Blog

  • Radzyminyje moteris vijosi girtą vairuotoją: avarijoje į ligoninę pateko dvi 15-metės

    Dramatyczne sceny w Radzyminie pod Warszawą! Kobieta za kierownicą BMW ścigała pijanego kierowcę hondy. Na skrzyżowaniu doszło do prawdziwej demolki. Oba samochody uderzyły w tę samą kię, w sumie aż trzy razy! Do szpitala trafiły dwie 15-latki i dorosła osoba. Wszystkie trzy auta zostały kompletnie rozbite.

    Wszystko rozegrało się w niedzielę (1 listopada), kilka minut po godz. 20, na skrzyżowaniu ulicy Hallera z aleją Jana Pawła II w Radzyminie. Za kierownicą hondy siedział 48-letni mężczyzna. Jak się później okazało, był kompletnie pijany! Miał około dwóch promili alkoholu w organizmie. Za nim jechała kobieta prowadząca BMW, która podejrzewała, że mężczyzna jest nietrzeźwy. Ruszyła za nim w pościg. Niestety, jego finał okazał się dramatyczny.

    Trzy razy uderzyli w tę samą kię!

    Kiedy kierowca hondy dotarł do skrzyżowania, nie ustąpił pierwszeństwa prawidłowo jadącej kii, nadjeżdżającej od strony Warszawy. Doszło do potężnego zderzenia. Siła uderzenia odrzuciła hondę na przydrożny słup. Samochód obrócił się, po czym ponownie uderzył w kię!

    Ale to nie był koniec koszmaru. Chwilę później na skrzyżowanie wjechała kobieta kierująca BMW, która ścigała pijanego 48-latka. Ona również nie ustąpiła pierwszeństwa i uderzyła w tę samą kię. W sumie samochód został staranowany aż trzy razy!

    W rozbitym pojeździe znajdowały się cztery osoby: kierowca oraz troje pasażerów, w tym dwie 15-letnie dziewczynki. Obie nastolatki oraz dorosły pasażer trafili do szpitala. Kierowcy nic się nie stało i nie wymagał hospitalizacji. Na szczęście, mimo dramatycznego przebiegu zdarzenia, także pozostała trójka nie odniosła poważnych obrażeń. Jeszcze tej samej nocy wszyscy opuścili szpital.

    Skala zniszczeń była jednak ogromna.

    – Wszystkie trzy pojazdy nie nadawały się do jazdy – przekazała nam policjantka z Komendy Powiatowej Policji w Wołominie.

    Pijany kierowca usłyszy zarzuty. Kobieta też stanie przed sądem

    48-letni kierowca hondy został zatrzymany przez policjantów. Jego zniszczony samochód trafił na parking policyjny. Mężczyzna, gdy tylko wytrzeźwieje, usłyszy zarzuty związane z prowadzeniem samochodu pod wpływem alkoholu.

    Konsekwencje czekają również kobietę, która ruszyła za pijanym kierowcą. Policjanci uznali, że nie ustępując pierwszeństwa, spowodowała kolejną kolizję. Zaproponowali jej mandat, ale kierująca BMW odmówiła jego przyjęcia. Teraz funkcjonariusze skierują do sądu wniosek o jej ukaranie.

    W ten sposób pościg za pijanym kierowcą zakończył się trzema rozbitymi samochodami, trzema osobami przewiezionymi do szpitala i problemami z prawem dla obojga kierowców. Aż trudno uwierzyć, że z tak groźnie wyglądającego zdarzenia wszyscy wyszli bez poważnych obrażeń.

    Pościg za pijanym kierowcą:

  • JAV rungtynėse teisėjas paslydo ir sulaužė amerikietiško futbolo žaidėjui koją

    Do niecodziennej sytuacji doszło podczas spotkania akademickiej ligi futbolu amerykańskiego w Stanach Zjednoczonych. W trakcie meczu East Carolina Pirates z Temple Owls jeden z arbitrów przypadkowo doprowadził do poważnej kontuzji zawodnika gospodarzy.

    Zdarzenie miało miejsce w przerwie między akcjami. Obrońca East Carolina, David Coleman Jr., stał na boisku razem z kolegami z drużyny. W tym czasie sędzia przemieszczał się w kierunku 40. jarda, prawdopodobnie w celu sprawdzenia konkretnej sytuacji. Biegnąc, stracił równowagę i poślizgnął się, po czym z dużą siłą wpadł na stojącego tyłem do niego zawodnika.

    Coleman natychmiast przewrócił się na murawę. Uraz był na tyle poważny, że piłkarz nie był w stanie samodzielnie wstać i potrzebował pomocy kolegów, którzy znieśli go z boiska. Później okazało się, że doznał złamania kości strzałkowej.

    ZOBACZ TEŻ: Sylwia Gruchała szczerze o rozwodzie. „Świat się zawalił”. Dziś nie chce już ślubu, kochała ją cała Polska

    Do sytuacji odniósł się trener East Carolina, Blake Harrell. Przyznał, że jest to bardzo nietypowy incydent i podkreślił, że wcześniej nie spotkał się z podobnym zdarzeniem, w którym sędzia przypadkowo doprowadziłby do kontuzji zawodnika. Szkoleniowiec przekazał również wyrazy wsparcia dla poszkodowanego gracza.

    Mimo utraty Colemana drużyna East Carolina zdołała zwyciężyć. Spotkanie z Temple Owls zakończyło się wynikiem 17:9. Przed opuszczeniem boiska kontuzjowany obrońca zdążył jeszcze zaliczyć jedno skuteczne zatrzymanie rywala.

  • Romualdo Lipkos gerbėjai Lublino kapinėse jo kapą nuklojo monetomis – simbolinis gestas iš dainos

    Miejsce spoczynku Romualda Lipki (†70 l.) na lubelskim cmentarzu przy ulicy Lipowej odwiedzają ostatnio tłumy. Przyjaciele, znajomi oraz wierni fani przychodzą na grób wybitnego kompozytora i współtwórcy Budki Suflera, aby oddać mu hołd i postawić znicze. Obok tradycyjnych światełek i wiązanek na płycie nagrobnej leżą jednak także drobne monety. Ten symboliczny gest udowadnia, że twórczość artysty nadal żyje w sercach słuchaczy, nawiązując bezpośrednio do słów przeboju „za ostatni grosz kupię dziś chociaż cień dawnych dni”.

    Utwory stworzone przez tego wybitnego kompozytora bez wątpienia znają wszyscy Polacy i nie ma w tym stwierdzeniu żadnej przesady. Choć współzałożyciel Budki Suflera zmarł 6 lutego 2020 roku, to w jego rodzinnym Lublinie pamięć o nim pozostaje niezmiennie żywa.

    „Za ostatni grosz kupię dziś, chociaż cień dawnych dni. Za ostatni grosz wino z zielonych lat chcę znów pić” to fragment refrenu tytułowego utworu Budki Suflera z 1982 roku. Piosenka ta na stałe weszła do kanonu polskiego rocka dzięki melodii skomponowanej przez Romualda Lipkę, słowom Marka Dutkiewicza oraz wokalowi Romualda Czystawa. Jedna z anegdot głosi, że podczas koncertowych wykonań utworu „Za ostatni grosz” fani masowo rzucali w stronę sceny drobnymi monetami. W stronę artystów leciało ich wówczas tak wiele, że dla bezpieczeństwa musieli zakładać ochronne gogle. Obecność grosików na mogile twórcy tego wielkiego przeboju zupełnie więc nie dziwi i przypomina dawne czasy świetności z występów na żywo.

    Śmierć Romualda Lipki, która nastąpiła w nocy 6 lutego 2020 roku, wywołała ogromny szok. Muzyk był bowiem powszechnie znany ze swojej niespożytej energii, ciągłego optymizmu oraz głowy pełnej nowych pomysłów. Jako rdzenny lublinianin związany z tym miastem z własnego wyboru przez dekady napisał mnóstwo wielkich przebojów zarówno dla macierzystej Budki Suflera, jak i dla wielu innych wykonawców.

    Kompozytor wciąż snuł dalekosiężne plany i miał w głowie mnóstwo kolejnych melodii, które czekały na zapisanie w zeszycie nutowym. Nie rezygnował z tego nawet w momencie, gdy przyszło mu się zmierzyć ze śmiertelną chorobą. Muzyk walczył z niezwykle groźnym przeciwnikiem, jednak do samego końca nie dopuszczał do siebie jakiejkolwiek myśli o przegranej. „To nowotwór dróg żółciowych wątroby. Póki co, udało się go powstrzymać” relacjonował artysta w rozmowie z dziennikarzem „Super Expressu” na kilka miesięcy przed swoim odejściem.

  • „Netflix“ hitu tapęs švedų trileris „Garść kłamstw“: ar sulauksime 2 sezono?

    Švedų psichologinis trileris „Garść kłamstw“ „Netflix“ pasirodė spalio 30 dieną ir per kelias dienas tapo vienu žiūrimiausių titulų Lenkijoje. Serialas greitai pakilo iki antros vietos populiariausiųjų reitinge, nors vertinimai internete – gana prieštaringi.

    Žiūrovai Lenkijoje tradiciškai mėgsta kriminalines istorijas ir įtampos kupinus trilerius, todėl didelis susidomėjimas šiuo kūriniu nestebina. Kita vertus, auditorijos reakcija ne vienareikšmė – nemaža dalis komentarų kritiški.

    Serialo centre – pora Helene ir Carl, nusprendžianti kelioms savaitėms apsikeisti namais. Jie išvyksta iš savo būsto Stokholmo salyne į saulėtą vilą Sicilijoje, priklausančią visiškai nepažįstamiems žmonėms.

    Idiliška pradžia greitai ima byrėti: išryškėja nerimą keliantys faktai, o slėptos paslaptys ir neištikimybės pamažu sugriauna atostogų planus. Poilsis virsta tamsiu manipuliacijų, abipusio nepasitikėjimo ir sekimo žaidimu.

    Vertinimai – žiūrovams neįtiko viskas

    Nors serialas masiškai žiūrimas, jo įvertinimai rodo, kad daliai žiūrovų patirtis nebuvo itin sėkminga. Pavyzdžiui, Lenkijos portale Filmweb „Garść kłamstw“ vidurkis siekia 5,7 balo iš 10, o komentaruose dažnai vyrauja kritika.

    Toks kontrastas tarp populiarumo ir vertinimų nėra retas reiškinys: aukšta vieta reitinguose dar nereiškia vienbalsio pripažinimo. Dažnai smalsumą skatina žanras, reklama ar rekomendacijos platformoje.

    Ar bus 2 sezonas?

    Serialo scenarijus paremtas švedų rašytojo Stefano Ahnhemo kriminaliniu romanu „Bytet“. Knyga neturi tiesioginės tąsos, o pats serialas iš esmės užbaigia joje papasakotą istoriją.

    Be to, „Garść kłamstw“ pristatomas kaip mini serialas, todėl antro sezono tikimybė vertinama kaip minimali. Vis dėlto teoriškai, jei žiūrimumas išliktų labai aukštas, „Netflix“ galėtų svarstyti papildomus epizodus antologijos formatu – su kita istorija ir nauju pasakojimu.

  • Mielnas statys bangos formos 230 m ilgio molą: po juo galės praplaukti kajakai

    Mielne, Lenkijoje, planuojama pastatyti naują įspūdingą pėsčiųjų molą per Jamno ežero įlanką – jis turėtų būti apie 230 metrų ilgio ir iki 3 metrų pločio.

    Projektas išsiskirs ne tik mastu, bet ir forma: konstrukcija bus suprojektuota tarsi banga, sudaryta iš trijų arkų. Kaip rašo lenkų portalas „Portal Samorządowy“, tai viena didesnių pastarojo meto investicijų kurorte.

    Molas bus montuojamas ant plieninių polių, o dviejose vietose sąmoningai pakeltas. Dėl to po juo galės laisvai praplaukti kajakai, valtys ir vandens dviračiai.

    Numatyta, kad statinys taps ir patogia jungtimi pėstiesiems, ir nauju traukos objektu pasivaikščiojimams – projekte suplanuoti suoleliai, stoginė, apšvietimas, vazonai su augalais bei apžvalgos platforma.

    Terminai ir finansavimas

    Pagal pirminius planus statybos darbai turėtų prasidėti 2027 metų sausį, o užbaigti juos siekiama iki 2028 metų rugsėjo.

    Skaičiuojama, kad visas projektas kainuos beveik 4 mln. zlotų, o didelę dalį – daugiau nei 2,6 mln. zlotų – sudarys Europos Sąjungos parama iš Vakarų Pamario regionui skirtų fondų.

    Mielnas yra populiarus kurortas visais metų laikais, todėl savivaldybė nuolat ieško būdų, kaip plėsti turistams skirtą infrastruktūrą. Naujasis molas turėtų papildyti kurorto pasiūlą dar viena vieta pasivaikščiojimams ir panoramoms.

  • Bogdanas Święczkowskis sporo dėl Konstitucinio teismo epicentre: paviešintos jo senos nuotraukos

    Bogdanas Święczkowskis šiuo metu atsidūrė paties ginčo dėl Lenkijos Konstitucinio teismo centre. Tačiau dalis visuomenės prisimena ne tiek jo dabartinį vaidmenį, kiek tai, kaip jis atrodė prieš keliolika metų.

    Paviešintos archyvinės nuotraukos rodo, kad per laiką keitėsi jo įvaizdis: tamsūs plaukai, kitokie akiniai ir gerokai kitoks bendras vaizdas.

    Šios nuotraukos primena ir ankstesnes Święczkowskio karjeros stoteles. Jis yra buvęs Vidaus saugumo agentūros (ABW) vadovas ir nacionalinis prokuroras.

    Nuotraukų kontekstas – dabartinis politinis ir teisinis ginčas dėl Konstitucinio teismo, kuriame Święczkowskio pavardė tapo viena dažniausiai minimų. Archyviniai kadrai leidžia pamatyti, kaip per metus kito vienas ryškesnių Lenkijos teisėsaugos ir valstybės institucijų veikėjų.

  • Ėjimas ar bėgimas: kuris pasirinkimas veiksmingesnis svoriui mažinti?

    Norint mesti svorį, dažniausiai renkamasi dvi paprastos veiklos – ėjimas arba bėgimas. Abi jos gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę ir gali prisidėti prie svorio mažėjimo, tačiau nauda ir „kaina“ kūnui skiriasi.

    Kaip rašo „EatingWell“, bėgimas yra didesnio intensyvumo treniruotė, todėl per trumpesnį laiką leidžia išeikvoti daugiau energijos. Tuo metu ėjimas dažnai laikomas prieinamesniu ir lengviau ilgainiui išlaikomu įpročiu.

    Ekspertai pabrėžia, kad universalios taisyklės nėra: tinkamiausias pasirinkimas priklauso nuo fizinio pasirengimo, dienotvarkės ir to, ką realiai pavyks daryti nuolat. Kitaip tariant, geriausia treniruotė – ta, kuri tampa įpročiu.

    Norint tvaresnių rezultatų, vien kardio dažniausiai neužtenka: svarbi ir mityba, ir jėgos pratimai. Tikslas – mažinti riebalinę masę, bet kartu išsaugoti kuo daugiau raumenų.

    Ėjimas: prieinamas startas ir mažesnė apkrova

    Ėjimas priskiriamas vidutinio intensyvumo, mažo poveikio (low-impact) veikloms, todėl sąnariams tenka mažiau krūvio, o organizmui paprastai reikia trumpesnio atsistatymo. Dėl to jis dažnai tinka pradedantiesiems arba tiems, kam bėgimas kol kas per didelė apkrova.

    Vis dėlto, palyginti su bėgimu, ėjimas dažniausiai sudegina mažiau kalorijų per minutę. Tai reiškia, kad norint tokio paties energijos išeikvojimo gali prireikti ilgesnio laiko arba dažnesnių pasivaikščiojimų.

    Minima, kad judesio didinimas per kasdienius pasirinkimus – lipimas laiptais, automobilio parkavimas toliau, aktyvesnis judėjimas mieste – taip pat gali prisidėti prie svorio mažinimo. O reguliarios, sparčiu tempu atliekamos treniruotės siejamos su kūno sudėties pokyčiais.

    Akcentuojama ir apimtis: suaugusiesiems paprastai rekomenduojama siekti mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o kai kuriems žmonėms didesnis krūvis gali būti susijęs su didesniu svorio pokyčiu.

    Bėgimas: daugiau kalorijų per trumpesnį laiką

    Bėgimas – intensyvesnis pasirinkimas, todėl dažniausiai leidžia greičiau išeikvoti daugiau energijos. Taip pat minimas vadinamasis „afterburn“ efektas (EPOC), kai po treniruotės organizmas kurį laiką gali naudoti daugiau energijos.

    Kartu tai turi ir kitą pusę: bėgimas sukelia didesnį mechaninį stresą kūnui, dažnai reikalauja daugiau atsistatymo, o naujai pradėjus sportuoti gali būti sunkiau išlaikyti reguliarumą. Todėl svarbu įvertinti savo pasirengimą ir neperlenkti lazdos pradžioje.

    Ekspertų teigimu, bėgimas gali būti veiksmingas, kai jau sukurtas tam tikras fizinio pasirengimo pagrindas ir krūvis didinamas protingai.

    Kas geriau – ėjimas ar bėgimas?

    Esminė žinia paprasta: ir ėjimas, ir bėgimas gali padėti mažinti svorį, tačiau „geresnis“ variantas skirsis priklausomai nuo žmogaus. Ėjimas paprastai lengviau įtraukiamas į kasdienybę, o bėgimas taupo laiką, bet gali pareikalauti daugiau atsistatymo.

    Taip pat nebūtina rinktis tik vieno varianto – veiklas galima derinti. Pavyzdžiui, vienomis dienomis eiti sparčiu tempu, kitomis – bėgioti ar įtraukti trumpus greitesnio tempo intervalus.

    Galiausiai pabrėžiama jėgos treniruočių reikšmė: jos svarbios siekiant išlaikyti raumenų masę, kas aktualu ne tik išvaizdai ar jėgai, bet ir bendrai sveikatai bei gebėjimui išlikti aktyviems ilgainiui.

    Rekomendacijose dažnai minima bendra kryptis: per savaitę sukaupti 150–300 minučių vidutinio ar didesnio intensyvumo aerobinės veiklos ir bent dvi dienas skirti jėgos pratimams.

    Dar viena praktinė detalė – nereikia visko keisti iš karto. Ilgalaikiams rezultatams dažnai padeda mažesni, bet nuoseklūs pokyčiai, socialinis palaikymas ir pakankamas maitinimasis, kad organizmas turėtų energijos judėjimui bei atsistatymui.

  • Braškės ar mėlynės lieknėjant: dietologai sako, kad nugalėtojo nėra – svarbu vienas dalykas

    Bandant mesti svorio, užkandžiai dažnai tampa „minų lauku“: pasirinkus tai, kas nepasotina, alkis greitai sugrįžta. Vis dėlto paprastas pasirinkimas – uogos – gali padėti numalšinti norą saldumynams ir lengviau išlaikyti kalorijų deficitą.

    Braškės ir mėlynės – vienos populiariausių uogų, kurias patogu valgyti be jokio pasiruošimo. Tačiau kuri jų geresnė lieknėjant? Šį klausimą dietologams uždavė „EatingWell“.

    Specialistų išvada paprasta: aiškaus nugalėtojo nėra. Abi uogos suteikia skaidulų ir antioksidantų, siejamų su geresne metaboline sveikata, o skirtumai tarp jų – gana nedideli.

    Kur kas svarbiau ne „tobula“ uoga, o tai, kaip užkandį susikomponuojate: pridėjus baltymų ir šiek tiek riebalų, sotumas išlieka ilgiau, o cukraus kiekis kraujyje svyruoja mažiau.

    Braškės: mažiau kalorijų, daug vitamino C

    Jei norisi gausesnės porcijos su palyginti nedaug kalorijų, braškės tam labai tinkamos. Pasak dietologės Melissos Mitri, jos natūraliai yra nekaloringos ir turi daug skaidulų – toks derinys palankus lieknėjant.

    Viename puodelyje pjaustytų braškių yra apie 53 kalorijos ir 3 gramai skaidulų. Skaidulos lėtina virškinimą ir padeda ilgiau jaustis sotiems.

    Braškės taip pat turi daug vandens, todėl porcija atrodo didelė, o kalorijų – palyginti mažai. Be to, sezono metu jų natūralus saldumas gali padėti lengviau atsisakyti kaloringesnių desertų.

    Dietologė Lainey Younkin atkreipia dėmesį, kad braškės yra puikus vitamino C šaltinis – puodelis suteikia 108 proc. rekomenduojamos paros normos. Jose taip pat yra augalinių junginių, pavyzdžiui, elaginės rūgšties ir antocianinų, kurie tyrimuose siejami su metabolinės sveikatos palaikymu.

    Vis dėlto vien tik braškės ne visada užtikrina ilgą sotumą. Specialistė rekomenduoja jas derinti su baltymais ir riebalais – pavyzdžiui, su graikišku jogurtu ar riešutais.

    Mėlynės: šiek tiek daugiau skaidulų ir antocianinų

    Mėlynės taip pat laikomos išmintingu pasirinkimu, kai tikslas – svorio kontrolė. Jose yra skaidulų, vitaminų ir naudingų augalinių junginių, o pats užkandis – natūraliai saldus.

    Pasak M. Mitri, mėlynės turi kiek daugiau skaidulų nei braškės, tačiau yra ir kiek kaloringesnės. Viename puodelyje mėlynių – apie 84 kalorijos ir 3,5 gramo skaidulų.

    Skirtumas tarp puodelio mėlynių ir braškių sudaro maždaug 30 kalorijų, bet bendrame mitybos kontekste jis laikomas nedideliu. Todėl vien tik šis skaičius, dietologų vertinimu, pats savaime greičiausiai neturės reikšmingos įtakos svorio pokyčiams.

    Mėlynės ypač vertinamos dėl didelio antocianinų kiekio – būtent šie augaliniai junginiai suteikia joms tamsiai melsvai violetinę spalvą. Tyrimuose antocianinai nagrinėjami dėl galimos reikšmės metabolinei sveikatai, o kai kurie darbai antocianinų gausią mitybą siejo su mažesne nutukimo rizika.

    Kas svarbiausia lieknėjant?

    Dietologė L. Younkin pabrėžia, kad lyginant braškes ir mėlynes nėra aiškaus „geresnio“ pasirinkimo svorio metimui. Abi uogos mitybiškai panašios: suteikia skaidulų ir antioksidantų, kurie gali būti naudingi metabolinei sveikatai.

    Specialistų teigimu, daugiau lemia bendras mitybos modelis – tai, ar kasdienėje mityboje pakanka vaisių ir daržovių įvairovės. Tyrimai nuosekliai rodo, kad didesnė vaisių ir daržovių įvairovė siejama su palankesniais sveikatos rodikliais, taip pat ir ilgalaike svorio kontrole.

    Jei tikslas – pasisotinti ilgesniam laikui, verta nepamiršti vienos taisyklės: uogas derinti su baltymais ir šiek tiek riebalų. Tam tinka, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas ar riešutai – toks užkandis paprastai būna sotesnis.

    Galiausiai dietologai primena: nei braškės, nei mėlynės nėra „riebalus deginantis“ maistas. Tačiau abi gali būti geras pasirinkimas, kai norisi saldaus skonio ir kartu norima laikytis kalorijų deficito – todėl geriausias variantas dažnai yra tas, kurį labiau mėgstate, o dar geriau – įtraukti abi.

  • Lėto virimo mediterraniškas troškinys: viena porcija turi 10 g skaidulų

    Šaltuoju metų laiku lėtaeigė viryklė (angl. slow cooker) daugeliui tampa tikru išsigelbėjimu – ryte sudėjus ingredientus, vakare galima grįžti prie jau paruošto, šilto patiekalo.

    Tokie troškiniai vertinami ne tik dėl jaukumo, bet ir dėl sudėties: pupelės, tamsiai žalios lapinės daržovės bei skaidulų gausios daržovės siejamos su priešuždegimine mityba.

    Apie tai rašo „EatingWell“, pristatydamas mediterraniško stiliaus troškinį, kurį siūloma gaminti lėtaeigėje viryklėje ir įtraukti į kasdienį vakarienės meniu rudenį bei žiemą.

    Vienoje šio troškinio porcijoje nurodoma esant 10 gramų skaidulų – tai apčiuopiama dalis rekomenduojamos dienos normos, todėl patiekalas gali būti aktualus tiems, kurie nori paprasčiau surinkti daugiau skaidulų su maistu.

    Kodėl akcentuojamos pupelės ir lapinės daržovės

    Pupelės išskiriamos kaip maistingas produktas, turintis tirpių ir fermentuojamų skaidulų. Tokias skaidulas žarnyno bakterijos skaido į trumposios grandinės riebalų rūgštis – junginius, siejamus su žarnyno sveikata ir uždegimo reguliavimu.

    Be to, pupelėse yra polifenolių – augalinių junginių, turinčių antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.

    Tamsiai žalios lapinės daržovės, tokios kaip lapiniai kopūstai (kale) ar špinatai, papildo patiekalą karotenoidais ir kitais augaliniais junginiais. Jie siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso, kuris dažnai minimas lėtinio uždegimo kontekste.

    10 g skaidulų porcijoje ir kaip patiekalą „pastiprinti“

    Nors troškinys ne visada pirmas pasirinkimas galvojant apie skaidulas, šiame recepte pabrėžiama būtent jų gausa – 10 gramų viename dubenėlyje.

    Kartu atkreipiamas dėmesys, kad skaidulos svarbios ne tik virškinimui: jos siejamos su įvairesniu žarnyno mikrobiomu, o tai gali turėti reikšmės ir uždegiminių procesų valdymui.

    Jei norisi sotesnės vakarienės, siūloma troškinį derinti su pilno grūdo duona, makaronais arba baltymingesniu priedu. Taip pat minimi variantai patiekalą valgyti su sumuštiniu ar šalia pasirinkti papildomą užkandį, pavyzdžiui, riešutus, vaisius, sūrį ar kietai virtą kiaušinį.

    Kuo patogus toks receptas kasdienai

    Troškinys remiasi sandėliuko produktais, tokiais kaip konservuotos pupelės ir pomidorai, todėl gali būti patogus planuojant pirkinius ir norint paprasčiau kontroliuoti išlaidas.

    Taip pat pabrėžiama, kad konservuoti pomidorai turi savitą privalumą: juose esantis likopenas po terminio apdorojimo gali būti lengviau pasisavinamas.

    Receptas apibūdinamas kaip paprastas – naudojamas sultinys, pomidorai, pupelės, morkos, žolelės, o dalį darbo perima lėtaeigė viryklė. Norint sutaupyti laiko, siūloma rinktis šaldytas morkas ir lapinius kopūstus arba juos pakeisti šaldytais špinatais.

    Patiekiant kaip skonio akcentas minimas ir nedidelis šaukštelis pesto, įmaišomas jau lėkštėje.

    Kiti įpročiai, siejami su mažesniu uždegimu

    Be mitybos, straipsnyje primenama, kad bendrą savijautą gali palaikyti ir kiti kasdieniai įpročiai.

    Tarp jų – dėmesys sveikiems riebalams (pavyzdžiui, omega-3 šaltiniams iš riebios žuvies, riešutų ir sėklų), pakankamas miegas bei reguliarus fizinis aktyvumas.

    Taip pat akcentuojamas saikas vartojant stipriai perdirbtus produktus: vietoje draudimų siūloma orientuotis į subalansuotą racioną, kuriame dominuoja daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, sėklos ir sveiki riebalai.

  • Europiečiai kadaise gėrė mumijų miltelius: mokslininkai ištyrė jų sudėtį ir poveikį

    Šiandien tai skamba kaip makabriška legenda, tačiau šimtmečius Europoje vaistinėse buvo pardavinėjami milteliai, pagaminti iš senovės Egipto mumijų palaikų. Gydytojai tokią „mumia“ rekomenduodavo įvairiems negalavimams – nuo žaizdų iki lūžių.

    Poreikis esą buvo toks didelis, kad prekybininkai kartais kaip „tikras“ mumijas pateikdavo visai nesenus, išdžiovintus kūnus. Ant indelių pasitaikydavo užrašas „Mumia vera aegyptiaca“, turėjęs patvirtinti autentiškumą.

    Vokietijos mokslininkai dabar pabandė suprasti, kas iš tiesų buvo tokiuose preparatuose, ir nustatė netikėtą detalę: kai kuriuose mėginiuose aptikti alavijams būdingi junginiai. Be to, vieno istorinio preparato ekstraktas laboratorijoje šiek tiek apsaugojo ląsteles nuo gripo virusų sukeliamo pažeidimo.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog mumijų milteliai galėtų gydyti gripą ar kad tokie mišiniai būtų saugūs. Rezultatai veikiau rodo, jog šių senųjų „vaistų“ cheminė sudėtis buvo sudėtingesnė, nei manyta.

    Kaip „mumia“ tapo vaistu

    Tyrėjų teigimu, istorija prasidėjo nuo painiavos, kas iš tikrųjų buvo vadinama „mumia“. Viduramžiais vertintas bitumas – natūrali, dervą primenanti medžiaga, kuriai priskirtos gydomosios savybės.

    Ilgainiui terminas vis labiau imtas sieti su Egipto mumijomis: tamsiomis, dervomis padengtomis palaikų liekanomis, kurios atrodė panašios į bitumą. Renesanso laikotarpiu mumijų malimas ir prekyba jų „vaistiniais“ milteliais tapo įprasta praktika.

    Ne visi tuo tikėjo: XVI amžiuje prancūzų chirurgas Ambroise’as Paré perspėjo neskirti tokių preparatų. O 2025 metais paskelbta istorinė analizė teigė, kad kai kurie tokie mišiniai galėjo būti ne tik neveiksmingi, bet ir kenksmingi.

    Ką parodė cheminė analizė

    Naujajame tyrime Marburgo universiteto mokslininkai peržiūrėjo 41 istorinį tekstą ir chemiškai išanalizavo 24 muziejuose bei universitetų kolekcijose saugomus objektus. Tarp jų buvo vaistinių preparatų, balzamavimo likučių, tvarsčių ir mumifikuotų kūno dalių.

    Mėginiai smarkiai skyrėsi, tačiau daugelyje aptikti cheminių pėdsakų, būdingų sendintoms spygliuočių dervoms. Netikėčiausia tyrėjams pasirodė tai, kad dalyje mėginių rasta alavijams priskiriamų junginių, įskaitant medžiagą, vadinamą aloeresinu A.

    Maždaug 2 700 metų senumo mumifikuotoje kaukolėje ir XVIII amžiaus vaistinės preparate aptikti alavijams būdingi junginiai, pasak mokslininkų, yra pirmasis molekulinis įrodymas, siejantis alaviją su senovės Egipto balzamavimo medžiagomis.

    Kartu pažymima svarbi išlyga: dviejų objektų nepakanka teigti, kad alavijas buvo plačiai naudojamas balzamavimui. Jo vaidmuo galimoms savybėms taip pat lieka atviras klausimas.

    Bandymas su gripo virusais: ką jis reiškia

    Komanda taip pat atliko laboratorinį eksperimentą su ekstraktu iš „Mumia vera“ preparato, saugomo Marburgo istorinėje vaistų kolekcijoje. Šis mėginys buvo atskiras nuo tų, kuriuose alavijo pėdsakai buvo ryškiausi.

    Eksperimente ekstraktas šiek tiek apsaugojo MDCK ląsteles (šunų inkstų ląstelių liniją, dažnai naudojamą gripo tyrimuose) nuo gripo virusų sukeliamo pažeidimo. Tačiau tai dar neįrodo, kad medžiaga stabdo viruso dauginimąsi, veikia žmogaus organizme ar yra saugi.

    Mokslininkai nurodo, kad nežinoma, kas tiksliai lėmė tokį kuklų efektą – galbūt mažais kiekiais esančios medžiagos arba kelių ingredientų sąveika. Tyrimas tik parodo, kad istoriniuose preparatuose galėjo būti įvairių augalinių dervų ir kitų junginių, kurių chemija tik dabar pradedama geriau suprasti.

    Tyrimas publikuotas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.