CP v2

Blog

  • „Jito“ JTX plečia prekybos programėlę: mobili versija rudenį, perps integracija planuojama žiemą

    „Jito“ JTX plečia prekybos programėlę: mobili versija rudenį, perps integracija planuojama žiemą

    Solana ekosistemos prekybos programėlė „Jito“ JTX artimiausiais mėnesiais planuoja kelis reikšmingus atnaujinimus. Bendrovė ketina rudenį pristatyti mobiliąją programėlę, o vėliau svarsto integruoti nuolatinius ateities sandorius, vadinamus perps.

    Apie planus interviu metu kalbėjo „Jito Foundation“ prezidentas Brianas Smithas. Pasak jo, komanda šiuo metu daugiausia dėmesio skiria neatidėliotinos prekybos, vadinamos spot, funkcijoms, nes būtent čia mato daugiausia erdvės išsiskirti.

    „Mes tikrai tikimės integruoti perps, galbūt vėliau šią žiemą“, – sakė Brianas Smithas.

    Kartu „Jito“ JTX ruošia ir papildomus funkcinius sprendimus. Per artimiausias dvi savaites planuojama įdiegti prekybą akcijomis, o programėlėje vystoma ir nauja paieškos bei atradimų funkcija, paremta blokų grandinės duomenų analize.

    Anot Briano Smitho, nuo starto vasarą produktas sparčiai keitėsi, o vartotojo patirtis per palyginti trumpą laiką pastebimai pagerėjo. Jis teigė, kad komandoje dirba du pilnu etatu samdomi duomenų mokslininkai, kurie analizuoja blokų grandinės informaciją būsimai atradimų funkcijai.

    Interviu metu bendrovė neatskleidė prekybos apimčių nuo paleidimo, akcentuodama tobulinimo tempą. „Jito“ JTX pozicionuojama kaip leidimų nereikalaujanti alternatyva, orientuota į konkurencingus mokesčius ir ilgesnį investuotojų laikymo horizontą.

    Kalbėdamas apie perps ateitį, Brianas Smithas pripažino, kad Solana ekosistemai dar yra kur tobulėti, ypač išvestinių priemonių srityje. Jo vertinimu, neatidėliotinos prekybos segmente Solana išlieka viena stipriausių krypčių, o perps plėtra laikoma kitu logišku žingsniu, tačiau ne pagrindiniu trumpuoju laikotarpiu.

  • „Netsec“ pritraukė apie 8,9 mln. eurų: DI grįsta kibernetinio saugumo platforma plečiasi Europoje

    „Netsec“ pritraukė apie 8,9 mln. eurų: DI grįsta kibernetinio saugumo platforma plečiasi Europoje

    Prancūzijoje ir Italijoje veikianti kibernetinio saugumo bei valdomų IT paslaugų bendrovė „Netsec“ pritraukė apie 8,9 mln. eurų nuosavo kapitalo investiciją. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai ir DI paremto automatizavimo sluoksniui, kuris turi sumažinti rankinio darbo apimtis teikiant paslaugas.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Partech“, prie jo prisidėjo „Primo Capital“ ir „View Different“ – investicinis instrumentas, siejamas su buvusiu „Amazon“ vadovu Diego Piacentini. Tarp kitų investuotojų minimi „Kima Ventures“, „Everywhere Ventures“, taip pat keli technologijų ir kibernetinio saugumo srities verslo angelai.

    „Valdomos paslaugos tradiciškai augo kartu su darbuotojų skaičiumi. „Netsec“ šį ryšį silpnina, kai vienas operatorius, padedamas automatizavimo, gali atlikti gerokai daugiau“, – sakė „Partech“ partneris Réza Malekzadeh.

    „Netsec“ įkurta 2025 metais, ją įsteigė Gianluca Varisco ir Guglielmo Reina, anksčiau kartu dirbę „Rocket Internet“ ekosistemoje. Varisco vėliau vadovavo saugumo funkcijoms „Arduino“, dirbo Italijos skaitmeninės transformacijos komandoje, o vėliau prisijungė prie „Google Cloud“ kaip pagrindinis saugumo architektas; Reina perėjo į technologijų investavimą.

    Vienas valdymo centras IT ir saugumui

    Įmonė siūlo vieningą valdymo platformą, apimančią įrenginių administravimą, tapatybių valdymą, tinklus, infrastruktūrą, saugumo operacijas, pagalbos tarnybą ir debesijos paslaugas. IT dalyje „Netsec“ mini mobiliųjų įrenginių valdymą, nuotolinį stebėjimą, SaaS prenumeratų optimizavimą ir įmonių tinklų priežiūrą.

    Kibernetinio saugumo kryptyje akcentuojamos 24 valandas per parą veikiančios saugumo operacijos, grėsmių aptikimas ir reagavimas, incidentų valdymas, debesijos sauga bei atitikties pagalba pagal NIS2, DORA, ISO 27001 ir SOC 2 praktikas. Bendrovė teigia galinti pradėti teikti paslaugas per savaitę, įvertinusi kliento turimą technologinį „stacką“ ir užpildžiusi spragas.

    Kodėl vidutinis verslas ieško alternatyvų

    „Netsec“ argumentuoja, kad vidutinės Europos įmonės dažnai naudoja daug skirtingų tiekėjų, atskiras valdymo sistemas ir skirtingas eskalavimo grandines, todėl IT ir saugumo procesai tampa fragmentuoti. Tokia struktūra brangiai kainuoja ir lėtina reakciją, ypač kai daugėja reguliacinių reikalavimų ir incidentų rizikų.

    Įmonė siekia pakeisti šį modelį vienu operatoriumi, kuris dengia visą ciklą nuo darbuotojų priėmimo ir išėjimo iki pataisų diegimo, SaaS valdymo ir auditui reikalingų įrodymų parengimo. Paslauga teikiama per „Slack“ arba „Microsoft Teams“, o kainodara siejama su darbuotojų skaičiumi per mėnesį ir prasideda nuo 19 eurų.

    „Kūrėme „Netsec“, kad vidutinės įmonės gautų didelės organizacijos IT ir saugumo operacijas, nekurdamos visko viduje. Šiandien valdome tūkstančius galinių įrenginių ir vykdome incidentų reagavimą, kurio vidutinis atsako laikas yra trumpesnis nei 14 minučių“, – sakė „Netsec“ vadovas Gianluca Varisco.

    Kur bus panaudotos investicijos

    „Netsec“ nurodo veikianti per Prancūzijoje registruotą „Barbican SAS“, o operacijos vykdomos Prancūzijoje ir Italijoje. Bendrovė taip pat teigia turinti ISO 27001 ir ISO 9001 sertifikatus, kurie dažnai tampa būtina sąlyga dirbant su brandesnėmis įmonėmis ir reguliuojamais sektoriais.

    Gautos lėšos bus skirtos integracijų ir automatizavimo plėtrai, kad vieninga platforma lengviau „susijungtų“ su klientų turimomis sistemomis. Tuo pačiu bendrovė planuoja spartinti augimą Europoje ir Jungtinėse Valstijose, kur valdomų saugumo paslaugų paklausa didėja dėl atakų intensyvumo ir žmogiškųjų resursų trūkumo.

  • NEAR bendraįkūrėjas: onchain įrankiai plečiasi, o poreikis centralizuotoms kriptobiržoms mažėja

    NEAR bendraįkūrėjas: onchain įrankiai plečiasi, o poreikis centralizuotoms kriptobiržoms mažėja

    NEAR Protocol bendraįkūrėjas Illia Polosukhinas teigia, kad didelė dalis kriptovaliutų veiklų šiandien gali vykti be centralizuotų biržų, nes sparčiai plečiasi onchain įrankiai ir vartotojams skirti produktai. Pasak jo, tokios platformos kaip near.com artėja prie to, kad taptų vienu langeliu prekybai, taupymo sprendimams ir kitoms paslaugoms, kurias anksčiau žmonės dažniau atlikdavo per tarpininkus.

    Kalbėdamas renginyje Singapūre Polosukhinas akcentavo, kad vartotojams svarbiausia tampa patogumas ir galimybė valdyti skirtingus skaitmeninius aktyvus vienoje vietoje. Jis nurodė, kad near.com planuose yra daugiau funkcijų, susijusių su fiat pinigais, įskaitant bankinius išmokėjimus, operacijų istoriją, pritaikytą mokesčių apskaitai, ir galimybę pasirinktinai atskleisti konfidencialių operacijų detales.

    „Manau, kad daugeliu atvejų dabar to tiesiog nebereikia“, – sakė Illia Polosukhinas, kalbėdamas apie centralizuotas kriptobiržas.

    Anot jo, near.com jau jungia neatidėliotinę prekybą tarp skirtingų blokų grandinių, taip pat siūlo įvairius „earn“ tipo produktus ir net amžinuosius ateities sandorius. Privatumo tema išlieka viena svarbiausių: Polosukhinas tikino, kad didžioji dalis infrastruktūros perkelta į konfidencialų sluoksnį, kad prekybos veiksmai galėtų išlikti privatūs, o prireikus vartotojas galėtų atskleisti konkrečią operaciją.

    Kalbėdamas apie ryšį su tradicine finansų sistema, Polosukhinas paminėjo bendradarbiavimą su „Monerium“, kuris leidžia judėti tarp eurų banko sąskaitoje ir su euru susieto žetono, naudojant IBAN. Jo teigimu, ilgalaikis tikslas yra užtikrinti keitimą „bet koks turtas į bet kokį turtą“, įskaitant įvairias valiutų poras ir atsiskaitymo maršrutus.

    Vienas ryškiausių akcentų yra tokenizuotos akcijos, kurios near.com jau prieinamos po integracijos su „Ondo Finance“. Polosukhinas teigė, kad vartotojai gali, pavyzdžiui, pereiti iš eurų į tokenizuotas technologijų bendrovių akcijas, o ateityje planuojama pridėti daugiau rinkų ir daugiau akcijų iš skirtingų pasaulio regionų.

    Šie pareiškimai skamba praėjus kelioms dienoms po incidento, kai NEAR Intents infrastruktūroje aptikta spraga lėmė maždaug 3 500 000 eurų vertės praradimus ir laikiną paslaugų sustabdymą. Projekto atstovai skelbė, kad pažeidžiamumas buvo ištaisytas, paveikti vartotojai turėjo būti kompensuoti, o vėliau viešai pranešta, jog lėšos buvo grąžintos.

    Polosukhinas taip pat išskyrė DI agentų temą, kuri, jo manymu, gali tapti nauju vartotojo sąsajos sluoksniu onchain rinkoms. Jis pabrėžė, kad natūralia kalba valdomi agentai galėtų vykdyti užduotis, o atsiskaitymai būtų užtikrinami išmaniosiomis sutartimis, pasitelkiant depozito logiką ir patvirtinimo mechanizmus.

    Rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją: kriptovaliutų ekosistema juda nuo atskirų programėlių link integruotų onchain paslaugų, kuriose derinami mokėjimai, prekyba, privatumas ir tradicinio finansavimo elementai. Tuo pat metu incidentai ir saugumo spragos primena, kad spartėjant inovacijoms patikimumas, auditas ir rizikos valdymas tampa kritiškai svarbūs, ypač kai platformos plečia paslaugas už grynos kriptovaliutų prekybos ribų.

  • Londono „MintNeuro“ pritraukė 4,4 mln. eurų: kuria lustus Parkinsono ir epilepsijos gydymo įrenginiams

    4,4 mln. eurų investicija startuoliui

    Londone įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „MintNeuro“ pranešė pritraukusi 4,4 mln. eurų investiciją. Įmonė kuria specializuotus lustus neuroįrenginiams, nuo implantuojamų sistemų iki nešiojamų sprendimų, skirtų neurologinėms būklėms, įskaitant Parkinsono ligą ir epilepsiją.

    Anot bendrovės, lėšos bus skirtos paspartinti produktų pateikimą į rinką, išplėsti ikikomercinių lustų tiekimą partneriams ir auginti tarptautinį įmonės matomumą. Tokie žingsniai paprastai reiškia perėjimą nuo laboratorinių prototipų prie stabilesnės gamybos ir diegimo programų su medicinos prietaisų kūrėjais.

    „Kiekvienas neuroįrenginys priklauso nuo jame esančių lustų. Mes kuriame lustus, kurie nutraukia kompromisą tarp bendrinių komponentų ir ilgų individualaus lusto kūrimo metų“, – sakė „MintNeuro“ bendraįkūrėjas ir vadovas Dorianas Haci.

    Kodėl neurotechnologijai reikia specialių lustų

    Neurotechnologijų įrenginiai turi išskirtinius reikalavimus: itin mažas energijos sąnaudas, miniatiūrizaciją, signalų kokybę ir saugą žmogaus organizme. Rinkoje ilgą laiką dominavo du keliai: naudoti bendrinius elektronikos komponentus, kurie nebuvo kurti darbui su biologiniais signalais, arba kurti nuosavus lustus, tam skiriant dideles sumas ir laiką.

    „MintNeuro“ teigia kurianti modulinę puslaidininkių platformą, pritaikytą bazinėms funkcijoms: nervinių signalų fiksavimui, apdorojimui ir stimuliacijai. Toks požiūris leistų medicinos prietaisų kūrėjams greičiau pereiti nuo tyrimų prie klinikinių bandymų, o vėliau ir prie komercinio diegimo.

    Partnerystės ir pirmieji rezultatai

    Bendrovė įkurta 2022 metais kaip Imperial College London atskilusi įmonė. Ji skelbia jau pristačiusi veikiančio silicio pavyzdžių ir pasiekusi integracijos etapų su mokslinių tyrimų bei plėtros partneriais.

    Tarp minimų partnerių yra „Motif Neurotech“ ir „Amber Therapeutics“. „MintNeuro“ taip pat yra pranešusi apie daugiametę komercinio lustų tiekimo sutartį su „Motif Neurotech“, kuri vysto minimaliai invazinį neurostimuliatorių, iš pradžių orientuotą į gydymui atsparios depresijos kryptį.

    „Neuroįrenginiai yra viena įdomiausių proveržio krypčių, o vertė atiteks tiems, kurie išspręs infrastruktūros problemas tarp idėjos ir plataus pritaikymo“, – sakė „Odyssey Ventures“ įkūrėja partnerė Michelle Robson.

    Augantis Europos neurotechnologijų finansavimas

    „MintNeuro“ investicija išryškina platesnę tendenciją: Europoje toliau auga kapitalo srautai į neurotechnologijas, neurodiagnostiką ir su tuo susijusią aparatinę įrangą. Investuotojus traukia ne tik smegenų ir kompiuterio sąsajos, bet ir praktiškesni sprendimai, tokie kaip neuromoduliacija, skaitmeninė neuroreabilitacija ar pažangūs diagnostikos įrankiai.

    Šioje rinkoje svarbus tampa ne vien klinikinis efektas, bet ir gebėjimas užtikrinti patikimą tiekimo grandinę, atsekamą gamybą bei ilgalaikį komponentų prieinamumą. Dėl to specializuoti puslaidininkiai, skirti medicinos neuroįrenginiams, gali tapti kertiniu elementu, nuo kurio priklausys naujų terapijų diegimo greitis.

  • „Cactus Custody“ pradėjo paslaugą Šveicarijoje: privatūs raktai ir klientų duomenys lieka šalyje

    „Cactus Custody“ pradėjo paslaugą Šveicarijoje: privatūs raktai ir klientų duomenys lieka šalyje

    Skaitmeninio turto saugojimo bendrovė „Cactus Custody“ pranešė startuojanti su nauja saugojimo paslauga Šveicarijoje. Paslauga veikia per Šveicarijoje registruotą „ChainTech AG“ ir papildo įmonės veiklą Honkonge bei Butane, suteikdama klientams galimybę rinktis jurisdikciją.

    Rinkoje, kur instituciniai investuotojai vis dažniau vertina ne tik techninę apsaugą, sprendimą lemia ir klausimas, kokia teisė taikoma sutarčiai bei kas nutinka klientų turtui saugotojo nemokumo atveju. Šveicarija pastaraisiais metais kryptingai kūrė skaitmeninio turto reguliavimo sistemą, todėl ši jurisdikcija dažnai pasirenkama dėl teisinio aiškumo.

    „Cactus Custody“ teigimu, naujos paslaugos principas paprastas: kritiškai svarbūs duomenys ir kriptografinė medžiaga nepalieka Šveicarijos. Privatūs raktai generuojami ir laikomi Šveicarijos duomenų centrų infrastruktūroje, o klientų duomenys saugomi šalies teritorijoje esančiose sistemose.

    Įmonė nurodo, kad privatūs raktai laikomi aparatinės įrangos saugos moduliuose, atitinkančiuose FIPS 140-2 ir FIPS 140-3 reikalavimus. Taip siekiama sumažinti riziką, susijusią su raktų kopijavimu ar atsarginėmis kopijomis už šalies ribų, ir užtikrinti vienodą teisinę bei techninę kontrolę.

    Svarbi ir duomenų apsauga: „ChainTech AG“ nurodo dirbanti pagal atnaujintą Šveicarijos Federalinį duomenų apsaugos įstatymą. Bendrovė taip pat pabrėžia, kad duomenų atskleidimas trečiosioms šalims galimas tik tada, kai to reikalauja Šveicarijos teisė ir taikomos atitinkamos teisinės procedūros.

    Paslauga startuoja su įprasta institucinės saugyklos sąskaitų struktūra, kuri apima atskirtas adresų sąskaitas ir skirtingus laikymo režimus. Taip pat numatytos galimybės darbui su decentralizuotais sprendimais bei atskiros sąskaitos, susijusios su ETH statymu.

    Pranešama, kad paleidimo metu palaikomi 132 skaitmeniniai aktyvai 18 tinklų. Tarp paminėtų tinklų yra „Bitcoin“, „Ethereum“, „Solana“, „TRON“, „Arbitrum“, „Base“, „Optimism“, „Sui“, „Polkadot“ ir „Hyperliquid“, o nauji tinklai turėtų būti įtraukiami po nepriklausomo teisinio ir saugumo vertinimo.

    „Cactus Custody“ atkreipia dėmesį, kad esamas draudimo ir trečiųjų šalių auditų paketas šiuo metu taikomas jos padaliniams Honkonge ir Butane. Draudimo ir audito taikymo išplėtimas Šveicarijos subjektui planuojamas po paslaugos starto, kai bus užbaigti vidiniai ir išoriniai procedūriniai žingsniai.

  • Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų: ličio baterijų atnaujinimą ketina plėsti Europoje

    Prancūzijos startuolis VoltR pritraukė 22 mln. eurų finansavimą, kuriuo siekia sparčiau industrializuoti ličio baterijų atnaujinimo veiklą ir didinti gamybos apimtis Europoje. Bendrovė kuria vadinamąsias ekologiškai suprojektuotas baterijas, kurioms panaudoja dar tinkamas eksploatuoti panaudotų elementų dalis.

    Pasak įmonės, finansavimą sudaro 16 mln. eurų nuosavo kapitalo investicija ir 6 mln. eurų dotacijos. Investicijoje dalyvavo SPI 2 fondas, kurį Prancūzijos Vyriausybės vardu valdo Bpifrance, taip pat „Decathlon“ inovacijų ir investicijų padalinys „Decathlon PULSE“.

    VoltR vadovas Maxime Bleskine pabrėžia, kad pagrindinė idėja paprasta: pasibaigus pirmajam naudojimo ciklui, ličio elementas dar nebūtinai yra pasiekęs savo pramoninio gyvenimo pabaigą.

    „Per ketverius metus įrodėme, kad pasibaigus pirmajam ciklui ličio elementas dar gali būti panaudojamas naujuose produktuose. Turėdami daugiau nei 20 000 rinkai pateiktų baterijų patirtį, dabar galime tai įgyvendinti dideliu mastu“, – sakė Maxime Bleskine.

    Įmonė skelbia per dvejus metus planuojanti šešis kartus padidinti gamybos pajėgumus ir padvigubinti darbuotojų skaičių, sukuriant apie 40 naujų darbo vietų. Taip pat numatoma plėtra per Europą, orientuojantis į pramoninius klientus, kuriems svarbi tiekimo grandinės patikimumo ir tvarumo pusiausvyra.

    VoltR įkurta 2022 metais, o jos modelis remiasi panaudotų baterijų surinkimu, elementų diagnostika ir jų pritaikymu naujuose gaminiuose pagal likusią talpą bei technines charakteristikas. Bendrovė teigia, kad taip pagamintos baterijos atitinka įprastus sertifikavimo ir veikimo reikalavimus, tačiau leidžia sumažinti naujų elementų poreikį.

    Tokios technologijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame siekiama mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų ir didinti strateginių sektorių atsparumą. ES baterijų reglamentas kelia vis griežtesnius tvarumo, atsekamumo ir žiedinės ekonomikos reikalavimus, todėl atnaujinimas ir perdirbimas tampa vis svarbesnėmis grandimis.

    VoltR teigia sukūrusi integruotą veiklos grandinę nuo baterijų surinkimo iki elementų testavimo ir naujų baterijų gamybos. Bendrovė taikosi į įrankių, mikromobilumo, išmaniųjų miestų sprendimų, namų automatizavimo bei mobilios energijos kaupimo segmentus, kur paklausa auga dėl elektrifikacijos ir didėjančio akumuliatorių skaičiaus rinkoje.

    Gautos lėšos bus skirtos gamybinių pajėgumų plėtrai ir procesų automatizavimui, taip pat diagnostikos ir pritaikymo technologijų vystymui. Įmonė planuoja padidinti gamyklos Verrières-en-Anjou pajėgumą ir išplėsti infrastruktūrą taip, kad būtų galima apdoroti didėjančius baterijų kiekius, pasiekiančius pirmojo naudojimo ciklo pabaigą.

    Bpifrance atstovas Jean-Philippe Richard pažymėjo, kad investicija papildo platesnę baterijų vertės grandinės strategiją, kurioje remiama ir nauja gamyba, ir perdirbimas, o atnaujinimas suteikia papildomą vertės išsaugojimo etapą. VoltR savo ruožtu tikisi tapti reikšmingu žiedinės ekonomikos žaidėju, galinčiu sumažinti poveikį aplinkai ir padėti stiprinti Europos baterijų sektoriaus savarankiškumą.

  • „Moody’s“ įvertino Sky Protocol B3: kodėl auga institucijų dėmesys USDS stabiliajai kriptovaliutai

    „Moody’s“ įvertino Sky Protocol B3: kodėl auga institucijų dėmesys USDS stabiliajai kriptovaliutai

    Reitingų agentūra „Moody’s“ suteikė Sky Protocol B3 emitento reitingą su stabilia perspektyva. Tai vienas pirmųjų atvejų, kai tradicinė kredito rizikos vertinimo sistema pritaikyta stabiliosios kriptovaliutos protokolui, o ne įmonei ar valstybei.

    Sky Protocol valdo USDS stabiliąją kriptovaliutą ir susijusią ekosistemą, per kurią kapitalo valdytojai gali pasiekti USDS likvidumą ir jį naudoti skirtingose strategijose. Pats protokolas teigia, kad reitingas rodo didėjantį institucijų pripažinimą, kai kartu siekiama stiprinti rezervus ir kapitalo poziciją.

    Kam reikalingas kredito reitingas?

    Nepriklausomas kredito reitingas instituciniams investuotojams dažnai yra būtina „įėjimo sąlyga“, nes leidžia vertinti riziką pagal jau įprastus standartus. Sky Frontier Foundation kapitalo rinkų vadovas Gregas Feibusas pabrėžė, kad tokie vertinimai padeda investuotojams palyginti protokolą su kitais rinkos dalyviais jiems pažįstamose rėmuose.

    „Nepriklausomų kredito reitingų vertė ta, kad jie leidžia instituciniams investuotojams vertinti Sky pagal tuos pačius modelius, kuriuos jie taiko visose pasaulio rinkose“, – sakė Gregas Feibusas.

    Sky taip pat nurodo, kad šiuo metu yra vienas iš nedaugelio stabiliosios kriptovaliutos protokolų, turinčių formalius vertinimus iš daugiau nei vienos didžiosios agentūros. Praktikoje tai gali reikšti lengvesnes derybas su partneriais, platesnį priimtinų užstatų spektrą ir aiškesnį rizikos „žemėlapį“ institucijoms.

    Kas labiausiai domina institucijas?

    Sky ekosistemoje svarbi vieta tenka sUSDS, kuris siejamas su papildomomis grąžos ar užstatymo galimybėmis. Pastaraisiais mėnesiais rinkoje daugėjo signalų, kad didesni rinkos dalyviai plečia USDS ar sUSDS naudojimą, įskaitant sprendimus įtraukti šiuos instrumentus į iždo ar prekybos veiklą.

    Kontekstas svarbus ir dėl to, kad ankstesni vertinimai bei komentarai rinkoje akcentavo tipines decentralizuotų finansų rizikas: valdysenos centralizaciją, indėlių ar likvidumo koncentraciją ir santykinai silpnesnius kapitalo buferius. Sky atstovai teigia, kad įvardytas rizikas pripažįsta ir prioritetą teikia rezervų lygio didinimui.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Institucijų dalyvavimas stabiliosiose kriptovaliutose paprastai didėja tada, kai atsiranda aiškesni rizikos vertinimo ir atskaitomybės instrumentai. Kredito reitingas čia veikia kaip tiltas tarp tradicinių finansų procedūrų ir blokų grandinės produktų, ypač kai sprendimus priima rizikos komitetai.

    Vis dėlto B3 yra žemesnės investicinės kategorijos lygis, todėl jis nereiškia, kad rizika maža. Greičiau tai signalas, kad protokolas tampa „matuojamas“ įprastais metodais, o to dažnai ir laukia institucijos, svarstančios, ar USDS gali tapti jų strategijų dalimi.

  • Paryžiaus startuolis „Rivercell“ išėjo iš šešėlio: 22 mln. eurų DI vaistų atradimui

    Paryžiuje įsikūręs biofarmacijos ir DI startuolis „Rivercell“ paskelbė išėjęs iš vadinamojo „stealth“ režimo ir užsitikrino 22 mln. eurų pradinę investiciją. Įmonė kuria nuosavą ląstelių reakcijų duomenų infrastruktūrą ir modelį, galintį prognozuoti, kaip žmogaus ląstelės reaguoja į gydymą.

    Investicijų raundui vadovavo fondas HV, prisidėjo HCVC, Alven ir Bpifrance Digital Venture. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos duomenų generavimo platformos plėtrai, laboratorijos Paryžiuje didinimui ir DI virtualios ląstelės programos startui.

    „Ląstelės pasaulio modelis yra šimtmečio galimybė medicinoje. Trūkstama grandis yra duomenys: kaip ląstelės laikui bėgant ir gydymo metu keičiasi, matomos skirtingais kampais ir skirtinguose sluoksniuose, surenkamos mastu. Tokį duomenų variklį kurti Europoje yra strategiška“, – sakė „Rivercell“ bendraįkūrėjas ir vadovas Yann Fleureau.

    Tokio tipo projektai atspindi platesnę Europos kryptį: vaistų paieškoje vis daugiau dėmesio skiriama nuosavų biologinių duomenų kūrimui, automatizuotiems eksperimentams ir skaičiavimo modeliams, kurie sumažina brangių bandymų laboratorijose apimtį. Rinka juda link vadinamosios „pilno ciklo“ prieigos, kai duomenys, modeliai ir eksperimentinis patvirtinimas vystomi vienoje sistemoje.

    „Rivercell“ teigia kurianti platformą, kuri mastu generuoja intervencinius, laike išskaidytus ir kelių tipų vienos ląstelės duomenis. Tokie duomenys naudojami treniruoti įmonės kuriamam modeliui, skirtam prognozuoti ląstelės reakciją į vaistą ar genetinį pokytį skaitmeniniu būdu.

    Įmonės tikslas yra pagreitinti vaistų atradimo ciklą ir sumažinti priklausomybę nuo ilgai trunkančių fizinių bandymų, kai tai įmanoma pakeisti patikima simuliacija. Tai ypač aktualu farmacijos sektoriuje, kuriame tyrimai ir plėtra yra vienas brangiausių bei rizikingiausių etapų, o nesėkmių dalis klinikiniuose tyrimuose išlieka didelė.

    „DI jau perrašo tai, kaip suprantame gyvybės chemiją, nuo baltymų struktūrų iki molekulių dizaino. Kitas etapas yra prognozuoti, kaip elgiasi ląstelės, o tam reikia pilno ciklo prieigos, kuri sujungia naują platformą, automatizuotas laboratorijas ir pasaulio modelius“, – sakė HV atstovas Maxi Pethö-Schramm.

    „Rivercell“ įkurta 2026 metais. Bendrovė pabrėžia, kad jos kuriama DI virtualios ląstelės koncepcija skirta greičiau patikrinti hipotezes ir kryptingiau planuoti fizinius eksperimentus, o ne visiškai pakeisti laboratorinius tyrimus.

    Startuoliui vadovaujantis Yann Fleureau anksčiau bendraįkūrė DI diagnostikos bendrovę „Cardiologs“, kuri 2021 metais buvo įsigyta „Philips“. Kitas bendraįkūrėjas, duomenų mokslininkas Eric Durand, dirbo onkologijos duomenų mokslo vadovu „Novartis“ ir buvo vyriausiasis duomenų mokslininkas „Owkin“.

    „DI virtualios ląstelės pakeis tai, kaip suprantame ir formuojame biologiją. „Rivercell“ ambicija sujungti didelio masto poveikio eksperimentus su DI simuliacija yra priežastis, kodėl džiaugiuosi prisijungusi prie jos mokslinės patariamosios tarybos“, – sakė EPFL docentė dr. Charlotte Bunne.

  • Hunterio Bideno memekoinas LAPTOP po tyrimo: įtariami rinkos formuotojų laimėjimai ir likvidumo pasitraukimas

    Hunterio Bideno memekoinas LAPTOP po tyrimo: įtariami rinkos formuotojų laimėjimai ir likvidumo pasitraukimas

    Hunteris Bidenas pareiškė, kad su jo memekoino LAPTOP paleidimu siejamas rinkos formuotojas turėtų supirkti žetonus ir juos sunaikinti. Tokį raginimą jis išsakė po to, kai buvo paviešinta užsakyta paleidimo dienos analizė.

    Trečiadienį pristatyta „Groom Lake“ parengta teismo ekspertizės tipo ataskaita aprašė, kad starto metu rinkoje trūko LAPTOP pasiūlos, o ankstyva prekyba buvo ypač intensyvi. Dokumente taip pat akcentuojami likvidumo pokyčiai, kurie galėjo sustiprinti kainos šuolius ir staigius kritimus.

    Ataskaitoje teigiama, kad vienas su rinkos formuotoju siejamas piniginės adresas prieš paleidimą gavo apie 476 000 eurų. Vis dėlto, anot tyrėjų, pradinei likvidumo pozicijai esą buvo panaudota tik maža dalis šių lėšų, o tai padėjo sukurti itin jautrią kainodarą.

    Skaičiuojama, kad pagrindiniame likvidumo telkinyje buvo mažiau nei 30 000 LAPTOP žetonų, t. y. apie 0,003 proc. visos 1 000 000 000 žetonų pasiūlos. Dėl tokio trūkumo net ir labai maži pirkimai galėjo neproporcingai smarkiai pajudinti kainą.

    Analizėje nurodoma, kad per kelias minutes kaina pakilo nuo maždaug 0,05 iki apie 320 JAV dolerių, o vėliau per pirmąją valandą nukrito maždaug 98 proc. JAV doleriais įvardytas sumas konvertavus apytiksliai pagal pastarojo meto kursą, tai atitiktų kilimą nuo maždaug 0,05 iki apie 295 eurų.

    Ataskaitoje taip pat aptariama antro rinkos formuotojo veikla ir galimi pelnai iš sandorių, įvardijant apie 2 180 000 JAV dolerių grynųjų įplaukų stabilios monetos pavidalu. Perskaičiavus į eurus, tai būtų apie 2 000 000 eurų, tačiau konkrečios įmonės ar asmenys dokumente neįvardijami.

    Hunteris Bidenas viešame komentare teigė, kad didžiausi paleidimo laimėtojai galėjo būti rinkos formuotojai. „Manau, kad rinkos formuotojas, kuris sugadino paleidimą, turėtų viską supirkti atgal ir sudeginti“, – sakė Hunteris Bidenas.

    Pasak jo, nors ataskaita iškelia techninius ir rinkos struktūros veiksnius, atsakomybę jis prisiima asmeniškai. Taip pat skelbiama, kad projekto įkūrėjų piniginė tuo metu vis dar laikė visus 300 000 000 žetonų.

    Kriptovaliutų rinkoje tokie atvejai dažniausiai siejami su likvidumo valdymu, botų aktyvumu ir vadinamąja „slippage“ rizika, kai nedidelės apimties sandoriai staiga išpučia kainą. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad naujų žetonų paleidimuose skaidrumas dėl likvidumo teikėjų, pradinių telkinių dydžio ir kainodaros mechanikos tampa kritiniu pasitikėjimo veiksniu.

  • „Tesla“ spaudžia Europos reguliuotojus dėl FSD: tyrimas atskleidė ginčytinus argumentus

    „Tesla“ spaudžia Europos reguliuotojus dėl FSD: tyrimas atskleidė ginčytinus argumentus

    Naujas „Reuters“ tyrimas teigia, kad „Tesla“ aktyviai siekė paspartinti pažangios pagalbos vairuotojui sistemos „Full Self-Driving (Supervised)“ leidimus Europoje, argumentuodama, jog delsimas esą kainuoja gyvybes. Keli nepriklausomi eismo saugos tyrėjai tokiems teiginiams nepritarė, pabrėždami, kad viešai prieinamų, recenzuotų įrodymų, jog sistema yra saugesnė už žmogų, trūksta.

    Tyrime remtasi vidiniais susirašinėjimais su Nyderlandų tipo patvirtinimo institucija RDW, kalbėta su agentūros darbuotojais ir eismo saugos ekspertais. RDW Europoje atlieka svarbų vaidmenį, nes pagal ES tipo patvirtinimo logiką vienos šalies patvirtinimas gali tapti pagrindu sprendimams ir kitose rinkose.

    Ginčai dėl pateiktų duomenų

    Pasak tyrimo, „Tesla“ Europos institucijoms pateikė vadinamąją įrodymų suvestinę, kurioje bandyta pagrįsti sistemos saugumą. Kritika esą kilo dėl to, kad vietoje tiesioginių avaringumo rodiklių naudoti netiesioginiai požymiai, pavyzdžiui, garso signalo naudojimas, staigūs greitėjimai ar stabdymai, posūkio signalų naudojimo dažnis.

    Ekspertai pabrėžė, kad tokie rodikliai gali neatspindėti realios susidūrimų rizikos, o be nepriklausomo trečiosios šalies vertinimo išvados gali būti pernelyg palankios pačiam gamintojui. Be to, akcentuota, kad bandymų apimtys ir metodika turi būti palyginamos su įprasto vairavimo statistika, priešingu atveju palyginimai tampa silpni.

    „Iš pateiktų rodiklių negalima tiesiogiai daryti išvados, kad sistema sumažina mirtinų avarijų tikimybę“, – tyrime cituojamą bendrą ekspertų vertinimo prasmę perteikė pašnekovai.

    Susirašinėjimai su RDW ir reakcija

    „Reuters“ skelbia, kad susirašinėjimuose „Tesla“ ne kartą ragino RDW mažinti vertinimo apimtį ar koreguoti patikros intensyvumą, argumentuodama kaštais ir proceso mastu. Tai kelia klausimų dėl to, kaip praktikoje užtikrinamas vertinimo griežtumas, kai vertinama technologija yra sudėtinga, o gamintojas aktyviai dalyvauja derybose dėl procedūrų.

    RDW, reaguodama į tyrimą, nurodė, kad keitimasis informacija su gamintojais yra įprasta vertinimo proceso dalis ir esą nemažina nepriklausomumo bei patikros nuoseklumo. Tokia pozicija atitinka plačiau ES taikomą praktiką, kai techniniai duomenys ir paaiškinimai dažnai gaunami iš gamintojo, tačiau atsakomybė už sprendimą tenka institucijai.

    Nyderlanduose sistema buvo patvirtinta, o vėliau, pasak tyrimo, sprendimai judėjo ir kitose šalyse. Tarp minimų valstybių įvardijama ir Lietuva, tačiau bendras ES lygmens sprendimas, kaip nurodoma, vis dar gali priklausyti nuo platesnio pritarimo ir papildomo institucijų vertinimo.

    Kas yra FSD ir kodėl tai svarbu

    „Full Self-Driving (Supervised)“ pavadinimas klaidina: tai nėra visiškai autonominis važiavimas. „Tesla“ akcentuoja, kad vairuotojas privalo nuolat prižiūrėti sistemą, laikyti rankas ant vairo pagal instrukcijas ir bet kada būti pasirengęs perimti valdymą, o atsakomybė už eismo įvykius iš esmės išlieka vairuotojui.

    Technologijų ir automobilių rinkai tai jautri tema, nes pažangios pagalbos vairuotojui sistemos Europoje vertinamos itin griežtai dėl vartotojų apsaugos, reklamos teiginių tikslumo ir eismo saugos. Vokietija anksčiau yra kritiškai vertinusi terminiją, o kai kuriose rinkose gamintojams tenka pervadinti funkcijas taip, kad jos neimplikuotų pilnos autonomijos.

    Tyrime taip pat teigiama, kad spaudimas buvo daromas ne vien oficialiais kanalais. Minima, jog dalis entuziastų siuntė laiškus institucijoms Švedijoje ir Norvegijoje, ragindami skubinti leidimus ir siejant delsą su galimomis žūtimis keliuose, nors tokie teiginiai, pasak apklaustų mokslininkų, nėra pagrįsti nepriklausomais įrodymais.

    Artėjant galimiems bendriems ES sprendimams, dėmesys krypsta į tai, kokio lygio nepriklausomi bandymai ir duomenų auditas bus taikomi prieš suteikiant platesnį leidimą. Ekspertai pabrėžia, kad vairuotojui skirta pagalbos sistema turi būti vertinama pagal realius saugumo rezultatus ir aiškias metodikas, o ne vien pagal gamintojo parinktus netiesioginius rodiklius.