CP v2

Blog

  • Miunsteryje įsikūrusi „syte“ pritraukė 9 mln. eurų: DI nekilnojamojo turto analitikai plečiama Europoje

    Miunsteryje įsikūrusi „syte“ pritraukė 9 mln. eurų: DI nekilnojamojo turto analitikai plečiama Europoje

    Vokietijos Miunsteryje įsikūręs „PropTech“ startuolis „syte“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 9 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos plėtrai Europoje ir DI pagrįstos žemės sklypų bei nekilnojamojo turto analitikos platformos vystymui.

    Investicijų etapui vadovavo „amberra“ – rizikos studija, susijusi su kooperatine finansų grupe Volksbanken Raiffeisenbanken, o nauju investuotoju prisijungė NRW.BANK. Raunde dalyvavo ir ankstesni rėmėjai, tarp kurių minimos su Schwarz grupe siejamos bendrovės, taip pat High-Tech Gründerfonds (HTGF), „vent.io“ ir „Vantage Value“.

    Kas yra „syte“ platforma?

    „syte“ įkurta 2021 metais, o jos platforma sujungia skirtingus žemės ir NT duomenų šaltinius, kad ankstyvoje projekto stadijoje būtų galima įvertinti sklypo potencialą. Pasak bendrovės, įrankis padeda vystytojams, bankams ir brokeriams greičiau suprasti, ką realiai leidžia statyti konkrečiu adresu ir kokie reikalavimai tam taikomi.

    Sistema skirta ne tik planavimui, bet ir ekonominiam pagrįstumui: ji gali išryškinti renovacijos ir energinio efektyvumo poreikius, įvertinti projekto atsiperkamumą bei nurodyti galimas paramos ar finansavimo programas. „syte“ teigimu, darbus, kurie praktikoje kartais užtrunka savaites, platforma padeda sutrumpinti iki minučių.

    Kur slypi sutaupomas laikas?

    Didelė dalis NT sandorių ir vystymo projektų kainos slypi ne statybose, o parengiamuosiuose procesuose: dokumentų peržiūroje, teritorijų planavimo ir teisinių ribojimų tikrinime, pradiniuose skaičiavimuose. Šiuos žingsnius automatizuojant, greičiau priimami sprendimai dėl pirkimo, projektavimo krypties ar finansavimo.

    „Iki šiol žemės sklypai ir esamas nekilnojamasis turtas vertinami taip, kad tai NT ir finansų sektoriui kainuoja daug laiko ir pinigų. Kas skaitmenins šiuos procesus, prisidės prie to, kas ateityje bus statoma Vokietijoje ir Europoje“, – sakė „syte“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matthias Zühlke.

    Plėtra: nuo Vokietijos į Europą

    Bendrovė skelbia šiuo metu apimanti daugiau nei 62 mln. žemės sklypų Vokietijoje ir turinti per 200 klientų, kurie platformą naudoja vertinimui, planavimui bei portfelių analizei. „syte“ nurodo turinti daugiau nei 40 darbuotojų, o pasikartojančios metinės pajamos, pasak įmonės, per metus padvigubėjo.

    Gautos investicijos turėtų paspartinti technologijos pritaikymą kitoms Europos rinkoms, kur duomenų struktūra, prieinamumas ir teisinė bazė skiriasi. Įmonė taip pat žada plėsti automatizavimą ankstyviausiose vystymo stadijose – nuo statybos potencialo įvertinimo ir zonavimo taisyklių patikros iki finansinių projekto skaičiavimų.

    „Su šiuo finansavimu keliame technologiją į kitą lygį: toliau automatizuojame planavimo etapus ir plečiame „syte“ už Vokietijos ribų į Europą“, – pridūrė Matthias Zühlke.

  • „S&P Global“ perka „OpenZeppelin“: ką tai reiškia išmaniųjų sutarčių saugumui ir finansų rinkoms

    „S&P Global“ perka „OpenZeppelin“: ką tai reiškia išmaniųjų sutarčių saugumui ir finansų rinkoms

    Finansinių duomenų ir reitingų bendrovė „S&P Global“ susitarė įsigyti išmaniųjų sutarčių saugumo įmonę „OpenZeppelin“. Bendrovės pranešė, kad šis žingsnis turėtų išplėsti „S&P Global“ rizikos vertinimo galimybes į vadinamąjį onchain technologinės rizikos lygmenį.

    Įsigijimas siejamas su platesne finansų sektoriaus tendencija: vis daugiau finansinių instrumentų ir procesų perkeliama į blokų grandines, o kartu auga poreikis patikimai įvertinti technologines rizikas. „S&P Global“ akcentuoja, kad tradicinėms institucijoms pereinant prie tokenizuotų produktų, svarbūs tampa ne tik rinkos duomenys, bet ir infrastruktūros patikimumas.

    Kas yra „OpenZeppelin“ ir kuo ji svarbi

    „OpenZeppelin“ įkurta 2015 metais ir specializuojasi išmaniųjų sutarčių saugumo audituose, saugios programinės įrangos kūrimo paslaugose bei atvirojo kodo bibliotekose. Įmonė teigia, kad jos bibliotekos naudojamos infrastruktūroje, kuri aptarnauja didelę dalį didžiausių stabiliųjų monetų, tokenizuotų fondų ir decentralizuotų finansų protokolų.

    „OpenZeppelin“ nurodo atlikusi daugiau nei 900 saugumo užduočių, o jos sprendimai esą prisidėjo prie labai didelės vertės pervedimų užtikrinimo onchain aplinkoje. Tokie skaičiai atspindi rinkos realybę: išmaniųjų sutarčių klaidos ar pažeidžiamumai gali kainuoti brangiai, todėl auditas ir standartizuotos bibliotekos tampa kritine infrastruktūros dalimi.

    Kodėl šis sandoris svarbus instituciniams žaidėjams

    Didėjant stabiliųjų monetų, tokenizuotų vertybinių popierių ir fondų apimtims, į onchain rinkas ateina daugiau institucinių dalyvių, kuriems būtini aiškūs rizikos vertinimo kriterijai. „S&P Global“ siekia sujungti tradicinį rizikos vertinimą su technologinės rizikos analize, kuri apima išmaniųjų sutarčių kodą, atnaujinimų valdymą, teisių kontrolę ir kitus techninius veiksnius.

    „Mūsų skaitmeninio turto strategija remiasi patikimais duomenimis, etalonais ir skaidriu rizikos vertinimu, kai rinkos pereina į onchain“, – sakė „S&P Global Ratings“ prezidentas Yann Le Pallec.

    Anot bendrovių, „OpenZeppelin“ ir toliau vadovaus jos vadovas Demian Brener, o įmonė veiks kaip atskiras padalinys. Finansinės sandorio sąlygos neatskleidžiamos, o užbaigimas priklausys nuo įprastų uždarymo sąlygų.

    Ko tikėtis toliau

    Rinkoje stiprėja kryptis, kai saugumas ir atitiktis tampa būtina sąlyga ne tik decentralizuotiems projektams, bet ir tradiciniams finansų rinkų dalyviams, planuojantiems diegti tokenizaciją. Tokie įsigijimai gali reikšti ir didesnį standartizavimą, nes didelės duomenų ir reitingų bendrovės siekia pasiūlyti aiškesnius onchain rizikos matavimo metodus.

    Tuo pačiu tai signalas, kad išmaniųjų sutarčių saugumas vis dažniau vertinamas kaip sisteminės svarbos sritis. Augant onchain produktų mastui, klaidų kaina didėja, todėl saugumo auditas, automatizuoti testavimo įrankiai ir patikimi standartai gali tapti vienu svarbiausių konkurencinių pranašumų.

  • Leedso „MicroLub“ pritraukė 8,7 mln. eurų: žada mažinti riebalus maiste neaukojant skonio

    Leedso „MicroLub“ pritraukė 8,7 mln. eurų: žada mažinti riebalus maiste neaukojant skonio

    Leedse įsikūrusi ingredientų sprendimų bendrovė „MicroLub“ užbaigė 8,7 mln. eurų finansavimo etapą ir teigia, kad naujas kapitalas padės spartinti technologijos komercinimą tarptautinėse rinkose. Įmonė kuria baltymų pagrindu paremtas biolubrikantų technologijas, skirtas maisto ir asmens priežiūros produktams.

    Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo investuotojas „Northern Gritstone“, taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų ir NPIF II – PXN Equity Finance, kurį valdo „PXN Ventures“. „MicroLub“ nurodo, kad lėšos bus naudojamos komandos plėtrai, gamybos apimčių didinimui ir deryboms su potencialiais klientais už Europos ribų.

    Kodėl gamintojai skuba keisti receptūras?

    Maisto gamintojai vis dažniau susiduria su dvigubu spaudimu: vartotojai nori mažiau kaloringų, maistingesnių produktų, o kartu tikisi išliksiančio skonio ir tekstūros. Paprastai mažinant riebalus ar didinant baltymų kiekį keičiasi burnos pojūtis, o tai tiesiogiai veikia pakartotinius pirkimus.

    Pastaraisiais metais šį judėjimą stiprina ir platesnės tendencijos: augantis dėmesys sudėties paprastumui, mažesniam priedų kiekiui bei didėjanti aukštesnio baltymingumo produktų paklausa. „MicroLub“ akcentuoja, kad receptūrų peržiūra vyksta daugelyje kategorijų, nuo pieno alternatyvų iki desertų ar padažų.

    Kaip veikia „MicroLub“ technologija?

    „MicroLub“ teigia, kad jų patentuotas sprendimas siekia atkurti riebalų suteikiamą lubrikaciją pasitelkiant vandenį, o ne tradicinius pakaitalus, tokius kaip krakmolai, tirštikliai ar kiti riebalai. Bendrovės teigimu, tai gali leisti sumažinti riebalų ir kalorijų kiekį iki 75 proc., išlaikant vartotojams įprastą burnos pojūtį.

    Technologija remiasi baltymų mikrogeliais, kurie dengiami polisacharidais tiksliai parinktose proporcijose, kad būtų sumažinta molekulinė trintis ir sukurtas aliejui artimas jutiminis efektas. Įmonė taip pat nurodo, kad kai kuriais atvejais sprendimas gali padėti didinti baltymų kiekį ir trumpinti sudėtį, atsisakant dalies emulsiklių ar tirštiklių.

    „MicroLub“ įkurta 2023 metais, ją pradėjo profesorė Anwesha Sarkar iš Lydso universiteto Maisto mokslo ir mitybos mokyklos. Bendrovė teigia jau perėjusi nuo laboratorinio etapo prie pramoninių apimčių gamybos ir šiuo metu vykdanti bandymus su didelėmis maisto bei ingredientų įmonėmis, o lėšas planuoja nukreipti plėtrai JAV ir Azijoje.

    „MicroLub sprendžia vieną didžiausių maisto pramonės mokslinių ir komercinių iššūkių: keisti receptūras neatsisakant jutiminės patirties, kuri lemia pirkimo sprendimus“, – sakė „Northern Gritstone“ vadovas Duncan Johnson.

    „Per ilgai vartotojai turėjo rinktis: arba skanus, bet mažiau sveikas produktas, arba maistingesnis, tačiau prastesnė valgymo patirtis. Mūsų technologija leidžia mažinti riebalus, didinti baltymų kiekį ir supaprastinti sudėtį, išlaikant pageidaujamą tekstūrą“, – sakė „MicroLub“ vadovas David Peters.

  • „World“ pristatė „World Money“: stabilių monetų superprogramėlė su „Stripe“ ir didesniais atlygio priedais

    „World“ pristatė „World Money“: stabilių monetų superprogramėlė su „Stripe“ ir didesniais atlygio priedais

    Tapatybės patikra paremtas kriptovaliutų projektas „World“, anksčiau žinotas kaip Worldcoin, pradėjo diegti naują savarankiškai valdomą finansų programėlę „World Money“ daugiau nei 150 šalių. Joje vienoje vietoje sujungiami mokėjimai stabiliomis monetomis, prekyba, galimybės uždirbti ir virtualios sąskaitos.

    „World“ teigia, kad programėlė orientuota į vadinamąją savitvardą, kai naudotojas pats valdo savo skaitmeninį turtą, o ne patiki jį trečiajai šaliai. Praktikoje tai reiškia didesnę kontrolę, bet kartu ir didesnę atsakomybę už paskyrų saugumą bei prieigos duomenis.

    Svarbus naujos programėlės elementas yra integracija su mokėjimų platforma „Stripe“, taip pat ryšiai su prognozių rinka „Kalshi“ ir decentralizuotų finansų protokolu „Morpho“. Bendrovė pabrėžia, kad konkrečios funkcijos ir turto prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo jurisdikcijos.

    „World Money“ palaiko likučius aštuoniomis valiutomis ir leidžia tarptautiniu mastu siųsti skaitmeninį turtą. Jungtinėse Valstijose „Stripe“ įgalina naują lėšų papildymo mechanizmą, kai pinigai iš „Apple Pay“ gali būti konvertuojami į stabilias monetas, paprastai per kelias minutes.

    Į programėlę integruojama „World ID“ tapatybės patikra, kuri, pasak bendrovės, gali atrakinti didesnius atlygio priedus tam tikrose uždarbio programose. Šis sprendimas pristatomas kaip priemonė didinti pasitikėjimą sandoriais ir mažinti netikrų paskyrų riziką, ypač kai dirbtinis intelektas palengvina fiktyvių tapatybių kūrimą.

    „Visa tai jungia pamatas, arba tikrų žmonių tinklas. Pinigai juda kitaip, kai sąskaitos priklauso žmonėms. Kai dirbtinis intelektas daro netikras paskyras pigesnes ir įtikinamesnes, žmonių tinklas tampa tuo, ko mokėjimų infrastruktūra negali suklastoti“, – sakė „World“ pranešime.

    „World“ vystomas įmonės Tools for Humanity, kurią įkūrė Alexas Blania ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas. Projektas jau anksčiau signalizavo ambiciją judėti superprogramėlės kryptimi, o „World Money“ pristatymas žymi bandymą sujungti mokėjimus, uždarbį ir tapatybės patikrą į vieną kasdienį įrankį.

  • Avalanche vadovas įspėja: DI agentai gali „užkimšti“ L1 blokų vietą ir pakeisti rinkų žaidimo taisykles

    Avalanche vadovas įspėja: DI agentai gali „užkimšti“ L1 blokų vietą ir pakeisti rinkų žaidimo taisykles

    Kriptoturto sektoriuje ilgai kartotas argumentas, kad blokų vietos (angl. blockspace) grandinėse beveik visada užteks, gali greitai susidurti su realybe. „Avalanche Treasury Company“ vadovas Bartas Smithas teigia, kad augantis DI agentų naudojimas finansų rinkose gali staigiai padidinti automatizuotų operacijų srautus ir taip išbandyti pirmojo sluoksnio (L1) tinklų pajėgumus.

    Jo vertinimu, net ir santykinai konservatyvūs scenarijai reikštų, kad dalis agentinės veiklos persikels į blokų grandines, kur operacijos konkuruoja dėl ribotos vietos blokuose. Tai gali lemti didesnius mokesčius, ilgesnį patvirtinimo laiką ir ryškesnius skirtumus tarp skirtingų L1 architektūrų.

    Kas yra blokų vieta ir kodėl jos gali pritrūkti?

    Blokų vieta iš esmės yra tinklo pralaidumas: kiek operacijų per tam tikrą laiką gali būti įtraukta į blokus, išlaikant saugumą ir decentralizaciją. Kai paklausa viršija pasiūlą, tinklai paprastai pradeda „aukcioną“ per mokesčius: kas moka daugiau, tas patenka greičiau.

    DI agentų logika finansuose skiriasi nuo žmogaus elgesio: jie gali vykdyti tūkstančius mažų veiksmų, nuolat stebėti kainas, vykdyti arbitražą, perbalansuoti portfelius ar valdyti riziką realiu laiku. Jei reikšminga šių veiksmų dalis būtų vykdoma grandinėje, bendras operacijų skaičius galėtų augti greičiau nei tinklų atnaujinimai.

    Kodėl L1 skirtumai gali tapti svarbesni?

    B. Smithas pabrėžia, kad šiandien daugeliui vartotojų tinklų skirtumai atrodo teoriniai, nes pajėgumų dažnai pakanka, o alternatyvų pasirinkimas priklauso nuo ekosistemos ar likvidumo. Tačiau esant nuolatinei perkrovai, į pirmą planą gali išeiti tokie dalykai kaip sandorių finalumas, stabilus pralaidumas, mokesčių nuspėjamumas, saugumo modelis ir tinklo atsparumas šuoliams.

    Jo teigimu, tokioje aplinkoje daugiau reikšmės įgytų ir tinklų specializacija, pavyzdžiui, sprendimai, kurie geriau atitinka verslo poreikius, susijusius su saugumu bei privatumu. Praktikoje tai reiškia, kad dalis rinkos gali rinktis skirtingas grandines ne dėl mados ar bendruomenės, o dėl konkrečių techninių ribų.

    24/5 prekyba ir infrastruktūros posūkis

    Vadovas taip pat kelia mintį, kad tradicinės rinkos artėja prie modelio, kai prekyba vyksta 24 valandas per parą penkias dienas per savaitę. Jo nuomone, dabartinė finansų infrastruktūra nebus lengvai pritaikoma nuolatiniam režimui, ypač jei rinkose daugės automatizuotų dalyvių, kuriems reikia greitos, nuoseklios ir programiškai pasiekiamos vykdymo aplinkos.

    Šiame kontekste blokų grandinės įvardijamos kaip kandidatas naujai infrastruktūrai, nes leidžia kurti atvirus, automatizuotus atsiskaitymo ir vykdymo sluoksnius. Vis dėlto pagrindinė sąlyga išlieka ta pati: jei agentų aktyvumas augs, tinklams teks spręsti pajėgumo klausimą, kad „blockspace“ netaptų butelio kakleliu.

    Rinkai tai siunčia aiškią žinutę: technologiniai pasirinkimai, atrodę antraeiliai, gali tapti lemiami, kai automatizacija pradės generuoti didžiąją dalį operacijų srauto. Kartu tai didina spaudimą L1 kūrėjams greitinti atnaujinimus, optimizuoti mokesčių mechanizmus ir ieškoti būdų išlaikyti stabilų veikimą net esant dideliems šuoliams.

  • Jungtinės Karalystės fintech „Ryft“ pritraukė 23 mln. eurų: taikosi į Europą ir JAV

    23 mln. eurų etapas „Ryft“ plėtrai

    Mančesteryje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Ryft“ pritraukė 23 mln. eurų B serijos investiciją, kuria sieks paspartinti plėtrą Europoje ir JAV. Įmonė akcentuoja, kad lėšos bus skirtos tiek produktų vystymui, tiek didesnių klientų segmentei pasiekti.

    Investicijų raundui vadovavo „Gresham House Ventures“, taip pat dalyvavo esami investuotojai „Pembroke VCT“ ir „Ingenii Capital“. Tai tęsia įmonės finansavimo trajektoriją po A serijos raundo 2025 metais, kai „Ryft“ pritraukė 6,6 mln. eurų.

    Mokėjimai platformoms ir kelių šalių sandoriams

    „Ryft“ kuria mokėjimų sprendimus platformoms, prekyvietėms, franšizėms ir kelių lokacijų verslams, kur įprastinis dviejų šalių atsiskaitymo modelis nebeužtenka. Pasak bendrovės, vienos integracijos principu ji leidžia valdyti pardavėjų įvedimą, periodinius mokėjimus, automatinius įmokų padalijimus ir tarptautinius išmokėjimus.

    Įmonė įkurta 2021 metais, o tarp įkūrėjų yra Sadra Hosseini, Alex Mackenzie ir Richard Kirby. Bendrovė teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių patrigubino apdorojamų mokėjimų apimtis, o jos sistema naudojasi daugiau nei 6 500 verslų.

    „Šis investicijų raundas reiškia, kad galime tai, ką sukūrėme Jungtinėje Karalystėje, perkelti į naujas Europos rinkas ir konkuruoti globaliai“, – sakė „Ryft“ vadovas ir vienas įkūrėjų Sadra Hosseini.

    Licencija Europoje ir platesnės rinkos tendencijos

    Vienas svarbiausių plėtros žingsnių Europoje susijęs su reguliavimu: „Ryft“ pateikė paraišką pilnai Europos Sąjungos licencijai Maltos finansinių paslaugų institucijoje. Gavusi licenciją, įmonė galėtų pasinaudoti paslaugų teikimo principu visoje Europos ekonominėje erdvėje.

    B serijos sandoris vyksta tuo metu, kai Europoje ryškėja aktyvesnės investicijos į mokėjimų infrastruktūrą, ypač sprendimus, skirtus platforminiam verslui ir sudėtingiems kelių šalių atsiskaitymams. Rinką taip pat veikia didėjantys reikalavimai atitikčiai, rizikos kontrolei ir saugumui, o konkurencija stiprėja tarp tradicinių mokėjimų tiekėjų ir sparčiai augančių fintech bendrovių.

    „Šiuolaikinė prekyba remiasi platformomis, tačiau mokėjimų pagrindas ilgą laiką buvo kuriamas dviejų šalių pasauliui, kuris nebeatitinka realybės“, – sakė „Gresham House Ventures“ partneris Rohit Mathur.

    „Ryft“ pabrėžia, kad naujas kapitalas bus nukreiptas į produktų tobulinimą ir tarptautinę plėtrą, o strateginis tikslas yra pasiūlyti efektyvesnę alternatyvą rinkoje, kurioje ilgą laiką dominavo keli dideli žaidėjai. Įmonė taip pat akcentuoja partnerystes su tarptautiniais mokėjimų tinklais ir apdorojimo paslaugų teikėjais, kurios padeda greičiau pasiekti didesnius klientus ir naujas rinkas.

  • Valdė Egiptą dar iki Kleopatros? Nauja hieroglifų analizė pateikė stulbinamų įrodymų

    Valdė Egiptą dar iki Kleopatros? Nauja hieroglifų analizė pateikė stulbinamų įrodymų

    Dar gerokai prieš Kleopatros laikus Egipte galėjo valdyti moteris, kurios statusas mokslininkams ilgai kėlė ginčų. Kalbama apie Meret-Neitę, gyvenusią I dinastijos laikotarpiu, maždaug apie 3 000 metus prieš mūsų erą, kai formavosi ankstyvoji Egipto valstybė.

    Meret-Neitės vardas ir jos vieta rūmuose žinomi seniai, tačiau klausimas, ar ji buvo tik įtakinga karaliaus šeimos narė, ar tikra valdovė, išliko atviras. Jos kapas Abidose išsiskiria mastu ir įranga, kuri dažnai siejama su valdovų laidojimo tradicijomis, o tai leido įtarti ypatingą politinį vaidmenį.

    Nedidelis radinys pakeitė diskusiją

    Diskusijai naują impulsą suteikė mažas molinis antspaudas, rastas Sakaroje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Ant jo užfiksuoti keturi serechai, tai ankstyvieji rėmeliai su ženklais, kuriais buvo rašomi Egipto valdovų vardai.

    Ankstesnė antspaudo interpretacija ilgai rėmėsi prastos kokybės vienintele nuotrauka, todėl dalis ženklų buvo neįskaitomi. Dėl to nebuvo tvirtai sutariama, ar du ginčijami serechai tikrai susiję su Meret-Neite, ar tai vėlesnių tyrėjų prielaida.

    Skaitmeninis apdorojimas išryškino ženklus

    Naujausiame tyrime mokslininkės iš naujo įvertino tą pačią istorinę nuotrauką, pasitelkusios skaitmeninį vaizdo apdorojimą. Buvo izoliuoti hieroglifai, keistos spalvos, stiprintas kontrastas, o ženklai perkelti į vektorinius kontūrus, kad būtų aiškiau matoma jų forma.

    Tyrėjos teigia, kad ginčijamuose serechuose matyti ženklai, atitinkantys pagrindinį hieroglifą, naudotą Meret-Neitės vardui. Jei šis perskaitymas teisingas, tai reikštų, kad antspaude jos vardas pateiktas valdovams būdingu formatu, o tai būtų svarbus argumentas, jog ji galėjo valdyti pati.

    Kapas ir administraciniai pėdsakai

    Papildomą kontekstą suteikia Abidose esantis Meret-Neitės laidojimo kompleksas karališkojoje nekropolijoje. Jis pasižymi ne tik dydžiu, bet ir struktūra, greta pagrindinio kapo aptinkami lydintys palaidojimai bei patalpos, būdingos ankstyviesiems elitiniams laidojimams.

    Jos vardas randamas ir su valstybės administravimu siejamuose kontekstuose, todėl keliami scenarijai, kad skirtingais gyvenimo etapais ji galėjo atlikti bendravaldės, regentės ar karaliaus motinos vaidmenį. Naujausio tyrimo autorės svarsto, jog politinė karjera galėjo tęstis iki 30 metų.

    „Jei antspaudo ženklų interpretacijai pritars platesnė egiptologų bendruomenė, Meret-Neitė gali tapti vienu ankstyviausių žinomų pavyzdžių, kai Egipte aukščiausią valdžią turėjo moteris“, – teigiama tyrėjų apibendrinime.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vienas radinys dar neužbaigia ilgalaikės diskusijos, tačiau papildo įrodymų visumą ir skatina iš naujo vertinti I dinastijos laikotarpio valdžios struktūrą. Ankstyvojo Egipto istorijoje rašytinių šaltinių mažai, todėl net ir senos fotografijos peržiūra, pasitelkus šiuolaikines technologijas, gali lemti reikšmingas išvadas.

  • Mokslininkai giliai prie Čilės pamatė šokiruojantį vaizdą: jūrų „vorus“ kažkas joja

    Mokslininkai giliai prie Čilės pamatė šokiruojantį vaizdą: jūrų „vorus“ kažkas joja

    Giliavandenių tyrimų komanda prie Čilės krantų užfiksavo neįprastą elgesį: ant milžiniško jūrų voro kojų tarsi keleiviai laikėsi keli maži vėžiagyviai. Vaizdai nufilmuoti nuotoliniu būdu valdomu povandeniniu aparatu „SuBastian“, priklausančiu Schmidt Ocean Institute.

    Pirmasis stebėjimas įvyko 2024 metų lapkričio 24 dieną maždaug 3 155 metrų gylyje. Tyrėjai pamatė jūrų vorą Colossendeis colossea, o ant jo galūnių buvo įsitaisę trys obunogiai vėžiagyviai Mesopleustes abyssorum.

    Po keturių dienų panaši situacija pasikartojo maždaug 225 kilometrų atstumu, apie 2 698 metrų gylyje. Tuomet ant kito jūrų voro jau laikėsi du obunogiai, o tai sustiprino įtarimą, kad tai ne atsitiktinumas, o pasikartojanti strategija.

    Kas tie paslaptingi „keleiviai“?

    Obunogiai yra maži vėžiagyviai, paplitę įvairiuose vandenynų gelmių regionuose. Tačiau Mesopleustes abyssorum išsiskiria tuo, kad nėra geras plaukikas ir neturi planktoninės lervos stadijos, kuri daugeliui jūrų gyvūnų padeda išplisti srovėmis.

    Nepaisant to, šios rūšies atstovai aptinkami skirtingose pasaulio vietose, nuo Ramiojo vandenyno iki Atlanto, Indijos ir Pietų vandenynų. Jie fiksuoti maždaug nuo 690 iki 3 500 metrų gylyje, todėl kyla klausimas, kaip jie įveikia tokius atstumus.

    Jūrų vorai kaip transportas

    Tyrėjai kelia hipotezę, kad atsakymas gali slypėti jūrų voruose. Nors pavadinimas primena sausumos vorus, jūrų vorai priklauso kitai nariuotakojų grupei, o jų kūnas mažas, palyginti su itin ilgomis kojomis, į kurias gali nusidriekti dalis vidaus organų.

    Svarbiausia tai, kad didelės kikutnės ne tik ropoja dugnu. Jos gali judėti vandens stulpelyje ir pasinaudoti srovėmis, todėl mažiems vėžiagyviams toks „šeimininkas“ gali tapti natūralia transporto priemone.

    Toks ryšys biologijoje vadinamas forezija, kai vienas organizmas kitą naudoja pirmiausia judėjimui. Vaizduose matyti, kad obunogiai laikėsi tvirtai, kabindamiesi į jūrų voro kojas struktūromis, primenančiomis kabliukus ar nagus.

    Kodėl tai gali būti svarbu gelmėse?

    Mokslininkai pabrėžia, kad dviejų stebėjimų dar nepakanka galutinei išvadai, tačiau detalės intriguoja. Abiem atvejais didesni obunogiai, panašu, sudarė suaugusio patino ir patelės porą, todėl neatmetama, kad jūrų vorai gali būti ir mobilios susitikimų vietos partneriui rasti.

    Gelmėse, kelių kilometrų gylyje, vyrauja visiška tamsa, žema temperatūra ir milžiniškas slėgis, o maistas pasirodo nereguliariai. Tokiomis sąlygomis galimybė greičiau judėti ir plačiau išsisklaidyti gali smarkiai padidinti išgyvenimo ir dauginimosi šansus.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Ecology, o tolesni stebėjimai turėtų padėti atsakyti, ar šie „pasivažinėjimai“ yra paplitęs reiškinys, ar tik reta, atsitiktinai užfiksuota gelmių istorija.

  • Už Tutanchamono kapo sienų aptiko keistas anomalijas: egiptologai mini Nefertitę

    Už Tutanchamono kapo sienų aptiko keistas anomalijas: egiptologai mini Nefertitę

    Tutanchamono kapas Karalių slėnyje, žymimas KV62, nuo pat atradimo 1922 metais kelia klausimų archeologams. Palyginti su kitų faraonų kapais jis neįprastai mažas, todėl seniai svarstoma, ar dalis komplekso galėjo būti pritaikyta skubiai.

    2015 metais britų egiptologas Nicholas Reeves iškėlė hipotezę, kad už laidojimo kameros sienų gali slėptis papildomi koridoriai ir patalpos. Jo teigimu, pirminis kapas galėjo būti rengtas kitam karališkam palaidojimui, o vėliau pritaikytas Tutanchamonui, kuris, kaip manoma, mirė jaunas ir netikėtai.

    Tyrėjai šią versiją siejo su šiaurinėje sienoje matomomis linijomis, įtrūkimais ir galimais dekoro pakeitimais, leidžiančiais įtarti užmūrytą angą. Plačiai aptarti geofiziniai bandymai vėliau davė prieštaringų rezultatų: vieni specialistai fiksavo signalus, suderinamus su tuštumomis, kiti įtikinamų požymių nematė.

    Nauji matavimai ir mikrogavimetrija

    Naujausiuose darbuose, kuriuos atliko Kairo Ain Shams universiteto tyrėjai ir Egipto Nacionalinio astronomijos ir geofizikos instituto mokslininkai, naudotas georadaras, o surinkti duomenys lyginti su ankstesniais matavimais. Komanda analizavo ne tik laidojimo kameros sienas, bet ir kapo struktūrą platesniame kontekste.

    Daugiausia dėmesio sulaukė mikrogavimetrijos rezultatai, kai fiksuojami labai nedideli Žemės gravitacinio lauko pokyčiai, leidžiantys spręsti apie uolienų tankio skirtumus. Tyrėjai atliko daugiau nei 1 200 matavimų maždaug 35 kvadratinių metrų plote ir užfiksavo žemo tankio struktūras, kurios forma ir išsidėstymu gali priminti žmogaus suformuotas erdves.

    „Duomenys leidžia įtarti maždaug dviejų metrų pločio koridorių, galintį išeiti iš laidojimo kameros“, – sakė konstrukcijų inžinierius ir vienas iš tyrimo bendraautorių George Ballard.

    Ką tai galėtų reikšti?

    Pasak mokslininkų, ankstesnės komandos galėjo ieškoti didelės tuščios ertmės tiesiai už sienos ir todėl „pražiūrėti“ siauresnę struktūrą. Viena įdomiausių užfiksuotų vietų įvardijama kaip žemo tankio anomalija, kurios viduje matomas kompaktiškesnis, didesnio tankio plotas, galintis reikšti užpildytą patalpą.

    Vis dėlto dalis specialistų ragina neskubėti daryti galutinių išvadų. Jie pabrėžia, kad tokie signalai gali būti ribiniai taikomų metodų jautrumui, o norint patvirtinti hipotezę reikėtų daugiau nepriklausomų tyrimų ir atsargesnio duomenų interpretavimo.

    Net jei už sienų iš tiesų yra papildomos patalpos, tai dar nereiškia, kad jose slypi Nefertitės kapas. Jos galėjo būti sandėliavimo patalpos, statybinės nišos ar kitokios paskirties erdvės, o be to, mokslininkai atkreipia dėmesį į rizikas, susijusias su periodiniais potvyniais ir kintančiu gruntinio vandens lygiu Karalių slėnyje.

  • Iš jo šaipėsi internete, bet tai rimtas standartas: kas yra HESCO įtvirtinimai prie sienos?

    Iš jo šaipėsi internete, bet tai rimtas standartas: kas yra HESCO įtvirtinimai prie sienos?

    Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis pranešė, kad pasienio kontrolės punkte Dorohuske pastatytos HESCO tipo konstrukcijos. Paviešintos nuotraukos daliai interneto vartotojų pasirodė juokingos, nes įtvirtinimai esą atrodo laikini ir menkai patikimi.

    Vis dėlto HESCO nėra atsitiktinis ar improvizuotas sprendimas, o plačiai pasaulyje naudojamas greitai montuojamų įtvirtinimų standartas. Tokios konstrukcijos sukurtos ne kaip nuolatiniai gelžbetoniniai bunkeriai, o kaip greitai įrengiama apsauga situacijose, kai svarbus laikas ir mobilumas.

    Kas yra HESCO sistema?

    HESCO sistemą gamina Jungtinės Karalystės bendrovė „Hesco Bastion Limited“, turinti gamybos pajėgumų ir Lenkijoje. Ši technologija pradėta vystyti dar 1989 metais, o jos esmė paprasta: sulankstomi vielinio tinklo „krepšiai“ su tvirta geotekstile išskleidžiami vietoje ir užpildomi smėliu, žvyru ar gruntu.

    Užpildytos sekcijos tampa masyviomis barjerų sienomis, kurias galima jungti tarpusavyje ir formuoti skirtingas konfiguracijas. Dėl moduliškumo HESCO tinka tiek perimetrinei apsaugai, tiek laikiniems postams ar priedangoms, kuriose žmonės gali saugiau laukti pavojaus metu.

    Kokią apsaugą jos suteikia?

    Tokios įtvirtinimų sistemos dažniausiai skirtos sumažinti riziką nuo smulkiakalibrės ginkluotės ugnies, skeveldrų ir smūgio bangos poveikio po netolimo sprogimo. Praktikoje didelę apsaugos dalį lemia ne „konstrukcijos išvaizda“, o masė ir užpildo storis, todėl užpildytos sekcijos veikia kaip efektyvus barjeras.

    Svarbu atskirti paskirtį: HESCO neturi pakeisti ilgalaikių gelžbetoninių slėptuvių, kai kalbama apie aukšto intensyvumo apšaudymą ar tiesioginį pataikymą. Tačiau ten, kur reikia greitai sukurti priedangą pareigūnams ar civiliams, tai laikoma racionaliu ir plačiai taikomu sprendimu.

    Kodėl tai atsirado Dorohuske?

    HESCO įrengimas Dorohusko pasienio punkte siejamas su padidėjusiu saugumo poreikiu po incidento, kai netoli sienos buvo fiksuotas Rusijos drono smūgis. Tokiais atvejais tikslas paprastai yra suteikti priedangą pasienio pareigūnams ir žmonėms, laukiantiems patikros ar judantiems per kontrolės punktą.

    Pasienio infrastruktūroje tokie sprendimai dažnai pasirenkami dėl greito įrengimo ir galimybės prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos. Jei grėsmės lygis mažėja, konstrukcijas galima perkelti ar perkonfigūruoti, o prireikus sustiprinti, didinant užpildą ir keičiant išdėstymą.

    HESCO tipo įtvirtinimus naudoja įvairių šalių ginkluotosios pajėgos ir saugumo institucijos, o tokios sistemos buvo taikomos ir tarptautinėse misijose. Tai viena priežasčių, kodėl, nepaisant memų socialiniuose tinkluose, šis sprendimas laikomas ne keistenybe, o praktiniu apsaugos standartu.