CP v2

Blog

  • Savižudybių mažiau, bet kančia niekur nedingo: ko trūksta po krizės ir kodėl vyrai vis dar rizikoje?

    Lietuvoje savižudybių skaičius per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad mažėja ir žmonių kančia. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne tik suvaldyti ūmią krizę, bet ir užtikrinti, kad žmogus po jos neliktų vienas.

    Vilniaus miesto savižudybių prevencijos koordinatorė Goda Nausėdaitė sako, kad dažniausiai žmogus, atsidūręs savižudybės rizikoje, į sistemą patenka per skubią pagalbą ar ligoninę. Tačiau tikroji rizika išlieka ir vėliau, kai tenka grįžti į tą pačią kasdienybę, kurioje problemos dažnai būna neišspręstos.

    Skaičiai gerėja, bet rizika išlieka

    Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo laikotarpio, kai Lietuvoje 100 000 gyventojų tekdavo daugiau nei 40 savižudybių, rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus. Vis dėlto pagal Eurostato duomenis Lietuva pastaraisiais metais išlieka tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal savižudybių rodiklį.

    Tuo pačiu fiksuojama ir kita tendencija: registruojamų mėginimų nusižudyti skaičius gali augti net tada, kai savižudybių mažėja. Pasak specialistų, tai nebūtinai bloga žinia, nes augimą iš dalies gali lemti mažėjanti stigma, geresnis rizikos ženklų atpažinimas ir tikslesnis atvejų registravimas.

    „Mažėjantis savižudybių skaičius yra svarbus pokytis, tačiau jis savaime nereiškia, kad mažėja žmonių kančia“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Didžiausia spraga po ūmios krizės

    Pasak koordinatorės, pažeidžiamiausias laikotarpis dažnai būna jau po hospitalizacijos, kai žmogus išleidžiamas namo. Būtent tada išlieka didesnė pakartotinių bandymų rizika, o pagalbos tęstinumas tampa kritiškai svarbus.

    Vilniuje taikomas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas numato, kad po pirminio rizikos įvertinimo turi būti sudaromas savisaugos planas, o informacija apie suteiktą pagalbą perduodama psichikos sveikatos centrui. Ten žmogų gali perimti atvejo vadybininkas, kuris padeda užsiregistruoti pas specialistus ir seka, ar pagalba realiai pasiekė žmogų.

    „Pagalba žmogui neturi baigtis išėjus pro įstaigos duris. Pagalbos tęstinumu turi būti pasirūpinta dar prieš žmogų išrašant“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kodėl sunkiausia pasiekti vyrus?

    Higienos instituto duomenimis, 2024 metais iš 566 nusižudžiusių žmonių 461 buvo vyrai, tai sudaro apie keturis penktadalius visų atvejų. Specialistai šią situaciją sieja su vadinamuoju lyčių paradoksu: moterys dažniau praneša apie mintis ar mėginimus nusižudyti, o vyrai dažniau miršta dėl savižudybės.

    Pasak koordinatorės, dalis vyrų nuo vaikystės mokomi neparodyti silpnumo ir sunkumus spręsti vieni. Dėl to emociniai sunkumai gali reikštis ne atviru kalbėjimu, o pykčiu, užsidarymu, persidirbimu ar žalingais įpročiais, o aplinkiniai dažnai mato tik pasikeitusį elgesį, bet ne jo priežastį.

    „Kartais svarbu nelaukti, kol žmogus pats pasakys turintis minčių nusiudyti, bet tiesiai paklausti apie savižudybę. Tai sunku ir artimiesiems, ir specialistams, tačiau toks klausimas gali išgelbėti gyvybę“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kur kreiptis pagalbos dabar

    Pagalbos galima kreiptis į Vilties liniją telefonu 116 123, o į Jaunimo liniją telefonu 8 800 28 888, abi linijos veikia visą parą. Vaikų linijos numeris yra 116 111, Pagalbos moterims linijos numeris yra 8 800 66 366.

    Jeigu grėsmė yra ūmi ir reikia skubios pagalbos, būtina skambinti telefonu 112. Specialistai pabrėžia, kad net ir vienas pokalbis gali tapti lūžio tašku, o kreiptis pagalbos verta dar iki tol, kol situacija atrodo nebepakeliama.

  • 2027-ieji artėja: savivaldybėms perduodama žemės reforma – NŽT įvardijo svarbiausias klaidas

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms bus perduota svarbi žemės reformos dalis – žemėtvarkos projektų organizavimas. Artėjant pokyčiui, Nacionalinė žemės tarnyba surengė savivaldybių atstovams praktinį seminarą apie tai, kaip planuoti darbus ir išvengti klaidų rengiant projektus.

    Seminare daugiausia dėmesio skirta ne teorijai, o visam procesui nuo starto iki įgyvendinimo: kaip priimami sprendimai, kaip parengiami sprendiniai, kaip jie viešinami ir derinami, kaip atliekama kontrolė bei užtikrinamas realus projektų įgyvendinimas vietovėje.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    Pagal numatomą tvarką savivaldybės tvirtins žemės reformos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus. Šiuos sprendimus priims savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taip pat tvirtins su institucijomis suderintus ir NŽT patikrintus projektus.

    Keisis ir darbų pirkimo organizavimas. Jei iki šiol projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkursus organizuodavo NŽT, nuo 2027 metų tai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka darys savivaldybių administracijos, todėl didesnė atsakomybė teks vietos lygmens planavimui ir kompetencijoms.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos pradėti, bet dar nebaigti rengti ar nepatvirtinti projektai bus užbaigiami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu, kai priimamas NŽT įsakymas dėl teritorijos patvirtinimo žemėtvarkos projektui rengti.

    Nuo sprendinių iki realių darbų

    NŽT atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms neužteks tik patvirtinti projektą dokumentuose. Ne mažiau svarbus etapas bus įgyvendinimas: sklypų ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą.

    Ypač svarbus terminas siejamas su valstybinės žemės sklypų nuoma ar pardavimu: jei reikalingi veiksmai neatliekami per 6 mėnesius, asmenys gali netekti galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to savivaldybėms teks užtikrinti, kad procesai judėtų laiku ir būtų aiškiai prižiūrimi.

    Apimtys didelės, klaidos brangios

    NŽT duomenimis, Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o skirtingose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Tai reiškia, kad kai kur žemėtvarkos projektų apimtis bus epizodinė, o kitur taps nuolatine didelės apimties administracine užduotimi.

    Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820, todėl perdavimo laikotarpis sutaps su intensyviu darbų tempu.

    Seminare pabrėžta, kad sklandžiam perėjimui lemiami bus nuoseklus planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas ir kasdienis bendradarbiavimas su projektų rengėjais, institucijomis bei pareiškėjais. NŽT akcentavo, kad savivaldybės turės aktyviai vykdyti užsakytų darbų kontrolę ir laiku atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis.

    Pasak NŽT, tikslas iki 2027 metų yra ne tik formaliai perduoti funkciją, bet ir užtikrinti, kad savivaldybės startuotų pasirengusios praktiškai: suprastų projektų rengimo logiką, viešinimo ir derinimo reikalavimus bei gebėtų valdyti rangovus ir terminus.

  • 8 mlrd. žingsnių per mėnesį: #BEACTIVE pribloškė rezultatais, Kaunas aplenkė Vilnių

    Per rugsėjį Europos sporto savaitės #BEACTIVE žingsnių iššūkiuose Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 8 039 098 914 žingsnių. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo planuota iš anksto, o prie skirtingų iniciatyvų prisijungė 36 661 dalyvis.

    Iššūkius rugsėjo 1–30 dienomis koordinavo asociacija „Sportas visiems“, kvietusi gyventojus rinktis įvairius formatus. Dalyviai galėjo varžytis individualiai, atstovaudami miestams, mokykloms ir universitetams, organizacijoms arba prisijungti prie dviračių iššūkio.

    Organizatorių skaičiavimu, pirminis tikslas siekė 5,6 mlrd. žingsnių, tačiau rezultatas buvo viršytas 44 proc. Kartu su dviračių iššūkiu dalyviai įveikė daugiau kaip 5,8 mln. kilometrų, o simbolinis palyginimas prilygintas 162 kelionėms aplink Žemę.

    Aktyviausi buvo mokiniai ir studentai

    Daugiausia dalyvių pritraukė mokyklų ir universitetų ėjimo iššūkis: jame dalyvavo 12 452 žmonės, subūrę 865 komandas. Šioje kategorijoje iš viso surinkta daugiau nei 2,23 mlrd. žingsnių.

    Pirmąją vietą užėmė Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazija, antrąją – Šiaulių „Romuvos“ gimnazija, trečiąją – Vilniaus universitetas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie rezultatai rodo augantį bendruomenių įsitraukimą į fizinio aktyvumo iniciatyvas.

    Miestų iššūkyje šiemet ryškiausiai išsiskyrė Kaunas, nedidele persvara aplenkęs Vilnių. Kauno komanda surinko 257 486 031 žingsnį, Vilnius – 255 823 463, o trečioje vietoje liko Klaipėda su daugiau nei 137 mln. žingsnių.

    Nuo individualių rekordų iki organizacijų

    Individualiame ėjimo iššūkyje dalyvavo 8 442 žmonės, bendrai surinkę daugiau nei 2,22 mlrd. žingsnių. Daugiausia per mėnesį nuėjo Ramūnas Šerpatauskas – 2 318 857 žingsnius.

    Organizacijų ir bendruomenių kategorijoje varžėsi 5 971 žmogus ir 558 komandos, o bendras rezultatas viršijo 1,34 mlrd. žingsnių. Pirmąją vietą čia užėmė komanda „(Ne) Blondinės“, antrąją – Giraitės bendruomenė, trečiąją – PK „Vardan Šilalės krašto“.

    Prie iniciatyvos prisijungė ir dviračių mėgėjai: 1 097 dalyviai per mėnesį numynė 61 573 kilometrus. Tai 37 proc. daugiau nei pradinis 45 000 kilometrų tikslas, o daugiausia numynė Lukas Skikas – beveik 1 928 kilometrus.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios?

    Visuomenės sveikatos specialistai nuosekliai pabrėžia, kad reguliarus ėjimas ir kita fizinė veikla mažina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei ankstyvo mirtingumo riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose suaugusiesiems nurodoma siekti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o vaikams ir paaugliams – vidutiniškai 60 minučių kasdien.

    Tokie iššūkiai ypač veikia per įprotį ir socialinį paskatinimą, nes dalyviai mato savo progresą ir lygina rezultatus komandoje. Praktikoje tai dažnai padeda žmonėms daugiau judėti kasdienėse situacijose: renkantis laiptus vietoj lifto, trumpas keliones įveikiant pėsčiomis ar planuojant aktyvias pertraukas.

    „Labiausiai džiugina tai, kiek daug žmonių įsitraukė ir kiek skirtingų bendruomenių pavyko suburti. Tokie rezultatai parodo, kad judėjimas gali tapti natūralia kasdienybės dalimi ir kartu suvienyti žmones“, – sakė asociacijos „Sportas visiems“ vykdomoji direktorė Germantė Bartkutė.

    Pasibaigus rugsėjo iššūkiams, dalyviai gavo skaitmeninius #BEACTIVE diplomus su asmeniniais rezultatais. Daugiausia žingsnių savo kategorijose surinkusios komandos lapkričio 12 dieną kviečiamos į apdovanojimų ceremoniją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

    Europos sporto savaitė #BEACTIVE yra Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti žmones būti fiziškai aktyvius ir atrasti sau tinkamą judėjimo būdą. Nacionalinis koordinatorius Lietuvoje – asociacija „Sportas visiems“.

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.

  • Ministras patvirtino naujas kultūros centrų taisykles: kas keisis bendruomenėms ir paslaugoms?

    Kultūros ministras Lukas Alsys patvirtino Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijas, kurios apibrėžia bendrą kryptį savivaldybių kultūros centrams visoje Lietuvoje. Dokumentu siekiama stiprinti jų vaidmenį regionuose, didinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir įtrauktį skirtingoms visuomenės grupėms.

    Rekomendacijos numato, kad kultūros centrai turi veikti kaip atviros, bendruomenę telkiančios erdvės, derinančios tradicijas su šiuolaikinėmis technologijomis. Jose pabrėžiama, kad tai nėra griežtas standartas, o lankstesnis įrankis, padedantis planuoti veiklą ir nusistatyti prioritetus pagal vietos poreikius.

    Kokia misija keliama centrams

    Dokumente kultūros centrų misija įvardijama kaip kokybiškų kultūros paslaugų kūrimas ir teikimas, atliepiant kultūrinius, edukacinius, pažintinius ir socialinius gyventojų poreikius. Taip pat akcentuojamas tikslas stiprinti regiono kultūrinį tapatumą ir mažinti kultūrinę atskirtį, prisidedant prie gyvenimo kokybės.

    Vizijoje kultūros centrai matomi kaip socialiai atsakingos įstaigos, ugdančios pilietiškumą ir kūrybiškumą. Kartu iš jų tikimasi aktyvesnio dialogo su vietos žmonėmis, kad kultūros pasiūla atspindėtų realius bendruomenės lūkesčius, o ne vien tradicinį renginių kalendorių.

    Daugiau skaitmeninio turinio ir tradicijų apsauga

    Rekomendacijose pabrėžiamas balansas tarp istorinės atminties ir šiuolaikiškų veiklos formų. Akcentuojama etninės kultūros, nematerialaus paveldo ir dainų švenčių tradicijos puoselėjimo svarba, kartu skatinant inovacijas ir skaitmeninio turinio sklaidą.

    Tarp numatytų krypčių įvardijamas kultūros turinio viešinimas nacionalinėje platformoje „eKultūra“, siekiant didesnio pasiekiamumo ir patogesnės prieigos gyventojams. Taip pat raginama stiprinti mėgėjų ir profesionaliojo meno sinergiją, kad vietos kolektyvų veikla būtų papildoma aukštesnės meninės vertės programomis.

    Dėmesys prieinamumui, partnerystėms ir specialistams

    Dokumente daug dėmesio skiriama paslaugų prieinamumui, ypač socialiai jautrioms grupėms, taip pat kultūrinei edukacijai. Kultūros centrams rekomenduojama aktyviau įsitraukti į Kultūros paso veiklas ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą, kad auditorijos būtų plečiamos nuosekliai, o ne vien per pavienius renginius.

    Rekomendacijose akcentuojama, kad kokybiškoms paslaugoms būtina tinklaveika, todėl raginama stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybių ir valstybinėmis įstaigomis, mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei individualiais kūrėjais. Taip pat išskiriamas kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir profesionalų pritraukimas į regionus kaip vienas svarbiausių ilgalaikių uždavinių.

    Ministerija tikisi, kad nuoseklus rekomendacijų taikymas padės stiprinti kultūros centrų tvarumą ir jų indėlį į vietos bendruomenių gerovę. Nors dokumentas nėra finansavimo sprendimas, jis gali tapti pagrindu savivaldybėms planuojant prioritetus, vertinant paslaugų kokybę ir formuojant kultūros paslaugų tinklą.

    Kultūros centrų veiklos plėtros rekomendacijos paskelbtos Teisės aktų registre.

  • Spalio pradžia Varšuvos biržoje: WIG20 smunka, bet PKP Cargo šauna į viršų po netikėto pelno

    Spalio startas su korekcija

    Spalio prekyba Varšuvos vertybinių popierių biržoje prasidėjo pardavėjų dominavimu. Pagrindinis indeksas WIG20 pirmoje sesijos dalyje smuko daugiau nei 1,5 proc., o platesnį rinkos vaizdą atspindintis WIG taip pat krito, nors ir šiek tiek nuosaikiau.

    Jei diena būtų pasibaigusi ties panašiais lygiais, tai būtų buvusi ryškiausia neigiama sesija per daugiau nei mėnesį. Vis dėlto nuo metų pradžios indeksai, nepaisant šio kritimo, išlieka pakilę daugiau nei 30 proc., todėl dalis rinkos šį judėjimą vertina kaip korekcinį.

    WIG20 arti reikšmingos ribos

    Rinkos dėmesys krypsta į techninius lygius, kurie dažnai tampa trumpalaikių sprendimų orientyru. Analitikų akiratyje – rugsėjo 16 dieną suformuotas dugnas ties 4 083 punktų riba: WIG20 laikėsi kiek aukščiau 4 100 punktų, tačiau atstumas iki šio lygio sparčiai tirpo.

    Kontrastas ryškus, nes dar rugsėjo 22 dieną WIG20 buvo pasiekęs istorinį rekordą – 4 241 punktą. Tai sustiprina įspūdį, kad dalis investuotojų po spartaus kilimo pasirinko fiksuoti pelną.

    Kas labiausiai spaudė indeksą

    Ryškiau krito dalies bankų akcijos, taip pat silpnėjo ir kelių kitų didžiųjų bendrovių vertė. Daugumos pagrindinių indekso pozicijų nuosmukiai iš esmės neperžengė 3–4 proc. ribos, tačiau kritimas buvo platus.

    Bendra nuotaika rinkoje signalizavo ne tiek paniką, kiek išsiskaidžiusį pardavimą: nuosmukį fiksavo reikšminga dalis listinguojamų bendrovių. Tokios dienos Varšuvos biržoje dažnai pasižymi padidėjusiu nepastovumu, todėl situacija gali greitai pasikeisti.

    Teigiamas išsišokėlis – PKP Cargo

    Tarp nedaugelio ryškių išimčių išsiskyrė PKP Cargo, kurios akcijos pabrango beveik 10 proc. Judėjimą skatino paskelbti rezultatai, kurie rinką nustebino geresniu nei tikėtasi pelningumu.

    Įmonė antrąjį ketvirtį uždirbo daugiau nei 35 milijonus eurų grynojo pelno. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį restruktūrizuojama PKP Cargo grupė uždirbo beveik 28 milijonus eurų grynojo pelno, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo patyrusi apie 4 milijonų eurų nuostolį.

    Investuotojams tai tapo aiškiu signalu, kad dalies bendrovių fundamentika gali išsiskirti net ir bendro rinkos silpnėjimo metu. Dėl to sesijos dinamika pabrėžė, jog net plataus kritimo dieną atskiros istorijos gali smarkiai keisti atskirų akcijų kryptį.

  • Krokuvos oro uoste įjungta nauja ILS sistema: ką tai keičia skrydžiams ir rekordiniam keleivių srautui

    Lenkijos oro navigacijos paslaugų agentūra pradėjo operatyviai naudoti naują ILS/DME „KRK“ sistemą Krokuvos Balicės oro uoste. Tai vienas svarbiausių žingsnių siekiant tikslesnių artėjimo ir nusileidimo procedūrų sudėtingesnėmis oro sąlygomis.

    Skelbiama, kad sistema patikrinta ir atitinka Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ICAO techninius reikalavimus bei rekomendacijas. Teigiamą diegimo patikros rezultatą patvirtino ir Civilinės aviacijos administracija, įvertinusi saugos reikalavimų įgyvendinimą.

    „Naujoji sistema atitinka II kategorijos techninius reikalavimus, tai patvirtinta diegimo patikros skrydžiu. Krokuvos oro uostas taip pat baigė infrastruktūros pritaikymą II kategorijos reikalavimams“, – teigė už projektą atsakingi atstovai.

    ILS yra instrumentinio tūpimo sistema, kuri pilotams ir borto įrangai pateikia tikslius vertikalaus nusileidimo ir krypties signalus, o DME padeda nustatyti atstumą iki tako. Praktikoje tai gali reikšti mažiau nukreiptų skrydžių, mažiau vėlavimų ir stabilesnį tvarkaraščių vykdymą esant rūkui ar žemiems debesims.

    Oro uostas nurodo, kad po formalių ir operacinių procedūrų užbaigimo bei sertifikavimo proceso tikimasi pradėti darbą pagal II kategorijos standartą 2027 metų pirmąjį ketvirtį. II kategorija paprastai leidžia tūpti esant prastesniam matomumui, tačiau jai būtina ne tik navigacinė sistema, bet ir atitinkamai pritaikyta aerodromo infrastruktūra.

    Šie techniniai pokyčiai vyksta keleivių srautui sparčiai augant. Rugsėjį Krokuvos oro uoste aptarnauti 1 403 435 keleiviai, tai 15,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augimas siekė apie 188 000 keleivių.

    Šiais metais rugsėjo 25 dieną oro uostas peržengė 11 000 000 aptarnautų keleivių ribą. Rekordinė diena fiksuota rugsėjo 11 dieną, kai oro uosto paslaugomis pasinaudojo 52 759 žmonės.

    Nuo metų pradžios oro uoste aptarnauti 11 315 087 keleiviai, o palyginimui per visus 2025 metus – 13 248 355. Artimiausias tvarkaraščių pokytis numatytas įsigaliojant žiemos skrydžių sezonui spalio 25 dieną.

  • JAV spaudžia Europą dėl dyzelino atsargų: Vokietijai ir Prancūzijai grasina eksporto ribojimu

    JAV administracija paragino Vokietiją ir Prancūziją atlaisvinti avarines dyzelino atsargas, siekiant sumažinti pasaulines degalų kainas. Pasak agentūros „Reuters“, Vašingtonas perspėjo, kad priešingu atveju gali riboti dyzelino eksportą į šias šalis.

    Šaltinių teigimu, JAV pusė yra nepatenkinta, kad abi valstybės, amerikiečių vertinimu, ne iki galo įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus dėl strateginių naftos ir naftos produktų rezervų panaudojimo. Toks spaudimas didina įtampą tarp sąjungininkų, nors oficialiai pabrėžiama bendrų veiksmų nauda.

    Ko siekia JAV?

    „Reuters“ nurodo, kad spaudimas Europai siejamas su JAV vidaus politika ir siekiu mažinti degalų kainas vartotojams. Šaltiniai taip pat mini prašymą Europos Sąjungai per artimiausius šešis mėnesius į rinką išleisti 120 mln. barelių dyzelino atsargų.

    „Europai naudinga bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes ieškome būdų didinti rafinuotų produktų pasiūlą ir mažinti vartotojų išlaidas“, – sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Reuters“.

    Kodėl Europa labiau priklausoma?

    Agentūra pabrėžia, kad Europos priklausomybė nuo dyzelino tiekimo iš JAV išaugo po to, kai buvo apribotas importas iš Rusijos dėl karo Ukrainoje. Papildomą spaudimą rinkai sukėlė ir tiekimo sutrikimai iš Artimųjų Rytų, susiję su regioniniais konfliktais.

    Dėl šių veiksnių dyzelino pasiūla Europoje tapo jautresnė bet kokiems prekybos ar logistikos pokyčiams, o kainų svyravimai greičiau persiduoda vartotojams ir verslui. Rinka atidžiai stebi tiek strateginių rezervų naudojimo sprendimus, tiek galimus JAV eksporto apribojimus.

  • „Polenergia“ pajamos smuko, bet rezultatas apsivertė: po pusmečio – pelnas ir naujos investicijos

    Lenkijos energetikos grupė „Polenergia“ per 2026 metų pirmąjį pusmetį sumažino pardavimo pajamas, tačiau rezultatas pagerėjo: nuostolį pakeitė pelnas. Bendrovė skelbia, kad finansinius rodiklius veikė prastesnės vėjo sąlygos ir mažiau palankios energijos bei kilmės sertifikatų kainos.

    Konsoliduotos pardavimo pajamos siekė apie 409 000 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 542 000 000 eurų. EBITDA sudarė apie 50 000 000 eurų, o grynasis pelnas – maždaug 10 000 000 eurų, kai prieš metus fiksuotas apie 9 000 000 eurų nuostolis.

    „Už mūsų nugaros – pusmetis, kai solidūs rezultatai ėjo kartu su investicijomis, kurių mastas gerokai viršija dabartinius mūsų aktyvus“, – sakė „Polenergia“ vadovas Adamas Purwinas.

    Didžiausias dėmesys – Baltijos jūrai

    Bendrovė pabrėžia, kad didžiausią vaidmenį investicijų programoje šiuo metu atlieka jūrinio vėjo projektai Baltijos jūroje – Baltija 2 ir 3, kurių bendra planuojama galia siekia 1 440 MW. Įmonė prognozuoja, kad pirmoji elektra iš šių parkų turėtų būti pagaminta 2027 metais.

    Sausumoje labiausiai pažengęs „Polenergia“ naujų pajėgumų projektas – 35 MW galios fotovoltinis parkas Rajkovai. Bendrovė nurodo, kad šiam projektui anksčiau buvo užtikrintas kontraktas skirtumui padengti pagal atsinaujinančios energetikos aukciono mechanizmą.

    Gamyba, portfelis ir pardavimų stabilumas

    Šiuo metu „Polenergia“ valdo 13 vėjo ir 7 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia viršija 640 MW. Per 2026 metų pirmąjį pusmetį šie aktyvai pagamino 634 GWh elektros, o tai sugeneravo apie 64 000 000 eurų pajamų iš elektros pardavimo.

    Bendrovė taip pat akcentuoja kontraktavimo svarbą: 2027 metams jau yra užfiksuota 83 proc. prognozuojamos gamybos apimtis, o 2028 metams – 63 proc. Įmonė nurodo, kad didesnę portfelio dalį sudaro ne aukcioniniai kontraktai, o kitos priemonės, įskaitant ilgalaikes PPA sutartis.

    „Stabilumo pagrindas išlieka aukštas mūsų pagaminamos energijos kontraktavimo lygis, o reikšmingą dalį sudaro PPA susitarimai“, – teigė finansų vadovas Piotras Sujeckis.

    „Polenergia“ vertinimu, tokia pardavimų struktūra padeda mažinti rinkos svyravimų poveikį ir planuoti tolesnes didelio masto investicijas, ypač atsinaujinančios energetikos segmente. Bendrovė neatmeta, kad artimiausiais metais pagrindiniu augimo varikliu taps jūrinio vėjo projektų įgyvendinimo tempas ir jų prijungimas prie tinklo.

  • KGHM baigė istorinį „Głogów“ vario lydyklos remontą anksčiau: ką tai keičia gamybai ir kaštams

    KGHM pranešė anksčiau nei planuota užbaigusi didžiausią istorijoje vario lydyklos Głogów remonto ir modernizavimo sustabdymą. Darbai apėmė visą Głogów II technologinę grandinę, o pagrindinis tikslas – padidinti patikimumą ir stabilumą, kartu pailginant laiką tarp periodinių didžiųjų sustabdymų.

    Įmonė akcentuoja, kad įgyvendinti sprendimai turėtų leisti ilgesnį nepertraukiamos eksploatacijos ciklą tarp pagrindinių remontų. KGHM nurodo, jog planuojama šį intervalą pailginti nuo ketverių iki penkerių metų, o tai pramonėje paprastai reiškia mažiau prastovų ir mažesnę neplanuotų gedimų riziką.

    „Tokio masto remontą ir modernizavimą užbaigti anksčiau termino pavyko dėl geros organizacijos bei KGHM komandos, grupės įmonių ir partnerių kompetencijų. Pailgintas eksploatacijos ciklas tarp pagrindinių sustabdymų turėtų prisidėti prie efektyvumo ir gamybos kaštų optimizavimo“, – sakė KGHM valdybos viceprezidentas gamybai Mirosławas Laskowskis.

    Kas buvo remontuojama?

    Remonto sustabdymas prasidėjo birželio 28 dieną, kai buvo sustabdyta technologinė grandinė su pakabos krosnimi, o kitą dieną pradėtas išjungti elektrinis krosnis. KGHM teigia, kad tai buvo vienas sudėtingiausių projektų tiek techniniu, tiek organizaciniu požiūriu, kuriam reikėjo ilgamečių pasirengimo darbų ir itin tikslaus planavimo.

    „Pirmą kartą per vieną sustabdymą kapitalinis remontas vienu metu apėmė ir pakabos, ir elektrinę krosnį. Tai svarbu siekiant išlaikyti aukštą infrastruktūros patikimumą ir toliau auginti gamybos potencialą“, – sakė Głogów lydyklos vadovas Jarosławas Siedleckis.

    Įmonė nurodo, kad darbų vertė siekė kelis šimtus milijonų zlotų, tai yra maždaug kelias dešimtis milijonų eurų. Investicijų kryptis buvo dvejopa: atkurti įrenginių ir infrastruktūros techninę būklę bei įgyvendinti modernizacijas, kurios ilgainiui prisideda prie efektyvesnės gamybos ir saugesnių darbo sąlygų.

    Kodėl Głogów yra strategiškai svarbi?

    Głogów lydykla yra viena svarbiausių KGHM technologinės grandinės dalių ir vienas didžiausių metalurgijos objektų regione. Čia gaminama aukštos grynumo klasės katodinė vario produkcija, reikalinga energetikos, elektrotechnikos, elektronikos, statybų ir kitoms pramonės šakoms.

    Be pagrindinės produkcijos, tokio tipo vario metalurgijos kompleksai paprastai generuoja ir lydinčius produktus, o KGHM išskiria tauriųjų metalų bei kitų medžiagų atgavimą. Įmonės teigimu, gamykla taip pat turi tarptautinį Copper Mark sertifikatą, siejamą su atsakingos vario gamybos standartais.

    KGHM nurodė, kad po darbų pakabos krosnies ruože įrenginiai buvo paleisti rugsėjo 16 dieną ir atnaujintas vario koncentrato lydymas. Elektrinės krosnies ruožo darbai baigti rugsėjo 30 dieną, taip uždarant visą planuotą sustabdymo programą.