CP v2

Blog

  • Močiutės vasara: sinoptikai aiškina, kodėl tokių šilumos bangų rudenį gali būti ne viena

    Močiutės vasara – tai liaudiškas pavadinimas trumpam rudeniniam atokvėpiui, kai kelioms dienoms sugrįžta šiltesni, sausesni ir ramesni orai. Meteorologijoje tai nėra oficialus terminas, todėl sinoptikai dažniau kalba apie anticiklono laikotarpius ir su jais susijusią oro masių kaitą.

    Tokios šilumos „salos“ dažniausiai susiformuoja, kai regioną apima anticiklonas: slėgis kyla, debesuotumas mažėja, vėjas rimsta. Dėl giedresnio dangaus dienomis saulė dar gali pastebimai sušildyti orą, nors naktys tuo pačiu metu neretai būna vėsios, o prie žemės pasitaiko ir pirmųjų šalnų.

    Dažnas įsivaizduoja, kad močiutės vasara būna tik kartą per sezoną, tačiau praktiškai šiltų pertraukų rudenį gali pasitaikyti kelios. Priežastis paprasta: rudenį atmosferos cirkuliacija dažnai svyruoja tarp anticiklonų ir ciklonų, todėl po lietingesnio, vėsesnio laikotarpio kartais vėl trumpam grįžta sausesni ir šiltesni orai.

    Tokios pertraukos įmanomos tiek rugsėjį, tiek spalį, o kartais ir vėliau, jei kelioms paroms sustiprėja aukšto slėgio laukas. Vis dėlto kuo sezonas labiau artėja prie žiemos, tuo trumpesnės ir retesnės tampa šiltesnės fazės, nes dienos sparčiai trumpėja, o saulės spinduliuotė silpsta.

    Liaudyje dažnai sakoma, kad močiutės vasara ateina po pirmųjų šalnų, ir toks scenarijus išties dažnas. Po naktinio atvėsimo, kai prie žemės temperatūra trumpam nukrenta žemiau nulio, oro masių pasikeitimas ir anticiklono įsitvirtinimas gali atnešti kelias šviesias, ramesnes dienas.

    Šiuo metu daug kas painioja kelias sąvokas: trumpas atšilimas nebūtinai reiškia ilgalaikį šiltą periodą. Sinoptikai pabrėžia, kad rudenį normalu matyti staigesnius svyravimus, kai per kelias paras orai pereina nuo malonesnio švelnumo prie lietaus, vėjo ir vėsesnių masių.

    Jei aukšto slėgio laikotarpis užsitęsia, dienomis oras gali sušilti iki sezonui komfortiškų reikšmių, ypač saulėtose vietose ir užuovėjoje. Tačiau net ir tokiomis dienomis temperatūra vakare krenta greičiau, o rytais gali pasikartoti rūkas ar silpnos šalnos, ypač žemesnėse vietovėse.

    Vėliau, anticiklonui pasitraukus, dažniausiai sugrįžta aktyvesni orai: daugėja debesų, atsiranda kritulių, sustiprėja vėjas, o temperatūra pamažu artėja prie įprastesnių rudeninių rodiklių. Dėl to močiutės vasarą verta vertinti kaip trumpą, bet visai normalų rudens ciklo epizodą, o ne garantuotą „antrą vasarą“.

    „Mes dažniau kalbame ne apie močiutės vasarą, o apie anticiklono laikotarpį, kai orai būna ramesni, sausesni ir šiltesni“, – sakė sinoptikė.

  • Bodeno ežeras pasiekė žemiausią lygį per 135 metus: džiūsta uostai, žuvims trūksta deguonies

    Bodeno ežere, laikomame vienu svarbiausių geriamojo vandens šaltinių Europoje, fiksuojamas išskirtinai žemas vandens lygis. Ties Berlingenu Šveicarijoje matavimai pasiekė žemiausią ribą per 135 metus, o tai jaučiama ir pakrantės miesteliuose, ir ežero ekosistemose.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad kai kur uostuose vanduo tiesiog pasitraukė, o pakrantėse atsivėrė dumblėti ruožai. Kartu daugėja skundų dėl nemalonaus kvapo, kuris siejamas su apnuogėjusia augmenija ir dumblu.

    Ekspertai pabrėžia, kad situacija neįprasta tuo, jog ryškus nusekimas matomas rudenėjant, o ne žiemą, kai tokie reiškiniai pasitaiko dažniau. Pastarąjį mėnesį į šiaurę nuo Alpių iškrito tik apie 35–50 proc. įprasto kritulių kiekio, o šiltomis dienomis garavimas ežero lygį mažino maždaug 0,5 centimetro per parą.

    „Didžioji vandens dalis prarandama dėl nutekėjimų, garavimo ir vartojimo, o reikšmingo pagerėjimo greitai nesimato“, – sakė vietos gyventojas Timas Hensleris.

    Mažėjantis vandens kiekis kelia rizikų ir gyvajai gamtai. Žuvims kenkia keli veiksniai vienu metu: šiltesnis vanduo, žemesnis lygis ir mažesnis ištirpusio deguonies kiekis, todėl jautresnėse vietose gali daugėti kritinių zonų.

    Praktinių nepatogumų patiria ir gyventojai bei turistai. Kai kuriuose uostuose ribojamas įplaukimas, dalis prieplaukų tampa neprieinamos, o prieš nuomojantis valtis ar planuojant vandens pramogas rekomenduojama pasitikrinti vietos taisykles bei realią padėtį pakrantėje.

    Priežasčių grandinė dažniausiai siejama su keliais sezoniniais faktoriais: menkesniu sniego kiekiu Alpėse praėjusią žiemą, kritulių stoka pastaraisiais mėnesiais ir šiltojo sezono temperatūromis, kurios didina garavimą. Tokie epizodai vis dažniau aptariami ir platesniame klimato kaitos kontekste, kai ilgėja sausringi periodai, o vandens balansą tampa sunkiau prognozuoti.

    Bodeno ežeras telkšo Reino upės baseine ir ribojasi su Vokietija, Šveicarija bei Austrija. Tai didžiausias Alpių regiono ežeras: jo plotas siekia apie 536 kvadratinius kilometrus, o didžiausias gylis vietomis artėja prie 254 metrų.

  • Australijoje atgaivintas 30 metų eksperimentas: retinimas davė stulbinantį miško augimo efektą

    Australijoje mokslininkai po kelių dešimtmečių sugrįžo į miško plotą, kuriame dar 1980-aisiais buvo vykdytas didelis miškų valdymo eksperimentas. Nors projektas anuomet buvo nutrauktas ir ilgainiui primirštas, miškas toliau augo, o vėliau atlikti matavimai atskleidė netikėtą ilgalaikį rezultatą.

    Tyrimas buvo skirtas įvertinti, kaip skirtingi miškotvarkos metodai veikia kalninių eukaliptų miškų atsinaujinimą. Viktorijos valstijoje dešimtmečius vyko diskusijos, ar plyni kirtimai yra žalingi, ar visgi gali imituoti natūralius didelio masto sutrikimus, tokius kaip gaisrai, prie kurių šie miškai yra prisitaikę.

    1987–1989 metais tyrėjai keliuose bandomuosiuose plotuose lygino kelis scenarijus: plynes, mažesnių biržių kirtimus ir intensyvų retinimą, kai pašalinama apie 50–70 proc. medžių. Šalia buvo palikti ir kontroliniai, žmogaus beveik nepaveikti plotai, kad rezultatus būtų galima palyginti.

    Viena svarbiausių vietų buvo Tanjil Breno teritorija Viktorijos Centrinėje aukštumoje. Iš pradžių mokslininkai pažymėjo daug bandomųjų aikštelių ir ne vienus metus stebėjo atsikūrimo dinamiką, o ankstyvosios išvados leido manyti, kad geriausiai miškas atsistato po plyno kirtimo.

    Vėliau projektas praktiškai išnyko iš darbotvarkės: kelias į teritoriją apaugo, infrastruktūra sunyko, o ilgalaikių stebėjimų nebeliko. Vis dėlto 2014 metais į vietą sugrįžę tyrėjai pamatė, kad per ilgesnį laiką ryškiausiai išsiskyrė ne plyni kirtimai, o intensyvaus retinimo plotai.

    Ten, kur dalis medžių buvo pašalinta, likusieji gavo daugiau šviesos, vandens ir maisto medžiagų, todėl augo sparčiau. Po maždaug 30 metų šiuose plotuose vidutinis didžiausių medžių kamienų skersmuo viršijo 1 metrą, o kai kurie medžiai perkopė ir 1,5 metro ribą.

    „Didžiausi medžiai retintuose plotuose buvo maždaug 20 proc. storesni už medžius nepaliestuose kontroliniuose plotuose“, – teigiama tyrimo aprašyme.

    Dar viena svarbi išvada susijusi su anglies kaupimu. Nors retinant dalis biomasės pašalinama, per kelis dešimtmečius retinti miškai medienoje sukaupė panašų arba net didesnį anglies kiekį nei kontroliniai plotai, taip ne tik kompensuodami pašalintą kiekį, bet ir sukurpdami papildomą prieaugį.

    Tyrėjai pabrėžia, kad stambūs medžiai paprastai yra atsparesni gaisrams, o jų kamienuose ir drevėse dažniau susiformuoja buveinės laukinei faunai. Tokios struktūros yra ypač svarbios nykstantiems miško gyvūnams, kuriems reikia drevių ar didelių medžių lajų.

    Pasak mokslininkų, retinimas galėtų būti vienas iš įrankių, padedančių derinti medienos tiekimą, anglies kaupimą ir biologinės įvairovės tikslus. Vis dėlto jie pabrėžia, kad šio metodo negalima taikyti visur vienodai: sprendimai turi priklausyti nuo miško tipo, amžiaus struktūros, gaisrų rizikos ir apsaugos prioritetų.

    Pagrindinė žinutė, kurią sustiprino netikėtai „pratęstas“ eksperimentas, yra paprasta: miškų valdymas neturėtų būti suprantamas tik kaip pasirinkimas tarp visiškos apsaugos ir plyno kirtimo. Ilgalaikiai duomenys rodo, kad tarpiniai sprendimai kai kuriais atvejais gali duoti geresnių rezultatų, nei leidžia spręsti trumpalaikiai stebėjimai.

  • Černobylio atskirties zonoje likusi senolė iš Kupuvato: kaip šiandien atrodo jos kasdienybė

    Ukrainos socialinių tinklų kūrėjas, lankęsis Černobylio atskirties zonoje, paviešino vaizdus iš Kupuvato kaimo ir parodė, kaip gyvena viena iš vadinamųjų savavališkai grįžusių gyventojų – senolė Maša. Po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos dalis žmonių evakuotų namų neatsisakė ir, nepaisydami ribojimų, sugrįžo į gimtuosius kaimus.

    Vaizdo įrašuose matyti, kad moters namuose išlikusi tradicinė kaimiška buitis: didelė krosnis, ant sienų – audiniai ir siuvinėti rankšluosčiai, senesni baldai. Interjeras daug kam primena Polesės regionui būdingus namus, kokie dažnai buvo XX amžiaus viduryje, kai buitis rėmėsi krosniniu šildymu, atsargų kaupimu ir savarankišku ūkiu.

    „Taip gyvena senolės Černobylyje“, – sakė tinklaraštininkas, komentuodamas savo kelionės kadrus.

    Nors gyvenimas zonoje daugeliui atrodo tarsi sustingęs laike, pasak lankytojų, jis nėra visiškai atitrūkęs nuo dabarties. Tokiuose namuose kartais naudojami paprasti buitiniai prietaisai, o svarbiausi daiktai – vaistai, šilumos šaltinis, vandens atsargos ir ilgesnio galiojimo maistas – tampa kasdienio saugumo pagrindu.

    Matyti ir prižiūrimas kiemas: gėlės, pakabinami vazonai, daržas su daržovėmis. Tokia aplinka atspindi daugelio vyresnio amžiaus žmonių įprotį laikytis įprasto gyvenimo ritmo net ir izoliuotomis sąlygomis, kai aplinkui mažai kaimynų, o paslaugos pasiekiamos sunkiai.

    Kupuvatas po avarijos oficialiai laikomas negyvenamu kaimu. Viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad iki evakuacijos čia gyveno keli šimtai žmonių, o vėliau liko tik pavieniai gyventojai, dažniausiai garbaus amžiaus, kurie sugrįžo savavališkai ir gyvena labai ribotomis sąlygomis.

    Pasak Černobylio regioną lankančių žmonių, didžiausi iššūkiai yra atstumas iki medicinos pagalbos, retai pasiekiamos prekės ir sudėtingas patekimas į zoną. Artimiesiems ar savanoriams neretai reikia leidimų, o logistika priklauso nuo kontrolės punktų darbo ir taikomų režimo taisyklių.

    Specialistai, įskaitant Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovus, ne kartą yra pabrėžę, kad savavališkai grįžusiųjų bendruomenė natūraliai mažėja. Dalis jų sensta ir iškeliauja, o naujų gyventojų zonoje beveik neatsiranda, todėl tai – nykstanti žmonių grupė, išlaikanti ryšį su praeities namais, nepaisant rizikų ir buitinių sunkumų.

  • Į parduotuvę nebereikės: „ChatGPT“ parodys, kaip ant jūsų atrodys drabužiai ir aksesuarai

    „ChatGPT“ plečia apsipirkimo internete galimybes ir pristato funkciją, kuri gali pakeisti įprastą drabužių pasirinkimo procesą. Vartotojai gali įkelti savo nuotrauką ir paprašyti DI vizualizuoti, kaip ant jų galėtų atrodyti pasirinktas drabužis ar aksesuaras.

    Naujoji galimybė integruojama į apsipirkimo rezultatų aplinką kaip atskiras mygtukas „Try On“. Idėja paprasta: vietoj spėjimo pagal modelio nuotraukas ar dydžių lenteles vartotojas gauna personalizuotą vaizdinį įvertinimą.

    Kaip veikia virtuali „pasimatavimo“ funkcija?

    Norint išbandyti virtualią „pasimatavimo“ funkciją, pakanka įkelti asmenukę arba viso ūgio nuotrauką. Tuomet, pasirinkus prekę iš paieškos rezultatų, „ChatGPT“ sugeneruoja vaizdą, kuriame matoma, kaip drabužis galėtų atrodyti ant konkretaus žmogaus.

    Platforma leidžia įkelti ir paties drabužio nuotrauką, pavyzdžiui, ekrano kopiją iš el. parduotuvės. Tuomet galima paprašyti parodyti tą konkretų drabužį ant savęs, net jei jis nėra pateiktas sistemos siūlomų prekių sąraše.

    Naujos funkcijos ir ribos

    „OpenAI“ nurodo, kad šios galimybės remiasi vaizdų generavimo ir redagavimo modeliu, skirtu geriau atkurti apšvietimą, tekstūras ir tiksliau vykdyti instrukcijas. Praktikoje tai reiškia, kad DI siekia natūraliau suderinti drabužį su vartotojo poza ir nuotraukos apšvietimu.

    Kartu atsirado ir funkcija „Favorites“, leidžianti patinkančias prekes išsisaugoti vienoje vietoje ir prie jų grįžti vėliau. Toje pačioje bibliotekoje gali būti saugomi ir sugeneruoti virtualios peržiūros vaizdai.

    Vis dėlto tokios vizualizacijos nėra tas pats, kas realus pasimatavimas. Rezultatas priklauso nuo nuotraukos kokybės, pozos, apšvietimo, o taip pat nuo to, kiek tiksliai DI atkuria audinio kritimą ir realius dydžius.

    Konkurencija su „Google“ ir auganti tendencija

    Virtualaus pasimatavimo sprendimai rinkoje nėra naujiena: panašias galimybes anksčiau pristatė „Google“, o dalis mados prekybininkų jau kurį laiką testuoja skaitmeninius įrankius grąžinimų mažinimui. Pagrindinis tikslas yra sumažinti nusivylimą gavus prekę ir tiksliau pataikyti į vartotojo lūkesčius.

    Tokios DI funkcijos yra platesnės tendencijos dalis, kai apsipirkimas vis labiau pereina į paieškos ir asistento pokalbio formatą. Vartotojai gali aprašyti norimą stilių, progą ar biudžetą ir gauti pasiūlymus, o vizualizacija tampa papildomu argumentu prieš paspaudžiant pirkimo mygtuką.

    Augant šių įrankių populiarumui, vis daugiau dėmesio skiriama ir privatumo klausimams. Kadangi funkcijai reikalingos asmeninės nuotraukos, vartotojams svarbu įvertinti, kaip jos apdorojamos, kiek laiko saugomos ir kokios nustatymų parinktys leidžia riboti jų naudojimą.

  • Varėnoje pagerbti policijos pareigūnai: įteikti mero padėkos raštai ir nuskambėjo sveikinimai

    Varėnoje pagerbti policijos pareigūnai: įteikti mero padėkos raštai ir nuskambėjo sveikinimai

    Spalio 2 dieną, minint Lietuvos policijos – Angelų sargų – dieną, Varėnoje pasveikinti rajono policijos pareigūnai. Profesinė šventė tapo proga padėkoti už kasdienį darbą, užtikrinant gyventojų saugumą ir viešąją tvarką.

    Varėnos rajono savivaldybės vicemeras Alvydas Verbickas pareigūnams dėkojo už atsakingą tarnybą, pareigingumą ir nuoseklų darbą bendruomenei. Jis pabrėžė, kad policijos vaidmuo kasdienėje žmonių gerovėje dažnai matomas tik tuomet, kai prireikia skubios pagalbos.

    Šventės metu pareigūnams įteikti Varėnos rajono savivaldybės mero padėkos raštai. Jie skirti Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui Vytautui Gliebui, tyrėjui Kęstučiui Gauriui ir specialistei Rimai Butkevičienei.

    Padėkos taip pat įteiktos Reagavimo skyriaus tyrėjui Egidijui Lesvinčiūnui, jaunesniajam tyrėjui Vaidui Vaiciulioniui ir jaunesniajai tyrėjai Ramintai Kučinskei. Savivaldybė akcentavo, kad būtent operatyvus reagavimas ir nuoseklus tyrėjų darbas dažniausiai lemia, kaip greitai gyventojai sulaukia pagalbos ir sprendimų.

    Vicemeras taip pat pasidžiaugė Varėnos rajono policijos komisariato vadovo Raimundo Jaciunsko iniciatyvomis ir bendradarbiavimu su savivaldybe. Anot jo, pastarųjų metų patirtys dar kartą parodė, kad institucijų veikimas išvien ir greita tarpusavio komunikacija tampa esminiu saugumo veiksniu.

    Renginio metu pareigūnams muzikinius sveikinimus skyrė Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos mokiniai. Juos parengė mokytoja Aušra Liutkutė-Povilaitienė ir koncertmeisterė Elina Maslakova.

    Angelų sargų diena Lietuvoje kasmet primena apie policijos misiją saugoti žmogų, jo turtą ir viešąją tvarką. Šventės proga pareigūnams tradiciškai linkima saugios tarnybos, stiprybės ir ryžto, o bendruomenė kviečiama prisidėti prie saugesnės aplinkos atsakingu elgesiu ir bendradarbiavimu.

  • Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos meras siunčia žinią Mokytojų dienai: be jūsų nebūtų nei vertybių, nei ateities

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta Tarptautinės mokytojų dienos proga kreipėsi į rajono pedagogus, dėkodamas už jų kasdienį darbą ir indėlį į vaikų ugdymą. Sveikinime pabrėžta, kad mokytojo vaidmuo dažnai lydi žmogų visą gyvenimą ir daro įtaką sprendimams bei vertybių formavimuisi.

    Pasak mero, mokytojai ne tik perduoda žinias, bet ir padeda vaikams susikurti tvirtą pagrindą ateičiai. Jis akcentavo, kad būtent per nuoseklų pedagogų darbą ugdomi atsakingi, smalsūs ir bendruomeniški žmonės, o tai ilgainiui stiprina ir visą regioną.

    „Mokytojas yra žmogus, kuris visą gyvenimą išlieka šalia, veikia mūsų sprendimus, poelgius, kloja vertybių pamatą“, – sakė Algis Kašėta.

    Sveikinime pedagogams palinkėta smalsių mokinių, atradimo džiaugsmo ir laiko sau. Meras taip pat paragino nepamiršti emocinės gerovės, nes intensyvus ugdymo procesas reikalauja ne tik profesionalumo, bet ir vidinių resursų.

    Tarptautinė mokytojų diena minima spalio 5 dieną, ją mini daugelis šalių, atkreipdamos dėmesį į mokytojų svarbą ir švietimo kokybę. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama ir tai, kad mokyklose auga poreikis stiprinti psichologinę pagalbą, mažinti mokytojų perdegimą bei užtikrinti aiškesnes darbo sąlygas.

    Mero sveikinimas užbaigtas linkėjimu, kad kasdienį pedagogų darbą lydėtų prasmės jausmas ir realus bendruomenės įvertinimas. Varėnos rajono savivaldybė primena, kad Mokytojų diena yra proga ne tik pasveikinti, bet ir viešai padėkoti už kasdienes pastangas, kurios dažnai lieka nematomos.

  • Kariai naktį žygiuos Ežeraičių miške: gyventojams aiškina, ko tikėtis spalio 6 dieną

    Kariai naktį žygiuos Ežeraičių miške: gyventojams aiškina, ko tikėtis spalio 6 dieną

    Spalio 6 dieną Ežeraičių miške, Valkininkų miestelio apylinkėse, vyks karių orientacinis žygis. Pratybas nuo 15.00 iki 24.00 valandos vykdys Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos pulko kariai.

    Skelbiama, kad žygyje dalyvaus apie 30 karių, o užduotys bus atliekamos orientuojantis vietovėje ir judant nustatytais maršrutais. Tokie mokymai kariuomenei reikalingi tam, kad būtų palaikomi praktiniai įgūdžiai veikti skirtingomis sąlygomis, įskaitant tamsų paros metą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad transporto priemonės judės tik keliais, o pratybų metu bus laikomasi gamtos apsaugos reikalavimų. Tai reiškia, kad miško paklotė ir jautresnės teritorijos neturėtų būti niokojamos, o judėjimas bus planuojamas taip, kad kuo mažiau trikdytų aplinką.

    Taip pat nurodoma, kad imitacinės ir pirotechnikos priemonės nebus naudojamos. Gyventojams ir miško lankytojams tai reiškia, kad neturėtų būti girdimų šūvių imitacijų, sprogimų ar kitos triukšmingos pirotechnikos, o veikla bus labiau panaši į sportinio orientavimosi pobūdžio pratybas.

    Kariuomenė primena, kad pastebėjus miške vykstančius mokymus svarbu išlikti ramiems, netrukdyti vykdomoms užduotims ir laikytis įprastų saugaus elgesio gamtoje taisyklių. Planuojantiems vakare ar naktį lankytis apylinkėse verta įvertinti, kad kai kuriose vietose gali būti sutinkami pratybose dalyvaujantys kariai.

  • Varėnos kovotojo triumfas Budapešte: Taraškevičius tapo para karate pasaulio čempionu

    Varėnos kovotojo triumfas Budapešte: Taraškevičius tapo para karate pasaulio čempionu

    2026 metais spalio 3 dieną Budapešte surengtame „I-Karate Global“ įtraukiojo para karate pasaulio čempionate ryškiai sužibėjo Varėnos sportininkas Gabrielius Matas Taraškevičius. Kyokushin karate klubo „Kamuido“ auklėtinis klausos negalios kategorijoje iškovojo aukščiausius įvertinimus keliose rungtyse.

    Integruoto kumite rungtyje varėniškis pelnė 1 vietą, o individualioje kata rungtyje iškovojo 2 vietą. Dar vieną aukso medalį jis pridėjo komandinėje kata rungtyje, kur startavo kartu su regos negalią turinčiomis Ieva Vaškevičiūte ir Mažena Novickaja.

    Įtraukusis para karate pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, o tarptautiniuose čempionatuose daugėja skirtingų negalių kategorijų bei integruotų rungčių. Tokia varžybų struktūra sudaro sąlygas sportininkams varžytis pagal aiškius kriterijus, o komandinės rungtys stiprina bendradarbiavimą ir matomumą.

    Sportininko pasiekimais džiaugėsi treneriai Gintaras Kazilionis ir Laura Kazilionė.

    „Didžiuojamės Gabrieliaus atkaklumu, drąsa ir puikiu pasirodymu pasaulio čempionate“, – sakė Gintaras Kazilionis ir Laura Kazilionė.

    Pasak sporto bendruomenės, tokie rezultatai svarbūs ne tik asmeninei karjerai, bet ir visam regionui: tarptautiniai medaliai kelia vietos klubų prestižą, skatina jaunimą rinktis sportą ir prisideda prie įtraukiojo sporto idėjos sklaidos Lietuvoje.

  • Zarasuose rado spragą šlapynių priežiūroje: „UrbUmbrella“ keičia planą ir perka amfibinę techniką

    Zarasuose rado spragą šlapynių priežiūroje: „UrbUmbrella“ keičia planą ir perka amfibinę techniką

    Zarasuose įgyvendinant Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „UrbUmbrella“ atliktas Zaraso ežero Didžiosios salos šlapynės ekologinės būklės, buveinių ir biologinės įvairovės vertinimas. Ekspertai konstatavo, kad vienkartinių gamtotvarkos darbų nepakanka, jei siekiama išlaikyti stabilų rezultatą ir užkirsti kelią teritorijos degradacijai.

    Vertinimo išvados rodo, kad šlapynėms ir pakrančių buveinėms didžiausią riziką kelia užžėlimas nendrėmis, perteklinė vandens augalija ir palaipsnis atvirų vandens plotų nykimas. Tokie pokyčiai ilgainiui mažina buveinių įvairovę, blogina sąlygas vandens paukščiams ir keičia visos ekosistemos balansą.

    Keičiamos priemonės pagal realią būklę

    Atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas, patikslintos projekto veiklos ir dalis priemonių pakeista taip, kad jos geriau atitiktų faktinę teritorijos situaciją ir ilgalaikius priežiūros poreikius. Savivaldybė pabrėžia, kad tik nuosekli priežiūra leidžia išsaugoti biologiškai vertingas teritorijas ir išvengti greito jų sugrįžimo į prastesnę būklę po atliktų darbų.

    Vienu svarbiausių pakeitimų įvardijamas sprendimas įsigyti daugiafunkcę amfibinę šlapynių priežiūros mašiną su priedais. Tokia technika skirta darbams ten, kur įprasti traktoriai ar ekskavatoriai negali saugiai judėti dėl įmirkusio grunto ir sudėtingo priėjimo.

    Ką leis daryti amfibinė technika?

    Planuojama, kad specializuota mašina bus naudojama šlapynių, vandens telkinių ir pakrančių juostų priežiūrai: nendrių pjovimui, perteklinės vandens augalijos šalinimui, atvirų vandens zonų palaikymui ir kitiems gamtotvarkos darbams. Tokios priemonės laikomos svarbiomis siekiant išlaikyti mozaikišką buveinių struktūrą, kai greta atvirų vandens plotų išlieka ir natūralūs augalijos masyvai.

    Pagrindine projekto teritorija išlieka Zaraso ežero Didžioji sala, kur numatoma įgyvendinti buveinių atkūrimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones 9,82 hektaro plote. Tuo pačiu technika būtų pasitelkiama ir kitose savivaldybės administruojamose šlapynėse, vandens telkiniuose bei pakrantėse, kad priežiūra vyktų pagal realų poreikį.

    Ilgalaikis efektas po projekto pabaigos

    Svarbus akcentas – amfibinė technika būtų naudojama ne tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu, bet ir jam pasibaigus. Tai reiškia, kad savivaldybė galėtų tęsti pradėtus darbus, operatyviai reaguoti į užžėlimą ir palaikyti pasiektą ekologinę būklę, užuot po kelių metų vėl grįžusi prie brangesnių atkūrimo sprendimų.

    Projekto korekcijos, kaip nurodoma, nekeičia pagrindinio tikslo – gerinti šlapynių ekologinę būklę ir saugoti biologinę įvairovę. Priešingai, priemonių pritaikymas pagal ekspertinį vertinimą turėtų padėti efektyviau valdyti teritoriją ir užtikrinti, kad investicijos duotų apčiuopiamą rezultatą ilgesnėje perspektyvoje.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.