CP v2

Blog

  • Muzikantams ir vadybininkams – nemokamos dirbtuvės MO muziejuje: ką daryti jau pirmadienį?

    Spalio 3 dieną MO muziejuje Vilniuje vyks nemokamos muzikos industrijos dirbtuvės „Key is Access“, kurias rengia „Vilnius JJAZZ Ensemble“. Organizatoriai žada ne dar vieną diskusiją apie problemas, o praktinį darbą ieškant sprendimų, kuriuos būtų galima pritaikyti iškart.

    Dirbtuvės skirtos atlikėjams, jų vadybininkams ir kitiems industrijos dalyviams, norintiems geriau suprasti rinkos taisykles, užmegzti naudingų kontaktų ir gauti konkrečių atsakymų iš praktikų. Registracija atvira iki rugsėjo 20 dienos, o renginys truks nuo 10 iki 18 valandos.

    Ne tik kalbos, bet ir veiksmai

    Organizatorių teigimu, muzikos industrijoje dažnai kartojasi tie patys klausimai apie kelią į užsienio rinkas, matomumą skaitmeninėse platformose ir nelygias galimybes mažesnių šalių atlikėjams. „Key is Access“ formatas orientuotas į tai, kad dalyviai aiškiai įvardytų savo situaciją ir išeitų su realiu veiksmų planu.

    „Muzikos industrija yra painus organizmas, kuriame viskas susiję: menas turi derėti su pardavimais, kūrybinės idėjos – su terminais, o atsakymų ieškoti vienam dažnai per sunku“, – sakė dirbtuvių organizatorės Dorotėja Būdaitė ir Ieva Beliukevičiūtė.

    Ekspertai ir aktualiausios temos

    Renginyje savo patirtimi dalinsis atlikėjų vadybos agentūros „Žiauru“ įkūrėja Dominyka Motiejūnaitė, muzikos industrijos konsultantė Aistė Zabitaitė, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA projektų vadovė Indrė Marcinkevičienė, „Bilietai.lt“ pardavimų projektų vadovė Paula Jurevičiūtė, taip pat kūrėjas Pijus Opera.

    Programoje numatytos temos apie atlikėjo vadybos realybę, muzikos pavertimą produktu, autorystės ir teisių klaidas bei koncertų rinkos situaciją. Dieną pradės PROBLEM LAB sesija, o pabaigs ACTION LAB, kur dalyviai bus kviečiami susidėlioti, ką konkrečiai darys artimiausią darbo savaitę.

    Projektas su tęstinumu

    Pasak organizatorių, „Key is Access“ planuojamas kaip trejų metų iniciatyva, todėl nepatekusiems šiemet siūloma nenuleisti rankų ir sekti kitų metų kvietimą. Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė, o dirbtuvės įgyvendinamos kaip „Vilnius JJAZZ Ensemble“ veiklos dalis.

  • Žvėryno mokyklą perstatys iš pagrindų: „Infes“ laimėjo 16,3 mln. eurų konkursą

    Vilniaus Žvėryno rajone esantis Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinio ugdymo filialas artėja prie rekonstrukcijos starto: rangos darbus už 16,3 mln. eurų su PVM atliks UAB „Infes“. Projektą koordinuoja Vilniaus vystymo kompanija, o atnaujinimas numatytas Blindžių gatvėje.

    Maždaug šešiasdešimties metų pastatas bus plečiamas ir modernizuojamas iš esmės. Bendras plotas turėtų išaugti nuo apie 1 700 iki daugiau nei 5 800 kv. metrų, stiprinant esamas konstrukcijas, įrengiant papildomus aukštus ir naujus priestatus.

    Po rekonstrukcijos pastatą sudarys penki tarpusavyje sujungti korpusai vietoje dviejų. Skelbiama, kad mokykla atitiks A++ energinio naudingumo klasę, o ant stogo planuojama saulės kolektorių sistema, kad dalį elektros būtų galima pasigaminti vietoje.

    Numatoma, kad filialas priims gerokai daugiau mokinių: vietoje 235 galės mokytis 384 vaikai, tai yra 149 daugiau nei dabar. Mokykloje planuojamos naujos mokymosi erdvės, kūrybinės FabLAB ir ArtLAB laboratorijos, sporto salei pritaikytos patalpos, aktų salės erdvė ir civilinės saugos priedanga.

    „Žvėryne, kur ugdymo vietų poreikis išlieka didelis, atnaujinimas reikš daugiau galimybių vaikams mokytis arčiau namų ir geresnes sąlygas visai mokyklos bendruomenei“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Projektuojant numatytas pastato ir teritorijos pritaikymas žmonėms su negalia: bus įrengti liftai, keltuvai, taktiliniai paviršiai neregiams ir silpnaregiams. Taip pat planuojamos vaizdo stebėjimo, praėjimo kontrolės ir apsauginės signalizacijos sistemos, skirtos saugumui užtikrinti.

    „Praeitame amžiuje statytoms mokykloms nebeužtenka vien sienų perdažymo ar langų pakeitimo, todėl daug investuojame į kapitalines rekonstrukcijas“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Tvarkant teritoriją siekiama išsaugoti kuo daugiau želdinių, tačiau dėl užstatymo numatyta pašalinti 10 medžių ir vėliau atsodinti tiek pat. Aplink mokyklą planuojamos poilsio erdvės, lauko klasės, sporto ir žaidimų aikštelės, kad teritorija būtų pritaikyta kasdieniam mokinių judėjimui ir užimtumui.

    „Šio projekto sėkmę matuosime ne vien papildomais kvadratiniais metrais, o tuo, ar vaikai ir mokytojai turės šiuolaikišką, funkcionalią ir patogią aplinką“, – sakė UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.

    Rekonstrukcija apims ne tik pastatą: planuojama atnaujinti Blindžių gatvės atkarpą nuo Birutės iki Latgalių gatvės, įrengti naujus šaligatvius, atnaujinti vandentiekio tinklus. Gatvėje numatyta 21 automobilių stovėjimo vieta.

    Progimnazijos Blindžių gatvės filialo rekonstrukcijos projektą parengė projektavimo ir konsultavimo įmonė „Atamis“. Skelbiama, kad darbus planuojama pradėti metų pabaigoje ir užbaigti 2028 metais, o statybų laikotarpiu mokiniai laikinai mokysis Žvejų gatvėje esančiame filiale.

  • Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Paneriuose paprasta idėja virto kiemo traukos centru: vilniečio projektas sujudino bendruomenę

    Vilniaus Paneriuose buvusi mažai naudojama erdvė per trumpą laiką tapo kasdiene vaikų ir kaimynų susitikimų vieta. Įgyvendinus gyventojo iniciatyvą, čia atsirado sūpynės, laipynės, kliūčių ruožas ir futbolo vartai, o erdvė tapo gyva nuo ryto iki vakaro.

    Idėjos autorius Jonas Ragaišis sako, kad poreikis kilo ne iš noro turėti dar vieną žaidimų aikštelę, o iš paprasto pastebėjimo: daugėjant jaunų šeimų, vaikams vis labiau trūksta vietos būti kartu. Tokios erdvės, pasak jo, svarbios ir fiziniam aktyvumui, ir bendruomeniškumui, nes skatina daugiau laiko praleisti lauke.

    Projektas įgyvendintas per dalyvaujamojo biudžeto programą „Dalyvauk! Vilnius“, kurioje gyventojai siūlo idėjas, o vėliau už jas balsuoja. Šis modelis leidžia miestui investuoti į tai, ko labiausiai reikia konkrečioje vietoje, o gyventojams suteikia realią įtaką sprendimams, kurie paprastai atrodo nutolę.

    Mažesnių rajonų bendruomenės efektas

    Panerių seniūnijoje, apimančioje ir atokesnes teritorijas, balsavimas tapo ne mažiau svarbus nei pats įrengimas. Norint, kad idėja laimėtų, reikėjo telkti žmones, aiškiai pagrįsti poreikį ir parodyti, kad erdvė bus naudojama ne simboliškai, o kasdien.

    Tokiose vietovėse, kur aplinkinių paslaugų mažiau, bendruomeniškumas dažnai tampa pagrindiniu varikliu pokyčiams. Gyventojai ne tik palaiko idėjas balsavimu, bet ir vėliau prisideda prie erdvių „įveiklinimo“, kad jos netaptų vienkartiniu projektu.

    Šioje erdvėje vėliau atsirado ir bendruomeninė iniciatyva – knygų namelis, kuriame dalijamasi knygomis ir lauko žaidimais. Tai sustiprino vietos, kaip susitikimų taško, funkciją ir parodė, kad viešosios erdvės vertė auga tada, kai jose atsiranda kasdienių, paprastų veiklų.

    Kiek pinigų skiriama idėjoms?

    Šiuo metu vilniečiai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“. Miesto savivaldybė šiemet gyventojų sumanymams planuoja paskirstyti daugiau nei 1,6 mln. eurų, o finansavimo dydžiai skiriasi pagal projektų apimtį.

    Mažos apimties seniūnijų idėjoms numatytas 630 000 eurų biudžetas, o vienos seniūnijos projektui ar projektams gali būti skiriama iki 30 000 eurų. Didelės apimties miesto idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vienai idėjai numatoma riba – iki 250 000 eurų.

    Tokie projektai dažniausiai apima viešąsias erdves, poilsio zonas, žaidimų aikšteles ar sprendimus, kurie pagerina kasdienį judėjimą rajonuose. Patirtis rodo, kad didžiausią ilgalaikę vertę sukuria tie sumanymai, kurie turi aiškų naudojimo scenarijų ir bendruomenės palaikymą dar iki balsavimo.

    „Svarbiausia buvo ne balsavimo rezultatas, o pamatyti, kaip žmonės džiaugiasi ir kasdien naudojasi šia vieta“, – sakė Jonas Ragaišis.

  • „Menų spaustuvė“ ieško kavinės: prestižinė vieta Vilniuje ir aiškios konkurso sąlygos

    „Menų spaustuvė“ ieško kavinės: prestižinė vieta Vilniuje ir aiškios konkurso sąlygos

    Kavinės vietai – viešas konkursas

    VšĮ „Menų spaustuvė“ paskelbė viešą subnuomos konkursą kavinės veiklai vykdyti Šiltadaržio gatvėje, Vilniuje. Konkursu siekiama atrinkti operatorių, kuris ne tik teiktų maitinimo paslaugas, bet ir organiškai įsilietų į kultūrinę erdvę bei renginių ritmą.

    Subnuomojamas 77,63 kv. m negyvenamųjų patalpų plotas, esantis „Menų spaustuvės“ pastate. Tokiose erdvėse kavinė dažnai tampa ne vien paslauga, bet ir susitikimų vieta, formuojančia lankytojų patirtį prieš renginius ir po jų.

    Terminas ir kaina: nuo 2027 metų

    Numatytas subnuomos terminas – nuo 2027 metų sausio 1 dienos iki 2030 metų gruodžio 31 dienos. Toks laikotarpis leidžia planuoti investicijas, komandą ir veiklos modelį keliems sezonams į priekį, ypač dirbant renginių turinčioje vietoje.

    Pradinė subnuomos kaina – 17,75 eurų už 1 kv. m per mėnesį, tačiau bendra suma negali būti mažesnė nei 1 377,93 eurų per mėnesį už visą plotą. Prie sprendimo dalyviai paprastai vertina ir papildomus kaštus, tokius kaip komunalinės paslaugos, darbuotojų išlaidos bei sezoniškumas.

    Kas turi atitikti dalyviai?

    Konkurso sąlygose pabrėžiama, kad kavinės koncepcija turi derėti su kultūrine ir menine aplinka bei prisidėti prie socialiai atviros erdvės kūrimo. Taip pat akcentuojama patirtis maitinimo paslaugų srityje ir panašių objektų valdyme, ypač veikiančių kultūrinėje ar visuomeninėje aplinkoje.

    „Kavinės koncepcija turi derėti su kultūrine ir menine aplinka“, – nurodoma konkurso sąlygose.

    Reikalaujama bendradarbiauti su „Menų spaustuve“, įskaitant darbo laiko derinimą prie renginių grafiko ir specialius pasiūlymus renginių metu. Kainodara turi būti prieinama skirtingoms lankytojų grupėms, o kokybės ir tvarumo kriterijai apima atsakingą pakuočių pasirinkimą, atliekų mažinimą ir išteklių naudojimą.

    Tokie kriterijai atitinka platesnę viešųjų ir kultūros erdvių kryptį, kai maitinimo paslaugų teikėjai vertinami ne vien pagal kainą, bet ir pagal gebėjimą kurti bendruomenišką atmosferą, užtikrinti tvarius sprendimus ir prisitaikyti prie lankytojų srautų piko, kuris dažnai sutampa su renginių pradžia bei pabaiga.

    Svarbios datos ir pradinis įnašas

    Dalyvių registravimas numatytas darbo dienomis nuo 2026 metų spalio 26 dienos iki 2026 metų lapkričio 6 dienos, nuo 11.00 iki 17.00 valandos. Paskutinis paraiškų pateikimo terminas – 2026 metų lapkričio 6 dieną 17.00 valandą.

    Vokų atplėšimas ir komisijos posėdis numatytas 2026 metų lapkričio 9 dieną 14.00 valandą, tą pačią dieną planuojama paskelbti ir konkurso laimėtoją. Konkurso dalyviai apie rezultatus informuojami jų pateiktuose dokumentuose nurodytais kontaktais.

    Dalyviams taikomas pradinis įnašas, lygus 3 mėnesių pradinės subnuomos kainos dydžiui, kuris negali būti mažesnis nei 4 133,79 eurų. Sąlygose taip pat numatyta, kad nelaimėjusiems dalyviams įnašas grąžinamas, o laimėtojui atsisakius pasirašyti sutartį per nustatytą laiką, teisė sudaryti sutartį prarandama ir įnašas negrąžinamas.

    Patalpas galima apžiūrėti darbo dienomis nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos iki 2026 metų lapkričio 6 dienos, iš anksto suderinus laiką su „Menų spaustuve“. Paraiškos teikiamos užklijuotu voku, o dokumentuose turi būti pateikta ir kavinės koncepcija, patirtis, bendradarbiavimo principai bei siūloma 1 kv. m subnuomos kaina.

  • Vilniuje tarp sklypų atsirado 120 kv. m valstybinės žemės: kaimynams duotas 20 dienų terminas

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų Marijampolės g. 4A, Panerių g. 19 ir Algirdo g. 71. Skaičiuojama, kad įsiterpęs plotas siekia apie 120 kvadratinių metrų, o dėl jo planuojama rengti formavimo ir pertvarkymo projektą.

    Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į sklypo Marijampolės g. 4A savininko prašymą. Nurodoma, kad tikslas yra suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį prijungti prie besiribojančio sklypo, nes atskirai šioje vietoje neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

    Teisę įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą turi visi su juo besiribojančių sklypų savininkai. Savivaldybė pažymi, kad nagrinėjamu atveju plotas ribojasi ir su Algirdo g. 71 sklypu, todėl šio sklypo savininkai taip pat turi teisę pretenduoti į pirkimą.

    Besiribojančių sklypų savininkams siūloma per 20 darbo dienų raštu pareikšti valią dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pirkimo. Jei keli kaimynai norėtų pirkti tą patį plotą, pirmiausia prašoma pateikti rašytinį susitarimą, kaip būtų pasidalijama pageidaujama dalis.

    Jeigu susitarti nepavyksta, parduodamo ploto dalis nustatoma proporcingai pagal tai, kokio ilgio sklypo kraštine pirkėjas ribojasi su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu. Kitaip tariant, didesnę ribą turintis sklypas paprastai pretenduotų į didesnę įsiterpusios žemės dalį.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad formavimo ir pertvarkymo projektai finansuojami iniciatorių lėšomis, o įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami už rinkos vertę. Jei per nustatytą 20 darbo dienų terminą valia nepareiškiama, laikoma, kad siūlymo atsisakoma.

    Su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai atliekami per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ŽPDRIS, kur galima sekti paslaugos būseną ir teikti prašymus. Skelbiama, kad šiam atvejui priskirtas paslaugos registracijos numeris yra ZSFP-221578.

    Dėl papildomos informacijos nurodomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus kontaktas. Gyventojams primenama, kad sprendimai dėl įsiterpusių plotų dažnai tampa aktualūs tankiai užstatytose miesto vietose, kur kiekvienas papildomas kvadratinis metras gali turėti reikšmės sklypo naudojimui ir jo vertei.

  • Vilniuje bręsta pokyčiai Sviliškių g. 16: gyventojai spręs, kas administruos bendrą turtą

    Vilniuje, Sviliškių gatvės 16 namo gyventojams artėja sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo. Tokie sprendimai lemia, kas kasdien rūpinsis namo priežiūra, organizuos darbus ir administruos su tuo susijusias lėšas.

    Daugiabučio administratoriaus funkcijos paprastai apima bendrojo turto techninę priežiūrą, remonto darbų planavimą, rangovų parinkimą, sąskaitų paruošimą ir atsiskaitymų kontrolę. Praktikoje tai reiškia sprendimus dėl laiptinių ir stogo būklės, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, elektros ūkio, avarinių situacijų valdymo.

    Gyventojams svarbu įsivertinti, kokių paslaugų jie tikisi ir kokios sąlygos siūlomos: aiški kainodara, darbų atlikimo terminai, komunikacijos operatyvumas, skaidrumas dėl rangovų ir pirkimų. Pastaraisiais metais vis daugiau namų reikalauja detalių ataskaitų, nuotraukomis pagrįstų atliktų darbų suvestinių ir aiškaus sukauptų lėšų panaudojimo.

    Administratoriaus pasirinkimas ar pakeitimas paprastai susijęs ir su ilgalaikiais sprendimais, tokiais kaip renovacijos planavimas, energinio efektyvumo priemonės bei pasirengimas augančioms pastatų priežiūros sąnaudoms. Didėjant statybos ir remonto kainoms, gyventojai vis dažniau siekia numatyti prioritetinius darbus ir iš anksto formuoti pakankamą kaupiamąjį fondą.

    Sprendžiant dėl administratoriaus, rekomenduojama palyginti kelis variantus ir iš anksto susitarti dėl paslaugų kokybės kontrolės. Praktinis žingsnis yra aiškiai apibrėžti, kaip bus tvirtinami darbų planai, kaip teikiamos ataskaitos ir kokia tvarka gyventojai gaus informaciją apie avarijas, gedimus bei planinius darbus.

    Jeigu gyventojai turi klausimų dėl procedūrų, balsavimo tvarkos ar administratoriaus atsakomybės ribų, verta remtis galiojančia daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administravimo tvarka ir savivaldybės nustatytomis taisyklėmis. Galutinis sprendimas turėtų užtikrinti, kad namo priežiūra būtų organizuojama skaidriai, o paslaugų kokybė atitiktų realius pastato poreikius.

  • Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Vilnius dalija 1 mln. eurų priedangoms: iki 20 000 eurų objektui, aišku, kam ir už ką

    Startuoja naujas kvietimas

    Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė naują finansavimo programą, skirtą priedangoms mieste sutvarkyti ir padaryti jas realiai pasiekiamas gyventojams. Iš viso šiam kvietimui numatyta 1 000 000 eurų, o vienam objektui per vieną kvietimą galima gauti iki 20 000 eurų su PVM.

    Priemonė orientuota į esamų priedangų parengtį: nuo patekimo sprendimų iki fizinės apsaugos nuo pavojų. Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra sukurti veikiantį, visą parą gyventojams prieinamą priedangų tinklą.

    „Pastaruosius metus daug dėmesio skyrėme priedangoms mieste identifikuoti, o dabar norime užtikrinti, kad jos veiktų kaip operatyvus ir gyventojams prieinamas tinklas“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Dėl finansavimo gali kreiptis daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, taip pat Vilniuje veikiančios valstybinės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos. Esminė sąlyga, kad objektas būtų įtrauktas į oficialų priedangų sąrašą arba pripažintas tinkamu įtraukti.

    Taip pat numatyta išimtis ugdymo įstaigoms, kuriose oficialių priedangų nėra. Tokiais atvejais jos gali teikti prašymus finansuoti langų apsaugos priemones, mažinančias riziką dėl stiklo dužimo.

    Už ką konkrečiai bus mokama?

    Viena svarbiausių krypčių yra patekimas į priedangą, kad jis nepriklausytų nuo vieno rakto ar vieno žmogaus. Savivaldybė finansuos sprendimus, kurie leidžia priedangas atrakinti automatiškai ar nuotoliniu būdu, taip pat numatys reikalavimus atsarginiams patekimo variantams.

    Pagal nustatytą tvarką automatinėms ar nuotolinėms atrakinimo sistemoms gali būti padengiama iki 95 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 5 000 eurų. Jei pasirenkami kiti sprendimai, kompensuojama iki 40 proc. išlaidų, bet ne daugiau kaip 1 000 eurų.

    Finansavimas bus skiriamas tik toms priedangoms, kurios gyventojams prieinamos visą parą. Taip pat nustatyta, kad patekimą ribojančios kliūtys, pavyzdžiui, durys ar vartai, turėtų būti atveriamos ne ilgiau kaip per 5 minutes.

    Kita priemonė skirta apsaugai nuo stiklo šukių: gali būti finansuojamos apsauginės plėvelės, žaliuzės, skydai ar kiti lygiaverčiai sprendimai. Maksimali suma tokiems darbams vienam objektui siekia 15 200 eurų, finansuojant iki 80 proc. išlaidų.

    Trečioji kryptis apima pasirengimą didesniems infrastruktūros projektams, kai reikia techninio projekto ar kitų dokumentų, reikalingų teikiant paraiškas Vidaus reikalų ministerijos priedangų infrastruktūros plėtros programoms. Savivaldybė gali pilnai padengti dokumentų parengimo kaštus ir kompensuoti iki 80 proc. būtinų papildomų techninių darbų.

    Paraiškas galima teikti iki spalio 18 dienos, o pareiškėjams taip pat numatytos konsultacijos, kurių metu paaiškinama, kaip tinkamai parengti dokumentus. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad bus vertinama, ar po darbų priedanga galės atitikti nustatytus reikalavimus dėl talpos, apsaugos lygio ir būtinų inžinerinių sistemų.

  • Kardiologas įspėja: vėjpuose aptiko medžiagų, naudojamų lavonams konservuoti – pasekmės šokiruoja

    Kardiologas ir kardiochirurgas Borisas Todurovas perspėja, kad elektroninės cigaretės gali kelti ne mažesnę, o kai kuriais atvejais ir didesnę riziką nei įprastas rūkymas. Pasak gydytojo, dalyje vėjpų skysčių ir aerozolių aptinkamos medžiagos, kurios siejamos su audinių dirginimu ir toksiniu poveikiu, o ilgalaikės pasekmės plaučiams gali būti itin sunkios.

    „Elektroninės cigaretės dar blogiau, nes ten yra medžiagų, kurios naudojamos lavonams konservuoti“, – sakė Borisas Todurovas.

    Gydytojas teigė, kad vizito JAV metu su kolegomis aptarė augantį sunkių plaučių pažeidimų skaičių jauniems žmonėms, o kai kuriose klinikose esą svarstoma atskirai organizuoti plaučių transplantacijos paslaugas jaunesniems pacientams. Nors tokie atvejai nėra kasdienybė, medicinos bendruomenė vis dažniau akcentuoja, kad intensyvus garinimas gali tapti rimtu rizikos veiksniu.

    Vėjpų riziką medikai sieja ne vien su nikotinu, bet ir su aerozolio sudėtimi. Tyrimai rodo, kad kaitinant skysčius susidaro plaučius dirginantys karboniliniai junginiai, o dalyje produktų gali būti metalų dalelių iš kaitinimo spiralės; šie veiksniai siejami su uždegimu bei kvėpavimo takų pažeidimu.

    Medikai primena, kad priklausomybę formuoja nikotinas, tačiau įkvėpiamos medžiagos daro platesnį poveikį organizmui. Nustatyta, kad rūkymas ir garinimas gali didinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą, o ilgainiui tai siejama su didesne kraujotakos sutrikimų rizika, ypač jei įprotis derinamas su kitais rizikos veiksniais.

    Kalbėdamas apie įprastą rūkymą, gydytojas akcentavo, kad net ir santykinai nedidelis cigarečių skaičius per dieną reikšmingai didina onkologinių ligų tikimybę, o tabako dūmai žaloja ne tik plaučius, bet ir kraujagysles. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad saugaus rūkymo lygio nėra, todėl didžiausią naudą duoda visiškas atsisakymas.

    „Mesti rūkyti – tik valios sprendimas. Jokie pleistrai, nikotininės kramtomosios gumos ar pakaitalai gali padėti, bet be valios sprendimo tu nerūkyti nenustosi“, – sakė Borisas Todurovas.

    Specialistai pažymi, kad metant rūkyti dažnai padeda kompleksinis planas: priklausomybės gydymo konsultacijos, nikotino pakaitinė terapija ar receptiniai vaistai, taip pat aiškus rūkymo trigerių valdymas. Vis daugiau dėmesio skiriama ir paauglių apsaugai, nes nikotinas paauglystėje ypač greitai formuoja priklausomybę, o saldūs skoniai ir agresyvi rinkodara skatina ankstyvą vartojimą.

    Pastaruoju metu viešumoje pasirodo ir incidentų, susijusių su elektroninių cigarečių naudojimu, įskaitant baterijų gedimus ar net sprogimus. Medikai ragina nenaudoti neaiškios kilmės įrenginių, nebandyti jų modifikuoti ir, pajutus dusulį, krūtinės skausmą ar užsitęsusį kosulį po garinimo, nedelsti kreiptis į gydytojus.

  • PRL laikų interjerų hitas grįžta: šios trumpintos užuolaidėlės vėl madingos namuose

    PRL laikų interjerų hitas grįžta: šios trumpintos užuolaidėlės vėl madingos namuose

    Trumpintos užuolaidėlės, dar vadinamos pusinėmis užuolaidomis, vėl grįžta į interjerus ir vis dažniau matomos ne tik kaimo sodybose. Dizaineriai pastebi, kad šis sprendimas patrauklus dėl praktiškumo: apatinė lango dalis pridengiama, o dienos šviesa į patalpą patenka beveik netrukdomai.

    Nors daugeliui jos asocijuojasi su PRL laikų virtuvėmis, pats principas gerokai senesnis. Istoriškai tokios užuolaidos paplito XIX amžiuje, kai augo tekstilės gamyba ir namuose atsirado daugiau prieinamų audinių, o privatumo poreikis miesteliuose tapo akivaizdesnis.

    Kodėl jos vėl aktualios?

    Šiandien žmonės dažniau renkasi sprendimus, kurie leidžia gyventi atviriau, bet neprarasti jaukumo ir privatumo, ypač pirmuose aukštuose ar namuose, kurių langai išeina į judrią gatvę. Pusinės užuolaidos leidžia matyti dangų ir įleisti šviesą, tačiau sumažina smalsių žvilgsnių riziką.

    Dar viena priežastis yra grįžtantis natūralių medžiagų ir lėtesnių, ilgaamžiškų pasirinkimų poreikis. Interjeruose vis labiau vertinamas linas, medvilnė, ramios faktūros, o trumpintos užuolaidėlės dažnai siuvamos būtent iš tokių audinių.

    Kaip atrodo šiuolaikinės versijos?

    Jei anksčiau jos dažnai būdavo gausiai dekoruotos, su raukiniais, nėriniais ar gėlių motyvais, dabartinės interpretacijos gerokai santūresnės. Populiarėja paprastos formos, langelio raštas, minimalūs apsiuvai, taip pat vienspalviai, ryškesni tonai, derinami prie virtuvės ar vonios tekstilės.

    Tokios užuolaidos vis dažniau kabinamos ne tik virtuvėse, bet ir vonios kambariuose, tualetuose, koridoriuose ar laiptinėse, kur norisi šviesos, bet reikia privatumo. Jos taip pat išryškina medinius langų rėmus ar architektūrines detales, todėl tinka tiek klasikiniuose, tiek moderniuose interjeruose.

    Ką verta žinoti prieš kabinant?

    Praktiškiausia rinktis lengvai prižiūrimus audinius, kurie gerai skalbiasi ir nekeičia formos, ypač virtuvėje, kur daugiau garų ir kvapų. Montuojant svarbu įvertinti lango varstymo kryptį ir rankenų vietą, kad užuolaida netrukdytų kasdieniam naudojimui.

    Interjero specialistai pataria nepersistengti su dekoru: kuo aktyvesnis audinio raštas, tuo ramesnė turėtų būti aplinka aplink langą. Tinkamai parinktos trumpintos užuolaidėlės gali tapti ne nostalgijos ženklu, o subtiliu, funkcionaliu akcentu, kuris namams suteikia jaukumo.

  • Voverių žiemos sandėliai stebina: kodėl jos maistą slepia šimtuose vietų ir net džiovina grybus

    Voverių žiemos sandėliai stebina: kodėl jos maistą slepia šimtuose vietų ir net džiovina grybus

    Ne viena slėptuvė, o visas tinklas

    Voverės rudenį retai krauna atsargas į vieną didelę slėptuvę. Vietoj to jos taiko strategiją, kuri mokslinėje literatūroje vadinama išsklaidytu kaupimu: maistas paslepiamas dešimtyse ar net šimtuose mažų vietų.

    Tokia taktika sumažina riziką, kad vienas grobuonis ar vagis ras visą „sandėlį“ ir paliks voverę be maisto. Net jei aptinkama viena slėptuvė, kitos dažnai išlieka saugios, todėl atsargos tarsi paskirstomos kaip draudimas.

    Kaip jos prisimena, kur paslėpė?

    Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tiek slėptuvių neišvengiamai baigiasi chaosu, tačiau voverės turi gerai išvystytą erdvinę atmintį. Tyrimai rodo, kad jos orientuojasi pagal aplinkos „ženklus“: medžių kamienus, kelmų vietą, krūmų linijas ar reljefo ypatumus.

    Vis dėlto dalies paslėpto maisto voverės taip ir nebesuranda. Gamtoje tai nėra vien nuostolis: pamiršti gilės ar riešutai gali sudygti, o voverės netiesiogiai prisideda prie miško atsinaujinimo ir sėklų platinimo.

    Vagys stebi, o voverės apsimeta

    Maisto slėptuves stebi ne tik kitos voverės, bet ir paukščiai, pavyzdžiui, kėkštai, kurie patys kaupia atsargas ir moka pasinaudoti proga. Pastebėjusios, kad yra sekamos, voverės kartais elgiasi apgaulingai ir suvaidina slėpimą, o tikrąjį grobį perkelia kitur.

    Tokį elgesį mokslininkai sieja su gebėjimu vertinti riziką ir prisitaikyti prie konkurencijos. Tai rodo, kad atsargų kaupimas nėra vien instinktyvus bėgiojimas, o lanksti strategija, kuri kinta priklausomai nuo aplinkos ir „žiūrovų“.

    Į voverių rudeninį meniu patenka ne tik riešutai, gilės ar sėklos, bet ir grybai. Kai kurios voverės grybus ne suėda iš karto, o palieka džiūti ant šakų ar medžių išsišakojimuose, kad vėliau turėtų ilgiau išsilaikantį maistą.

    Skirtingos rūšys renkasi nevienodą taktiką: vienos labiau remiasi daugeliu mažų slėptuvių, kitos gali kaupti didesnes atsargas vienoje vietoje, o dar kitos išlieka aktyvios žiemą ir maisto ieško kasdien. Tai reiškia, kad vieno universalaus recepto, kaip išgyventi šaltąjį sezoną, voverių pasaulyje nėra.