CP v2

Blog

  • Zendaya grįžo į „Emmy“ sceną: suknia atrodė lyg iš kristalų, o šukuosena nustebino

    Zendaya grįžo į „Emmy“ sceną: suknia atrodė lyg iš kristalų, o šukuosena nustebino

    Zendaya jau ne vienus metus laikoma viena ryškiausių raudonojo kilimo žvaigždžių, o jos pasirodymai dažnai tampa vakaro aptarinėjamu akcentu. 78-ojoje „Emmy“ apdovanojimų ceremonijoje aktorė dar kartą įrodė, kad moka suderinti teatrališką įspūdį ir rafinuotą minimalizmą.

    Šį kartą ji į renginį atvyko vilkėdama vadinamąją iliuzijos tipo suknelę su gilia iškirpte. Įvaizdžio pagrindas buvo permatomas kūno atspalvio tiulis, o didžiąją dalį audinio dengė gausiai spindintys kristalai, sukūrę beveik juvelyrinės konstrukcijos efektą.

    Siluetą pabrėžė ryškiai pažymėtas liemuo ir audinio klostės ties juosmeniu, o sijonas lengvai perėjo į švelnų šleifą. Dekoro intensyvumas apačioje tapo subtilesnis, todėl įvaizdis išliko lengvas net ir esant dideliam kiekiui detalių.

    Stilizaciją papildė balti smailianosiai aukštakulniai, laikrodis su deimantais ir ilgi kabančio tipo auskarai, kuriuose derėjo perlo ir žvilgančių elementų motyvai. Būtent tokie akcentai leido sukniai išlikti pagrindiniu dėmesio centru, neperkraunant bendro vaizdo.

    Ne mažiau aptarinėta tapo ir Zendayos šukuosena: vietoje pastaruoju metu matytų ilgų, apimties kupinų bangų ji pasirinko trumpą retro stiliaus pixie kirpimą. Atvira veido linija išryškino skruostikaulius, žvilgsnį ir žandikaulio kontūrą, o kontrastas tarp itin dekoratyvios suknelės ir minimalistinės šukuosenos sustiprino bendrą efektą.

    Pastaraisiais metais raudonojo kilimo madoje vis dažniau matoma kryptis, kai didingą, gausiai puoštą drabužį balansuoja santūresni aksesuarai ir paprastesnė šukuosena. Tokia strategija padeda išvengti vizualinio triukšmo ir leidžia vienam elementui tapti aiškiu įvaizdžio centru, o Zendayos pasirinkimas tapo ryškiu šios tendencijos pavyzdžiu.

    Ceremonijoje aktorę lydėjo ir jos vyras Tomas Hollandas, renginyje pasirodęs su „Dior“ įvaizdžiu. Vakaro kontekste Zendaya turėjo ir profesinę intrigą: ji buvo nominuota pagrindinės aktorės dramos seriale kategorijoje už Rue Bennett vaidmenį seriale „Euforija“.

    Už tą patį vaidmenį ji jau yra pelniusi „Emmy“ apdovanojimus 2020 metais ir 2022 metais, taip įtvirtindama savo vietą tarp jauniausių šios kategorijos laureačių. Todėl šių metų sugrįžimas į „Emmy“ erdvę tapo ne tik mados, bet ir karjeros tęstinumo akcentu.

  • Nicole Kidman sugrįžo į Emmy po 9 metų: 59-erių aktorės „Chanel“ suknelė pavergė žvilgsnius

    Nicole Kidman sugrįžo į Emmy po 9 metų: 59-erių aktorės „Chanel“ suknelė pavergė žvilgsnius

    Nicole Kidman po ilgesnės pertraukos vėl pasirodė Emmy apdovanojimų ceremonijoje, vykusioje rugsėjo 14 dieną „Peacock Theater“ salėje Los Andžele. 59-erių aktorė ant raudonojo kilimo sulaukė išskirtinio dėmesio, o jos įvaizdis greitai tapo vienu labiausiai aptariamų vakaro momentų.

    Šįkart Kidman pasirinko mados namų „Chanel“ baltą suknelę, kuri išsiskyrė giliu dekoltė ir kruopščiai dekoruotu korsetu. Ant korseto buvo net 46 gėlių aplikacijos, dėl kurių suknelė atrodė tarsi trimatis sodas, perkeltas į vakarinę madą.

    Kūrinio įspūdingumą sustiprino medžiagų deriniai: gėlės suformuotos iš sluoksniuoto šilkinio krepinio audinio, šilkinės organzos ir rafijos. Tokios tekstūros suteikė lengvumo, tačiau kartu išlaikė aukštosios mados estetiką, kur svarbiausi yra detalės ir konstrukcija.

    Aktorė pasirinko minimalistinius, su suknele nekonkuruojančius aksesuarus. Prie įvaizdžio ji derino juodus „Chanel“ aukštakulnius, „Chanel“ deimantinius žiedus ir „Omega“ laikrodį, išlaikydama elegantišką balansą tarp ryškios suknelės ir santūrios puošybos.

    Grožio sprendimai taip pat buvo sąmoningai lengvi: plaukai susegti laisvai, o makiažas paremtas švelniu odos švytėjimu, rausvais skruostais ir rausvomis lūpomis. Bendras įspūdis akcentavo natūralumą ir šviežumą, vengiant sunkaus, teatrališko vakarinio makiažo.

    Kidman pasirodymas turėjo ir profesinį kontekstą, nes Emmy ceremonijoje ji dalyvavo pirmą kartą per devynerius metus. Aktorė į renginį atvyko ir dėl to, kad komediodrama „Margo’s Got Money Troubles“, kurioje ji dirbo vykdomąja prodiusere, sulaukė nominacijos geriausio komedijos serialo kategorijoje.

    Per savo karjerą Nicole Kidman yra pelniusi ne vieną svarbų televizijos įvertinimą: ji buvo nominuota Emmy keturis kartus ir apdovanojimą laimėjo du kartus. Paskutinį sykį Emmy statulėlę ji atsiėmė 2017 metais už vaidmenį seriale „Wielkie kłamstewka“, kuris tuomet triumfavo ir geriausio ribotos trukmės serialo kategorijoje.

  • Naujas Z kartos pasimatymų triukas: prieš susitikimą nesiprausia, bet mokslas abejoja

    Naujas Z kartos pasimatymų triukas: prieš susitikimą nesiprausia, bet mokslas abejoja

    Kūno kvapas ir jo sąsajos su patrauklumu aptarinėjamos seniai, o uoslė iš tiesų vaidina svarbų vaidmenį socialiniuose ir romantiniuose pasirinkimuose. Tačiau socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi tendencija, kai prieš pasimatymą sąmoningai atsisakoma higienos, kelia vis daugiau klausimų.

    Vadinamasis pheromone-maxxing ypač siejamas su Z karta: idėja paprasta, esą natūralus kūno kvapas padeda atrodyti patraukliau. Praktikoje tai dažnai reiškia ne tik atsisakymą kvepalų ar odekolono, bet ir neėjimą į dušą, dėvėjimą jau panešiotų drabužių, o kraštutiniais atvejais net ir pavojingus eksperimentus.

    Kas iš tiesų yra feromonai?

    Gyvūnų pasaulyje feromonai yra gerai žinomi cheminiai signalai, padedantys žymėti teritoriją, komunikuoti apie lytį ar reprodukcinę būklę. Dėl to ir kilo klaidingas įspūdis, kad žmonėms pakanka „sustiprinti“ natūralų kvapą, jog jis veiktų kaip universalus traukos mechanizmas.

    Vis dėlto žmonių feromonų tema moksle vertinama atsargiai. Tyrėjai ne kartą pabrėžė, kad plačiai minimi junginiai, dažnai reklamuojami kaip „žmogaus feromonai“, neturi tvirto, vienareikšmio patvirtinimo, jog jie veikia taip, kaip tai vyksta gyvūnams.

    Kodėl prakaito kvapas nėra tas pats?

    Svarbi detalė, kuri dažnai nutylima internetiniuose patarimuose: pats prakaitas iš esmės yra beveik bekvapis. Ryškų nemalonų kvapą sukuria bakterijų veikla, kai prakaito komponentai suskaidomi ant odos, ypač pažastyse ar kituose šiltesniuose plotuose.

    Todėl supaprastinta išvada „kuo labiau suprakaituosi, tuo labiau patiksi“ realybėje dažnai duoda priešingą efektą. Kvapas, kuris artimam žmogui gali būti malonus kaip natūralus odos aromatas, nėra tas pats, kas kelias dienas nesilaikytos higienos pasekmės.

    Kur baigiasi mada ir prasideda rizika?

    Didžiausią nerimą kelia kraštutinės praktikos, kurios pateikiamos kaip „stiprinančios kvapą“. Pavyzdžiui, raginimai gerti savo šlapimą neturi mokslinio pagrindo ir gali būti žalingi, ypač jei tai tampa pasikartojančiu įpročiu ar siejama su dehidratacija bei kitais sveikatos sutrikimais.

    Gydytojai ir psichologijos komentarai viešojoje erdvėje dažnai akcentuoja ir kitą aspektą: prasta higiena pasimatyme neretai signalizuoja ne „paslaptingą patrauklumą“, o pagarbos trūkumą kitam žmogui. Be to, tai gali sustiprinti socialinį atstūmimą, o ne didinti susidomėjimą.

    Specialistai pabrėžia, kad patrauklumas dažniausiai stiprėja per bendrą savijautą ir pasitikėjimą savimi: reguliarų miegą, fizinį aktyvumą, streso valdymą ir elementarią higieną. Natūralus kvapas gali būti svarbus artimame ryšyje, tačiau jis geriausiai atsiskleidžia tada, kai kūnas yra švarus, o ne tada, kai kvapas tampa nemalonus aplinkiniams.

  • Rudens išpardavimų spąstai: šiuos pirkinius griebiame masiškai, bet dažnai be reikalo

    Rudens išpardavimų spąstai: šiuos pirkinius griebiame masiškai, bet dažnai be reikalo

    Artėjantis ruduo prekybininkams yra vienas palankiausių sezonų, kai pirkėjų emocijas lengva paversti impulsyviais pirkiniais. Parduotuvėse greitai atsiranda rudeninės dekoracijos, kvapnios žvakės, pledai, pagalvėlės ir naujos drabužių kolekcijos, o reklamos žada jaukumą ir gerą nuotaiką.

    Tokie pasiūlymai dažnai remiasi ne būtinybe, o noru akimirksniu susikurti nuotaiką. Rinkodaroje tai sustiprina riboto laiko akcijos, „paskutinės galimybės“ žinutės ir sezoninės kolekcijos, kurios skatina pirkti dabar, net jei realaus poreikio nėra.

    Praktikoje dažniausiai permokama už smulkmenas, kurios greitai tampa nereikalingos: sezonines dekoracijas, teminius indus ar tekstilę, kurią po kelių savaičių norisi pakeisti. Neretai jos ir užima vietą namuose, o ilgainiui keliauja į sandėliuką ar šiukšliadėžę.

    Dar viena dažna klaida yra drabužių pirkimas vien dėl tendencijų, neįvertinus, ar jie derės su turimu garderobu. Greitosios mados ciklas nuolat atnaujina „must have“ sąrašus, todėl pirkėjas gali likti su daiktais, kurie dėvimi vos kelis kartus.

    Norint išvengti rudeninių išlaidų šuolio, verta padaryti trumpą pertrauką prieš apmokant krepšelį ir įsivertinti, ar pirkinys bus naudojamas bent keliasdešimt kartų. Taip pat padeda aiškus biudžetas sezoniniams atnaujinimams ir taisyklė pirmiausia panaudoti tai, ką jau turite namuose.

  • Mokyklos valgyklos virėja išdavė triuką: taip barščiai visada išlieka rubino spalvos

    Sotus barščių variantas

    Ukrainietiški barščiai dažnai vadinami vienu sočiausių burokėlių sriubos variantų, nes į puodą keliauja ne tik burokėliai, bet ir kopūstai, bulvės, morkos, pupelės bei prieskoniai. Skirtingai nei skaidrus burokėlių sultinys, ši sriuba vertinama už tirštumą, daržovių įvairovę ir subalansuotą saldumo bei rūgštumo derinį.

    Mitybos požiūriu toks derinys reiškia daugiau skaidulų ir ilgiau trunkantį sotumo jausmą, ypač jei naudojamos pupelės. Burokėliai suteikia natūralaus saldumo ir spalvą, o rūgštis iš citrinos sulčių ar kito rūgštiklio padeda išlaikyti ryškesnį atspalvį.

    Triukas, kurį naudojo valgyklose

    Vienas dažniausių nusivylimų verdant barščius namuose yra tai, kad sriuba praranda sodrią, rubininę spalvą ir tampa blankesnė. Valgyklų virtuvėse tam buvo taikomas paprastas, bet veiksmingas principas: burokėliai pirmiausia trumpai apdorojami atskirai, o tik tada keliauja į puodą.

    „Svarbiausia burokėlius pirmiausia trumpai patroškinti keptuvėje ir tik tuomet dėti į puodą, tada spalva išlieka gili“, – sakė buvusi mokyklos valgyklos virėja.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad tarkuoti burokėliai kelias minutes troškinami su sviestu ir rūgštimi, pavyzdžiui, citrinos sultimis. Švelnus troškinimas padeda „užrakinti“ spalvą, o rūgštinė terpė sumažina tikimybę, kad ilgai verdant burokėlių pigmentai praras intensyvumą.

    Kaip išgauti subalansuotą skonį

    Klasikiniame variante pirmiausia verdamas sultinys iš mėsos su kaulu, kad sriuba turėtų gilesnį skonį. Vėliau eilės tvarka dedamos daržovės, kurios verda skirtingą laiką: kopūstai, bulvės, tarkuotos šakninės daržovės, o galiausiai troškinti burokėliai, pupelės ir pomidorų koncentratas.

    Užbaigimui dažnai pasirenkama grietinė, česnakas ir mairūnas, tačiau svarbu jų nepervirti. Grietinę verta įmaišyti nuėmus puodą nuo kaitros arba prieš tai ją „pratempti“ karštu sultiniu, kad nesuštoktų, o prieskonius dėti pabaigoje, kad kvapas išliktų ryškus.

    Ingredientai ir gaminimas

    Gaminimui dažniausiai naudojama apie 500 gramų mėsos su kaulu, apie 400 gramų burokėlių, kopūstai, bulvės, morkos, petražolės šaknis, saliero gabalėlis, svogūnas, česnakas, pomidorų koncentratas, citrinos sultys, grietinė, lauro lapai, kvapieji pipirai, druska, pipirai ir mairūnas. Pupelės gali būti iš anksto išvirtos arba naudojamos konservuotos.

    Pirmiausia mėsa verdama su prieskoniais apie 45 minutes ant mažos kaitros, tuomet sudedamos daržovės ir verdama, kol suminkštėja bulvės. Atskirai trumpai patroškinami tarkuoti burokėliai su sviestu ir citrinos sultimis, o tada jie sudedami į puodą kartu su pupelėmis ir pomidorų koncentratu, viskas dar kelias minutes lėtai paverdama ir užbaigiama prieskoniais bei grietine.

    Patiekiant dažnai pasirenkami žalumynai, pavyzdžiui, krapai, kurie suteikia gaivumo. Toks paruošimas leidžia išlaikyti sodresnę spalvą, aiškesnį daržovių skonį ir malonią, ne per aštrią rūgštelę.

  • Graikai jį valgo visur: halloumi sūris nekrečia pokštų keptuvėje ir stebina skoniu

    Halloumi sūris pastaraisiais metais sparčiai populiarėja ir Lietuvoje, nes tai vienas nedaugelio sūrių, kurį galima drąsiai kepti ar grilinti. Jo struktūra sukurta taip, kad kaitinamas jis neištirpsta ir nesubyra, o ant paviršiaus greitai susiformuoja apskrudusi plutelė.

    Šis sūris siejamas su Kipro ir platesnio Rytų Viduržemio jūros regiono virtuve, todėl dažnai vadinamas graikiškų patiekalų žvaigžde. Dėl švelniai sūraus skonio ir elastingos tekstūros jis tinka ir kaip greitas užkandis, ir kaip pilnavertė patiekalo dalis.

    Kepant ar grilinant svarbiausia neskubėti: geriausiai pavyksta, kai halloumi pjaustomas storesnėmis riekėmis ir trumpai apskrudinamas ant vidutinės kaitros. Taip išgaunama traški, auksinė plutelė, o vidus išlieka minkštas ir sultingas.

    Virtuvėje halloumi ypač universalus: jį galima dėti į salotas su pomidorais, agurkais ir alyvuogių aliejumi arba patiekti su keptomis daržovėmis. Jis dera ir su šviežiomis žolelėmis, citrina, o netikėtas, bet populiarus derinys – su medumi, figomis ar arbūzu.

    Mitybos požiūriu halloumi vertinamas dėl baltymų ir kalcio, tačiau kartu reikėtų atkreipti dėmesį į druskos kiekį, būdingą daugeliui sūrių. Jei ribojate druską, verta rinktis mažiau sūrų variantą arba prieš kepant trumpai perlieti sūrį vandeniu ir nusausinti.

    Norint namuose pasigaminti halloumi lazdeles, sūrį patogu supjaustyti 1,5–2 centimetrų storio juostelėmis, lengvai apvolioti miltuose su prieskoniais ir kepti orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje. Patiekiant dažnai pasirenkamas jogurtinis padažas su citrina ir žolelėmis – jis subalansuoja sūrio sūrumą ir paryškina skonį.

  • Šias rudens uogas daugelis apeina, bet po vieno triuko jos tampa saldžiu hitu su juoduoju šokoladu

    Kodėl šermukšnio uogos žalios netinka

    Ryškiai raudonos šermukšnio uogos rudenį vilioja spalva, tačiau ką tik nuskintos jos dažniausiai būna labai karčios ir sutraukiančios. Tai lemia natūralios augalo medžiagos, tarp jų ir parasorbino rūgštis, kuri vartojama didesniais kiekiais gali dirginti virškinamąjį traktą.

    Dėl šios priežasties šermukšnio uogų nereikėtų valgyti tiesiai nuo medžio. Vis dėlto tinkamai paruoštos jos tampa ne tik valgomos, bet ir maloniai saldžiarūgštės, todėl vis dažniau atrandamos namų virtuvėse.

    Užšaldymas ir trumpas apvirimas

    Norint sumažinti kartumą, uogas pirmiausia rekomenduojama nuplauti ir užšaldyti kelioms dienoms. Šalčio poveikis padeda sušvelninti aštrų skonį ir paruošia uogas tolesniam apdorojimui.

    Po šaldymo uogas verta trumpai apvirti verdančiame vandenyje kelias minutes, tuomet nukošti ir atvėsinti. Taip jos tampa švelnesnės, o ryški, rūgštoka nata išlieka ir puikiai dera su saldžiais ingredientais.

    Desertas, kuris nustebina skoniu

    Vienas paprasčiausių būdų šermukšnį paversti desertu yra apvirtas uogas įmaišyti arba panardinti į tirpintą juodąjį šokoladą. Rezultatas primena saldainius: šokolado kartumas susitinka su uogų rūgštele, o aromatas tampa netikėtai sodrus.

    Toks užkandis tinka ir kaip nedidelė dovana, ir kaip priedas prie kavos, ypač kai norisi ko nors neįprasto, bet ne per saldaus. Svarbiausia nepersistengti su kiekiu ir rinktis gerai paruoštas uogas.

    Kur dar pritaikyti paruoštas uogas

    Tinkamai apdorotos šermukšnio uogos tinka ne tik šokoladui. Jos gali būti naudojamos cukravimui, tirštoms uogienėms ar konfitūroms, kurios dera su blynais, varške, brandintais sūriais ar net mėsos patiekalais.

    Taip pat jos dažnai maišomos su kitomis uogomis, kad suteiktų ryškesnį charakterį džemams, o namuose gaminami sirupai ar užpilai vertinami dėl išraiškingo aromato. Renkant uogas verta rinktis ryškiai raudonas ir tvirtas, geriausia ankstyvą rudenį.

  • Sovietmečiu buvo delikatesas, dabar primiršome: jautienos šoninė su garstyčių padažu nustebins

    Jautienos šoninė, dar vadinama pilvo dalimi, sovietmečiu daugeliui buvo vienas įperkamesnių, bet vertinamų gabalų. Ši mėsa yra skaidulėta, su nedideliu riebalų ir plėvių kiekiu, todėl geriausiai atsiskleidžia lėtai ruošiama. Tinkamai troškinant ji tampa sultinga ir minkšta, o ne kieta, kaip dažnai nutinka paskubėjus.

    Šis gabalas artimas tiems, kurie virtuvėje ieško ne brangiausios nugarinės, o sodraus skonio ir universalumo. Iš jautienos šoninės dažnai gaminami troškiniai, guliašai, plėšyta jautiena, o kai kuriose virtuvėse iš jos kepamas bavette tipo kepsnys. Esminė taisyklė paprasta: kuo ilgesnis ir švelnesnis karštis, tuo geresnė tekstūra.

    Mitybos požiūriu tai baltymų šaltinis, tačiau kartu tai ir riebesnė jautienos dalis. Maždaug 100 gramų porcijoje gali būti apie 20 gramų baltymų ir apie 17 gramų riebalų, todėl sotumo jausmas ateina greitai. Ši mėsa taip pat siejama su kolagenu, kuris ypač vertinamas ilgai verdamuose sultiniuose ir troškiniuose.

    Pastaraisiais metais grįžta vadinamųjų pamirštų pjūvių mada: žmonės dažniau renkasi ne tik filė, bet ir dalis, kurios reikalauja technikos, tačiau atsilygina skoniu. Tam įtakos turi lėto gaminimo įranga, didesnis dėmesys maisto švaistymo mažinimui ir noras išnaudoti visą žaliavą. Jautienos šoninė į šią kryptį pataiko idealiai, ypač jei ruošiama su aromatingu padažu.

    Vienas iš klasikinių būdų išgauti minkštumą yra troškinimas garstyčių padaže su svogūnais, sultiniu ir prieskoniais. Garstyčios suteikia lengvo aštrumo, o ilgai kaitinant skoniai suapvalėja ir tampa švelnūs. Dažniausiai mėsa pirmiausia nuvaloma ir nusausinama, supjaustoma juostomis, patepama garstyčiomis ir suformuojama taip, kad prieskonis liktų viduje.

    Puode ar troškintuve įkaitinami riebalai, pakepinami svogūnai, tuomet dedama mėsa ir žolelės, o viskas užpilama sultiniu bei nedideliu kiekiu vyno. Svarbu, kad skystis apsemtų mėsą, o kaitra būtų nedidelė, nes būtent lėtas troškinimas per kelias valandas suminkština skaidulas. Jei skystis išgaruoja, įpilama dar sultinio arba karšto vandens.

    Kai mėsa jau minkšta, dažnai pridedama morkų ir troškinama, kol suminkštėja daržovės. Pabaigoje padažas derinamas druska ir pipirais, o skoniui subalansuoti tinka šaukštelis medaus. Jei padažas per skystas, jis sutirštinamas miltais, prieš tai juos atskirai išmaišius su trupučiu karšto padažo.

    Patiekiant tokia jautiena geriausiai dera su bulvėmis, kruopomis ar virtiniais, nes jie sugeria sodrų padažą. Tai patiekalas, kuris reikalauja laiko, bet ne sudėtingų įgūdžių, todėl tinka ir savaitgalio pietums, ir didesniam puodui kelioms dienoms. Svarbiausia nepagailėti troškinimo laiko ir leisti mėsai pasiekti tą būdingą, šaukštu yrantį minkštumą.

  • Geriausias sultinys iš netikėtos mėsos: šis ingredientas vis dar nepelnytai nuvertinamas

    Geriausias sultinys iš netikėtos mėsos: šis ingredientas vis dar nepelnytai nuvertinamas

    Geras sultinys prasideda nuo kelių paprastų taisyklių: svarbiausia kokybiška mėsa, kantriai kaitinama nedideliu virimu, ir daržovės, kurios suteikia saldumo bei aromato. Nors dažniausiai pasirenkama višta ar jos dalys, vis dažniau atrandami ir pigesni, bet skonį stiprinantys variantai.

    Klasikiniam skoniui paprastai pakanka morkos, petražolės šaknies, saliero ir poro, o svogūnas dažnai trumpai paskrudinamas, kad sultinys įgautų sodresnį kvapą ir šiltesnę spalvą. Česnakas gali pagyvinti aromatą, tačiau jis nėra būtinas, jei norisi švelnaus, tradicinio profilio.

    Prieskoniams čia galioja principas, kad mažiau yra daugiau: lauro lapas, kvapieji pipirai, juodieji pipirai ir druska dažniausiai visiškai pakankami. Per didelis prieskonių kiekis gali užgožti pačios mėsos ir daržovių skonį, o sultinys praranda subtilumą.

    Vienas rečiau naudojamų, bet itin išraiškingą skonį suteikiančių pasirinkimų yra vištų širdelės. Jos gali būti alternatyva įprastoms vištienos dalims, ypač kai norisi sodresnio sultinio, bet ne tokio riebaus, koks gaunamas verdant iš labai riebios mėsos ar odelės gausių dalių.

    Dar vienas privalumas praktinis: sultinys su širdelėmis dažnai išverda greičiau, nes mažesni gabalėliai aromatą į nuovirą atiduoda sparčiau. Tinkamai sudėjus daržoves ir neperverdant, aromatingą pagrindą sriubai galima gauti maždaug per valandą.

    Kad skonis būtų švaresnis, širdeles verta perplauti ir trumpai nuplikyti, o susidariusias putas nuo paviršiaus reguliariai nugriebti. Lėtas virimas ir nedidelė druskos dozė pabaigoje padeda išlaikyti aiškų sultinį ir tiksliau sureguliuoti galutinį skonį.

  • Nuo rugsėjo 20 dienos keičiasi statybų taisyklės: balkonai ir šviesa – kas laukia gyventojų

    Nuo rugsėjo 20 dienos keičiasi statybų taisyklės: balkonai ir šviesa – kas laukia gyventojų

    Kas keičiasi nuo rugsėjo 20 dienos

    Nuo rugsėjo 20 dienos įsigalios naujos statinių techninio reglamentavimo nuostatos, susijusios su pastatų užstojimu ir natūralios šviesos patekimu į patalpas. Pakeitimai aktualūs tiek statantiems naujus pastatus, tiek planuojantiems įvairius priedus ar inžinerinius elementus greta langų.

    Reguliavimas apima ne tik pastatų tarpusavio užstojimą, bet ir atskirų konstrukcijų vertinimą. Ministerija akcentuoja, kad tikslas yra aiškesnės taisyklės, mažiau interpretacijų ir sklandesnis ginčų sprendimas, kai kaimynystėje planuojamos statybos daro įtaką gyvenimo komfortui.

    Nauja dėl kaminų ir bokštų

    Vienas svarbiausių pakeitimų numato, kad stiebą, kaminą, bokštą ar kitą panašų statinį bus galima įrengti ne arčiau kaip 10 metrų nuo lango ar patalpą apšviečiančio elemento. Ši nuostata taikoma ir didelio aukščio objektams, jei jų užstojimo plotis neviršija 3 metrų, matuojant lygiagrečiai lango plokštumai.

    Praktiškai tai reiškia, kad bus aiškiau apibrėžta, kada toks objektas laikomas reikšmingai ribojančiu apšvietimą. Tuo pačiu gyventojams svarbu suprasti, kad vien subjektyvus kaimyno nepasitenkinimas automatiškai nereiškia pareigos griauti ar perstatyti konstrukciją.

    „Kaimynas negali pats įpareigoti nugriauti statinio – teisėtumą vertina atsakingos institucijos, o ginčas gali būti sprendžiamas teisme“, – pabrėžia reglamentavimo logiką aiškinantys ekspertai.

    Balkonai ir turėklai nebelaikomi užstojimu

    Dar viena reikšminga detalė susijusi su balkonais, lodžijomis, turėklais ir karnizais. Pagal naują požiūrį tokie elementai, jeigu jie yra ne didesniu kaip 1,8 metro atstumu nuo pastato sienos, nebebus traktuojami kaip užstojantys objektai.

    Aiškinama, kad dėl santykinai mažų gabaritų ir dažnai nereguliaraus kontūro šie architektūriniai sprendiniai paprastai nesukuria tokio masto šešėliavimo, kuris reikšmingai pablogintų natūralų apšvietimą gretimose patalpose. Tai svarbu projektuojant daugiabučius ir individualius namus tankesnėse teritorijose.

    Nors taisyklės sukonkretinamos, gyventojams išlieka aktualu kaupti faktus, jei įtariama, kad kaimynystėje vykdomi darbai pažeidžia reikalavimus. Tokiais atvejais sprendimai priimami administracine tvarka per atsakingas institucijas, o prireikus ginčas nagrinėjamas teisme.

    Taip pat pabrėžiama, kad šie pakeitimai taikomi naujai pradedamoms investicijoms nuo 2026 metų rugsėjo 20 dienos. Be to, nuostatos apima tik konkrečiai įvardytus atvejus, todėl, pavyzdžiui, medžiai ir jų lajos pagal šį reglamentavimą nebus laikomi užstojančiais objektais, o ginčai dėl želdinių ir toliau sprendžiami pagal kitus teisės aktus.