CP v2

Blog

  • Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzija griežtina tvarką dėl free party: baudos iki 30 000 eurų ir atsakomybė dalyviams

    Prancūzijoje bręsta reikšmingi pokyčiai elektroninės muzikos gerbėjams: Nacionalinė Asamblėja pradeda svarstyti Vyriausybės projektą, kuriuo siekiama griežčiau reguliuoti neleistinus lauko renginius, vadinamus free party. Šios iniciatyvos tikslas – greitesnės ir griežtesnės priemonės viešajai tvarkai ir saugumui užtikrinti.

    Įstatymo projektą, vadinamą „Ripost“, pristatantis vidaus reikalų ministras Laurent Nuñez teigia, kad valstybė turi turėti daugiau svertų reaguoti į susibūrimus, kurie trikdo vietos bendruomenių ramybę. Tekstas apima platesnį priemonių paketą, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia būtent nuostatos dėl free party.

    Kas yra free party?

    Free party judėjimas Europoje siejamas su 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjusiais nepriklausomais techno renginiais. Pagrindinė idėja – saviorganizacija, dažniausiai nemokamas įėjimas ir renginio vietos, kurios pasirenkamos už klubų ribų, pavyzdžiui, laukuose ar apleistose teritorijose.

    Skirtingai nuo komercinių renginių, tokie susibūrimai neretai neturi oficialių leidimų, todėl kyla konfliktų su vietos valdžia ir policija. Kritikai dažniausiai akcentuoja triukšmą, atliekų problemas, eismo trikdžius ir rizikas, susijusias su nepakankama infrastruktūra bei saugumu.

    Siūlomi ribojimai ir baudos

    Prancūzijos Senate jau pritarta daliai „Ripost“ projekto priemonių, kurios mažina ribą, nuo kada apie didesnį susibūrimą privaloma informuoti institucijas: nuo 500 iki 250 žmonių. Taip pat siūloma griežtinti atsakomybę renginių organizatoriams.

    Pagal Senate patvirtintas nuostatas, neleistinų free party organizavimas galėtų užtraukti iki dvejų metų laisvės atėmimo ir iki 30 000 eurų baudą. Be to, įvesta ir itin diskusijų kelianti dalis dėl dalyvių atsakomybės: numatoma iki šešių mėnesių laisvės atėmimo ir iki 7 500 eurų bauda už dalyvavimą.

    Politinis ginčas ir protestai

    Šie siūlymai sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų politikų bei subkultūros atstovų, teigiančių, kad priemonės gali būti neproporcingos ir labiau skirtos atgrasyti, o ne spręsti konkrečias problemas vietoje. Prieštaravimai sustiprėjo po pavasarį vykusių didelių susibūrimų, kai, skirtingais vertinimais, į renginį netoli Buržo miesto susirinko nuo 20 000 iki 40 000 žmonių.

    „Free party scena atsidūrė pavojuje“, – teigiama judėjimą palaikančios grupės Tekno Anti Rep viešame pareiškime.

    Nacionalinė Asamblėja artimiausiomis savaitėmis spręs, ar palikti Senate įrašytas griežtas sankcijas, ar jas švelninti. Diskusijos Prancūzijoje atspindi platesnę Europos tendenciją, kai valstybės bando suderinti jaunimo kultūrines praktikas, viešąją tvarką ir bendruomenių interesus.

    Panašūs procesai jau vyko Italijoje, kur 2022 metais neleistinų lauko vakarėlių organizavimas buvo kriminalizuotas, o sankcijos sugriežtintos. Prancūzijos sprendimas gali tapti dar vienu precedentu, kuris nubrėš ribą tarp toleruojamos alternatyvios kultūros ir griežtesnio viešosios tvarkos reguliavimo.

  • Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    „Sesame Street“ personažas Elmo vėl atsidūrė audros centre, šįkart dėl futbolo. Socialiniame tinkle X išplitęs vaizdo įrašas, kuriame Elmo aiškiai palaiko JAV rinktinę FIFA pasaulio čempionate, sulaukė ne tik gerbėjų, bet ir politikų dėmesio.

    Įraše Elmo, vilkėdamas JAV rinktinės marškinėlius, bando iš anksto užbėgti už akių dramai ir pabrėžia, kad tiesiog nori aiškaus rezultato. Kartu jis priduria, kad „myli visus“ ir prašo „nedaryti iš to reikalo“.

    „Kad būtų aišku, Elmo nori, kad laimėtų JAV rinktinė. Gerai? Bet Elmo myli visus. Tik prašau, nedarykite iš to reikalo“, – sakė Elmo.

    Vis dėlto „reikalu“ tai tapo labai greitai, kai oficiali Atstovų Rūmų respublikonų paskyra X sureagavo į vaizdo įrašą ir pavadino Elmo patvirtintu patriotu. Toks politinis prisijungimas prie vaikiško personažo žinutės iškart išprovokavo atsakomąją reakciją.

    Kritikai priminė, kad dalis respublikonų anksčiau rėmė sprendimus, susijusius su viešojo transliuotojo PBS finansavimo mažinimu. Būtent PBS ilgą laiką buvo viena svarbiausių platformų, per kurią JAV auditorija matė „Sesame Street“ turinį, todėl politinis komplimentas Elmo buvo sutiktas kaip prieštaringas.

    Diskusiją dar labiau pakurstė ir platesnis JAV politinis fonas, kuriame viešųjų transliuotojų PBS ir NPR finansavimas ne kartą tapo politinių ginčų objektu. Respublikonų atsakas į Elmo įrašą daliai vartotojų pasirodė kaip bandymas pasinaudoti popkultūros simboliu, nepaisant ankstesnių sprendimų dėl viešosios žiniasklaidos.

    Tuo pat metu sportinė istorijos dalis nesustojo: JAV rinktinė turnyre startavo sėkmingai, laimėdama pirmąsias rungtynes. Elmo žinutė, kuri turėjo būti paprastas palaikymas, virto dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai socialiniuose tinkluose pramoga susikerta su politika.

  • SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    SZA sako radusi, kad DI treniruota jos muzika: kritiką nukreipė į „Suno“ ir Diplo

    Amerikiečių dainininkė ir dainų autorė SZA pareiškė sužinojusi, kad jos kūriniai buvo panaudoti treniruojant dirbtinį intelektą. Apie tai ji prabilo socialiniuose tinkluose, piktindamasi ne tik pačia praktika, bet ir ją palaikančiais muzikos industrijos atstovais.

    Pasak atlikėjos, paieška muzikos DI duomenų bazėje esą parodė, kad į mokymo rinkinius galėjo patekti 238 su jos vardu siejami kūriniai. SZA teigė mananti, kad tarp jų gali būti ir neišleistos dainos, nors viešai nebuvo pateikta, kokiu būdu tai patikrinta nepriklausomai.

    „Patikrinau, ir muzikos DI treniruota pagal 238 mano dainas. Esu tikra, kad dalis jų neišleistos. Jei esi muzikantas ir palaikai tai, tu esi bjaurus“, – sakė SZA.

    Vėliau SZA išskyrė DI muzikos kūrimo bendrovę „Suno“ ir prodiuserį Diplo, teigdama, kad jis turi su įmone susijusių interesų. Ji taip pat kalbėjo apie, jos nuomone, neproporcingai dažną juodaodžių kūrėjų darbo „nusiurbimą“ technologijų ekosistemoje ir apsaugos trūkumą kūrybos srityje.

    Ši reakcija atspindi platesnę tendenciją: didėjant generatyvinio DI galimybėms, auga ir konfliktai dėl to, kokiais įrašais bei metaduomenimis leidžiama treniruoti modelius. Muzikos industrijoje vis dažniau keliami klausimai, ar kūrėjai turėjo galimybę sutikti, atsisakyti, gauti atlygį, o taip pat kaip užkertamas kelias dainų kopijavimui ar „skambesio“ imitacijai.

    „Suno“ atstovai viešai gynė savo produktą, pabrėždami, kad įmonė siekia saugoti autorystę ir kurti apsaugos mechanizmus. Bendrovės pozicija grindžiama teiginiu, kad modeliai neturėtų kaupti ar atkurti konkrečių dainų, o platformoje taikomos taisyklės dėl turinio, kurio vartotojai neturi teisių naudoti.

    Tuo pat metu technologijų reguliavimo kryptis Europoje griežtėja. Europos Sąjungos DI aktas įtvirtina skaidrumo reikalavimus generatyvinio DI kūrėjams, o autorių teisių srityje vis garsiau diskutuojama dėl prievolės atskleisti, kokie duomenys naudoti mokymui ir kaip įgyvendinti teisių turėtojų pasirinkimą.

    SZA tai nėra pirma vieša kritika DI atžvilgiu. Ankstesniuose pasisakymuose ji yra pabrėžusi, kad generatyvinės sistemos daro įtaką ne tik kūrybai ir pajamoms, bet ir kelia platesnius socialinius bei aplinkosauginius klausimus, įskaitant didelius skaičiavimo resursų poreikius.

    Kol kas neaišku, ar SZA pasisakymai virs teisiniais veiksmais, tačiau jie papildo vis gausėjančių menininkų reakcijų bangą. Muzikos rinkoje vis aiškiau ryškėja riba tarp DI kaip kūrybinio įrankio ir DI kaip technologijos, kuri, kūrėjų teigimu, gali naudotis jų darbu be aiškaus sutikimo.

  • Epidauro amfiteatre „Medea“ sugrįžo po 65 metų: 10 000 žiūrovų ovacijos ir rekonstrukcijos iššūkiai

    Epidauro amfiteatre „Medea“ sugrįžo po 65 metų: 10 000 žiūrovų ovacijos ir rekonstrukcijos iššūkiai

    Istorinis sugrįžimas Epidauro scenoje

    Senovės Epidauro teatre Graikijos nacionalinė opera pristatė Luigi Cherubini operą Medea, sukeldama išskirtinį publikos atsaką. Spektaklį gyvai stebėjo apie 10 000 žiūrovų, o ovacijos tapo vienu ryškiausių šio sezono kultūros įvykių Graikijoje.

    Šis pastatymas svarbus ne tik dėl masto, bet ir dėl sumanymo atkurti istorinę 1961 metų versiją, kai toje pačioje scenoje Medeą dainavo Maria Callas. Bilietai į šį sugrįžimą buvo išpirkti dar vasario mėnesį.

    Anna Pirozzi: vaidmuo, reikalaujantis daugiau nei balso

    Pagrindinį Medeos vaidmenį atliko italų sopranas Anna Pirozzi, sulaukusi šilto pripažinimo už vokalinę formą ir dramatišką vaidybą. Kūrinys reikalauja ne tik techniškai sudėtingo dainavimo, bet ir psichologiškai intensyvios interpretacijos.

    Šioje operoje herojė yra ir kerėtoja, ir tragiška motina, o finalas paremtas kraštutiniu moraliniu lūžiu, todėl atlikėjos atsakomybė scenoje tampa dviguba. Didelė atviro amfiteatro erdvė dar labiau išryškina kiekvieną sprendimą, kiekvieną gestą ir balso niuansą.

    „Šis vaidmuo labai sunkus, nes jį reikia ne tik dainuoti, bet ir suvaidinti. Reikia interpretuoti, įsikūnyti į Medeą, į jos tamsą ir tai, ką ji padaro pabaigoje, kai nužudo savo vaikus. Tai ypač sudėtinga šiame teatre, kuriame Maria Callas atliko šį vaidmenį taip įspūdingai“, – sakė Anna Pirozzi.

    Rekonstrukcija be vaizdo įrašo

    Vienas didžiausių projekto iššūkių buvo tai, kad 1961 metų pastatymas neturi išlikusio vaizdo įrašo. Kūrybinei komandai teko remtis archyvinėmis nuotraukomis, dokumentais ir kitais išlikusiais liudijimais, kad būtų atkurta scenografijos ir režisūros logika.

    Graikijos nacionalinės operos teigimu, rekonstrukcija rėmėsi ilgus metus trukusiais tyrimais jų istoriniame archyve, Nacionalinio Graikijos banko kultūros fondo fonduose, taip pat privačiose kolekcijose. Didžiausią tikslumo galimybę suteikė išlikę originalūs kostiumai.

    „Turėjome tik nespalvotas to pastatymo nuotraukas, jos padėjo atkurti scenovaizdį. Su kostiumais buvo kitaip, nes išliko apie 150 Yannis Tsarouchis originalių kostiumų iš to laikotarpio. Žiūrint į rezultatą šiandien, sunku pasakyti, kur baigiasi originalas ir prasideda tai, ką sukūrėme dabar“, – sakė Graikijos nacionalinės operos meno vadovas Giorgos Koumendakis.

    Istorinę 1961 metų versiją režisavo Alexis Minotis, scenografiją ir kostiumus kūrė Yannis Tsarouchis, o choreografiją – Maria Hors. Šio pastatymo kelias buvo tarptautinis: jis pradėtas 1958 metais Dalaso operoje, 1959 metais pasiektas Londono Karališkasis operos teatras, 1961 metais įrašytas į Epidauro istoriją, o 1962 metais užbaigtas „La Scala“ Milane.

    Naujoji rekonstrukcija įtraukta į Graikijos nacionalinės operos sezono kryptį, akcentuojančią ateities operos idėjas per praeities patirtį. Tokie projektai Europoje vis dažniau sieja archyvinį tyrimą, autentiškumo paiešką ir šiuolaikinę scenos technologijų discipliną, kai praeitis atkuriama ne nostalgijai, o kaip gyvas repertuaro argumentas.

  • Prancūzijos mieste atšauktas spektaklis apie pabėgėlius: kas slypi už sprendimo ir audros?

    Prancūzijos mieste atšauktas spektaklis apie pabėgėlius: kas slypi už sprendimo ir audros?

    Atšaukimas, sukėlęs protestą

    Pietų Prancūzijos mieste Kastre šimtai žmonių susirinko prie teatro ne į premjerą, o į protestą. Jie pasipiktino sprendimu iš kultūros programos išbraukti spektaklį apie pabėgėlių patirtis.

    Ginčas įsiliepsnojo po to, kai dramaturgas ir režisierius Alexis Michalik pranešė, kad jo pjesės Passeport rodymas, planuotas 2027 metų vasarį, buvo atšauktas. Pasak kūrėjo, sprendimas priimtas jau pasikeitus miesto politinei vadovybei.

    Ką pasakoja pjesė Passeport?

    Spektaklis Passeport pirmą kartą pristatytas 2024 metais. Jo centre – jaunas eritrėjietis Issa, praradęs atmintį, atsiduriantis pabėgėlių stovykloje Šiaurės Prancūzijoje ir bandantis susitvarkyti teisę gyventi šalyje.

    Kūrinyje nagrinėjamos tremties, tapatybės, integracijos ir sugyvenimo temos. Būtent tokia kryptis, kaip teigiama, neįtiko naujai išrinktam Kastro merui Florianui Azémai.

    Politika ir kultūra: kur riba?

    F. Azéma, atstovaujantis Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijai Nacionalinis susivienijimas, viešai aiškino turintis teisę peržiūrėti ankstesnės valdžios patvirtintus sprendimus. Meras teigė, kad spektaklis esą palankiai vaizduoja neteisėtą migraciją ir kritiškai rodo policiją, todėl tai nesuderinama su jo politiniais įsipareigojimais rinkėjams.

    Toks argumentavimas Prancūzijoje vėl pakurstė diskusiją apie politinės valdžios įtaką kultūrai ir meninės raiškos laisvę. Pastaraisiais mėnesiais kultūros lauko atstovai vis dažniau kalba apie augančias ideologines įtampas, ypač savivaldybių lygmeniu, kur politinės daugumos kaita tiesiogiai veikia finansavimą ir repertuarus.

    „Nerimauju ne tik dėl Passeport. Nerimauju dėl visų kūrinių, visų menininkų ir programų sudarytojų, kuriuos rytoj gali ištikti tas pats“, – sakė Alexis Michalik.

    Reakcija pasiekė ir nacionalinį lygmenį. Kultūros ministrė Catherine Pégard viešai pabrėžė, kad meninė laisvė yra demokratinės visuomenės pamatas, o spektaklio atšaukimas vien dėl politinių pažiūrų nesutapimo kelia rimtų klausimų.

    „Smerkiu šio spektaklio atšaukimą vien dėl to, kad jo tema nesutampa su Kastro mero politinėmis nuostatomis“, – sakė Catherine Pégard.

    Spektaklis dingsta iš Kastro, bet ne iš scenų

    Nors Kastre Passeport nebus rodomas, spektaklis toliau gyvuoja Paryžiuje, Théâtre de la Renaissance teatre. Teatras taip pat paskelbė apie nuolaidas žmonėms, gimusiems Kastre arba ten gyvenantiems, taip paversdamas konfliktą ir simboliniu solidarumo gestu.

    Kitos savivaldybės taip pat signalizavo, kad yra pasirengusios priimti spektaklį į savo repertuarą. Tai rodo, kad viešas atšaukimas gali turėti priešingą efektą – dar labiau išpopuliarinti kūrinį ir sustiprinti dėmesį jo temoms.

  • Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Starmerio atsistatydinimas sukėlė britų sumaištį: Londone jau kalbama apie įpėdinį ir rizikas

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris paskelbė atsistatydinantis, o tai iš karto įplieskė valdančiosios Leiboristų partijos lyderystės rinkimus. Londone pirmadienį girdėjosi ir nusivylimas, ir atsargi viltis, kad politinis pokytis atneš apčiuopiamų rezultatų.

    Dalis sostinės gyventojų teigė nemanantys, kad naujas premjeras iš esmės pakeistų jų kasdienybę. Kiti akcentavo pragyvenimo kainų spaudimą ir jausmą, kad pažadėti ekonominiai pagerėjimai per trumpą laiką taip ir netapo realybe.

    Vienas kalbintų londoniečių, teisininkas Alanas Collinsas, atsistatydinimą įvertino kaip galimybę šaliai persigrupuoti, tačiau įspėjo dėl nuolatinės kaitos kainos. Dažni vyriausybės vadovų pasikeitimai, anot jo, gali didinti politinį neapibrėžtumą ir silpninti pasitikėjimą sprendimų tęstinumu.

    „Tai gali būti gera žinia šaliai, bet nuolatiniai premjerų keitimai kelia dar daugiau nestabilumo“, – sakė Alanas Collinsas.

    Kalbinti gyventojai taip pat diskutavo apie tai, kas galėtų perimti partijos vairą. Medicinos studentė Phoebe Plugge-Porter sakė, kad dalis rinkėjų laukė ryškesnių pokyčių, o dabar mato nusivylimo augimą ir nerimauja dėl Reform UK populiarėjimo.

    „Žmonės norėjo permainų, bet dalis jaučiasi nusivylę; neramina ir Reform UK augimas“, – sakė Phoebe Plugge-Porter.

    Pasak jos, vienu iš stipriausių kandidatų į lyderius galėtų būti buvęs Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, galintis sutelkti platesnį palaikymą partijos viduje. Vis dėlto reali kova dėl vadovavimo priklausys nuo to, ar Leiboristai rinksis tęstinumą, ar ryškesnį kurso keitimą.

    K. Starmeris nurodė, kad trauksis iš partijos lyderio pareigų, bet laikinai eis ministro pirmininko pareigas, kol bus išrinktas įpėdinis. Toks sprendimas reiškia, kad Jungtinė Karalystė artėja prie dar vieno vyriausybės vadovo pasikeitimo ir gali turėti jau septintą premjerą per kiek daugiau nei dešimtmetį.

    Politologai paprastai pabrėžia, kad lyderystės rinkimai valdančiojoje partijoje dažnai sukelia rinkų ir verslo atsargumą, nes didėja neaiškumas dėl mokesčių, viešųjų išlaidų ir reformų tempo. Kartu tai tampa testu, ar partija gebės greitai sutarti dėl krypties ir atkurti rinkėjų pasitikėjimą prieš artėjančius politinius ciklus.

  • Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Prancūzijos karščio banga: automobilyje rasti mirę 2 ir 4 metų vaikai, aiškinamos aplinkybės

    Pietų Prancūzijoje, Karpantraso mieste, pirmadienio popietę šeimos automobilyje rasti mirę du vaikai – dvejų ir ketverių metų. Prokuratūra pradėjo tyrimą ir teigia, kad pagrindinė versija šiuo metu yra karščio bangos poveikis.

    Vietos prokurorė Hélène Mourges naujienų agentūrai AFP nurodė, kad tiksli mirties priežastis dar nenustatyta. Tyrėjai laukia ekspertizių išvadų, tačiau, kaip pabrėžiama, ekstremali temperatūra laikoma labiausiai tikėtinu veiksniu.

    „Mirties priežastys dar turi būti nustatytos, tačiau pagrindinė hipotezė – karščio banga“, – sakė Hélène Mourges.

    Karščio banga Prancūzijoje tęsiasi

    Šis atvejis fiksuojamas Prancūzijai išgyvenant užsitęsusių ekstremalių temperatūrų laikotarpį. Sekmadienį šalyje pranešta apie dar tris mirtis, o kai kuriose teritorijose oro temperatūra perkopė 40 laipsnių karščio ribą.

    Nacionalinė meteorologijos tarnyba Météo-France įspėjo, kad pavojingas karštis tęsis ir šią savaitę. Skelbta, jog pirmadienį ir antradienį daugelyje regionų tikėtinos „išskirtinai aukštos“ temperatūros, o dalyje vietovių vėl gali būti viršyta 40 laipsnių karščio riba.

    Kuo pavojingi uždari automobiliai

    Medikai ne kartą pabrėžia, kad uždaras automobilis karštą dieną įkaista ypač greitai, net jei lauke temperatūra nėra rekordinė. Dėl ribotos ventiliacijos ir šiltnamio efekto viduje temperatūra gali per trumpą laiką tapti pavojinga gyvybei, o vaikams rizika yra didesnė dėl jų fiziologijos.

    Prancūzijos sveikatos apsaugos institucijos karščio bangų metu ragina reguliariai gerti vandenį, vengti alkoholio, vėsinti patalpas ir riboti fizinį krūvį karščiausiomis paros valandomis. Taip pat primenama nepalikti vaikų ar augintinių automobilyje net trumpam, nes situacija gali tapti kritinė per minutes.

    Tyrimas dėl dviejų vaikų mirties Karpantrase tęsiamas, o pareigūnai aiškinasi visas aplinkybes, įskaitant tai, kiek laiko vaikai galėjo būti automobilyje ir kokios buvo realios sąlygos viduje.

  • „Mango“ įkūrėjo mirties byloje – nauji liudytojai ir rekonstrukcija: įtariamas sūnus

    „Mango“ įkūrėjo mirties byloje – nauji liudytojai ir rekonstrukcija: įtariamas sūnus

    Tyrimas plečiamas

    Teisėja, tirianti „Mango“ įkūrėjo Isako Andico žūtį, nurodė atlikti naują tyrimo veiksmų etapą: į bylą kviečiami papildomi liudytojai, taip pat paskirta teismo ekspertų rekonstrukcija. Tikslas – kuo tiksliau atkurti įvykių eigą ir patikrinti, ar mirtiną kritimą galima paaiškinti nelaimingu atsitikimu.

    Kaip skelbiama teismo dokumentuose, kalbama apie kritimą Montserrato kalnų trasoje, įvykusį 2024 metų gruodžio 14 dieną. Byloje tiriama, ar sužalojimų pobūdis ir kitos aplinkybės atitinka vien kritimo dinamiką, ar galėjo būti ir kitas veiksnys.

    Liudytojai iš artimiausio rato

    Tarp į teismą kviečiamų liudytojų – šeimos terapeutas, verslininko dukros Sarah ir Judith Andic, partnerė, taip pat bendrovės vadovas Toni Ruiz. Taip pat numatyta apklausti šeimos sekretorių ir pareigūnus, kurie vieni pirmųjų atvyko į įvykio vietą.

    Į bylą įtraukiami ir Katalonijos policijos Mossos d’Esquadra kalnų gelbėjimo padalinio pareigūnai. Teisėja taip pat pavedė nustatyti ir apklausti žygeivius, kurie po nelaimės bendravo su Jonathanu Andicu, įskaitant asmenį, padėjusį jam iškart po incidento.

    Žinutės ir santykių įtampa

    Vienu svarbesnių tyrimo elementų tapo žinutės, kuriomis, kaip teigiama bylos medžiagoje, terapijos laikotarpiu keitėsi Isakas Andicas, Jonathanas Andicas ir šeimos terapeutas. Prokuratūra šiuos pokalbius vertina kaip galimą ženklą, kad tėvo ir sūnaus santykiai buvo prastėję.

    Gynyba savo ruožtu tvirtina, kad tokio pobūdžio komunikacija turėtų būti vertinama terapijos kontekste, o ne kaip tiesioginis įrodymas apie ketinimus ar nusikalstamą veiką. Būtent dėl to terapeutas laikomas reikšmingu liudytoju, galinčiu paaiškinti bendravimo prasmę ir aplinkybes.

    „Manęs nestebina, kad pagalvojote, jog aš net galėčiau jus nužudyti“, – rašė Jonathanas Andicas terapeuto žinutėje, kuri minima bylos dokumentuose.

    Rekonstrukcija ir įkalčiai

    Teismo ekspertinė rekonstrukcija turėtų vykti dalyvaujant teismo medicinos ekspertams, kriminalistams ir specialistams, kurie vertino įvykio vietą. Bus analizuojama, ar sužalojimai dera su kritimo trajektorija, reljefu ir vietoje rastais pėdsakais.

    Tarp tiriamų objektų minimi laikrodis, striukė, kraujo pėdsakai ir įvairios žymės take. Be to, teisėja pareikalavo pateikti visus Isako Andico medicininius, slaugos ir vaistų vartojimo įrašus, nes gynyba teigia, kad sveikatos problemos, įskaitant osteoartritą, galėjo turėti įtakos nelaimei.

    Byloje toliau tiriamas Jonathanas Andicas – jis buvo vienintelis asmuo, lydėjęs tėvą žygyje. Teismas kol kas atmetė dalį prokuratūros prašymų, įskaitant visų įtariamojo elektroninių įrenginių paėmimą, argumentuodamas, kad šiuo metu tokia priemonė nepakankamai pagrįsta.

    Tyrimas tęsiamas, o papildomos apklausos ir rekonstrukcija turėtų padėti tiksliau atsakyti į klausimą, ar Montserrate įvykęs kritimas buvo tragiškas nelaimingas atsitikimas, ar nusikalstamos veikos pasekmė.

  • Tailande sulaikyta 284 tonų elektronikos atliekų siunta: klaidintos etiketės, o krovinys grįš į JAV

    Tailande sulaikyta 284 tonų elektronikos atliekų siunta: klaidintos etiketės, o krovinys grįš į JAV

    Tailando Laem Chabang uoste Chon Buri provincijoje per įprastą patikrą sulaikyta 12 konteinerių siunta, dokumentuose įvardyta kaip metalo laužas. Atidarius krovinius paaiškėjo, kad dalis turinio yra elektronikos atliekos, įskaitant spausdintinių plokščių atliekas.

    Tailando muitinė nurodė, kad iš viso aptikta apie 284 tonos elektronikos atliekų, kurios buvo paslėptos tarp deklaruoto metalo laužo. Siunta buvo papildomai patikrinta gavus informaciją apie galimą neteisėtą pavojingų atliekų gabenimą.

    Pasak Tailando pareigūnų, konteineriai buvo neteisingai deklaruoti, siekiant apeiti šalyje galiojančius draudimus importuoti elektronikos atliekas. Tailande tokios atliekos laikomos didesnės rizikos kroviniu dėl galimų pavojingų medžiagų, kurios gali patekti į aplinką netinkamai perdirbant.

    Elektronikos atliekose dažnai aptinkama švino, gyvsidabrio, kadmio ir kitų junginių, todėl jų ardymas be kontrolės kelia grėsmę dirvožemiui ir vandeniui. Dėl to daug valstybių griežtina kontrolę, o neteisėtai gabenami kroviniai vis dažniau slepiami po neutraliomis etiketėmis, tokiomis kaip metalo laužas ar mišrios žaliavos.

    Šiuo atveju Tailando institucijos pranešė, kad siunta bus grąžinta į kilmės šalį Jungtines Valstijas eksportuotojo lėšomis. Toks sprendimas siejamas su tarptautiniais įsipareigojimais pagal Bazelio konvenciją, kuri numato, kad neteisėtai išsiųstos pavojingos atliekos turi būti pargabentos atgal.

    Tailande elektronikos atliekų importo kontrolė pastaraisiais metais buvo sugriežtinta, o pareigūnai pabrėžia, kad tikrinimai uostuose bus tęsiami. Tuo pat metu tarptautinės organizacijos perspėja, kad pasauliniai elektronikos atliekų srautai auga, todėl rizika, jog atliekos bus nukreipiamos į trečiąsias šalis apeinant taisykles, išlieka didelė.

    Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad elektronikos atliekų kiekiai pasaulyje nuosekliai didėja, o didelė dalis jų vis dar nėra tinkamai surenkama ir perdirbama. Ekspertai pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė mažinti nelegalius srautus yra skaidresnė atliekų apskaita, griežtesnė muitinių kontrolė ir atsakomybė atliekų kilmės šalyse.

    Tailandas skelbia tęsiantis tyrimą dėl deklaravimo aplinkybių ir galimų atsakingų grandžių. Pareigūnai taip pat neatmeta, kad bus tikrinami ir kiti su šia siunta susiję kroviniai, jei atsiras požymių, jog neteisėtas gabenimas galėjo būti platesnio masto.

  • Vibruojantis „Windbelt“ be menčių žadėjo 30 kartų daugiau: ką parodė nepriklausomi bandymai

    Vibruojantis „Windbelt“ be menčių žadėjo 30 kartų daugiau: ką parodė nepriklausomi bandymai

    Prieš beveik du dešimtmečius pasaulį apskriejo pažadas apie vėjo generatorių be menčių ir krumpliaračių: esą pakanka plonos juostos, kuri vibruodama vėjyje gali būti dešimtis kartų efektyvesnė už mažas turbinas. Idėja, pavadinta „Windbelt“, buvo pristatoma kaip galinti tiekti elektrą ten, kur jos trūksta, o konstrukcija žadėjo paprastą priežiūrą ir tylų veikimą.

    Tačiau vėlesnė, nepriklausomais bandymais paremta istorijos dalis gerokai ramesnė. „Windbelt“ principas veikia, bet skambūs skaičiai apie 10–30 kartų didesnį efektyvumą nebuvo universaliai patvirtinti, o realus pritaikymas labiau siejamas su mažos galios užduotimis, o ne gyvenviečių aprūpinimu elektra.

    Iš kur atsirado idėja

    Išradėjas Shawnas Frayne’as idėjos ėmėsi 2004 metais, dirbdamas bendruomenėse, kur apšvietimui dar buvo naudojamos žibalinės lempos. Jo tikslas buvo sukurti labai pigų ir mažą vėjo generatorių, bet greitai paaiškėjo sena problema: mažos turbinos prastai mažėja.

    Kuo mažesnė turbina, tuo didesnę vėjo energijos dalį „suvalgo“ trintis guoliuose ir pavarose, o rotorius dažnai net nepradeda suktis esant silpnam, gūsingam srautui. Ieškodamas alternatyvos, Frayne’as atsigręžė į aerodinaminį reiškinį, išgarsėjusį po Tacoma Narrows tilto griūties, kai vėjas sukelia konstrukcijos virpesius.

    Kaip „Windbelt“ gamina elektrą

    „Windbelt“ esmė paprasta: tarp atramų įtempiama membrana ar juosta, o vėjui tekant pro ją susidarantys sūkuriai sukelia greitus virpesius. Ant juostos tvirtinami magnetai, kurie judėdami pro rites indukuoja elektros srovę, tai yra tas pats generatorių principas, tik čia energija imama iš virpesio, o ne iš sukimosi.

    Tokia schema turi aiškų privalumą: ji gali „atsibusti“ esant srautams, kurie mažą rotorių paliktų stovėti vietoje. Dėl to „Windbelt“ ir panašūs aeroelastinių virpesių energijos rinktuvai dažniau minimi ten, kur reikia ne didelės galios, o patikimo, nuolat „lašėjančio“ maitinimo.

    Ką parodė nepriklausomi matavimai

    Didžiausią dėmesį internete ilgai traukė teiginiai, kad prototipas buvo 10–30 kartų efektyvesnis už to meto mikro turbinas. Vis dėlto vėliau publikuoti tyrėjų bandymai ir laboratoriniai palyginimai rodė gerokai kuklesnį vaizdą: tokių įrenginių naudingumo koeficientas dažnai būna mažas, o pagaminama galia lengvame vėjyje labiau primena mili vatų lygį.

    Praktinė išvada tapo aiškesnė: „Windbelt“ nėra vėjo jėgainė įprasta prasme ir nėra skirtas konkuruoti su didelėmis turbinomis ar vėjo parkais. Jo stiprybė labiau atsiskleidžia ten, kur tradicinės mažos turbinos stringa dėl trinties ir nestabilaus srauto, o energijos poreikis yra nedidelis, bet pastovus.

    „Tikslesnė šios idėjos vertė yra ne pažadas pakeisti vėjo jėgaines, o galimybė patikimai maitinti labai mažos galios įrenginius ten, kur vėjas silpnas ir nepastovus“, – teigia tyrėjų vertinimuose apibendrinama kryptis.

    Tokie sprendimai labiausiai tinka jutikliams ir mažai elektronikai: pavyzdžiui, pastatų vėdinimo kanaluose, pramoninėse patalpose ar kitose vietose, kur nuolat juda oras, bet nepakanka energijos įprastai mikro turbinai. Vietoj didelių ambicijų apie kaimo elektrifikavimą, realistiškiausias „Windbelt“ scenarijus yra energijos surinkimas mažiems, išskaidytiems poreikiams, kur svarbiausia paprastumas, mažas triukšmas ir ilgaamžiškumas.