šaknys įsiveržia į kaimyno sklypą. Tokiu atveju kai kuriais atvejais leidžiama pašalinti į svetimą teritoriją peraugusias dalis, tačiau paprastai pirmiausia turi būti suteiktas terminas savininkui tai sutvarkyti pačiam.

    Svarbu, kad tokie veiksmai neperžengtų protingumo ribų: genėjimas neturėtų sunaikinti medžio ar padaryti jam neproporcingos žalos. Be to, kalbama tik apie dalis, kurios faktiškai peržengia sklypo ribą, o ne apie visos lajos „sutvarkymą“ iš esmės.

    Taip pat reikia turėti omenyje, kad kaimynas paprastai negali pats gauti leidimo nukirsti medį svetimame sklype – tokius prašymus teikia teisėtas sklypo valdytojas, o kai kuriais atvejais reikalingas ir savininko sutikimas. Kai susitarti nepavyksta, teisėtas kelias dažniausiai lieka derybos, o kraštutiniais atvejais – teismas.

    Išimtinėse situacijose, kai grėsmė yra tiesioginė, savininko nėra ir nėra kitos realios išeities užkirsti kelią žalai, gali būti vertinamos ypatingos aplinkybės. Vis dėlto tai nėra „laisvas leidimas“ savavališkai kirsti svetimą medį – saugiau kreiptis į atsakingas tarnybas ir dokumentuoti situaciją.

  • Kodėl buitinės technikos remontas brangsta: vietoj litavimo vis dažniau keičiami moduliai

    Dar prieš keliolika metų sugedusį televizorių ar skalbyklę meistras neretai sutvarkydavo už palyginti nedidelius pinigus. Šiandien remonto sąmata dažnai priartėja prie naujo įrenginio kainos, o klientams pasiūloma ne taisyti detalę, o keisti visą modulį.

    Vienas pavyzdys – Lenkijos Liublino gyventojas Marekas: dešimties metų televizoriuje dingo vaizdas, liko tik garsas, o servisuose paaiškinta, kad gedimas susijęs su matrica. Remonto kaina pasirodė tokia didelė, kad vyras galiausiai nusipirko kitą televizorių.

    Pasak meistrų ir vartotojų patirčių, didžiausią pokytį lėmė tai, kad šiuolaikinė buitinė technika tapo gerokai sudėtingesnė. Įrenginiuose daugiau elektronikos, jutiklių ir valdymo plokščių, todėl net mažas gedimas kartais baigiasi brangia viso mazgo ar plokštės keitimo procedūra.

    Kita priežastis – konstrukciniai sprendimai. Kai kuriuose modeliuose dalys būna sujungtos taip, kad išardyti ir pakeisti vieną elementą sudėtinga arba ekonomiškai neapsimoka, o tai kelia kainą ir trumpina įrenginio „antrą gyvenimą“.

    Keičiama visa plokštė, o ne detalė

    Anksčiau įvairiuose miestuose veikdavo dirbtuvės, kuriose buvo taisomi televizoriai, radijo imtuvai, dulkių siurbliai, skalbyklės ar šaldytuvai. Meistrai keisdavo perdegusį rezistorių, perlituodavo laidą ar pritaikydavo detalę, kurios tuo metu nebuvo parduotuvėje.

    Dabar dažnai girdimas sprendimas – „reikia keisti modulį“. Tokia praktika gali būti paprastesnė ir greitesnė servisui, tačiau klientui ji neretai reiškia kelis šimtus ar net daugiau nei tūkstantį zlotų (kelis šimtus eurų) siekiančias išlaidas, ypač jei pridedama diagnostika, atvykimas ir atsarginės dalys.

    Vis dėlto ne visada situacija tokia pesimistiška. Liublino gyventojas Jeržis pasakojo, kad sugedus indaplovei vienas servisas siūlė brangiai keisti vyrius, tačiau kitas meistras tuos pačius vyrius tiesiog ištiesino ir pritaikė iš naujo – remontas kainavo apie 150 zlotų. Tas pats meistras vėliau sutaisė ir skalbyklę nekeičiant viso modulio, kai toks keitimas būtų kainavęs daugiau nei 800 zlotų.

    Kai kurie gedimai „užprogramuoti“ brangti

    Vartotojų forumuose pasitaiko labai skirtingų istorijų: vieni džiaugiasi pavykusiu remontu už keliasdešimt zlotų, kiti skaičiuoja šimtus, o po kelių mėnesių įrenginį vis tiek tenka keisti.

    Viena iš dažnai minimų problemų – skalbyklės su neišardomais, gamykloje suvirintais bakais. Tokiu atveju, pavyzdžiui, guolio keitimas gali kainuoti kelis šimtus zlotų, nors senesniuose modeliuose tai būdavo gerokai paprastesnė ir pigesnė procedūra.

    Egzistuoja dirbtuvės, kurios tokius bakus prapjauna, pakeičia guolius ir vėl sandarina, bet tai ne visuomet įmanoma – dalis modelių konstrukciškai tam tiesiog nepritaikyti. Tuomet vartotojui lieka rinktis tarp brangaus remonto ir naujo pirkinio.

    Skirtumą tarp taisymo ir keitimo gerai iliustruoja ir kitas pavyzdys: vienam vartotojui sugedus šaldiklio valdymo moduliui nauja detalė kainavo daugiau nei 300 zlotų, tačiau jis rado meistrą, kuris suremontavo tą pačią dalį už mažiau nei 80 zlotų. Tokia sėkmė pasitaiko ne visada – kartais gedimai rimti, trūksta dokumentacijos ar dalių, o diagnostika pareikalauja daug valandų darbo.

    „Pratęsta garantija“ ir ES „teisė taisyti“

    Brangių remontų fone parduotuvėse dažnai siūloma „pratęsta garantija“, tačiau praktiškai tai neretai būna draudimo polisas, o ne gamintojo garantija. Lenkijos vartotojų teisių institucija UOKiK primena, kad tai skirtingi produktai su skirtingomis taisyklėmis, todėl prieš perkant svarbu įsivertinti, kas tiksliai dengiama ir kokios taikomos išimtys.

    Taip pat verta prisiminti, kad pasibaigus dvejų metų laikotarpiui vartotojas nebūtinai lieka be jokios apsaugos: egzistuoja ir įstatyminės teisės dėl prekės neatitikties sutarčiai, nukreiptos į pardavėjo atsakomybę.

    Problemą pastebėjo ir Europos Sąjunga: 2024 metais priimta „teisės taisyti“ direktyva siekia palengvinti servisų paslaugų prieinamumą, pagerinti atsarginių dalių tiekimą ir mažinti taisomų įrenginių išmetimą. Šios direktyvos nuostatas valstybės narės turi perkelti į nacionalinę teisę, tačiau Lenkija, kaip nurodoma tekste, iki 2026 metų liepos 31 dienos termino to padaryti nespėjo.

    Naujos taisyklės turėtų apimti, be kita ko, skalbykles, indaploves, šaldytuvus, dulkių siurblius ir telefonus. Tačiau tai nereiškia, kad bet koks remontas automatiškai atpigs – gamintojai ir toliau gali numatyti viso mazgo keitimą vietoj konkretaus smulkaus komponento.

    Praktinė taisyklė išlieka paprasta: jei palyginti naujame įrenginyje sugenda viena aiški ir nebrangi detalė, remontas dažniausiai logiškas. Jei seniems, susidėvėjusiems prietaisams reikia brangiai keisti didelį mazgą, verta prašyti antros nuomonės – vienas servisas siūlys keitimą, kitas gali imtis realaus taisymo.

    O perkant naują techniką verta klausti ne tik apie programas ar „išmaniąsias“ funkcijas, bet ir apie tai, ar prietaisą lengva išardyti ir ar realiai bus galima įsigyti atsarginių dalių.

  • Lenkiškas gintaras plaukų priežiūroje: „Jantar“ pristato 4 priemones, kurias rasite „Rossmann“

    Gintaras kosmetikoje naudojamas ne tik kaip išskirtinis gamtos „brangakmenis“, bet ir kaip plaukų bei galvos odos priežiūrai pritaikomas ingredientas. Lenkų prekės ženklas „Jantar“ gintaro esenciją derina su kitomis veikliosiomis medžiagomis ir taip kuria produktus, skirtus silpniems, pažeistiems ar linkusiems riebaluotis plaukams.

    Kaip nurodoma, keturias šios linijos priemones – regeneruojantį šampūną, šveičiamąjį šampūną, regeneruojančią dulksną ir kondicionierių-įtrynimą – galima rasti „Rossmann“ parduotuvėse.

    Gintaras yra vienas iš šio prekės ženklo atpažinimo ženklų. Aprašyme akcentuojama, kad gintaro sudėtyje yra, pavyzdžiui, gintaro rūgšties bei mikro- ir makroelementų, o iš jo gaunama esencija vertinama dėl stiprinamųjų ir regeneruojamųjų savybių.

    Teigiama, kad tokia sudėtis gali padėti pagerinti nusilpusių, pažeistų plaukų išvaizdą: glotninti jų paviršių, suteikti daugiau žvilgesio, minkštumo ir palengvinti formavimą. Priklausomai nuo receptūros, gintaro esencija papildomai sustiprina kitų aktyviųjų komponentų poveikį tiek galvos odai, tiek plaukams per visą ilgį.

    Regeneruojantis šampūnas silpniems plaukams

    Regeneruojantis šampūnas su gintaro esencija, anot aprašymo, skirtas silpniems ir pažeistiems plaukams. Nurodoma, kad formulėje yra 95 proc. natūralios kilmės ingredientų.

    Teigiama, jog gintaro esencija padeda prižiūrėti plaukus suteikdama jiems minkštumo ir blizgesio, o biotinas bei argininas prisideda prie plaukų stiprinimo ir mažesnio lūžinėjimo. Taip pat minima, kad vitaminų kompleksas palaiko pažeidimų regeneraciją ir padeda atkurti sveikesnę plaukų išvaizdą.

    Šveičiamasis šampūnas galvos odai ir apimčiai

    Šveičiamasis šampūnas su gintaro esencija apjungia papainą ir AHA rūgštis. Aprašyme pabrėžiama, kad šie komponentai švelniai pašalina negyvas odos ląsteles, padeda sumažinti riebalų perteklių ir gali prisidėti prie plaukų folikulų angų „atlaisvinimo“.

    Nurodoma, kad 3 proc. karbamido koncentracija padeda palaikyti galvos odos drėkinimą, katijoninis kompleksas glotnina plaukus, o gintaro esencija prisideda prie jų regeneracijos. Šis šampūnas pristatomas kaip tinkamas visų tipų plaukams, ypač greitai riebaluojantiems, prarandantiems apimtį ar „apsunkusiems“ prie šaknų.

    Regeneruojanti dulksna ir kondicionierius-įtrynimas

    Regeneruojanti dulksna su gintaro esencija apibūdinama kaip lengva priemonė ploniems, nusilpusiems, pažeistiems plaukams, kurie jautrūs mechaniniams pažeidimams. Teigiama, kad ji turi 96 proc. natūralios kilmės ingredientų ir gali padėti apsaugoti plaukus nuo išorės veiksnių, tokių kaip UV spinduliai ir aplinkos tarša.

    Aprašyme nurodoma, kad gintaro esencija palaiko regeneraciją, „Trichogen“ kompleksas stiprina, o baltymai padeda atkurti plaukų struktūrą, didina elastingumą ir suteikia minkštumo. Taip pat minima, kad inulinas iš cikorijos ir provitaminas B5 (D-pantenolis) prisideda prie drėkinimo bei glotninimo, o pati dulksna neapsunkina šukuosenos ir palengvina formavimą.

    Kondicionierius-įtrynimas su gintaro esencija aprašomas kaip priemonė galvos odai ir ploniems, nusilpusiems bei pažeistiems plaukams. Teigiama, kad sudėtyje esančios veikliosios medžiagos palaiko plaukų augimą, maitinimą ir regeneraciją.

    Nurodoma, kad „Trichogen“ kompleksas stiprina šaknis, gali padėti mažinti slinkimą ir skatinti naujų plaukų atsiradimą. Taip pat teigiama, jog gintaro ekstraktas maitina ir stiprina plaukus, o vitaminai E ir F bei provitaminas B5 gerina plaukų struktūrą, didina elastingumą ir mažina lūžinėjimą.

    Apibendrinant, „Jantar“ siūlo keturių priemonių plaukų priežiūros derinį: du šampūnus, regeneruojančią dulksną ir kondicionierių-įtrynimą. Šios priemonės pristatomos kaip tarpusavyje papildantis kasdienės priežiūros ritualas, orientuotas į galvos odos komfortą, plaukų šaknų stiprinimą ir žvilgesio grąžinimą.

  • Byla dėl 16-metės Majos nužudymo tęsiasi: aukos tėvą sukrėtė kaltinamojo elgesys teisme

    Na 3 listopada zaplanowano kolejną odsłonę procesu dotyczącego głośnej sprawy, która poruszyła opinię publiczną w całym kraju. Przed wymiarem sprawiedliwości ponownie stanie Bartosz G., oskarżony o bestialski mord na 16-letniej Mai z Mławy. Podczas poprzedniego posiedzenia jego wyzbyta emocji postawa zszokowała pogrążonego w żałobie ojca nastolatki. „Po prostu się uśmiechał na sali. Nie okazał żadnej skruchy” – relacjonował ojciec zamordowanej dziewczyny. Jakie nowe fakty wyjdą na jaw 3 listopada?

  • Lenkijos Podlasėje pradėta speciali policijos operacija: į regioną siunčiami antiteroristai

    Lenkijos Podlaskės ir Varmijos Mozūrų vaivadijose pradėta speciali policijos operacija, skirta užkirsti kelią galimiems sabotažo ir diversijos veiksmams. Į šiuos šalies šiaurės rytų regionus nusiųstos papildomos paregos, įskaitant antiteroristinius padalinius.

    Apie operaciją praneša „Radio Białystok“, nurodydamas, kad suintensyvintos priemonės pradėtos gavus informacijos apie galimus diversijos veiksmus šiaurės rytų Lenkijoje.

    Papildomi pareigūnai atvyko iš kitų Lenkijos vietovių. Tarnybos daugiausia dėmesio skiria pasienio zonoms ir strateginę reikšmę turintiems objektams.

    Komendanto vyriausiojo policijos vadovo atstovas podinspektorius Andrzejus Fijołekas „Radio Białystok“ teigė, kad vykdomi veiksmai susiję su sabotažo ir galimos diversijos prevencija Lenkijos teritorijoje.

    Dėmesys pasienio zonoms ir strateginiams objektams

    Pareigūnai stebi vietas, kurios, tarnybų vertinimu, galėtų tapti galimų išpuolių taikiniais. Tarp jų minimos pasienio teritorijos bei infrastruktūra, svarbi valstybės saugumui ir kasdieniam gyvenimui.

    Gyventojai raginami būti budrūs ir pranešti apie įtartiną elgesį. Ypač prašoma atkreipti dėmesį į asmenis, besisukančius prie geležinkelio bėgių, transporto mazgų, vandentiekio sistemų ir kitų svarbių objektų.

    Lenkijos policija neatskleidžia, kiek tiksliai papildomų pareigūnų pasiųsta į abi vaivadijas. Taip pat kol kas neskelbiama, kiek laiko truks ši operacija.

  • Lenkijoje svarstomas „konstitucinis resetas“: siūlo pakeisti visą Konstitucinį tribunolą

    Cały Trybunał Konstytucyjny do wymiany? Po burzliwych wydarzeniach w TK politycy coraz głośniej mówią o „resecie konstytucyjnym”. W grę wchodzi zakończenie kadencji wszystkich sędziów i wybór nowego składu. Kto chce takiej rewolucji, czy pozwala na nią prawo i co zmieniłoby się dla Polaków?

    Wymiana całego składu Trybunału Konstytucyjnego, nowe zasady wyboru sędziów, a nawet ograniczenie ich liczby. Takie propozycje pojawiają się wśród polityków, którzy szukają sposobu na zakończenie wieloletniego konfliktu wokół TK. Coraz częściej mówią przy tym o „resecie konstytucyjnym”.

    Dyskusję przyspieszyły wydarzenia z 30 października. Przed siedzibą Trybunału pojawiła się policja, doszło do protestów, a prezydent Karol Nawrocki przerwał podróż do Senegalu i wrócił do Warszawy. W centrum sporu znalazło się kierownictwo instytucji i prawo do wykonywania obowiązków przez sędziów wybranych w marcu.

    Politycy zaczęli przedstawiać pomysły, które miałyby zapobiec podobnym konfliktom w przyszłości. Część z nich chce znacznie głębszych zmian niż samo rozwiązanie obecnego kryzysu.

    Czym jest więc reset konstytucyjny?

    Nie jest to procedura przewidziana w Konstytucji RP. Pod tą nazwą kryją się polityczne propozycje zmiany zasad funkcjonowania Trybunału, w tym zakończenia kadencji obecnych sędziów i wyboru nowych.

    Nie chodzi o uchwalenie całej konstytucji od początku. Dyskutowane projekty dotyczą przede wszystkim przepisów regulujących skład TK, długość kadencji, sposób wyboru sędziów i kompetencje organów państwa.

    Przeprowadzenie takiej reformy wymagałoby jednak zmiany ustawy zasadniczej. Bez tego Sejm nie może po prostu zdecydować, że wszyscy sędziowie tracą swoje stanowiska.

    Dlaczego Trybunał Konstytucyjny znalazł się w kryzysie?

    Obecny konflikt ma swoje źródła w wydarzeniach z 2015 roku. Kończący kadencję Sejm wybrał wówczas pięciu sędziów TK. Trybunał uznał później, że wybór trzech z nich miał podstawę konstytucyjną, natomiast w przypadku dwóch pozostałych doszło do naruszenia przepisóww.

    Nowa większość parlamentarna, którą tworzyło Prawo i Sprawiedliwość, zakwestionowała wcześniejsze wybory i przeprowadziła własną procedurę obsadzania stanowisk. Rozpoczął się spór, który przez kolejne lata dotyczył nie tylko poszczególnych sędziów, ale również niezależności Trybunału i uznawania jego orzeczeń.

    Po zmianie rządu w 2023 roku koalicja Donalda Tuska zapowiedziała reformę sądownictwa konstytucyjnego. Nie udało się jednak wypracować rozwiązania akceptowanego przez wszystkie strony.

    Kolejny etap konfliktu rozpoczął się w marcu 2026 roku. Sejm wybrał sześcioro nowych sędziów TK. Karol Nawrocki odebrał ślubowanie od dwojga z nich. Pozostała czwórka nie została zaproszona na taką uroczystość w Pałacu Prezydenckim.

    9 kwietnia cała szóstka uczestniczyła w ceremonii ślubowania zorganizowanej w Sejmie. Status czterech sędziów, od których prezydent nie odebrał ślubowania osobiście, stał się przedmiotem sporu prawnego.

    Do kolejnego zaostrzenia sytuacji doszło 30 października. Poinformowano wtedy o zarządzeniu przerwy w czynnościach służbowych prezesa TK Bogdana Święczkowskiego i jego zastępcy Bartłomieja Sochańskiego.

    Kierowanie Trybunałem przejęła Anna Korwin-Piotrowska, wybrana przez Sejm w marcu. Dotychczasowe kierownictwo nie uznało tych decyzji.

    Po burzliwych wydarzeniach przed siedzibą TK politycy zaczęli ponownie dyskutować o gruntownej przebudowie instytucji.

    Mentzen chce wyzerować Trybunał. Oto jego plan

    Sławomir Mentzen przedstawił konkretny plan przebudowy Trybunału Konstytucyjnego. Swoją propozycję omówił również z prezydentem Karolem Nawrockim podczas spotkania w Pałacu Prezydenckim.

    Plan zakłada zakończenie kadencji obecnych sędziów i wybór nowego, 15-osobowego składu. Kandydaci musieliby zdobyć poparcie co najmniej trzech piątych głosujących posłów.

    Mentzen chce też zmienić sposób składania ślubowania. Nowi sędziowie mieliby składać je przed Sejmem, a nie przed prezydentem.

    Polityk proponuje również rozwiązanie na wypadek, gdyby parlamentarzyści nie potrafili wybrać sędziego w ciągu 60 dni. W takiej sytuacji Państwowa Komisja Wyborcza miałaby przeprowadzać publiczne losowanie spośród kandydatów popartych przez co najmniej 46 posłów.

    Pierwszy skład nowego TK miałby otrzymać zróżnicowane kadencje, ustalone w drodze losowania, trwające od roku do dziewięciu lat. Każdy następny sędzia byłby wybierany na dziewięć lat.

    Mentzen chce ponadto, aby kompetencję do zarządzania publikacji orzeczeń powierzono prezesowi TK. Miałoby to zapobiegać blokowaniu ich ogłaszania przez władzę wykonawczą.

    Po rozmowach w Pałacu Prezydenckim lider Konfederacji przekazał, że Karol Nawrocki pozytywnie odniósł się do pomysłu.

    Zandberg też chce resetu. PSL przedstawia własny scenariusz

    Za resetem opowiada się także Adrian Zandberg. Lider Razem uważa, że odbudowanie autorytetu Trybunału wymaga porozumienia ponad podziałami.

    Po sobotnim spotkaniu z Karolem Nawrockim polityk przedstawił propozycję zakończenia kadencji wszystkich obecnych sędziów i wyboru nowego składu większością kwalifikowaną.

    Zandberg mówił o „większości konstytucyjnej”. Podkreślał, że żadna partia nie powinna mieć możliwości samodzielnego podporządkowania sobie TK.

    Polityk przekonuje, że sam wybór nowych sędziów nie wystarczy, jeśli ich status i wydawane orzeczenia nadal będą kwestionowane przez część sceny politycznej.

    Według Zandberga nowe zasady powinny zostać zapisane w konstytucji. Rozwiązanie musiałoby uzyskać poparcie głównych sił parlamentarnych.

    Lider Razem wskazał również alternatywę na wypadek braku porozumienia. Mówił o możliwości rozszerzenia rozproszonej kontroli konstytucyjności prawa przez sądy powszechne.

    W takim modelu sądy samodzielnie oceniałyby zgodność przepisów z konstytucją w rozpatrywanych sprawach, zamiast pozostawiać kontrolę przede wszystkim jednemu wyspecjalizowanemu Trybunałowi.

    Byłaby to jednak znacznie szersza zmiana w sposobie funkcjonowania polskiego wymiaru sprawiedliwości.

    PSL również chce resetu. Padła propozycja likwidacji TK

    W dyskusję włączyło się także Polskie Stronnictwo Ludowe. Wiceprezeska ugrupowania Urszula Pasławska przekazała w poniedziałek, 2 listopada, że ludowcy popierają pomysł wybrania nowego składu TK większością trzech piątych głosów.

    W planie przedstawianym przez PSL obecni sędziowie mieliby zakończyć kadencje, zachowując przysługujące im uprawnienia.

    Pasławska ostrzegła również, że jeśli kompromis okaże się niemożliwy, należałoby rozważyć jeszcze dalej idące rozwiązanie.

    Taki scenariusz wymagałby jednak osobnej, bardzo poważnej przebudowy ustrojowej. Obecna konstytucja przyznaje bowiem TK własne kompetencje i określa jego miejsce w systemie organów państwa.

    Tusk nie chce zmiany konstytucji? Premier wskazuje inne wyjście

    Nie wszyscy politycy uważają, że rozwiązanie kryzysu wymaga wymiany całego składu Trybunału.

    Donald Tusk w poniedziałek przedstawił własną propozycję. Premier przekonuje, że wystarczy umożliwić wykonywanie obowiązków sędziom wybranym przez Sejm.

    Stanowisko premiera pokazuje podstawową różnicę między propozycjami polityków.

    Zwolennicy resetu chcą zmienić zasady funkcjonowania TK i obsadzić go od nowa. Tusk opowiada się za rozwiązaniem obecnego konfliktu w ramach obowiązujących przepisów.

    Pozostaje też stanowisko PiS, którego przedstawiciele kwestionują działania prowadzące do odsunięcia Bogdana Święczkowskiego od czynności prezesa TK.

    Czy można po prostu odwołać wszystkich sędziów TK?

    Tutaj zaczynają się największe problemy prawne. Artykuł 194 Konstytucji RP stanowi, że Trybunał składa się z 15 sędziów wybieranych indywidualnie przez Sejm na dziewięcioletnie kadencje. Ponowny wybór tej samej osoby jest niedopuszczalny.

    Kadencja stanowi jedną z gwarancji niezależności sędziów. Parlament nie może dowolnie jej skracać tylko dlatego, że zmienił się układ polityczny.

    Przeprowadzenie pełnego resetu wymagałoby więc zmiany przepisów konstytucyjnych i przygotowania zasad zakończenia obecnych kadencji.

    Nawet wtedy pozostałyby trudne pytania prawne. Czy skrócenie prawidłowo rozpoczętych kadencji da się pogodzić z niezawisłością sędziów? Jak potraktować osoby, których wybór jest kwestionowany? Co zrobić z postępowaniami rozpoczętymi przed dotychczasowym Trybunałem?

    Przyjęcie nowego modelu wyboru sędziów nie rozstrzygnęłoby automatycznie żadnej z tych kwestii.

    Ile głosów potrzeba do zmiany konstytucji?

    Samo porozumienie kilku polityków nie wystarczy. Do zmiany Konstytucji RP potrzebna jest większość dwóch trzecich głosów w Sejmie, przy obecności co najmniej połowy ustawowej liczby posłów.

    Przy udziale wszystkich 460 posłów próg wynosi 307 głosów.

    Senat musi przyjąć zmianę bezwzględną większością głosów, również przy wymaganym kworum.

    Projekt nowelizacji konstytucji może zgłosić prezydent, Senat albo grupa co najmniej 92 posłów. Pierwsze czytanie może odbyć się najwcześniej 30 dni po wniesieniu dokumentu.

    Warto przy tym odróżnić dwie liczby, które pojawiają się w debacie:

    • 3/5 głosów – większość proponowana m.in. przez Mentzena przy wyborze nowych sędziów TK.
    • 2/3 głosów – większość wymagana przez obowiązującą konstytucję do jej zmiany.

    Przy obecności wszystkich posłów pierwsza większość wynosi 276 głosów, druga 307. Bez poparcia znaczącej części polityków różnych ugrupowań reforma nie zostanie uchwalona.

    A co z wyrokami TK? Czy reset unieważniłby wcześniejsze decyzje?

    Nagłe odejście ambasadora z ONZ! Jest zgoda Sikorskiego

    Zmiana składu Trybunału nie spowodowałaby automatycznego unieważnienia wszystkich wydanych wcześniej orzeczeń.

    Konstytucja przewiduje, że orzeczenia TK mają moc powszechnie obowiązującą i są ostateczne. Jednocześnie od lat trwa spór o skutki wyroków wydawanych z udziałem osób, których uprawnienie do orzekania jest kwestionowane.

    Nowe przepisy musiałyby rozstrzygnąć również problemy dotyczące postępowań w toku i skutków wcześniejszych rozstrzygnięć. Przed autorami reformy stanęłoby więc zadanie znacznie trudniejsze niż samo wskazanie piętnastu nowych nazwisk.

    Co reset konstytucyjny zmieniłby dla zwykłych Polaków?

    Trybunał Konstytucyjny nie zajmuje się wyłącznie sporami między rządem, opozycją i prezydentem. Jego zadaniem jest kontrolowanie zgodności prawa z konstytucją. Orzeczenia TK mogą dotyczyć przepisów podatkowych, świadczeń społecznych, praw pracowników, własności czy wolności obywatelskich.

    Obywatel może również w określonych sytuacjach wnieść skargę konstytucyjną, jeśli uważa, że przepis będący podstawą rozstrzygnięcia w jego sprawie narusza prawa gwarantowane przez konstytucję.

    Gdy status sędziów i legalność orzeczeń Trybunału budzą spory, pojawia się problem pewności prawa. Sądy, urzędy i obywatele potrzebują jasnej odpowiedzi, jakie przepisy obowiązują i które rozstrzygnięcia wywołują skutki prawne.

    Dlatego odbudowa sprawnie działającego TK ma znaczenie także dla osób, które na co dzień nie interesują się polityką.

    Czy reset konstytucyjny ma szansę dojść do skutku?

    Polityczne deklaracje pokazują, że pomysł resetu znajduje zwolenników w różnych częściach parlamentu. Konfederacja, Razem i PSL mówią o potrzebie głębokiej reformy, choć nie proponują identycznych rozwiązań.

    Są też projekty ekspertów zakładające podział uprawnień do wyboru sędziów między kilka organów państwa. Jedną z takich koncepcji przedstawił konstytucjonalista Tomasz Zalasiński. W jego propozycji Sejm wybierałby siedmiu sędziów, Senat pięciu, a prezydent trzech.

    Największą przeszkodą pozostaje porozumienie między głównymi siłami politycznymi. Bez ich udziału nie uda się zdobyć większości koniecznej do zmiany konstytucji.

    Konieczne byłoby również uzgodnienie przepisów przejściowych, które nie doprowadziłyby do kolejnego sporu o status sędziów.

    Politycy musieliby zatem zaakceptować rozwiązanie, które ograniczałoby możliwość samodzielnego obsadzania Trybunału przez przyszłe większości parlamentarne.

    Prawdziwym sprawdzianem resetu byłaby nie sama wymiana sędziów, lecz stworzenie zasad, których przestrzegałyby wszystkie strony, również po przegranych wyborach.

    Poniżej galeria zdjęć: Najważniejsi politycy zjechali do prezydenta na rozmowy o Trybunale Konstytucyjnym