Blog

  • Katedros aikštė ūš: per „Vilniaus dienas“ vieną vakarą – Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas

    Katedros aikštė ūš: per „Vilniaus dienas“ vieną vakarą – Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas

    Vilniaus Katedros aikštė šeštadienio vakarą taps didžiausia sostinės scena: čia vyks „Vilniaus dienų“ koncertai, kuriuose pasirodys Justinas Jarutis ir Donatas Montvydas. Organizatoriai žada programą, kurią publika atpažįsta nuo pirmųjų akordų ir dainuoja kartu.

    20 valandą koncertinę dalį pradės Justinas Jarutis, pastaraisiais metais nuosekliai pildantis savo repertuarą tiek arenoms, tiek artimesniems, akustiniams pasirodymams. 21 valandą į sceną lips Donatas Montvydas, kartu su gyvo garso grupe ir šokėjais rengiantis energingą popmuzikos šou.

    Jaručio akcentas – nauja kūryba

    Justinas Jarutis pastaruoju metu aktyviai koncertuoja visoje Lietuvoje ir pristato naujus kūrinius, todėl Katedros aikštėje tikimasi išgirsti ir naujausias dainas, ir geriausiai žinomus hitus. Tokie miesto centro koncertai paprastai sutraukia plačią auditoriją, tad atlikėjui tai ir iššūkis, ir proga pasiekti klausytojus už įprastų koncertų salių ribų.

    „Anksčiau daugiau kalbėdavau apie tai, ką jaučiu, o dabar vis labiau norisi kalbėti apie tai, ką išmokau suprasti“, – sakė Justinas Jarutis.

    „Jeigu pavyksta paliesti savo istorija bent vieną klausytoją, tikiu, jog muzika gali padėti“, – sakė Justinas Jarutis.

    Montvydo pasirodymas – sugrįžimas į Vilniaus širdį

    Donatui Montvydui koncertas Katedros aikštėje turi ir asmeninę prasmę, nes Vilnius yra jo gimtasis miestas. Per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią karjerą atlikėjas sukaupė skirtingų laikotarpių repertuarą, todėl programoje įprastai dera ir naujesni kūriniai, ir seniai publikos pamėgtos dainos.

    Žadama, kad pasirodymą papildys specialiai šiam vakarui kuriamas apšvietimas, o sceninis veiksmas bus orientuotas į miesto aikštei būdingą mastelį. Tokios atviros erdvės koncertuose svarbų vaidmenį atlieka ne tik garsas, bet ir vizualiniai sprendimai, leidžiantys išlaikyti ryšį su minia skirtinguose aikštės taškuose.

    „Vilnius – mano miestas. Čia prabėgo mano vaikystė, čia namai, šeima ir daugybė svarbių prisiminimų. Kad ir kur nukeliaučiau, koncertuojant Vilniaus širdyje visada apima ypatingas jaudulys ir stiprios emocijos“, – sakė Donatas Montvydas.

    „Noriu atiduoti visą save – širdį, meilę ir energiją. Su komanda norime ne tik surengti gerą koncertą, bet ir patys juo pasimėgauti. Publika tai jaučia“, – sakė Donatas Montvydas.

    Ką dar žinoti apie „Vilniaus dienas“

    Koncertai Katedros aikštėje yra tik dalis „Vilniaus dienų“ programos: mieste paprastai vyksta ir kultūros, sporto bei pramogų renginiai skirtingose erdvėse. Platesnė programa skelbiama atskirai, o dalis veiklų dažnai orientuota į įvairaus amžiaus lankytojus, todėl savaitgalis mieste tampa patogiu pasirinkimu ir šeimoms.

    Pastaraisiais metais didžiųjų miestų šventės vis labiau remiasi nemokamų, atviro formato koncertų idėja, nes ji leidžia pritraukti ir atsitiktinius praeivius, ir ištikimus atlikėjų gerbėjus. Katedros aikštė tokiems renginiams išlieka viena simboliškiausių vietų, kurioje susitinka miesto istorija ir šiuolaikinė popkultūra.

  • Benamis katinas pabeldė į langą: įleistas į namus iškart parodė, ko jam labiausiai reikia

    Benamis katinas pabeldė į langą: įleistas į namus iškart parodė, ko jam labiausiai reikia

    Prie gyvūnų gelbėjimo savanorės namų pasirodęs benamis, baikštus katinas neįprastai aiškiai davė suprasti, kad jam reikia pagalbos. Kelias dienas besisukiojęs laiptinėje ir ieškojęs maisto, galiausiai jis priėjo prie lango ir ėmė belsti, tarsi prašydamas būti įleistas.

    Savanorė, jau turinti patirties su gatvėje gyvenusiais katinais, gyvūną įsileido atsargiai ir paruošė jam ramią, atskirą patalpą. Tokia praktika taikoma tam, kad naujokas nepatirtų papildomo streso, o esami namų augintiniai išvengtų galimų konfliktų bei užkrečiamųjų ligų rizikos.

    Pasitikėjimas kuriamas lėtai

    Benamiams katinams dažnai prireikia daug laiko, kol jie pradeda pasitikėti žmogumi. Gyvenimas lauke reiškia nuolatinę įtampą, konkurenciją dėl maisto, traumų riziką ir ligas, todėl net ir geranoriška pagalba jiems iš pradžių gali kelti baimę.

    Šiuo atveju savanorė su katinu ryšį mezgė pamažu, kasdien maitindama ir leisdama jam pačiam spręsti, kada prieiti ar leistis glostomas. Po ilgesnio laikotarpio gyvūnas tapo drąsesnis, o vieną dieną ryžosi tam, kas nustebino net patyrusią globėją, pats paprašė į vidų.

    Ką katinas parodė įleistas

    Patekęs į namus, katinas greitai atsiskleidė visai kitaip nei elgėsi lauke. Užuot slėpęsis ar šnypštęs, jis vis dažniau ieškojo žmogaus artumo, lipdavo ant kelių, prisiglausdavo ir sekdavo iš paskos, tarsi bandydamas atsigriebti už prarastą laiką.

    Tokį elgesį gyvūnų elgsenos specialistai sieja su saugumo poreikiu: gavęs maisto, šilumos ir ramią aplinką, katinas pagaliau gali atsipalaiduoti ir rodyti socialumą. Dažnam buvusiam benamiui svarbiausia tampa ne vien pilnas dubenėlis, o stabilus ryšys ir nuspėjama kasdienybė.

    Po kelių mėnesių laikinos globos katinas rado nuolatinius namus. Savanorei tai buvo emociškas atsisveikinimas, tačiau būtent toks ir yra gyvūnų gelbėjimo tikslas: suteikti šansą atsitiesti ir rasti šeimą, kurioje nebereikės belsti į langą ieškant pagalbos.

  • Vilniuje šalinami avarinės būklės medžiai: įvardijo 3 vietas, kur gali būti ribojamas eismas

    Vilniuje planuojama pašalinti avarinės būklės želdinius, kurie, specialistų vertinimu, kelia grėsmę žmonių saugumui ir eismo dalyviams. Tokie darbai paprastai atliekami tuomet, kai medis yra nudžiūvęs, stipriai pažeistas arba dėl būklės gali lūžti.

    Kaip nurodoma pranešime, darbai numatyti Žirmūnų gatvėje ties 94 numeriu, kur bus šalinamos dvi sausos guobos. Šie medžiai įvardijami kaip žuvę želdiniai, todėl jų išsaugojimas nebeįmanomas.

    Taip pat numatytas dviejų sausuolių šalinimas O. Milašiaus gatvėje ties 31 numeriu. Pabrėžiama, kad šie medžiai vertinami kaip keliantys pavojų eismo saugumui, todėl sprendimas priimamas prevenciškai.

    Dar viena vieta – Antakalnio gatvė ties 55 numeriu, kur bus šalinamas pavojingos būklės klevas. Pranešime akcentuojama, kad medis gali kelti riziką tiek eismo dalyviams, tiek šalia gyvenantiems žmonėms.

    Avarinės būklės medžiai miestuose dažniau fiksuojami po stipresnių vėjų, gausių kritulių, taip pat dėl senėjimo, puvinio ar šaknų pažeidimų vykdant statybos ir infrastruktūros darbus. Savivaldybės praktikoje tokiais atvejais paprastai organizuojamas arboristų ar želdinių būklės specialistų vertinimas, o šalinimas pasirenkamas tik tada, kai rizikos sumažinti genėjimu nebeįmanoma.

    Gyventojams rekomenduojama darbų metu būti atidiems nurodytose vietose, nes trumpam gali būti ribojamas pėsčiųjų judėjimas ar eismas. Jei teritorijoje bus aptverta darbo zona, jos kirsti nereikėtų, o pastebėjus pavojingai pasvirusius ar lūžtančius medžius apie tai verta pranešti atsakingoms miesto tarnyboms.

  • Katino akys staiga apsiblausė: veterinarai atskleidė, ką slepia netinkama mityba

    Katino akys staiga apsiblausė: veterinarai atskleidė, ką slepia netinkama mityba

    Šešerių metų katinas Nilesas vieną rytą ėmė karščiuoti ir akivaizdžiai nusilpo, o netrukus jo akys tapo matinės, pilkšvos. Šeimininkas išsigando, kad augintinis gali netekti regėjimo, todėl po pirminio vizito pas veterinarą kreipėsi į specializuotą kliniką.

    Iš pradžių įtartas įprastas akių uždegimas, todėl buvo paskirti steroidiniai akių lašai. Tačiau jau kitą dieną būklė pablogėjo: katiną vargino karščiavimas, o akys atrodė tarsi užtrauktos migla, todėl šeimininkas nusprendė nebedelsti.

    „Jo akys tapo tokios blankios ir pilkos, kad pagalvojau, jog jis apako“, – sakė Nileso šeimininkas.

    Atlikus išsamesnius tyrimus, gydytojai nustatė, kad regos nervas nepažeistas, o akių pokyčius sukėlė visai kita problema. Diagnozė buvo lipidinė ragenos distrofija, kai ragenoje tarp jos sluoksnių ima kauptis riebalinės medžiagos, pavyzdžiui, cholesterolis ir kiti lipidai.

    Veterinarijos praktikoje tokie pakitimai siejami su medžiagų apykaitos sutrikimais ir mityba, ypač kai gyvūnas reguliariai gauna labai kaloringų skanėstų ar nesubalansuotą pašarą. Nors pats ragenos drumstumas dažnai atrodo grėsmingai, ši būklė ne visada reiškia apakimą, tačiau reikalauja priežasties kontrolės.

    Specialistai šeimininkui paaiškino, kad svarbiausias žingsnis yra mitybos korekcija ir nuoseklus planas, kurį sudaro veterinaras, atsižvelgdamas į katino svorį, bendrą sveikatą ir kraujo tyrimų rezultatus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia griežčiau ribojamus skanėstus, labiau subalansuotą racioną ir stebėseną, ar neatsiranda kitų metabolinių problemų.

    Ši istorija primena, kad staigūs akių pakitimai, karščiavimas, apatija ar miego režimo pasikeitimai yra signalai, kurių nereikėtų nurašyti nuovargiui. Veterinarai pabrėžia, kad kuo anksčiau atliekami tyrimai ir peržiūrima mityba, tuo didesnė tikimybė stabilizuoti būklę ir išvengti komplikacijų.

  • Vilniuje siūloma pakeisti sklypo Juodasis kel. 45 paskirtį: gyventojai turi 10 darbo dienų

    Kas planuojama sklype?

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad gautas prašymas pakeisti (nustatyti) žemės sklypo Juodasis kel. 45 (kadastro Nr. 0101/0075:2162) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir arba naudojimo būdą.

    Šiuo metu sklypo pagrindinė paskirtis nurodoma kaip kita, o naudojimo būdas siejamas su gyvenamosiomis teritorijomis, konkrečiau, mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba.

    Prašyme siūloma sklypo naudojimą keisti į komercinės paskirties objektų teritorijas. Tokie pakeitimai paprastai reiškia galimybę planuoti su prekyba, paslaugomis ar biurais susijusius objektus, jei tam vėliau būtų gauti reikalingi leidimai.

    Viešinimas iki rugsėjo 2 dienos

    Savivaldybė nurodo, kad prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugpjūčio 20 dienos iki 2026 metų rugsėjo 2 dienos. Per šį laikotarpį gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus dėl planuojamo sprendimo.

    Pasiūlymai priimami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu, taip pat elektroniniu paštu. Savivaldybė taip pat numato galimybę teikti pastabas per Teritorijų planavimo informacinę sistemą.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 5 211 2868 arba elektroniniu paštu. Savivaldybė primena, kad viešinimo etapas yra skirtas įvertinti suinteresuotų asmenų argumentus ir galimą poveikį aplinkai bei kaimynystei.

    Praktikoje komercinės paskirties siūlymai dažniausiai kelia klausimų dėl transporto srautų, triukšmo, parkavimo ir suderinamumo su esamu užstatymu, todėl gyventojų pastabos šiame etape gali turėti reikšmės tolesniems sprendimams.

  • Gyventojai pranešė apie partrenktą katiną, bet atvykę gelbėtojai liko be darbo: kas nutiko?

    Gyventojai pranešė apie partrenktą katiną, bet atvykę gelbėtojai liko be darbo: kas nutiko?

    Skambutis dėl nejudančio katino

    Žyrardove, netoli Varšuvos, miesto tarnybos sulaukė gyventojų pranešimo apie ant šaligatvio gulintį baltai rudą katiną. Skambinusieji teigė, kad gyvūnas nejudėjo kaitrioje saulėje, todėl kilo įtarimas, jog jis galėjo būti partrenktas.

    Situaciją dar labiau dramatizavo liudininkų pasakojimai, esą prie gyvūno jau būriuojasi varnos. Tokiais atvejais įprastai kyla rizika, kad sužeistam augintiniui reikia skubios veterinarinės pagalbos, o delsimas gali kainuoti gyvybę.

    Atvykę pareigūnai rado netikėtą vaizdą

    Į nurodytą vietą išskubėję savivaldybės pareigūnai pranešimą perdavė ir veterinarijos gydytojui, kad prireikus būtų galima greitai suteikti pagalbą. Tačiau paaiškėjo, kad scenarijus visai kitoks, nei tikėtasi.

    Katinui pagalbos neprireikė, nes jis buvo geros būklės ir tiesiog miegojo šiltame asfalte. Pasak pareigūnų, gyvūnas reagavo ramiai, atrodė žvalus ir, prisiartinus žmonėms, elgėsi taip, tarsi norėtų žaisti.

    „Kai pareigūnai pasilenkė prie katino, jis sureagavo taip, lyg norėtų su jais pažaisti“, – teigė Žyrardovo miesto tarnybos, atsakydamos į gyventojų komentarus.

    Vietos gyventojams jis gerai pažįstamas

    Po trumpos akimirkos katinas atsikėlė ir nuėjo savais keliais, o pareigūnai grįžo „tuščiomis rankomis“. Socialiniuose tinkluose gyventojai rašė, kad tai ne pirmas kartas, kai šis gyvūnas sukelia aliarmą – esą jis dažnai pastebimas toje pačioje miesto vietoje.

    Komentaruose katinas netgi vadinamas vietos „įžymybe“ ir siejamas su netoliese veikiančia kebabine. Tokie atvejai rodo, kaip greitai įprastas gyvūno elgesys gali būti palaikytas nelaime, ypač vasarą, kai gyvūnams pavojingi ir karščiai, ir eismas.

    Specialistai primena, kad karštomis dienomis gyvūnams pavojingas perkaitimas, o ant įkaitusių dangų gali nudegti letenos. Jei matote nejudantį gyvūną, verta stebėti iš saugaus atstumo, įvertinti kvėpavimą ir, jei kyla abejonių, kreiptis į vietos tarnybas ar veterinarijos gydytoją.

  • Naktiniai darbai Tūkstantmečio gatvėje: „Grinda“ keis šulinių dangčius, vairuotojų laukia ribojimai

    Rugpjūčio 19-21 dienomis Tūkstantmečio gatvėje keis susidėvėjusius paviršinių nuotekų tinklų šulinių dangčius.
    Darbai bus vykdomi naktimis, nuo 20 val. iki 6 val., maždaug 3 km ilgio atkarpoje nuo Žirnių gatvės Savanorių žiedo link.

    Bus tvarkomi tik tie šuliniai, kurių dangčiai dėl didelių transporto apkrovų yra labiausiai susidėvėję. Kadangi darbai bus vykdomi po vieną šulinį, eismo ribojimai bus taikomi tik ties konkrečia darbų vieta. Prie jos taip pat bus pastatyti laikini kelio ženklai, ribojantys leistiną transporto priemonių greitį iki 50 km/val.

    Tūkstantmečio gatvė yra viena svarbiausių Vilniaus transporto arterijų, jungianti pietinę miesto dalį su centru ir vakarine miesto dalimi.
  • Žvejai Meksikos įlankoje pamatė tamsų siluetą: manė, kad vėžlys, bet tiesa sukrėtė

    Žvejai Meksikos įlankoje pamatė tamsų siluetą: manė, kad vėžlys, bet tiesa sukrėtė

    Meksikos įlankoje žvejojusio laivo įgula patyrė akimirką, kuri planuotą išvyką pavertė gelbėjimo operacija. Atviroje jūroje žmonės pastebėjo tamsų siluetą, kuris iš tolo priminė jūrų vėžlį, tačiau priartėjus vaizdas pasirodė visai kitoks.

    Iš vandens kyšojęs padaras turėjo rusvą kailį ir akivaizdžiai kovojo su bangomis, kad nenuskęstų. Įgula suprato, kad tai ne vėžlys, o į bėdą patekęs kačiukas, kuris, sprendžiant iš būklės, buvo išsekęs ir sušlapęs iki kaulų.

    Netikėtas radinys atviroje jūroje

    Kačiuką žvejai ištraukė graibštais ir nedelsdami perkėlė į laivo denį. Kad gyvūnas neatšaltų ir atgautų jėgas, jį apvyniojo rankšluosčiu, o kelionės metu laikė šilčiau ir stebėjo jo būklę.

    Tokiose situacijose pavojingiausi yra pirmieji momentai: mažiems gyvūnams sūrus vanduo, vėjas ir banguojanti jūra greitai sukelia hipotermiją, o išsekimas apsunkina kvėpavimą. Įgula pasirinko saugiausią taktiką: kuo greičiau gyvūną iškelti iš vandens, sušildyti ir pargabenti į krantą.

    „Jam prireikė laiko atsigauti. Laikiau jį ant kelių ir vairavau, kol jis ėmė rimti“, – sakė žvejybos reiso organizatorius Steve Crews.

    Kas nutiko kačiukui?

    Pasiekus krantą, vienas įgulos narių ėmėsi iniciatyvos padėti surasti kačiukui namus. Socialiniuose tinkluose pasidalintos nuotraukos ir pasakojimas apie gelbėjimą sulaukė didelio dėmesio, o norinčių priglausti gyvūną atsirado greitai.

    Kaip kačiukas atsidūrė atviroje jūroje, tiksliai nežinoma. Tarp svarstytų versijų minėta, kad jis galėjo būti paliktas tyčia, nuplautas nuo kranto srovės ar audros, taip pat neatmesta galimybė, kad gyvūnas į vandenį pateko iš kokio nors laivo.

    „Manau, kad tiesiog padarėme tai, ką būtų padaręs bet kas. Buvome tinkamoje vietoje tinkamu metu“, – sakė S. Crews.

    Ką daryti radus gyvūną vandenyje?

    Specialistai pabrėžia, kad iš vandens ištrauktą gyvūną svarbiausia švelniai sušildyti ir kuo greičiau perduoti veterinarams ar gyvūnų gelbėtojams. Staigus kaitinimas, maitinimas ar bandymas girdyti iškart gali pakenkti, ypač jei gyvūnas prarijo vandens ar yra šoko būsenoje.

    Ši istorija baigėsi laimingai: kačiukas atsigavo ir galiausiai pateko į nuolatinius namus. Žvejams tai tapo išvyka, kurią jie prisimins ne dėl laimikio, o dėl išgelbėtos gyvybės.

  • Svarbus perspėjimas vairuotojams: savaitę keisis eismas Paberžės gatvės sankryžoje

    Nuo rugpjūčio 21 dienos iki rugpjūčio 28 dienos Paberžės gatvės sankryžoje bus taikomi laikini eismo ribojimai. Jie įvedami dėl šilumos tinklų remonto darbų, kurie laikinai keis įprastą transporto judėjimą.

    Tokio pobūdžio darbai paprastai apima vamzdynų atkarpų keitimą, šulinių ar sklendžių mazgų remontą bei tinklų sandarumo patikrą. Dėl to dalyje sankryžos gali būti susiaurintos eismo juostos, trumpam perkeltos važiavimo trajektorijos ar ribojamas pravažiavimas tam tikromis kryptimis.

    Vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti maršrutą, rinktis alternatyvias gatves ir palikti daugiau laiko kelionei, ypač piko valandomis. Taip pat svarbu atidžiai stebėti laikinus kelio ženklus ir vadovautis reguliuotojų nurodymais, jei jie bus paskirti.

    Eismo ribojimų metu didžiausia rizika kyla dėl staigių juostų susiaurėjimų ir netikėtų kliūčių važiuojamojoje dalyje, todėl saugus greitis ir didesnis atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio gali padėti išvengti incidentų. Pėstiesiems ir dviratininkams patariama laikytis pažymėtų apėjimų ir perėjimų, nes darbų zona gali keistis.

    Jei darbai vyks sklandžiai, ribojimai turėtų galioti iki rugpjūčio 28 dienos, tačiau terminai kartais kinta dėl techninių aplinkybių ar oro sąlygų. Vairuotojai raginami būti atidūs ir kantrūs, kol sankryžoje bus atkurta įprasta eismo tvarka.

  • Vilniaus centre savaitgalį uždarys Naugarduko gatvės atkarpą: įspėja dėl spūsčių

    Vilniuje dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbų rugpjūčio 21–23 dienomis bus taikomi laikini eismo ribojimai ties Vytenio ir Naugarduko gatvių sankryžos žiedu. Miesto vairuotojai raginami iš anksto planuoti maršrutus ir įvertinti galimas spūstis.

    Rugpjūčio 21 dieną nuo 9 valandos numatomi daliniai eismo ribojimai, eismą šioje vietoje reguliuos eismo reguliuotojai. Tą pačią dieną nuo 20 valandos bus uždaroma Naugarduko gatvės atkarpa tarp Vytenio ir Švitrigailos gatvių.

    Vairuotojams primenama vadovautis laikinais kelio ženklais ir, jei įmanoma, pasirinkti alternatyvius maršrutus. Dėl pasikeitusių važiavimo trajektorijų daugiau laiko kelionei vertėtų skirti ir vykstantiems per žiedą piko metu.

    Kodėl vykdomi darbai?

    Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija paprastai atliekama siekiant sumažinti avarijų riziką, šilumos nuostolius trasose ir užtikrinti stabilesnį šildymo bei karšto vandens tiekimą. Tokie darbai ypač aktualūs senesnėse miesto dalyse, kur požeminė infrastruktūra intensyviai dėvisi dėl amžiaus ir apkrovų.

    Artėjant šaltajam sezonui, šilumos tinklų atnaujinimas leidžia patikimiau pasirengti didesniam sistemos apkrovimui. Nors laikini eismo ribojimai sukelia nepatogumų, jų tikslas – sumažinti ilgalaikių gedimų ir netikėtų kasinėjimų riziką ateityje.

    Ką svarbu žinoti vairuotojams?

    Planuojantiems keliones per Naugarduko, Vytenio ir Švitrigailos gatvių prieigas rekomenduojama stebėti eismo situaciją realiu laiku ir, esant galimybei, perskirstyti kelionės laiką. Jei maršrutas veda į miesto centrą ar iš jo, verta numatyti atsarginį kelią.

    Gyventojų ir vairuotojų atsiprašoma už laikinus nepatogumus, pabrėžiant, kad darbai būtini patikimam ir efektyviam šilumos tiekimo infrastruktūros veikimui užtikrinti. Darbų metu prašoma kantrybės ir atidumo, ypač prie laikinų eismo organizavimo sprendimų.