CP v2

Blog

  • Popiežius Leonas XIV ir Bad Bunny susitiko Madride: privatus pokalbis Bernabéu stadione

    Popiežius Leonas XIV ir Bad Bunny susitiko Madride: privatus pokalbis Bernabéu stadione

    Madride birželio 9 dieną įvyko netikėtas, bet pastarosiomis dienomis plačiai aptarinėtas susitikimas: popiežius Leonas XIV suteikė privačią audienciją Puerto Riko atlikėjui Bad Bunny. Apie pokalbį pranešė Ispanijos visuomeninis transliuotojas RTVE, o pats susitikimas, anot žiniasklaidos, truko kelias minutes.

    Oficialių nuotraukų iškart nebuvo paskelbta, tačiau teigiama, kad renginį fiksavo keli dalyviai telefonais, o bent vienas kadras esą padarytas popiežiaus palydos. Vatikano komunikacijoje tokie epizodai dažnai pateikiami itin santūriai, ypač kai kalbama apie privačius pokalbius.

    Susitikimo vieta pasirinkta neatsitiktinai. Pirmadienį Santiago Bernabéu stadione vyko vadinamasis tikėjimo festivalis, sutraukęs apie 70 000 žmonių, o popiežiaus vizitas Ispanijos sostinėje sukūrė aplinkybes, kurios kurį laiką maitino spėliones apie galimą jo ir pasaulinės reggaetono žvaigždės susitikimą.

    Tuo pat metu Bad Bunny Madride koncertavo kituose miesto masto renginiuose, todėl abu vieši asmenys kelias dienas buvo toje pačioje erdvėje. Tokie sutapimai popkultūros pasaulyje greitai virsta informaciniais lūkesčiais, o šį kartą jie, panašu, ir pasitvirtino.

    Kas slypi už simbolikos

    Susitikimas išsiskiria ne vien netikėtumu: jis tampa ženklu, kad Bažnyčia ieško dialogo su šiuolaikine populiariąja kultūra. Pastaraisiais metais religinės institucijos vis dažniau siekia kalbėti auditorijoms, kurios tradicinių kanalų nebeseka, o muzikos žvaigždžių įtaka visuomenės nuostatoms dažnai prilygsta politinių lyderių dėmesiui.

    Šiai istorijai papildomo konteksto suteikia ir paties Bad Bunny biografija. Žiniasklaidoje primenama, kad atlikėjas vaikystėje patarnavo bažnyčioje ir giedojo parapijos chore Puerto Rike, todėl jo susitikimas su popiežiumi interpretuojamas ne tik kaip viešųjų ryšių epizodas, bet ir kaip asmeniškesnis momentas.

    Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis skambėjo ir užuominos, kad staigmenų Madride gali būti. Madrido arkivyskupas José Cobo, kalbėdamas apie miesto vaidmenį popiežiaus vizito metu, akcentavo „tiltų“ idėją tarp skirtingų visuomenės grupių ir užsiminė, kad dalis susitikimų planuojami itin diskretiškai.

    Bendras fonas JAV politikoje

    Dar vienas sutapimas, kurį išryškino tarptautinė žiniasklaida, siejasi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pastaruoju metu tiek popiežius, tiek Bad Bunny buvo įtraukti į viešus ginčus ar kritikos epizodus, susijusius su prezidento pasisakymais ir politinėmis temomis.

    Leonas XIV anksčiau viešai ragino laikytis taikos ir kritikavo kai kurias grėsmės retorikos formas, o į tai JAV prezidentas reagavo asmeniniais vertinimais. Tuo metu Bad Bunny taip pat ne kartą reiškė poziciją dėl migracijos politikos ir lotynų tapatybės, o tai JAV vidaus politikoje neretai tampa aštrių komentarų priežastimi.

    Nors nėra oficialiai paskelbta, ką tiksliai aptarė popiežius ir atlikėjas, pats jų susitikimo faktas jau tapo diskusijų objektu. Vieniems tai modernios komunikacijos pavyzdys, kitiems ženklas, kad institucijos vis aktyviau ieško ryšio su popkultūros lyderiais, galinčiais pasiekti milijonus sekėjų.

  • Hesėje aptiktas retas keltų vežimo kapas: auksiniai žiedai ir ginklų pėdsakai stebina tyrėjus

    Hesėje aptiktas retas keltų vežimo kapas: auksiniai žiedai ir ginklų pėdsakai stebina tyrėjus

    Vokietijos Hesės žemėje, netoli Bad Kamberso, atliekant parengiamuosius darbus saulės elektrinių parkui archeologai aptiko išskirtinį geležies amžiaus keltų kapą. Specialistų vertinimu, radinys gali būti vienas svarbiausių pastarųjų metų atradimų regione, nes liudija apie vietos elitą, kurio buvimas iki šiol buvo labiau spėjamas nei patvirtintas.

    Kape rasta keli auksiniai žiedai, ginklų liekanos ir importuotas etruskų ąsotis su snapo formos liejimo anga, siejamas su dabartinės Italijos Toskanos teritorija. Taip pat aptikta dviračio vežimo pėdsakų: spalvotųjų metalų detalės nuo ratų stebulių ir ašies gaubtų bei geležinės ratlankių tvirtinimo dalys.

    „Šis atradimas leidžia įrodyti anksčiau tik numanomą vietos keltų elito buvimą“, – sakė Hesės žemės archeologas Udo Reckeris.

    Pasak tyrėjų, įkapės ir vežimo elementai leidžia manyti, kad čia galėjo būti palaidotas aukšto statuso vyras. Keltų vežimų kapai laikomi retu laidojimo tipu, o Hesėje iki šiol buvo žinomi tik keli panašūs palaidojimai, tačiau Bad Kamberso radiniai išsiskiria komplekso pilnumu ir prabanga.

    Kas toliau bus tiriama?

    Kapavietė bus tiriama šiuolaikiniais metodais, kad būtų kuo tiksliau nustatyta radinių padėtis ir nepažeistas jų kontekstas. Archeologai taikys vaizdinimo technologijas, įskaitant rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimus, kurie jau parodė, kad po žeme gali būti ir daugiau dar neatskleistų objektų.

    Radinių datavimas siejamas su pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų viduriu, o kultūriškai kompleksas priskiriamas vadinamajai Hunsriuko ir Eifelio kultūrai. Tokios kapavietės dažnai siejamos su regioniniais valdžios ir prestižo centrais, todėl tikimasi, kad tyrimai padės geriau suprasti to meto socialinę struktūrą ir prekybos ryšius.

    Ką tai sako apie keltus?

    Keltų visuomenė geležies amžiuje buvo organizuota kitaip nei šiandieninės valstybės: tai nebuvo vieninga tauta su centralizuota valdžia, o daugybė savarankiškų genčių ir jų sąjungų. Rašytinių šaltinių keltai beveik nepaliko, tad žinios apie juos remiasi archeologija ir antikos autorių pasakojimais.

    Keltų pasaulį Vidurio Europoje apibūdina dvi didelės archeologinės tradicijos: Halštato kultūra ir vėlesnė La Teno kultūra. Tokie prabangūs laidojimai, ypač su vežimu ir importinėmis įkapėmis, paprastai rodo aiškiai išskirtą elitą, kurio įtaka galėjo būti susijusi su prekybos kelių kontrole, metalų apdirbimu ir politiniu prestižu.

    Šio atradimo tyrimus vykdo kelių institucijų specialistai: „Hessen-Archäologie“, Glauberge veikiantis Keltų pasaulio tyrimų centras ir Leibnizo archeologijos centras Maince. Kol kas viešai neskelbiama, kada tiksliai bus pristatyti išsamūs rezultatai, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kruopšti analizė užtruks, nes siekiama maksimaliai išsaugoti radinių kontekstą.

  • Lisabonoje startuoja Santos Populares: kur ir kada švęsti šv. Antano dieną nemokamai

    Lisabonoje startuoja Santos Populares: kur ir kada švęsti šv. Antano dieną nemokamai

    Birželį Lisabonoje sugrįžta Santos Populares šventės, paverčiančios miestą didžiuliu gatvės festivaliu su muzika, šokiais ir tradiciniu maistu. Tai vienas ryškiausių Portugalijos vasaros renginių, kasmet pritraukiantis minias vietinių ir miesto svečių.

    Santos Populares tradicija siejama su trimis katalikų šventaisiais: šv. Antanu, šv. Jonu ir šv. Petru. Lisabonoje svarbiausias akcentas tenka šv. Antanui, kurio diena minima birželio 13 dieną, o šventiniai vakarai dažnai tęsiasi iki vėlumos.

    Šios šventės žinomos dėl laikinų kiemelių ir gatvės scenų, vadinamų arraiais, kur skamba populiarioji portugališka muzika, o ant grotelių kepamos sardinės. Vietiniai pabrėžia, kad tai ne tik pramoga, bet ir bendruomeniškumo tradicija, perduodama iš kartos į kartą.

    „Tai metas švęsti, džiaugtis ir daug bendrauti. Apie Santos Populares kalbame visus metus“, – sakė Leonardo Bordonhos.

    „Negaliu net įsivaizduoti Lisabonos be šių švenčių“, – pridūrė jis.

    Lisabonoje dažniausiai pasirenkami keli dideli arraiai, kuriuose įėjimas paprastai yra nemokamas, o programą sudaro koncertai ir didžėjų pasirodymai. Vis dėlto organizatoriai rekomenduoja atvykti anksčiau, nes populiariausiose vietose piko valandomis formuojasi eilės, o kai kur ribojami srautai dėl saugumo.

    Kur švęsti Lisabonoje?

    Vienas didžiausių renginių vyksta Campo Pequeno apylinkėse, Avenidas Novas rajone, kur kelias savaites rengiami koncertai ir veikia maisto zonos. Ši vieta laikoma viena seniausių ir didžiausių sostinės gatvės švenčių erdvių, todėl čia dažniausiai lankosi ir šeimos, ir jaunimas.

    Šeimoms patrauklus ir Campolide rajone rengiamas festivalis Quinta do Zé Pinto teritorijoje, garsėjantis erdvesne aplinka. Čia įprastai numatomos veiklos vaikams, o vakarinę programą sudaro gyvos muzikos pasirodymai.

    Autentiškesnės atmosferos ieškantys dažnai renkasi Graça rajone vykstantį Arraial da Vila Berta, organizuojamą nedideliame istoriniame kvartale. Šis arraial garsėja bendruomeniškumu ir tradicine, labiau vietiniams orientuota nuotaika.

    Šventės, kurios tęsiasi ilgiau

    Mouraria rajono Largo da Rosa erdvėje vykstantis Arraial Resiste išsiskiria bendruomeniniu ir daugiakultūriu charakteriu. Organizatoriai pabrėžia, kad čia svarbus ne tik linksmybių aspektas, bet ir viešosios erdvės kaip susitikimų vietos idėja.

    Norintys šurmulio prie vandens dažnai keliauja į Santos krantinę prie Tacho upės, kur šventės garsėja ilgesne trukme ir plačiu muzikiniu repertuaru. Tai viena labiausiai turistų mėgstamų vietų, todėl kainos maisto ir gėrimų zonose čia neretai būna kiek aukštesnės nei mažesniuose rajonų arraiuose.

    Belėme rengiama didesnio masto šventė parko erdvėje, kur programoje paprastai numatoma pramogų įvairaus amžiaus lankytojams. Tuo metu Miradouro de São Pedro de Alcântara apžvalgos aikštelėje vykstantis Arraial da Misericórdia vilioja ne tik muzika, bet ir viena įspūdingiausių miesto panoramų.

    Planuojantiems vakarą mieste patariama įvertinti, kad birželio viduryje Lisabonoje sustiprėja viešojo transporto apkrova, o kai kurios gatvės laikinai uždaromos. Patogiausia judėti pėsčiomis ar metro, o grįžimą verta suplanuoti iš anksto, ypač jei šventė tęsis iki nakties.

    Santos Populares Lisabonoje daugeliui yra ne tik sezoninė pramoga, bet ir miesto tapatybės dalis. Vietiniai sako, kad būtent birželis geriausiai parodo, kaip Lisabona moka švęsti gatvėse, suburdama kaimynystes, šeimas ir svečius vienam bendram vakarui.

  • Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    Lombardijoje atgaivintas Leonardo keltas: 500 metų be variklio, o dabar gelbsti nuo spūsčių

    500 metų veikiantis keltas

    Lombardijoje, Addos upėje, jau daugiau nei 500 metų abu krantus jungia vadinamasis Leonardo keltas – Renesanso laikų laivas be variklio, siejamas su Leonardo da Vinci vardu. Jis plaukia naudodamas vien upės srovę ir iki šiol laikomas paskutiniu veikiančiu tokio tipo pavyzdžiu regione.

    Šiandien keltas kursuoja tarp Imbersago (Lecco provincija) ir Villa d’Adda (Bergamo pusė). Ilgą laiką jis buvo labiau turistinė įdomybė, tačiau pastarosiomis savaitėmis tapo ir realia kasdienio susisiekimo alternatyva.

    Kodėl jis vadinamas Leonardo?

    Nors pavadinimas sufleruoja išradimą, istorikai pabrėžia, kad pats Leonardo da Vinci tokio kelto neišrado: panašūs grandininiai keltai Šiaurės Italijoje buvo paplitę dar XV amžiuje. Vis dėlto Leonardo šis sprendimas taip sudomino, kad jis jį įamžino savo piešiniuose ir tyrinėjo veikimo principą.

    Vietos istorikai teigia, kad Leonardo galėjo prisidėti prie Imbersago prieplaukos ar kelto infrastruktūros sprendinių, kai analizavo, kaip toks laivas manevruoja srovėje. Per šimtmečius keltą valdė įvairios kilmingos giminės, o vėliau jo priežiūra perėjo Imbersago savivaldybei.

    Iki XIX amžiaus pabaigos Addoje veikė keli tokie keltai, tačiau tiltams palaipsniui perimant susisiekimo funkciją, dauguma jų išnyko. Imbersago keltas išliko kaip vienintelė veikianti grandininio kelto tradicija šioje atkarpoje.

    Tilto remontas sugrąžino į kasdienybę

    Keltas naują aktualumą įgijo, kai vienas pagrindinių tiltų apylinkėse buvo uždarytas rekonstrukcijai, kuri, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki 2027 metų. Dėl to srautas nukrypo į kitus pervažiavimus, o prie artimiausio tilto pradėjo formuotis ilgos spūstys.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad piko metu eilės gali nusidriekti kelis kilometrus, o per parą pro alternatyvius maršrutus pravažiuoja tūkstančiai transporto priemonių. Keltas, anksčiau dažniau plukdęs savaitgalio lankytojus, pradėjo dirbti ir darbo dienomis, tapdamas būdu sutaupyti laiko.

    „Dabar tai greičiausias pasirinkimas, bet svarbiausia – maloniausias, nes suteikia kelias minutes ramybės“, – sakė vietos gyventojas Gianpaolo Graffagnino.

    Kaip keltas juda be kuro?

    Kelto konstrukcija iš pirmo žvilgsnio paprasta, tačiau veikimo principas tikslus: medinė platforma pritvirtinta prie per upę įtempto plieninio lyno. Operatorius valdo kelto padėtį srovės atžvilgiu, pasukdamas jį kampu taip, kad vandens jėga stumtų laivą į pasirinktą krantą.

    Tokiu būdu keltas juda be degalų ir be variklio, o visas „variklis“ yra pati upė. Dėl šios priežasties jis dažnai minimas kaip tvaraus transporto pavyzdys, nors jo reali talpa ir pralaidumas yra riboti, o paslauga priklauso nuo oro sąlygų.

    Praktikoje perplaukimas trunka apie 5 minutes, o keltas gali gabenti pėsčiuosius, dviratininkus, motociklus ir automobilius. Esant stipresniam vėjui ar nepalankioms sąlygoms, reisai gali būti stabdomi saugumo sumetimais.

    Paslaugą užtikrina vietos savanoriai, tarp kurių yra studentų, pensininkų ir Imbersago meras. Jie pabrėžia, kad keltas grįžo prie savo pirminės paskirties – ne tik kaip istorinis objektas, bet ir kaip kasdienis ryšys tarp dviejų bendruomenių skirtinguose upės krantuose.

  • Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Premija ir netikėtas pareiškimas

    Britų rašytojas Julianas Barnesas 2026 metų Astūrijos princesės premijos literatūros kategorijoje paskelbtas laureatu. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas spalio 23 dieną, o kartu su garbės ženklu ir diplomu skiriama ir 50 000 eurų piniginė premija.

    Žinia apie įvertinimą sutapo su paties rašytojo pasisakymais, kad romanas, kurį jis šiuo metu pristato, gali būti paskutinis jo grožinės prozos darbas. Barnesas pabrėžė, kad tai nereiškia visiško pasitraukimo iš rašymo: jis svarsto ir kitas formas, įskaitant esė.

    Kas yra Julianas Barnesas?

    Julianas Barnesas gimė 1946 metais Lesterio mieste ir daugiau nei keturis dešimtmečius išliko vienu ryškiausių britų literatūros balsų. Prieš visą dėmesį skirdamas kūrybai, jis dirbo leksikografu, apžvalgininku bei literatūros ir televizijos kritiku, o studijavo moderniąsias kalbas Oksfordo universitete.

    Tarptautinį pripažinimą rašytojas įtvirtino romanu „Flauberto papūga“, kuris išskyrė Barnesą gebėjimu derinti pasakojimą su eseistine refleksija. Vėliau jis tapo ir prestižinės Booker premijos laureatu už romaną „Pabaigos jausmas“, pelnytą po daugybės metų nuoseklaus darbo ir nominacijų literatūros lauke.

    Sveikata, amžius ir kūrybos kryptis

    Pastaruoju metu viešėdamas Barselonoje Barnesas užsiminė apie jam nustatytą kraujo vėžį, kurį pats apibūdino kaip valdomą. Rašytojas teigė, kad būtent šis gyvenimo etapas, įskaitant ir peržengtą 80 metų ribą, skatina pergalvoti kūrybinius planus bei prioritetus.

    Literatūros pasaulyje tokie sprendimai neretai siejami su natūraliu autorinio balso apibendrinimu, kai vėlyvojo laikotarpio kūriniai tampa tarsi reziumė. Barnesui būdingas intelektualus, tikslus ir santūriai ironiškas stilius ilgą laiką leido jam kalbėti apie atmintį, laiką, netektį ir tiesos trapumą, todėl bet koks jo atsitraukimas nuo romano žanro būtų reikšmingas įvykis skaitytojams ir leidėjams.

    Astūrijos princesės premija laikoma vienu svarbiausių Ispanijos ir Europos kultūros apdovanojimų, kasmet atkreipiančiu dėmesį į kūrėjus, kurių darbai daro apčiuopiamą įtaką visuomenei ir menams. Barnesas taps antruoju britu, gavusiu šį literatūros įvertinimą, po Doris Lessing, apdovanotos 2001 metais.

  • Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Prancūzijos prokuratūra dėl Patricko Bruelio siekia kaltinimų ir suėmimo iki teismo

    Ko prašo prokuratūra

    Prancūzijos atlikėjas ir aktorius Patrickas Bruelis atsidūrė stiprėjančio teisinio spaudimo centre: Nantero prokuratūra siekia, kad jam būtų pareikšti formalūs kaltinimai ir paskirtas suėmimas iki teismo. Kaip skelbiama, prieš 67 metų menininką teikiami prašymai susiję su įtariamais seksualiniais nusikaltimais, kuriuos jis kategoriškai neigia.

    Prieš pasirodydamas pas trijų tyrimą atliekančių teisėjų kolegiją, P. Bruelis 48 valandas buvo laikomas policijos areštinėje. Per šį laiką pareigūnai jį apklausė dėl jam metamuose įtarimuose minimų epizodų.

    Kokie kaltinimai minimi byloje

    Pasak prokuratūros, prašoma pradėti teisminį tyrimą dėl itin sunkių veikų, tarp jų išžaginimo, pasikėsinimo išžaginti, seksualinio prievartavimo ir seksualinio priekabiavimo. Nurodoma, kad dabartiniai prokuratūros teikimai grindžiami devynių asmenų parodymais.

    Teigiama, kad galimi nusikaltimai esą įvyko 2010–2019 metais, o epizodai siejami su Prancūzija, Šveicarija ir Belgija. Tuo pat metu pats P. Bruelis visus jam metamus kaltinimus atmeta.

    Senesni liudijimai ir senaties klausimas

    Bylos medžiagoje minima ir atskira tyrėjų surinkta informacija apie dar 13 moterų pateiktus pasakojimus. Jie apima įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo, seksualinio prievartavimo, taip pat dėl išžaginimo ir pasikėsinimo išžaginti.

    Šie senesni epizodai siejami su 1992–2008 metais laikotarpiu. Pirminiu prokuratūros vertinimu, dalis tokių kaltinimų gali būti susidūrę su senaties terminais, tačiau liudijimai vis tiek laikomi reikšmingu bylos elementu.

    Trijų teisėjų kolegijai teks įvertinti, ar senaties terminai iš tiesų yra pasibaigę, ar procesiniai veiksmai galėjo juos sustabdyti arba nutraukti. Teigiama, kad net ir tais atvejais, kai ne visi asmenys pateikė oficialius skundus, panašumų turinčių pasakojimų gausa bus kruopščiai tikrinama.

  • TATENA reikalauja Irano bendradarbiauti: prašo įleisti inspektorius ir atskleisti urano atsargas

    TATENA reikalauja Irano bendradarbiauti: prašo įleisti inspektorius ir atskleisti urano atsargas

    TATENA spaudimas Teheranui didėja

    Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareikalavo, kad Iranas skubiai ir visapusiškai bendradarbiautų su agentūra, pateiktų išsamią informaciją apie beveik ginklams tinkamo urano atsargas ir suteiktų inspektoriams prieigą prie branduolinių objektų.

    Agentūros valdyba priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad prieiga ir duomenys yra esminiai ir neatidėliotini, siekiant įsitikinti, jog branduolinės medžiagos nėra nukreipiamos į nenumatytus tikslus.

    Diplomatų teigimu, už rezoliuciją balsavo 21 iš 35 valdybos narių. Prieš pasisakė Rusija, Kinija ir Nigeris, dar 10 valstybių susilaikė, o viena šalis balsavime nedalyvavo dėl įsiskolinimų.

    Rezoliuciją inicijavo Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos, siekdamos išlaikyti diplomatinį spaudimą Teheranui dėl tarptautinių įsipareigojimų vykdymo.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Įtampa sustiprėjo platesniame Artimųjų Rytų kontekste, kai regione tęsiasi karinių veiksmų eskalacija, o tarptautinės pastangos stabilizuoti situaciją susiduria su naujomis rizikomis.

    TATENA nurodo, kad po smūgių, suduotų Irano branduoliniams objektams per 2025 metų birželio konfliktą, inspektoriai nebegavo galimybės patekti į dalį paveiktų vietų, nors pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį Iranas privalo bendradarbiauti su priežiūros institucija.

    Agentūra taip pat skelbia, kad šiuo metu negali patikimai patikrinti beveik ginklams tinkamo urano atsargų būklės. TATENA vertinimu, Iranas turi apie 440,9 kilogramo urano, prisodrinto iki 60 proc. grynumo, o tai yra trumpas techninis žingsnis iki maždaug 90 proc. lygio, laikomo ginklams tinkamu.

    TATENA vadovas Rafaelis Grossi yra įspėjęs, kad tokio dydžio atsargos teoriškai galėtų sudaryti prielaidas pagaminti iki 10 branduolinių užtaisų, jei būtų priimtas politinis sprendimas programą paversti karine, tačiau tai savaime nereiškia, kad Iranas jau turi branduolinį ginklą.

    Neatsakyti klausimai dėl neįvardytų vietų

    Iranas tvirtina nesiekiantis branduolinio ginklo ir pabrėžia, kad jo programa esą yra taiki. Vis dėlto rezoliucijoje išreiškiamas gilus apgailestavimas, kad per pastaruosius 12 mėnesių Teheranas nepašalino nustatytų neatitikimų ir neįvykdė reikalavimų, susijusių su neplatinimo priežiūra.

    Pagrindinis ginčo taškas yra ilgai trunkantis TATENA tyrimas dėl urano pėdsakų, aptiktų keliose anksčiau nedeklaruotose vietose Irane. Agentūra teigia, kad nuo 2019 metų Iranas nepateikė techniškai patikimų paaiškinimų apie šios medžiagos kilmę ir dabartinę buvimo vietą.

    Praėjusių metų birželį TATENA valdyba oficialiai konstatavo Irano neatitiktį garantijų susitarimui pirmą kartą per maždaug 20 metų. Vakarų šalių pareigūnai viešojoje erdvėje yra ne kartą nurodę įtarimus, kad aptikti pėdsakai gali būti susiję su anksčiau vykdyta slapta karinės paskirties programa, kuri, kaip teigiama, galėjo būti nutraukta 2003 metais.

    Naujoji rezoliucija kol kas nenumato automatinio Irano klausimo perdavimo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, kur galėtų būti svarstomos papildomos sankcijos. Tačiau dokumente aiškiai paliekama galimybė imtis tolesnių veiksmų, įskaitant formalios neatitikties ataskaitos rengimo laiką ir turinį, jei bendradarbiavimas nebus atnaujintas.

    „Rezoliucijos tikslas yra išlaikyti diplomatinį spaudimą Iranui, kad jis laikytųsi teisinių garantijų įsipareigojimų“, – sakė vienas Vakarų diplomatas.

  • ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    Europos Sąjunga ir Pietų Korėja 2026 metų birželio 10 dieną Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuris turėtų supaprastinti įmonių veiklą abiejose rinkose. Ceremonijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung.

    Tai buvo 11-asis ES ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas, kuriame darbotvarkėje dominavo prekyba, ekonominis saugumas, tiekimo grandinės ir gynyba. Abi pusės pabrėžė, kad geopolitinei įtampai augant, patikimos partnerystės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tampa vis svarbesnės.

    „Korėja yra viena artimiausių Europos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir pasaulinėje arenoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bendrame pareiškime ES ir Pietų Korėja įsipareigojo stiprinti taisyklėmis grįstą ekonominę tvarką ir daugiašališkumą. Praktine prasme tai reiškia pastangas mažinti neapibrėžtumą verslui ir kartu geriau apsisaugoti nuo staigių išorinių šokų, kurie pastaraisiais metais paveikė tiek prekybą, tiek strateginių žaliavų ir komponentų tiekimą.

    Kas numatyta skaitmeninėje prekyboje

    Skaitmeninės prekybos susitarimas turėtų papildyti platesnę ES ir Pietų Korėjos prekybos partnerystę, kuri remiasi dar 2011 metais įsigaliojusiu laisvosios prekybos susitarimu. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2015 metų ES ir Pietų Korėjos prekių prekybos apimtis išaugo maždaug dvigubai ir 2025 metais siekė apie 124,25 mlrd. eurų.

    Pagal susitikime aptartas gaires, susitarimu siekiama mažinti nereikalingas kliūtis skaitmeninei prekybai ir suteikti daugiau teisinio aiškumo įmonėms, veikiančioms abiejose jurisdikcijose. Tarp akcentuotų principų – tarpvalstybiniai duomenų srautai, kartu numatant, kad nebūtų reikalaujama privalomai perduoti programų išeities kodo.

    Abi pusės taip pat pabrėžė, kad sieks užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos taisykles internete. Kartu akcentuota, jog asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis turėtų išlikti aukštas pagal kiekvienos pusės teisės aktus, kad skaitmeninės paslaugos galėtų plėstis neprarandant pasitikėjimo.

    Puslaidininkiai ir tiekimo grandinės

    Vienas svarbiausių ES prioritetų – puslaidininkių tiekimo grandinių saugumas, nes lustai tapo kritiniu komponentu nuo automobilių iki gynybos pramonės ir DI sprendimų. Pietų Korėja šioje srityje yra laikoma viena globalių lyderių, todėl Briuselis tikisi ir didesnio Korėjos įmonių investicinio aktyvumo Europoje.

    Susitikime taip pat sutarta įsteigti aukšto lygio dialogą dėl tiekimo grandinių atsparumo, siekiant geriau koordinuoti veiksmus galimų sutrikimų atveju. Pastaraisiais metais tiekimo grandines ypač veikė strateginių medžiagų eksporto ribojimai ir didėjanti konkurencija dėl kritinių žaliavų, reikalingų žaliajai transformacijai bei gynybos sektoriui.

    „Korėja užima pasaulinės lyderės poziciją puslaidininkių srityje“, – teigė vienas ES pareigūnas.

    Gynyba ir saugumas darbotvarkėje

    Be ekonomikos klausimų, didelė dėmesio dalis skirta saugumui ir gynybai, tęsiant 2024 metais pasirašytos saugumo ir gynybos partnerystės kryptį. Joje numatyta plėsti bendradarbiavimą jūrų saugumo, hibridinių grėsmių atgrasymo, užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi prevencijos srityse.

    Vis dėlto per šį susitikimą nebuvo galutinai sutarta dėl informacijos saugumo susitarimo, kuris leistų saugiau dalytis įslaptinta informacija tarp Briuselio ir Seulo. Pietų Korėjos vadovas viešai išreiškė viltį, kad šis dokumentas bus patvirtintas artimiausiu metu.

    „Tikiuosi, kad informacijos saugumo susitarimas netrukus bus priimtas, kad Korėja ir ES galėtų saugiai dalytis konfidencialia informacija“, – sakė prezidentas Lee Jae-myung.

    Susitikimo pareiškime taip pat aptarti branduolinio ginklo neplatinimo klausimai ir situacija dėl Šiaurės Korėjos, kuri, ES vertinimu, išlieka rimtu saugumo iššūkiu regione. ES ir Pietų Korėja pasmerkė veiksmus, kurie prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą tęstinumo, ir paragino laikytis Jungtinių Tautų Chartijos bei atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų.

    ES ir Pietų Korėjos susitarimų paketas rodo platesnę tendenciją: skaitmeninė prekyba, tiekimo grandinės ir gynyba vis dažniau vertinami kaip tarpusavyje susiję klausimai. Verslui tai gali reikšti aiškesnes taisykles dėl duomenų, o politikos formuotojams – didesnį spaudimą suderinti atvirą prekybą su ekonominio saugumo prioritetais.

  • Mokslininkai įspėja: ne žingsnių kiekis svarbiausia – širdį gelbsti 15 min. ėjimas

    Mokslininkai įspėja: ne žingsnių kiekis svarbiausia – širdį gelbsti 15 min. ėjimas

    Ne tik kiek žingsnių, bet ir kaip

    Tyrėjai iš Sidnėjaus universiteto ir Ispanijos Universidad Europea analizavo daugiau nei 33 500 40–79 metų suaugusiųjų duomenis. Tyrimo pradžioje dalyviai neturėjo nustatytų širdies ir kraujagyslių ligų ar onkologinių susirgimų, o jų fizinis aktyvumas buvo nedidelis.

    Savaitę žmonės nešiojo aktyvumą fiksuojančias apyrankes, todėl mokslininkai galėjo įvertinti ne tik žingsnių skaičių, bet ir tai, kaip judėjimas pasiskirsto per dieną. Vėliau dalyvių sveikata buvo stebima maždaug aštuonerius metus.

    15 minučių be sustojimų davė ryškų efektą

    Rezultatai parodė, kad dalyviai, kurie savo ėjimą „sukoncentruodavo“ į vieną ar dvi ilgesnes 10–15 minučių trukmės sesijas, turėjo geresnius sveikatos rodiklius nei tie, kurie panašų žingsnių skaičių surinkdavo trumpais, iki 5 minučių fragmentais.

    Širdies ir kraujagyslių įvykių rizika grupėje, kuri kasdien vaikščiojo be pertraukos 10–15 minučių, siekė apie 4 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurie judėjo tik trumpais epizodais, rizika buvo didesnė ir sudarė apie 13 proc.

    Didžiausia nauda – mažiausiai aktyviems

    Dar aiškesnė nauda pastebėta tarp sėdžiausių dalyvių, kurie per dieną nueidavo iki 5 000 žingsnių. Jei jie įtraukdavo apie 15 minučių vientiso ėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažėjo nuo maždaug 15 proc. iki 7 proc.

    Tyrėjai įvertino ir mirtingumo rodiklius. Labiausiai neaktyvioje grupėje mirties rizika siekė apie 5 proc., kai judėjimas būdavo išskaidytas labai trumpais intervalais, tačiau nukrito iki mažiau nei 1 proc., kai kasdien buvo bent viena ilgesnė ėjimo atkarpa.

    „Duomenys rodo, kad svarbus ne vien žingsnių skaičius, bet ir tai, ar pavyksta bent trumpai pajudėti nenutrūkstamai“, – pabrėžė tyrimo autoriai.

    Kodėl ilgesnis ėjimas gali veikti geriau

    Vientisas 10–15 minučių ėjimas palaiko tolygesnį krūvį: širdis dirba intensyviau, gerėja kraujotaka, raumenys efektyviau naudoja deguonį. Toks ritmas gali duoti didesnę medžiagų apykaitos naudą nei nuolatiniai kelių minučių perėjimai tarp darbo stalo, automobilio ar parduotuvės.

    Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog žingsnių skaičius nebesvarbus. Fizinio aktyvumo didinimas išlieka viena svarbiausių širdies ligų prevencijos priemonių, tačiau daliai žmonių labiau pasiekiamas tikslas gali būti ne 10 000 žingsnių, o 15 minučių nenutrūkstamo ėjimo.

    Praktiškai tai gali būti kelio į darbą ar parduotuvę dalis, sąmoningai nueita pėsčiomis, arba vakarinis pasivaikščiojimas po vakarienės. Svarbiausia sąlyga – judėti tolygiai ir be sustojimų bent 10–15 minučių, o tempas gali būti komfortiškas, bet pastovus.

  • Jūrų paukščiai vis dažniau skrenda į dykumas: saulės elektrinių parkus painioja su vandeniu

    Jūrų paukščiai vis dažniau skrenda į dykumas: saulės elektrinių parkus painioja su vandeniu

    Kalifornijos dykumų regionuose, kur veikia dalis didžiausių saulės elektrinių parkų, darbuotojai vis dažniau pastebi netikėtą reiškinį: vandens telkiniams „prisirišusios“ paukščių rūšys atsiranda vietovėse, kur natūralaus vandens beveik nėra. Pranešama apie sužeistus ar žuvusius paukščius prie fotovoltinių modulių masyvų, o kai kuriais atvejais jie aptinkami už daugelio kilometrų nuo artimiausių upių ar ežerų.

    Toks elgesys mokslininkams ir gamtosaugininkams svarbus ne vien kaip pavienės anomalijos. Vis daugiau stebėjimų rodo pasikartojantį modelį: migruojantys paukščiai ne tik praskrenda pro saulės parkus, bet ima sukti ratus virš jų ir kartais leidžiasi žemyn taip, lyg ruoštųsi nutūpti ant vandens paviršiaus.

    Kodėl paukščiai renkasi saulės parkus?

    Pagrindinis paaiškinimas siejamas su vadinamuoju ežero efektu. Dalis paukščių vandens telkinius atpažįsta pagal šviesos atspindžius ir poliarizaciją, todėl iš tolo blizgantys, vienodais kampais išdėstyti saulės moduliai gali priminti didelį vandens plotą.

    Kai kurie stebėjimai rodo, kad paukščiai virš tokių teritorijų elgiasi panašiai kaip virš realių vandens telkinių: ieško vietos nusileisti, pailsėti ar maitintis. Tačiau priartėję jie susiduria ne su vandeniu, o su kieta, įkaitusia danga ir konstrukcijomis, todėl kyla susidūrimų, traumų ar išsekimo rizika.

    Ką rodo tyrimai ir stebėjimai?

    Šį reiškinį nagrinėjantys tyrėjai, tarp jų ir Kalifornijos energetikos komisijai parengtoje apžvalgoje dalyvavę akademiniai autoriai, pabrėžia, kad svarbus ne vien pats atspindys. Riziką gali didinti dideli, vizualiai vientisi moduliais padengti plotai, jų orientacija, taip pat tai, kad saulės parkai neretai įrengiami migracijos keliuose arba netoli poilsio taškų, kur paukščiai įpratę ieškoti vandens.

    Praktikoje tai reiškia, kad paukščių „klaida“ nėra atsitiktinė: jei paukštis iš tolo „pamato“ tai, kas jo regos sistemoje atrodo kaip vanduo, jis gali kryptingai keisti skrydžio trajektoriją ir kartoti bandymus nusileisti. Kai paukščiai jau būna nuskridę didelius atstumus, papildomas energijos švaistymas ir netinkama nusileidimo vieta gali tapti lemiamu veiksniu.

    Ar įmanoma sumažinti žalą?

    Energetikos sektoriui plečiantis, vis dažniau ieškoma būdų, kaip saulės parkus projektuoti mažinant poveikį biologinei įvairovei. Tarp priemonių, kurios aptariamos tarptautinėje praktikoje, yra modulių paviršių ir dangų sprendimai, mažinantys vandens iliuziją, teritorijų parinkimas vengiant jautrių migracijos zonų, taip pat stebėsenos sistemos, leidžiančios greičiau fiksuoti incidentus.

    Specialistai pabrėžia, kad vieno universalaus sprendimo greičiausiai nebus: skirtingos rūšys reaguoja nevienodai, o vietos sąlygos gali keisti rizikos lygį. Vis dėlto bendras principas aiškus: kuo geriau suprantama, kaip paukščiai „skaito“ kraštovaizdį, tuo tiksliau galima pritaikyti saulės energetikos plėtrą taip, kad ji būtų suderinta su gamtosaugos tikslais.

    Šis reiškinys tampa priminimu, kad energetikos infrastruktūra veikia ne tik žmonių, bet ir gyvūnų suvokimo sistemoje. Dykumoje „netikras ežeras“ paukščiui gali atrodyti kaip vienintelė galimybė išgyventi, todėl klaidos kaina kartais būna pernelyg didelė.