CP v2

Blog

  • „Elden Ring“ kūrėjai pristatė „The Duskbloods“: kas tai per tamsus „Switch 2“ ekskliuzyvas?

    „Elden Ring“ kūrėjai pristatė „The Duskbloods“: kas tai per tamsus „Switch 2“ ekskliuzyvas?

    Naujausias „Nintendo Direct“ pristatymas gerbėjams atnešė ne vieną staigmeną, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė „The Duskbloods“. Tai naujas „FromSoftware“ projektas, kuriam studija jau spėjo užauginti milžiniškus lūkesčius po „Elden Ring“ sėkmės ir kultinio „Bloodborne“ gerbėjų meilės.

    Apie „The Duskbloods“ pirmą kartą prabilta daugiau nei prieš metus, tačiau tuomet informacijos buvo itin mažai. Ilgą laiką projektas atrodė beveik paslaptingas, o viešojoje erdvėje dominavo tik spėlionės, kokia kryptimi pasuks studija, garsėjanti sudėtingais ir atmosferiniais vaidmenų žaidimais.

    Pristatymo metu patvirtinta, kad „The Duskbloods“ kuriamas „Nintendo Switch 2“ konsolei ir bus šios platformos ekskliuzyvas. Taip pat paskelbta, kad žaidimas turėtų pasirodyti dar šiais metais, o tai signalizuoja, kad kūrimas jau pasiekė brandesnę stadiją ir artėja prie finišo.

    Rodytas trumpas anonsinis vaizdo įrašas akcentavo gotikinę estetiką ir tamsios fantastikos nuotaiką. Vizualinė kryptis daugeliui priminė „Bloodborne“ atmosferą: niūrūs miesto fragmentai, aštrūs siluetai, baugi architektūra ir akivaizdžiai horror elementais prisodrintas pasaulis.

    Didžiausias netikėtumas slypi žaidimo struktūroje: „The Duskbloods“ nebus tradicinis vieno žaidėjo RPG. Vietoje to pasirinktas tinklo režimo modelis, paremtas PvPvE kovomis, kuriose vienu metu dalyvaus iki aštuonių žaidėjų, o susidūrimai vyks specialiai tam pritaikytose arenose.

    Kūrėjų teigimu, žaidime bus keliolika pasirenkamų veikėjų, skirtingi kovos stiliai ir judėjimo technikos, reikalaujančios taktinio sprendimų priėmimo. Žaidėjams teks įsikūnyti į karius vampyrus, o akcentas bus dedamas į dinamiką, gebėjimų derinius ir rizikos bei atlygio balansą susidūrimų metu.

    Dar viena reikšminga detalė yra planuojami uždari tinklo testai, numatyti 2026 metų vasarą. Tai leidžia manyti, kad kūrėjai didelį dėmesį skirs balansui, serverių stabilumui ir kovos sistemų šlifavimui, nes PvPvE formatas paprastai reikalauja itin tikslaus suderinimo, kad patirtis būtų sąžininga ir įtraukianti.

    Kol kas „FromSoftware“ plačiau neatskleidė, kaip bus sprendžiamas progresas, apdovanojimai ar rungtynių struktūra, tačiau pats krypties pokytis rodo norą eksperimentuoti už tradicinės soulslike formulės ribų. Ar „The Duskbloods“ taps nauju metų hitu ir padės „Nintendo Switch 2“ įtvirtinti startą, paaiškės jau artimiausiais mėnesiais.

  • „Kingdom Hearts IV“ šokiravo per „Nintendo Direct“: atkeliauja į „Nintendo Switch 2“, bet yra kabliukas

    „Kingdom Hearts IV“ šokiravo per „Nintendo Direct“: atkeliauja į „Nintendo Switch 2“, bet yra kabliukas

    Per „Nintendo Direct“ pristatymą oficialiai patvirtinta, kad „Kingdom Hearts IV“ pasirodys ir „Nintendo Switch 2“ konsolėje. Nors tiksli išleidimo data vis dar neskelbiama, kūrėjai leidžia suprasti, jog žaidimas turėtų pasirodyti kartu su naujos kartos nešiojamos konsolės startu.

    „Kingdom Hearts“ serija, kurią „Square Enix“ kuria bendradarbiaudama su „Disney“, laikoma viena ryškiausių japoniškų vaidmenų žaidimų franšizių. Pirmoji dalis debiutavo 2002 metais „PlayStation 2“ platformoje ir išsiskyrė netikėtu „Disney“ pasaulių bei „Final Fantasy“ motyvų deriniu.

    Per daugiau nei du dešimtmečius serija išaugo į pasaulinį reiškinį: įvairių dalių ir perleidimų pardavimai viršijo 38 milijonus kopijų. Toks skaičius rodo, kodėl kiekviena nauja dalis sulaukia didžiulio ažiotažo, o „Kingdom Hearts IV“ anonsas „Nintendo“ auditorijai tapo vienu ryškiausių renginio momentų.

    Kas kelia daugiausia klausimų?

    Didžiausia intriga išlieka išleidimo data: „Square Enix“ kol kas jos neatskleidžia, todėl gerbėjų bendruomenė toliau gyvena spėlionėmis. Ne mažiau diskusijų kelia ir tai, kaip ambicingas projektas veiks „Nintendo Switch 2“ aparatinėje įrangoje.

    Žinoma, kad „Kingdom Hearts IV“ kuriamas naudojant „Unreal Engine 5“, kuris dažnai siejamas su aukštesnės klasės grafika ir reiklesniais techniniais resursais. Dėl to dalis žaidėjų svarsto, ar „Nintendo Switch 2“ versija bus lygiavertė kitoms platformoms, ar bus ieškoma kompromisų vaizdo kokybės ir našumo srityse.

    Naujas vizualinis tonas

    Ketvirtoji dalis vizualiai krypsta į labiau realistišką stilių, atsitraukdama nuo anksčiau dominavusios ryškiai pasakiškos estetikos. Tokia kryptis keičia ir bendrą nuotaiką, kurioje šįkart veiks pagrindinis herojus Sora.

    Kartu laukiama sugrįžtant ir gerbėjų pamėgtų veikėjų, tapusių serijos simboliais. Žaidime turėtų pasirodyti ir ištikimi Soros bendražygiai Donaldas bei Goofy, kurie daugelį metų išlieka vienu iš kertinių šios franšizės elementų.

  • Šio produkto vis dar valgome per mažai: medikai įspėja, kur ieškoti skaidulų kasdien

    Šio produkto vis dar valgome per mažai: medikai įspėja, kur ieškoti skaidulų kasdien

    Subalansuotoje mityboje dažniausiai pirmiausia galvojame apie baltymus, vitaminus, mineralus ar kalorijas, tačiau skaidulos neretai lieka paraštėse. Vis dėlto jos tiesiogiai veikia žarnyno veiklą, sotumo jausmą po valgio ir tai, kaip organizmas susitvarko su cukraus kiekio svyravimais.

    Skaidulos yra augalinių produktų dalis, kurios žmogaus virškinimo fermentai nesuskaido taip, kaip baltymų, riebalų ar krakmolo. Tai nereiškia, kad jos organizmui nereikšmingos: skaidulos veikia kaip mechaninis ir biocheminis pagalbininkas virškinimo sistemoje.

    Kiek skaidulų reikia per dieną?

    Dažniausiai suaugusiesiems rekomenduojama per dieną gauti ne mažiau kaip 25 gramus skaidulų, o kai kuriose gairėse minimas ir 30 gramų tikslas. Praktikoje daug žmonių šio kiekio nepasiekia, nes racioną sudaro daug rafinuotų produktų.

    Problemą didina baltos duonos, įprastų makaronų, saldintų dribsnių ir stipriai perdirbtų pusgaminių gausa. Net jei meniu atsiranda vaisius ar salotos, bendras skaidulų kiekis vis tiek gali būti per mažas.

    Kur ieškoti skaidulų maiste?

    Skaidulos siejamos su daržovėmis, tačiau labai geri šaltiniai yra ir viso grūdo produktai, ankštiniai, riešutai, sėklos bei kruopos. Vien tik agurkai, pomidorai ar lapinės salotos dažnai nesukuria tokio efekto, kokį duoda avižos, grikiai ar lęšiai.

    Kasdienybėje daugiausia duoda įvairovė: pusryčiams gali tikti avižinė košė su uogomis, linų sėmenimis ir riešutais, o pietums verta rinktis grikius ar rudus ryžius ir papildyti patiekalą pupelėmis, avinžirniais ar lęšiais. Paprastas įprotis į jogurtą ar salotas įberti moliūgų ar saulėgrąžų sėklų taip pat padeda priartėti prie rekomendacijų.

    Kodėl skaidulos svarbios sveikatai?

    Mokslinių tyrimų apžvalgos rodo, kad didesnis skaidulų ir viso grūdo produktų vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir storosios žarnos vėžio rizika. Klinikiniai tyrimai taip pat fiksavo, kad didesnis skaidulų kiekis gali prisidėti prie mažesnės kūno masės, mažesnio sistolinio kraujospūdžio ir geresnių cholesterolio rodiklių.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad skaidulos maitina žarnyno mikrobiotą. Fermentacijos metu susidarančios trumpųjų grandinių riebalų rūgštys siejamos su žarnyno barjero stiprinimu ir platesniais ryšiais tarp žarnyno būklės bei imuninės sistemos veiklos.

    Didinti skaidulų kiekį geriausia palaipsniui, ypač jei iki šiol jų buvo mažai. Staigus perėjimas prie didelio ankštinių, sėlenų ar žalių daržovių kiekio daliai žmonių gali sukelti pilvo pūtimą, todėl saugiau pradėti nuo mažų pakeitimų.

    Dažniausiai užtenka kelių keitimų: baltą duoną pakeisti viso grūdo, įprastus makaronus rinktis pilno grūdo, saldžius pusryčių dribsnius keisti avižomis, o dalį mėsos patiekaluose periodiškai pakeisti lęšiais ar pupelėmis. Kartu svarbu nepamiršti vandens, nes skaiduloms reikia skysčių, kad jos tinkamai atliktų savo funkciją virškinamajame trakte.

    Jei yra lėtinių žarnyno ligų, po virškinamojo trakto operacijų ar paūmėjimų, skaidulų kiekį ir jų rūšį verta aptarti individualiai su gydytoju ar dietologu. Tačiau daugeliui žmonių skaidulos nėra priedas, kurį būtina berti į kiekvieną patiekalą, jos natūraliai gaunamos iš įprasto maisto.

  • „Icelandair“ išrinko „blogiausią pasaulio fotografę“ ir už 10 dienų kelionę į Islandiją moka 44 000 eurų

    „Icelandair“ išrinko „blogiausią pasaulio fotografę“ ir už 10 dienų kelionę į Islandiją moka 44 000 eurų

    Netikėta atranka

    Islandijos nacionalinė oro bendrovė „Icelandair“ baigė tarptautinę atranką, kurioje ieškojo „blogiausio pasaulio fotografo“. Kampanijos nugalėtoja tapo Paryžiuje gyvenanti Blanche Mortemard, atrinkta iš 127 642 dalyvių iš 178 šalių.

    Įprastuose fotografijos konkursuose už neryškius kadrus, kreivą horizontą ar netyčia į kadrą patekusį pirštą dalyvis greičiausiai būtų diskvalifikuotas. Šį kartą būtent tokie trūkumai buvo pagrindinis vertinimo kriterijus.

    Kas lėmė pergalę

    „Icelandair“ teigimu, komisiją labiausiai įtikino kandidatės gebėjimas nuolat sukurti techniškai nesėkmingus kadrus ir ignoruoti bazinius fotografijos principus. Tarp pateiktų nuotraukų buvo snieguotas miesto vaizdas, kuriame didelę kadro dalį užėmė pirštas, taip pat prastai išlaikytas ir neryškus kadras, darytas Laisvės statulos kryptimi.

    Kituose darbuose matėsi paukštis ant stulpo, tačiau kadre greta atsitiktinai atsidūrė ir žmogaus ausies spenelis. Tokia „klaidų kolekcija“ ir tapo bilietu į pergalę.

    „Daugelį metų draugai ir šeima klausė, kodėl mano nuotraukos visada nuvilia. Dabar pagaliau turiu atsakymą: aš tam treniravausi. Šis projektas švenčia netobulumą, tai turbūt vienintelis konkursas, kurį turėjau šansų laimėti“, – sakė Blanche Mortemard.

    Kodėl to prireikė „Icelandair“

    Kampanijos idėja rėmėsi paprasta žinute: Islandija yra tokia fotogeniška, kad net žmogui, kuris fotografuoja ypač prastai, turėtų būti sunku ją „sugadinti“. Oro bendrovė pabrėžė, kad sulaukė didžiulio susidomėjimo, o dalyviai aktyviai reagavo į kvietimą rinktis autentiškumą, o ne dirbtinai išblizgintą turinį.

    Tokios rinkodaros kampanijos vis dažniau remiasi nuovargiu nuo tobulo įvaizdžio socialiniuose tinkluose, kai kelionių turinys pernelyg suvienodėja. Prekės ženklai ieško būdų išsiskirti, o ironija ir sąmoningai „neteisingas“ turinys tampa priemone atkreipti dėmesį neprarandant patikimumo.

    „Džiaugiamės pagaliau radę mūsų prastą fotografę. Šis projektas atsiliepė visame pasaulyje, nes žmonės pavargo nuo sukurpto tobulumo. Mus sužavėjo dalyvių drąsa rinktis autentiškumą vietoj imitacijos“, – sakė „Icelandair“ pasaulinės rinkodaros direktorius Gísli S. Brynjólfsson.

    44 000 eurų ir kelionė po Islandiją

    Kaip kampanijos dalį Blanche Mortemard 10 dienų keliaus po Islandiją ir fotografuos šalies kraštovaizdžius, bandydama atsakyti į provokuojantį klausimą: ar įmanoma visiškai nesugebėti padaryti geros nuotraukos vienoje įspūdingiausių pasaulio vietų.

    Už darbą jai numatytas 50 000 JAV dolerių atlygis, kuris, konvertavus ir suapvalinus, sudaro apie 44 000 eurų. Į šią sumą įtraukiamas jos laikas, kelionės išlaidos ir kampanijai skirti vaizdai.

  • 100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    Barselona 2026 metais mini 100 metų nuo katalonų modernizmo kūrėjo Antonio Gaudžio mirties. Miestas, kurio architektūrinį veidą formavo jo darbai, šią sukaktį pasitinka parodomis, ekskursijomis ir diskusijomis apie tai, kaip paveldas keičia šiuolaikinę Barseloną.

    Gaudis mirė 1926 metų birželio 7 dieną po nelaimingo atsitikimo, kai jį partrenkė tramvajus. Įvykis nutiko miesto centre, netoli vietų, kurios iki šiol siejamos su ryškiausiais jo kūriniais, o pats architektas netrukus buvo palaidotas jo svarbiausiame, iki šiol nebaigtame projekte.

    Šiandien Gaudžio pavardė Barselonoje tapo ne tik kultūros, bet ir masinio turizmo simboliu. Miestas kasmet sulaukia dešimčių milijonų lankytojų, o dalis jų atvyksta būtent dėl architekto palikimo, nuo Casa Milà ir Casa Batlló iki Park Güell ir Sagrada Família.

    Kaip gimė Gaudžio fenomenas

    Gaudis augo XIX amžiaus Katalonijoje, kai regionas sparčiai modernėjo: plėtėsi pramonė, keitėsi miestai, o Barselonoje įsigalėjo Ildefonso Cerdà suplanuotas Eixample kvartalų tinklas. Ši urbanistinė revoliucija tapo scena naujai architektūrai, kuriai vėliau prigijo katalonų modernizmo vardas.

    Gaudžio kūrybos branda sutapo su Renaixença kultūriniu sąjūdžiu, kai Katalonijoje stiprėjo kalbos, literatūros ir tapatybės atgimimas. Architektūroje tai virto formų ir dekoro eksperimentais, natūros motyvų perėmimu, drąsiomis konstrukcijomis ir ornamentika, kuri iki šiol atpažįstama iš pirmo žvilgsnio.

    Gaudis anksti įsiliejo į Barselonos intelektualų ir pramonininkų aplinką, o lemtinga pažintis su Eusebi Güell atvėrė kelią didžiausiems užsakymams. Būtent šiuo laikotarpiu atsirado sprendimai, kurie vėliau tapo Gaudžio vizitine kortele, įskaitant trencadís mozaikos techniką.

    Sagrada Família: kodėl ji vis dar nebaigta?

    Sagrada Família statybos pradėtos XIX amžiaus pabaigoje, o Gaudis projektą perėmė 1883 metais ir iš esmės pakeitė jo kryptį. Vėlesniais metais jis vis labiau atsiribodavo nuo kitų darbų ir didžiąją laiko dalį skyrė bazilikai, kurią laikė gyvenimo pašaukimu.

    Vis dėlto Gaudis statybų pabaigos nesulaukė, o darbų eigą per šimtmetį ne kartą pristabdė finansavimo klausimai, karai, politiniai sukrėtimai ir sudėtinga inžinerija. Šiuolaikinė statyba taip pat reikalauja derinti istorinį sumanymą su saugumo, miesto planavimo ir paveldo apsaugos reikalavimais.

    Nors pastaraisiais dešimtmečiais darbai akivaizdžiai paspartėjo, Sagrada Família užbaigimo grafikai keitėsi ne kartą. Bazilika tapo simboliu, kad Gaudžio architektūra yra ne tik objektai, bet ir procesas, kuriame susitinka religija, miestų politika, turizmas, ekonomika ir technologijos.

    Paveldas, turizmas ir šiuolaikinė Barselona

    Gaudžio palikimas šiandien kelia ir praktinių klausimų: kaip išlaikyti miesto gyventojų kasdienybę, kai populiariausios vietos nuolat perpildytos. Barselona, kaip ir daugelis Europos miestų, ieško būdų valdyti lankytojų srautus, apsaugoti gyvenamuosius rajonus ir mažinti turizmo spaudimą infrastruktūrai.

    Kartu Gaudžio kūryba išlieka vienu svarbiausių Barselonos ekonominių variklių, ypač kultūros ir paslaugų sektoriuose. Sukakties metai miestui yra proga ne tik pagerbti architektą, bet ir iš naujo apibrėžti, kaip jo kūriniai gali būti pristatomi atsakingai, išlaikant pusiausvyrą tarp paveldo, miesto gyvybingumo ir lankytojų patirties.

    „Nežinau, ar diplomą įteikiame genijui, ar bepročiui, laikas parodys“, – sakė Elies Rogent.

  • Phoebe Bridgers Europoje rengs koncertus be telefonų: kodėl vis daugiau muzikantų renkasi draudimą

    Phoebe Bridgers Europoje rengs koncertus be telefonų: kodėl vis daugiau muzikantų renkasi draudimą

    Dainininkė ir dainų autorė Phoebe Bridgers pranešė, kad dalyje jos naujo turo koncertų Europoje žiūrovai negalės naudotis telefonais. Įėjime išmanieji įrenginiai bus laikinai užrakinami specialiuose dėkluose, o juos atsiimti bus galima tik pasibaigus renginiui.

    Toks sprendimas jau išbandytas populiariame netikėtame pasirodyme Niujorko „Madison Square Garden“, kur susirinko apie 20 000 žmonių. Organizatoriai siekė, kad publika klausytųsi gyvai, o ne filmuotų, transliuotų ar nuolat tikrintų ekraną.

    Greta telefonų ribojimo dėmesį patraukė ir neįprastai maža bilietų kaina: pranešta apie loterijos principu siūlytus bilietus už maždaug 1 eurą. Surinktos lėšos buvo nukreiptos paramai žmonėms, laikomiems migracijos sulaikymo centruose.

    Kaip veikia telefonų užrakinimas?

    Dažniausiai tokiose šou naudojami „Yondr“ tipo dėklai: jie užsirakina įėjus į renginį ir atsidaro tik specialiose zonose arba išėjime. Pats telefonas lieka pas lankytoją, tačiau juo negalima naudotis, todėl mažėja ir pagunda filmuoti, ir rizika, kad ekranai trukdys kitiems.

    Renginių organizatoriai tokį modelį pristato kaip kompromisą tarp saugumo ir patogumo, nes žmonės nepraranda asmeninių daiktų kontrolės. Kita vertus, daliai publikos tai kelia praktinių klausimų dėl ryšio nenumatytais atvejais ar kelionės planavimo po koncerto.

    Trendas, kuris plinta tarp žvaigždžių

    Telefonų draudimai koncertuose nėra naujiena: panašias priemones jau ne vienerius metus taiko Bobas Dylanas, o Jackas White’as garsėja nuosekliai palaikantis telefonų neturinčius pasirodymus. Pastaraisiais metais prie jų prisijungia ir daugiau atlikėjų, argumentuodami, kad ekranai keičia atmosferą salėje.

    Diskusija turi ir kitą pusę: dalis muzikantų bei gerbėjų teigia, kad filmavimas tapo šiuolaikinės koncertų kultūros dalimi, o draudimai per daug riboja lankytojų saviraišką. Tokią poziciją viešai yra išsakęs ir Damonas Albarnas, pabrėžęs, kad stiprus pasirodymas pats „atitraukia“ publiką nuo ekranų.

    Ką tai reiškia gerbėjams Europoje?

    Phoebe Bridgers turas „The Lost Tour“ Europoje planuojamas metų pabaigoje, o dalyje miestų numatyta telefonų ribojimo tvarka. Skelbiama, kad šiaurinės Europos koncertuose kartu dalyvaus ir muzikantas Isaac Wood, anksčiau siejamas su grupe Black Country, New Road.

    Telefonų neturinčios salės modelis rodo ryškėjančią tendenciją: dalis atlikėjų siekia grąžinti koncertui „vienkartinio“ įvykio jausmą, kai patirtis išgyvenama čia ir dabar, o ne per įrašą. Ar tai taps nauju standartu, greičiausiai lems pats žiūrovų atsakas ir bilietų paklausa.

  • Lisabonos knygų mugė 2026: kodėl į didžiausią Portugalijos knygyną plūsta minios?

    Lisabonos knygų mugė 2026: kodėl į didžiausią Portugalijos knygyną plūsta minios?

    Lisabonoje birželis siejamas ne tik su tradicinėmis miesto šventėmis, bet ir su reiškiniu, kuris kasmet pritraukia šimtus tūkstančių žmonių. Nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio Eduardo VII parkas trumpam virsta didžiausiu Portugalijos knygynu po atviru dangumi.

    Organizatorių teigimu, pastarosios penkios Lisabonos knygų mugės laidos vidutiniškai sutraukė apie 850 000 lankytojų. Šiemet mugėje veikia 350 stendų, kuriuos pristato 128 dalyviai, o bendrai atstovaujama maždaug 900 leidybos ženklų.

    Knyga kaip šventė

    Mugės sėkmę organizatoriai aiškina tuo, kad renginys tapo ne vien prekybos vieta, o socialiniu ir kultūriniu susitikimu. Lankytojai čia ateina ne tik ieškoti nuolaidų ar retų leidinių, bet ir pabendrauti su autoriais, gauti autografą, sudalyvauti pristatymuose.

    Portugalų ir angoliečių rašytojas Pepetela, 1997 metais pelnęs Camões premiją, Lisabonoje pabrėžė, kad vis dar egzistuoja gyva skaitymo bendruomenė. Jo žodžiais, mugė yra „atsparumo kišenė“ laikais, kai dažnai kartojama, esą žmonės skaito vis mažiau.

    „Metai iš metų žmonių daugėja, ir tai labai gerai. Knygos yra šventė“, – sakė Pepetela.

    Autoriai, eilės ir didieji vardai

    Šių metų mugėje netrūksta autografų medžiotojų: prie kai kurių rašytojų nusidriekia jaunuolių eilės, kiti renkasi klausytis pokalbių ir diskusijų skirtingose mugės erdvėse. Prie pagrindinių traukos taškų minima Praça Leya, kur susitinka skirtingų kartų ir žanrų autoriai.

    Viena ryškiausių dienos akimirkų tapo JAV rašytojos Siri Hustvedt pasirodymas, pristatant portugališką jos atsiminimų knygos leidimą. Ši knyga apmąsto daugiau nei keturis dešimtmečius trukusį gyvenimą su rašytoju Paulu Austeriu, mirusiu 2024 metais, todėl į renginį susirinko itin gausi auditorija.

    Viešojo sektoriaus vadovas Paulo Santosas, ilgus metus skaitantis Austerį, pasakojo, kad po rašytojo mirties jam kilo noras geriau pažinti ir Hustvedt kūrybą. Jis akcentavo, kad autorės tekstuose jam artimi atminties, tapatybės ir savistabos motyvai.

    Ginčai dėl vietos ir atrankos

    96-ąją laidą rengianti Portugalijos leidėjų ir knygininkų asociacija APEL pripažįsta, kad mugė pasiekia infrastruktūros ribas. Pasak APEL vadovo Miguelio Pauseiro, Eduardo VII parko erdvė nebegali begaliniai plėstis, todėl tenka rinktis, kiek dalyvių priimti ir kokius kriterijus taikyti.

    Pastaruoju metu APEL sulaukė kritikos dėl dalyvių atrankos: dalis mažesnių leidybos ir platinimo iniciatyvų teigė buvusios išstumtos iš renginio. Pauseiro atmeta kaltinimus ir pabrėžia, kad mugėje vyksta daugiau nei 1 100 autorių renginių, o didieji leidybos grupių stendai, jo vertinimu, neužima daugiau, nei leistų jų rinkos dalis.

    Organizatoriai taip pat nurodo, kad ne visi norintys gali gauti stendą: dalis paraiškų atmetamos, jei pagrindinė veikla nėra susijusi su knygomis. Kartu pabrėžiama, kad ateityje bus ieškoma būdų sugrąžinti dalį nepriimtų dalyvių, laikantis mugės taisyklių.

    Lisabonos knygų mugė vyksta iki birželio 14 dienos, o jos renginiai ir lankytojų srautai, sprendžiant iš pastarųjų metų statistikos, dar kartą patvirtina: gyvas susitikimas su knyga Portugalijoje tebėra masinis reiškinys.

  • Hamiltono žodžiai apie milijardus vėl sukėlė audrą: į viešumą grįžo 2023 metų interviu

    Hamiltono žodžiai apie milijardus vėl sukėlė audrą: į viešumą grįžo 2023 metų interviu

    Lewiso Hamiltono vardas vėl atsidūrė diskusijų centre, nors trasoje britas 2026 metų sezoną pradėjo stipriai ir Monako „Grand Prix“ finišavo antras. Socialiniuose tinkluose plačiai išplito 2023 metais įrašyto interviu ištrauka, kurioje sportininkas kalba apie turtinę nelygybę ir milijardų ribojimą.

    Diskusiją pakurstė kontrastas tarp jo viešų pasisakymų ir asmeninio gyvenimo detalių, kurios dabar aktyviai narstomos internete. Dalis komentatorių teigia, kad įžymybių kalbos apie socialinį teisingumą neretai prasilenkia su jų pačių pasirinkimais.

    Kas pasakyta ir kodėl surezonavo

    Interviu tinklalaidėje „On Purpose“ Hamiltonas svarstė, kad didžiulė takoskyra tarp turtingųjų ir vargstančiųjų yra viena iš kasdien jį lydinčių dilemų. Jis minėjo, kad didmiesčiuose, tarp jų ir Los Andžele, vis dar daug žmonių gyvena gatvėse, todėl visuomenėje nuolat atsinaujina klausimas apie resursų paskirstymą.

    „Neturėtų būti taip, kad žmogus gali turėti milijardus. Manau, turėtų būti riba, kiek galima sukaupti, nes visiems tikrai užtektų“, – sakė Lewisas Hamiltonas.

    Ši citata dabar vėl cituojama ir kritikuojama, nes daugelis ją gretina su sportininko finansine sėkme ir prabangiu sporto pasaulio gyvenimo būdu. Tokiose diskusijose dažnai akcentuojama, kad moralinė laikysena vertinama ne tik pagal žodžius, bet ir pagal veiksmus.

    Reakcijos: nuo paramos iki kaltinimų veidmainyste

    Socialiniuose tinkluose pasirodė komentarų, kuriuose Hamiltonas kaltinamas veidmainyste, nes, anot vartotojų, jo paties turtas ir gyvenamoji vieta Monake esą nesiderina su kritika apie perteklinį turtą. Kritikai primena, kad Monakas garsėja palankia mokesčių aplinka, todėl ši detalė tapo papildomu argumentu ginče.

    Kita dalis auditorijos atkreipia dėmesį, kad Hamiltonas ne kartą rėmė socialines iniciatyvas ir yra įkūręs labdaros projektą Mission 44, skirtą švietimo galimybėms ir jaunimo įtraučiai didinti. Vis dėlto viešojoje erdvėje dažnai keliama dilema, ar filantropija kompensuoja sisteminių problemų kritiką, kai pats priklausai turtingiausiam sluoksniui.

    Monakas, Kim Kardashian ir papildomas fonas

    Viešą susidomėjimą dar labiau pakurstė ir pranešimai apie Hamiltono santykius su Kim Kardashian, kuri savaitgalį taip pat buvo Monake. Ši aplinkybė tapo dar viena priežastimi oponentams pabrėžti, kad sportininko žinutė apie milijardus esą skamba kitaip, kai ji sutampa su prabangaus gyvenimo vaizdais iš garsiausio F1 savaitgalio.

    Papildomo triukšmo sukėlė ir Kardashian epizodas trasos prieigose, kai ji, pasak dalies žiūrovų, vengė trumpo pokalbio su „Sky Sports F1“ žurnalistu Martinu Brundle’u. Nors tokie momentai nebūtinai atspindi visą situaciją, socialiniuose tinkluose jie greitai virsta simboliais, kuriais grindžiami vertinimai apie elgesio toną ir pagarbą.

    Ši istorija parodo, kaip lengvai senas interviu gali tapti nauja aktualija, kai sutampa keli veiksniai: sporto rezultatai, garsenybių santykiai ir visuomenėje nuolat grįžtantis klausimas apie pajamų nelygybę. F1 sezonui tęsiantis, Hamiltonui tenka balansuoti tarp sporto ambicijų ir dėmesio, kurį kuria ne tik jo pasiekimai, bet ir vieši pasisakymai.

  • „Netflix“ parodė „Scooby-Doo: Origins“: gerbėjai piktinasi, kad šuo visai nepanašus į Skubį

    „Netflix“ parodė „Scooby-Doo: Origins“: gerbėjai piktinasi, kad šuo visai nepanašus į Skubį

    „Netflix“ pristatė pirmą žvilgsnį į būsimą vaidybinį serialą „Scooby-Doo: Origins“, o trumpas įrašas socialiniuose tinkluose iškart įžiebė diskusijas. Dalis gerbėjų liko nepatenkinti tuo, kaip naujoje versijoje atrodo keturkojė franšizės žvaigždė.

    Paskelbtame klipe rodoma jauno Skubio pažintis su Norviliu „Šagiu“ Rodžersu: šuniukas bėga per mišką ir pirmą kartą sutinka būsimą bičiulį. Būtent šios scenos tapo pretekstu ginčui, ar pasirinktas šuns tipas ir išvaizda atitinka tai, ką žiūrovai įsivaizduoja matydami Skubį.

    Serialas pristatomas kaip modernus gerai žinomo animacinio pasaulio perpasakojimas. Oficialioje istorijos anotacijoje teigiama, kad per paskutinę vasarą stovykloje seni draugai Šagis ir Dafnė įsivelia į baugią paslaptį, susijusią su pasimetusiu dogo veislės šuniuku, galimai mačiusiu antgamtinę žmogžudystę.

    Prie jų prisijungia pragmatiška, moksliškai mąstanti Velma ir naujokas Fredis, o ketveriukė imasi bylos, kuri, anot kūrėjų, pamažu virsta košmaru ir pradeda atskleisti kiekvieno veikėjo paslaptis. Tokia „kilmės istorija“ šiuo metu yra vienas populiariausių būdų atnaujinti senas franšizes ir pritraukti naują auditoriją, neprarandant atpažįstamų personažų.

    Didžiausia įtampa kilo dėl paties Skubio išvaizdos: socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai, kad šuo esą pernelyg mažai primena klasikinį animacinį herojų. Dalis žiūrovų tvirtino, kad jis labiau panašus į labradorą nei į dogą, o kiti priminė, jog dogo šuniukai realybėje gali atrodyti kitaip, nei daugelis yra įpratę matyti popkultūroje.

    „Tai net nepanašu į tikrą Skubį“, – rašė vienas komentatorius.

    Kita dalis auditorijos bandė ginčą gesinti ir priminė, kad kalbama apie vaidybinį pasakojimą apie kalbantį šunį, todėl realistinio tikslumo kartelė neturėtų tapti svarbiausiu vertinimo kriterijumi. Pasak jų, emocinis ryšys su personažu priklausys ne vien nuo šuns išvaizdos, bet ir nuo vaidybos, scenarijaus bei to, kaip bus išlaikytas originalaus kūrinio tonas.

    Skelbiama, kad „Netflix“ planuoja aštuonių serijų sezoną, kurio premjera numatoma 2027 metais. Pagrindinius Mystery Inc. komandos vaidmenis atliks Tanneris Hagenas (Šagis), Maxwellas Jenkinsas (Fredas), Abby Ryder Fortson (Velma) ir Mckenna Grace (Dafnė).

    Taip pat pranešama, kad Skubio balsą vėl įgarsins Frankas Welkeris, šį personažą įkūnijantis nuo 2002 metų. Kūrėjai Joshas Appelbaumas ir Scottas Rosenbergas žada istoriją, kuri derins paauglišką vasaros nuotykio atmosferą ir paslaptingą, šiek tiek tamsesnį toną.

    Pastaraisiais metais panašūs perkrovimai dažnai sulaukia audringų reakcijų dar iki premjeros, ypač kai pakeičiama ikoninių veikėjų išvaizda ar pasakojimo stilius. Vis dėlto galutinį verdiktą, ar „Scooby-Doo: Origins“ pavyks įtikinti žiūrovus, greičiausiai lems ne pirmasis klipas, o tai, kaip serialas išlaikys klasikinių personažų chemiją ir humoro bei detektyvo balansą.

  • Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas traukiasi iš Marselio FID festivalio: kas įžiebė boikoto bangą

    Izraelio režisierius Nadavas Lapidas pranešė nedalyvausiantis Marselio tarptautiniame kino festivalyje FID, kur turėjo dirbti žiuri ir pristatyti savo ankstesnį filmą Policininkas. Sprendimas priimtas po dalies kino bendruomenės raginimų boikotuoti festivalį dėl Lapido dalyvavimo.

    FID, kuris vyksta liepos 7–12 dienomis ir garsėja nepriklausomo autorinio kino atranka, šįkart atsidūrė politinių ginčų centre. Pasak organizatorių, po vidinių raginimų boikotuoti renginį iš programos pasitraukė apie dešimt filmų iš maždaug 120.

    Protesto priežastimi viešai įvardyta Lapido naujausio filmo Taip finansavimo struktūra. Kritikai teigė, kad kūrinys iš dalies finansuotas Izraelio viešosiomis lėšomis, todėl režisieriaus kvietimas esą siunčia netinkamą žinutę karo Gazos Ruože kontekste.

    Filmo prodiuserė Judith Lou Lévy akcentavo, kad parama buvo gauta iš viešojo fondo, o ne tiesiogiai iš vyriausybės, ir sudarė tik 12 proc. biudžeto. Jos teigimu, tokie nepriklausomi fondai Izraelyje patys patiria politinį spaudimą, ypač kultūros ir žiniasklaidos srityse.

    Pats Lapidas tarptautinėje kino erdvėje seniai žinomas kaip Benjamino Netanyahu politikos kritikas, o pastaruosius penkerius metus gyvena Prancūzijoje. Jo filmai dažnai vaizduoja Izraelio visuomenės lūžius ir politinę įtampą, o kūrinys Taip, rodytas 2025 metais Kanuose, interpretuotas kaip aštri reakcija į smurto spiralę po spalio 7-osios ir į abejingumą palestiniečių aukoms.

    FID pareiškime boikotą pavadino nepagrįstu ir pabrėžė, kad neteisinga menininką laikyti atsakingu už jo šalies valdžios sprendimus. Festivalis teigė, jog būtent kritiniai balsai turėtų būti girdimi, net jei jų pasakojimai vėliau ginčijami.

    „Kai pamačiau spaudimą dėl mano dalyvavimo, pagalvojau, kad galbūt Prancūzijoje man nėra vietos. Jei mano buvimas nepriimtinas ir aš galiu būti paprasčiausiai ištrintas iš kino renginio, aš iš tiesų nebežinau, ką čia darau“, – sakė Nadavas Lapidas.

    Situacija sukėlė ir priešingą reakciją: viešoje erdvėje pasirodė menininkų laiškai, raginantys neskubėti tapatinti režisieriaus su valstybės politika vien dėl paso ar dalinio finansavimo šaltinių. Viename tokių kreipimųsi pabrėžta, kad kvietimas į festivalį nėra kultūrinės ambasadorystės suteikimas, ypač kai kūrėjas viešai kritikavo Gazos naikinimą.

    Kitoje pozicijoje esantys kino profesionalai, argumentavę boikotą, tvirtino siekiantys veikti prieš, jų žodžiais, kolonijinę ir genocidinę realybę, o festivalius kaltino kuriant dirbtinę simetriją tarp palestiniečių ir izraeliečių kūrybos. Šis ginčas išryškino platesnę tendenciją Europos kultūros lauke: konfliktų kontekste vis dažniau keliami klausimai, kur baigiasi institucijų atsakomybė ir prasideda individualaus menininko autonomija.

    Lapido pasitraukimas FID programai tapo reikšmingu smūgiu ne tik dėl jo tarptautinio statuso, bet ir dėl precedento, kaip greitai festivalio sprendimai gali būti perinterpretuoti politinio boikoto logika. Artėjant vasaros festivalių sezonui, ši istorija tikėtina taps vienu svarbiausių pavyzdžių, kaip kultūros renginiai Europoje bando derinti solidarumo, laisvos raiškos ir institucinio finansavimo dilemą.