CP v2

Blog

  • Europos gamintojus spaudžia DI bumas: dėl lustų ir retųjų metalų kovos su duomenų centrais

    Europos gamintojus spaudžia DI bumas: dėl lustų ir retųjų metalų kovos su duomenų centrais

    Nauja Europos automobilių pramonės analizė įspėja, kad didžiausia rizika gamintojams kyla dėl itin koncentruotų tiekimo grandinių. Lustai, magnetai ir keli kritiniai metalai dažnai priklauso nuo nedaugelio šalių, todėl bet koks geopolitinis ar logistinis sutrikimas gali sustabdyti gamybą.

    Tyrimą, Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA užsakymu, atliko konsultacijų bendrovės „EY“ padaliniai Čekijoje ir Vokietijoje. Vertinta 10 svarbiausių komponentų ir žaliavų, o didžiausią riziką, pasak autorių, kelia tiekimo koncentracija ir riboti perdirbimo pajėgumai.

    Labiausiai pažeidžiami penki įeinamieji ištekliai: puslaidininkiai, silicis, volframas, neodimio, geležies ir boro magnetai, taip pat laidų pynės, jungiančios automobilio elektros sistemas. Praktika jau parodė, kad net trumpi trūkumai gali sustabdyti just-in-time principu veikiančias surinkimo linijas.

    „Pagrindinis Europos iššūkis yra ne vien prieiga prie žaliavų. Dar kritiškesnis yra perdirbimo pajėgumų, kvalifikuotų tiekėjų ir specializuotos kompetencijos trūkumas“, – sakė „EY“ automobilių konsultacijų partneris Zdeněkas Dušekas.

    Analizėje pabrėžiama, kad daugeliu atvejų didžiausia rizika kyla ne kasyboje, o rafinavimo ir perdirbimo etape. Retųjų žemių apdorojime ir magnetų gamyboje dominuoja Kinija, o lustų gamyboje itin svarbūs Taivanas ir Pietų Korėja, todėl Europos gamintojai lieka priklausomi nuo išorinių centrų.

    Elektrifikacija didina spaudimą

    Perėjimas prie elektromobilių iš esmės keičia automobilių sudėtį: tradicinių mechaninių dalių reikia mažiau, bet išauga puslaidininkių, galios elektronikos ir kritinių medžiagų poreikis. Dėl to automobilių sektorius vis dažniau konkuruoja su DI sprendimų kūrėjais, duomenų centrais, gynybos ir atsinaujinančios energetikos pramone.

    Tyrimo vertinimu, ši konkurencija dėl tų pačių komponentų ir medžiagų, didėjant elektromobilių daliai, sustiprėja maždaug 15 proc. Papildomą spaudimą kelia ir tai, kad automobilių gamintojai ne visada yra didžiausi pirkėjai: jie sudaro santykinai mažesnę kai kurių strateginių žaliavų galutinės paklausos dalį.

    „Automobilių gamintojai vis dažniau dėl tų pačių tiekimų konkuruoja su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, DI lustų gamintojais“, – sakė „EY“ verslo konsultacijų vadovė Martina Nimčová.

    Augantis poreikis jau atsispindi kainose. Pavyzdžiui, galis, naudojamas galios elektronikoje ir kai kuriose ryšio bei radarų technologijose, per dešimtmetį brango daug kartų, o kainų šuolius stiprina tiek ribota pasiūla, tiek greitėjanti duomenų centrų ir DI infrastruktūros plėtra.

    Greitų sprendimų nėra

    Ataskaitoje aprašomi scenarijai, kurie galėtų ypač skaudžiai smogti Europos gamintojams: elektronikos tiekimo sutrikimai iš Taivano, žaliavų nacionalizmas Azijoje, prekybos koridorių įtampa Amerikoje ir nestabilumas Afrikos mineralų eksporto maršrutuose. Bendras vardiklis yra logistika, nes trumpas grandinės trūkis gali sustabdyti gamybą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad naujų pajėgumų kūrimas dažnai trunka ilgiau nei penkerius metus, todėl laimės tie, kurie imsis veiksmų anksčiau. Rekomenduojama spartinti leidimų išdavimą, tiksliai nukreipti investicijas į siauriausias grandis, įvairinti tiekėjus ir transporto maršrutus bei stiprinti tiekimo grandinių stebėseną.

    „Tai nėra vien rizikos valdymas. Tai Europos pramoninės galios apsauga“, – sakė ACEA generalinė direktorė Sigrid de Vries.

    Ekspertų vertinimu, visiškas savarankiškumas šioje srityje sunkiai pasiekiamas, tačiau priklausomybę galima mažinti. Tam reikės ne tik investicijų į gamybą, bet ir ilgalaikio paklausos aiškumo, kuris skatintų privačius investuotojus plėsti pajėgumus Europoje.

  • Berlynas vilioja rekordais: ką pamatyti be Brandenburgo vartų ir kodėl verta grįžti?

    Berlynas vilioja rekordais: ką pamatyti be Brandenburgo vartų ir kodėl verta grįžti?

    Berlynas 2025 metais sulaukė daugiau kaip 12 mln. svečių ir fiksavo beveik 30 mln. nakvynių – sostinė išlieka vienu stipriausių Europos miestų turizmo žemėlapyje. Vis dėlto keliautojai vis dažniau ieško ne tik atvirukinių vietų, bet ir gyvų rajonų, kuriuose atsiskleidžia tikrasis miesto charakteris.

    Vienas ryškiausių Berlyno simbolių – Brandenburgo vartai, pastatyti 1791 metais. Ši vieta tapo istorinių lūžių scena nuo imperinės epochos iki Šaltojo karo pabaigos, todėl apsilankymas čia dažnai yra atspirties taškas pažinti platesnį miesto kontekstą.

    Ne mažiau svarbus miesto istorijai yra Berlyno siena, pastatyta 1961 metais ir nugriauta 1989 metais, beveik tris dešimtmečius skyrusi miestą į dvi dalis. Šiandien ilgesnės sienos atkarpos, virtusios atvira galerija, primena ne tik politinę praeitį, bet ir tai, kaip miestas keičia traumines erdves į kultūros traukos taškus.

    Gatvės menas Berlyne tapo ne atsitiktine detale, o miesto tapatybės dalimi, traukiančia kūrėjus ir turistus. Kūrybinės dirbtuvės ir grafičių užsiėmimai, kuriuose dirba vietos menininkai, atspindi platesnę tendenciją: keliautojai nori ne vien žiūrėti, bet ir patys įsitraukti į patirtį.

    Ieškant netikėtų nakvynės vietų, dėmesį patraukia „Wilmina Hotel“ – viešbutis, įrengtas buvusiame moterų kalėjime Vakarų Berlyne. Istorinis pastatas su ilgais koridoriais ir metalinėmis grotomis buvo pritaikytas šiuolaikiniam naudojimui per maždaug 10 metų, o tokios konversijos Europoje vis dažniau vertinamos kaip būdas išsaugoti paveldą ir sumažinti naujų statybų poreikį.

    Berlynas taip pat patogus pažinti dviračiu: mieste daug žaliųjų erdvių, parkų ir ilgesnių maršrutų, jungiančių skirtingas epochas menančius objektus. Pavyzdžiui, Mauerpark – vieta, kurios pavadinimas ir istorija tiesiogiai siejasi su buvusia siena, o netoliese esantys rajonai atskleidžia, kaip sparčiai kinta miesto socialinis ir kultūrinis audinys.

    Keliaujant tarp skirtingų miesto dalių, keliautojai neretai užsuka ir į Zionskirche – bažnyčią, siejamą su Rytų Vokietijos laikotarpiu ir visuomeniniais pokyčiais. Tokie sustojimai primena, kad Berlynas įdomiausias tada, kai į jį žiūrima ne kaip į vieną maršrutą, o kaip į sluoksniais susiklosčiusį pasakojimą.

    Todėl net ir tiems, kurie Berlyne jau lankėsi, miestas dažnai atsiveria iš naujo: pėsčiomis, laivu ar dviračiu atrandamos erdvės, kurios nepatenka į trumpą privalomų objektų sąrašą. Būtent ši įvairovė ir gebėjimas nuolat keistis lemia, kodėl sostinė išlieka patraukli skirtingų interesų keliautojams.

  • Švedijos kaimui – ES pinigai elektromobiliams: kas gauna iki 1 600 eurų ir 120 eurų per mėnesį

    Švedijos kaimui – ES pinigai elektromobiliams: kas gauna iki 1 600 eurų ir 120 eurų per mėnesį

    Subsidijos taikosi į provinciją

    Švedijoje startavusi programa, iš dalies finansuojama ES Socialinio klimato fondo lėšomis, skirta kaimo vietovėse gyvenantiems mažesnes pajamas gaunantiems vairuotojams. Tikslas – padėti atsisakyti benzininių ir dyzelinių automobilių bei pereiti prie elektromobilių.

    Schema pristatoma kaip socialiai teisingesnis perėjimas prie švaresnio transporto: ji orientuota į žmones, kuriems automobilis būtinas darbui ir kasdieniams reikalams, o alternatyvų viešajam transportui regione trūksta.

    Kiek galima gauti ir kam tai skirta

    Pagal programos sąlygas tinkami pareiškėjai gali gauti iki 120 eurų per mėnesį lizingo išlaidoms kompensuoti. Mažiausias pajamas gaunantiems papildomai numatyta vienkartinė 1 600 eurų išmoka.

    Norint pretenduoti į paramą, pajamos turi nesiekti 80 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, be to, būtina gyventi kaimo vietovėje. Parama taikoma automobiliams, kurių kaina yra nuo 6 000 iki 40 000 eurų.

    Mažesnės išlaidos – pagrindinis argumentas

    Programos dalyviai pabrėžia, kad didžiausias motyvas dažnai būna ne tik tarša, bet ir pinigai. Socialinis darbuotojas Danielis Caldemanas, per metus nuvažiuojantis apie 65 000 kilometrų, skaičiuoja, kad jo mėnesinės išlaidos energijai sumažėjo kelis kartus.

    „Man patinka būti draugiškam aplinkai ir galvoti apie taršos mažinimą, bet lemiamas veiksnys man buvo ekonomika“, – sakė Danielis Caldemanas.

    Vienas iš programos tikslų – sumažinti transporto kaštų naštą žmonėms, kuriems dėl didelių atstumų kuras sudaro reikšmingą šeimos biudžeto dalį. Elektromobiliai kaimo vietovėse dažnai vertinami per praktiškumo prizmę: nuvažiuojamas atstumas, įkrovimo galimybės ir eksploatacijos kaina.

    ES fondas ir realūs mastai

    Schema remiama 400 mln. eurų suma iš ES Socialinio klimato fondo, kuris siejamas su Europos emisijų prekybos sistemos pajamomis iš anglies dioksido apmokestinimo. Tai platesnės ES krypties dalis, siekiant, kad klimato politika nemažintų pažeidžiamiausių gyventojų perkamumo.

    Nuo programos starto kovo mėnesį sulaukta daugiau nei 20 000 paraiškų. Švedijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, beveik 90 proc. įsigijimų sudaro naudoti elektromobiliai, o ilgalaikis tikslas – padėti apie 115 000 namų ūkių pereiti nuo iškastinio kuro.

    Projektų vadovė Olivia Almquist pasakoja, kad anksčiau skeptiškai vertino elektromobilius, tačiau nuomonę pakeitė pakeitusi seną benzininį automobilį elektriniu.

    „Anksčiau nesupratau, kodėl žmonės perka elektromobilius, o dabar nebesuprantu, kodėl jų neperka visi“, – sakė Olivia Almquist.

    Ekspertai pažymi, kad tokios tikslinės subsidijos dažnai skatina antrinę rinką ir padeda greičiau atpiginti įėjimą į elektrinį transportą tiems, kurie naujo automobilio neįpirktų. Kartu išlieka praktiniai iššūkiai: įkrovimo infrastruktūra regionuose, elektros tinklų pajėgumai ir aiškios ilgalaikės paramos taisyklės.

  • Kuriose oro linijose veikia geriausias Wi‑Fi? „Skytrax“ reitinge Europa turi tik vieną

    Kuriose oro linijose veikia geriausias Wi‑Fi? „Skytrax“ reitinge Europa turi tik vieną

    Keleiviams skrydžiuose internetas vis dažniau tampa ne prabanga, o būtinybe: nuo darbo laiškų iki žinučių artimiesiems ar maršruto planavimo nusileidus. Tačiau ne vienas keliautojas sutiks, kad blogas ryšys ore gali erzinti labiau nei jo nebuvimas.

    2026 metais į „World Airline Awards“ programą pirmą kartą įtraukta atskira nominacija geriausiam Wi‑Fi lėktuve, o reitingą paskelbė aviacijos vertintoja „Skytrax“. Į dešimtuką pateko oro bendrovės, kurios, remiantis keleivių apklausomis, užtikrina patikimiausią ryšį skrydžių metu.

    Pirmąją vietą reitinge užėmė „Qatar Airways“. Ši bendrovė buvo tarp pirmųjų, sparčiai diegusių „Starlink“ palydovinį internetą, kuris leidžia išlaikyti ryšį ir skrendant virš vandenynų ar rečiau apgyvendintų regionų.

    Antrą ir trečią vietas užėmė JAV vežėjai „Delta Air Lines“ ir „United Airlines“, o iškart po jų rikiuojasi „Alaska Airlines“, „jetBlue Airways“ ir „Hawaiian Airlines“. Toks dominavimas rodo, kad Šiaurės Amerikos rinkoje konkurencija dėl skaitmeninės keleivio patirties pastaraisiais metais tapo itin aštri.

    Septintoje vietoje atsidūrė „Singapore Airlines“, o aštuntoje įrašytas vienintelis Europos atstovas dešimtuke – „Virgin Atlantic“. Bendrovė yra paskelbusi, kad „Starlink“ ryšį diegia etapais, o visą parką planuoja aprūpinti iki 2027 metų.

    Devintą vietą užėmė Taivano „EVA Air“, dešimtuką užbaigė Jungtinių Arabų Emyratų „Emirates“. „Skytrax“ teigimu, šis reitingas sudarytas remiantis keleivių pasitenkinimo apklausomis, kurios apima įvairias kelionės patirties sritis.

    Ko tikėtis iš Wi‑Fi ore?

    Aviacijos bendrovės vis dažniau pereina nuo tradicinių oro–žemės sistemų prie palydovinio ryšio, nes jis suteikia platesnę aprėptį ir didesnį stabilumą. Praktikoje tai reiškia, kad keleiviai dažniau gali tikėtis ne tik žinučių siuntimo, bet ir vaizdo skambučių ar srautinių transliacijų, jei tai leidžia vežėjo politika ir konkretaus skrydžio apkrova.

    Vis dėlto interneto kokybę lemia ne vien technologija: svarbu lėktuvo įrangos karta, vienu metu prisijungusių keleivių skaičius ir maršrutas. Dėl to net ir toje pačioje oro bendrovėje patirtis gali skirtis priklausomai nuo lėktuvo tipo ar konkretaus reiso.

    Geriausią Wi‑Fi siūlančios oro linijos

    Į 2026 metų „Skytrax“ geriausio Wi‑Fi lėktuve dešimtuką pateko „Qatar Airways“, „Delta Air Lines“, „United Airlines“, „Alaska Airlines“, „jetBlue Airways“, „Hawaiian Airlines“, „Singapore Airlines“, „Virgin Atlantic“, „EVA Air“ ir „Emirates“.

  • Skandalas Seutos pasienyje: Ispanija tiria „Amnesty International“ kankinimų kaltinimus

    Skandalas Seutos pasienyje: Ispanija tiria „Amnesty International“ kankinimų kaltinimus

    Ką skelbia „Amnesty International“

    „Amnesty International“ pranešė užfiksavusi migrantų sumušimų, žeminimo, rasinio profiliavimo ir galimų neteisėtų išsiuntimų atvejų Ispanijos Seutos anklave. Organizacija teigia surinkusi liudijimų, kuriuose minimi veiksmai gali prilygti kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam arba žeminančiam elgesiui.

    Tyrimas, pasak „Amnesty International“, buvo atliktas rugsėjo 10–15 dienomis, o jo metu apklausta daugiau nei 65 žmonės. Organizacija nurodo surinkusi 22 tiesioginius liudijimus, kuriuose dėl smurto kaltinami Ispanijos ginkluotųjų pajėgų kariai.

    Viename iš aprašytų atvejų neįgaliojo vežimėlyje sėdintis migrantas teigė buvęs nustumtas nuo didesnio nei 6 metrų aukščio ir patyręs rimtų sužalojimų. Pasak jo, jam esą nebuvo atliktas net rentgeno tyrimas, o suteikta tik skubi tvarsliava.

    „Amnesty International“ taip pat mini liudijimus apie smūgius lazdomis ir batais, galvos sužalojimus, žmonių surišimą plastikiniais dirželiais ir grasinimus, reikalaujant kuo greičiau palikti Seutą. Organizacijos vertinimu, pasakojimuose kartojasi panašus veikimo modelis.

    Ispanijos reakcija ir tyrimas

    Po ataskaitos paskelbimo Ispanijos Gynybos ministerija informavo, kad medžiaga perduodama prokuratūrai ir budinčiam teismui Seutoje. Taip pat nurodyta, jog bus siekiama nustatyti galimą individualią atsakomybę, jei pažeidimai pasitvirtintų.

    „Operacijų vadovybei pavesta ištirti ir nustatyti galimą individualią atsakomybę, siekiant apginti ginkluotųjų pajėgų profesinį elgesį ir reputaciją“, – teigiama Gynybos ministerijos komentare.

    Žmogaus teisių organizacija ragina atlikti skubų, nepriklausomą ir išsamų tyrimą, o galimai prisidėjusius asmenis laikinai nušalinti nuo pareigų, kol bus išaiškintos aplinkybės. Kartu pabrėžiama, kad net ir įtemptoje pasienio situacijoje valstybės pareigūnams galioja nacionaliniai ir tarptautiniai žmogaus teisių įsipareigojimai.

    Seuta kaip migracijos spaudimo taškas

    Seuta yra vienas jautriausių Europos Sąjungos išorės sienos taškų Šiaurės Afrikoje, todėl čia nuolat susiduriama su bandymais patekti į ES sausuma. Tokiose teritorijose itin svarbus aiškus atskyrimas tarp sienos apsaugos priemonių ir elgesio, kuris gali peržengti teisėtumo ribas.

    „Amnesty International“ taip pat kelia klausimus dėl galimų pagreitintų, be procedūrų vykdytų išsiuntimų per Tarajalio tvorą atgal į Maroką. Organizacija teigia turinti liudijimų ir vaizdo medžiagos, leidžiančios įtarti naktines operacijas, kurių metu prieš migrantus galėjo būti naudojamas fizinis smurtas ir dirginančios priemonės.

    Ataskaitoje išskiriamos ir su prieglobsčio teise susijusios problemos, kai dalies žmonių, atvykusių iš konfliktų zonų, procedūros, kaip teigiama, ilgą laiką nepradedamos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į nepilnamečių ir šeimų pažeidžiamumą, kai dalis jų, organizacijos vertinimu, lieka be pakankamos pagalbos ir informacijos.

    Situacija Seutoje artimiausiu metu priklausys nuo teisėsaugos sprendimų ir to, ar tyrimai pateiks aiškius atsakymus dėl kariškių veiksmų teisėtumo. Bet kokiu atveju šis atvejis vėl iškelia klausimą, kaip ES pasienio taškuose suderinti saugumą, migracijos valdymą ir žmogaus teisių apsaugą.

  • Nepamirškite prieš žiemą: 5 darbai gėlyne, kurie pavasarį gali išgelbėti jūsų gėles

    Nepamirškite prieš žiemą: 5 darbai gėlyne, kurie pavasarį gali išgelbėti jūsų gėles

    Kas svarbiausia rudenį?

    Kad gėlynas pavasarį vėl džiugintų žydėjimu, rudenį verta skirti laiko tvarkingam paruošimui žiemai. Pagrindinė taisyklė paprasta: mažiau ligų ir kenkėjų likučių, daugiau apsaugos šaknims ir tinkamos mitybos.

    Praktikoje tai reiškia kelis aiškius darbus, kuriuos geriausia atlikti iki pastovių šalnų. Skubėti neverta, tačiau delsti pavojinga, nes atšalus žemei dalies darbų kokybiškai atlikti nebeįmanoma.

    1. Švara, atliekų tvarkymas

    Pirmiausia iš gėlyno pašalinkite vienmečius augalus su šaknimis, nužydėjusias liekanas, piktžoles ir per vasarą susikaupusias augalines šiukšles. Tvarkingas gėlynas žiemą mažiau vilioja kenkėjus ir sumažina ligų židinių tikimybę.

    Svarbu atskirti sveikas ir ligotas liekanas. Jei augalai buvo pažeisti miltligės, dėmėtligės ar kenkėjų, jų nevertėtų palikti komposte ar įterpti į dirvą, nes taip infekcijos gali persikelti į kitą sezoną.

    Po valymo dirvą galima lengvai supurenti ir uždengti mulčiu. Tinka išdžiovinta nupjauta žolė, spygliuočių spygliai ar kitos orui laidžios medžiagos, kurios saugo dirvos struktūrą ir šaknų zoną nuo staigių temperatūros svyravimų.

    2. Daugiametčių augalų genėjimas

    Rudenį daugelį daugiamečių augalų verta nugenėti, paliekant trumpus stiebelius, kad pavasarį būtų mažiau darbo ir mažiau vietų žiemoti ligų sukėlėjams. Dažniausiai taip tvarkomos bijūnų, flioksų, viendienių, melsvių ir astilbių antžeminės dalys.

    Nugenėtas stiebų ir lapų liekanas geriau išnešti iš gėlyno, nes jose gali žiemoti šliužai, kenkėjų lervos ar pelėnai. Išimtis gali būti visiškai sveikos, greitai suyrančios liekanos, tačiau net ir tuomet saugiau jų nepalikti prie pat kerų.

    Hortenzijų genėjimas priklauso nuo rūšies. Dalį hortenzijų rudenį galima tik minimaliai apvalyti, o kitoms patogiau pagrindinį genėjimą palikti pavasariui, kad sumažėtų nušalimo rizika ir būtų aiškiau matyti peržiemojusių ūglių būklę.

    3. Šalnoms neatsparių augalų iškasimas

    Šilumamėgius gumbasvogūnius ir gumbinius augalus prieš žiemą dažnai tenka iškasti. Gladiolės paprastai kasamos pasibaigus žydėjimui, kai antžeminė dalis pradeda natūraliai silpti, o jurginai dažniau kasami po pirmųjų šalnų, kai stiebai patamsėja.

    Prieš sandėliavimą svarbu augalus nuvalyti, pašalinti pažeistas vietas ir gerai išdžiovinti. Laikymo vieta turi būti sausa, vėsi ir gerai vėdinama, kad gumbai ar svogūnėliai nepradėtų pelyti ir nepūtų.

    Jei temperatūra staigiai krenta, delsti nereikėtų: peršalę gumbai neretai praranda gyvybingumą. Praktinis orientyras paprastas: jei naktimis prognozuojamos pastovios neigiamos temperatūros, jautresni augalai gėlyne rizikuoja labiausiai.

    4. Rudeninis tręšimas ir drėgmės įkrovimas

    Po aktyvaus sezono augalams svarbu atkurti maisto medžiagų atsargas, tačiau rudenį netinka azotinės trąšos, nes jos skatina naują augimą. Šiuo laikotarpiu paprastai pasirenkamos fosforo ir kalio trąšos, kurios padeda sumedėti audiniams ir stiprina šaknų sistemą.

    Ne mažiau svarbus ir laistymas prieš šalčius, ypač jei ruduo buvo sausas. Drėgnesnė dirva lėčiau įšąla, todėl šaknys patiria mažiau streso, o pavasarį augalai greičiau startuoja.

    Tręšiant verta atsižvelgti į dirvos tipą ir augalų poreikius. Per didelės normos rudenį gali pakenkti, todėl saugiausia laikytis ant pakuotės nurodytų rekomendacijų ir tręšti tik po įprasto laistymo.

    5. Svogūninių gėlių sodinimas

    Dalis pavasarinių gėlių žydi gausiai tik tuomet, kai svogūnėliai rudenį spėja įsišaknyti ir pereina natūralų šalčio periodą. Dėl to tulpės, narcizai, hiacintai ir krokai paprastai sodinami rudenį, kol dirva dar nėra įšalusi.

    Praktinis gylio principas dažniausiai paprastas: svogūnėlis sodinamas maždaug į trijų savo aukščių gylį. Pasodinus dirvą reikėtų lengvai suspausti, palaistyti ir, jei prognozuojamos ankstyvos šalnos, pridengti lengvu mulčio sluoksniu.

    Jei norite natūralesnio vaizdo pavasarį, svogūnėlius sodinkite grupėmis, o ne po vieną. Taip gėlynas atrodys tankesnis, o žydėjimas bus ryškesnis ir tolygesnis.

  • Kaunui ruošiamas šeimoms palankus planas: pristatys tyrimą ir kvies spręsti, kas keisis mieste

    Rugsėjo 30 dieną 10 valandą Kauno švietimo inovacijų centro amfiteatro salėje numatytas susitikimas, kuriame Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pristatys Lietuvos šeimų poreikių tyrimo rezultatus. Kartu bus aptartas planas „Šeimai draugiška savivaldybė“, parengtas įgyvendinant projektą „Šeima 2050: šeimai draugiška savivaldybė“.

    Nors demografiniai iššūkiai dažniausiai aptariami nacionaliniu lygmeniu, realybėje šeimų kasdienybę pirmiausia formuoja savivaldybės sprendimai. Tai apima darželių ir mokyklų prieinamumą, vaikų priežiūros paslaugas, viešąjį transportą, saugias erdves, laisvalaikio infrastruktūrą ir informacijos pasiekiamumą.

    Renginyje bus pristatyta Kaunui pritaikyta plano dalis, parengta remiantis Kauno miesto šeimų ir jaunimo įžvalgomis, pateiktomis tyrime. Idėja paprasta: šeimų įvardyti poreikiai siejami su priemonėmis, kurias savivaldybė realiai gali įgyvendinti savo lygmeniu.

    Kas šeimoms aktualiausia?

    Tyrime daug dėmesio skiriama klausimams, nuo kurių priklauso sprendimas kurti šeimą ar auginti daugiau vaikų: paslaugų prieinamumui, jų kainai ir kokybei. Praktikoje tai reiškia ne tik ugdymo įstaigų vietų klausimą, bet ir patogų susisiekimą, paslaugų artumą rajonuose bei galimybes gauti pagalbą tada, kai jos labiausiai reikia.

    Taip pat aptariama, kas padėtų geriau derinti darbą ir šeimos gyvenimą, mažinti kasdienį stresą ir laiko trūkumą. Savivaldybių lygmeniu tai dažnai siejama su mobilumo sprendimais, paslaugų darbo laiku, administracinių procedūrų paprastumu ir aiškia informacija gyventojams.

    Nuo gairių iki konkrečių sprendimų

    Plane numatomos gairės savivaldybėms ir pateikiami galimų sprendimų pavyzdžiai, kurie galėtų būti pritaikomi pagal miesto poreikius. Dokumente taip pat apžvelgiama kitų šalių patirtis, kuri savivaldybėms gali būti naudinga ieškant veiksmingų priemonių šeimos politikai stiprinti vietos lygmeniu.

    Anot organizatorių, planas nėra vien paslaugų sąrašas, o bandymas pasiūlyti nuoseklų požiūrį: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki pačių šeimų įtraukimo į sprendimų priėmimą. Būtent įsitraukimas ir bendruomeniškumas įvardijami kaip sąlygos, kurios padeda sprendimams tapti tikslesniems ir efektyvesniems.

    Kviečia diskusijai Kaune

    Į pristatymą kviečiami Kauno miesto savivaldybės Šeimos reikalų komisijos nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir žiniasklaida. Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimo tikslas yra ne tik įvardyti problemas, bet ir konkrečiai aptarti, ką savivaldybė kartu su partneriais gali padaryti artimiausiu metu.

    Numatoma diskusija apie tai, kokių sprendimų Kaunui labiausiai reikia, kad miestas taptų patogesnis šeimoms skirtinguose gyvenimo etapuose. Tikimasi, kad tyrimo išvados ir plano pasiūlymai taps pagrindu tolesniems sprendimams bei prioritetams savivaldybės darbotvarkėje.

  • Nausėda įspėja: be interneto regionuose ir skaitmeninės pagalbos senjorams atotrūkis tik augs

    Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje, Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos išvakarėse, paragino sparčiau mažinti skaitmeninę atskirtį. Jo teigimu, senjorams ir regionų gyventojams vis dar per dažnai stinga tiek skaitmeninių įgūdžių, tiek patikimo ryšio.

    Šalies vadovas pasveikino Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuoto projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvius. Prezidentas akcentavo, kad per pastaruosius trejus metus iniciatyva išaugo ir sutelkė savivaldybes, bibliotekas, nevyriausybines organizacijas, technologijų bendroves bei ekspertus.

    „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad daugelio žmonių pastangos šiuos gražius žodžius – „Nė vienas nėra pamirštas“ – verčia tikrove“, – sakė Prezidentas.

    Prezidento teigimu, nors pažanga akivaizdi, vyresnio amžiaus žmonių ir regionuose gyvenančių gyventojų skaitmeniniai įgūdžiai vis dar ryškiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Pasak jo, tai matyti kasdienėse situacijose, kai elektroninėmis paslaugomis naudojamasi retai arba jų atsisakoma dėl baimės suklysti.

    Šalies vadovas atkreipė dėmesį ir į prieinamumo problemą, kai dalis skaitmeninių paslaugų nepakankamai pritaikytos žmonėms su negalia, ypač turintiems regos ar klausos sutrikimų. Tokiais atvejais net ir norintys naudotis e. paslaugomis gyventojai susiduria su papildomomis kliūtimis.

    Tvarus pagalbos modelis

    Prezidentas ragino Lietuvoje kurti tvarų skaitmeninės pagalbos modelį, kuris veiktų ne epizodiškai, o nuolat. Jo vertinimu, pagalbos taškais galėtų tapti bibliotekos ir savivaldybių erdvės, o skaitmeninė pagalba turėtų būti siejama su socialinėmis bei užimtumo paslaugomis.

    Šalies vadovas kvietė savivaldybių merus aktyviau remti pagalbos teikimą bibliotekose ir bendruomenėse. Taip pat pabrėžė, kad paslaugos turi pasiekti ir tuos žmones, kurie dėl sveikatos ar kitų aplinkybių patys negali atvykti į savivaldybių centrus.

    Ryšio spragos kaime ir paskutinė mylia

    Prezidentas priminė, kad kaimiškose vietovėse šviesolaidinio ryšio iki šiol neturi 60 proc. namų ūkių. Jo teigimu, tai beveik dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, todėl ryšio infrastruktūros stiprinimas turi tapti nuosekliu valstybės prioritetu.

    Pasak šalies vadovo, viena didžiausių kliūčių yra vadinamoji paskutinės mylios problema, kai tinklas nutiesiamas iki gyvenviečių centrų, tačiau iki atskirų namų ūkių plėtra komerciniams operatoriams tampa nepatraukli. Prezidentas teigė, kad tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas ir tikslinė parama.

    „Šioje vietoje būtinas valstybės įsikišimas. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų „paskutinės mylios“ kabelis. O tose vietose, kur šviesolaidžio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Prezidentas.

    Atsparumas po stichijų patirties

    Prezidentas taip pat priminė neseną stichiją, kai dalyje vietovių ilgesnį laiką nebuvo ne tik elektros, bet ir telefono bei interneto ryšio. Jo vertinimu, tai parodė, kad ryšio prieinamumas yra ne vien operatorių, bet ir valstybės pasirengimo bei atsparumo klausimas.

    Pasak šalies vadovo, skirtingų ryšio technologijų derinimas ir infrastruktūros atsparumo didinimas padėtų išvengti situacijų, kai krizės metu gyventojai lieka be informacijos ir pagalbos kanalų. Prezidentas padėkojo projekto partneriams ir paragino tęsti darbus mažinant skaitmeninę ir socialinę atskirtį.

  • Parduodate žemės sklypą? Štai kada kadastriniai matavimai privalomi, o kada tik rekomenduojami

    Parduodant, dovanojant ar kitaip perleidžiant privatų žemės sklypą dažnai iškyla esminis klausimas: ar prieš sandorį būtina atlikti tikslius kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba pabrėžia, kad vieno universalaus atsakymo nėra, nes tvarka priklauso nuo sklypo vietos.

    Praktikoje svarbiausia atskirti, ar sklypas yra mieste, ar kaimo vietovėje. Nuo to priklauso, ar matavimai tampa privaloma sąlyga sandoriui, ar tai daugiau savininko pasirinkimas, skirtas aiškesnėms riboms ir mažesnei ginčų rizikai.

    Kada mieste matavimai privalomi

    Miestuose esantiems privatiems žemės sklypams kadastriniai matavimai yra privalomi tais atvejais, kai sklypo ribų posūkio taškų koordinatės nėra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba su ja susietose vietinėse koordinačių sistemose. Tai dažniausiai pasitaiko, kai sklypas registre įrašytas pagal preliminarius matavimus.

    Jei miesto sklypas registruotas preliminariai ir neturi reikalaujamo tikslumo koordinačių, prieš perleidžiant jį kito asmens nuosavybėn matavimai tampa būtini. Tokiu atveju be tikslių kadastro duomenų sandoris gali strigti arba būti atidėtas, kol dokumentai bus sutvarkyti.

    Ką verta žinoti kaimo vietovėse

    Kaimo vietovėse teisės aktai nenustato bendros pareigos vien dėl planuojamo pardavimo atlikti kadastrinius matavimus. Tai reiškia, kad sklypas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pagal preliminarius matavimus, paprastai gali būti perleidžiamas ir be papildomų matavimų.

    Tokia pati logika taikoma ir kaimo vietovėje esantiems mėgėjų sodų sklypams: pats sandorio faktas automatiškai nesukuria prievolės atlikti tikslius matavimus. Vis dėlto konkretų atvejį gali lemti sklypo dokumentų aiškumas ir tai, ar ribos kelia abejonių.

    Kodėl matavimus dažnai verta pasidaryti

    Nors kaimo vietovėse tai ne visada privaloma, tikslūs kadastriniai matavimai paprastai padidina sandorio saugumą abiem pusėms. Atliekant matavimus tiksliai nustatomos ribų posūkio taškų koordinatės, patikslinamas sklypo plotas ir kiti kadastro duomenys, todėl sumažėja interpretacijų.

    Preliminariai išmatuoto sklypo plotas ir ribos gali skirtis nuo realios situacijos vietoje, o tai ypač jautru, kai ribos eina greta kaimyninių valdų ar natūralių objektų. Patikslinus duomenis, lengviau išvengti konfliktų su gretimų sklypų savininkais ir vėlesnių ginčų dėl ribų.

    Be to, notaras, vertindamas konkretaus sandorio aplinkybes, gali kelti papildomų klausimų, jei sklypo objektas dokumentuose apibrėžtas nepakankamai aiškiai. Tokiais atvejais sandorio procesas gali užtrukti, todėl matavimai iš anksto neretai tampa praktišku sprendimu net tada, kai formaliai jie nėra privalomi.

  • „Lietuvos paštas“ Alytuje atidarė naują logistikos centrą: žada greitesnes siuntas ir daugiau paštomatų

    „Lietuvos paštas“ Alytuje sujungė iki šiol atskirai veikusius siuntų ir logistikos padalinius ir persikėlė į naujas patalpas Pramonės gatvėje. Bendrovė teigia, kad šis žingsnis turėtų paspartinti siuntų skirstymą, o darbuotojams sudaryti patogesnes darbo sąlygas.

    Naujojo Alytaus logistikos centro plotas siekia beveik 1 000 kvadratinių metrų. Patalpos pritaikytos tiek kurjerių ir laiškininkų darbui, tiek intensyvesniems skirstymo procesams, kurie pastaraisiais metais auga dėl elektroninės prekybos plėtros.

    „Atvertas naujas siuntų skirstymo centras Dzūkijos sostinėje leis geriau tvarkyti augančius siuntų srautus ir greičiau pristatyti siuntinius šio regiono gyventojams“, – sakė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.

    „Lietuvos paštas“ pabrėžia, kad investicijos į infrastruktūrą tampa būtinos keičiantis klientų įpročiams, vis dažniau renkantis siuntas atsiimti paštomatuose. Bendrovės vertinimu, modernizuotas centras turėtų didinti darbo našumą ir mažinti vėlavimų riziką piko laikotarpiais.

    „Investuodami į bendrovės tinklo infrastruktūrą, siekiame ne tik efektyvesnių procesų, bet ir patogesnės kasdienės darbo aplinkos kolegoms“, – sakė „Lietuvos pašto“ generalinis direktorius Kastytis Valantinas.

    Alytaus logistikos centre dirba apie 40 darbuotojų, tarp jų – laiškininkai, LP EXPRESS kurjeriai, logistikos ir skirstymo operatoriai bei specialistai. Alytaus miesto ir rajono gyventojus aptarnauja 14 laiškininkų, o dar 13 kurjerių rūpinasi siuntų paėmimu ir pristatymu į paštomatus platesniame regione.

    LP EXPRESS tinklas Alytaus regione pastaruoju metu plečiamas atsižvelgiant į didėjančius srautus. „Lietuvos paštas“ skelbia, kad per metus per paštomatus pristatytų siuntų skaičius šiame regione augo beveik 28 proc., todėl didinamas paštomatų talpumas ir diegiami nauji įrenginiai.

    Vien šiais metais Alytuje pastatyti du nauji ir išplėsti keturi esami paštomatai, papildomai įrengiant 130 siuntų dėžučių. Iš viso mieste veikia 11 LP EXPRESS paštomatų, artimiausiu metu planuojama plėtra Simne, o kitais metais paštomatas turėtų atsirasti ir Dauguose.

    Pokyčius sveikina ir savivaldybė, akcentuodama miesto vaidmens augimą logistikos grandinėje. Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, kad didesnis ir modernesnis centras reiškia ne tik patogesnę kasdienybę darbuotojams, bet ir greitesnį paslaugų teikimą regiono gyventojams.

    „Lietuvos paštas“ nurodo, kad šalyje paslaugos teikiamos per 163 pašto skyrius, mobilųjį laiškininkų tinklą ir paštomatų infrastruktūrą Baltijos šalyse. Bendrovė teigia siekianti, kad siuntų pristatymas būtų patogus tiek gyventojams, tiek verslui, o didžiausias dėmesys artimiausiais metais bus skiriamas tinklo efektyvumui ir prieinamumui.