CP v2

Blog

  • Mirė „Lukullus“ savininkas Wojciechas Szymańskis: verslo įkūrėjas, sporto rėmėjas ir skandalų šešėlis

    Eidamas 68-uosius metus mirė Wojciechas Szymańskis – Lenkijos mėsos ir mėsos gaminių bendrovės „Lukullus“ savininkas, verslininkas ir sporto rėmėjas. Apie jo mirtį viešai pranešė futbolo klubas MKS Świt Nowy Dwór Mazowiecki, kuriam jis anksčiau vadovavo ir kurį rėmė.

    Szymańskis buvo siejamas su verslu Mazovijos regione, o „Lukullus“ gamybinė bazė veikė Leoncine, netoli Kampinos girios. Jis ilgus metus buvo matomas vietos sporto bendruomenėje, o klubo aplinkoje minimas kaip vienas svarbiausių rėmėjų.

    Sporto srityje Szymańskis buvo aktyvus ne vienerius metus, o jo vadovavimo laikotarpiu MKS Świt Nowy Dwór Mazowiecki pasiekė reikšmingų rezultatų. Skelbiama, kad 2002–2003 metų sezone klubas iškovojo kelialapį į aukščiausią šalies futbolo lygą.

    Verslininkas buvo žinomas ir kaip futbolo klubų investuotojas: 2007 metais tapo LKS Widzew Łódź akcininku. Tokie sprendimai atspindėjo tuomet Lenkijoje paplitusią tendenciją, kai privatūs rėmėjai ir regiono verslas siekė stiprinti klubų biudžetus bei infrastruktūrą.

    Šeimos verslo istorija

    „Lukullus“ ištakos siejamos su šeimos veikla po Antrojo pasaulinio karo, kai Szymańskio tėvas Tadeuszas įkūrė nedidelį mėsos gaminių cechą Nowy Dwór Mazowiecki mieste. Vėliau, Lenkijai esant komunistinio režimo valdžioje, įmonė buvo nacionalizuota, o veikla atnaujinta tik po kelių dešimtmečių.

    Nurodoma, kad nuo 1980 metų Wojciechas Szymańskis perėmė įmonės valdymą ir nuosekliai ją plėtė. Plėtra apėmė tiek gamybos pajėgumų didinimą, tiek prekės ženklo stiprinimą, o „Lukullus“ tapo geriau atpažįstama regiono rinkoje.

    Turtas ir vieši skandalai

    Szymańskio pavardė buvo minima ir turtingiausių Lenkijos gyventojų kontekste. 2004 metais jis kartu su žmona Elżbieta, įvardijama bendrasavininke, pateko į turtingiausiųjų sąrašus, kuriuos rengė Lenkijos žiniasklaida.

    Tuomet jų turtas buvo vertintas maždaug 13 milijonų eurų, o pora reitinge užėmė 138-ąją vietą. Tokie vertinimai dažniausiai grindžiami deklaruojamais verslo aktyvais ir rinkos analitikų prielaidomis, todėl laikui bėgant jie gali kisti.

    Viešojoje erdvėje Szymańskio biografijoje buvo ir nepalankiai vertinamas epizodas, susijęs su teisėjų papirkinėjimu futbolo aplinkoje. Skelbta, kad jis pripažino kaltę teisme, o 2017 metais buvo nuteistas: jam skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė ir piniginė bauda.

    Lenkijos futbolas pastaruosius dešimtmečius ne kartą susidūrė su skaidrumo iššūkiais, todėl tokios istorijos tapo platesnių diskusijų apie klubų valdymą ir rėmėjų įtaką dalimi. Šiandien daugelyje šalių griežtinami atitikties, finansinės kontrolės ir reputacijos vertinimo standartai, ypač kai sportą remia privatūs investuotojai.

    Artimųjų ir „Lukullus“ atstovų komentarų dėl atsisveikinimo ir laidotuvių detalių viešuose pranešimuose pateikta nedaug. MKS Świt Nowy Dwór Mazowiecki išreiškė užuojautą ir priminė jo indėlį į klubo istoriją.

  • „Polska Grupa Górnicza“ finansų viceprezidentas atsistatydina: pareigas eis iki spalio 31 dienos

    Didžiausioje Lenkijos anglies bendrovėje „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) – permainos vadovybėje. Bendrovė pranešė, kad už finansus atsakingas viceprezidentas Bartoszas Kępa pateikė atsistatydinimą ir pareigas eis iki spalio 31 dienos.

    PGG nurodė, kad sprendimą lėmė asmeninės priežastys. Kol bus atrinktas ir paskirtas naujas finansų viceprezidentas, jo funkcijas laikinai perims kiti valdybos nariai.

    Ką sako pats vadovas?

    Įmonės išplatintame pranešime B. Kępa pabrėžė, kad darbas PGG jam buvo reikšminga profesinė patirtis. Jis taip pat patikino, kad iki kadencijos pabaigos užtikrins sklandų darbų, informacijos ir dokumentų perdavimą.

    „Darbas „Polska Grupa Górnicza“ man buvo išskirtinė profesinė patirtis – sudėtinga ir reikalaujanti, bet suteikusi daug pasitenkinimo. Nuoširdžiai dėkoju visiems, su kuriais dirbau beveik dvejus su puse metų“, – sakė Bartoszas Kępa.

    Vadovybės kaita ir kontekstas

    B. Kępa finansų viceprezidentu dirbo nuo 2024 metų balandžio 1 dienos. Vėliau, po tuometinio vadovo Leszeko Pietraszeko pasitraukimo, jis buvo laikinai ėjęs PGG vadovo pareigas iki paskiriant naują prezidentą Łukasz Deja.

    PGG valdyboje taip pat dirba už gamybą atsakingas viceprezidentas Marekas Skuza ir restruktūrizavimo viceprezidentas Grzegorzas Wacławekas. Bendrovė nurodo, kad laikinas pareigų perskirstymas galios iki kol bus priimtas sprendimas dėl naujo finansų vadovo.

    PGG reikšmė anglies rinkai

    „Polska Grupa Górnicza“ laikoma didžiausia energetinės anglies gamintoja Lenkijoje ir viena svarbiausių šio sektoriaus žaidėjų Europos Sąjungoje. Įmonė valdo kelias kasyklas, o jos veikla yra glaudžiai susijusi su regiono energetikos ir pramonės politika.

    Bendrovė skelbė, kad praėjusių metų pabaigoje joje dirbo apie 35 000 žmonių. PGG planuose nurodoma, kad šiais metais darbuotojų skaičius turėtų mažėti dar 4 300, o tai atspindi platesnes anglies sektoriaus permainas ir restruktūrizavimo kryptį.

  • Karas grįžta į draudimą: įmonės skaičiuoja geopolitinę riziką, o apsauga kainuoja vis brangiau

    Geopolitinė įtampa vis dažniau tampa ne fonu, o konkrečiu verslo kaštų straipsniu: įmonės iš naujo vertina tiekimo maršrutus, sutartis ir turto apsaugą. Dėl užsitęsusio karo Ukrainoje ir kitų konfliktų draudikams tenka vėl skaičiuoti rizikas, kurios dar neseniai atrodė sunkiai draudžiamos.

    Vienas ryškiausių pokyčių rinkoje – sugrįžtantys karo rizikos sprendimai, ypač susiję su logistika ir prekyba į Ukrainą. Draudimo bendrovės pripažįsta, kad apsaugą galima nusipirkti, tačiau karo rizika turi aiškią kainą, kuri priklauso nuo turto vietos, veiklos pobūdžio ir apsaugos apimties.

    Geopolitika – pagrindinė baimė

    Verslo apklausose matyti aiški slinktis: jei anksčiau daugiausia nerimo kėlė tiekimo grandinių trikdžiai, dabar pirmoje vietoje atsiduria geopolitinė ir politinė rizika. Įmonėms tenka planuoti scenarijus, apimančius ne tik logistikos vėlavimus, bet ir sankcijas, atsiskaitymų ribojimus ar staigius reguliavimo pokyčius.

    Ši rizika ypač aktuali tarptautinę prekybą vykdantiems verslams, nes nuostoliai gali kilti net ir tada, kai gamyba fiziškai įmanoma. Kartais pakanka įšaldytų pervedimų, kontrahento žlugimo, importo ar eksporto ribojimų, kad sutartys taptų nevykdomos, o apyvarta sustotų.

    Karo rizika draudžiama, bet brangsta

    Draudikai pabrėžia, kad karo rizikos įkainiai dažniausiai skaičiuojami promilėmis nuo apdraudžiamo turto ar krovinio vertės. Praktikoje tarifai gali svyruoti nuo dešimtųjų promilės dalių iki kelių promilių, o galutinė suma priklauso nuo maršruto, laikymo vietos, gabenimo būdo ir papildomų sąlygų.

    Tokios apsaugos poreikis dažnai atsiranda ne iš noro, o iš būtinybės: draudimas gali tapti privaloma sutarties ar finansavimo sąlyga. Bankai ir verslo partneriai rizikingesnėse rinkose vis dažniau tikisi matyti ne tik garantijas, bet ir aiškų draudimo sprendimą.

    Kredito draudimas tampa infrastruktūra

    Kartu auga susidomėjimas kredito draudimu, kuris saugo įmonę nuo situacijų, kai pirkėjas neatsiskaito. Didelio neapibrėžtumo laikotarpiu tai tampa ne vien apsaugos priemone po nuostolio, bet ir būdu stabilizuoti pinigų srautus bei išlaikyti prekybos apimtis.

    Rinka pabrėžia ir sisteminį efektą: kai finansavimas brangsta ar traukiasi, draudimo instrumentai gali padėti išlaikyti sandorius, o kai kuriais atvejais suteikia verslui laiko persitvarkyti. Todėl draudimas vis dažniau vertinamas kaip praktinis įrankis tęsti veiklą, o ne tik formalus dokumentas.

    Draudikams ši dinamika taip pat kelia iššūkių, nes jie patys valdo investicijas ir įsipareigojimus, kuriuos veikia rinkų svyravimai. Dėl to geopolitikos rizika tampa abipusė: ją skaičiuoja ir verslas, ir draudimo sektorius, o kainodara jautriai reaguoja į naują informaciją bei įvykių eskalaciją.

  • „PGE Energia Ciepła“ investicijos peržengė 100 mln eurų: kaip įmonė pasitinka šildymo sezoną

    Šildymo sezonas startuoja miestuose

    „PGE Energia Ciepła“ praneša užbaigusi šių metų remontus ir modernizaciją bei tikina, kad visos jos elektrinės šiluminės yra parengtos šilumos tiekimui prasidėjus šildymo sezonui. Bendrovės teigimu, daugumoje miestų, kuriuose ji turi šilumos gamybos pajėgumų, sezonas prasidėjo rugsėjo pabaigoje arba pirmąją spalio savaitę.

    Centralizuoto šildymo sistemose faktinį šildymo įjungimo laiką dažniausiai lemia pastatų savininkų ar administratorių sprendimai. Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučių bendrijos, kooperatyvai ar kiti valdytojai kreipiasi į šilumos tiekėjus pagal nustatytą tvarką.

    Daugiau kaip 118 mln eurų modernizacijoms

    Šių metų modernizacijoms ir remontams bendrovė skyrė 512 mln. Lenkijos zlotų, tai yra maždaug 118 mln. eurų. Įmonė nurodo, kad darbai apėmė įrangos remontus, technines apžiūras, šilumos gamybos ir tinklų infrastruktūros atnaujinimą, taip pat naujų šilumos šaltinių paleidimą.

    „PGE Energia Ciepła“ valdybos pirmininkas Zbigniewas Wadachas sako, kad bendrovė šiuo metu įgyvendina didžiausią investicijų programą savo istorijoje. Pasak jo, prioritetai yra tiekimo patikimumas ir mažesnės emisijos, kurios tampa vis svarbesnės energetikos transformacijos kontekste.

    Nauji pajėgumai ir atliekų energija

    Bendrovė skelbia, kad šis šildymo sezonas bus pirmasis pilnas darbo laikotarpis daliai šiemet paleistų objektų Gdynėje, Rzešuve ir Gryfine. Pavyzdžiui, Gdynėje pradėjo veikti penki dujomis kūrenami kogeneraciniai agregatai, o greta tęsiama biokuro instaliacijos statyba, siejama su šilumos ūkio dekarbonizacija.

    Gryfine nuo rugpjūčio dirba nauja dujinė katilinė, skirta šilumai tiekti vietos vartotojams. Rzešuve rugsėjo 2026 metais pradėjo veikti antroji atliekų terminio apdorojimo su energijos atgavimu linija, kuri, kaip teigiama, didina komunalinių atliekų apdorojimo pajėgumą ir kartu gamina šilumą bei elektrą miestui.

    Tęsiami projektai didžiuosiuose miestuose

    „PGE Energia Ciepła“ nurodo tęsianti investicijas ir kituose miestuose, tarp jų Gdanske, Ščecine, Vroclave ir Krokuvoje. Krokuvoje pradėti darbai, susiję su naujo dujinio kogeneracinio šaltinio statyba, kuris ateityje turėtų pakeisti dalį esamų anglimi kūrenamų įrenginių.

    Įmonė taip pat mini planus Torunėje, Rzešuve ir Zelionoje Guroje diegti didelio masto šilumos siurblius, panaudojančius energiją iš išvalytų nuotekų. Lenkijos šilumos sektoriuje tokie sprendimai vis dažniau siejami su mažesnėmis emisijomis ir didesniu sistemos lankstumu, ypač tada, kai derinami su šilumos akumuliacija.

    Bendrovės duomenimis, jos elektrinių šiluminių pagaminta šiluma pasiekia apie 2 mln. vartotojų. Įmonė taip pat nurodo turinti reikšmingą dalį kogeneracinės šilumos rinkoje ir valdanti tiek šilumos gamybos, tiek šilumos tinklų infrastruktūrą.

  • Kinijos „Fosun“ traukiasi iš „Millennium bpc“: Portugalija svarsto 5 proc. paketą ir įtaką bankui

    Portugalijos Vyriausybė svarsto galimybę įsigyti 5 proc. vieno didžiausių šalies bankų „Millennium bpc“ akcijų paketą. Šis planas sutampa su signalais, kad Kinijos investicijų grupė „Fosun“ siekia parduoti savo 20,45 proc. dalį ir pasitraukti iš banko akcininkų gretų.

    Toks sutapimas rinkoje vertinamas kaip bandymas užsitikrinti didesnę nacionalinę įtaką strategiškai svarbiam finansų sektoriaus žaidėjui. „Millennium bpc“ Portugalijoje laikomas reikšmingu banku verslo kreditavimui ir tarptautiniams atsiskaitymams, įskaitant ryšius su Afrikos rinkomis.

    Kas vyksta su akcininkais?

    „Fosun“ į banką įėjo 2016 metais, o dabar, pasak viešai aptariamų planų, orientuojasi į portfelio peržiūrą ir galimų investicijų Europoje paiešką kitose srityse. Jei 20,45 proc. paketas būtų parduotas, tai galėtų pakeisti jėgų balansą banko valdyme ir atverti kelią naujam stambiam investuotojui.

    Portugalijos valdžios svarstomas 5 proc. paketas suteiktų galimybę dalyvauti akcininkų susirinkimuose ir daryti įtaką strateginėms kryptims, net jei kontrolė formaliai liktų privačių investuotojų rankose. Tokia logika dažnai taikoma, kai valstybė siekia turėti „blokavimo“ ar bent jau stebėsenos svertų jautriuose sektoriuose.

    Kodėl tai svarbu Portugalijai?

    Diskusijas kaitina ir konkurencinė įtampa regione: Portugalijoje reikšmingas vaidmuo tenka kaimyninių Ispanijos bankų grupėms, kurios per pastaruosius metus sustiprino pozicijas rinkoje. Finansų politikos formuotojai vengia scenarijaus, kai strateginiai sprendimai vis labiau priklausytų išorės kapitalui, ypač jei pasikeistų pagrindiniai akcininkai.

    Papildomu veiksniu laikoma ir kitų stambių akcininkų įtaka. Tarp jų minima Angolos valstybinė naftos bendrovė „Sonangol“, turinti 19,9 proc. banko akcijų, todėl bet koks pokytis vienoje akcininkų grandyje gali turėti platesnių pasekmių valdymo pusiausvyrai.

    Ką tai gali reikšti Lenkijai?

    Ši situacija svarbi ir Lenkijos rinkai, nes „Millennium bpc“ yra strateginis Bank Millennium investuotojas, valdantis 50,10 proc. akcijų. Pokyčiai Portugalijos banko akcininkų struktūroje teoriškai gali paveikti grupės prioritetus, kapitalo paskirstymą ir ilgalaikes regionines ambicijas.

    Kol kas kalbama apie svarstymus ir galimus scenarijus, tačiau investuotojai paprastai atidžiai stebi tokius procesus dėl galimos įtakos dividendų politikai, valdymo stabilumui ir reguliacinių institucijų požiūriui. Galutinės derybų sąlygos ir galimas pirkėjas, perimsiantis „Fosun“ paketą, bus esminiai atsakymai, nuo kurių priklausys tolesnė banko kryptis.

  • „Danfoss“ atidarė naują gamyklą Lenkijoje: Tuchomyje gamybą ketina bent padvigubinti

    Danijos technologijų koncernas „Danfoss“ netoli Gdansko, Tuchomyje, oficialiai atidarė naują gamyklą. Įmonė skelbia, kad investicija leis bent dvigubai padidinti dabartinius pajėgumus, kurie siekia apie 8 000 šilumos punktų per metus.

    Naujasis kompleksas apima daugiau kaip 19 000 kvadratinių metrų gamybos, sandėliavimo ir techninių patalpų, taip pat apie 3 500 kvadratinių metrų biurų ir darbuotojų erdvių. Įmonė nurodo, kad ilgainiui čia galėtų dirbti maždaug 500 žmonių.

    Gamybos vieta priklauso „Danfoss Climate Solutions“ padaliniui „HydronicS“ ir, pasak bendrovės, taps svarbia baze energiją taupantiems sprendimams šilumos ūkyje, vėsinime ir duomenų centruose. Tuchomyje „Danfoss“ veikia apie 15 metų, o bendrovė Lenkijoje dirba maždaug 35 metus.

    Kas bus gaminama Tuchomyje?

    Gamykloje bus gaminami surenkami šilumos punktai, skirti šildymo ir vėsinimo sistemoms valdyti, matuoti ir šiluminei energijai perduoti pastatuose. Tokie sprendimai ypač svarbūs modernizuojant centralizuoto šilumos tiekimo tinklus ir didinant jų efektyvumą.

    Įmonė pabrėžia, kad vienoje vietoje sutelkti metalo apdirbimo, surinkimo ir testavimo procesai leidžia didinti gamybos apimtis ir lanksčiau reaguoti į užsakymus. Tai aktualu rinkoms, kuriose vienu metu auga tiek renovacijos, tiek naujų projektų poreikis.

    Augančią paklausą kelia energetikos transformacija

    „Danfoss“ sprendimą plėsti gamybą sieja su didėjančia paklausa technologijoms, kurios padeda mažinti energijos vartojimą ir emisijas. Bendrovės vertinimu, papildomą impulsą suteikia duomenų centrų plėtra, nes jiems reikia patikimų ir efektyvių šilumos šalinimo bei energijos valdymo sprendimų.

    „Nauja gamykla Tuchomyje yra svarbus žingsnis įgyvendinant mūsų strategiją LEAP 2030 ir stiprinant veiklą Lenkijoje. Didesni pajėgumai leidžia geriau atliepti klientų poreikius ir augti tokiose srityse kaip duomenų centrai bei dekarbonizacijos sprendimai“, – sakė „Danfoss Poland“ vadovas Adam Jędrzejczak.

    Pastatas projektuotas taupyti energiją

    Bendrovė teigia, kad gamykloje nuo pat projektavimo etapo integruoti energijos taupymo sprendimai. Pastato šildymą ir vėsinimą užtikrina šilumos siurblių kaskada su „Danfoss“ inverterinėmis kompresorių pavaromis.

    Taip pat įdiegti šilumokaičiai, balansavimo vožtuvai, dažnio keitikliai, termostatai ir kiti komponentai, naudojami šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sistemose. Įmonė tai sieja su platesniu tikslu didinti efektyvumą, panaudoti perteklinę šilumą ir plėsti atsinaujinančių šaltinių dalį pramonėje.

    Pasak projekto rangovo „Panattoni BTS“, užsakovui buvo svarbu suderinti pažangios gamybos ir logistikos reikalavimus su energiniu efektyvumu bei darbuotojų komfortu. Įmonės teigimu, tokie sprendimai leidžia mažinti eksploatacines sąnaudas ir didina gamybos atsparumą energijos kainų svyravimams.

    „Danfoss“ akcentuoja, kad investicija Tuchomyje didina aptarnavimo galimybes ir sudaro sąlygas inovacijoms prioritetiniuose sektoriuose. Gamyklos plėtra taip pat papildo kitus bendrovės projektus Lenkijoje, kur įmonė diegia elektrifikacijos, efektyvumo ir šilumos atgavimo sprendimus savo pačios gamyboje.

  • „Orlen“ vadovas vyksta į Rijadą: WPC Energy Congress vyks raketų grėsmės ir naftos krizės fone

    Rijade prasidedantis WPC Energy Congress šiemet vyksta išskirtinai įtemptame geopolitiniame fone. Į vieną svarbiausių pasaulio naftos ir energetikos renginių vyksta ir „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara, o darbotvarkę koreguoja saugumo ir tiekimo grandinių klausimai.

    Organizatoriai skelbia, kad keturias dienas truksiančiame kongrese laukiama iki 25 000 dalyvių. Tradiciškai čia susitinka didžiųjų angliavandenilių bendrovių vadovai, politikos formuotojai ir rinkos analitikai, todėl renginio sprendimai ir signalai dažnai atsispindi kainose bei investicijų planuose.

    Darbotvarkė keičiasi dėl tiekimo rizikų

    Nors kongresas turėjo daugiau dėmesio skirti energijos transformacijai, dekarbonizacijai ir žiedinei ekonomikai, šiemet į pirmą planą kyla energijos išteklių tiekimo saugumas. Tam įtakos turi regiono įtampa ir su ja susiję transporto bei draudimo kaštų šuoliai.

    Situaciją papildomai paaštrino pranešimai apie smūgius Saudo Arabijoje, įskaitant atakas prieš infrastruktūrą Rijade. Tokie įvykiai didina rizikos vertinimą visame Persijos įlankos regione ir verčia rinkos dalyvius labiau akcentuoti atsargų, logistikos ir alternatyvių maršrutų klausimus.

    „Orlen“: tiekimas vyksta, portfelis diversifikuojamas

    „Orlen“ nurodo, kad naftos tiekimas Lenkijai ir kitoms grupės perdirbimo įmonėms vyksta įprastai ir dengia jų poreikius. Bendrovė pabrėžia nuolat stebinti padėtį pasaulinėje žaliavų rinkoje ir prireikus greitai koreguojanti tiekimo struktūrą.

    „Atsižvelgdami į dabartinę situaciją žaliavų rinkoje, papildomai kontraktuojame naftos kiekius Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos kryptimis, remdamiesi diversifikuotu portfeliu, įskaitant tiekimą iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir abiejų Amerikų“, – teigė „Orlen“ atstovai.

    Renginyje „Orlen“ delegacija planuoja dalyvauti diskusijose apie energijos transformaciją ir emisijų mažinimą, taip pat pristatyti biopalivų bei biometano plėtros kryptis. Šios temos regione tampa vis aktualesnės dėl siekio suderinti tradicinių išteklių vaidmenį su klimato tikslais ir technologiniais pokyčiais.

    WPC Energy Congress istorija siekia 1933 metais Londone surengtą pirmąjį susitikimą, o šių metų renginys įvardijamas kaip 25-asis. Vis dėlto šįkart daugiausia dėmesio, tikėtina, teks ne planuotoms ilgalaikėms strategijoms, o tam, kaip energetikos sektorius trumpuoju laikotarpiu suvaldys tiekimo sutrikimų rizikas ir kainų svyravimus.

  • Portugalijoje startavusi leidykla „Kiala“: kaip siekia juodaodžių autorius iškelti į pagrindines lentynas

    Portugalijoje startavusi leidykla „Kiala“: kaip siekia juodaodžių autorius iškelti į pagrindines lentynas

    Portugalijos leidybos rinkoje šiemet startavo naujas leidyklos ženklas „Kiala“, kurio tikslas aiškus: leisti knygas išskirtinai juodaodžių autorių ir taip mažinti jų nepakankamą atstovavimą knygynuose. Idėjos autorė ir projekto vadovė Elga Fontes sako, kad tai nėra bandymas kurti uždarą nišą, o pastanga pakeisti įprastą rinkos inerciją.

    Leidyklos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. „Kiala“ yra kimbundu kalbos žodis, reiškiantis apšviesti arba atnešti šviesą, todėl, pasak Fontes, jis tiksliai nusako misiją: atverti platesnę erdvę tiems balsams, kurie Portugalijos leidyboje per dažnai lieka paraštėse.

    Fontes teigia, kad poreikį tokiam projektui pamatė tiek kaip skaitytoja, tiek dirbdama leidybos lauke. Analizuodama vienos Portugalijos leidyklos katalogą ji pastebėjo, kad per kelerius metus išleistose šimtuose knygų tik maždaug dešimtadalis buvo ne baltųjų autorių, o panašios tendencijos, jos vertinimu, kartojasi ir kitur.

    Ką nori pakeisti „Kiala“?

    „Kiala“ siekia paneigti įsitvirtinusį stereotipą, kad juodaodžių autorių literatūra privalo būti apie rasizmą, diskriminaciją ar kančią. Leidykla akcentuoja, kad juodaodžių patirtys yra įvairios, todėl ir kūryba neturi būti vertinama per vieną teminį filtrą.

    „Nėra vieno kaltininko. „Kiala“ nėra kritika, tai paskatinimas“, – sakė Elga Fontes.

    Pasak jos, leidybos grandinėje veikia daug tarpusavyje susijusių veiksnių: nuo redakcinių sprendimų ir komercinių lūkesčių iki kritikos lauko bei socialinių tinklų algoritmų, kurie sustiprina jau matomų knygų srautą. Maža Portugalijos rinka taip pat reiškia, kad leidėjai dažniau renkasi saugesnius, iš anksto patikrintus sprendimus.

    Pirmosios knygos ir atrankos principai

    Pirmasis „Kiala“ leidinys yra Mikki Kendall negrožinė knyga apie feminizmą, kuriame nagrinėjami klasės, skurdo, smurto ir etniškumo klausimai. Antrasis leidinys numatytas lapkričio mėnesį: Akwaeke Emezi romanas The Death of Vivek Oji, kuriame pasakojama apie tapatybę, savęs atradimą ir šeimą, įpinant Nigerijos visuomenės kontekstą.

    Fontes pabrėžia, kad renkantis knygas svarbu ne tik autoriaus kilmė, bet ir tai, kokį pokalbį kūrinys gali pradėti Portugalijoje ir ką pasiūlo skaitytojui. Ji sako, kad „gera knyga“ yra tokia, kuri ilgai neišsisemia ir turi ką pasakyti skirtingais lygmenimis.

    „Mūsų rasinis kriterijus yra tik priemonė. Tai nėra teiginys, kad juodaodžiai autoriai yra vienalytė literatūros kategorija“, – sakė Elga Fontes.

    Rizikos, kritika ir augimo planai

    Leidykla pripažįsta, kad daliai auditorijos gali atrodyti nišinė ar net sulaukti kaltinimų diskriminacija. Vis dėlto Fontes laikosi pozicijos, kad jos darbas yra leisti kokybiškas knygas ir nuosekliai didinti juodaodžių autorių matomumą įprastose knygynų lentynose, o ne kurti atskirą paralelinį ratą.

    „Kiala“ taip pat siekia įtraukti daugiau juodaodžių profesionalų į knygos kūrimo procesą: nuo vertimo ir redagavimo iki dizaino. Pasak Fontes, tokių specialistų Portugalijoje yra, tačiau jų kelią į leidybos rinką dažnai apsunkina ribotas kontaktų tinklas ir mažesnės galimybės patekti į uždarus profesinius ratus.

    Artimiausiais metais leidykla planuoja augti atsargiai: 2026 metais numatyta išleisti dvi knygas, 2027 metais jų turėtų būti trys, o sąrašas jau sudėliotas. Toliau, žvelgiant į 2028 metus, „Kiala“ siekia pristatyti ir Portugalijos autorius, kartu išlaikant pagrindinį principą: redakcinę kokybę ir ilgalaikį katalogą.

    Didžiausiais iššūkiais įvardijami platinimas, gamybos sąnaudos, popieriaus kaina ir apskritai nedidelė bei jautri Portugalijos knygų rinka. Fontes atkreipia dėmesį ir į skaitymo įpročius, kurie, nors ir gerėja, vis dar lemia, kad knygų kaina tampa kritiniu veiksniu tiek pirkėjams, tiek leidėjams.

    Galiausiai „Kiala“ misija, pasak įkūrėjos, yra pasiekti paradoksalų tikslą: kad vieną dieną tokios leidyklos nebereikėtų. Ji tikisi, kad didesnis dėmesys juodaodžių autoriams paskatins ir kitus leidėjus drąsiau investuoti, o juodaodžių kūryba taps įprasta, nebe išimtimi.

  • Be kariuomenės skaitmeninimo nebus efektyvios gynybos: kur stringa vietinis turinys karinėse technologijose?

    Šiuolaikinis karas vis labiau remiasi duomenimis, ryšiu ir greitu sprendimų priėmimu, todėl kariuomenės skaitmeninimas tampa ne priedu, o būtinybe. Kartu su didžiaisiais ginkluotės pirkimais vis daugiau dėmesio skiriama programinei įrangai, kibernetiniam saugumui ir sistemų tarpusavio suderinamumui.

    Lenkijos IT grupės Asseco atstovas Arturas Wiza teigia, kad diskusijos apie vietinį turinį gynybos sektoriuje stiprėja, tačiau realūs sprendimai konkursuose juda lėčiau nei rinka tikėjosi. Pasak jo, vietinės kompetencijos yra, bet trūksta nuoseklaus kelio nuo idėjų iki diegimų nacionalinėje sistemoje.

    Skaitmeninimas tampa lemiamu faktoriumi

    Gynybos ekspertai pabrėžia, kad be skaitmeninių sistemų sunku užtikrinti situacijos suvokimą, efektyvų pajėgų valdymą ir sąjungininkų tarpusavio sąveiką. Praktikoje tai reiškia saugius duomenų mainus, realaus laiko informaciją iš jutiklių, dronų ir žvalgybos priemonių bei gebėjimą greitai apdoroti didelius duomenų srautus.

    „Be skaitmeninimo nebus efektyvios kariuomenės“, – sakė Arturas Wiza.

    Jo teigimu, tikslas nėra viską pasigaminti patiems, nes dalis sprendimų neišvengiamai ateina iš globalių tiekėjų. Tačiau valstybė gali kurti aplinką, kurioje vietos įmonės tampa realiais partneriais, ypač ten, kur svarbiausia duomenų sauga, integracija ir nuolatinė priežiūra.

    Kodėl vietiniai sprendimai sunkiai prasimuša?

    Pašnekovas atkreipia dėmesį į užburtą ratą: gynybos institucijos dažnai linkusios pirkti tik jau kitur patikrintus produktus, o vietos įmonėms trūksta progų sprendimus išbandyti namų rinkoje. Be pilotinių projektų sunku įrodyti patikimumą, o be patikimumo sunku laimėti didesnės apimties pirkimus.

    „Kur turime ištestuoti savo technologijas, jei ne pas save?“, – sakė Arturas Wiza.

    Anot jo, gynybos sektoriuje sprendimų ciklas ilgas, rizika didelė, o reikalavimai griežti, todėl būtinos bandomosios diegimo programos ir aiškūs standartai. Tai leistų ne tik įvertinti technologijas realiomis sąlygomis, bet ir sukurti ilgalaikę priežiūros bei modernizavimo ekosistemą, kuri krizių metu tampa kritiškai svarbi.

    Vietinis turinys: dabar svarbiausia ne tik technika

    Arturas Wiza pabrėžia, kad artimiausiu laikotarpiu kariuomenės prioritetas dažnai išlieka didieji pirkimai, susiję su platformomis ir įranga, pavyzdžiui, šarvuota technika ar oro gynybos sistemomis. Tokiose srityse natūraliai dominuoja tarptautiniai gamintojai, o vietinis indėlis dažniau siejamas su aptarnavimu, remontu, logistika ir infrastruktūra.

    Vis dėlto vietinis turinys gynyboje gali sparčiau augti ten, kur pagrindas yra programinė įranga ir duomenys. Tai apima valdymo ir ryšio sprendimus, duomenų apdorojimą, integracinius sluoksnius, kibernetinio saugumo įrankius ir sprendimus, padedančius sujungti skirtingų gamintojų sistemas į vieną veikiančią architektūrą.

    Pašnekovas teigia, kad tokiose srityse regiono įmonės gali konkuruoti greičiu ir specializacija, tačiau būtinas užsakovo pasitikėjimas ir nuosekli pirkimų praktika. Jo vertinimu, startas dažnai turėtų prasidėti nuo mažesnių, aiškiai apibrėžtų diegimų, kurie vėliau gali būti plečiami.

    Kosmoso kryptis: dėmesys duomenims

    Kalbėdamas apie ateities tendencijas, Arturas Wiza pažymi, kad kosmoso technologijos gynyboje tampa vis svarbesnės, tačiau viešai listinguojamoms bendrovėms sudėtinga investuoti į sritis, kur grąžos tenka laukti ilgai. Dėl to prioritetas dažnai teikiamas tiems sprendimams, kurie artimi pagrindinėms kompetencijoms ir gali būti pritaikomi greičiau.

    Jo teigimu, viena perspektyviausių krypčių yra programinė įranga, kuri padeda apdoroti iš palydovų gaunamus duomenis ir paversti juos praktiška informacija operacijoms. Tokie gebėjimai, pasak pašnekovo, gali turėti tiesioginę reikšmę situacijos suvokimui ir sprendimų priėmimui mūšio lauke.

    Apibendrindamas jis akcentuoja, kad gynybos sektoriuje vietinių pajėgumų stiprinimas nebūtinai prasideda nuo gamybos linijų. Dažnai lemiamas pranašumas kuriamas programinėje įrangoje, duomenų valdyme ir gebėjime greitai prisitaikyti prie besikeičiančių grėsmių.

  • „Revolut“ kuria nuosavus DI modelius ir ruošiasi biržai: ką keis fintech rinkoje Europoje

    „Revolut“ praneša planuojanti plėstis už įprastų finansinių paslaugų ribų ir kurti technologinius produktus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė siekia, kad DI taptų pagrindiniu įrankiu kuriant naujas paslaugas ir spartinant plėtrą tarptautinėse rinkose.

    Pasak įmonės vadovo Niko Storonsky, „Revolut“ jau rengia nuosavus modelius, apmokytus naudojant klientų sandorių duomenis ir techninius principus, artimus didelių kalbos modelių architektūroms. Tai leidžia bendrovei kurti sprendimus, kurie geriau supranta vartotojų elgseną ir finansinius poreikius.

    „Mes jau sukūrėme naujus modelius, apmokytus remiantis klientų transakcijų duomenimis, ir tai atveria kelią naujoms produktų kryptims“, – sakė Nik Storonsky.

    Įmonė pabrėžia turinti išskirtinę duomenų bazę dėl milžiniško kasdienių atsiskaitymų masto: skelbiama, kad skirtingose šalyse per parą apdorojama apie 30–40 mln. operacijų. Tokia apimtis, anot „Revolut“, suteikia pranašumą kuriant personalizuotas paslaugas, pažangesnį sukčiavimo prevencijos mechanizmą ir geresnį rizikų vertinimą.

    Ši kryptis atitinka platesnę tendenciją finansų sektoriuje, kai bankai ir fintech įmonės DI naudoja ne tik klientų aptarnavimui, bet ir kredito rizikai, pinigų plovimo prevencijai, kibernetiniam saugumui bei produktų personalizavimui. Praktikoje DI sprendimai gali sumažinti veiklos kaštus, greitinti sprendimų priėmimą ir didinti automatizacijos lygį.

    Kartu „Revolut“ toliau stiprina reguliacinį pagrindą, siekdama veikti kaip pilnos apimties bankas skirtingose jurisdikcijose. Bendrovė nurodo, kad pastaraisiais mėnesiais gavo arba išplėtė atitinkamus leidimus ir suderinimus su priežiūros institucijomis keliose svarbiose rinkose.

    Dar vienas strateginis tikslas – viešas akcijų siūlymas. Nik Storonsky yra minėjęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje bendrovė taikosi į debiutą JAV biržoje, o pagrindinėmis svarstomomis aikštelėmis įvardijamos Niujorko vertybinių popierių birža ir „Nasdaq“.

    Rinkos analitikų vertinimu, DI produktų kūrimas ir planai dėl biržos gali pakeisti „Revolut“ statusą nuo sparčiai augančio mokėjimų žaidėjo iki plataus profilio technologijų bendrovės. Vis dėlto tokiai transformacijai reikės ne tik technologinių investicijų, bet ir griežto atitikimo duomenų apsaugos, rizikų valdymo bei finansų priežiūros reikalavimams.