CP v2

Blog

  • JAV perka galingas raketas dėl Rusijos: jų dalis jau Lenkijoje, o reikšmė NATO – milžiniška

    JAV perka galingas raketas dėl Rusijos: jų dalis jau Lenkijoje, o reikšmė NATO – milžiniška

    Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas pasirašė daugiametę sutartį su bendrove „Raytheon“ dėl priešraketinių perėmėjų SM-3 Block IB gamybos. Maksimali sutarties vertė siekia apie 5,8 milijardo eurų, o sandoris laikomas vienu svarbiausių JAV ir NATO priešraketinės gynybos elementų.

    SM-3 Block IB skirta perimti trumpojo ir vidutinio nuotolio balistines raketas jų skrydžio vidurinėje fazėje, kai jos juda už atmosferos ribų. Tokia galimybė laikoma kritiškai svarbia, nes dalį grėsmių siekiama neutralizuoti dar iki kovinių galvučių išsiskyrimo.

    Kas yra SM-3 ir kur ji dislokuota

    SM-3 yra „Aegis“ sistemos dalis ir gali būti leidžiama tiek iš JAV karinių jūrų pajėgų naikintuvų, tiek iš antžeminių kompleksų „Aegis Ashore“. Tokios bazės veikia Rumunijoje, o Lenkijoje „Aegis Ashore“ kompleksas įrengtas Redzikove.

    Ši infrastruktūra Europoje kuriama kaip NATO balistinių raketų gynybos architektūros dalis, orientuota į grėsmes iš už euroatlantinės erdvės ribų. Vis dėlto Rusijos karas prieš Ukrainą ir augantis raketų panaudojimas regione pakeitė diskusijų toną ir sustiprino poreikį didinti perėmėjų atsargas.

    Kodėl kontraktas svarbus Europai

    Nauja sutartis siejama su platesniu Pentagonui svarbiu tikslu spartinti kritinės amunicijos gamybą, kad būtų galima palaikyti pasirengimą ilgalaikėms krizėms ir konfliktams. Bazinis sutarties laikotarpis apima penkerius metus, o papildomos opcijos gali pratęsti gamybą dar dvejiems metams.

    Pentagonas neatskleidė, kiek tiksliai SM-3 bus pagaminta, tačiau pati sutarties struktūra leidžia gamybą pradėti nedelsiant, kol dar derinamos galutinės kainodaros sąlygos. Perėmėjai bus gaminami „Raytheon“ padaliniuose Arizonoje ir Alabamoje, o tai, anot JAV institucijų, turi mažinti tiekimo grandinės trikdžius.

    Realus efektyvumas priklauso nuo scenarijaus

    Ekspertai pabrėžia, kad balistinių raketų perėmimo sėkmę lemia daug veiksnių: taikinio trajektorija, perėmimo langas, galvučių išsiskyrimo momentas ir galimų klaidinimo priemonių naudojimas. Dėl šios priežasties viešojoje erdvėje dažnai minimi pajėgumai turėtų būti vertinami kaip teoriniai, nes ne visi techniniai parametrai skelbiami.

    Vienas ryškiausių pastarojo laikotarpio pavyzdžių, rodančių sistemos praktinį pritaikomumą, buvo 2024 metais, kai SM-3 buvo panaudotos realiose operacijose atremiant balistinių raketų grėsmę. Tokie epizodai sustiprino argumentą, kad perėmėjų gamybą būtina didinti ne tik planavimo dokumentuose, bet ir realiais užsakymais pramonei.

    „Perėmėjų gamybos didinimas yra būdas užtikrinti, kad gynybos architektūra veiktų ne teorijoje, o esant realiam spaudimui“, – teigia JAV gynybos sektoriaus atstovų retoriką atspindintys vertinimai.

    Pastaraisiais mėnesiais „Raytheon“ taip pat gavo reikšmingų užsakymų kitiems raketiniams sprendimams, įskaitant SM-6 ir AMRAAM, kurie naudojami oro ir priešraketinei gynybai bei atsargų papildymui. Bendras signalas Europos sąjungininkams aiškus: JAV siekia didinti gamybos tempą, o Europoje esantys „Aegis Ashore“ kompleksai išlieka viena svarbiausių regioninės gynybos grandžių.

  • Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija atsiskiria nuo Europos projekto: atskleidė 6-os kartos naikintuvo planą ir datas

    Prancūzija nusprendė savarankiškai kurti būsimos kartos naikintuvą, kuris ilgainiui turėtų pakeisti „Rafale“. Toks sprendimas priimtas po to, kai ėmė byrėti bendras Prancūzijos, Vokietijos ir Ispanijos projektas FCAS, kuriuo buvo siekiama sukurti europinę 6-os kartos oro kovos sistemą.

    Pagal Prancūzijos gynybos planavimo dokumentus, antroji demonstratoriaus fazė turėtų startuoti 2027 metais ir apimti naujos kartos naikintuvo prototipo skrydį. Pilno masto operacinės versijos kūrimo pradžia numatoma 2029 metais, o realių pajėgumų tikimasi 2040-ųjų pradžioje.

    FCAS krizė ir pramonės ginčai

    FCAS branduoliu turėjo tapti New Generation Fighter, tačiau bendradarbiavimą silpnino pramoniniai nesutarimai dėl darbų pasidalijimo ir lyderystės. Viešumoje daugiausia minėti ginčai tarp „Dassault Aviation“ ir „Airbus“ dėl pagrindinių kompetencijų, intelektinės nuosavybės ir galutinės atsakomybės už naikintuvo kūrimą.

    Prancūzija, siekdama neprarasti tempo ir technologinės bazės, ėmėsi nacionalinio kelio. Sprendimas pagrindžiamas siekiu išlaikyti pramoninį suverenitetą, ypač kritinėse srityse, tokiose kaip variklių kūrimas, skaitmeninė architektūra ir pažangios ginkluotės integracija.

    Kas laukia „Rafale“ ir kokios technologijos numatomos

    Kartu spartinamas ir „Rafale“ modernizavimas iki F5 standarto, kuris planuojamas 2033–2035 metais. Numatomos investicijos į pažangesnius jutiklius, radarą, elektroninės kovos priemones ir glaudesnę sąveiką su bepilotėmis platformomis.

    Prancūzijos planuose akcentuojamas ne vien naujas lėktuvas, o visa sistema, kurioje naikintuvas veiktų kartu su koviniais dronais ir tinkline valdymo aplinka. Ši kryptis atitinka pastarųjų metų tendencijas, kai oro pranašumas vis labiau priklauso nuo duomenų mainų, sensorių sintezės ir gebėjimo koordinuoti mišrias, įgulos ir beįgules, platformas.

    Biudžetas auga, Europa ieško alternatyvų

    Prancūzijos gynybos biudžeto planuose įsipareigojimai programai 2027 metais didinami iki 2,74 milijardo eurų, kai 2026 metais buvo numatyta 1,2 milijardo eurų. Tai signalas, kad Paryžius pasirengęs brangiai kainuojančiai, bet strategiškai svarbiai krypčiai.

    Ekspertai pažymi, kad FCAS problemos keičia galios pusiausvyrą Europoje. Vokietija vis dažniau siejama su alternatyvų paieškomis, įskaitant galimą suartėjimą su kitu tarptautiniu 6-os kartos projektu, o Prancūzija, nors ir renkasi nacionalinį kelią, palieka erdvės pasirinktiems partnerystės formatams.

    „Mūsų tikslas – išlaikyti pradinį grafiką ir užtikrinti, kad operaciniai pajėgumai atsirastų 2040-ųjų pradžioje“, – sakė Prancūzijos gynybos ministrė Catherine Vautrin.

  • Rusija veža sunkiai suniokotus T-90M: „Uralvagonzavod“ priverstas rinktis tarp remonto ir naujų tankų

    Rusija veža sunkiai suniokotus T-90M: „Uralvagonzavod“ priverstas rinktis tarp remonto ir naujų tankų

    Socialiniuose tinkluose pasirodžiusios nuotraukos, kuriose matyti geležinkeliu gabenami smarkiai apgadinti T-90M, vėl atkreipė analitikų dėmesį į Rusijos šarvuotosios technikos nuostolius. Kadrai siejami su technikos pervežimu į „Uralvagonzavod“ gamyklą Nižnij Tagile, kur koncentruojami tiek gamybos, tiek remonto darbai.

    Karo technikos stebėtojai pabrėžia, kad vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gamintojui tenka perimti funkcijas, kurias anksčiau atlikdavo specializuotas karinių remonto įmonių tinklas. Toks perskirstymas reiškia, kad pajėgumai, skirti naujiems tankams, gali būti nukreipiami į kapitalinį remontą ar gilų modernizavimą.

    Remontas gali kainuoti beveik kaip naujas

    Šarvuotosios technikos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kapitalinis T-90M remontas gamyklinėmis sąlygomis gali kainuoti beveik tiek pat, kiek naujo vieneto pagaminimas. Taip atsitinka dėl sudėtingų mazgų keitimo, elektronikos ir optikos atnaujinimo, korpuso bei bokštelio darbų, o taip pat dėl to, kad po rimtų pažeidimų dalis komponentų turi būti keičiami iš esmės.

    Tai sukuria dilemas: kuo daugiau resursų skiriama grąžinti į rikiuotę apgadintus tankus, tuo mažiau jų lieka naujai gamybai. Kartu auga ir logistikos našta, nes reikia nuolat gabenti pažeistą techniką, komplektuojamąsias dalis ir remontui reikalingą įrangą.

    Kodėl sunku suskaičiuoti realią gamybą

    Analitikai, vertinantys tiek nuotraukomis pagrįstus nuostolių duomenis, tiek viešus Rusijos pareiškimus, pažymi dar vieną problemą: remontuota ar modernizuota technika viešojoje komunikacijoje gali būti pateikiama kaip nauja tiekimo partija. Dėl to iš šalies tampa sudėtinga tiksliai atskirti, kiek tankų išties pagaminta nuo nulio, o kiek grąžinta po remonto.

    Tokios painiavos rizika ypač išauga tada, kai į gamyklas patenka smarkiai suniokoti vienetai, o po kelių savaičių ar mėnesių skelbiama apie „naujų“ tankų perdavimą kariuomenei. Praktikoje tai gali reikšti ir visiškai naują techniką, ir kapitališkai atnaujintus, anksčiau eksploatuotus korpusus.

    Sankcijos, darbuotojų trūkumas ir senesnių korpusų naudojimas

    Viešai prieinamos analizės rodo, kad Rusijos šarvuotosios technikos pramonę spaudžia keli veiksniai vienu metu: sankcijų ribojamas komponentų tiekimas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir didelis fronto poreikis. Dėl to dalis T-90M gali būti surenkami ne tik iš naujai pagamintų konstrukcijų, bet ir pasitelkiant atnaujintus ankstesnių modifikacijų korpusus.

    Patys gamintojai neneigia, kad be gamybos vykdo ir remontą, o oficialiuose pranešimuose akcentuoja greitą technikos atstatymą net ir po daugybinių pažeidimų. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad realūs pristatymų skaičiai gali būti mažesni, nei leistų spręsti vien iš deklaracijų, nes dalį „naujų“ siuntų gali sudaryti atnaujinti vienetai.

    Bendra tendencija aiški: kuo didesnė remonto našta tenka pagrindiniams gamybos centrams, tuo labiau auga rizika, kad tai atsilieps naujų tankų gamybos tempui. Tokiu atveju T-90M, laikomas vienu moderniausių serijinių Rusijos tankų, gali tapti ir pramonės pajėgumų testu, ir riboto resursų paskirstymo įkaitu.

  • Ar ir jūs taip darote? Ši klaida su oro recirkuliacija rudenį akimirksniu užrasoja stiklus

    Ar ir jūs taip darote? Ši klaida su oro recirkuliacija rudenį akimirksniu užrasoja stiklus

    Rudenį ir žiemą daugelis vairuotojų, pamatę užrasojusį priekinį stiklą, instinktyviai jį perbraukia delnu ar rankove ir iškart pajuda. Tačiau toks skubėjimas pavojingas: matymo laukas lieka ribotas, o ant stiklo dažnai lieka riebus sluoksnis, kuris tamsoje dar labiau akina nuo žibintų ir kitų automobilių šviesų.

    Saugiausia prieš važiuojant nukreipti oro srautą į priekinį stiklą ir palaukti, kol matomumas visiškai atsistatys. Šiltesnis oras pakelia stiklo temperatūrą, o įjungtas oro kondicionavimas padeda iš oro pašalinti dalį drėgmės, todėl rasojimas mažėja greičiau.

    Kodėl salonas greitai prisipildo drėgmės?

    Net ir tvarkingai veikiantis pūtiklis nebus efektyvus, jei automobilio salone yra daug vandens. Drėgmę įnešame su šlapiais batais, striukėmis, skėčiais, o vanduo susigeria į kilimėlius ir dangą, vėliau šildant išgaruoja ir vėl nusėda ant šalto stiklo.

    Praktiškas sprendimas šaltuoju sezonu yra guminiai kilimėliai ir reguliarus jų išpylimas bei džiovinimas. Jei naudojate tekstilinius kilimėlius, permirkusius verta išimti ir išdžiovinti ne automobilyje, nes salone jie nuolat maitina rasojimą.

    Jeigu stiklas rasuoja nuolat, net kai viduje atrodo sausa, verta ieškoti pasislėpusio drėgmės šaltinio. Dažna priežastis yra lapais ar purvu užkimšti vandens nutekėjimai, dėl kurių lietaus vanduo gali patekti po danga, į bagažinės ertmes ar kauptis ties atsarginiu ratu.

    Recirkuliacija: patogu, bet ne visada

    Įjungus oro recirkuliaciją automobilis nustoja imti orą iš lauko ir cirkuliuoja tuo, kas jau yra salone. Tai praverčia važiuojant tuneliu ar paskui dūmijantį automobilį, nes į vidų patenka mažiau teršalų.

    Tačiau lietingą ar drėgną dieną recirkuliacija dažnai veikia priešingai, nei tikimasi. Drėgmė iš kvėpavimo, šlapių drabužių ir kilimėlių lieka viduje, o ventiliacija ją nuolat nešioja per stiklą, todėl rasojimas storėja ir grįžta vis greičiau.

    Šį reiškinį paaiškina fizika: šiltas oras gali išlaikyti daugiau vandens garų nei šaltas. Kai drėgnas saloninis oras atsitrenkia į atšalusį stiklą, jis staiga atvėsta ir nebegali išlaikyti visos drėgmės, todėl vanduo kondensuojasi lašeliais, o riba, kada tai prasideda, vadinama rasos tašku.

    Kaip greičiausiai atgaivinti matomumą?

    Jei stiklas užrasojo, veiksmingiausia išjungti recirkuliaciją, oro srautą nukreipti į priekinį stiklą ir padidinti ventiliatoriaus greitį. Kartu verta įjungti šildymą ir oro kondicionavimą, nes jis sausina orą ir padeda greičiau pašalinti drėgmę iš salono.

    Trumpas recirkuliacijos naudojimas gali pasiteisinti esant dideliam šalčiui, kai norisi greičiau sušildyti saloną, tačiau ją geriau netempti ilgai. Po kelių minučių verta grįžti prie lauko oro padavimo, kad salone nekauptųsi drėgmė ir nesuprastėtų matomumas.

    Naujesniuose automobiliuose dalį darbo atlieka automatinė klimato kontrolė, kuri pagal temperatūros ir drėgmės jutiklius gali pati keisti oro srauto kryptį, stiprumą ar lauko oro kiekį. Elektriniuose automobiliuose tai ypač aktualu, nes dažnas šalto lauko oro šildymas didina energijos sąnaudas, todėl sistema turi rasti balansą tarp nuvažiuojamo atstumo ir skaidrių stiklų.

    Dar vienas dažnai pamirštamas veiksnys yra salono filtras: jis pats oro nesausina, bet nuo jo būklės priklauso oro srauto stiprumas. Užsikimšus filtrui, net ir įjungus didelį ventiliatoriaus greitį iki stiklo keliauja silpnesnis oro srautas, todėl stiklas šyla ir džiūsta lėčiau, o rasojimas užsitęsia.

    Įspėjamieji ženklai paprastai būna paprasti: ventiliatorius ūžia, bet oro iš grotelių mažai, stiklai ilgai rasoja, o įjungus pūtimą juntamas užsistovėjęs kvapas. Tokiais atvejais verta patikrinti filtrą ir vėdinimo sistemą, nes prastas oro pralaidumas blogina ir kondicionavimo veiksmingumą.

    Jei ant stiklo atsiranda riebokas sluoksnis, o salone juntamas salstelėjęs kvapas, problema gali būti rimtesnė nei drėgmė nuo batų. Toks derinys kartais rodo galimą aušinimo skysčio nuotėkį per šildytuvo radiatorių, todėl vien pūtimo reguliavimas ar filtro keitimas gali nebepadėti ir reikalinga diagnostika.

  • Lenkų „mObywatel“ gavo 2 naujoves: svarbūs dokumentai pasiekiami net be interneto

    Lenkų „mObywatel“ gavo 2 naujoves: svarbūs dokumentai pasiekiami net be interneto

    Lenkijoje plačiai naudojama skaitmeninių dokumentų ir valstybės paslaugų programėlė „mObywatel“ sulaukė dviejų atnaujinimų, kurie pravers situacijose be ryšio. Naujovės skirtos tam, kad dalį svarbių patvirtinimų vartotojai galėtų turėti telefone ir neprisijungę prie interneto.

    Pirmasis pokytis aktualus „iOS“ įrenginių naudotojams. Programėlėje atsirado galimybė telefone išsisaugoti elektroninę recepto kopiją kaip PDF failą, kad prireikus ją būtų galima greitai atsidaryti net tada, kai ryšys silpnas arba jo visai nėra.

    Antroji naujovė įdiegta kelionių saugumo paslaugoje Odyseusz, kuri siejama su kelionės pranešimo pateikimu ir pagalba krizinių situacijų metu. Dabar kelionės pranešimo patvirtinimą galima atsisiųsti ir išsisaugoti įrenginyje PDF formatu, kad dokumentas išliktų pasiekiamas net nutrūkus interneto ryšiui.

    Toks dėmesys darbui be interneto atspindi bendrą skaitmeninių viešųjų paslaugų tendenciją Europoje, kai siekiama užtikrinti patikimumą ne tik įprastomis sąlygomis, bet ir keliaujant ar sutrikus ryšiui. Praktikoje tai reiškia mažiau rizikos, kad prireikus svarbaus failo jo nepavyks atidaryti dėl tinklo problemų.

    Lenkijos skaitmeninimo institucijos taip pat yra pranešusios apie tolesnę „mObywatel“ plėtrą. Tarp svarbiausių krypčių minimas pasirengimas integracijai su Europos skaitmeninės tapatybės pinigine, kurią Europos Sąjunga diegia kaip bendrą sistemą saugiam tapatybės ir tam tikrų dokumentų patvirtinimui.

    Be to, artimiausiais mėnesiais planuojama daugiau naujų funkcijų ir pilotinių projektų, susijusių su įvairiais dokumentais bei registracijomis. Atnaujinimai turėtų pasiekti vartotojus etapais, kartu su naujomis programėlės versijomis.

  • Vairuotojai sulaukia laiškų su 9 600 zlotų bauda: už privalomą draudimą atlaidų beveik nėra

    Vairuotojai sulaukia laiškų su 9 600 zlotų bauda: už privalomą draudimą atlaidų beveik nėra

    Lenkijoje vairuotojai vis dažniau sulaukia oficialių pranešimų su reikalavimu susimokėti baudą už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nebuvimą. Maksimali sankcija lengviesiems automobiliams siejama su minimalia alga ir gali būti labai didelė, o sumos skaičiavimas priklauso ir nuo to, kiek laiko polisas buvo nutrūkęs.

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lenkijoje padidinus minimalų atlyginimą, automatiškai kilo ir maksimalios baudos už privalomojo draudimo neturėjimą. Lengvųjų automobilių savininkams ji lygi dvigubam minimaliam atlyginimui, sunkvežimiams, autobusams ir vilkikams taikomas trigubas dydis, o motociklams ir daliai kitų transporto priemonių bauda skaičiuojama kaip trečdalis minimalios algos.

    Baudos dydis priklauso ir nuo laikotarpio be galiojančio draudimo. Jei draudimo nėra iki 3 dienų, skaičiuojama 20 proc. maksimalios sumos, jei nuo 4 iki 14 dienų, taikoma 50 proc., o jei ilgiau, skiriama visa maksimali bauda.

    Kas skiria baudas ir kaip nustato pažeidimus

    Baudas už privalomojo draudimo nebuvimą administruoja Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny, kuris duomenis tikrina automatizuotai. Tai reiškia, kad pažeidimas gali būti nustatytas be policijos patikrinimo kelyje, vien pagal registrų ir draudikų pateikiamą informaciją.

    Praktikoje tai didina riziką tiems, kurie tikisi, kad trumpas tarpas tarp polisų liks nepastebėtas. Sistema fiksuoja draudimo tęstinumo spragas, todėl pranešimas apie baudą gali pasiekti ir tuos, kurie automobiliu tuo metu beveik nesinaudojo.

    Kada polisas neatsinaujina automatiškai

    Daugeliu atvejų privalomasis draudimas pratęsiamas automatiškai, todėl vairuotojai dažnai mano, kad rizikos nėra. Vis dėlto yra situacijų, kai automatinis pratęsimas negalioja, pavyzdžiui, kai automobilis įsigyjamas iš kito asmens ir naujasis savininkas naudojasi ankstesnio savininko polisu.

    Kita dažna priežastis, kai automatinis pratęsimas nesuveikia, yra neapmokėta visa ankstesnio laikotarpio įmoka. Tokiu atveju draudimo apsauga gali nutrūkti, o net ir trumpa spraga vėliau virsta finansine sankcija.

    Ką daryti gavus pranešimą

    Jeigu vairuotojas yra įsitikinęs, kad draudimą turėjo, pirmas žingsnis yra pateikti draudimo galiojimo įrodymus. Kartais taip nutinka dėl duomenų perdavimo klaidų, kai draudikas ne laiku arba netiksliai perduoda informaciją į registrus.

    Taip pat pasitaiko atvejų, kai transporto priemonė tuo laikotarpiu apskritai neturėjo pareigos būti apdrausta, pavyzdžiui, ji buvo pavogta. Tuomet reikalingi dokumentai, patvirtinantys aplinkybes, o jei automobilis buvo parduotas, būtina pateikti pardavimo sutartį ir įrodymus, kad iki pardavimo dienos draudimas galiojo.

    Jeigu bauda skirta pagrįstai, galimybė ginčyti pačią prievolę paprastai būna ribota, tačiau galima kreiptis dėl mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo dalimis. Tokiais atvejais sprendimai dažniausiai priklauso nuo pateiktų dokumentų ir finansinės situacijos pagrindimo.

    Ekspertai primena, kad privalomojo draudimo kaina ir rizika susijusi ne tik su baudomis. Eismo įvykio atveju nuostoliai gali būti išieškomi iš kaltininko asmeniškai, todėl net trumpas poliso nutrūkimas gali virsti gerokai didesniais finansiniais įsipareigojimais nei pati bauda.

    9 600 zlotų suma atitinka apie 2 200 eurų, tačiau galutinis dydis vairuotojui priklauso nuo transporto priemonės kategorijos ir dienų skaičiaus be galiojančio draudimo. Dėl to svarbiausia praktinė taisyklė išlieka paprasta: užtikrinti draudimo tęstinumą ir nedelsiant tikrinti, ar polisas tikrai pratęstas.

  • Dubajus neteko įspūdingo rekordo: Bagdade atidaryta didžiausia pasaulyje fontana

    Dubajus neteko įspūdingo rekordo: Bagdade atidaryta didžiausia pasaulyje fontana

    Dubajus ilgus metus buvo vadinamas rekordų miestu, tačiau vienas ryškiausių titulų jam nebepriklauso. Didžiausios pasaulyje fontanos rekordą perėmė Bagdadas, kur oficialiai įregistruotas naujas pasiekimas.

    Anksčiau Dubajuje įspūdį darė 2020 metais atidaryta „The Palm Fountain“, įrengta „The Pointe“ komplekse Palm Jumeirah saloje. Vis dėlto 2023 metais fontanos veikla buvo sustabdyta, o teritoriją nuspręsta pertvarkyti į nekilnojamojo turto projektą.

    Nors Dubajaus fontana buvo laikoma viena didžiausių dėl savo ploto, rekordą galiausiai perrašė Irako sostinė. Guinnesso rekordų knygoje didžiausios fontanos titulas atiteko Baghdad Island Music Fountain – naujai plaukiojančiai muzikinei fontanai, sujungiančiai vandenį, šviesas ir muziką.

    Pagal Guinnesso rekordų knygos įrašą, Bagdado fontanos plotas siekia 10 486 kvadratinius metrus. Tai gerokai daugiau nei ankstesnės Dubajaus fontanos, kurios plotas buvo 7 327 kvadratiniai metrai.

    Fontana įrengta ant vandens Baghdad Island teritorijoje, šalia apžvalgos bokšto, o aplink numatytos pėsčiųjų promenados ir maitinimo zonos. Skelbiama, kad bandymai startavo 2026 metų vasarį, oficialus atidarymas įvyko 2026 metų gegužę, o netrukus patvirtintas ir rekordas.

    Paraišką Guinnesso rekordų knygai pateikė projekto investuotojas ir objekto savininkas – Irako bendrovė „Jazeerat Baghdad Company for Hotel Services and Tourism Investment LTD“. Technologinį sprendimą įgyvendino Kinijos įmonė „Guangdong Optimum Show Technology Co., Ltd.“, kuri specializuojasi sudėtingų fontanų sistemose, įskaitant apšvietimo valdymą ir hidrauliką.

    Gamintojas akcentuoja, kad fontanos choreografiją valdo DMX512 technologija, leidžianti sinchronizuoti vandens sroves, apšvietimą ir muziką. Konstrukcijoje naudojami plūdrumo sprendimai, nerūdijančio plieno elementai, daugiau nei 2 000 spalvotų šviesų, apie 100 sceninių prožektorių ir vandens ekranas projekcijoms.

    Skelbiama, kad visos instaliacijos ilgis siekia apie 300 metrų, plotis – apie 33 metrus, o maksimalus vandens srovės aukštis – apie 80 metrų. Tai ne aukščiausia fontana pasaulyje, tačiau pagal plotą ji šiuo metu yra didžiausia.

    Kituose Guinnesso rekordų knygos įrašuose fontanos skirstomos pagal skirtingus parametrus. Pavyzdžiui, pagal vandens srovės aukštį išsiskiria King Fahd’s Fountain Džidoje, kur vanduo, naudojant jūros vandenį, gali būti išmetamas į maždaug 312 metrų aukštį.

    Tuo metu pagal ilgį įspūdį daro Moonlight Rainbow Fountain Seule, įrengta ant Banpo tilto – jos ilgis siekia 1 140 metrų, o vanduo leidžiamas kaskadomis iš šimtų purkštukų. Tokie rekordai rodo tendenciją, kad miestai vis dažniau konkuruoja ne vien dydžiu, bet ir technologiniu reginių sudėtingumu.

    Turizmo požiūriu, Bagdado rekordas yra bandymas stiprinti miesto patrauklumą ir kurti naujus traukos taškus. Planuojant keliones į regionus, kur saugumo situacija gali kisti, verta iš anksto pasitikrinti naujausią oficialią kelionių informaciją ir rekomendacijas.

  • Ispanijoje nuo 2026 metų keičiasi privaloma įranga: trikampį keis V16 švyturėlis

    Ispanijoje nuo 2026 metų keičiasi privaloma įranga: trikampį keis V16 švyturėlis

    Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Ispanijoje įsigalios pokyčiai, susiję su privaloma avarinio sustojimo įranga. Vietoje įprasto avarinio trikampio daugeliui transporto priemonių bus numatytas V16 įspėjamasis švyturėlis, kurį galima įjungti neišlipant į važiuojamąją dalį.

    Sprendimas grindžiamas eismo saugumo argumentais: statant trikampį vairuotojui dažnai tenka išeiti iš automobilio ir judėti kelkraščiu ar net važiuojamąja dalimi. Greitkeliuose ir automagistralėse tai ypač pavojinga, nes didėja partrenkimo rizika.

    Kaip veiks V16 švyturėlis

    V16 įspėjamasis įrenginys yra nedidelė oranžine šviesa šviečianti lempa, kurią rekomenduojama padėti gerai matomoje vietoje, dažniausiai ant automobilio stogo. Taip kiti eismo dalyviai greičiau pamato sustojusį automobilį, o vairuotojui nereikia eiti statyti ženklo atokiau nuo transporto priemonės.

    Pagal numatytus reikalavimus, švyturėlis turi skleisti šviesą 360 laipsnių kampu ir nepertraukiamai veikti mažiausiai 30 minučių. Taip pat keliami reikalavimai dėl energijos šaltinio, kad prietaisas būtų parengtas naudoti bent 18 mėnesių.

    Svarbiausia naujovė – ryšys ir vietos perdavimas

    Esminis skirtumas nuo trikampio yra ryšio funkcija. Homologuotas V16 švyturėlis turi automatiškai perduoti sustojusio automobilio buvimo vietą į eismo valdymo sistemą, kuri gali informuoti kitus vairuotojus ir eismo tarnybas apie kliūtį kelyje.

    Ispanijos institucijos pabrėžia, kad taip siekiama mažinti nelaimių, kai po gedimo ar avarijos žmonės palieka automobilį ir tampa pažeidžiami intensyvaus eismo sąlygomis. Skaitmeninis perspėjimas vertinamas kaip papildomas saugumo sluoksnis, ypač greito eismo keliuose.

    Kam tai aktualu ir kokios baudos

    Naujoji tvarka taikoma Ispanijos taisyklių apimamiems lengviesiems automobiliams, komerciniams automobiliams, sunkvežimiams ir autobusams. Vairuotojams rekomenduojama laikyti prietaisą lengvai pasiekiamoje vietoje, kad sustojus dėl gedimo jį būtų galima įjungti iš karto.

    Už V16 švyturėlio neturėjimą numatoma 80 eurų bauda. Taip pat akcentuojama, kad nepakanka bet kokios oranžinės lempos: reikalingas reikalavimus atitinkantis, homologuotas įrenginys su ryšio funkcija, o senesni modeliai be vietos perdavimo gali būti laikomi netinkamais.

    Ką žinoti keliaujantiems iš užsienio

    Vykstantiems į Ispaniją automobiliu, registruotu kitoje šalyje, situacija paprastesnė: taikomas principas, kad leidžiama naudoti privalomą įspėjamąją įrangą pagal transporto priemonės registracijos šalies reikalavimus. Todėl keliaujantiems automobiliu iš Lietuvos papildomai pirkti V16 švyturėlio paprastai nereikia, jei turimas avarinis trikampis atitinka Lietuvos reikalavimus.

    Kitaip gali būti su Ispanijoje registruotais automobiliais, pavyzdžiui, nuomojantis transporto priemonę vietoje. Prieš išvažiuojant verta patikrinti, ar automobilyje yra reikalavimus atitinkantis V16 švyturėlis, nes atsakomybė už privalomą įrangą tenka vairuotojui.

  • Pirmasis pasaulyje amoniaku varomas laivas išplaukė: 300 metrų milžinas keičia žaidimą

    Pirmasis pasaulyje amoniaku varomas laivas išplaukė: 300 metrų milžinas keičia žaidimą

    Į pirmąją komercinę kelionę išplaukė „Mineral Europa“ – laivas, kurį laivybos grupė „CMB.TECH“ pristato kaip pirmąjį pasaulyje amoniaku varomą masinį krovininį laivą. Laivas pastatytas Qingdao Beihai laivų statykloje Kinijoje, o jo debiutas laikomas svarbiu žingsniu mažinant tarptautinės laivybos taršą.

    „Mineral Europa“ yra Newcastlemax tipo masvežis, kurio keliamoji galia siekia 210 000 DWT. Laivo ilgis – 300 metrų, plotis – 50 metrų, todėl jis priskiriamas didžiausių šios klasės laivų kategorijai, skirta dideliems birių krovinių srautams, pavyzdžiui, geležies rūdai.

    „Kaip pirmasis pasaulyje amoniaku varomas masvežis, „Mineral Europa“ žymi svarbų etapą diegiant amoniako technologiją jūroje“, – sakė „CMB.TECH“ atstovai, paskelbę apie sėkmingai užbaigtus bandymus jūroje.

    Laive įdiegta dviejų degalų (dual-fuel) sistema, leidžianti naudoti ir amoniaką, ir tradicinius jūrinius degalus. Tokia konfigūracija pasirinkta dėl praktinių priežasčių: amoniako tiekimo grandinė ir uostų infrastruktūra dar tik kuriama, todėl laivams svarbus veiklos tęstinumas nepriklausomai nuo konkretaus maršruto.

    „CMB.TECH“ teigia, kad amoniako technologija gali tapti vienu iš kelių, padedančių priartėti prie mažesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų laivybos sektoriuje. Vis dėlto realus klimato efektas priklausys nuo to, koks amoniakas bus naudojamas: didžiausią naudą žada iš atsinaujinančių šaltinių pagamintas vadinamasis žaliasis amoniakas.

    „Mineral Europa“ priklauso „CMB.TECH“ masvežių padaliniui Bocimar ir yra pirmasis šios bendrovės laivas iš didesnės amoniako krypčiai pritaikytų užsakymų programos. Bendrovė yra paskelbusi užsakiusi 18 Newcastlemax tipo dviejų degalų masvežių, taip pat amoniakui pritaikytą konteinerinį laivą ir du chemikalų tanklaivius.

    Į pirmąjį reisą laivas išplaukė 2026 metų spalio 9 dieną ir kursuoja į Australiją, kur pagal sutartį turi paimti krovinį iš kasybos bendrovės „Fortescue“. Laivas suprojektuotas taip, kad galėtų saugiai įplaukti ir manevruoti Port Hedland uoste Vakarų Australijoje – viename svarbiausių pasaulio geležies rūdos eksporto taškų.

    Port Hedland uosto operatoriai skelbia šiemet diegiantys procedūras ir infrastruktūrą, reikalingą amoniako degalų tiekimui laivams. Amoniakas laikomas perspektyviu dėl potencialiai mažesnių emisijų, tačiau praktikoje kelia papildomų saugos iššūkių, nes yra toksiškas, todėl uostuose būtinos griežtos sandėliavimo, bunkeriavimo ir avarinių situacijų valdymo priemonės.

    Tarptautinis fonas šiai naujovei palankus: Europos Sąjungoje įsigaliojančios ir griežtėjančios laivybos emisijų mažinimo taisyklės bei tarptautiniai klimato tikslai skatina laivybos bendroves ieškoti alternatyvų dyzelinui. Dėl to amoniakas, metanolis, vandenilis ir pažangūs biokurai vis dažniau vertinami kaip realios, nors ir nevienodai brandžios, kryptys.

    Ekspertai pabrėžia, kad proveržį lems ne vien nauji varikliai, bet ir degalų gamybos mastas, kainos, uostų pasirengimas bei vienodi tarptautiniai saugos standartai. „Mineral Europa“ kelionė tampa praktiniu testu, ar didelio tonažo prekybiniai laivai gali patikimai veikti su alternatyviais degalais realiomis rinkos sąlygomis.

  • Išbandė dešimtis būdų laikyti obuolius: šis paprastas triukas ilgiau išlaiko traškumą

    Obuoliai parduotuvėse atrodo švieži ištisus metus, tačiau realybė tokia, kad dalis jų iki lentynos gali keliauti po ilgo sandėliavimo. Ekspertų teigimu, pramonėje tam naudojama kontroliuojamos atmosferos technologija, kai sumažinamas deguonies kiekis ir palaikoma didelė drėgmė bei žema temperatūra.

    Namų sąlygomis tokių parametrų atkartoti nepavyks, bet testai rodo, kad obuolius galima išlaikyti traškius kelias savaites. Pagrindinė taisyklė paprasta: obuolius verta laikyti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje, ir pasirūpinti tinkamu drėgmės balansu.

    Kas iš tiesų labiausiai kenkia obuoliams?

    Obuoliai, kaip ir kiti vaisiai, noksta ir po nuskynimo, o nokimą spartina etilenas. Pažeisti, sumušti ar pradėję gesti vaisiai jo išskiria daugiau, todėl greičiau prastėja ir šalia laikomų obuolių kokybė.

    Dar viena dažna klaida – obuolių plovimas prieš laikymą. Ant obuolio žievelės yra natūrali apsauginė vaško plėvelė, kuri lėtina drėgmės praradimą, o nuplovus ją vaisius greiččiau vysta ir minkštėja.

    Geriausias namų metodas: šaltis ir drėgmė

    Bandymuose geriausiai pasiteisino neplauti obuoliai, laikomi šaldytuve aplinkoje, kurioje išlaikoma drėgmė, bet vaisiai gali kvėpuoti. Tam tinka daržovių stalčius arba perforuotas plastikinis maišelis, taip pat paprastas maišelis, paliktas šiek tiek praviras.

    Visiškai sandariai uždarytas maišelis gali pakenkti, ypač jei obuolys turi nematomą sumušimą: susikaupęs etilenas ir perteklinė drėgmė paspartina gedimą. Todėl svarbu rasti balansą – drėgmę sulaikyti, bet oro cirkuliacijos visiškai neužblokuoti.

    Ką verta žinoti renkantis veisles?

    Skirtingos veislės laikosi nevienodai, o pirkėjui dažniausiai sunku pasakyti, kiek laiko obuoliai jau buvo sandėliuoti. Tankesni ir kietesni obuoliai, tokie kaip „Fuji“ ar „Granny Smith“, paprastai išlieka tvirtesni ilgiau, o sultingi ir gležnesni, tokie kaip „Honeycrisp“, greičiau praranda drėgmę.

    Jei obuolius planuojate suvalgyti per kelias dienas, jie gali pastovėti ir ant stalo, tačiau ilgesniam laikui šaldytuvas beveik visada bus pranašesnis. Geriausias rezultatas pasiekiamas obuolius laikant daržovių stalčiuje, neplautus ir maišelyje su skylutėmis arba pravertame maišelyje.