CP v2

Blog

  • Vėjo jėgainių menčių atliekos auga sparčiau nei sprendimai: kodėl perdirbimas tampa kritiniu klausimu

    Vėjo jėgainių menčių atliekos auga sparčiau nei sprendimai: kodėl perdirbimas tampa kritiniu klausimu

    Vėjo energetika dažnai pristatoma kaip vienas švariausių elektros gamybos būdų, tačiau kartu auga ir mažiau matoma problema: pasenusios vėjo jėgainių mentės. Dalis jėgainių, pastatytų prieš du dešimtmečius, dabar keičiamos naujesnėmis, todėl rinkoje atsiranda vis daugiau nurašomų komponentų.

    Didžioji dalis jėgainės konstrukcijos, įskaitant plieną, varį ir elektroniką, gali būti perdirbama įprastais būdais. Sudėtingiausia grandis yra būtent mentės, kurių atliekų srautai daugelyje šalių didėja greičiau nei pramoniniai perdirbimo pajėgumai.

    Mentės didėja, logistika brangsta

    Šiuolaikinių didelės galios vėjo jėgainių mentės siekia dešimtis metrų, o jūrinėse elektrinėse jos dar didesnės. Kuo mentė ilgesnė, tuo didesnį plotą ji „nušluoja“, tuo daugiau energijos pagamina ir tuo mažesnė gali būti vienos kilovatvalandės savikaina.

    Tačiau tas pats dydis virsta problema, kai mentė pasiekia eksploatacijos pabaigą. Mentę tenka pjauti į dalis, gabenti specialiu transportu ir rasti vietą sandėliavimui ar apdorojimui, o tai kelia sąnaudas ir didina spaudimą savivaldybėms bei atliekų tvarkytojams.

    Kodėl mentes taip sunku perdirbti

    Mentės dažniausiai gaminamos iš kompozitų, kurių pagrindas yra stiklo pluoštas ir dervos, o viduje naudojamos lengvos užpildo medžiagos, klijai bei kiti sutvirtinimai. Tokia sandara leidžia atlaikyti apkrovas, temperatūros svyravimus ir audras, bet kartu reiškia, kad medžiagos sujungtos taip, jog išardyti jas atgal į „švarias“ frakcijas yra sudėtinga.

    Skirtingai nei metalą, kompozitų nepakanka tiesiog išlydyti ir atskirti. Dervos, pluoštas ir užpildai yra sukietinti į vieną tvirtą struktūrą, todėl mechaninis smulkinimas dažnai duoda tik mišrią žaliavą, kurią sunku panaudoti aukštos vertės produktuose.

    Naujos technologijos ir griežtėjanti politika

    Pastaraisiais metais atsiranda daugiau technologinių sprendimų, orientuotų į pluošto atgavimą ir dervų skaidymą. Viena kryptis yra terminiai procesai, kai kompozitai kaitinami ribojant deguonies patekimą, kad būtų atlaisvintas stiklo pluoštas ir sumažėtų organinių rišiklių įtaka.

    Kita kryptis yra cheminiai metodai, kuriais siekiama ištirpinti ar suskaidyti epoksidines dervas ir atkurti panaudojamas žaliavas. Pramonė tai vertina kaip potencialiai svarbų lūžį, nes teorinis tikslas yra ne tik utilizacija, bet ir žiedinis ciklas, kai senos mentės tampa žaliava naujoms.

    Situaciją skatina ir reguliavimas: Europos vėjo sektoriuje įsigalioja griežtesnės nuostatos dėl sąvartynuose šalinamų menčių, o kai kuriose rinkose ribojimai atsiranda ir regioniniu lygmeniu. Gamintojai taip pat kelia tikslus mažinti atliekas ir didinti komponentų perdirbamumą, tačiau didžiausias iššūkis yra laiko faktorius, nes nurašomų menčių banga jau prasidėjo.

    Artimiausi metai gali tapti lemiami: jei perdirbimo sprendimai bus išplėtoti iki pramoninio masto, vėjo energetika sustiprins savo tvarumo argumentą. Jei ne, menčių atliekos išliks silpnąja grandimi, kurią vis dažniau pastebės ir visuomenė, ir politikos formuotojai.

  • „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    „OpenAI“ siūlo JAV valdžiai 5 proc. akcijų: sandoris vertinamas šimtais milijardų eurų

    Siūlomas 5 proc. paketas

    „OpenAI“ pasiūlė Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei įsigyti 5 proc. bendrovės akcijų paketą, apie tai pranešė Financial Times. Taip „ChatGPT“ kūrėja, kaip teigiama, siekia sumažinti augantį politinį spaudimą Vašingtone ir sustiprinti pasitikėjimą sparčiai besiplečiančia DI rinka.

    Skaičiuojama, kad toks paketas galėtų būti vertas apie 37,4 mlrd. eurų. Šis vertinimas siejamas su investuotojų nustatyta maždaug 749 mlrd. eurų bendrovei priskiriama verte, kuri minima po naujo finansavimo pritraukimo 2026 metų kovo mėnesį.

    Altmano idėja apimtų ir konkurentus

    Pasak publikacijos, „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas esą siūlo panašų 5 proc. akcijų modelį pritaikyti ir kitiems dideliems JAV DI žaidėjams, tarp jų „Anthropic“, „Google“ ir „Meta“. Tokiu būdu valstybė gautų dalį nuosavybės platesnėje JAV DI ekosistemoje, o ne vienoje įmonėje.

    Kol kas neaišku, ar konkurentai sutiktų su tokiu žingsniu, nes jis reikštų tiesioginį valstybės dalyvavimą privačių technologijų bendrovių kapitale. Toks modelis galėtų kelti klausimų dėl valdymo, interesų konfliktų ir įtakos konkurencijai, ypač kai DI sektorius jau atsidūręs reguliuotojų akiratyje.

    Viešasis turto fondas ir dividendų idėja

    Siūlymas siejamas su anksčiau S. Altmano minėta „viešojo turto fondo“ koncepcija, kuri investuotų į DI įmones, o iš investicijų gautą grąžą nukreiptų gyventojams. Idėja lyginama su Aliaskos naftos dividendų schema, kai dalis valstijos naftos pajamų kasmet paskirstoma rezidentams.

    Panašių minčių viešojo intereso kryptimi yra išsakę ir konkurentai: „Anthropic“ yra aptarusi skaitmeninių dividendų modelį, kuris būtų finansuojamas apmokestinant DI sektorių. Tokios iniciatyvos rodo platesnę tendenciją ieškoti būdų, kaip technologijų kuriama vertė galėtų pasiekti ne tik investuotojus, bet ir visuomenę.

    Politinis fonas Vašingtone

    Pranešime teigiama, kad S. Altmanas šią idėją aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, prekybos sekretoriumi Howardu Lutnicku ir iždo sekretoriumi Scottu Bessentu. Taip pat jis kalbėjosi su senatoriumi Bernie Sandersu, kuris esą mano, kad siūlymas yra per menkas, palyginti su realios viešos nuosavybės ambicijomis.

    B. Sandersas, remiantis publikacija, ragina svarstyti vienkartinį 50 proc. mokestį „OpenAI“, „Anthropic“ ir „xAI“ akcijoms, o S. Altmano planą vertina kaip švelnesnę alternatyvą. D. Trumpas yra pripažinęs, kad pokalbiai vyksta, tačiau nepatvirtino, jog būtų pasiektas konkretus susitarimas.

    Teigiama, kad idėja pirmąkart viešai nuskambėjo 2025 metų pradžioje, o derybos užkulisiuose tęsėsi daugiau nei metus. Augant DI svarbai ekonomikai ir nacionaliniam saugumui, diskusijos dėl valstybės vaidmens šiame sektoriuje, tikėtina, artimiausiu metu tik intensyvės.

  • Oregono saulės elektrinė apakino vairuotojus: greitkelyje įrengtas įspėjimas dėl saulės atspindžio

    Oregono saulės elektrinė apakino vairuotojus: greitkelyje įrengtas įspėjimas dėl saulės atspindžio

    Oregone pradėjus veikti naujai saulės elektrinei, žaliosios energijos projektas netikėtai virto eismo saugumo iššūkiu. Netoli Pendletono miesto, greta Interstate 84 greitkelio, vairuotojai rytais ėmė skųstis akinančiais blyksniais, kurie trumpam apsunkindavo matomumą.

    Į incidentą įsitraukė kelių priežiūros ir vietos institucijos, nes situacija kartojosi piko metu. Galiausiai kelio ruože buvo pastatytas įspėjamasis ženklas, perspėjantis apie saulės atspindžio akinimą.

    Kodėl saulės parkas tapo rizika?

    Saulės moduliai sukurti sugerti šviesą, tačiau jų paviršių dengia apsauginis stiklas, kuris tam tikromis sąlygomis gali atspindėti spindulius. Kai saulė yra žemai, o šviesos kritimo kampas nepalankus, net ir su antirefleksinėmis dangomis dalis šviesos gali būti nukreipta kaip koncentruotas atspindys.

    Šiuo atveju lemiamą vaidmenį suvaidino vietovės reljefas ir elektrinės įrengimo geometrija. Parkas įrengtas ant statesnio šlaito, o žemiau esanti greitkelio atkarpa turi įdubimą, todėl susidarė kampų kombinacija, leidusi rytinei saulei atsispindėti tiesiai į vakarų kryptimi važiuojančių vairuotojų regėjimo zoną.

    Institucijų reakcija ir laikinas sprendimas

    Kelių pareigūnai ir savivaldos atstovai situaciją aptarė su projekto vystytojais ir energijos sektoriaus dalyviais, nes reikėjo greito sprendimo, mažinančio avarijų riziką. Kadangi pats objektas buvo įrengtas laikantis tuo metu galiojusių reikalavimų, atsakomybės ir techninių korekcijų klausimai tapo sudėtingi.

    Kol buvo ieškoma ilgalaikių priemonių, pasirinktas paprastas, bet greitai įgyvendinamas žingsnis: įspėjamasis kelio ženklas apie galimą saulės atspindžio akinimą. Toks sprendimas bent iš dalies leidžia vairuotojams iš anksto numatyti riziką ir prisitaikyti, pavyzdžiui, sumažinti greitį ar pasirinkti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančių.

    Pamoka saulės energetikos plėtrai

    Šis atvejis išryškino, kad saulės elektrinių poveikio vertinimas turi apimti ne tik gamtą ar žemės naudojimą, bet ir atspindžių riziką šalia kelių bei gyvenviečių. Praktikoje tai reiškia, kad vien tik projektinė atitiktis bendriesiems standartams ne visada garantuoja, jog neatsiras nenumatytų padarinių realiomis sąlygomis.

    Po incidento Oregone buvo akcentuota būtinybė prieš statybas taikyti detalesnį modeliavimo etapą, pasitelkiant skaitmeninius žemėlapius ir specializuotus skaičiavimus, kurie įvertina saulės padėtį skirtingais metų laikais. Tokia prevencija leidžia koreguoti modulių pasvirimo kampą, išdėstymą ar numatyti užtvaras dar iki pradedant eksploataciją.

    Nors saulės energetika išlieka viena sparčiausiai augančių atsinaujinančios energijos krypčių, Oregono pavyzdys primena, kad infrastruktūros plėtra turi eiti kartu su eismo saugumo analize. Kitu atveju net ir gerų tikslų projektai gali sukelti papildomų rizikų, kurias vėliau tenka spręsti skubiai ir brangiau.

  • JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    JK šokas darbo rinkoje: nedarbas auga, algų tempas lėtėja – ką darys Anglijos bankas?

    Jungtinėje Karalystėje nedarbo lygis pakilo pirmą kartą nuo 2023 metų liepos, o darbo užmokesčio augimas pradėjo vėsti. Tokie nacionalinės statistikos tarnybos duomenys sustiprino signalą, kad spaudimas kainoms gali silpnėti, tačiau palūkanų mažinimo kelias išliks atsargus.

    Skaičiuojant 2023 metų lapkričio–2024 metų sausio laikotarpį, nedarbo lygis pakilo iki 3,9 proc., kai ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu siekė 3,8 proc. Nors pokytis nedidelis, rinkai jis svarbus, nes rodo palaipsnį darbo rinkos persilaužimą po ilgesnio stabilumo.

    Vidutinis darbo užmokestis, neskaičiuojant premijų, augo 6,1 proc., palyginti su 6,2 proc. ankstesniu laikotarpiu. Įskaičiavus premijas, augimas sulėtėjo iki 5,6 proc. nuo 5,8 proc., o tai leidžia manyti, kad atlyginimų spaudimas infliacijai po truputį mažėja.

    Palūkanų mažinimas dar neskubės

    Rinkos dalyviai šiuos duomenis vertina kaip palankius Anglijos bankui, nes atlyginimų dinamika yra viena svarbiausių dedamųjų, lemiančių paslaugų infliaciją. Vis dėlto, net ir lėtėjant augimui, 5–6 proc. atlyginimų didėjimas tebėra gerokai aukštesnis, nei būtų suderinama su tvariai žema infliacija.

    „Atlyginimų augimas silpnėja, bet vis dar išlieka pakankamai tvirtas, todėl Anglijos bankui gali neužtekti šių signalų“, – sakė investicijų ekspertė Victoria Scholar.

    „Centrinis bankas aiškiai nori matyti reikšmingesnių įrodymų, kad atlyginimų augimas rimčiau lėtėja, prieš pradėdamas mažinti palūkanas, tačiau vasaros sprendimas vis dar tikėtinas“, – pridūrė ji.

    Finansų analizės vadovė Danni Hewson pabrėžė, kad vien šių skaičių neužteks, jog palūkanų mažinimas būtų paankstintas. Tam įtakos gali turėti ir papildomi veiksniai, tokie kaip gyventojų disponuojamų pajamų pokyčiai, infliacijos trajektorija ir vartojimo atsparumas.

    Daugiau pašalpų gavėjų, mažiau laisvų vietų

    Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, bedarbio pašalpų gavėjų skaičius per mėnesį iki 2024 metų vasario padidėjo 16 800, o per metus išaugo 85 800. Tai rodo, kad daliai gyventojų darbo rinka tampa mažiau palanki, net jei bendras nedarbo lygis vis dar išlieka santykinai žemas.

    Laisvų darbo vietų skaičius mažėjo jau 20-ą kartą iš eilės ir per tris mėnesius iki vasario sumenko 43 000. Vis dėlto laisvų vietų lygis, statistikos vertinimu, išlieka didesnis nei iki pandemijos, o darbo paklausą dalinai palaiko struktūriniai veiksniai.

    Vienas jų – ilgalaikis nedarbingumas ir ekonominis neaktyvumas darbingo amžiaus grupėje. Neaktyvių žmonių, kurie nei dirba, nei aktyviai ieško darbo, skaičius paskutinį ketvirtį šiek tiek sumažėjo, bet vis dar siekia apie 2 700 000 ir išlieka arti rekordinių lygių.

    „Pereita nuo rekordinių užimtumo tikslų prie rekordinių ilgalaikio nedarbingumo mastų“, – sakė Resolution Foundation ekonomistė Louise Murphy.

    „Didžiausias Jungtinės Karalystės darbo rinkos iššūkis 2020-aisiais yra sugrąžinti neaktyvius žmones į užimtumą“, – pridūrė ji.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Atvėsusi darbo rinka paprastai mažina spaudimą atlyginimams ir kainoms, bet kartu gali signalizuoti lėtesnį ekonomikos augimą. Įmonėms tai reiškia atsargesnius planus dėl samdos, o darbuotojams – didesnę konkurenciją dėl geriausiai apmokamų pozicijų.

    Anglijos bankui šie rodikliai yra svarbūs sprendžiant, ar palūkanų normos jau pakankamai sugriežtino finansines sąlygas. Kol atlyginimų augimas išlieka aukštas, o paslaugų infliacija jautriai reaguoja į darbo sąnaudas, tikėtina, kad palūkanų mažinimo sprendimai bus priimami tik sulaukus aiškesnės ir nuoseklesnės tendencijos.

  • Volstrytas nusisuko nuo „Didžiojo septyneto“: DI sąskaitos, brangūs lustai ir 2 trln. eurų

    Volstrytas nusisuko nuo „Didžiojo septyneto“: DI sąskaitos, brangūs lustai ir 2 trln. eurų

    Daugiau nei trejus metus Volstrytą tempė vadinamasis „Didysis septynetas“: „Nvidia“, „Apple“, „Microsoft“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Tesla“. Tačiau 2026 metų birželis tapo lūžio tašku, kai beveik visų šių milžinių akcijos smuko vienu metu.

    Per mėnesį „Nvidia“ krito daugiau nei 5 proc., „Microsoft“ apie 17 proc., „Alphabet“ beveik 6 proc., „Amazon“ apie 12 proc., o „Meta“ maždaug 11 proc. „Apple“ po rekordinio uždarymo mėnesio pradžioje vėliau nusileido daugiau nei 10 proc. nuo piko, o „Tesla“ po audringų svyravimų mėnesį baigė beveik nepakitusi.

    Bendrai skaičiuojama, kad per vieną mėnesį ši grupė ištrynė apie 2 trilijonus eurų rinkos vertės. Investuotojus nustebino ne vien kritimo mastas, o tai, kad smuko beveik visi grupės nariai, kai anksčiau dažniausiai klupdavo tik viena ar dvi bendrovės.

    DI bumas atsitrenkė į sąnaudas

    Birželį spaudimą dar labiau išryškino investuotojų pasitraukimas iš fondo, kuris paprastai laikomas paprasčiausiu būdu statyti už šią technologijų grupę. „Roundhill Magnificent Seven ETF“ per mėnesį fiksavo apie 615 mln. eurų nutekėjimą, o jo kaina nuo gegužės pabaigos rekordo buvo nukritusi maždaug 13 proc.

    Rinkos nuotaiką pakurstė ir signalai iš kitų didelių DI infrastruktūros pirkėjų. „Oracle“ birželį smuko apie 35 proc., investuotojams sunerimus dėl šuolio DI išlaidose ir skolos didėjimo, o tai tapo dar vienu priminimu, kad rinka vis griežčiau vertina brangiai kainuojančią plėtrą.

    Analitikų vertinimais, didžiausi debesijos paslaugų tiekėjai 2026 metais DI infrastruktūrai gali skirti daugiau nei 615 mlrd. eurų. Vien „Microsoft“ investicijos, remiantis rinkos prognozėmis, gali artėti prie 167 mlrd. eurų, o kai kurių vertintojų teigimu, kapitalo išlaidos jau priartėjo prie beveik viso veiklos pinigų srauto.

    Brangsta atminties lustai, mažėja kantrybė

    Kuo daugiau statoma duomenų centrų, tuo didesnė paklausa komponentams, be kurių DI neveikia, ypač atminties lustams. Dėl pasiūlos įtampos atminties kainos kilo, o tai automatiškai didina sąnaudas toms bendrovėms, kurios sparčiausiai plečia duomenų centrų pajėgumus.

    Šioje grandinėje gerai matoma ir kita tendencija: dalis pelno bei augimo persikelia pas puslaidininkių ir atminties gamintojus, o ne pas galutines platformas. Todėl investuotojai vis dažniau klausia, kada šimtus milijardų eurų siekiančios DI investicijos virs apčiuopiamomis pajamomis, o ne vien didėjančiomis sąskaitomis.

    Tuo pat metu platesnė rinka demonstravo, kad augimas nebūtinai turi remtis vien keliomis mega bendrovėmis. Skaičiuojant be „Didžiojo septyneto“, likusios S&P 500 įmonės 2026 metų pradžioje uždirbo sparčiau, o tai paskatino kapitalo rotaciją iš anksčiau dominavusių technologijų lyderių į platesnį sektorių spektrą.

    Ar „Didysis septynetas“ praranda titulą?

    Nors šios įmonės išlieka DI ekosistemos branduoliu ir vis dar generuoja reikšmingą pelno augimą, jų akcijose įsivyravo nauja logika. Investuotojai vis mažiau perka vien pažadą, kad DI pakeis ekonomiką, ir vis labiau reikalauja įrodymų, kada investicijos pradės atsipirkti.

    Rinka taip pat vertina faktą, kad DI plėtra tampa mažiau koncentruota: atsiranda daugiau konkurentų, plinta atvirojo kodo sprendimai, o DI paslaugų kainodara kinta. Todėl statymas už DI vis rečiau sutapatinamas tik su septyniomis akcijomis, net jei jos ir toliau išlieka vienos svarbiausių pasaulio biržose.

  • ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    ES biudžeto kova aštrėja: Piotras Serafinas įspėja taupiuosius, kodėl mažinimas kainuos daugiau

    2 trilijonų eurų biudžetas

    Europos Komisijos biudžeto komisaras Piotras Serafinas sukritikavo vadinamąsias taupiąsias ES valstybes, siekiančias mažinti būsimą daugiametį Sąjungos biudžetą. Pasak jo, papildomi karpymai ir menkesnės ambicijos dėl naujų ES pajamų šaltinių nebūtinai reikštų mažesnę naštą mokesčių mokėtojams.

    Europos Komisija dar 2025 metų liepą pasiūlė apie 2 000 000 000 000 eurų vertės 2028–2034 metų daugiametį finansinį planą, o dabar vyksta intensyvios derybos tarp valstybių narių. Būtent šiame etape ryškėja skirtingos stovyklos dėl to, kiek ES turėtų investuoti į bendrus prioritetus ir iš kur tam paimti lėšų.

    Taupieji prieš sanglaudos šalininkus

    Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija ir Austrija laikosi kietos pozicijos dėl siūlomo išlaidų mažinimo ir skeptiškai vertina naujų ES masto pajamų šaltinių kūrimą. Šios šalys derybose dažnai pabrėžia fiskalinę drausmę ir siekį riboti įmokų augimą.

    Kitoje pusėje – grupė valstybių, dažniausiai siejamų su pietų ir rytų Europa, kurios reikalauja didesnio finansavimo žemės ūkiui ir regioninei politikai. Jos argumentuoja, kad sanglaudos ir žemės ūkio lėšos yra būtinos konkurencingumui, infrastruktūrai ir atotrūkiui tarp regionų mažinti.

    Įspėjimas dėl gynybos ir dubliavimo

    P. Serafinas perspėjo, kad mažesnis ES biudžetas nebūtinai taps modernesnis vien dėl karpymų. Jo teigimu, modernizacijai reikia tvarių investicijų, o per dideli apribojimai gali susilpninti bendrą ES gebėjimą įgyvendinti strateginius tikslus.

    „Turime aiškiai matyti ryšį tarp taupaus biudžeto ir modernaus biudžeto. Tiesa ta, kad taupesnis biudžetas nebūtinai yra modernesnis“, – sakė Piotras Serafinas.

    Komisaro vertinimu, jei tokios sritys kaip gynyba, saugumas ar strateginės technologijos nebus finansuojamos ES mastu, išlaidos persikels į nacionalinius biudžetus. Tai gali reikšti daugiau dubliuojamų projektų, mažesnį efektyvumą ir prarastas masto ekonomijos galimybes, todėl galutinė kaina mokesčių mokėtojams nebūtinai mažėtų.

    Derybose jau pasiektas tarpinis kompromisinis tekstas, kuriame numatomas 32 800 000 000 eurų mažinimas, palyginti su pirminiu Europos Komisijos pasiūlymu. Vis dėlto derybininkai šį dokumentą laiko tik pirmu žingsniu, o galutiniai skaičiai, tikėtina, bus dėliojami dar kelis mėnesius.

    Valstybių narių tikslas – susitarti iki 2026 metų pabaigos, kad diskusijos nenusikeltų į 2027 metus, kai kai kuriose didžiosiose ES šalyse numatomi politiškai jautrūs rinkimų ciklai. Kuo ilgiau užsitęs derybos, tuo didesnė rizika, kad biudžetas taps derybų įkaitu, o sprendimai bus priimami skubotai.

  • Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jaunų europiečių turtas šokiruoja: viena šalis triuškina kitas, Lietuva – aukštai sąraše

    Jauni europiečiai susiduria su vis brangstančiu būstu, aukštomis nuomos kainomis ir išaugusiomis kasdienėmis išlaidomis, todėl santaupų ir turto kaupimas iki 35 metų daugeliui tampa sunkiai pasiekiamas. Vis dėlto Europos duomenys rodo milžiniškus skirtumus tarp šalių: kai kur jaunų žmonių turtas jau siekia šešiaženkles sumas, kitur jis išlieka simbolinis.

    Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas rodo, kad euro zonoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 24 600 eurų. Tai sudaro apie 18 proc. bendros populiacijos medianinio grynojo turto, kuris įvertintas 140 100 eurų.

    Grynasis turtas skaičiuojamas kaip turto vertė atėmus įsipareigojimus, todėl jį smarkiai veikia būsto nuosavybė ir paskolos. Jaunų žmonių atveju šis rodiklis dažnai labiau atspindi galimybes patekti į būsto rinką ir šeimos paramą, o ne vien atlyginimą ar taupymo įpročius.

    Kur jaunimas turtingiausias?

    Tarp 22 valstybių, apie kurias pateikiami palyginami duomenys, medianinis 16–34 metų grynasis turtas svyruoja nuo 5 700 eurų Suomijoje iki 257 500 eurų Maltoje. Išskyrus Maltą, daugiau nei 100 000 eurų ribą peržengia tik Liuksemburgas, kur jaunų žmonių medianinis turtas siekia 135 000 eurų.

    Belgija rikiuojasi iškart po lyderių ir priartėja prie šešiaženklės ribos su maždaug 97 200 eurų. Toliau seka Kroatija, kur jauno amžiaus grupės medianinis grynasis turtas siekia apie 82 000 eurų.

    „Jaunų suaugusiųjų turto skirtumai ypač iškalbingi, nes 16–34 metų žmonės paprastai dar neturėjo daug laiko sukaupti reikšmingo turto vien iš savo darbo pajamų“, – sakė Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto profesorius Fabian Pfeffer.

    Lietuva išsiskiria regione

    ECB tyrimas rodo, kad Lietuvoje 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 59 600 eurų. Panašūs ar kiek didesni rodikliai fiksuojami Estijoje ir Čekijoje, o Slovakijoje jaunų žmonių medianinis turtas dar aukštesnis – 74 600 eurų.

    Šie skaičiai stebina todėl, kad dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių pajamos vis dar atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau turto rodikliai jaunimo grupėje yra palyginti aukšti. Tai dažnai siejama su didesniu būsto nuosavybės paplitimu, ankstesniu įsitraukimu į būsto rinką, šeimos parama ar turto perdavimu tarp kartų.

    „Šiame amžiuje didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninės sėkmės istorija. Tai taip pat šeimos ir institucijų istorija“, – sakė Fabian Pfeffer.

    Kodėl italai lenkia vokiečius?

    Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų turtingiausi 16–34 metų gyventojai yra Italijoje, kur medianinis grynasis turtas siekia 53 500 eurų. Prancūzijoje jis įvertintas 27 700 eurų, Ispanijoje – 23 700 eurų, o Vokietijoje jaunimo medianinis grynasis turtas tėra 17 600 eurų.

    Tai reiškia, kad jaunų italų grynasis turtas yra maždaug tris kartus didesnis nei jų bendraamžių Vokietijoje. Ekspertai tokį atotrūkį dažnai aiškina skirtingu būsto nuosavybės modeliu, nuomos rinkos dydžiu, kredito prieinamumu ir šeimos paramos tradicijomis.

    Anot F. Pfeffer, lūžio taškas jaunų žmonių turto struktūroje dažnai yra pirmasis nuosavas būstas. Tačiau tam paprastai reikia ne tik disciplinos ir pastovaus taupymo, bet ir prieinamo kredito, stabilaus darbo, įkandamų kainų bei dažnai tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesioginio turto perdavimo.

    Apačioje – Suomija ir Graikija

    Žemiausi rodikliai fiksuojami Suomijoje, kur 16–34 metų gyventojų medianinis grynasis turtas siekia 5 700 eurų, ir Graikijoje – 9 900 eurų. Žemiau už Vokietiją taip pat rikiuojasi Austrija su 13 400 eurų ir Latvija su 16 900 eurų.

    Kitose šalyse vaizdas margas: Airijoje jaunimo medianinis grynasis turtas siekia 23 900 eurų, Portugalijoje – 36 200 eurų, Vengrijoje – 36 300 eurų, Nyderlanduose – 40 900 eurų. Skirtumai rodo, kad vien pajamų lygis ne visada paaiškina turto rodiklius, ypač kai svarbiausias jaunų žmonių turtas yra būstas.

    Ekspertai pabrėžia, kad turto nelygybė atsikartoja anksčiau nei įprastai manoma: ne tik paveldėjimo momentu vėlesniame amžiuje, bet ir tada, kai jaunuoliai pradeda savarankišką gyvenimą, studijuoja, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl būsto politikos, kreditavimo taisyklių ir socialinės paramos gali turėti ilgalaikį poveikį visos kartos finansinei padėčiai.

  • Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Merzas skelbia reformas Vokietijoje: mokesčių mažinimas, pensijų pokyčiai ir griežtesnės ligos taisyklės

    Vokietijos valdančioji koalicija, kurią sudaro CDU, CSU ir SPD, pristatė plataus masto reformų paketą, skirtą įsibėgėti sunkiai augančiai ekonomikai ir sumažinti visuomenės nepasitenkinimą. Susitarimas pasiektas po maždaug septynių valandų derybų Berlyne ir apima 34 priemones mokesčių, darbo rinkos, socialinės apsaugos ir reguliavimo srityse.

    Federalinis kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad pagrindinis tikslas yra didesnis verslo lankstumas, mažesnė biurokratinė našta ir aiškesnės taisyklės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Koalicija paketą pristatė kaip bandymą grąžinti pasitikėjimą ekonomikos kryptimi ir sustiprinti konkurencingumą.

    Mokesčiai ir pajamų „žirklės“

    Pagal susitarimą numatomas gyventojų pajamų mokesčio mažinimas mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms. Koalicija skelbia, kad vidutinė šeima per metus galėtų sutaupyti apie 600 eurų, o bendras lengvatų mastas siektų apie 10 mlrd. eurų per metus.

    Kartu sutarta nekeisti 42 proc. tarifo, tačiau jį taikyti tik pajamoms, viršijančioms 70 000 eurų per metus. Taip pat numatyta didesnių pajamų apmokestinimo pakopa: nuo 250 000 eurų planuojamas 45 proc. tarifas, o virš 280 000 eurų per metus būtų taikomas 47 proc. tarifas.

    SPD lyderis ir vicekancleris Larsas Klingbeilis sakė esantis patenkintas kompromisu, kuris, koalicijos teigimu, derina mokesčių palengvinimą dirbantiesiems ir didesnį turtingiausių gyventojų indėlį. Toks sprendimas turi ir politinį svorį, nes mokesčių tema buvo viena labiausiai skaldžiusių koalicijos derybose.

    Ligos pažymėjimai ir darbo rinkos lankstumas

    Vienas daugiausia diskusijų keliančių pokyčių susijęs su nedarbingumo tvarka. Koalicija siūlo nutraukti praktiką, kai darbuotojai gali pranešti apie ligą nuotoliniu būdu ir iki kelių dienų nedirbti be gydytojo apžiūros, o taip pat riboti galimybę gauti nedarbingumo pažymėjimą neapsilankius pas gydytoją.

    Pagal planuojamą tvarką darbdaviai galėtų reikalauti gydytojo pažymos nuo pirmosios nedarbingumo dienos. F. Merzas anksčiau yra viešai kritikavęs didelį nedarbingumo mastą Vokietijoje, teigdamas, kad tai kenkia produktyvumui ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai.

    Darbo rinkos dalyje koalicija kalba apie didesnes galimybes terminuotoms darbo sutartims ir ilgesnes sekmadienių prekybos valandas. Tokie sprendimai pristatomi kaip priemonės verslo lankstumui didinti, tačiau tikėtina, kad jie sulauks griežtesnių profsąjungų ir dalies socialdemokratų elektorato vertinimų.

    Pensijų pertvarka ir politinis spaudimas

    Reformų pakete numatyta ir pensijų sistemos pertvarka: koalicija kalba apie laipsnišką pensinio amžiaus kėlimą, siejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais. Tikslas, kurį pabrėžia valdantieji, yra stabilizuoti sistemą taip, kad pensijų lygis nemažėtų, o įmokos dirbantiesiems neaugtų staigiai ir ilgam laikui.

    Darbo ministrė Bärbel Bas pensijų paketą pavadino itin svarbiu sprendimu, o F. Merzas pažadėjo įgyvendinti ekspertų ir politikų grupės rekomendacijas, pristatytas anksčiau. Vokietijai senstant, pensijų klausimas tampa vienu svarbiausių fiskalinių iššūkių, susijusių ir su darbo jėgos trūkumu.

    Koalicija taip pat susitarė uždrausti būsto įmonių nacionalizavimą, argumentuodama, kad tai mažina investuotojų neapibrėžtumą. Kitas blokas skirtas biurokratijai mažinti, numatant dažnesnį vadinamųjų galiojimo pabaigos nuostatų taikymą, kai teisės aktai ir paramos mechanizmai būtų reguliariai peržiūrimi ir automatiškai nebesitęstų be politinio sprendimo.

    Reformų paketą kritikuoja kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai bendraįkūrėja Alice Weidel, teigdama, kad sprendimai tėra minimalūs kompromisai ir kad valdžia nepajėgi imtis tikrų reformų. Vyriausybei papildomą spaudimą kelia artėjantys žemių rinkimai, o apklausose AfD pastaraisiais mėnesiais išlieka itin stipri, ypač kai kuriuose regionuose.

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad Vokietijos augimo problemos susijusios su investicijų vangumu, produktyvumo dinamika, pramonės transformacija ir darbo jėgos trūkumu. Todėl tikėtina, kad realus reformų poveikis bus vertinamas pagal tai, ar jos paskatins investicijas, sumažins administracinę naštą ir užtikrins socialinės sistemos tvarumą neprarandant visuomenės palaikymo.

  • JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    JAV darbo rinkoje smūgis: naujų darbo vietų vos 57 000, kai euro zonoje nedarbas rekordiškai žemas

    Naujausi duomenys išryškino didėjantį skirtumą tarp JAV ir euro zonos darbo rinkų: JAV samdymo tempas smarkiai sulėtėjo, o Europoje nedarbas išlieka ties istorinėmis žemumomis. Tokia dinamika svarbi ir finansų rinkoms, nes gali keisti centrinių bankų sprendimus dėl palūkanų.

    JAV Darbo statistikos biuro skelbiamais skaičiais, birželį ne žemės ūkio sektoriuose sukurta 57 000 naujų darbo vietų. Tai gerokai mažiau, nei tikėjosi rinka, ir ryškus kritimas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, kai augimas buvo gerokai didesnis.

    Nors naujų darbo vietų skaičius nuvylė, nedarbo lygis JAV netikėtai sumažėjo iki 4,2 proc. po 4,3 proc. gegužę. Tai rodo, kad bendras vaizdas nėra vienareikšmis, tačiau lėtėjantis samdymas stiprina signalus, jog darbo rinka vėsta.

    Savaitinių bedarbio pašalpų paraiškų rodikliai taip pat reikšmingai nepablogėjo: pirminių paraiškų skaičius išliko apie 215 000, o tęstinių paraiškų skaičius šiek tiek sumažėjo iki maždaug 1 814 000. Tokie duomenys leidžia manyti, kad atleidimų banga kol kas nesiformuoja, tačiau darbdaviai tampa atsargesni priimdami naujus žmones.

    Euro zonoje padėtis stabilesnė

    Tuo metu Eurostato duomenys rodo, kad euro zonoje nedarbo lygis gegužę išliko 6,2 proc. ir laikosi rekordiškai žemame lygyje. Tai atitiko prognozes ir patvirtina, kad darbo jėgos paklausa daugelyje šalių išlieka tvirta net ir esant lėtesniam ekonomikos augimui.

    Žemas nedarbas euro zonoje paprastai reiškia, kad atlyginimų spaudimas gali išlikti, o tai svarbu vertinant infliacijos perspektyvas. Dėl šios priežasties darbo rinkos rodikliai tampa vienu iš kertinių argumentų, kai centriniai bankai sprendžia, ar verta švelninti pinigų politiką.

    Ką tai reiškia centriniams bankams?

    Skirtinga situacija abipus Atlanto vyksta jautriu metu tiek JAV Federaliniam rezervų bankui, tiek Europos Centriniam Bankui. JAV darbo vietų augimo sulėtėjimas gali didinti spaudimą ateityje svarstyti palūkanų mažinimą, jei silpnesni rodikliai kartosis ir pradės veikti platesnę ekonomikos paklausą.

    Vis dėlto mažesnis nedarbo lygis JAV gali suteikti argumentų neskubėti, jei infliacijos rizikos išlieka. Rinkos paprastai itin greitai pervertina tikimybes dėl palūkanų, todėl vienas silpnesnis mėnuo dar nebūtinai reiškia aiškų posūkį, tačiau signalas apie vėsesnę darbo rinką tampa vis ryškesnis.

    „Nukrypimas nuo prognozių atrodo kaip augimo svyravimas, o pirmoji reakcija rinkoje bus iš naujo įkainoti palūkanų mažinimą. Tačiau čia ir slypi spąstai: nedarbas nukrito iki 4,2 proc., todėl griežtesnė pozicija gali išlikti“, – sakė Iggy Ioppe.

    Euro zonoje istoriškai žemas nedarbas ECB suteikia daugiau pagrindo laikytis griežtesnės pozicijos, jei kainų spaudimas vis dar kelia nerimą. Kitaip tariant, tvirta darbo rinka gali padėti ekonomikai atlaikyti aukštesnes palūkanas, bet kartu apsunkina greitesnį infliacijos slūgimą.

  • Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Starmerio istorinis atsiprašymas: 185 000 kūdikių atimti iš vienišų motinų, žada pokyčius

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris parlamente oficialiai atsiprašė už valstybės vaidmenį dešimtmečius trukusioje priverstinių įvaikinimų praktikoje. Jis ją pavadino skaudžia dėme šalies istorijoje ir pripažino, kad pasekmės daugybei šeimų jaučiamos iki šiol.

    Remiantis istorinių tyrimų ir parlamentinių svarstymų metu pateiktais duomenimis, 1949–1976 metais Anglijoje ir Velse apie 185 000 nesusituokusių moterų pagimdytų kūdikių buvo atiduoti įvaikinti susituokusioms poroms. Kampanijų dalyviai teigė, kad daugelis motinų buvo spaudžiamos, klaidinamos ar gąsdinamos atsisakyti vaikų.

    Starmeris susitiko su nukentėjusiųjų atstovais, dalis jų stebėjo atsiprašymą Bendruomenių Rūmų galerijoje. Premjeras pabrėžė, kad prievarta ar spaudimu grįsti sprendimai paveikė ir įvaikintus vaikus, ir jų biologines šeimas, o trauma neretai tęsiasi visą gyvenimą.

    „Vaikai užaugo tikėdami, kad buvo nepageidaujami. Jaunoms motinoms buvo sakoma, kad jos amoralios, o jų kūdikiams esą bus geriau be jų“, – sakė Keiras Starmeris.

    Anot premjero, tai nebuvo pavieniai atvejai: praktikos buvo įtvirtintos savivaldos struktūrose, savanoriškose ir tikėjimu grįstose institucijose, taip pat sveikatos ir socialinės priežiūros sistemoje. Jis pripažino, kad valstybė turi atsakomybę už finansuotus ir legitimuotus mechanizmus, kurie sudarė sąlygas tokiems sprendimams.

    Dar 2022 metais parlamento Jungtinis žmogaus teisių komitetas ragino vyriausybę atsiprašyti už viešųjų institucijų ir valstybės tarnautojų veiksmus, kurie, komiteto vertinimu, prisidėjo prie priverstinių įvaikinimų. 2023 metais atsiprašymus paskelbė Škotijos ir Velso valdžios, tačiau tuometinė konservatorių vadovaujama JK vyriausybė atsisakė tai padaryti, argumentuodama, kad valstybė šių praktikų aktyviai nerėmė.

    Prie atsiprašymo Starmeris pridėjo ir konkrečius pažadus: daugiau pagalbos nukentėjusiems žmonėms, lengvesnę prieigą prie įvaikinimo dokumentų bei didesnį psichologinės pagalbos prieinamumą. Kampanijų dalyviai pabrėžia, kad atsiprašymas yra esminis žingsnis pripažįstant padarytą žalą ir mažinant ilgai lydėjusią socialinę stigmą.

    „Gėda ne jūsų, jos niekada nebuvo jūsų. Gėda yra mūsų“, – sakė Keiras Starmeris.