CP v2

Blog

  • Varšuvos–Radomo oro uostas peržengė 100 000 keleivių ribą: rugsėjį augo 41 proc.

    Varšuvos–Radomo oro uostas šiemet peržengė simbolinę 100 000 aptarnautų keleivių ribą. Apie tai pranešė Lenkijos oro uostai (Polskie Porty Lotnicze, PPL), apibendrinę rugsėjo rezultatus.

    Rugsėjį oro uostu pasinaudojo 18 490 keliautojų – tai 41 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Reguliarių ir užsakomųjų skrydžių segmente atlikta 106 skrydžių operacijos, kuriomis naudojosi 18 318 keleivių.

    Iš Radomo keleiviai daugiausia skrido atostogų ir miesto krypčių maršrutais, tarp jų – į Antaliją, Romą, Larnaką, Tiraną, Burgasą, Hurgadą ir Tel Avivą. PPL teigimu, geras lėktuvų užpildymas išliko ir pasibaigus intensyviausiam vasaros sezonui.

    Bendras rugsėjo skrydžių operacijų skaičius siekė 235. Be keleivinių reisų, oro uoste buvo 104 mokomieji bei bendrosios aviacijos skrydžiai, o dar 25 operacijos priskirtos kitam eismui, įskaitant specialiuosius užsakomuosius reisus, vyriausybinius skrydžius ir orlaivių perdislokavimą.

    Oro uosto vadovas Rafałas Siankowskis pažymėjo, kad keleivių srautai išlieka stabilūs ir po moksleivių atostogų, o tai esą rodo tvaresnį susidomėjimą pasiūla. Jis taip pat atkreipė dėmesį į nuoseklią mokomųjų skrydžių veiklą, kuri gali rodyti platesnį oro uosto pritaikomumą.

    „Labai geras lėktuvų užpildymas leido peržengti 100 000 keleivių ribą, o tai patvirtina, kad keliautojai vertina patogumą ir sklandų aptarnavimą mūsų oro uoste“, – sakė Rafałas Siankowskis.

    Rugsėjį PPL ir Radomo miesto savivaldybė pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sukurti stabilesnį bendradarbiavimo modelį ir pritraukti naujų investuotojų. Šis žingsnis siejamas su vadinamąja hibridine strategija, orientuota į pajamų diversifikavimą ir veiklas, kurios neapsiriboja vien keleivių aptarnavimu.

    Tarp krypčių, kurias PPL įvardija kaip svarbias tolesnei plėtrai, minimos MRO paslaugos, krovinių infrastruktūra bei aviacijos mokymo veikla. Pasak bendrovės, vyksta pokalbiai su techninės priežiūros, logistikos ir mokymo sektorių atstovais, galinčiais investuoti oro uosto teritorijoje.

    Kas lemia tokią kryptį?

    Europos regioniniuose oro uostuose vis dažniau akcentuojamas mišrus veiklos modelis, kai keleivinius srautus papildo orlaivių techninė priežiūra, krovinių logistika ir mokymai. Tokios veiklos paprastai mažiau priklauso nuo sezoniškumo ir gali užtikrinti stabilesnes pajamas.

    Varšuvos–Radomo atvejis rodo siekį sustiprinti oro uosto vaidmenį kaip platesnės aviacijos ekosistemos dalį, o ne vien alternatyvą didžiajam Varšuvos oro uostui. Vis dėlto ilgalaikį rezultatą lems vežėjų pasiūla, maršrutų tęstinumas ir investicijų pritraukimo tempas.

  • „Tauron“ įsigijo 21 MW vėjo elektrinės projektą: kur Lenkijoje iškils Myślibórz parkas

    Lenkijos energetikos grupės „Tauron“ atsinaujinančios energetikos bendrovė „Tauron Zielona Energia“ įsigijo 21 MW galios vėjo elektrinės projekto bendrovę „Myślibórz Wind Farm“. Apie sandorį pranešė projektą vystžiusi „European Energy“, iki šiol rengusi projektą statyboms.

    Planuojamas Myślibórz vėjo parkas bus statomas šiaurės vakarų Lenkijoje. Projektą numatyta įgyvendinti su šešiomis „Vestas“ V126 turbinomis, kurių kiekvienos galia siekia 3,5 MW.

    „European Energy“ modelis dažnas atsinaujinančios energetikos rinkoje: įmonė išvysto projektą iki parengties statyboms ir tuomet jį parduoda investuotojui ar energetikos grupei. Toks sandoris leidžia vystytojui išlaisvinti kapitalą ir tęsti naujų projektų portfelio plėtrą.

    „Matome geras galimybes toliau vystyti projektus, kurie gali pateikti naujų atsinaujinančios energetikos galių Lenkijos rinkai“, – sakė „European Energy“ viceprezidentė ir regiono vadovė Vidurio Europai Olga Sypuła.

    Bendrovė taip pat priminė, kad 2025 metais „Enea Nowa Energia“ pardavė šešis veikiančius vėjo parkus, kurių bendra galia siekė 84,5 MW. Toks aktyvumas rodo, kad Lenkijos vėjo energetikos projektų rinka išlieka likvidi, o portfeliai pereina iš vystytojų į operatorius, galinčius užtikrinti statybų ir eksploatacijos finansavimą.

    „Tauron Zielona Energia“ grupėje atsakinga už atsinaujinančių išteklių projektų parengimą, plėtrą ir įsigijimus. Vienu svarbiausių jos vystomų projektų laikomas Miejska Górka vėjo parkas: 190 MW galia ir 53 vėjo turbinos.

    Tokie įsigijimai atspindi platesnę tendenciją Lenkijoje, kur didieji energijos tiekėjai ir gamintojai spartina perėjimą prie atsinaujinančių išteklių. Vėjo parkų projektų pirkimas dažnai leidžia greičiau didinti žaliąsias galias nei pradėti vystymą nuo nulio, ypač kai projektas jau turi pagrindinius leidimus ir yra parengtas statybų etapui.

  • PiS mokesčių planas kainuotų apie 12 mlrd. eurų: žada mažesnę sveikatos įmoką verslui

    Lenkijos opozicinė partija PiS pristato mokesčių planą, kurio įgyvendinimas, autoriaus skaičiavimais, valstybei kainuotų apie 12 mlrd. eurų. Viena pagrindinių priemonių – grąžinti sveikatos draudimo įmokos taisykles į ankstesnį modelį, kad daliai verslo mokėjimai sumažėtų.

    Mokesčių plano autorius dr. hab. Mariusz Andrzejewski Lenkijos žiniasklaidai aiškino, kad pokyčiai labiausiai paliestų individualiai dirbančius ir smulkųjį verslą. Pasak jo, tikslas – padidinti verslo investicijas ir kartu sumažinti spaudimą įmonių pinigų srautams.

    Sveikatos įmoka: grįžimas prie ankstesnės tvarkos

    PiS siūlo atsisakyti po pastarųjų reformų įvesto sprendimo, kai sveikatos įmoka labiau priklauso nuo pajamų ir pasirinktos apmokestinimo formos. Vietoje to būtų grįžtama prie fiksuotesnio, labiau prognozuojamo mokėjimo principo, kuris, pasak plano rengėjų, leistų daugeliui mokėti mažiau.

    Kaip pavyzdį M. Andrzejewski nurodė atvejį, kai dirbantysis pagal vadinamąjį vienodą tarifą dabar per metus sumoka daugiau nei 3 200 eurų, o po pakeitimų mokėtų kiek daugiau nei 1 100 eurų. Kituose režimuose, teigiama, mėnesio sutaupymai galėtų siekti maždaug 80–160 eurų.

    „Siūlome grįžti prie ankstesnių sveikatos įmokos taisyklių – fiksuoto mokėjimo modelio, kad verslas mokėtų pastebimai mažiau“, – sakė Mariusz Andrzejewski.

    Kaina biudžetui ir argumentai apie šešėlį

    Planas pristatomas pripažįstant, kad jam reikėtų didelių viešųjų finansų resursų – apie 12 mlrd. eurų. Kartu teigiama, kad dalį sumos būtų galima kompensuoti mažinant šešėlinę ekonomiką ir gerinant mokesčių surinkimą.

    Autorius remiasi vertinimu, kad šešėlis Lenkijoje sudaro apie 18 proc. bendrojo vidaus produkto. Jo skaičiavimu, tai reikštų šimtus milijardų eurų ekonominės veiklos, kuri, sumažinus šešėlį, galėtų labiau prisidėti prie biudžeto pajamų.

    Investicijos ir deficitas – jautriausios vietos

    PiS mokesčių plano logika paremta prielaida, kad verslas, gavęs daugiau aiškumo ir mažesnę mokestinę naštą, aktyviau investuos. M. Andrzejewski tvirtino, kad vien vartojimo augimo neužtenka, o investicijų dalies didinimas iki daugiau nei 20 proc. BVP būtų reikšmingas postūmis ekonomikai.

    Tačiau diskusijose neišvengiamai grįžtama prie valstybės deficito ir sveikatos sistemos finansavimo. Planą pristatant pabrėžiama, kad sveikatos apsaugai planuojamos itin didelės išlaidos, o siūlomas sveikatos įmokos pakeitimas, pasak autoriaus, sumažintų sistemos pajamas maždaug 1,2 mlrd. eurų.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokie pakeitimai turi dvi puses: jie gali pagerinti verslo aplinką, bet kartu didina spaudimą biudžetui, jei kompensuojančios priemonės neįgyvendinamos. Galutinis poveikis priklausytų nuo to, ar pavyktų realiai sumažinti šešėlį ir ar kartu būtų peržiūrėtas sveikatos sistemos lėšų panaudojimo efektyvumas.

  • Energetikos užsakymai klimpsta ne teisėje: rangovai įvardijo, kas labiausiai stabdo investicijas

    Didelės energetikos investicijos teoriškai turėtų reikšti aukso laikus rangovams ir tiekėjams, tačiau praktikoje procesai ne visada juda taip sparčiai, kaip planuojama. Energetikos transformacijai reikalingi tinklai, generacijos pajėgumai ir infrastruktūra, bet užsakymų grandinėje vis dar daug trinties.

    Rangovų atstovai sako, kad vien nacionalinės taisyklės ir strategijos problemos neišsprendžia, ypač kai kalbama apie vietos pramonės įtraukimą į projektus. Nors formaliai siekiama stiprinti vadinamąjį vietinį turinį, realūs sprendimai dažnai stringa kasdieniuose santykiuose tarp valstybės valdomų užsakovų ir privačių vykdytojų.

    Victor Energy vadovas Lenkijoje Błażejus Madejskis, taip pat sektoriaus darbdavių asociacijoje dirbantis ekspertas, pabrėžia, kad konservatyvus energetikos sektoriaus požiūris kai kuriais atvejais stabdo investicijas net labiau nei teisinės spragos. Pasak jo, svarbiausia kliūtis yra ne strategijų trūkumas, o verslo kultūros stoka ir per menkas konstruktyvus dialogas.

    „Lenkijoje labai daug kalbame apie reguliavimą ir strategiją. Tačiau bet kuri strategija pralaimi kultūrai. Mums trūksta verslo kultūros: susitikimų, pokalbių, išvadų ir rūpesčio bendru interesu“, – sakė Błażejus Madejskis.

    Eksperto teigimu, rinkai reikia aiškesnių darbo organizavimo standartų ir labiau prognozuojamo bendradarbiavimo, kad investicijos būtų įgyvendinamos laiku, o rizikos nebūtų perkeliamos vien rangovams. Energetikos projektuose tai ypač svarbu dėl ilgo planavimo ciklo, griežtų techninių reikalavimų ir ribotų pajėgumų tiekimo grandinėse.

    Kartu akcentuojama, kad pokyčių ženklų atsiranda. Pasak Madejskio, dalis valstybės valdomų bendrovių jau mokosi dirbti kitaip, atverdamos daugiau erdvės dialogui su rinka ir bandydamos anksčiau identifikuoti projekto rizikas, terminų realumą bei tiekėjų galimybes.

    Kaip vienas pavyzdžių minimi Lenkijos perdavimo tinklų operatoriaus veiksmai, kai daugiau dėmesio skiriama konstruktyvioms konsultacijoms su sektoriumi. Panašia kryptimi, jo vertinimu, juda ir kiti didieji energetikos rinkos dalyviai, nors bendras sektoriaus konservatyvumas vis dar išlieka viena didžiausių kliūčių.

    Rangovų žinutė paprasta: strategijos ir vietinio turinio gairės veiks tik tada, kai kartu keisis praktika, sprendimų priėmimo tempas ir kasdienė projektų valdymo kultūra. Be šio pokyčio energetikos transformacijos planai rizikuoja atsiremti į organizacines, o ne technologines ribas.

  • Lenkijos kariuomenė atsisako 30 metų Panteros: 2026 metais naujiems mundurams skirs apie 230 mln. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija pristatė naujo pavyzdžio uniformas, kurios artimiausiu metu turėtų pasiekti karius ir palaipsniui pakeisti daugiau nei tris dešimtmečius naudotą kamufliažą „Pantera“. Varšuva teigia, kad naujasis komplektas bus patogesnis, atsparesnis ir geriau maskuos skirtingomis sąlygomis.

    Apie pokyčius pranešta per pristatymą Cechanuve, kuriame dalyvavo Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Pasak jo, sprendimas dėl naujo rašto ir medžiagų siejamas su karių saugumu, tarnybos komfortu ir šiuolaikinio mūšio lauko realijomis.

    Kas keičiasi uniformose?

    Lenkijos kariuomenės atstovai nurodo, kad naujasis kamufliažas, remiantis bandymais, turėtų užtikrinti geresnį maskavimą dieną ir naktį. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: uniformos siūlomos atskirai pritaikytos vyrams ir moterims, o konstrukciniai sprendimai orientuoti į judėjimo laisvę ir ilgalaikį dėvėjimą.

    Skelbiama, kad audinys yra tvirtesnis už iki šiol naudotą: atsparumas plėšimui esą didesnis maždaug 30 proc., o atsparumas dilimui – kelis kartus. Be to, turėtų ilgiau išlikti kamufliažo spalvos, o pati medžiaga būti elastingesnė, kad geriau tarnautų įvairiose klimato ir lauko sąlygose.

    Nurodoma, kad naujos uniformos raštas yra užpatentuotas ir teisiškai apsaugotas Lenkijoje bei Europos Sąjungoje. Ministerija taip pat pabrėžia, jog projektavimas vyko šalies viduje, o gamyba turėtų būti vykdoma 100 proc. Lenkijoje.

    Kiek kainuos ir kada kariai gaus?

    Lenkijos gynybos ministerijos vadovas teigė, kad vieno naujo uniformos komplekto kaina siekia apie 233 eurus. Planuojama, kad dar 2026 metais pirmieji pristatymai apims maždaug 7 500 komplektų, o diegimas bus tęsiamas etapais.

    Didžiausias finansinis šuolis numatomas 2026 metais, kai uniformoms ir aprūpinimui ketinama skirti ne mažiau kaip 230 mln. eurų. Tai rodo, kad kalbama ne apie simbolinį atnaujinimą, o apie didelio masto perėjimą prie naujos aprangos standarto.

    Diegimo pradžia siejama su aukščiausio parengties lygio vienetais, o vėliau uniformos turėtų pasiekti ir kitus dalinius, įskaitant specialiąsias pajėgas. Tokia seka leidžia greičiau aprūpinti tuos karius, kurie dažniau dirba sudėtingiausiose sąlygose ir kuriems maskavimas bei patvarumas yra kritiškai svarbūs.

    Kodėl kamufliažas vėl tapo prioritetu?

    Lenkijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła pabrėžė, kad kamufliažo raida visada buvo lenktynės tarp stebėjimo ir taikinių aptikimo priemonių bei būdų nuo jų pasislėpti. Pastaraisiais metais, jo teigimu, situaciją kardinaliai pakeitė tai, kad mūšio laukas tapo kur kas „skaidresnis“.

    Šiuolaikinėse operacijose plačiai naudojami dronai, termovizoriai ir pažangūs jutikliai, o duomenų apdorojimas vis dažniau remiasi DI. Tai didina aptikimo ir identifikavimo greitį, todėl net ir aprangos detalės, audinių atspalviai ar raštų kontrastai gali turėti apčiuopiamą reikšmę karių išlikimui.

    „Tai geriausias momentas, kai galėjome nuspręsti diegti naujos kartos, daugiaaplinkį kamufliažą, kuris leis iš esmės pagerinti mūsų karių saugumą“, – sakė Wiesławas Kukuła.

    Lenkijos sprendimas rodo platesnę regiono tendenciją: didėjant konvencinių grėsmių rizikai ir sparčiai modernėjant stebėjimo technologijoms, karių individuali apsauga ir maskavimas tampa ne mažiau svarbūs nei sunkioji ginkluotė. Uniforma šiuo atveju traktuojama kaip sistemos dalis, prisidedanti prie mobilumo, ištvermės ir išgyvenamumo.

  • Lenkijos Svinouisčės LNG terminale – rečiausios tiekimo savaitės per dvejus metus: kas vyksta rinkoje

    Lenkijos Svinouisčės LNG terminalas pastaruoju metu fiksuoja vieną silpniausių laikotarpių per daugiau nei dvejus metus. Rugsėjį į terminalą atplaukė tik keturi LNG kroviniai, o spalio pradžia taip pat nežada ryškaus atsigavimo. Tai signalas apie pasikeitusias rinkos sąlygas, o ne apie staigų vartojimo šuolį ar infrastruktūros problemas.

    Terminalas yra vienas svarbiausių Lenkijos dujų sistemos elementų, leidžiantis importuoti suskystintas gamtines dujas iš įvairių pasaulio regionų. Vis dėlto laivų grafikus smarkiai veikia geopolitika, krovinių kainodara ir tai, kiek dujų jau sukaupta saugyklose. Šį kartą svarbiausi veiksniai susiję su tiekimo maršrutais ir Europos atsargų lygiu.

    Tiekimo ritmą pakeitė geopolitika

    Didelę įtaką tiekimo struktūrai padarė įtampa Persijos įlankos regione ir su tuo susiję logistikos trikdžiai. Kai kurių tiekėjų krovinių srautai į Europą tapo retesni, o dalis krovinių buvo nukreipta į kitus regionus. Tai reiškia, kad terminalo apkrova gali kristi net ir tuomet, kai bendra paklausa regione nesikeičia drastiškai.

    Be geopolitikos, tiekimą mažina ir kainų šuoliai pasaulinėje LNG rinkoje. Kai kainos didelės, importuotojai dažniau riboja momentinius, trumpalaikius pirkimus ir labiau remiasi ilgalaikėmis sutartimis bei tuo, kas jau sukaupta saugyklose. Dėl to laivų atplaukimų skaičius gali sumažėti net ir išlaikant pakankamą sistemos balansą.

    Mažiau laivų nereiškia dujų trūkumo

    Terminalo operatoriui mažesnis krovinių skaičius dažniausiai reiškia mažesnes pajamas už priėmimo ir išdujinimo paslaugas. Vis dėlto vartotojams svarbiausia ne atplaukimų statistika, o tai, ar sistemoje pakanka dujų šildymo sezonui ir pramonei. Šiuo požiūriu situacija Lenkijoje vertinama kaip valdoma.

    Prie ramybės prisideda ir dujų saugyklų užpildymas: šildymo sezono pradžioje atsargos buvo beveik maksimalios ir siekė apie 99,24 proc. Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje, todėl trumpalaikiai tiekimo svyravimai per LNG terminalą tampa mažiau skausmingi. Kuo pilnesnės saugyklos, tuo mažesnis poreikis skubiai pirkti brangius krovinius rinkoje.

    Paklausą laikinai slopina ir palankesni orai bei didesnė saulės elektrinių gamyba, mažinanti dujų poreikį elektros sektoriuje. Rizika išaugtų tik tuo atveju, jei užsitęstų neįprastai šalta žiema, o pasaulinė LNG rinka išliktų įtempta. Kol kas pagrindiniai rodikliai leidžia teigti, kad tiekimo sumažėjimas terminale labiau atspindi rinkos persitvarkymą nei realų dujų deficitą.

  • Europos kosmoso lenktynės: „ICEYE“ vadovas perspėja, kad be didelio kapitalo šansų mažai

    Europa atsilieka ne technologijomis

    Kosmoso ekonomika sparčiai auga, tačiau globaliose lenktynėse vis labiau ryškėja JAV ir Kinijos pranašumas. „ICEYE“ bendraįkūrėjas ir vadovas Rafałas Modrzewskis sako, kad Europos bendrovėms trūksta ne idėjų, o greičio ir prieigos prie didelio, nuoseklaus kapitalo.

    Jo teigimu, esminis konkurencingumo veiksnys šiandien yra gebėjimas greitai finansuoti plėtrą, gamybą ir komercializaciją. Be to, kai kurios rinkos taisyklės ir viešųjų pirkimų logika Europoje, pasak vadovo, vis dar pernelyg lėtai prisitaiko prie naujo kosmoso sektoriaus tempo.

    „Jeigu norime, kad šis procesas vyktų greičiau, turime tiesiog veikti greičiau“, – sakė R. Modrzewskis.

    „ICEYE“ investicijos ir ambicijos

    „ICEYE“ vysto Žemės stebėjimo technologijas ir valdo radarinių palydovų (SAR) infrastruktūrą, kuri leidžia fiksuoti vaizdus nepriklausomai nuo debesuotumo ar paros meto. Tokie duomenys naudojami gynybos, sienų apsaugos, krizių valdymo, draudimo ir infrastruktūros stebėsenos srityse.

    Bendrovė paskelbė apie plėtrą Lenkijoje: iki 2028 metų investicijos šalyje turėtų siekti mažiausiai apie 28 milijonus eurų. Vadovas pabrėžia, kad tai yra pradiniai vertinimai, o faktinis investicijų dydis gali būti didesnis, priklausomai nuo projektų apimties ir užsakymų.

    Didžiausia problema – kapitalo mastas

    R. Modrzewskio teigimu, Europos kosmoso sektoriui dažnai pritrūksta „vėlyvosios stadijos“ finansavimo, kai įmonėms reikia ne kelių milijonų prototipui, o dešimčių ar šimtų milijonų eurų gamybai ir globaliam masteliui. Tuo metu JAV rinkoje tokio dydžio investicijos, jo vertinimu, yra labiau įprastos, o sprendimų priėmimas – spartesnis.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis Europos šalių, pirkdamos kosmines sistemas ar gynybos sprendimus, pirmiausia turėtų vertinti regiono technologinį savarankiškumą. Pasak vadovo, prioritetas europietiškiems produktams galėtų tapti vienu iš būdų greičiau auginti vietinius čempionus.

    „Galiausiai įmonė auga tiek, kiek turi prieigos prie plėtros kapitalo“, – sakė R. Modrzewskis.

    Rinka keisis greičiau, nei atrodo

    „ICEYE“ vadovas prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį technologijų sektoriuje dalis šiandien gerai žinomų žaidėjų gali nebespėti prisitaikyti. Kosmoso srityje tai ypač aktualu dėl greitai mažėjančių palydovų kūrimo kaštų, trumpėjančių inovacijų ciklų ir didėjančios paklausos duomenimis grįstiems sprendimams.

    Jo manymu, laimės tos bendrovės, kurios sugebės greitai perorganizuoti veiklą, automatizuoti gamybą ir užsitikrinti ilgalaikį finansavimą. Europa, pasak jo, turi technologinį pagrindą, tačiau norint pasivyti lyderius reikės didesnio tempo ir ryžtingesnių investicinių sprendimų.

  • Lenkija skelbia naujas degalų kainų lubas: benzinas brangs, dyzelinas pigs jau antradienį

    Lenkijos energetikos ministerija paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas, kurios įsigalios antradienį. Pagal ministerijos pranešimą, nustatomos kainų „lubos“ reiškia, kad benzinas gali pabrangti, o dyzelinas – šiek tiek atpigti.

    Nurodoma, kad benzino 95 maksimali kaina sieks apie 1,55 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,75 euro, o dyzelino – apie 1,79 euro. Palyginti su savaitgalį galiojusiomis ribomis, benzino limitai didinami, tuo metu dyzelino – mažinami.

    Šios lubos yra dalis vyriausybės tęsiamo paketo, kuriuo siekiama pristabdyti kainų šuolius degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Mechanizmas remiasi laikinais mokesčių pakeitimais degalams, numatant galimybę mažinti akcizą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Kaip planuojama finansuoti priemones

    Priemonių finansavimas siejamas su papildoma įmoka, taikoma degalų sektoriaus bendrovėms, kai jų pelningumas viršija įprastą lygį. Teisinė schema numato 60 proc. mokestį nuo vadinamųjų perteklinių pajamų, gautų iš skystojo kuro pardavimo.

    Skaičiuojant mokestinę bazę, perteklinėmis laikomos pajamos, viršijančios 2025 metais fiksuotą istorinę maržą, padidintą 20 proc. Taip pat įtvirtinta minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalės viršyti 50 proc. grynojo pelno.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai

    Maksimalios kainos neužtikrina, kad visose degalinėse kainos automatiškai bus tokios pačios, tačiau jos nustato viršutinę ribą. Praktikoje tai dažnai veikia kaip orientyras rinkai, ypač trumpuoju laikotarpiu, kai naftos kainos ir valiutų kursai svyruoja.

    Degalų kainoms regione įtaką daro keli veiksniai: žaliavinės naftos ir rafinuotų produktų kainos, sezoniškumas, logistika, taip pat mokesčių politika. Dėl to net ir esant kainų luboms vartotojai gali matyti skirtumus tarp atskirų miestų ir degalinių tinklų.

  • Trumpas kuria Superintelekto pajėgas: dirbtinio intelekto politiką koordinuos Jay Claytonas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė nurodęs suformuoti vadinamąsias Superintelekto pajėgas, kurios turėtų koordinuoti federalinės valdžios politiką dirbtinio intelekto srityje. Pasak Baltųjų rūmų pateikiamų detalių, naujasis formatas skirtas sujungti saugumo, ekonomikos ir technologijų darbotvarkes į vieną valdymo mechanizmą.

    Nurodoma, kad pagrindinis šio darinio tikslas būtų užtikrinti JAV lyderystę kuriant ir diegiant pažangius DI sprendimus, kartu siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus. Pastaraisiais metais Vašingtone vis ryškiau matomas bandymas DI plėtrą vertinti ne tik kaip inovaciją, bet ir kaip geopolitinės konkurencijos įrankį.

    Kas vadovaus naujajam dariniui

    Trumpas paskelbė, kad komandai vadovaus Nacionalinės žvalgybos direktorius Jay Claytonas. Jo vaidmuo reikštų, kad DI klausimai būtų glaudžiai siejami su žvalgybos bendruomenės vertinimais, įskaitant rizikas, susijusias su informaciniu saugumu, kibernetinėmis atakomis ir strateginių technologijų nutekėjimu.

    Į komandą taip pat įtraukiami Federalinės prekybos komisijos pirmininkas Andrew Fergusonas, Pentagono pareigūnas, atsakingas už mokslinius tyrimus ir inžineriją, Emil Michael bei Personalo valdymo biuro vadovas Scott Kupor. Toks sudėties pasirinkimas rodo, kad dėmesys bus skiriamas ir rinkos priežiūrai, ir gynybos sektoriaus poreikiams, ir federalinės tarnybos gebėjimui pritraukti reikalingus specialistus.

    Kodėl akcentuojamas superintelektas

    Skelbiama, kad Trumpas „superintelektu“ vadina tai, kas įprastai apibūdinama kaip dirbtinis intelektas, ir šį terminą ragina naudoti oficialiuose dokumentuose. Tokia retorika keičia toną: vietoje kasdienio DI apibrėžimo pasirenkama formuluotė, pabrėžianti ypač pažangių sistemų ambiciją ir galimą poveikį.

    Tuo pat metu tai gali turėti ir praktinių pasekmių, nes terminai dažnai tampa gairėmis institucijoms, kaip klasifikuoti programas, rizikas ir prioritetus. Pastaruoju metu JAV diskusijose vis dažniau keliami klausimai, kaip atskirti kasdienius DI įrankius nuo pažangiausių modelių, kurie galėtų būti naudojami kibernetinėms atakoms, biologinių grėsmių scenarijams ar dezinformacijai automatizuoti.

    Kokios konsultacijos numatomos

    Teigiama, kad Superintelekto pajėgos turėtų konsultuotis su vartotojų atstovais, viešojo intereso grupėmis, religinėmis organizacijomis, kritinės infrastruktūros tiekėjais ir DI bendrovėmis. Tai atitinka pastaraisiais metais JAV taikomą kryptį, kai technologijų politika formuojama įtraukiant ir pramonę, ir visuomenės grupes.

    Komanda būtų pavaldi tiesiogiai prezidentui ir Baltųjų rūmų personalo vadovei Susie Wiles. Toks pavaldumas paprastai reiškia greitesnį sprendimų priėmimą ir didesnį politinį svorį, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip bus derinami skirtingų agentūrų interesai ir kokie bus skaidrumo standartai.

    Anksčiau Trumpas yra minėjęs idėją kurti DI struktūrą, labiau primenančią atskirą pajėgų rūšį, taip pat kalbėta apie vadinamąjį DI koordinatorių. Dabar skelbiama, kad būtent Jay Claytonui patikimas koordinuojantis vaidmuo, o tai gali reikšti siekį sutelkti DI valdymą per nacionalinio saugumo prizmę.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad Federalinės prekybos komisijos vadovas Andrew Fergusonas domisi atvejais, kai DI modeliai galėjo būti panaudoti kibernetiniams įsilaužimams ar jų palengvinimui. Tuo pačiu Trumpas viešai skeptiškai vertina griežtesnį teisinį DI reguliavimą, argumentuodamas konkurencija su Kinija ir būtinybe išlaikyti technologinį pranašumą.

  • JAV įvežtos azijinės boružės turėjo gelbėti derlių: dabar invazinis vabzdys kelia naujų bėdų

    Daugiau nei prieš šimtmetį JAV žemės ūkyje ieškota natūralių būdų mažinti kenkėjų daromą žalą, todėl į šalį buvo įvežta azijinė margaspalvė boružė (Harmonia axyridis). Tikslas atrodė racionalus: šis vabzdys minta amarais ir kitais minkštakūniais kenkėjais, todėl buvo laikomas alternatyva cheminei augalų apsaugai.

    Pirmieji planingi išleidimai JAV fiksuojami dar 1916 metais, o vėliau boružės naudotos įvairiuose regionuose ir skirtinguose ūkiuose. Kai kur trumpuoju laikotarpiu rezultatas pasiteisino, nes sumažėjo amarų populiacijos soduose, dekoratyviniuose želdiniuose ir kai kuriuose žemės ūkio plotuose.

    Tačiau ilgalaikis efektas pasirodė kur kas sudėtingesnis. Stabilios laukinės azijinės boružės populiacijos JAV aiškiai užfiksuotos tik 1988 metais Luizianoje, netoli Naujojo Orleano, ir tai buvo gana toli nuo dalies vietų, kur vabzdžiai buvo išleidžiami tyčia.

    Mokslininkai svarsto, kad dalis boružių galėjo patekti ne per planuotus projektus, o atsitiktinai su importuojamais augalais ir kroviniais per uostus. Įsitvirtinęs vabzdys pradėjo sparčiai plisti po Šiaurės Ameriką, o vėliau paplito ir kituose žemynuose, nes jam palankios tiek miesto, tiek kaimo buveinės.

    Azijinė margaspalvė boružė laikoma sėkminga invazine rūšimi dėl kelių priežasčių: ji prisitaiko prie įvairių klimato sąlygų, gali maitintis plačiu grobio spektru ir greitai daugintis. Be to, ji dažnai būna didesnė ir konkurencingesnė už dalį vietinių boružių rūšių.

    Vienas didžiausių ekologinių klausimų yra konkurencija su vietinėmis boružėmis. Įvairiuose tyrimuose invazinės boružės siejamos su vietinių rūšių gausos mažėjimu, nes jos konkuruoja dėl maisto ir buveinių, o kartais minta ir kitų boružių lervomis.

    Prie plitimo prisideda ir natūrali apsauga: boružės išskiria nemalonaus kvapo gelsvą skystį, kuris atbaido dalį plėšrūnų. Dėl to biologinis spaudimas iš aplinkos neretai būna per silpnas, kad populiacija būtų lengvai suvaldoma.

    Gyventojams ši rūšis labiausiai įsimena rudenį, kai atvėsus orams suaugėliai ieško vietų žiemoti. Tada boružės gali masiškai skristi į pastatus ir lįsti į plyšius, ypač į šviesių fasadų namus, kur susidaro dideli susitelkimai.

    Namuose jos paprastai negraužia medienos ir neardo konstrukcijų, tačiau sukelia diskomfortą, o sutrikdytos gali palikti dėmių ant sienų ar tekstilės. Kai kuriems žmonėms jautrumas gali pasireikšti dirginimu ar alerginėmis reakcijomis, ypač jei vabzdžių patalpose labai daug.

    Specialistai pabrėžia, kad efektyviausias būdas mažinti problemą dažniausiai yra prevencija: sandarinti plyšius, tinkleliais dengti angas ir riboti vietas, pro kurias vabzdžiai patenka į pastatus. Cheminių priemonių naudojimas viduje vertinamas atsargiai, nes jos gali kelti rizikų žmonėms ir augintiniams.

    Azijinės boružės istorija dažnai minima kaip pavyzdys, kodėl biologinė kontrolė turi būti vertinama ne vien pagal trumpalaikę naudą. Įvežant svetimas rūšis svarbu įvertinti jų plitimo potencialą, poveikį vietinėms rūšims ir tai, ar vėliau bus realių priemonių populiacijai suvaldyti.

    Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje šalių biologinės kontrolės projektams taikomi griežtesni rizikos vertinimai, daugiau dėmesio skiriama karantinui ir stebėsenai. Ekspertai pabrėžia, kad invazinių rūšių valdymas dažnai tampa brangus ir ilgas, o visiško išnaikinimo pasiekti beveik neįmanoma.

    „Ši istorija primena, kad net gerų ketinimų sprendimus būtina vertinti pagal ilgalaikes pasekmes, o ne tik pagal greitą naudą žemės ūkiui“, – teigia invazinių rūšių tyrėjai.