CP v2

Blog

  • Persijos įlankos nafta rado aplinkkelį: eksportas grįžo, bet kainų šokas dar nesibaigė

    Persijos įlankos nafta rado aplinkkelį: eksportas grįžo, bet kainų šokas dar nesibaigė

    Persijos įlankos valstybių naftos eksportas, neskaičiuojant Irano, rugsėjį sugrįžo į prieškarinį lygį, nors Hormūzo sąsiauryje tęsėsi išpuoliai prieš laivybą. Tai rodo jūrų srautų stebėsenos bendrovės „Kpler“ duomenys, kuriais remiasi agentūra AFP.

    „Kpler“ skaičiavimu, tarp rugsėjo 1 ir 28 dienos iš regiono išplaukė mažiausiai 16,5 mln. barelių per dieną žalios naftos ir kondensato. Tai atitinka prieškarinį vidurkį, neskaičiuojant Irano, ir yra 10,5 mln. barelių per dieną daugiau nei kovo mėnesio vidurkis.

    Hormūzas tampa vis mažiau būtinas

    Reikšmingiausias pokytis yra maršrutai: apie 40 proc. eksporto dabar aplenkia Hormūzo sąsiaurį, kai iki konflikto tokia dalis siekė apie 17 proc. Dalis krovinių taip pat perskirstomi jūroje, kai nafta perkeliama į kitus tanklaivius už didžiausios rizikos zonos ribų.

    Pagrindiniu alternatyviu sprendimu tapo vamzdynai Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Saudo Arabija plačiau išnaudoja Rytų–Vakarų vamzdyną iki Raudonosios jūros terminalo Janbu, o JAE – jungtį iš Abu Dabio telkinių į Fudžeiros terminalą Omano įlankoje.

    Eksporto statistika apima ir srautus per Raudonąją jūrą, kuri vis dažniau naudojama kaip kelias išvengti rizikų Hormūze. Iki konflikto per sąsiaurį keliavo maždaug penktadalis pasaulio naftos tiekimo, todėl bet koks trikdis greitai atsispindi kainose.

    Kainos išlieka aukštos

    Nors eksportas atsistatė, naftos kainos išlieka gerokai aukštesnės nei iki karo. Straipsnyje nurodoma, kad „Brent“ kaina siekė 102,25 JAV dolerio, o WTI – 90,50 JAV dolerio už barelį, kai iki konflikto „Brent“ buvo apie 72 JAV dolerius.

    Perskaičiavus į eurus apytiksliu 0,90 euro už JAV dolerį kursu, tai būtų apie 92 eurai už „Brent“ ir apie 81 eurą už WTI barelį. Prieškarinis „Brent“ lygis būtų buvęs apie 65 eurus, todėl rinkoje išlieka ryškus kainų priedas už geopolitinę riziką.

    Pasak publikacijos, Iranas toliau teigia kontroliuojantis sąsiaurį, o laivams, plaukiantiems be jo leidimo, išlieka atakų rizika. Kartu pažymima, kad daugiau laivų vis dėlto prasiveržia, o alternatyvūs maršrutai veikia arti maksimalaus pajėgumo.

    Ką reiškia OPEC+ sprendimai

    Eksporto atsigavimas sutampa su OPEC+ šalių sprendimu nekeisti lapkričio gavybos tikslų. Publikacijoje pabrėžiama, kad septynios pagrindinės grupės narės rugpjūtį kartu išgavo apie 25 mln. barelių per dieną, tai yra 630 000 barelių per dieną daugiau nei liepą.

    Rinkai tai svarbu dėl dviejų priežasčių: didesnė pasiūla padeda amortizuoti logistikos trikdžius, tačiau kartu išliekant geopolitinei įtampai kainas labiau lemia ne vien gavyba, o fizinių srautų saugumas. Dėl šios priežasties analitikai įspėja, kad sąlygos regione dar toli gražu nėra normalios, net jei bendras eksporto lygis ir grįžta į ankstesnes ribas.

    Neapibrėžtumą didina ir tai, kad Irano naftos eksportas, kaip nurodoma straipsnyje, tebėra ribojamas dėl JAV spaudimo ir veiksmų Irano uostų atžvilgiu. Tai reiškia, kad pasaulinė pasiūla gali likti jautri bet kokiam naujam eskalacijos etapui, ypač jei būtų paliesti alternatyvūs vamzdynai ar Raudonosios jūros maršrutai.

  • Ukraina įspėja: rusų žvalgyba klastoja valdžios ir žiniasklaidos svetaines – ko saugotis?

    Ukraina įspėja: rusų žvalgyba klastoja valdžios ir žiniasklaidos svetaines – ko saugotis?

    Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) perspėja apie išaugusį netikrų interneto svetainių ir paskyrų skaičių, kurios apsimeta valstybės institucijomis, saugumo struktūromis, žiniasklaida bei aukštais pareigūnais. Pasak tarnybos, tokie resursai kuriami siekiant platinti dezinformaciją ir išvilioti gyventojų duomenis.

    SBU teigia, kad netikros svetainės ir kanalai dažnai kruopščiai atkartoja oficialius pavadinimus, logotipus, nuotraukas ir vizualinį identitetą. Tarnyba nurodo užfiksavusi reikšmingą tokių atakų suintensyvėjimą ir praneša identifikavusi bei užblokavusi daugiau nei 50 išteklių, kurie imitavo pačios SBU atributiką.

    Kaip veikia klastotės

    Pasak Ukrainos pareigūnų, sukčiai taip pat kuria netikras paskyras, prisidengdami žinomų asmenų vardais ir atvaizdais. Anksčiau viešai minėti atvejai, kai socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse buvo apsimetinėjama prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pirmąja ponia Olena Zelenska bei kitais aukšto rango pareigūnais.

    Ukrainos Kovos su dezinformacija centras įspėja, kad dalis tokių paskyrų skelbia tariamai išskirtinę ar vidinę informaciją, kurią siekiama pateikti kaip patikimą. Vienas dažnesnių metodų yra senų kanalų perėmimas ir pervadinimas, pavyzdžiui, anksčiau su kriptovaliutomis sietų paskyrų, pakeičiant jų pavadinimą ir dizainą į tariamai oficialų.

    Tikslas – įtaka ir duomenys

    SBU nurodo, kad pagrindinės šių operacijų kryptys yra dezinformacijos platinimas ir asmens duomenų rinkimas. Apsimetus institucija ar žiniasklaidos priemone, melaginga informacija gali būti pateikiama taip, tarsi ją skelbtų teisėtas Ukrainos šaltinis, o tai didina tikimybę, kad žmonės ja patikės ir pasidalins.

    Kitas tikslas – priversti vartotojus sąveikauti su netikromis paskyromis, spausti įtartinas nuorodas, siųsti žinutes ar pateikti duomenis. SBU teigimu, tokios sąveikos metu gali būti bandoma perimti paskyras ir iš jų ištraukti asmeninę informaciją, kuri vėliau gali būti panaudota verbavimui ar konfidencialiems duomenims rinkti.

    Ukrainos saugumo institucijos pabrėžia, kad ypač domimasi informacija apie šalies gynybos ir saugumo pajėgų kovinę bei operacinę veiklą. Todėl net ir, atrodytų, nekalti klausimai ar prašymai pasidalinti detalėmis gali būti naudojami žvalgybos tikslams.

    Į ką atkreipti dėmesį vartotojams

    Ukrainos institucijos ragina gyventojus itin atidžiai tikrinti paskyrų pavadinimus, svetainių adresus ir verifikavimo žymas, jei jos naudojamos konkrečioje platformoje. Dažna apgaulė paremta menkais skirtumais, pavyzdžiui, papildomu simboliu vartotojo varde arba beveik identišku svetainės dizainu, tačiau su kitu interneto adresu.

    Taip pat rekomenduojama nespausti įtartinų nuorodų ir nesidalinti asmeniniais duomenimis nepatikrinus šaltinio. SBU pabrėžia, kad svarbiausia remtis oficialiais kanalais ir institucijų skelbiamais pranešimais, ypač kai kalbama apie saugumo situaciją ar jautrią informaciją.

    Pastaraisiais metais tokio tipo operacijos vis dažniau persikelia į socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles, o jų kokybę didina ir automatizuoti įrankiai bei DI, leidžiantys greičiau kopijuoti turinį ir masiškai platinti žinutes. Dėl to vartotojų budrumas ir skaitmeninė higiena tampa kritiškai svarbūs.

  • Karščio bangos kelia grėsmę nėščiosioms ir kūdikiams: ekspertai sako, sprendimai jau yra

    Karščio bangos kelia grėsmę nėščiosioms ir kūdikiams: ekspertai sako, sprendimai jau yra

    Ekstremalus karštis vis dažniau tampa rizikos veiksniu nėštumui ir gimdymui, perspėja sveikatos ekspertai. Pasaulinės sveikatos fondo „Wellcome“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad beveik trys iš keturių akušerių, gydytojų ir kitų specialistų per pastaruosius penkerius metus matė išaugusį su karščiu siejamų komplikacijų skaičių.

    Apklausą viešai aptardamas Jungtinių Tautų klimato sistemos vadovas Simonas Stiellas pabrėžė, kad šilumos pavojai ne visada akivaizdūs. Jo teigimu, klimato politikos sprendimuose turi atsirasti aiški vieta motinų ir naujagimių sveikatai, nes karščio ekstremumai tiesiogiai veikia pažeidžiamiausias grupes.

    Kas nutinka per karščius?

    Medicinos literatūroje ir visuomenės sveikatos institucijų vertinimuose aukštesnė oro temperatūra siejama su didesne priešlaikinio gimdymo, vaisiaus žūties ir mažo naujagimių svorio rizika. „Wellcome“ pateikia ir kiekybinius ryšius: kiekvienas 1 laipsnio temperatūros kilimas koreliuoja su maždaug 5 proc. didesniu priešlaikinių gimdymų skaičiumi ir 7 proc. didesne gestacinio diabeto rizika.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nėščiosios patiria didesnį šilumos stresą dėl fiziologinių pokyčių, o dehidratacija ir perkaitimas gali paaštrinti esamas būkles. Didžiausia rizika dažniausiai tenka moterims, dirbančioms lauke, gyvenančioms be patikimo vėsinimo namuose arba turinčioms ilgai keliauti į sveikatos priežiūros įstaigas.

    Medikai prašo daugiau pagalbos

    „Wellcome“ apklausoje dalyvavo 1 000 motinystės sveikatos specialistų Australijoje, Brazilijoje, Indijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Zimbabvėje. 98 proc. respondentų nurodė slaugę nėščiąją, kurios sveikatai, jų vertinimu, pakenkė ekstremalus karštis, o 99 proc. teigė matę panašų poveikį kūdikiams.

    Dauguma apklaustųjų akcentavo, kad vien informacijos nepakanka. 92 proc. teigė, jog reikia daugiau mokymų, praktinių gairių ir resursų, kad būtų galima geriau apsaugoti nėščiąsias per karščius ir laiku atpažinti pavojingus simptomus.

    „Išlikti vėsiems nėra pasirinkimas, kai nėra kur pasislėpti nuo karščio“, – sakė Simonas Stiellas.

    Sprendimai yra, bet reikia įgyvendinimo

    Ekspertų vertinimu, dalį rizikų galima sumažinti gana greitai, jei veikia bazinė infrastruktūra: patikimas vanduo, elektra ir vėsinimas klinikose, taip pat aiškios karščio perspėjimo sistemos. S. Stiellas ragina šias priemones laikyti ne komforto klausimu, o būtina sveikatos apsaugos pasirengimo dalimi.

    Praktiniai bandymai jau vyksta. Zimbabvėje ir Pietų Afrikoje „Wellcome“ finansuojamas projektas, kuriame dalyvauja apie 1 600 moterų, testuoja nebrangias apsaugos priemones: skrybėles nuo saulės, vandens talpas, skėčius ir ventiliatorius, o dalis bendruomenių taiko ir paprastus pastatų vėsinimo sprendimus, pavyzdžiui, šviesina stogus.

    Miestuose vis svarbesnės tampa vadinamosios klimato priedangos, kai pavojingų karščių metu gyventojams atveriami vėsūs viešieji pastatai. Ispanijoje tokia praktika taikoma plačiau, o Barselonoje, kaip skelbiama, veikia apie 400 vietų, kur galima trumpam atsikvėpti nuo karščio, įskaitant bibliotekas, muziejus ir savivaldybės turgus.

    Kitas kryptingas kelias yra tikslinės priemonės ten, kur susikerta didžiausia kaitra ir pažeidžiamos grupės. COP31 šeimininkė Antalija yra žemėlapiuose identifikavusi karščio ir pažeidžiamumo zonas, kad prioritetas tektų pavėsiui, želdynams, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir sveikatos pagalbai būtent ten, kur jų labiausiai reikia.

    Finansavimas išlieka esminiu išbandymu. COP30 metu šalys sutarė iki 2035 metų tris kartus didinti prisitaikymo prie klimato kaitos finansavimą, o artėjanti COP31 konferencija, tikėtina, taps testu, ar šie įsipareigojimai virs realiais projektais, kurie sumažina riziką nėščiosioms ir naujagimiams.

  • Iranas grasina dėl Hormūzo, rialas krenta iki dugno: JAV teigia, kad nafta beveik nebeišplaukia

    Iranas grasina dėl Hormūzo, rialas krenta iki dugno: JAV teigia, kad nafta beveik nebeišplaukia

    Iranas pareiškė išlaikantis visišką Hormūzo sąsiaurio kontrolę, nors Vašingtonas tvirtina, kad Teheranas rugsėjį neeksportavo nė vieno naftos barelio. Tuo pat metu šalyje gilėja ekonominis spaudimas: rialas pasiekė rekordines žemumas, o naftos sektoriuje įvyko vadovybės pokyčių.

    Irano kariuomenės atstovai teigė, kad „visi judėjimai Hormūze yra Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojami“. Ši retorika pasirodė po pranešimų apie pasikeitusią JAV taktiką regione ir suintensyvėjusią sankcijų vykdymo kontrolę, kuri tiesiogiai smogia Irano valiutos stabilumui ir biudžeto pajamoms.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas socialiniuose tinkluose rašė, kad rugsėjį Iranas nepakrovė nė vieno žalios naftos krovinio į tanklaivius, o administracija esą „atkerta režimui svarbiausią pajamų šaltinį“. Teheranas tokius pareiškimus vertina kaip spaudimo kampanijos dalį, tačiau pripažįsta, kad eksportui daromi trikdžiai yra realūs.

    Rialo smukimas ir signalai iš naftos sektoriaus

    Irano žiniasklaidoje pasirodė informacija apie naftos ministro Mohseno Paknejado atsistatydinimą, kuris oficialiai aiškintas „šeimos ir asmeniniais motyvais“. Vis dėlto rinkoje ir politiniuose užkulisiuose stiprėja prielaidos, kad tikroji priežastis gali būti susijusi su naftos srautų kritimu ir nebeužtikrinamomis valstybės finansinėmis reikmėmis.

    Prieš paskelbiant apie pasitraukimą, ministras tvirtino, kad pajamos už jau parduotą naftą bus surinktos, o procesas tęsis. Naujas laikinasis vadovas žadėjo didinti gavybą ir ieškoti naujų eksporto strategijų, tačiau sankcijų sąlygomis tai dažniausiai reiškia brangesnę logistiką, didesnes nuolaidas pirkėjams ir didesnę riziką tiekėjų grandinėje.

    Valiutų rinkoje fiksuota, kad euras neoficialioje Irano rinkoje perkopė 300 000 tomanų ribą, o JAV doleris pasiekė 270 000 tomanų lygį. Irano oficiali valiuta yra rialas, o vienas tomanas lygus 10 rialų, todėl gyventojai kasdieniuose atsiskaitymuose dažnai remiasi būtent tomanų skaičiavimu, kuris aiškiau atspindi infliacijos mastą.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir suskystintų dujų. Bet kokie ribojimai ar grasinimai uždaryti sąsiaurį paprastai akimirksniu didina rizikos premiją pasaulinėse energijos kainose, nes rinkos vertina ne tik faktinius sutrikimus, bet ir grėsmės tikimybę.

    Nors Iranas dažnai pabrėžia savo galimybes daryti įtaką laivybai, praktiškai tokie veiksmai būtų rizikingi pačiam Teheranui dėl galimos karinėje ir diplomatinėje plotmėje išaugusios reakcijos. Dėl to pastaraisiais metais dažniau kalbama apie tikslinius incidentus, laivybos trikdymą ar netiesioginį spaudimą, o ne apie ilgalaikį visišką sąsiaurio užblokavimą.

    Auganti įtampa ir derybų sąlygos

    JK Jūrų prekybos operacijų agentūra pranešė, kad nuo spalio 2 dienos Hormūzo sąsiauryje arba Adeno įlankoje buvo fiksuojama bent po vieną ataką per dieną. Tokie pranešimai rinkoms yra ypač jautrūs, nes didina draudimo kaštus, keičia maršrutus ir gali sulėtinti krovinių pristatymą.

    Irano aukščiausi kariniai pareigūnai perspėjo, kad naujo konflikto atveju atsakas būtų „griežtesnis nei anksčiau“, o liepsnos esą paliestų visus. Tuo pat metu užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi užsienio diplomatams Teherane teigė, kad konfliktas neturi karinio sprendimo ir akcentavo derybų būtinybę.

    „Tik derybos, paremtos teisingumu ir sąžiningumu, gali atverti kelią šio konflikto pabaigai“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak jo, sąsiauris galėtų būti visiškai atvertas ir laivyba atkurta per septynias dienas, jei būtų įvykdytos Teherano sąlygos ir atšauktos „priešiškos priemonės“. Parlamento vadovas Mohammadas Bagheris Ghalibafas taip pat tvirtino, kad Iranas gavo pasiūlymų iš Vašingtono per tarpininkus, tačiau vienpusiški reikalavimai esą nebus priimtini.

    Energetikos analitikai pažymi, kad net ir daliniai naftos eksporto sutrikimai Iranui yra ypač skausmingi dėl biudžeto priklausomybės nuo energijos išteklių pajamų. Kuo labiau stringa eksportas, tuo labiau spaudžiama valiuta, sparčiau brangsta importas ir auga socialinė įtampa, kurią valdžia bando amortizuoti tiek politiniais pareiškimais, tiek derybų signalais.

  • Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Juodojoje jūroje liepsnojo grūdų laivas: pranešama apie dronų smūgį, yra žuvusių

    Pirmadienio popietę Juodojoje jūroje, už Rumunijos teritorinių vandenų ribų, užsidegė grūdus gabenęs krovininis laivas. Rumunijos žiniasklaida pranešė, kad per gaisrą žuvo du žmonės, dar 11 buvo sužeisti.

    Pasak Rumunijos pareigūnų, sužeistieji buvo laivo „Royad Mammadov“ įgulos nariai. Vietos kanalai, įskaitant „Digi24“, skelbė, kad tai – su Turkijos vėliava plaukiojantis laivas, tačiau incidento aplinkybės tiriamos.

    Rumunijos televizija „PRO TV“ nurodė, kad laivą galėjo kliudyti vienas ar du dronai, tačiau Rumunijos institucijos viešai nepatvirtino, jog gaisrą sukėlė būtent bepiločio orlaivio smūgis. Tarnybos aiškinasi, ar laive kilo sprogimas, ar ugnis prasidėjo dėl kitų priežasčių.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tai buvęs smūgis dviem Rusijos dronais į civilinį laivą neutraliose vandenyse. Jo teigimu, laivas gabeno kukurūzus ir priklausė Turkijos interesams.

    „Ukraina ne kartą siūlė konkrečius žingsnius įtampai mažinti ir saugumui Juodojoje jūroje užtikrinti, buvo ir trečiųjų šalių siūlymų. Tačiau Rusija renkasi terorą ir civilinių laivų skandinimą“, – sakė V. Zelenskis.

    Jo teigimu, incidentai jūroje tiesiogiai veikia pasaulinį maisto saugumą, nes Juodoji jūra išlieka vienu svarbiausių grūdų eksporto kelių regione. Po to, kai Rusija pasitraukė iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, rizika komercinei laivybai ir draudimo kaštai išaugo, o atakos prieš uostų infrastruktūrą ir laivus tapo dažnesnės.

    Įvykis fiksuotas tuo metu, kai NATO rytiniame flange, įskaitant Rumuniją, daugėja pranešimų apie įskridusius ar netoli sienų nukritusius bepiločius orlaivius. Rumunija ir Turkija yra NATO narės, todėl kiekvienas toks incidentas kelia papildomų saugumo ir eskalacijos rizikų.

    Rugpjūtį Rumunijos naikintuvas sunaikino sprogmenimis pakrautą jūrinį droną netoli didelio Juodosios jūros dujų projekto, o keliomis valandomis anksčiau kitas dronas buvo įskridęs į Rumunijos oro erdvę ir nukritęs prie Ukrainos sienos. Tuomet Rumunijos prezidentas Nicuşoras Danas kaltino Rusiją ir kalbėjo apie neatsakingų incidentų eskalaciją.

    Šiuo metu laivo gaisro priežastys ir tikslus incidento scenarijus dar tikslinami. Pareigūnai vertina turimą informaciją, o visuomenei žadama pateikti daugiau detalių, kai tik bus patvirtinti tyrimo duomenys.

  • Savivaldybėms atsiveria 60 tūkst. eurų parama: kam ji skirta ir kaip nepraleisti šanso

    Lietuvos savivaldybės netrukus galės pretenduoti į iki 60 tūkst. eurų paramą, skirtą parengti energetikos ir klimato investicijų koncepcijas. Parama teikiama per European City Facility (EUCF), o pirmasis naujo etapo kvietimas planuojamas 2026 metais spalį.

    Bendra naujojo etapo suma siekia 11,1 mln. eurų, o finansavimas numatytas 185 vietos valdžios institucijoms Europoje per tris kvietimus. Iniciatyva finansuojama pagal Europos Sąjungos LIFE programą, orientuotą į aplinkos ir klimato politikos sprendimus.

    Kam skirta ši parama?

    EUCF finansavimas skirtas ne pačioms statyboms ar įrangos pirkimui, o pasirengimui: techniniams, ekonominiams ir finansiniams skaičiavimams, galimybių studijoms ir investicijų koncepcijoms. Tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios turi idėjų, bet dar neturi pakankamai resursų jas pagrįsti taip, kad būtų galima pritraukti didesnį investicinį finansavimą.

    Praktikoje tai gali reikšti parengtus skaičiavimus ir dokumentus, reikalingus sprendimams dėl viešųjų pastatų modernizavimo, atsinaujinančios energijos integravimo ar energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Tokios koncepcijos dažnai tampa pagrindu siekiant ES fondų, nacionalinių programų ar finansų institucijų lėšų.

    Kokiems projektams galima ruoštis?

    Parama gali būti naudojama įvairioms tvarios energetikos kryptims, įskaitant viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimą, vietinės atsinaujinančios energijos gamybos sprendinius ar energijos sistemų modernizavimą. Taip pat gali būti vertinami centralizuoto šilumos ir vėsinimo, vietinio šildymo ir vėsinimo planavimo scenarijai.

    Svarbi EUCF logika yra galimybė planuoti ne pavienius, o kompleksinius sprendimus, apimančius didesnes teritorijas ar kvartalus. Vienoje koncepcijoje gali būti vertinami keli susiję klausimai, pavyzdžiui, pastatų renovacija, šilumos tiekimas, gatvių apšvietimas, atsinaujinančios energijos gamyba ar elektromobilių įkrovimo infrastruktūra.

    Įsipareigojimai ir reali nauda savivaldybėms

    EUCF parama koncepcijai parengti nereiškia, kad savivaldybė privalės iš karto įgyvendinti investiciją savo lėšomis. Vis dėlto savivaldybė įsipareigoja parengti investicijų koncepciją, dalyvauti jos vertinimo procese ir dvejų metų stebėsenoje, susijusioje su parengtos koncepcijos panaudojimu.

    Priemonė ypač aktuali mažoms ir vidutinėms savivaldybėms, kurioms dažnai trūksta administracinių ir finansinių pajėgumų užsakyti išsamias studijas. 60 tūkst. eurų šiame etape gali tapti praktiniu tiltu nuo idėjos iki investuotojams ir finansuotojams aiškiai pagrįsto projekto.

    EUCF skelbia, kad ankstesniuose etapuose nuo 2019 metų parama pasinaudojo daugiau kaip 400 vietos valdžios institucijų Europoje. Nurodoma, kad pirmųjų 330 institucijų parengtų koncepcijų planuojamų investicijų bendra vertė siekė apie 32 mlrd. eurų, o apie 1,8 mlrd. eurų jau buvo užsitikrinta.

    Artėjant 2026 metais spalio kvietimui, savivaldybėms rekomenduojama iš anksto įsivertinti prioritetines problemas ir projektų brandą. Kuo aiškesnė pradinė kryptis ir duomenys apie energijos vartojimą, infrastruktūros būklę bei planuojamą poveikį, tuo lengviau parengti konkurencingą paraišką ir vėliau greičiau judėti link realių investicijų.

  • Šiluva tampa tarptautiniu traukos centru: pirmasis religinio turizmo forumas Lietuvoje

    Raseiniuose ir Šiluvoje spalio 1–2 dienomis surengtas pirmasis Lietuvoje tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“. Renginys subūrė turizmo paslaugų teikėjus, kelionių organizatorius, piligrimystės centrų, Bažnyčios, savivaldybių ir valstybės institucijų atstovus.

    Forumo tikslas buvo praktiškas: Lietuvos sakralinio paveldo vietas, tokias kaip Šiluva, Kryžių kalnas, Žemaičių Kalvarija ir Tytuvėnai, aiškiau ir patraukliau pristatyti užsienio rinkoms. Nors šios vietovės gerai žinomos Lietuvos keliautojams, tarptautiniams turistams jos dažnai dar nėra įtrauktos į įprastus maršrutus.

    Į renginį užsiregistravo per 100 dalyvių, vyko konferencija, diskusijos, turizmo pasiūlymų pristatymai ir verslo susitikimai. Antrąją dieną svečiai dalyvavo pažintiniame ture po svarbiausias sakralines vietas, kad galėtų įvertinti maršrutų logistiką ir patirtis realiomis sąlygomis.

    Religinis turizmas vis dažniau vertinamas kaip platesnė kelionių kryptis, apjungianti piligrimystę, istorijos, architektūros, meno ir tradicijų pažinimą. Praktikoje tai reiškia, kad atvykę lankytojai naudojasi gidų paslaugomis, renkasi nakvynę, lankosi muziejuose ir palieka pajamas vietos verslams, todėl savivaldybėms svarbus tampa ne tik srautas, bet ir lankytojų patirties kokybė.

    Renginio dalyvius pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius ir ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Artūras Pekauskas. Forume akcentuota, kad tarptautinei auditorijai svarbiausia aiški informacija, patogus susisiekimas, patikimi vietos partneriai ir paslaugų prieinamumas skirtingoms keliautojų grupėms.

    „Šiluva mums yra ypatinga vieta, kuria norime pasidalyti su atvykstančiais į Lietuvą. Tikiuosi, kad pažintys ir pokalbiai virs konkrečiomis kelionėmis, o svečiai mūsų krašte ras priežasčių pasilikti ilgiau ir sugrįžti“, – sakė meras Arvydas Nekrošius.

    Organizatorių teigimu, kelias iki forumo buvo nuoseklus: Raseinių rajono atstovai jau ne vienus metus bendradarbiauja su Europos piligrimystės centrais ir kartu su kaimyninėmis savivaldybėmis plėtoja „Malonių kelią“. Tarptautiniai ryšiai užmegzti dalyvaujant religinio turizmo dirbtuvėse Fatimoje, o tai atvėrė galimybę į Lietuvą pakviesti užsienio partnerius.

    Forume apie tendencijas ir keliautojų lūkesčius kalbėjo ir užsienio pranešėjai, pabrėžę, kad religinė kelionė šiandien dažnai planuojama kaip kultūrinė patirtis. Tai reiškia didesnį poreikį profesionaliai interpretacijai, daugiakalbei informacijai, iš anksto rezervuojamoms paslaugoms ir aiškiai suformuotiems maršrutams.

    Diskusijoje apie tikėjimo kelius Europoje dėmesys sutelktas į tvarumą ir pusiausvyrą tarp lankytojų srautų ir šventovių ramybės. Akcentuota, kad svarbu atliepti skirtingų keliautojų poreikius, išlaikant pagarbą vietai ir vietos bendruomenių kasdienybei.

    Po konferencijos surengti 98 verslas verslui susitikimai, kuriuose kelionių organizatoriai ir paslaugų teikėjai aptarė konkrečius maršrutus, grupių poreikius, nakvynę, transportą ir gidų paslaugas. Organizatorių vertinimu, būtent tokie tiesioginiai susitarimai dažniausiai ir lemia, ar vietovė atsiras tarptautinėse kelionių programose.

    Forumas baigtas pažintiniu turu į Šiluvos šventovę, Kryžių kalną, Žemaičių Kalvariją ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyną. Daliai svečių programa pratęsta ir Vilniuje, siekiant parodyti, kaip religinis paveldas gali būti pristatomas kaip vientisas pasakojimas, jungiantis skirtingas Lietuvos vietas.

    Renginį organizavo Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“, partneriais tapo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Užsienio reikalų ministerija ir „Malonių kelias“. Organizatoriai teigia, kad užmegzti ryšiai turėtų virsti naujomis programomis ir ilgesne keliautojų viešnage regione.

  • VMU meta gelbėjimosi ratą šildymo sezonui: aukcionuose iškart dar 48 tūkst. kietmetrių biokuro

    Valstybinių miškų urėdija (VMU) skelbia didinanti biokuro gamybai tinkamos medienos žaliavos pasiūlą, reaguodama į įtampą biokuro rinkoje ir Vyriausybės numatytas priemones. Pasak urėdijos, tikslas yra greičiau papildyti rinką žaliava ir prisidėti prie stabilesnių energijos išteklių kainų artėjant šildymo sezonui.

    VMU teigia mobilizuojanti visus biokuro žaliavos gamybos rezervus, kad į rinką patektų daugiau tinkamų sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Tokia žaliava paprastai naudojama biokurui, kuris šilumos ūkyje tampa vienu svarbiausių vietinių energijos šaltinių.

    Artimiausiuose 2026 metais spalio 5–9 dienomis vyksiančiuose aukcionuose trumpalaikėms sutartims sudaryti VMU papildomai pateikė 48 tūkst. kietmetrių biokuro gamybai naudojamos žaliavinės medienos sortimentų ir miško kirtimo liekanų. Urėdijos vertinimu, tai turėtų suteikti rinkos dalyviams galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų kiekių.

    „Tokiu būdu rinkos dalyviai turi galimybę dar šiais metais sudaryti sutartis dėl papildomų žaliavos kiekių įsigijimo“, – teigia VMU.

    VMU pabrėžia, kad didindama parduodamos žaliavos kiekius siekia efektyviau panaudoti valstybiniuose miškuose paruoštus medienos išteklius. Kartu, urėdijos vertinimu, didesnė pasiūla gali padėti energijos išteklių rinkos stabilumui ir sklandesniam pasirengimui šildymo sezonui.

    Šilumos sektoriuje biokuro kainą paprastai lemia keli veiksniai: žaliavos pasiūla, logistika, sandėliavimo galimybės ir sezoniškumas, kai rudenį ir žiemą paklausa išauga. Todėl papildomi aukcionuose siūlomi kiekiai rinkai dažniausiai yra svarbūs ne tik gamintojams, bet ir savivaldybių šilumos tiekėjams, planuojantiems kuro atsargas bei sutartinius įsipareigojimus.

  • Alytuje atveria 5 mln. eurų centrą: žada moderniausią Lietuvoje žaliųjų inovacijų erdvę

    Spalio 8 dieną Alytuje atidaromas Kauno kolegijos Maisto ir sveikos gyvensenos ekscelencijos centras. Projektas pristatomas kaip daugiau nei 5 000 000 eurų vertės investicija, skirta sustiprinti taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros galimybes Pietų Lietuvoje.

    Pagrindinis centro akcentas – 800 kvadratinių metrų žaliųjų inovacijų erdvė ir specializuotų laboratorijų kompleksas. Tikslas – vienoje vietoje sujungti tyrimus, produktų kūrimą ir bendradarbiavimą su verslu, kad sprendimai kuo greičiau pasiektų rinką.

    Visa maisto inovacijų grandinė

    Centre planuojama vykdyti visą maisto inovacijų ciklą: nuo augalų auginimo kontroliuojamoje, sensoriais aprūpintoje aplinkoje iki žaliavos ir galutinių produktų tyrimų. Numatyti mikrobiologiniai, genetiniai, molekuliniai, chromatografiniai ir cheminiai tyrimai, taip pat bioaktyviųjų savybių vertinimas.

    Tokios infrastruktūros logika atitinka pastarųjų metų Europos Sąjungos kryptį stiprinti maisto sistemų atsparumą ir kurti didesnę pridėtinę vertę vietoje. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio tvarioms žaliavoms, tiksliam auginimo valdymui ir moksliškai pagrįstų funkcinių produktų kūrimui.

    Duomenys, skaitmenizacija ir DI

    Centro šiltnamio zonos ir laboratorijos sudarys sąlygas ne tik tirti žaliavą, bet ir valdyti auginimo parametrus, stebėti pokyčius bei vertinti poveikį. Tokiu būdu sprendimai gali būti kuriami duomenų pagrindu, o tai ypač svarbu siekiant pakartojamumo ir patikimų rezultatų.

    Planuojama, kad infrastruktūra bus naudojama tarpdisciplininiams darbams, apimantiems augalininkystę, maisto technologijas, biomedicininius tyrimus ir skaitmenizaciją. Tekste akcentuojamas ir DI taikymas, kuris šiandien vis dažniau pasitelkiamas duomenų analizei, procesų optimizavimui ir kokybės kontrolei.

    Atidarymo renginys ir dalyviai

    Atidarymo renginys vyks spalio 8 dieną 10 valandą Alytuje, Studentų g. 17. Numatyta preliminari renginio trukmė – apie 2 valandos, o suderinus laiką bus galima apžiūrėti centro erdves.

    Organizatoriai nurodo, kad renginyje dalyvaus Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas, projekto vadovė dr. Inga Stravinskienė, Prezidento patarėjas dr. Saulius Olencevičius, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

  • Ar įmanoma kuras po 1,20 euro už litrą? Skaičiavimai rodo, kas turėtų nutikti didmeninėje rinkoje

    Diskusijos apie kurą po 1,20 euro už litrą vėl grįžta į viešumą, tačiau tokiai kainai neužtenka vien politinių pažadų ar degalinių sprendimų. Galutinę kainą lemia žaliavinės naftos kaina, degalų didmeninė rinka, mokesčiai ir maržos, o svarbiausias kintamasis dažniausiai yra būtent didmena.

    Pagal Lenkijoje taikomą maksimalios degalų kainos mechaniką, degalinėse galutinė suma siejama su didmenine kaina, prie jos pridedant leistiną maržą ir pridėtinės vertės mokestį. Skaičiavimų logika paprasta: norint matyti 1,20 euro kainą švieslentėje, pirmiausia reikalingas ryškus kritimas didmeninėje grandyje.

    Kokia didmeninė kaina reikalinga?

    Originaliame tekste minima riba yra 5,19 zloto už litrą, kurią, pagal pateiktą skaičiavimo modelį, būtų galima pasiekti tada, jei didmeninė benzino ir dyzelino kaina kristų maždaug iki 4,51 zloto už litrą. Konvertuojant į eurus, tai atitinka apie 1,20 euro galutinę kainą ir apie 1,05 euro didmeninę kainą už litrą.

    Tam, kad didmeninė kaina pasiektų tokį lygį, benzinas turėtų pigti maždaug 1,47 zloto už litrą, o dyzelinas apie 2,43 zloto už litrą. Eurais tai yra apytikriai 0,34 euro benzino ir 0,56 euro dyzelino kritimas didmenoje, lyginant su tekste nurodytomis tuo metu galiojusiomis kainomis.

    Kodėl tai šiandien mažai tikėtina?

    Tekste pabrėžiama, kad naftos ir degalų rinkai didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tradiciškai didina kainų svyravimus ir rizikos premiją. Kai rinka vertina galimus tiekimo trikdžius, didmeninės kainos paprastai krenta lėčiau arba išvis nekrenta net ir tuomet, kai trumpam atslūgsta paklausa.

    Be to, papildomi veiksniai, tokie kaip atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą ar logistikos grandinių sutrikimai, tiesiogiai mažina degalų pasiūlą regione. Tokiais atvejais brangti gali ne tik žaliavinė nafta, bet ir perdirbti produktai, o tai ypač jaučiama dyzelino segmente.

    „Prašau sumažinti kuro kainą iki 5,19 zloto“, – sakė Karolis Navrockis, kreipdamasis į premjerą Donaldą Tuską.

    Praktikoje net ir tada, kai kurioje nors degalinėje trumpam pasirodo ypač žema kaina, ji dažnai būna lokali ir susijusi su konkurencine kova, pasienio specifika ar trumpalaikėmis akcijomis. Visos rinkos mastu tvariai išlaikyti apie 1,20 euro už litrą lygį būtų įmanoma tik esant gerokai žemesnei didmenai ir ramesnei situacijai naftos rinkoje.

    Kol didmeninės benzino ir dyzelino kainos išlieka aukštesnės nei maždaug 1,05 euro už litrą, o geopolitinė rizika pasaulyje nemažėja, scenarijus su 1,20 euro kaina degalinėse išlieka labiau teorinis nei realiai pasiekiamas artimiausiu metu.