CP v2

Blog

  • Po akcijų išpardavimo „Medinice“ sulaukė „pirkti“: ar „CoolCryo“ pardavimas ištemps kainą?

    Lenkijos biržoje kotiruojama biotechnologijų bendrovė „Medinice“ sulaukė naujos analizės: brokerių įmonės „INC“ analitikai paskelbė rekomendaciją pirkti ir nustatė 85,3 zloto tikslinę kainą. Lyginant su 57,4 zloto atskaitos kaina, tai reikštų beveik 49 proc. augimo potencialą.

    Rinka į vertinimą sureagavo santūriai: sesijos pabaigoje akcijos pabrango apie 8 proc., tačiau didžiąją dienos dalį sunkiai tvariai kilo virš 60 zloto ribos. Galutinis uždarymas siekė 63,4 zloto, tai yra apie 14,7 euro už akciją.

    Analitikų skaičiavimuose lemiamą svorį turi „Medinice“ flagmanas „CoolCryo“ – jo komercinimo sąlygos, galimas rinkos dydis ir tai, kada realiai atsirastų pajamos. Kol kas investuotojai labiausiai pasigenda konkrečių įsipareigojančių naujienų apie sutartis ir pardavimo terminus.

    Kas yra „CoolCryo“ ir kodėl tai svarbu?

    „CoolCryo“ – medicinos sistema, skirta širdies ritmo sutrikimų gydymui atliekant kardiochirurginę krioabliaciją, kai tikslinės širdies audinių sritys veikiamos itin žema temperatūra. Šios technologijos komercinimas turėtų tapti pagrindiniu bendrovės augimo varikliu ir pajamų šaltiniu.

    „Medinice“ skelbė gavusi JAV Maisto ir vaistų administracijos FDA leidimą, atveriantį kelią į JAV rinką. Reguliacinis žingsnis sumažina techninę riziką, tačiau investuotojams svarbiausia, ar bendrovė sugebės iš leidimų ir klinikinių rezultatų pereiti į pardavimus, licencijavimą ar sandorį su strateginiu pirkėju.

    „Krioabliacijos sistemos projektas sudaro apie 70 proc. projektų vertės įvertinus riziką. Dėl akcininkų vertės lems galimos sutarties sąlygos, įskaitant pradinį mokėjimą, sąlyginius mokėjimus ir honorarus“, – teigiama „INC“ analitikų rekomendacijoje.

    Staigus kilimas ir korekcija

    2026 metų pradžioje „Medinice“ akcija kainavo apie 15 zloto, o vėliau, bendrovei skelbiant naujienas apie „CoolCryo“ pažangą ir FDA leidimą, kaina šoktelėjo iki naujų aukštumų. Pikas siekė 95 zloto, tai yra apie 22,2 euro už akciją.

    Vėliau sekė korekcija ir ilgesnis stabilizavimosi laikotarpis 70–80 zloto zonoje, kol išryškėjo rizika dėl sandorio laiko. Rinką išgąsdino pasisakymai, kad proceso užbaigimas 2026 metų rudenį gali būti mažai tikėtinas, todėl per kelias dienas kaina smuko nuo 74 iki 58 zloto, o įmonės kapitalizacija sumažėjo maždaug 150 000 000 zloto, tai yra apie 35 200 000 eurų.

    Bendrovės vadovas Sanjeevas Choudhary teigė, kad vyksta derybos su keturiais potencialiais partneriais, įskaitant tris didelius tarptautinius medtech rinkos žaidėjus, ir siekiama procesą užbaigti dar šiais metais. Vis dėlto investuotojai tikisi ne bendrų pareiškimų, o įpareigojančių susitarimų, kurie aiškiai parodytų, kada „CoolCryo“ pradės generuoti pajamas.

  • „ArcelorMittal“ po incidento Gichone atnaujino didžiosios krosnies darbą: ką tai reiškia užsakymams

    „ArcelorMittal“ pranešė atnaujinusi didžiosios krosnies A darbą Ispanijos Gichono metalurgijos komplekse, kur gamyba buvo sustabdyta po vandens garų sprogimo. Bendrovės teigimu, incidentą sukėlė trūkęs vandentiekio vamzdis, o žmonės per įvykį nenukentėjo.

    Pasak koncerno, konstrukcijų pažeidimai buvo riboti, todėl remonto darbams ir privalomiems patikrinimams pakako kelių dienų prastovos. Bendrovė pabrėžia, kad pati didžioji krosnis nebuvo apgadinta, tad gamyba galėjo būti grąžinta į įprastą ritmą.

    Ar vėluos užsakymai?

    „ArcelorMittal“ tikina, kad trumpa prastova neturėtų reikšmingai paveikti užsakymų vykdymo terminų, nes tuo metu toliau dirbo antroji Gichono didžioji krosnis. Abi krosnys kartu sudaro maždaug 4,7 mln. tonų neapdoroto plieno metinius pajėgumus, po apie 2,35 mln. tonų kiekviena.

    Vis dėlto rinka atidžiai stebi tokius sutrikimus, nes didžiosios krosnys yra kritinė grandis tiekimo grandinėje: trumpi sustojimai dažniausiai kompensuojami rezerviniais pajėgumais, tačiau pasikartojantys incidentai didina gamybos planavimo riziką. Tai ypač aktualu, kai Europos plieno gamintojai konkuruoja su importu ir tuo pat metu patiria didelį energijos bei emisijų kaštų spaudimą.

    Gichone problemos kartojasi

    Gichono gamyklos didžiosios krosnys pastaruoju metu ne kartą pateko į dėmesio centrą. Koncernas anksčiau susidūrė su sunkumais paleidžiant didžiąją krosnį B po remonto, kai reikėjo kelių bandymų ir papildomų taisymų, kol įrenginys pasiekė stabilų darbą.

    Naujausias incidentas su krosnimi A parodo, kad net ir riboti infrastruktūros gedimai gali greitai sustabdyti gamybą, jei nukenčia būtinos pagalbinės sistemos, pavyzdžiui, vandens tiekimas ir aušinimas. Tokiose gamyklose tai yra vienas jautriausių taškų, nes nuo stabilios aušinimo sistemos priklauso ne tik našumas, bet ir sauga.

    Elektrinė krosnis statoma, DRI projektas pristabdytas

    „ArcelorMittal“ Gichone nuo 2024 metais tęsia elektrinės lankinės krosnies statybas, kuri turėtų gaminti apie 1,1 mln. tonų plieno per metus. Projektui buvo įvardijama apie 213 mln. eurų investicija, o bendrovė tikisi, kad įrenginys startuos iki metų pabaigos, nors pradinis grafikas buvo ambicingesnis.

    Kartu koncernas yra pristabdęs planuotą DRI įrenginio, skirto geležies gamybai tiesioginės redukcijos būdu naudojant vandenilį, vystymą. Kaip nurodoma, pagrindinė priežastis yra aukšti žaliojo plieno gamybos kaštai, ypač kai vandenilio pasiūla ir jo kaina Europoje tebėra nepastovūs.

    Pereinant nuo didžiųjų krosnių prie elektrinės technologijos, tikimasi mažinti anglies dioksido emisijas regione, kuriame veikia Gichono gamykla. Koncernas yra nurodęs tikslą sumažinti emisijas apie 35 proc., siejant tai su augančia paklausa mažesnių emisijų plieno gaminiams automobilių, statybų ir geležinkelių infrastruktūros sektoriuose.

    Ši investicija Gichone diegs modernią elektrinės lankinės krosnies technologiją ir padės atliepti augančią mažesnių emisijų plieno gaminių paklausą iš automobilių, statybų ir geležinkelių sektorių, ypač ten, kur viešuosiuose pirkimuose taikomi griežti emisijų reikalavimai, – sakė Sanjay Samaddar.

  • Tuskas ir Stockeris sutarė dėl 1 mlrd. eurų geležinkelio iki Varšuvos: ką tai keičia regione?

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas po susitikimo su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu Varšuvoje akcentavo, kad Europos Sąjungai būtina stiprinti atsparumą galimoms Rusijos provokacijoms ir išpuoliams. Abu lyderiai kalbėjo apie saugumo situacijos dinamiką, hibridines grėsmes ir paramos Ukrainai svarbą.

    Austrijos kancleris pabrėžė, kad hibridinio karo priemonės ir migracijos spaudimas yra bendri iššūkiai, kuriems reikia koordinuoto atsako. Jis taip pat akcentavo Lenkijos vaidmenį saugant ES išorės sieną ir pareiškė ketinantis susipažinti su sienos apsaugos praktika bei tarptautiniu bendradarbiavimu Varšuvoje.

    Saugumas ir rizika Ukrainai

    D. Tuskas teigė, kad išpuolių rizika gali augti, ypač artėjant žiemai, kai Rusija dažnai intensyvina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Jo vertinimu, energetikos objektai išlieka vienu jautriausių taikinių, todėl regionui svarbu ruoštis tiek kritinės infrastruktūros apsaugai, tiek galimiems tiekimo sutrikimams.

    Lenkijos premjeras taip pat užsiminė apie planuojamus europinių lyderių susitikimus ir NATO pratybas Lenkijoje, kurios turėtų stiprinti pasirengimą saugumo scenarijams regione. Pasak jo, praktinis sąjungininkų koordinavimas tampa ne mažiau svarbus nei politinės deklaracijos.

    Migracija ir hibridinės atakos

    C. Stockeris sakė, kad efektyvi ES išorės sienų apsauga yra būtina veiksmingai migracijos politikai, o tai neturėtų būti vien atskirų valstybių atsakomybė. Austrija pabrėžė solidarumą su Lenkija ir ragino stiprinti bendras priemones kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir neteisėta migracija.

    Jis taip pat išskyrė readmisijos mechanizmų ir grąžinimo centrų plėtros svarbą, kad žmonės, neturintys teisės likti Europoje, galėtų būti grąžinami greičiau. Lyderių teigimu, hibridinio spaudimo formos dažnai peržengia nacionalinių sienų ribas, todėl atsakas turi būti suderintas europiniu lygiu.

    1 mlrd. eurų investicija į geležinkelį

    Didžiausias praktinis susitikimo akcentas – Austrijos planuojama maždaug 1 milijardo eurų investicija į geležinkelio jungties tarp Vienos ir Varšuvos gerinimą. C. Stockerio teigimu, tikslas – reikšmingai sutrumpinti kelionės laiką ir sustiprinti ekonominius ryšius tarp Vidurio Europos valstybių.

    Šis projektas siejamas ir su platesniais regiono tikslais: patikimesnėmis logistikos grandinėmis, didesniu keleivių bei krovinių mobilumu ir konkurencingesniais transporto maršrutais. Lyderiai taip pat sutarė dėl reguliarių dvišalių ekonomikos konferencijų kas dvejus metus, įtraukiant ministrus ir verslo atstovus.

    D. Tuskas, kalbėdamas apie būsimą ES daugiametį biudžetą 2028–2034 metams, pabrėžė, kad Lenkijai reikalingas finansavimas ne tik žemės ūkiui ir sanglaudai, bet ir saugumui bei sienų apsaugai. Austrija savo ruožtu pakartojo poziciją, kad bendras biudžeto dydis turėtų būti peržiūrėtas, daugiau dėmesio skiriant prioritetams.

    „Turime galvoti, kaip apsaugoti mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą nuo galimų Rusijos provokacijų ir atakų“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Išorės sienų apsauga nėra vien nacionalinė užduotis – galite kliautis Austrijos bendradarbiavimu ir solidarumu“, – sakė Christianas Stockeris.

  • „Meta“ ignoravo Seimo komisiją dėl sukčiavimo reklamų: UOKiK kalba apie daugybę pažeidimų

    Lenkijos Seimo Skaitmeninimo komisijos specialiame posėdyje, skirtame internetinių sukčių reklamai socialiniuose tinkluose, „Meta“ atstovai nepasirodė. Posėdyje politikai ir ekspertai aptarė, kaip platformose plinta apgaulingi skelbimai ir kokių priemonių reikia, kad vartotojai būtų geriau apsaugoti.

    Komisijos vadovas Bartłomiej Pejo buvo pakvietęs „Meta“ vadovus ir politikos komandą, kad šie atsakytų į klausimus dėl reagavimo į pranešimus apie apgavystes. Vis dėlto nė vienas pakviestas asmuo neatvyko, o bendrovės atstovai nurodė, kad šį klausimą esą tikslingiau nagrinėti ekspertiniuose formatuose.

    Vyriausybė: moderavimas dažnai neveikia

    Lenkijos skaitmeninimo viceministras Dariusz Standerski posėdyje teigė, kad nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos, tarp jų CERT Polska ir NASK, analizuoja skundus bei incidentus ir mato, jog platformų moderavimo mechanizmai realybėje dažnai nesustabdo sukčių. Jo teigimu, tai ypač matyti iš atvejų, kai, nepaisant pranešimų, dalis reklamų lieka aktyvios.

    Viceministras pabrėžė, kad iš platformų tikimasi vieno dalyko – laikytis nacionalinių ir Europos Sąjungos teisės aktų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Skaitmeninių paslaugų aktą platformoms numatytos pareigos teikti institucijoms informaciją apie rizikas, reklamos veikimą ir taikomas priemones.

    UOKiK: nustatyta daug neatitikimų

    Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnyba UOKiK pranešė atlikusi aiškinamąjį tyrimą ir nustačiusi daug pažeidimų požymių. Pasak tarnybos atstovės Katarzyna Araczewska, problemos susijusios tiek su pranešimų apie galimai neteisėtą turinį nagrinėjimu, tiek su reklamos skaidrumu ir rizikų mažinimu.

    UOKiK akcentavo, kad dalis Skaitmeninių paslaugų akto nuostatų Lenkijoje dar nėra pilnai perkelta į nacionalinę teisę, tačiau tarnyba rėmėsi jau galiojančiais įgaliojimais ir surinktą medžiagą perdavė Europos Komisijai. Tarnyba taip pat nurodė turinti teisę reikalauti iš įmonės informacijos, o jos nepateikimas gali užtraukti sankcijas.

    Skaičiai ir politinis spaudimas didėja

    Posėdyje aptarta ir nevyriausybinio sektoriaus analizė, kurioje keliamas klausimas, kokią dalį reklamos rinkos galėjo sudaryti apgaulingi skelbimai. Viešojoje erdvėje minėta, kad sukčiavimo reklamos galėjo generuoti reikšmingas pajamas, o tokios prielaidos didina spaudimą platformoms skaidrinti reklamos ekosistemą ir greičiau šalinti pavojingą turinį.

    Diskusijose taip pat skambėjo raginimai aktyviau taikyti Skaitmeninių paslaugų akto mechanizmus, įskaitant rizikų vertinimą, reklamos skaidrumo reikalavimus ir sankcijas už sisteminius pažeidimus. Lenkijos valdžia teigia toliau sieksianti, kad Europos Komisija spartintų tyrimus ir užtikrintų, jog baudos platformoms taptų realia atgrasymo priemone.

    Tuo metu „Meta“ pozicija išlieka gynybinė: bendrovė viešai tikina, kad diegia priemones kovai su apgavystėmis, tačiau kritikai sako matantys spragų tarp deklaruojamų veiksmų ir realių rezultatų. Situacija rodo, kad kova su sukčiavimo reklama Europoje vis labiau persikelia į reguliavimo ir atsakomybės lygmenį.

  • „FM Logistic“ perima vokiečių „Schäflein“: ką šis sandoris reiškia Lenkijos logistikos rinkai

    Prancūzijos logistikos grupė „FM Logistic“ patvirtino įsigijusi kontrolinį Vokietijos logistikos grupės Schäflein akcijų paketą. Sandoris aktualus ir Lenkijai, nes abi įmonės veikia šioje rinkoje ir aptarnauja tarptautinius klientų srautus.

    Įsigijimas galutinai užbaigtas 2026 metų rugpjūčio 31 dieną, kai buvo įvykdytos visos privalomos reguliavimo sąlygos. Tarp jų buvo ir Vokietijos Federalinės kartelių tarnybos sprendimas, įregistruotas 2026 metų birželio 19 dieną.

    Integracija trimis kryptimis

    Bendrovės teigia, kad tai svarbus žingsnis integruojant dvi šeimos valdomas logistikos grupes. „FM Logistic“ taip įžengia į Vokietijos rinką, laikomą viena stipriausių Europoje pagal logistikos apimtis, infrastruktūrą ir pramonės klientų koncentraciją.

    Schäflein valdo daugiau nei 35 logistikos objektų tinklą Vokietijoje, Austrijoje ir Lenkijoje. Todėl tikimasi, kad susijungus bus greičiau kuriama bendra pasiūla Vokietijos klientams, sujungiant „FM Logistic“ tarptautinę patirtį ir Schäflein operacinį tinklą.

    Kita numatyta kryptis – Europos transporto koridorių stiprinimas, palaipsniui įtraukiant „FM Logistic“ tarptautinius krovinių srautus į Schäflein dalinių krovinių tinklą. Praktikoje tai gali reikšti didesnius konsolidavimo srautus ir daugiau reguliarumo tarp Vokietijos, Lenkijos bei kitų regiono centrų.

    Technologijos ir automatizacija regione

    Trečiasis integracijos ramstis – Schäflein technologinių sprendimų diegimas visoje grupėje. Didžiausias dėmesys numatomas automatizavimo sprendimams, kuriuos plėtoja LOCIT, ir uždaro ciklo konteinerių sistemai „SprintBOX“.

    Įmonės akcentuoja, kad technologijų perkėlimas numatomas ne tik Vokietijoje, bet ir „FM Logistic“ tinkle Prancūzijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Tai svarbu regiono rinkoms, nes automatizacija ir pakartotinai naudojamos taros sprendimai tampa vienais pagrindinių kaštų ir tvarumo valdymo įrankių logistikoje.

    „Sandorio užbaigimas reiškia, kad esame pasirengę naudoti bendrus išteklius ir kompetencijas, kad klientams suteiktume apčiuopiamos verslo ir technologinės naudos“, – sakė „FM Logistic“ vadovas Jean-Christophe Machet.

    Schäflein tinklo plėtra taip pat numatoma Vokietijoje, įtraukiant naujus logistinius centrus Rūro regione ir Leipcigo apylinkėse. Tokie mazgai gali turėti reikšmės ir Lenkijos rinkai, nes didina pasirinkimą maršrutams tarp Vokietijos gamybos regionų ir Lenkijos sandėliavimo bei paskirstymo centrų.

    „FM Logistic“ grupė nurodo turinti apie 27 500 darbuotojų ir valdanti apie 4 000 000 kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Didesnis mastas kartu su Schäflein tinklu gali sustiprinti konkurenciją dėl pramonės klientų, ypač ten, kur svarbus greitas pristatymas, dalinių krovinių sprendimai ir automatizuotos sandėliavimo operacijos.

  • „Unimot“ vadovas: viršpelnių mokestis turi taikyti naftos perdirbėjams, ne importuotojams – maržos rekordinės

    Didžiausio Lenkijos nepriklausomo degalų importuotojo „Unimot“ vadovas Adamas Sikorskis kritikuoja svarstomą viršpelnių mokestį degalų sektoriui. Jo teigimu, apmokestinimas turėtų būti nukreiptas į naftos perdirbimo gamyklas, o ne į importuotojus, kurių pelningumas šiuo metu esą minimalus.

    Diskusijos vyksta Lenkijos Seimui svarstant finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio pateiktą įstatymo projektą dėl papildomo apmokestinimo, kai sektoriuje uždirbami „pertekliniai“ pelnai. Verslo atstovai pabrėžia, kad sprendimas gali turėti tiesioginę įtaką degalų kainodarai ir tiekimo grandinei.

    „Unimot“ vadovas viešai argumentuoja, kad importuojamo dyzelino marža esą tesiekia kelis grašius už litrą, todėl papildomi mokesčiai labiausiai smogtų įmonėms, kurios neuždirba didelių antkainių. Tuo metu didesnė pridėtinė vertė, pasak jo, susidaro perdirbimo grandyje.

    „Dyzelino perdirbimo marža nuo 2026 metų vasario išaugo maždaug šešis kartus – nuo maždaug 9 eurų už barelį iki apie 53 eurų rugsėjį“, – sakė Adamas Sikorskis.

    Jis taip pat teigė, kad esant maždaug 2,1 euro kainai už litrą degalinėse, perdirbimo marža sudarytų apie 0,40 euro, kai importuotojo marža vos priartėja prie 0,01 euro. Tokie skaičiai, pasak vadovo, rodo, kurioje grandyje susikaupia didžiausia „viršpelnių“ dalis.

    Lygiagrečiai Lenkijoje aptariamos ir kitos priemonės, kurios galėtų paveikti degalų kainas: prezidento kanceliarijos siūlymai laikinai taikyti nulinį PVM tarifą degalams, riboti didžiųjų degalų koncernų maržas bei suteikti finansų ministrui daugiau lankstumo mažinti akcizų tarifus. Tokios priemonės paprastai pristatomos kaip greitas būdas amortizuoti kainų šuolius vartotojams.

    Vis dėlto politinis kalendorius gali sulėtinti sprendimų priėmimą: dalis iniciatyvų gali būti svarstomos tik kitame Seimo posėdyje. Rinkai tai reiškia tęstinį neapibrėžtumą, o degalų įmonėms – riziką planuojant importo apimtis ir kainodaros strategiją artimiausioms savaitėms.

  • Lenkijos „APS Energia“ nuostolį pavertė pelnu: rekordinių užsakymų banga ir plėtra Ukrainoje

    Lenkijos elektroenergetikos įrangos gamintoja „APS Energia“ 2026 metais pirmąjį pusmetį baigė pelningai – įmonė nuostolį pakeitė beveik 1 600 000 eurų grynuoju pelnu. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu bendrovė fiksavo apie 32 000 eurų nuostolį, o pajamos išliko stabilios – apie 9 100 000 eurų.

    Pelningumo šuolį lydėjo ryškus veiklos rezultatų augimas: EBIT viršijo 700 000 eurų ir buvo daugiau nei du su puse karto didesnis nei prieš metus. EBITDA marža pakilo iki 10,4 proc., kai 2025 metais pirmąjį pusmetį siekė 6,5 proc., todėl bendrovė kalba apie nuosekliai gerėjančią veiklos grąžą.

    Rekordinis užsakymų portfelis

    2026 metais pirmojo pusmečio pabaigoje „APS Energia“ užsakymų portfelis viršijo 26 500 000 eurų ir tapo didžiausias įmonės istorijoje. Bendrovė pabrėžia, kad stipriausias srautas ateina iš traukos ir transporto segmentų, kur projektai apima ne tik einamuosius, bet ir ateinančius metus.

    Didelis užsakymų skaičius įmonei reiškia ir praktinius sprendimus: „APS Energia“ planuoja didinti gamybinius pajėgumus, įskaitant gamyklos Stanislave Pervsime plėtrą traukos ir transporto poreikiams. Taip pat numatomas gamybinės bazės Vilčkovicuose Gurniuose vystymas, siejant ją su gynybos sektoriaus užsakymais.

    „Į antrąją metų pusę įžengėme su rekordiniu užsakymų portfeliu, kuris suteikia tvirtą pagrindą optimistiškai vertinti artimiausius mėnesius“, – sakė „APS Energia“ vadovas Piotras Ševčykas.

    Naujos kryptys: centrinė Azija ir Ukraina

    „APS Energia“ skelbia siekianti augti ne tik tradiciniuose segmentuose, bet ir naujose srityse, tokiose kaip civilinė aviacija ar duomenų centrai, kur svarbūs nepertraukiamo ir garantuoto elektros tiekimo sprendimai. Įmonė taip pat signalizuoja apie lūkesčius gauti didesnių užsakymų energetikos sektoriuje Centrinėje Azijoje bei projektų, susijusių su atsinaujinančia energetika Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.

    Vienu svarbiausių 2026 metų pirmojo pusmečio įvykių įvardijama strateginė partnerystė su Uzbekistano valstybės valdoma kasybos ir metalurgijos įmone Almalyk Mining and Metallurgical Complex JSC. Planuojama steigti bendrą įmonę Uzbekistane su vietine gamybine ir biuro infrastruktūra, orientuotą į garantuoto maitinimo sistemų ir energetinių sprendimų diegimą pramonei.

    Bendrovė skaičiuoja, kad šis projektas ateityje galėtų generuoti dešimčių milijonų eurų dydžio metines pajamas, nors konkrečių prognozių laikotarpiui ir pelningumui kol kas nepateikia. Tuo pat metu įmonė plečia ryšius Ukrainoje – pradėta partnerystė su Ukrainos bendrove „Zgraia“ (Swarm Industries) kuriant dronų sistemų gamybos projektą gynybos sektoriui.

    Skelbiama, kad „APS Energia“ įsigijo daugiau nei 20 proc. Ukrainos partnerio akcijų, o Lenkijoje planuojama steigti dukterinę bendrovę, kurioje mažumos paketą turėtų Ukrainos pusė. Gamyba būtų vykdoma pasitelkiant „APS Energia“ infrastruktūrą Vilčkovicuose Gurniuose, o vėliau tikimasi plėsti pasiūlą kritinės infrastruktūros ir NATO rinkoms.

    Be plėtros planų, „APS Energia“ tęsia grupės struktūros supaprastinimą: per pirmąjį pusmetį parduota 100 proc. dukterinės bendrovės ENAP akcijų. Įmonė teigia, kad tai dalis krypties koncentruoti resursus į pagrindinę veiklą ir didžiausią potencialą turinčius segmentus.

  • Lenkija startuoja kritinių žaliavų paiešką: nauji telkiniai gali slypėti ir kasybos atliekose

    Lenkija pradeda įgyvendinti nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuri siejama su Europos Sąjungos siekiu mažinti priklausomybę nuo importo. Pagrindiniu vykdytoju paskirtas Valstybinis geologijos institutas – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, telksiantis ir universitetų bei mokslinių centrų kompetencijas.

    Europos Sąjunga kritinėmis laiko žaliavas, būtinas pramonei ir energetikos pertvarkai, tačiau jų tiekimas laikomas rizikingu. Lenkijoje iš ES kritinių žaliavų sąrašo šiuo metu išgaunamos keturios: varis, koksinė anglis, lauko špatas ir helis, tačiau, geologų vertinimu, potencialas gali būti didesnis.

    Kur ieškos papildomų išteklių?

    Paieška neapsiribos vien gręžiniais: numatyti paviršiniai geologiniai tyrimai, mėginių ėmimas iš atodangų, geofiziniai matavimai ir tikslingi gręžiniai, kai reikės patikslinti struktūrą. Taip pat bus tikrinami anksčiau fiksuoti pavieniai mineralų pasireiškimai, kad būtų galima įvertinti, ar jie kartojasi didesniame plote ir ar koncentracijos galėtų būti ekonomiškai reikšmingos.

    Ypatingas dėmesys skiriamas polimetaliniams vario telkiniams, kuriuose gali būti lydinčių elementų, įskaitant retųjų žemių elementus. Praktikoje tai reikštų papildomus tyrimus ir daug didesnį mėginių skaičių, kad ankstesni signalai būtų patvirtinti ne pavieniais radiniais, o statistiškai patikima baze.

    Hauldos ir šlakai gali tapti išteklių šaltiniu

    Viena svarbiausių kryptių – kasybos ir perdirbimo atliekų vertinimas. Tyrėjai planuoja analizuoti kasybos hauldas, perdirbimo likučius, metalurgijos šlakus bei istorinių lydyklų atliekas, kuriose anksčiau būdavo atskiriamas tik vienas metalas, o kiti elementai likdavo sąvartose.

    Tokie objektai gali būti vertingi ne dėl vieno konkretaus mineralo, o dėl plataus spektrą sudarančių elementų, kurių technologinė reikšmė išaugo per pastaruosius dešimtmečius. Vis dėlto lemiamas kriterijus bus ne tik buvimas, bet ir kiekiai, išgavimo technologinis sudėtingumas bei ekonominis pagrįstumas.

    Didžiausias iššūkis – visuomenės pritarimas

    Programa numatyta iki 2031 metų: per šį laikotarpį turi būti parengta ataskaita, kurioje bus įvardyta, kas patvirtinta, kas atmesta ir kur reikėtų papildomų darbų. Geologai pabrėžia, kad jų užduotis – nustatyti telkinių ribas, apskaičiuoti išteklius ir įvertinti kokybinius rodiklius, tačiau leidimų gavybai lygio dokumentacija jau būtų verslo atsakomybė.

    Didžiausia praktinė kliūtis, pasak programos rengėjų, gali būti ne techninė, o socialinė: naujų telkinių paieškai ir galimai gavybai reikės vietos bendruomenių pritarimo. Regionuose, turinčiuose ilgą pramonės istoriją, žmonių patirtys dviprasmiškos: darbo vietos ir pajamos konkuruoja su aplinkos taršos ir triukšmo baimėmis.

    „Didžiausia kliūtis bus visuomenės pritarimas – reikės kalbėtis su vietos bendruomenėmis ir paaiškinti, ką reiškia jų sprendimas“, – sakė programos atstovai.

    Preliminariai perspektyviausiais laikomi regionai, kuriuose istoriškai buvo stipriausi kasybos centrai: Žemutinė Silezija, Aukštutinė Silezija, Liublino aukštuma ir Šventojo Kryžiaus vaivadija. Būtent ten sukaupta daugiausia duomenų apie ankstesnę gavybą, o atliekų objektai jau yra inventorizuoti ir įvertinti jų apimtys.

  • Erdoganas ieško kelio į dar vieną kadenciją: ankstesni rinkimai ir kova dėl balsų parlamente

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas signalizuoja, kad 2028 metais sieks likti poste dar vienai kadencijai, nors dabartinė konstitucinė tvarka tam numato ribojimus. Viena aptarinėjamų išeičių – rinkimus surengti anksčiau, kad formaliai jie vyktų nepasibaigus penkerių metų kadencijai.

    Pagal Turkijos konstitucijoje įtvirtintą kadencijų skaičiavimo logiką po dabartinės kadencijos pabaigos 2028 metais Erdoganas nebeturėtų teisės kandidatuoti. Prezidento pareigas jis eina nuo 2014 metų, o po 2017 metų konstitucinės reformos šalis perėjo prie sustiprinto prezidentinio valdymo modelio.

    Ankstesni rinkimai kaip sprendimas?

    Turkijos viešojoje erdvėje svarstoma, kad rinkimai galėtų būti paskelbti maždaug mėnesiu anksčiau, taip atveriant galimybę Erdogano kandidatūrai. Tam būtinas parlamento sprendimas ir kvalifikuota politinė parama, todėl pagrindinis klausimas – ar valdantieji pajėgs surinkti reikiamą balsų skaičių.

    „Ankstesnių rinkimų paskelbimui reikėtų parlamento sprendimo, kuriam būtina mažiausiai 360 iš 600 deputatų parama“, – sakė Turkijos prezidento vyriausiasis teisinis patarėjas Mehmetas Ucumas.

    Valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) su sąjungininkais, viešai skelbiamais duomenimis, turi apie 326 mandatų bloką. Tai reikštų, kad planui įgyvendinti reikėtų įtikinti dar kelias dešimtis opozicijos ar nepriklausomų parlamentarų, o tai didina politinių derybų kainą.

    Opozicijos lyderių spaudimas

    Kartu su diskusijomis dėl rinkimų laiko Turkijoje daug dėmesio sulaukė Stambulo mero Ekremo Imamoglu bylos. Jis buvo laikomas vienu realiausių opozicijos kandidatų, galinčių mesti iššūkį Erdoganui nacionaliniu mastu.

    Imamoglu buvo pareikšti kaltinimai korupcija ir piktnaudžiavimu, o vėliau teismas jį nuteisė už valstybės tarnautojo įžeidimą, skirdamas 25 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Papildoma sankcija – draudimas dalyvauti politinėje veikloje ir eiti valstybines pareigas – faktiškai pašalina jį iš rinkimų kovos, jei sprendimas įsigalios galutinai.

    Analitikai pabrėžia, kad Turkijos vidaus politika pastaraisiais metais tampa vis labiau priklausoma nuo teisinių ir institucinių sprendimų, turinčių tiesioginę įtaką rinkimų konkurencijai. 2028 metų kampanija, panašu, bus sprendžiama ne tik balsadėžėse, bet ir parlamento ar teismų salėse.

  • Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    Macklemore skiria 870 000 eurų palestiniečių paramai ir viešai kviečia milijardierių Robertą Kraftą prisidėti

    JAV reperis Macklemore paskelbė visą savo grynąjį honorarą iš Edo Sheerano turo skiriantis organizacijoms, padedančioms palestiniečiams. Pasak atlikėjo, bendra suma siekia apie 870 000 eurų, o parama keliaus kelioms nevyriausybinėms organizacijoms.

    Šis pareiškimas nuskambėjo po to, kai Macklemore buvo pašalintas iš turo dalies pasirodymų. Viešojoje erdvėje tai siejama su scenoje išsakytais pro palestinietiškais šūkiais, o sprendimas kai kuriose vietose buvo aiškinamas siekiu neplatinti neapykantos kalbos.

    „Aš paaukosiu visus 1 milijono dolerių grynųjų pajamų iš Edo Sheerano turo organizacijoms, kurios tiesiogiai remia palestiniečius, ir kviečiu Robertą Kraftą paaukoti tiek pat. Dėl ko nesutartume, dėl vieno galime sutarti: palestiniečių gyvybes reikia saugoti“, – sakė Macklemore.

    Atlikėjas nurodė, kad lėšas ketina skirti kelioms humanitarinės pagalbos iniciatyvoms, tarp jų medicinos pagalbą ir vaikų paramą teikiančioms organizacijoms. Humanitarinė pagalba Gazos Ruože ir aplinkiniuose regionuose išlieka viena jautriausių temų, o paramos skaidrumas ir gavėjų atranka pastaraisiais metais vis dažniau tampa viešų diskusijų objektu.

    Konfliktas ir jo vertinimai vis dažniau persikelia į pramogų industriją, kur sprendimai dėl pasirodymų vietų, renginių partnerių ir atlikėjų pareiškimų daro tiesioginę įtaką turams. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad koncertų organizatoriai ir arenų valdytojai aktyviau vertina reputacinę riziką, o menininkai tuo pat metu viešai gina teisę kalbėti politinėmis ir humanitarinėmis temomis.

    Milijardierius Robertas Kraftas, siejamas su JAV sporto ir labdaros projektais, sureagavo pranešdamas apie atskirą įsipareigojimą skirti paramą humanitarinei pagalbai regione. Vis dėlto jo pareiškime nebuvo aiškiai įvardyta, kokioms konkrečioms organizacijoms ar iniciatyvoms bus pervedami pinigai, todėl viešojoje erdvėje kilo papildomų klausimų dėl lėšų paskirstymo.

    Edo Sheerano komanda savo ruožtu akcentavo, kad sprendimai dėl apšildančių atlikėjų dalyvavimo esą priklauso nuo promotorių ir sutartinių įsipareigojimų. Pats atlikėjas anksčiau yra sakęs, kad konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos jam kelia sukrėtimą, tačiau jis esą nėra linkęs visų savo pozicijų nuolat komentuoti viešai.

    Situacija įgavo pagreitį ir dėl kitų muzikantų reakcijų: dalis atlikėjų paskelbė atsisakantys dalyvauti turo programoje, argumentuodami solidarumu su pašalintu reperiu ir nepritarimu, jų manymu, vykdomam nutildymui. Tai rodo, kad kultūros lauke vis dažniau susiduria dvi jėgos: komerciniai renginių interesai ir menininkų siekis kalbėti apie žmogaus teises bei humanitarines krizes.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos tampa precedentu visai industrijai: auditorijos tikisi aiškumo, o organizatoriai siekia kontroliuoti rizikas, susijusias su politizuotais pareiškimais. Kartu tai primena, kad labdaros sumos, net ir įspūdingos, neužkerta kelio ginčams dėl to, kas turi teisę nustatyti ribas scenai, o kas – viešajai nuomonei.