CP v2

Blog

  • „Microsoft“ žada dideles „Windows 11“ naujoves: „Copilot“ agentai ir protingesnė paieška

    „Microsoft“ žada dideles „Windows 11“ naujoves: „Copilot“ agentai ir protingesnė paieška

    Po spalio mėnesio „Microsoft“ pristatymo aiškėja, kad „Windows 11“ laukia ryškesni pokyčiai, nei vien kosmetiniai patobulinimai. Bendrovė daugiausia dėmesio skiria dirbtiniam intelektui, kuris turėtų pakeisti kasdienius veiksmus kompiuteryje ir sumažinti rankinio darbo kiekį.

    Renginio metu daugiau dėmesio skirta „Copilot“ plėtrai ir vadinamiesiems DI agentams. „Microsoft“ kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai operacinės sistemos ir programos pereina nuo atskirų DI funkcijų prie asistentų, galinčių atlikti užduotis pagal kontekstą.

    „Copilot“ agentai ateina į failus

    Viena svarbiausių žinių – „Copilot“ turėtų įgyti galimybę dirbti su užduotimis, susijusiomis su lokaliai kompiuteryje saugomais failais. Tai reikštų, kad asistentas būtų naudingas ne tik naršyklėje ar debesyje, bet ir tvarkant dokumentus bei kitą turinį pačiame įrenginyje.

    Kartu žadama ir daugiau automatizavimo scenarijų: nuo pagalbos kuriant programėles ar valdiklius iki skirtingų sistemos veiksmų inicijavimo pagal vartotojo užklausą. Tokie sprendimai vis dažniau siejami su DI agentais, kurie veikia kaip tarpininkai tarp vartotojo ir sistemos įrankių.

    Vietinis apdorojimas ir galingesni kompiuteriai

    „Microsoft“ akcentuoja, kad dalis DI funkcijų turėtų veikti ypač sklandžiai įrenginiuose su galingesne aparatine įranga, įskaitant „Surface“ linijos kompiuterius. Rinkoje vis labiau įsitvirtina kryptis, kai DI užduotys perkeliamos arčiau vartotojo – į patį kompiuterį, kad būtų mažesnė delsa ir daugiau privatumo.

    Praktiškai tai gali reikšti greitesnį atsaką, kai DI funkcijos vykdomos lokaliai, o ne vien siunčiant užklausas į nuotolinius serverius. Tokia architektūra tampa ypač aktuali augant modelių dydžiui ir didėjant poreikiui apdoroti daugiau duomenų realiu laiku.

    Paieška „Windows 11“ taps panašesnė į macOS?

    Kita kryptis – „Windows 11“ paieškos atnaujinimai. „Microsoft“ pripažįsta, kad paieška sistemoje ilgą laiką buvo viena kritikuojamų vietų, todėl dabar siekiama ją paversti centriniu valdymo tašku, artimesniu tam, ką macOS vartotojai pažįsta per „Spotlight“.

    Žadama, kad jau rudenį iš užduočių juostos paieškos laukelio bus galima greičiau atlikti įvairius veiksmus. Tarp pavyzdžių minimi tamsaus režimo įjungimas, ekrano kopijos darymas, garso nustatymų keitimas ar žinučių siuntimas, taip sumažinant poreikį naršyti per nustatymų meniu.

    Šie pakeitimai turėtų keisti kasdienį darbą su sistema, nes dalis komandų virsta trumpomis užklausomis paieškoje. „Microsoft“ taip pat sieja naujoves su pastangomis susigrąžinti vartotojų pasitikėjimą, todėl tikėtina, kad artimiausiuose atnaujinimuose bus daugiau stabilumo ir našumo patobulinimų.

  • Lenkijoje kuriamas DI onkologijai: žada sutrumpinti kelią iki vaistų ir nuimti gydytojų naštą

    Lenkijoje kuriamas DI onkologijai: žada sutrumpinti kelią iki vaistų ir nuimti gydytojų naštą

    Lenkijoje pristatomas naujas dirbtinio intelekto sprendimas, skirtas medicinai, pirmiausia onkologijai. Projekto idėja – sukurti sistemą, kuri vienu metu apdorotų skirtingus paciento duomenis ir padėtų gydytojams greičiau priimti sprendimus, nekeičiant atsakomybės principo: galutinį žodį visada taria medikas.

    Skirtingai nei siauri įrankiai, dirbantys tik su vienos rūšies informacija, planuojamas modelis būtų daugialypis. Jis turėtų „skaityti“ tekstinę dokumentaciją, vertinti laboratorinių tyrimų rezultatus, analizuoti diagnostinius vaizdus ir įtraukti paciento gydymo istoriją, kad susidarytų vientisas klinikinis vaizdas.

    Didelis dėmesys skiriamas kalbai ir vietiniams standartams. Kūrėjai akcentuoja, kad sistema projektuojama taip, jog tiksliai suprastų lenkišką klinikinę terminiją ir dokumentacijos struktūrą, nes praktikoje būtent tai dažnai riboja įdiegtų sprendimų pritaikomumą ligoninėse.

    Pirmasis taikinys – plaučių vėžys

    Pirmuoju bandomuoju lauku įvardijama plaučių vėžio diagnostika. Šioje srityje laikas yra kritinis: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau lieka gydymo galimybių, o delsimas gali lemti, kad pacientas į sistemą patenka per vėlai.

    Projekto pristatymo metu Seime pabrėžta, kad vien geresnis diagnostikos kelio stebėjimas kai kuriuose centruose jau leido dažniau aptikti ligą ankstesnėse stadijose. DI čia matomas kaip būdas šį principą pritaikyti plačiau ir nuosekliau, ypač ten, kur pacientų srautai dideli.

    Numatoma, kad sistema greitai peržvelgtų paciento dokumentus ir automatiškai fiksuotų situacijas, kai diagnostika nepagrįstai užsitęsia. Tikslas – kuo labiau sutrumpinti laiką nuo įtarimo dėl onkologinės ligos iki pirmojo paskirto gydymo.

    Mažiau biurokratijos, daugiau laiko pacientui

    Viena aiškiausių problemų, kurią siekiama spręsti, yra administracinė našta. Šiuolaikinėje sveikatos sistemoje gydytojai daug laiko praleidžia informacinėse sistemose: ieško tyrimų, lygina ankstesnius rezultatus ir naršo didelės apimties ligos istorijas.

    DI būtų naudojamas kaip išmanus asistentas, padedantis sutvarkyti informaciją ir pateikti ją gydytojui suprantamu, klinikinei praktikai patogiu būdu. Taip medikai galėtų daugiau laiko skirti konsultacijai, paaiškinimams ir individualiam paciento situacijos įvertinimui.

    „DI turi padėti ir pasiūlyti, bet sprendimą priima gydytojas, o atsakomybė lieka jo rankose“, – sakė projekto atstovai.

    Duomenų apsauga ir federacinis mokymas

    Didžiausia jautri tema tokiose iniciatyvose – medicininių duomenų saugumas. Projekte kaip viena pagrindinių krypčių įvardijamas federacinis mokymas, kai modelis mokosi ne perkeliant pacientų duomenis į vieną centrinę bazę, o apmokant sistemą vietoje, konkrečių ligoninių aplinkoje.

    Tokiu principu ligoninės išlaiko kontrolę: paciento informacija lieka jų sistemose, o modelis „išsineša“ tik apibendrintas statistines įžvalgas ir dėsningumus. Praktikoje tai turėtų sumažinti masinio duomenų nutekėjimo rizikas ir palengvinti atitiktį privatumo reikalavimams.

    Vis dėlto sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių: duomenų kokybės, suderinamumo tarp skirtingų informacinių sistemų ir aiškių taisyklių, kaip DI rekomendacijos integruojamos į klinikinius procesus. Sveikatos sektoriuje tokie sprendimai vertinami ypač atsargiai, nes klaidų kaina gali būti labai didelė.

  • Užrasoję automobilio veidrodėliai erzina kas rytą: viena gudrybė padeda iškart

    Užrasoję automobilio veidrodėliai erzina kas rytą: viena gudrybė padeda iškart

    Rudenį ir ankstyvą pavasarį pakanka vėsesnės nakties bei drėgno oro, kad ryte ant išorinių veidrodėlių susidarytų rasos lašeliai. Matomumas suprastėja per minutes, o nuvalius šluoste efektas dažnai būna trumpas, ypač po lietaus ar automobilio plovimo.

    Svarbu atskirti dvi situacijas: drėgmę ant veidrodėlių išorėje ir aprasojusius langus salone. Išorėje dažniausiai veikia rasa, kai stiklo paviršius atvėsta žemiau rasos taško, o salone drėgmę sukelia keleivių kvėpavimas, šlapi drabužiai, kilimėliai ir prastai išvėdintas oras.

    Viena populiariausių buities gudrybių – ant švaraus veidrodėlio stiklo labai plonai paskleisti lašelį indų ploviklio ir paviršių kruopščiai nupoliruoti, kol nelieka dryžių. Tokiu būdu paviršiaus aktyviosios medžiagos gali padėti vandeniui pasiskirstyti plona plėvele, o ne susidaryti į smulkius lašelius, kurie labiausiai sklaido šviesą.

    Vis dėlto tai nėra ilgalaikė apsauga ir ji nepašalina pačios kondensacijos priežasties, nes veidrodėlis nuo to netampa šiltesnis. Jei priemonės užtepsite per daug, stiklas gali pradėti teptis ir dar labiau akinti nuo kitų automobilių žibintų, todėl perteklį geriau nuplauti ir bandyti iš naujo plonesniu sluoksniu.

    Jei veidrodėliai turi specialią dangą ar gamintojas instrukcijoje nurodo konkrečias valymo taisykles, jų verta laikytis. Agresyvūs valikliai ar netinkamos priemonės gali pažeisti paviršių, o tada problemos su matomumu tik didės.

    Praktinis sprendimas, kuris dažnai veikia patikimiau nei buitiniai metodai, yra veidrodėlių šildymas. Daugelyje automobilių jis įjungiamas kartu su galinio stiklo šildymu, tad verta paieškoti mygtuko su stačiakampio stiklo ir banguotų linijų simboliu.

    Kituose modeliuose šildymas gali būti įjungiamas ratuku, skirtu veidrodėlių reguliavimui, šalia kairiojo ir dešiniojo veidrodėlio padėčių. Vien elektrinis veidrodėlių reguliavimas ar jų užsilenkimas dar nereiškia, kad šildymas įdiegtas – tai priklauso nuo komplektacijos ir metų.

    Jei šildymą įjungus vienas veidrodėlis nusivalo, o kitas lieka aprasojęs, tikėtina, kad problema yra šildymo elemento arba elektros maitinimo grandinėje. Tokiu atveju papildomos priemonės ant stiklo gedimo neišspręs, o saugiausia išeitis – diagnostika servise.

    Kai drėgmė kaupiasi salone, logika kita: reikia sausinti orą ir šildyti stiklą. Padeda oro srauto nukreipimas į priekinį stiklą, oro paėmimas iš lauko bei įjungta klimato kontrolė, nes ji efektyviai mažina drėgmę, jei tik leidžia temperatūra ir sistemos veikimas.

    Jei langai nuolat rasoja, verta patikrinti salono filtrą, ar nėra užsikimšusių ventiliacijos kanalų, taip pat ar kiliminė danga nėra šlapia. Užsitęsusi drėgmė kartais rodo vandens patekimą per sandarinimo vietas arba užsikimšusius kėbulo vandens nubėgimo kanalus, o vien drėgmės sugėriklis čia problemos neišspręs.

    Prieš pradedant važiuoti būtina atkurti matomumą per langus ir abiejuose veidrodėliuose. Jei ant stiklo jau susidarė šerkšnas, priemonės nuo rasojimo nepadės – tuomet reikalingas šildymas arba tinkamas atitirpinimas pagal automobilio gamintojo rekomendacijas.

  • „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydžiams iš Floridos: istorinė 39A aikštelė jau ant slenksčio

    „SpaceX“ ruošia „Starship“ skrydžiams iš Floridos: istorinė 39A aikštelė jau ant slenksčio

    Istorinis posūkis „Starship“ programai

    „SpaceX“ jau kelerius metus vysto itin didelės keliamosios galios raketą „Starship“, kuri laikoma kertiniu kompanijos projektu tiek palydovų, tiek būsimų misijų į Mėnulį ir Marsą planuose. Iki šiol bandomieji skrydžiai ir starto infrastruktūra buvo sutelkti Teksase, „Starbase“ bazėje.

    Tačiau kompanija vis aktyviau ruošiasi dalį „Starship“ operacijų perkelti į Floridą. Pagrindinis tikslas – turėti daugiau nei vieną starto vietą ir užtikrinti didesnį lankstumą planuojant bandymus bei skrydžius.

    Atnaujinama 39A: kodėl tai svarbu

    Vienas svarbiausių Floridos projektų – legendinė 39A starto aikštelė Kennedy kosmoso centre. Ši aikštelė priklauso NASA ir yra viena garsiausių JAV kosmoso istorijoje, nes iš čia kilo „Apollo“ programos Mėnulio misijos ir vėliau buvo leidžiami daugkartiniai erdvėlaiviai.

    „Iš esmės jau baigėme didelę dalį pradinių statybos darbų ir įdiegėme „Starship“ startui būtinas sistemas, dabar pereiname į priėmimo ir operacinių bandymų fazę“, – sakė „SpaceX“ atstovė Julianna Scheiman.

    120 metrų milžinas kelia naujus reikalavimus

    39A modernizacija „Starship“ poreikiams pradėta dar 2021 metų pabaigoje. Tam yra aiški priežastis: „Starship“ su pirma pakopa „Super Heavy“ yra daugiau nei 120 metrų aukščio sistema, todėl infrastruktūrai keliami visai kiti apkrovų, liepsnos nukreipimo ir aptarnavimo reikalavimai.

    Iš 39A jau buvo leidžiamos „Falcon 9“ ir „Falcon Heavy“ raketos, tačiau jos gerokai mažesnės, tad „Starship“ pritaikymas pareikalavo sudėtingesnių konstrukcinių sprendimų ir kitokios įrangos.

    Kada gali įvykti pirmasis startas iš Floridos?

    Pasak viešai skelbtų planų, „SpaceX“ dar numato bent vieną „Starship“ startą iš Teksaso, o tik po to gali rimtai svarstyti skrydį iš Floridos. Tai reiškia, kad pirmasis „Starship“ startas iš 39A greičiausiai neįvyks artimiausiu metu.

    Vertinant bandymų tempą ir infrastruktūros užbaigimo bei testavimo etapą, realistiškiausias scenarijus – startas iš Floridos galėtų būti planuojamas tik vėlesnėms misijoms. Galutinė data priklausys nuo techninių patikrų rezultatų ir reguliavimo procedūrų.

  • Ukraina sukūrė Frankensteino ginklą: sujungė „Kub“ ir „Buk“ – medžioja „Shahed“ dronus

    Ukraina sukūrė Frankensteino ginklą: sujungė „Kub“ ir „Buk“ – medžioja „Shahed“ dronus

    Hibridas iš sovietinių sistemų

    Ukrainos oro gynybos daliniai pritaikė netikėtą sprendimą: sujungė sovietinius priešlėktuvinius kompleksus „Kub“ ir „Buk“ į vieną hibridinę sistemą, skirtą kovai su Rusijos naudojamais „Shahed“ tipo dronais. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip improvizacija, tačiau abu kompleksai turi bendras konstrukcines šaknis, todėl jų sąveika įmanoma.

    „Kub“ silpnoji vieta yra autonominio taikinių aptikimo ir nuolatinio sekimo radaro stoka, o tai ypač apsunkina darbą prieš mažus ir žemai skrendančius taikinius. Hibridinėje konfigūracijoje šią spragą užpildo „Buk“ ugnies vienetas su savo radaru, galinčiu aptikti ir sekti taikinius didesniu nuotoliu.

    Kaip veikia „Kub“ ir „Buk“ tandemas

    Veikimo principas paremtas užduočių pasidalijimu: „Buk“ aptinka objektą, palaiko jį radare ir perduoda duomenis „Kub“ paleidimo įrenginiui. Tuomet leidžiama raketa 3M9, kuri taikinį pasiekia naudodama nuo jo atspindėtą radaro signalą.

    Pasak Ukrainos karių, tokia sistema galėjo prisidėti prie maždaug 20 oro taikinių sunaikinimo, o didžiąją dalį jų sudarė būtent „Shahed“ dronai. Toks rezultatas ypač svarbus, nes dronų atakos dažnai vykdomos bangomis, siekiant išsekinti oro gynybą ir pramušti apsaugą iki kritinės infrastruktūros.

    Ne naujovė, o grįžimas prie senos idėjos

    Ši koncepcija nėra visiškai nauja: sovietmečiu, pereinant nuo „Kub“ prie „Buk“, buvo sukurtas variantas „Kub-M4“. Jame naudojamas 9A38 ugnies vienetas galėjo šaudyti tiek „Kub“ raketomis 3M9, tiek „Buk“ skirtomis 9M38, todėl techninis pagrindas mišrioms schemoms egzistavo jau prieš kelis dešimtmečius.

    Šiandien Ukraina išnaudoja tą pačią logiką, bet pritaiko ją šiuolaikiniam karui, kuriame dominuoja pigių dronų masė, manevruojančios raketos ir nuolat kintantys maršrutai. Tokie sprendimai padeda užkamšyti spragas, kai modernių kompleksų ir raketų atsargos ribotos, o grėsmių skaičius išlieka didelis.

    FrankenSAM ir amerikietiškos raketos

    Be „Kub“ ir „Buk“ hibrido, Ukrainos 156-asis pulkas naudoja ir kitą nestandartinį sprendimą, vadinamą FrankenSAM. Jo esmė ta, kad „Buk“ paleidimo įrenginiai pritaikomi leisti amerikietiškas priešlėktuvines raketas RIM-7.

    Teigiama, kad vienas ekipažas jau turi 34 patvirtintus numušimus, o kita kovinė mašina yra įvykdžiusi 131 RIM-7 paleidimą. Ukrainai taip pat perduota techninė dokumentacija, reikalinga tokių modifikuotų sistemų gamybai ir remontui, kad sprendimas taptų ne vienkartine improvizacija, o tvaresne programa.

  • Virš kelio šviečia ne patarimas: šie ženklai privalomi, paaiškinta, už ką gresia baudos

    Virš kelio šviečia ne patarimas: šie ženklai privalomi, paaiškinta, už ką gresia baudos

    Virš važiuojamosios dalies vis dažniau matomos kintamos informacijos švieslentės daugeliui vairuotojų vis dar kelia klausimų: ar tai tik rekomendacijos, ar tokie ženklai privalomi. Kelių specialistai pabrėžia, kad dalis jose rodomų pranešimų yra informaciniai, tačiau elektroniniu būdu parodyti kelio ženklai gali turėti tokią pačią teisinę galią kaip ir įprasti.

    Kintamos informacijos švieslentės Lenkijos valstybinės reikšmės keliuose pradėtos diegti 2015 metais, o dabar jų veikia apie 1 400. Generalinė kelių ir greitkelių direkcija skelbia planus per artimiausią dešimtmetį šį skaičių maždaug padvigubinti, todėl su jomis susidurs vis daugiau vairuotojų ir ne vien magistralėse.

    Pagrindinis šių sistemų tikslas yra realiu laiku perduoti informaciją apie eismo sąlygas: avarijas, spūstis, kelio darbus, apylankas, matomumo pablogėjimą ar pavojingus orus. Tokie pranešimai leidžia iš anksto pasirinkti saugesnį greitį, didesnį atstumą ar alternatyvų maršrutą.

    Kas privaloma, o kas tik įspėjimas?

    Esminis skirtumas yra tarp informacinio teksto ir kelio ženklo, rodomo elektroninėje švieslentėje. Įspėjimai apie slidžią dangą, spūstį už kelių kilometrų ar pailgėjusį kelionės laiką padeda pasiruošti situacijai, tačiau savaime nenustato naujų taisyklių.

    Visai kas kita, kai švieslentėje pateikiamas kelio ženklas, pavyzdžiui, greičio ribojimas B-33. Tokiu atveju, jei ženklas įjungtas laikantis ženklinimo reikalavimų, jis laikomas galiojančiu, o vairuotojas privalo jo laikytis taip pat, kaip ir matydamas stacionarų ženklą pakelėje.

    Praktikoje tai reiškia, kad elektroniniu būdu nustatytas greitis gali būti pritaikytas konkrečiai situacijai: avarijai, intensyviam srautui, rūko zonai ar staigiems kelio darbams. Tokie sprendimai naudojami siekiant sumažinti staigių stabdymų, susidūrimų ir grandininių avarijų riziką.

    Baudos priklauso nuo viršijimo

    Jei vairuotojas viršija švieslentėje rodomą privalomą greičio ribojimą, taikomos tos pačios atsakomybės taisyklės kaip ir pažeidus įprastą ženklinimą. Nuobaudos dydis paprastai priklauso nuo to, kiek kilometrų per valandą viršytas nustatytas greitis, taip pat gali būti skiriami baudos taškai.

    Lenkijos praktikoje už greičio viršijimą 21–25 kilometrais per valandą numatoma apie 70 eurų bauda ir 5 baudos taškai. Viršijus 31–40 kilometrais per valandą, bauda siekia apie 190 eurų ir 9 baudos taškus, o už didesnius viršijimus sankcijos dar griežtėja.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vairuotojams svarbu ne tik stebėti švieslentėse pateikiamą tekstą, bet ir atpažinti, kada rodomas oficialus kelio ženklas. Tokiais atvejais tai nėra prašymas ar patarimas, o teisėtai galiojantis nurodymas, už kurio nepaisymą gali tekti atsakyti.

  • Užsidegė lemputė kaip aladino lempa ar termometras? Viena klaida gali baigtis variklio remontu

    Užsidegė lemputė kaip aladino lempa ar termometras? Viena klaida gali baigtis variklio remontu

    Ne visos prietaisų skydelio lemputės reiškia tą patį: žalia ar mėlyna dažniausiai tik informuoja, geltona įspėja, o raudona signalizuoja rimtą gedimą. Jei užsidega raudonas simbolis, vairuotojui svarbiausia ne spėlioti, o saugiai sustoti ir įvertinti situaciją pagal automobilio instrukciją.

    Viena pavojingiausių raudonų indikacijų yra simbolis, panašus į pasakų lempą. Iš tikrųjų tai alyvos tepimo sistema: raudona lemputė dažniausiai reiškia per mažą alyvos slėgį, o tokioje situacijoje kiekviena minutė svarbi, nes variklis gali būti tepamas nepakankamai.

    Saugiai sustojus rekomenduojama kuo greičiau išjungti variklį ir patikrinti alyvos lygį. Jei alyvos trūksta, ją galima papildyti tinkamos specifikacijos alyva, tačiau net ir lemputei užgesus verta nedelsiant vykti į servisą, kad būtų nustatyta priežastis.

    Jei papildžius alyvos lemputė nedings arba vėl užsidegs, variklio eksploatuoti nebegalima. Tai gali reikšti ne tik alyvos trūkumą, bet ir rimtesnes problemas, pavyzdžiui, alyvos siurblio, slėgio daviklio gedimą ar didelį nuotėkį, o važiavimas gali baigtis brangiu variklio remontu.

    Kai kuriuose automobiliuose pasitaiko panašus ženklas su banguota linija ir užrašu MIN, kuris dažniau informuoja apie per žemą alyvos lygį, o ne slėgį. Tokiu atveju paprastai nereikia stabdyti iškart, tačiau lygį būtina patikrinti artimiausiu metu, nes ilgai ignoruojant rizika varikliui didėja.

    Kitas kritinis raudonas simbolis, vairuotojų neretai vadinamas žagriu vandenyje, yra termometras virš bangelių. Jis reiškia variklio perkaitimą, todėl taip pat būtina nedelsiant sustoti, išjungti variklį ir nebandyti tęsti kelionės, kol neaiški priežastis.

    Dažna perkaitimo priežastis yra per mažas aušinimo skysčio kiekis, tačiau už to dažnai slypi konkretus gedimas, pavyzdžiui, nesandari žarna, sugedęs termostatas, radiatorius ar vandens siurblys. Vien palaukti, kol variklis atvės, paprastai neužtenka, nes problema dažniausiai pasikartoja, vos tik vėl pradėsite važiuoti.

    Aušinimo skysčio lygį tikrinkite tik varikliui atvėsus, nes atidarius išsiplėtimo bakelio dangtelį karštoje sistemoje kyla nudegimų rizika. Jei reikia skubiai papildyti skysčio ir instrukcija tai leidžia, avariniu atveju gali tikti vanduo, tačiau vėliau sistemoje privalo būti atstatyta gamintojo numatyta aušinimo skysčio sudėtis.

    Specialistai primena paprastą taisyklę: raudona lemputė reiškia stabdyti, o ne bandyti nuvažiuoti dar kelis kilometrus iki serviso. Šiuolaikiniuose automobiliuose apsaugos režimai ne visada išgelbsti, o važiuojant su alyvos slėgio ar perkaitimo įspėjimu žala gali atsirasti itin greitai.

  • Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos „Quantum Systems“ Ukrainai ruošia dešimtis tūkstančių dronų: taikysis į Geran žiemą

    Vokietijos bendrovė „Quantum Systems“ paskelbė planuojanti Ukrainai perduoti dešimtis tūkstančių perėmimo dronų SPYS, skirtų kovai su rusiškais reaktyviniais bepiločiais Geran-4 ir Geran-5. Pirmieji keli tūkstančiai į frontą turėtų pasiekti dar šiemet, o pagrindinis tikslas – sustiprinti miestų apsaugą prieš žiemos sezoną.

    Įmonės viceprezidentas Matthiasas Lehna teigė, kad gamybos apimtys turėtų siekti kelis tūkstančius dronų per mėnesį. Planuojama pasinaudoti jau veikiančiomis linijomis, kurios anksčiau buvo pritaikytos perėmimo dronui Strila, o finansavimas siejamas su Vokietijos karine parama Ukrainai.

    SPYS yra bendras „Quantum Systems“ ir Ukrainos gamintojo WIY Drones projektas, vystomas per „Quantum WIY Industries“ partnerystę. Sprendimas nuo pat pradžių buvo derinamas prie Ukrainos oro gynybos realijų ir kuriamas remiantis kovine patirtimi, sukaupta naudojant ankstesnius perėmimo sprendimus.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, SPYS maksimalus greitis siekia apie 480 kilometrų per valandą, o kreiserinis – 200–250 kilometrų per valandą. Skelbiama, kad tipinė skrydžio trukmė yra apie 5 minutės, o kovinės dalies masė – apie 300 gramų; taip pat nurodoma, kad naudojami ukrainietiški „Motor-G“ varikliai.

    Perėmimo dronas gali startuoti nuo žemės arba nuo nešėjo platformos ir naudoja galutinio nutaikymo sistemą, kuriai padeda dirbtinis intelektas bei radarų duomenys. Ukrainos šaltiniai anksčiau buvo paskelbę vaizdo įrašą, kuriame SPYS numuša reaktyvinį Geran-5, tačiau pats sprendimas dar įvardijamas kaip esantis kovinių bandymų stadijoje.

    M. Lehna taip pat akcentavo, kad Ukrainos rezultatai kovojant su reaktyviniais dronais gerėja: nuo anksčiau buvusio labai žemo efektyvumo rodiklis esą pakilo virš 30 proc., o kai kuriomis naktimis – ir virš 50 proc. Jis pabrėžė, kad tai lemia priemonių visuma, įskaitant taktikos adaptaciją, F-16 panaudojimą ir privačių įmonių sprendimus, o ne vien perėmimo dronai.

    Jei skelbiami planai bus įgyvendinti, tai galėtų tapti vienu didžiausių viešai įvardytų perėmimo dronų tiekimų Ukrainai. Tokia parama išryškina ir bendrą tendenciją: oro gynyboje vis didesnę reikšmę įgauna pigesni, greitai gaminami perėmimo sprendimai, galintys sumažinti brangių raketų poreikį bei greičiau prisitaikyti prie nuolat kintančių atakų profilių.

  • „Rockstar Games“ atskleidė detales apie GTA 6: herojai gyvens kaip Simsuose, o policija nepamirš jūsų

    „Rockstar Games“ atskleidė detales apie GTA 6: herojai gyvens kaip Simsuose, o policija nepamirš jūsų

    Viešojoje erdvėje pasirodė platus interviu su „Rockstar Games“ atstovu Robu Nelsonu, kuriame atskleidžiama daugiau detalių apie kuriamą GTA 6. Nors pokalbis įrašytas anksčiau, dabar paviešintos įžvalgos leidžia geriau suprasti, kokią kryptį renkasi studija.

    Daugiausia dėmesio skiriama dviem pagrindiniams veikėjams Jasonui ir Luciai bei jų tarpusavio dinamikai. Kūrėjai žada didesnę autonomiją, kai herojai patys siūlys veiklas, reaguos į situacijas kelyje ir kasdienybėje, o bendri veiksmai bus labiau organiški.

    Interviu minimi elementai primena socialinės simuliacijos principus: veikėjai galės keistis žinutėmis, priminti vienas kitam apie rutinines smulkmenas ir dalį veiklų atlikti kartu arba atskirai. Toks sprendimas rodo, kad „Rockstar Games“ siekia ne tik didelio atviro pasaulio, bet ir nuoseklesnio gyvenimo ritmo pojūčio.

    Nemaža dalis naujovių siejama su miesto gyventojais ir jų reakcijomis. Teigiama, kad nepriklausomi veikėjai reaguos į žaidėjo elgesį, o studija esą rankiniu būdu suprojektavo tūkstančius personažų su skirtingais temperamentais ir įpročiais.

    Tai dera su pastarųjų metų tendencijomis dideliuose atviro pasaulio žaidimuose, kai akcentuojamas ne tik užduočių kiekis, bet ir įtikinamas sistemos atsakas į žaidėjo sprendimus. Kuo labiau pasaulis atrodo reaguojantis į detales, tuo labiau stiprėja įsitraukimas ir pakartotinio žaidimo vertė.

    Vienas ryškiausių serijos elementų, apiplėšimai ir nusikaltimai, pasak interviu, taip pat bus išplėsti. Pavyzdžiui, automobilių vagystės gali reikalauti apeiti apsaugos sistemas, todėl vien tik greitas įsėdimas ir pabėgimas ne visada veiks taip paprastai kaip anksčiau.

    Daug dėmesio skiriama policijos elgsenai. Teigiama, kad pareigūnai įsimins žaidėjo išvaizdą, drabužius ir transporto priemonę, o paieškos lygis neapsiribos vien simbolinėmis žvaigždutėmis.

    Interviu taip pat minima, kad GTA 6 automobilių bagažinės bus pilnai panaudojamos. Tai gali reikšti ne tik kosmetinę detalę, bet ir praktišką mechaniką, susijusią su daiktų laikymu, slėpimu ar pasiruošimu misijoms.

    Kūrėjai užsimena ir apie sužalojimų sistemą, kuri turėtų būti artimesnė „Red Dead Redemption 2“ principams. Kalbama apie taikymą į konkrečias kūno vietas, skirtingas pasekmes ir galimybę tam tikrais atvejais išmušti ginklą iš priešininko rankų.

    Kol kas tai tik dalis detalių, o galutinės mechanikos gali keistis iki žaidimo pasirodymo. Vis dėlto paviešinti akcentai signalizuoja aiškią kryptį: GTA 6 sieks sujungti serijai būdingą veiksmo laisvę su tankesne simuliacija, labiau įsimenančiais personažais ir protingesne pasaulio reakcija.

  • Trys paprasti ingredientai, kurie keičia kotletus: be pieno, džiūvėsių ir kiaušinio bus klaida

    Trys paprasti ingredientai, kurie keičia kotletus: be pieno, džiūvėsių ir kiaušinio bus klaida

    Pienas, džiūvėsėliai ir kiaušinis kotletuose dažnai laikomi pigiomis „užpildo“ priemonėmis, tačiau jų paskirtis kur kas svarbesnė. Šios sudedamosios dalys padeda išlaikyti drėgmę, suvaldyti tekstūrą ir užtikrinti, kad kotletai kepant nesubyrėtų.

    Kepant maltą mėsą jos baltymai keičia struktūrą ir susitraukia, todėl išspaudžia sultis. Dėl to kotletai gali tapti kieti, sausi ir tankūs, ypač jei naudojama liesa mėsa, pavyzdžiui, kalakutiena ar liesesnė jautiena, kurioje mažiau riebalų.

    Kam reikalingi pienas ir džiūvėsėliai

    Vienas patikimiausių būdų išsaugoti minkštumą yra panada, kai džiūvėsėliai išbrinkinami piene ar kitame skystyje. Krakmolas sugeria skystį, išbrinksta ir sukuria drėgną masę, kuri įmaišyta į faršą padeda išlaikyti sultingumą.

    Panada mažina per stiprų mėsos baltymų susijungimą, todėl kotletai būna švelnesni. Jei jos visai nenaudojama, ypač liesoje mėsoje, tekstūra dažniau tampa kieta, o jei panados per daug, masė gali virsti lipnia ir prarasti mėsos struktūrą.

    Ką kotletuose daro kiaušinis

    Kiaušinis pirmiausia veikia kaip rišiklis, ypač kai į faršą dedama svogūnų, česnakų ar panados, kurie masę atlaisvina. Kaitinant kiaušinio baltymas sukreša ir sudaro tvirtą karkasą, kuris sujungia ingredientus.

    Trynys suteikia šiek tiek riebalų ir sodresnį skonį, tačiau svarbiausia išlaikyti saiką. Jei kiaušinių per daug, kotletai gali tapti guminiai, pernelyg spyruokliuojantys ir priminti kempinę.

    Kodėl vienur priedai nereikalingi

    Ne visuose maltos mėsos patiekaluose šie priedai būtini. Pavyzdžiui, klasikiniams jautienos mėsainio paplotėliams, kai mėsoje apie 20 proc. riebalų, dažnai pakanka vien mėsos, jei faršas nepermaišomas ir formuojama švelniai.

    Tuo metu liesesniems paplotėliams ar kotletams pienu brinkinti džiūvėsėliai ir kiaušinis dažnai tampa skirtumu tarp sauso, trupančio rezultato ir sultingo, taisyklingos formos patiekalo. Esminė taisyklė paprasta: per mažai priedų nepadės, per daug nustelbs mėsos skonį ir sugadins konsistenciją.