CP v2

Blog

  • Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    Kanados posūkis į Europą: kas gali išlošti iš „asocijuotos narystės“ idėjos?

    JAV ir Kanados prekybos įtampa vis labiau stumia Otavą ieškoti tvirtesnių ryšių su Europos Sąjunga, o tai jau atveria apčiuopiamų galimybių Europos gynybos, aviacijos ir pramonės technologijų įmonėms. Politinis signalas buvo aiškus Strasbūre, kur Kanados ministras pirmininkas Markas Carney sulaukė išskirtinai šilto Europos Parlamento priėmimo.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį gestą pavertė platesnės darbotvarkės dalimi ir viešai pasiūlė Kanadą matyti naujame formate šalia ES. Idėja pristatyta kaip ilgalaikė strateginė kryptis, apimanti gynybą, energetiką, technologijas, kritines žaliavas ir Arktį.

    „Norėčiau dirbti su jumis, kad Kanada taptų pirmąja ES asocijuota nare“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką reikštų asocijuota narystė?

    ES sutartyse nėra aiškiai apibrėžtos asocijuotos narystės kategorijos, todėl toks modelis šiuo metu neturi paruošto teisinio šablono. Praktikoje tai reikštų sudėtingas derybas su valstybėmis narėmis ir naujų mechanizmų kūrimą, o kol kas tai labiau politinė žinutė nei parengtas planas.

    Be to, ne visos ES valstybės iki šiol yra pilnai ratifikavusios ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą CETA. Tuo pat metu M. Carney yra pabrėžęs, kad Kanada nesiekia pilnateisės narystės ES, o nori unikalaus aljanso, kuris būtų platesnis nei įprastas laisvosios prekybos susitarimas.

    Prekyba jau auga, o aviacijoje – šuolis

    Komerciniai ryšiai tarp ES ir Kanados ir taip turi pagreitį: pagal ES Tarybos skelbiamus duomenis, prekių ir paslaugų prekyba nuo 2016 metų išaugo daugiau nei 81 proc. ir 2025 metais pasiekė kiek daugiau nei 130 mlrd. eurų. Vien ES prekių eksportas į Kanadą sudarė 48,9 mlrd. eurų, paslaugų eksportas dar pridėjo 29,4 mlrd. eurų.

    Europos eksportą į Kanadą daugiausia sudaro mašinos, chemijos produktai, vaistai ir transporto įranga. Išskirtinai išsiskyrė aviacijos segmentas: varomųjų orlaivių pardavimai augo nuo 449 mln. eurų 2022 metais iki 1,2 mlrd. eurų pernai, rodydami, kad būtent čia užsakymų dinamika gali būti jautriausia politiniams pokyčiams.

    Gynyboje ryškėja Europos įmonės

    Gynybos sektorius pateikia aiškiausių ženklų, kad Kanada nori mažinti priklausomybę nuo tradicinių JAV tiekėjų. Liepos mėnesį Otava kaip pageidaujamą tiekėją iki 12 naujų povandeninių laivų programai pasirinko Vokietijos TKMS AG & Co. KGaA, o tai europiečius iškelia į vienos didžiausių Kanados karinių įsigijimų programų centrą.

    Švedijos „Saab“ taip pat sustiprino pozicijas: Kanada pasirinko šią bendrovę kaip prioritetinę tiekėją šešiems „GlobalEye“ žvalgybos orlaiviams. Sprendimas reikšmingas ir tuo, kad platforma siejama su Kanados „Bombardier“ gaminamais verslo klasės lėktuvais, o „Saab“ siūlo didelę darbų dalį atlikti Kanadoje, derinant europietiškas jutiklių ir misijų sistemas su kanadietiška gamyba.

    Papildomą impulsą gali suteikti ir tai, kad Kanada birželio mėnesį tapo pirmąja ne Europos valstybe, įtraukta į ES SAFE gynybos programos pirkimų ekosistemą. Tai palengvina bendras tiekimo grandines, kai Kanados gamintojai ir Europos gynybos grupės gali planuoti partnerystes ne vien eksporto, bet ir bendros gamybos principu.

    „Airbus“, „Siemens“ ir geležinkelių ambicijos

    Galimybės neapsiriboja gynyba. „Air Canada“ pateikė tvirtą užsakymą „Airbus“ aštuoniems A350-1000 orlaiviams, o Kanados vyriausybė sudarė sutartį su „Airbus“ dėl keturių naujų A330 tankerių ir penkių konversijų, kurios yra maždaug 2,2 mlrd. eurų programos dalis; papildomai skirta apie 930 mln. eurų laivyno eksploatacijai užtikrinti.

    Vokietijos „Siemens“ paskelbė investuosianti apie 97 mln. eurų per penkerius metus į Kanadoje kuriamą tyrimų centrą, orientuotą į DI sprendimus baterijų gamyboje. Tuo metu Prancūzijos „Keolis“, „Systra“ ir „SNCF Voyageurs“ dalyvauja „Cadence“ konsorciume, atrinktame vystyti „Alto“ greitojo geležinkelio projektą tarp Toronto ir Kvebeko; Kanada šio projekto vystymo etapui numatė apie 2,4 mlrd. eurų.

    Kritinės žaliavos ir kaina už gilesnę prieigą

    Kita potencialiai strateginė kryptis – kritinės žaliavos, tokios kaip nikelis, litis ir varis, kurių Kanada turi reikšmingų išteklių. Europai tai svarbu siekiant mažinti priklausomybę nuo riboto tiekėjų rato, o Kanadai – pritraukti investicijų į perdirbimą, didinti pridėtinę vertę ir diversifikuoti eksporto kryptis už JAV ribų.

    Kovo mėnesį Europos investicijų bankas ir Kanados vyriausybė pasirašė ketinimų protokolą dėl galimo finansavimo kritinių mineralų projektams, nors konkrečių įsipareigojimų dar nėra. Jei iniciatyva virstų realiais instrumentais, tai galėtų atverti rinką Europos bendrovėms, dirbančioms kasybos technologijų, perdirbimo, perdirbimo atliekų ir baterijų gamybos grandinėse.

    CETA iki 2024 metų panaikino 99 proc. muitų tarifų eilučių, todėl naujo formato pridėtinė vertė greičiausiai slypėtų ne muituose, o viešuosiuose pirkimuose, investicijų apsaugoje, skaitmeninėje prekyboje, profesiniame mobilume ir standartų tarpusavio pripažinime. Vis dėlto gilesnė prieiga paprastai reiškia ir didesnį taisyklių suderinimą, o tai gali tapti derybų kaina jautriuose sektoriuose.

    Ar Europa gali pakeisti JAV?

    JAV išlieka didžiausias Kanados partneris: 2025 metais į JAV keliavo 71,7 proc. Kanados prekių eksporto, o ES dalis Kanados prekių prekyboje sudarė 8,7 proc. Tai reiškia, kad greitas „ekonominis skyrybų“ scenarijus mažai realus, nes tarp Kanados ir JAV sukurta gili infrastruktūra ir tiekimo grandinės.

    Labiau tikėtinas laipsniškas investicijų ir vyriausybinių užsakymų persiskirstymas, kai pirmiausia juda sritys, kur tiekėjus pasirenka valstybė, pavyzdžiui, gynyba ar geležinkeliai. Ilgesnėje perspektyvoje prisijungti gali kritinės žaliavos, baterijų technologijos ir energetikos infrastruktūra, ypač jei finansavimo priemonės ir pramoniniai aljansai įgaus pagreitį.

    Europos bendrovėms svarbiausia gali būti ne vien eksportuoti, o įsitvirtinti vietoje, kurti gamybą, partnerystes ir darbo vietas Kanadoje. Būtent toks modelis, kaip rodo pastarieji sprendimai aviacijoje ir gynyboje, tampa pagrindine Kanados posūkio į Europą ekonomine logika.

  • Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Fed pakėlus palūkanas, Europos biržos sužaliavo: doleris stiprėja, įtampa dėl infliacijos

    Europos akcijų biržos ketvirtadienio rytą startavo kilimu, nors Volstrite prieš tai vyravo kritimas po JAV Federalinio rezervų banko sprendimo pirmą kartą per daugiau nei trejus metus padidinti bazines palūkanų normas. Investuotojai regione signalus priėmė palyginti ramiai, tačiau rinkų dėmesys greitai persimetė į valiutas ir obligacijų pajamingumus.

    Platesni Europos indeksai „Euro Stoxx 50“ ir „Stoxx 600“ sesijos pradžioje kilo daugiau nei 0,6 proc. Pagrindiniai indeksai Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje taip pat judėjo į viršų, o Londono „FTSE 100“ išsiskyrė didesniu, daugiau nei 1 proc. šuoliu.

    Prancūzijos rinkoje stipriau brango pramonės ir automobilių gamintojų akcijos: „Renault“ kilo daugiau nei 2 proc., „Stellantis“ – apie 1,6 proc., „Schneider Electric“ – apie 1,3 proc. Tuo pat metu technologijų sektoriuje fiksuotas išsiskiriantis spaudimas, pavyzdžiui, „Dassault Systèmes“ akcijos smuko apie 2,4 proc.

    Toks Europos optimizmas pasirodė po labiau nervingos dienos JAV: „Dow Jones“ indeksas trečiadienį krito apie 1,2 proc., „S&P 500“ – apie 0,4 proc., o „Nasdaq“ beveik nekito. Azijoje naktį vyravo mišrios nuotaikos: Tokijo „Nikkei 225“ kilo apie 0,2 proc., Seulo „Kospi“ – apie 0,9 proc., tačiau Honkongo „Hang Seng“ traukėsi apie 0,7 proc., o Šanchajaus indeksas – apie 0,4 proc.

    Rinkoms svarbiausia – doleris ir pajamingumai

    Didesni judesiai išryškėjo valiutų ir skolos vertybinių popierių rinkose. JAV doleris pakilo į aukščiausią lygį per maždaug septynias savaites, o šį šuolį sustiprino po sprendimo pašokę trumpesnio laikotarpio JAV iždo obligacijų pajamingumai.

    Euras ryte buvo silpnesnis, jo kursas JAV dolerio atžvilgiu krito apie 0,5 proc. iki maždaug 1,146. Praktikoje stipresnis doleris gali palengvinti Europos eksportuotojų konkurencingumą JAV rinkoje, tačiau kartu brangina doleriais įkainojamas žaliavas, ypač energijos išteklius.

    Obligacijų rinkoje dvejų metų JAV iždo obligacijų pajamingumas, laikomas jautriausiu palūkanų lūkesčiams, pakilo maždaug iki 4,72 proc. nuo apie 4,67 proc. prieš sprendimą ir laikėsi netoli šio lygio. Dešimties metų pajamingumas sukosi ties maždaug 5 proc. riba, atspindėdamas ir energijos kainų rizikas, ir investuotojų nerimą dėl JAV fiskalinės padėties.

    Ko tikisi investuotojai toliau?

    Rinkos dalyviai vis dažniau vertina, kad palūkanų didinimo ciklas gali nesibaigti vienu sprendimu. Pagal išvestinių priemonių kainodarą investuotojai pilnai įskaičiuoja dar vieną palūkanų kėlimą iki gruodžio, o galimybę, kad tai įvyks jau spalį, vertina maždaug kaip 50 proc.

    Vienu iš svarbių artimiausių impulsų Europai turėjo tapti Anglijos banko posėdis, kur tikėtasi palūkanų normų palikimo tame pačiame lygyje. Tuo metu Japonijos banko sprendimo investuotojai laukė penktadienį, o rinkose sklandė lūkesčiai, kad Japonija gali imtis griežtesnės politikos žingsnių.

    Analitikai pabrėžia, kad geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir energijos kainų jautrumas išlieka viena didžiausių rizikų infliacijos trajektorijai, todėl centriniai bankai gali būti priversti ilgiau išlaikyti griežtesnę pinigų politiką. Tokia aplinka ypač svarbi euro zonos įmonėms, kurių kaštai priklauso nuo importuojamų žaliavų, o finansavimo sąnaudos – nuo obligacijų pajamingumų.

  • Anglijos bankas paliko 3,75 proc., bet balsavimas skilo: infliacija kyla, kas toliau?

    Anglijos bankas paliko 3,75 proc., bet balsavimas skilo: infliacija kyla, kas toliau?

    Anglijos bankas rugsėjo 17 dieną pagrindinių palūkanų normų nepakeitė ir paliko jas 3,75 proc., tačiau sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai. Monetarinės politikos komitete šeši nariai balsavo už palikimą, trys siūlė didinti normą iki 4 proc., taip išryškindami didėjančią įtampą dėl infliacijos krypties.

    Naujausias sprendimas priimtas tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje infliacija pasiekė penkių mėnesių aukštumas ir, banko vertinimu, artimiausiais ketvirčiais dar gali kilti. Pagrindiniu veiksniu įvardijamas energijos kainų šuolis ir didesnis jų nepastovumas, kuris po Irano karo vėl smarkiau veikia tiek vartotojų išlaidas, tiek verslų sąnaudas.

    Energetikos šokas vėl kelia kainas

    Anglijos bankas pažymėjo, kad nuo ankstesnio posėdžio pabrango tiek žaliavinė nafta, tiek rafinuoti energijos produktai, o kainų svyravimai išliko dideli. Tai didina riziką, kad brangi energija persiduos į platesnį kainų krepšelį, ypač per transporto, šildymo ir gamybos kaštus.

    Kartu bankas atkreipė dėmesį į vadinamuosius antrinius efektus, kai kainų šokas ima kelti atlyginimų ir kitų paslaugų kainų spiralę. Kol kas, pasak komiteto, reikšmingų tokių efektų požymių nedaug, tačiau rizika didėja, jei aukštos energijos kainos užsitęs arba taps dar labiau nepastovios.

    Kodėl komitetas pasidalijo?

    Trys nariai, balsavę už palūkanų didinimą, iš esmės signalizavo, kad dabartinis infliacijos pagyvėjimas gali būti ne laikinas. Jų logika paprasta: kuo ilgiau infliacija laikosi virš tikslo, tuo sunkiau ją vėliau suvaldyti be didesnio ekonomikos atšaldymo.

    Dauguma, pasirinkusi palaukti, rėmėsi argumentu, kad ankstesni palūkanų didinimai dar pilnai nepersidavė į ekonomiką. Didesnės paskolų įmokos ir brangesnis finansavimas verslui paprastai veikia su vėlavimu, todėl, banko manymu, infliacija laikui bėgant turėtų slopti, jei neatsiras naujų stiprių kainų sukrėtimų.

    Jungtinė Karalystė išsiskyrė centrinių bankų fone

    Sprendimas palikti palūkanas 3,75 proc. išsiskyrė platesniame kontekste, nes pastarosiomis dienomis palūkanas didino kiti pagrindiniai centriniai bankai. JAV Federalinis rezervų bankas pakėlė bazines palūkanas iki 3,75–4 proc. intervalo, o Europos Centrinis Bankas padidino indėlių palūkanų normą iki 2,5 proc.

    Rinkoms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą dėl svaro kurso ir obligacijų pajamingumų krypties, nes palūkanų skirtumai tarp regionų dažnai veikia kapitalo srautus. Be to, investuotojai itin jautriai reaguoja į užuominas, ar Anglijos bankas dar šiemet gali grįžti prie griežtinimo, jei infliacija išliks aukšta.

    „Infliacija, tikėtina, dar kils artimiausiais ketvirčiais“, – teigiama Anglijos banko Monetarinės politikos komiteto pareiškime.

    Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į darbo rinkos rodiklius, atlyginimų augimą ir tai, ar energijos kainų šokas persiduos į paslaugų sektorių. Būtent šie duomenys, kaip įprasta, nulems, ar 3,75 proc. palūkanos taps laikina pauze, ar nauju ilgesnio stabilumo etapu.

  • Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka Saudo Arabijos naftotiekiui kelia kainas: Europa ruošia skubų planą dyzeliui

    Ataka prieš naftotiekį

    Europos lyderiai skubiai ieško priemonių sušvelninti galimą dyzelino brangimą, kai Saudo Arabijoje buvo atakuotas Rytų–Vakarų naftotiekis. Ši trasa laikoma alternatyva maršrutams per Hormūzo sąsiaurį, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda pasaulinėms kainoms.

    Remiantis rinkos analitikų vertinimais, užsitęsus trikdžiams rizikuotų dalis pasaulinės naftos eksporto apimčių, o tai didintų spaudimą degalų kainoms Europoje. „Brent“ rūšies nafta pastarosiomis dienomis brango dėl padidėjusios tiekimo rizikos ir neapibrėžtumo regione.

    Kas labiausiai neramina Europą?

    Didžiausia rizika šįkart siejama ne vien su žaliavine nafta, bet ir su dyzelino rinka, kuri Europoje istoriškai jautresnė importo ir perdirbimo pajėgumų svyravimams. Dyzelinas plačiai naudojamas krovinių vežime, žemės ūkyje ir dalyje pramonės, todėl kainų šuoliai greitai paveikia bendrą infliaciją.

    Europos Komisija viešai pabrėžia, kad šiuo metu kritinio tiekimo trūkumo požymių nėra, o paklausą padeda dengti ES perdirbimo gamyba ir alternatyvūs importo srautai. Vis dėlto įspėjama, kad rudenį ir žiemą paklausa tradiciškai didėja, todėl bet koks tolesnis eskalavimas galėtų dar labiau įtempti rinką.

    Prancūzijos ir Italijos sprendimai

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė apie mobilizaciją, skirtą mažinti spaudimą vairuotojams ir užtikrinti naftos tiekimą. Prancūzijoje energijos kainos išlieka vienu svarbiausių vidaus politikos veiksnių, nes gyventojų perkamoji galia tiesiogiai priklauso nuo degalų ir šildymo sąnaudų.

    „Mūsų prioritetas – užtikrinti laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje, saugoti partnerių energetikos infrastruktūrą ir garantuoti tiekimą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pranešė apie sprendimą atsisakyti kai kurių automobiliams taikomų mokesčių, taip siekiant greitesnio ir labiau apčiuopiamo efekto vairuotojams. Roma taip pat signalizuoja, kad energijos kainų šoką norėtų vertinti kaip išskirtinę situaciją, leidžiančią taikyti lankstesnes fiskalines priemones.

    „Nukreipėme dalį išteklių į paprastą ir ilgalaikę priemonę tiems, kurie kasdien automobiliu važiuoja į darbą ar veža vaikus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Vokietija ir Ispanija didina spaudimą

    Vokietijoje kancleris Friedrichas Merzas žada artimiausiu metu pristatyti paketus, kurie amortizuotų rekordiškai aukštas kainas degalinėse, nors pabrėžiama, kad valstybės įtaka pasaulinei naftos kainai yra ribota. Diskusijose akcentuojamas ir tarptautinis saugumo aspektas, nes atakos prieš infrastruktūrą didina rizikos priemoką energijos rinkose.

    „Hutiai kontroliuoja strategines pozicijas prie Bab el Mandebo ir atakuoja energetikos objektus Saudo Arabijoje, tai dar labiau blogina padėtį tarptautinėse rinkose“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Ispanija jau pritaikė didesnę dyzelino mokesčių lengvatą, kai degalų kainos šoktelėjo per kelias savaites. Madridui tai tampa socialinės įtampos klausimu, todėl vyriausybė aktyvina automatinio reagavimo mechanizmus, kurie numatyti anti krizės paketuose.

    Windfall mokestis vėl grįžta į darbotvarkę

    Brangstant energijai, dalyje ES valstybių ir Europos Parlamento stiprėja raginimai svarstyti vadinamąjį netikėtų pelnų mokestį energetikos sektoriui. Argumentas paprastas: kainų šoko laikotarpiu dalis bendrovių gali gauti išskirtinai didelį pelną, o surinktos lėšos būtų nukreiptos pažeidžiamiausiems namų ūkiams.

    „Paspartinkime atsinaujinančią energetiką ir pasirūpinkime, kad iš krizės uždirbantys prisidėtų“, – sakė Iratxe García Pérez.

    Tokios priemonės paprastai kelia ginčų, nes valstybės siekia apsaugoti vartotojus, bet kartu turi išlaikyti investicijas į energijos gamybą ir infrastruktūrą. Vis dėlto, didėjant infliacijos rizikai, politinis spaudimas greitai parodyti rezultatą daugelyje sostinių tik stiprėja.

  • Kaunas plečiasi į priemiesčius, bet urbanistai perspėja: be mokyklų ir gatvių tai tik namų krūva

    Kauno priemiesčiai, tokie kaip Romainiai ar Giraitė, pastaraisiais metais sparčiai užsipildė individualiais namais ir kotedžais. Tačiau urbanistai pabrėžia, kad vien būsto pasiūla dar nesukuria miesto, jei kartu neatsiranda paslaugų, patogių gatvių ir viešųjų erdvių.

    Specialistų vertinimu, dalyje naujų kvartalų gyventojai susiduria su kasdieniu nepatogumu: mokyklos ir darželiai toli, viešojo transporto ryšiai silpni, o pėsčiųjų infrastruktūra dažnai nepritaikyta saugiam judėjimui. Toks modelis didina priklausomybę nuo automobilio ir kelia spūstis įvažiavimuose į miestą.

    „Jeigu rajone yra šimtai namų, bet nėra mokyklos, parduotuvės, patogaus viešojo transporto ir viešųjų erdvių, tai dar nėra miestas“, – sakė urbanistas Mindaugas Pakalnis.

    Jis atkreipia dėmesį, kad chaotiškai užstatytuose priemiesčių plotuose vėliau sunku įrengti infrastruktūrą, nes teritorijos būna suskaidytos į daugybę privačių sklypų. Dėl to savivaldybei sudėtingiau nutiesti naujas jungtis, suplanuoti maršrutus ar įrengti parkus.

    Architektai pabrėžia, kad miestui svarbus ne vien tankis, o kompaktiškumas ir funkcijų įvairovė. Kai būstas planuojamas kartu su darželiais, mokyklomis, darbo vietomis, komercija ir žaliosiomis erdvėmis, rajonas tampa gyvybingas, o paslaugas galima pasiekti pėsčiomis ar viešuoju transportu.

    „Kad miestas būtų patogus, reikia ne paties tankio, o kompaktiškumo“, – sakė architektas Gintautas Natkevičius.

    Urbanistai taip pat pabrėžia, kad kompaktiškesnis miestas paprastai reiškia efektyvesnes išlaidas infrastruktūrai. Mažaaukštei plėtrai reikia daugiau kelių, apšvietimo, inžinerinių tinklų ir priežiūros, o sąnaudos išsiskaido mažesniam gyventojų skaičiui, todėl kokybę užtikrinti sunkiau.

    Šios diskusijos kontekste aktualus ir 15 minučių miesto principas, kai kasdienės paslaugos pasiekiamos per trumpą laiką pėsčiomis ar dviračiu. Praktikoje tai reiškia ne vien naujų namų statybas, bet ir iš anksto suplanuotą gatvių tinklą, viešąsias erdves, patogų susisiekimą bei aiškiai atskirtas viešas ir privačias zonas.

    Ekspertai pabrėžia, kad Kaunui svarbu ne tik ieškoti naujų plėtros plotų, bet ir geriau išnaudoti jau urbanizuotas teritorijas mieste. Jų teigimu, tik taip galima mažinti atotrūkį tarp centro ir priemiesčių, o nauji gyventojai gautų ne tik būstą, bet ir pilnavertę miesto aplinką.

  • Apklausa išryškino spragą: kas trečias moksleivis nežino, kur slėptis krizės metu

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atlikta moksleivių apklausa parodė, kad daliai jaunimo vis dar trūksta praktinių civilinės saugos įgūdžių. Vidutinėje 30 mokinių klasėje 9 mokiniai nėra tikri, ką susidėti į išvykimo kuprinę, o 11 nežinotų, kur yra artimiausia priedanga.

    Tyrimas rodo ir kitą tendenciją: motyvacijos mokytis netrūksta. Toje pačioje klasėje 21 mokinys norėtų apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms sužinoti daugiau, o tai, pasak organizatorių, atveria galimybę stiprinti įgūdžius per praktines veiklas.

    Teorija ne visada virsta veiksmais

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Jaunimo programos vadovė Karolina Pinkevičiūtė pabrėžia, kad nemaža dalis jaunuolių yra girdėję pagrindinius patarimus, tačiau realioje situacijoje vis tiek pasimeta. Didžiausias iššūkis, anot jos, yra perkelti žinias į kasdienį įprotį.

    „Savanoriai mokosi pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos pagrindų, o kartu įgyja patirties dirbdami su žmonėmis bei vesdami edukacijas“, – sakė K. Pinkevičiūtė.

    Organizacijos teigimu, tokie mokymai ugdo ne tik pasirengimą krizei, bet ir bendruosius gebėjimus, kurių dažnai prireikia tiek studijose, tiek darbo rinkoje. Tarp jų minimi viešasis kalbėjimas, komandinio darbo įgūdžiai, lyderystė, atsakomybė ir planavimas.

    Nuo stebėtojo iki pagalbos teikėjo

    Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus skyriaus savanoris Leonids Kopcovs pasakoja, kad sprendimą savanoriauti paskatino asmeninė patirtis, kai jis, dirbdamas žurnalistu, susidūrė su krizinės situacijos realybe. Pasak jo, tada ypač aiškiai pasimatė, kokią reikšmę turi greita ir koordinuota pagalba.

    „Iš arti pamačiau, kokia svarbi yra organizuota, greita ir profesionali pagalba krizės ištiktiems žmonėms. Tada supratau, kad noriu ne tik stebėti, bet ir prisidėti“, – sakė L. Kopcovs.

    Jo teigimu, savanorystė pakeitė požiūrį į pasirengimą: krizės nebeatrodo tolimos ar mažai tikėtinos, o konkretūs veiksmai, tokie kaip šeimos planas ar paruošta kuprinė, suteikia daugiau ramybės. Savanoris pabrėžia, kad pradžioje nereikia mokėti visko, nes įgūdžiai ugdomi nuosekliai.

    Kaip veikia jaunimo savanorystė

    Pasak organizatorių, jaunimo savanoriai pradeda nuo įvadinių Lietuvos Raudonojo Kryžiaus mokymų, o vėliau dalyvauja gyvuose pirmosios pagalbos, pirmosios psichologinės pagalbos ir civilinės saugos užsiėmimuose. Taip pat jie supažindinami su edukacijų turiniu ir metodika, kad galėtų žinias perduoti kitiems.

    Jaunuolius veiklos pradžioje lydi pilnamečiai mentoriai, padedantys įsilieti į komandą ir pasirengti praktinėms situacijoms. Šiuo metu Jaunimo programoje veikia 124 savanorių ir mentorių bendruomenė, tačiau organizacija siekia augimo įvairiuose miestuose.

    Didesnio savanorių poreikio nurodoma Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, Mažeikiuose, Vilniuje ir Vilniaus rajone, taip pat Trakuose, Elektrėnuose, Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Gargžduose, Tauragėje ir Šilalėje. Poreikis numatomas ir Kaune, Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje bei Vilkaviškyje.

    Apklausoje dalyvavo 2 271 moksleivis iš visos Lietuvos. Lietuvos Raudonasis Kryžius primena, kad organizacija Lietuvoje veikia nuo 1919 metais ir priklauso tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus judėjimui, kuris krizėse remiasi savanorių tinklu ir greita pagalba pažeidžiamiems žmonėms.

  • „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    JAV elektromobilių gamintoja „Lucid“ ir pavežėjimo platforma „Bolt“ paskelbė apie partnerystę, kurios tikslas – per artimiausius metus Europos miestuose pradėti diegti daugiau nei 25 000 elektrinių autonominių taksi. Šios transporto priemonės būtų integruotos į „Bolt“ programėlę, kuria kasdien naudojasi milijonai keleivių.

    Įmonės teigia, kad planuojamas parkas taptų dalimi platesnės „Bolt“ ambicijos iki 2035 metų įvairiose rinkose turėti 100 000 autonominių automobilių. Vis dėlto realus įgyvendinimo tempas priklausys nuo technologinio pasirengimo, miestų infrastruktūros ir reguliavimo sprendimų kiekvienoje šalyje.

    Planuojamas modelis ir technologijos

    Partnerystei numatytas „Lucid“ kuriamas vidutinio dydžio elektrinis krosoveris, skirtas masiškesnei rinkai. Jis turėtų tapti pagrindu robotaksi paslaugai, todėl akcentuojamas ne tik nuvažiuojamas atstumas ar įkrovimas, bet ir patikimas jutiklių bei programinės įrangos darbas mieste.

    Skelbiama, kad autonominio vairavimo sistemai planuojama taikyti „Nvidia“ „Hyperion“ platformą, apimančią tiek aparatinę, tiek programinę dalį. Tokie sprendimai paprastai kuriami taip, kad būtų galima apdoroti didelius kamerų, radarų ir kitų jutiklių duomenų srautus realiuoju laiku.

    Kas yra ketvirtas autonomijos lygis

    „Lucid“ ir „Bolt“ kalba apie SAE ketvirto lygio autonomiją, kai automobilis gali važiuoti be vairuotojo apibrėžtose zonose ir sąlygose. Skirtumas nuo pažangių pagalbos sistemų yra esminis: ketvirtame lygyje žmogaus įsikišimas nėra būtinas įprastam važiavimui, jei laikomasi veikimo ribų.

    Tai kartu kelia atsakomybės klausimą. Jei avarija ar incidentas įvyksta autonominio režimo metu, didesnė atsakomybės našta paprastai tenka transporto priemonės gamintojui, programinės įrangos tiekėjui ar parko operatoriui, o ne keleiviui.

    Didžiausias barjeras – leidimai ir taisyklės

    Europos rinka robotaksi paslaugoms laikoma sudėtingesne nei kai kurios JAV valstijos dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, griežtesnių duomenų apsaugos reikalavimų ir atsargaus požiūrio į eismą be vairuotojo. Dėl to net ir techniškai paruoštos sistemos dažnai pradedamos nuo pilotinių projektų su saugos operatoriais.

    Įmonės tikina ketinančios glaudžiai dirbti su reguliuotojais ir miestų administracijomis, kad būtų suderintos veikimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia leidimus konkrečioms teritorijoms, reikalavimus nuotoliniam stebėjimui, incidentų valdymo procedūras ir aiškias taisykles, kas atsako už sprendimus kelyje.

    „Autonominis vairavimas Europoje reikalauja, kad duomenys, programinė įranga, automobiliai ir operacijos veiktų kaip viena sistema, pritaikyta Europos keliams ir reguliavimui“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas ir vadovas Markusas Villigas.

    Robotaksi segmentas pastaraisiais metais sparčiai vystosi, tačiau didelio masto plėtrą lemia ne vien technologijos. Kuo daugiau automobilių planuojama išleisti į miestus, tuo svarbesnės tampa saugos įrodymų bazės, draudimo modeliai, infrastruktūra įkrovimui ir aiškus pasitikėjimas, kad sistema veiks stabiliai įvairiomis oro ir eismo sąlygomis.

  • Seime pripažino problemą: savivaldybių auditoriams trūksta žmonių ir nepriklausomumo

    Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Kauno rajono savivaldybėje susitiko su savivaldybių kontrolieriais ir aptarė, kaip veikia savivaldybių išorės kontrolės ir audito sistema. Daugiausia dėmesio skirta tam, kodėl kontrolės ir audito tarnyboms sunkėja vykdyti užduotis ir kokių pokyčių reikia, kad jos išliktų nepriklausomos.

    Susitikime kontrolieriai akcentavo, kad praktikoje daugėja situacijų, kai trūksta aiškumo dėl jų statuso ir darbo organizavimo. Taip pat iškelti klausimai dėl atrankos tvarkos, kadencijų reguliavimo, darbo sąlygų ir atsakomybės apimties, kuri savivaldybėse pastaraisiais metais pastebimai išaugo.

    Komiteto nariai išgirdo argumentus, kad didėjančios darbo apimtys dažnai nesutampa su turimais žmogiškaisiais ištekliais. Kontrolės ir audito tarnyboms tampa sunku pritraukti kvalifikuotus specialistus, o tai tiesiogiai veikia audito planų įgyvendinimą ir galimybes laiku įvertinti viešųjų lėšų naudojimą.

    Atlygis ir patrauklumas

    Diskusijoje daug dėmesio skirta darbo apmokėjimui, nes nuo jo priklauso pareigybės patrauklumas ir institucinis stabilumas. Kontrolieriai teigė, kad atlygio sistema ne visada atspindi kompetencijų lygį ir rizikas, su kuriomis susiduriama vertinant savivaldybių sprendimus bei didelės vertės pirkimus.

    Komiteto pirmininkas Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad savivaldybių išorės kontrolė yra viena pagrindinių priemonių, padedančių užtikrinti skaidrų ir atsakingą viešųjų lėšų naudojimą. Jo teigimu, siekiant realaus nepriklausomumo, būtina spręsti atlygio nustatymo klausimą ir suderinti jį su pareigybei tenkančia atsakomybe.

    „Svarbu sistemiškai įvertinti savivaldybių kontrolierių veiklos teisinį reguliavimą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti jų nepriklausomumą. Kartu būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nepriklausomumo garantijų ir auditų kokybės bei rekomendacijų įgyvendinimo veiksmingumo“, – sakė J. Narkevič.

    Kas gali keistis toliau

    Komitetas nurodė, kad susitikime išsakytos įžvalgos bus vertinamos svarstant galimas teisėkūros iniciatyvas. Tarp krypčių minimas aiškesnis kadencijų ir atrankos modelis, stipresnės nepriklausomumo garantijos bei tokia apmokėjimo sistema, kuri leistų išlaikyti profesionalus ir mažintų kaitą.

    Parlamentarai pabrėžė, kad stipri savivaldybių kontrolės ir audito grandis yra būtina gero viešojo valdymo dalis. Nuo jos priklauso ne tik finansinė drausmė, bet ir gyventojų pasitikėjimas savivaldybių sprendimais, ypač tais atvejais, kai kalbama apie didelius projektus ir viešuosius pirkimus.

  • Aliuminio rinka kaista dėl krizės Persijos įlankoje: Kinija muša rekordus, bet pasiūlos vis tiek trūksta

    Aliuminio rinka pastaraisiais mėnesiais patiria išskirtinį spaudimą: sutrikus tiekimui iš Persijos įlankos regiono, pirkėjai aktyviau ėmė ieškoti metalo Azijoje, pirmiausia Kinijoje. Tačiau net ir didžiausias pasaulio gamintojas šiandien nebegali greitai „užpilti“ rinkos papildomais kiekiais.

    Kinijos statistika rodo, kad pirminio aliuminio gamyba rugpjūtį pasiekė istorinį mėnesio rekordą – 3,98 mln. tonų, tai yra 4,7 proc. daugiau nei prieš metus. Per pirmuosius aštuonis metų mėnesius šalis pagamino 31,12 mln. tonų, o augimas siekė 3,9 proc.

    Rekordai nepadengia trūkumo

    Jei dabartinis tempas išsilaikytų, metinė Kinijos gamyba priartėtų prie 46,7 mln. tonų, o tai būtų daugiau nei pernai. Vis dėlto rinką neramina tai, kad Kinijoje jau kurį laiką galioja gamybos pajėgumų ribojimo politika, o nominali riba siejama su maždaug 45 mln. tonų per metus.

    Ši politika sugriežtinta dar 2017 metais, kai Pekinas pradėjo stabdyti nekontroliuojamą pajėgumų plėtrą, siekdamas valdyti pasaulinę pasiūlą ir energijos suvartojimą. Aliuminio lydymas yra itin elektros energijai imlus procesas, todėl gamybos didinimą riboja ne tik administracinės, bet ir energetikos infrastruktūros realijos.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dėl tokios sistemos Kinija praktiškai neturi daug laisvų rezervų, kuriuos būtų galima greitai aktyvuoti, jei pasaulyje pritrūksta metalo. O tai reiškia didesnę riziką kainoms, ypač jei sutrikimai kituose regionuose užsitęs.

    Persijos įlankos vaidmuo ir rizikos

    Didelę įtaką situacijai daro įtampa Ormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų. Sutrikus laivybai regione, su problemomis susidūrė ne tik naftos ir suskystintų gamtinių dujų logistikos grandinės, bet ir dalis aliuminio eksporto, nes Persijos įlankos šalys yra reikšmingos šio metalo tiekėjos.

    Regiono svarbą didina tai, kad aliuminio pramonei būtina pigi elektros energija, o Persijos įlankos valstybės ją dažnai gali užtikrinti konkurencingomis sąlygomis. Skaičiuojama, kad Artimieji Rytai pagamina apie 9 proc. pasaulinio pirminio aliuminio, o už Kinijos ribų jų dalis viršija 20 proc., todėl net laikini sutrikimai turi matomą efektą.

    Situaciją dar labiau apsunkina rekordiškai žemi atsargų lygiai, dėl kurių rinka tampa jautri bet kokiems logistikos ar gamybos trikdžiams. Tai didina kainų svyravimų tikimybę ir skatina vartotojus užsitikrinti tiekimą iš anksto, dažnai sutinkant mokėti brangiau.

    Kainos kyla, o paklausa auga

    Aliuminis pastaruoju metu išlieka brangus: už toną tarptautinėse rinkose buvo mokama apie 3 290 JAV dolerių, tai yra maždaug 3 020 eurų. Nors tai mažiau nei ankstesniame pike, palyginti su laikotarpiu prieš karo eskalaciją regione, kainų lygis vis tiek aukštesnis ir rinkoje vėl daugėja kalbų apie naują kilimo bangą.

    Paklausą į viršų stumia ir struktūrinės priežastys. Aliuminis yra vienas svarbiausių metalų energetikos transformacijoje: jo reikia elektros perdavimo tinklams, atsinaujinančios energetikos infrastruktūrai, transporto priemonių lengvinimui ir platesnei elektrifikacijai.

    Analitikų vertinimu, jei investicijos į naujus pajėgumus ir energetikos prieinamumą nepaspartės, artimiausiais metais gali atsiverti reikšmingas deficitas. Pagrindinės kliūtys pasiūlai didėti išlieka riboti pramonės pajėgumai, nepakankamos investicijos ir konkurencingos elektros energijos trūkumas.

  • Karas ir paskolos: ar įmokas vis tiek reikia mokėti, ir kada realiai gali būti sustabdytos įmokos?

    Didėjant įtampai Europoje vis dažniau keliami praktiniai klausimai, kas nutiktų kasdieniams finansiniams įsipareigojimams, jei šalyje būtų įvesta nepaprastoji padėtis ar paskelbta karo padėtis. Svarbiausia taisyklė paprasta: paskolos sutartys savaime nedingsta, o prievolė bankui iš esmės išlieka.

    Teisinėje sistemoje karo padėtis nėra automatinis pagrindas vienašališkai nutraukti ar „įšaldyti“ sutartį. Vis dėlto realiame gyvenime galimi laikini sprendimai, ypač jei valstybė ar priežiūros institucijos pateiktų rekomendacijas bankams, o klientai susidurtų su pajamų netekimu ar ribota galimybe vykdyti mokėjimus.

    Ką reiškia paskolos sutartis krizėje?

    Bankai paprastai vertina kiekvieną situaciją individualiai: ar klientas laikinai neteko pajamų, ar problema trumpalaikė, ar reikia keisti grafiką ilgesniam laikui. Dažniausi praktiniai instrumentai yra įmokų atidėjimas, termino pratęsimas, paskolos restruktūrizavimas arba laikinas palūkanų mokėjimas vietoj visos įmokos.

    Svarbu suprasti, kad net ir suteikus atidėjimą skola dažniausiai nemažėja „nemokamai“: palūkanos gali būti toliau skaičiuojamos, o bendra grąžinama suma ilgainiui išauga. Todėl prieš prašant atidėjimo verta įsivertinti, ar tai tikrai geriausias sprendimas, palyginti su kitomis priemonėmis.

    Ar valstybė gali įvesti įmokų sustabdymą?

    Išimtiniais atvejais valstybė gali inicijuoti laikinus visai rinkai taikomus mechanizmus, panašius į anksčiau taikytus krizių metu sprendimus. Tai gali būti nustatytas laikotarpis, per kurį daliai gyventojų ar verslų leidžiama atidėti įmokas pagal aiškias taisykles, pavyzdžiui, jei sukrėtimas paveikia pajamas ar darbą.

    Tokie sprendimai paprastai neatsiranda per vieną dieną: reikėtų politinio sprendimo, reglamentavimo ir suderinimo su finansų sektoriumi, kad nebūtų sukelta grandininė rizika bankams. Dėl to realiausias pirmas žingsnis dažniausiai būna individualūs susitarimai su banku, o ne automatinė „amnestija“ visiems.

    Ką daryti, jei mokėti tampa neįmanoma?

    Jei kyla rizika pradėti vėluoti, verta nedelsti ir kreiptis į banką dar iki pirmos pradelstos įmokos. Ankstyvas kontaktas paprastai suteikia daugiau galimybių susitarti dėl grafiko keitimo, sumažinti įmokų naštą ar išvengti tolesnių neigiamų pasekmių kredito istorijai.

    Praktikoje bankas gali paprašyti dokumentų, patvirtinančių pasikeitusią padėtį, ir pasiūlyti kelis scenarijus su skirtingomis bendromis sąnaudomis. Kuo aiškiau klientas įvardija problemą ir pateikia informaciją, tuo greičiau galima pasiekti realiai veikiančią išeitį.