CP v2

Blog

  • DI tampa per pavojingas viešai: „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“ riboja modelius kaip ginklą

    DI tampa per pavojingas viešai: „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“ riboja modelius kaip ginklą

    Dirbtinio intelekto rinkoje ryškėja lūžis: dalis pažangiausių modelių pradedami platinti ne viešai, o tik griežtai atrinktiems partneriams. Technologijų kūrėjai tai aiškina vadinamuoju dvigubos paskirties rizikos veiksniu, kai tie patys įrankiai tinka ir gynybai, ir nusikaltimams.

    Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie modelius, kurie gali padėti automatizuoti pažeidžiamumų paiešką, spartinti kenkėjiško kodo kūrimą ar didinti sukčiavimo kampanijų mastą. Tokios galimybės ypač aktualios kibernetinio saugumo srityje, kur puolėjai naujas priemones gali pritaikyti greičiau nei gynėjai spėja užlopyti spragas.

    Ribojama prieiga ir patikra

    Kai kurios bendrovės jau renkasi ribotą leidimą ir prieigą tik patikrintoms organizacijoms, o ne masinį išleidimą vartotojams. Praktikoje tai reiškia tapatybės patikrą, naudojimo sąlygų sugriežtinimą, veiklos žurnalų kaupimą ir aiškesnę atsakomybę už tai, kam ir kokiomis sąlygomis suteikiamos galimybės.

    Tokie sprendimai keičia iki šiol vyravusį požiūrį, kai inovacijos siejamos su kuo platesniu prieinamumu. Kritikai perspėja, kad uždarumas gali pristabdyti tyrimus ir mažinti skaidrumą, tačiau šalininkai pabrėžia, kad kai kurių DI gebėjimų pasekmės gali būti per didelės, kad juos būtų galima paleisti be kontrolės.

    Dvigubos paskirties dilema

    Dvigubos paskirties tema jau seniai pažįstama gynybos pramonei, tačiau dabar ji vis labiau persikelia į programinę įrangą. DI gali vienu metu stiprinti saugumą, pavyzdžiui, padėti aptikti pažeidžiamumus, ir kartu sudaryti sąlygas efektyvesnėms atakoms, socialinei inžinerijai ar dezinformacijos gamybai.

    Rizikos diskusija plečiasi ir už kibernetinio saugumo ribų, apimdama biologijos bei chemijos sritis, kur žinių generavimas ir eksperimentų planavimas taip pat gali turėti nepageidaujamų pritaikymų. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar dalis pažangiausių sistemų neturėtų būti vertinamos panašiai kaip jautrios technologijos.

    Reguliavimas ir privatumo kaina

    JAV ir Europos Sąjungoje stiprėja spaudimas nustatyti aiškesnes taisykles, kaip testuojami ir prieš pateikiant rinkai vertinami galingi modeliai. Europos Sąjungoje papildomą foną suteikia DI aktas, kuris įtvirtina rizikos valdymo logiką ir skatina griežtesnius reikalavimus jautriausioms taikymo sritims.

    Vis dėlto praktinis įgyvendinimas gali kainuoti privatumą: siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, didėja tikimybė, kad prieiga bus suteikiama tik identifikuotiems naudotojams, o veikla bus labiau stebima. Ši įtampa tarp inovacijų, nacionalinio saugumo ir asmens duomenų apsaugos, tikėtina, bus viena svarbiausių artimiausių metų DI politikos temų.

    Rinkos kryptis vis labiau primena gynybos sektoriaus praktiką: mažiau viešų leidimų ir daugiau licencijavimo, patikrų bei kontrolės. Tai gali pakeisti ir pačią konkurenciją, nes prie pažangiausių galimybių pirmiausia prieis valstybės institucijos ir didelės organizacijos, o platesnei visuomenei liks ribotos, saugesnės versijos.

  • Galingiausia Europoje lokomotyva „Stadler“ EURO9000 bandoma Lenkijoje: kuo ji išskirtinė

    Galingiausia Europoje lokomotyva „Stadler“ EURO9000 bandoma Lenkijoje: kuo ji išskirtinė

    „Stadler“ tęsia vienos galingiausių Europos rinkoje lokomotyvų EURO9000 bandymus Lenkijoje. Lokomotyvas išbandomas Žmigrodo bandomajame geležinkelio poligone, o pagrindinis tikslas – surinkti duomenis sertifikavimui ir eksploatacijai skirtinguose Europos tinkluose.

    Tokie bandymai paprastai apima stabdymo, sukibimo, energijos vartojimo, triukšmo ir sąveikos su infrastruktūra patikras, taip pat darbą esant skirtingoms įtampoms ir signalizacijos sąlygoms. Kuo daugiau šalių ir sistemų planuojama aptarnauti, tuo didesnis bandymų programos mastas ir sudėtingumas.

    Kam sukurta EURO9000

    EURO9000 pristatoma kaip daugiasistemė lokomotyvų platforma, skirta tiek krovininiam, tiek mišriam darbui, kai vežimai tenka ir elektrifikuotose, ir neelektrifikuotose atkarpose. Tai ypač aktualu tarptautiniams maršrutams, kur pervežimai dažnai kerta skirtingų standartų šalis.

    Pagal gamintojo skelbiamas specifikacijas, lokomotyvas gali būti maitinamas iš kelių kontaktinio tinklo sistemų ir turi vidaus degimo variklius važiavimui ten, kur kontaktinio tinklo nėra. Toks sprendimas leidžia sumažinti prastovas terminaluose ir išvengti lokomotyvų keitimų maršruto viduryje.

    Galia, greitis ir trauka

    „Stadler“ nurodo, kad važiuojant nuo kontaktinio tinklo EURO9000 maksimali galia siekia iki 9 MW. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl modelis dažnai įvardijamas kaip vienas galingiausių Europoje.

    Teigiama, kad lokomotyvas gali pasiekti iki 160 kilometrų per valandą greitį, o su sąstatais įprastai numatomas mažesnis, apie 120 kilometrų per valandą, eksploatacinis režimas. Pranešimuose taip pat minima didelė pradinė traukos jėga, kuri svarbi tempiant sunkius krovininius sąstatus.

    Hibridinės technologijos ir baterijos

    EURO9000 koncepcijoje svarbi vieta tenka energijos valdymui: minima baterijų sistema, galinti suteikti iki 1,2 MW galios. Tokia baterijų integracija paprastai padeda efektyviau naudoti energiją, ypač manevruojant ar trumpais ruožais, kai nereikia pilnos variklių galios.

    Taip pat akcentuojama rekuperacija, kai stabdymo metu dalis energijos grąžinama į sistemą arba kaupiama baterijose. Geležinkelių sektoriuje tai laikoma viena svarbiausių tendencijų, siekiant mažinti degalų sąnaudas ir emisijas ten, kur visiška elektrifikacija dar neįmanoma.

    „Stadler“ skelbia, kad EURO9000 orientuota į skirtingas rinkas, o vienas didesnių užsakymų siejamas su Liuksemburgo bendrove „NEXRAIL“. Sertifikavimas ir bandymai Lenkijoje yra vienas etapų, padedančių lokomotyvui sklandžiai įsilieti į tarptautinius vežimus.

  • NASA X-59 pagaliau pralaužė garso barjerą: testas gali atverti kelią viršgarsiniams skrydžiams

    NASA X-59 pagaliau pralaužė garso barjerą: testas gali atverti kelią viršgarsiniams skrydžiams

    Pirmasis viršgarsinis skrydis

    NASA eksperimentinis lėktuvas X-59 QueSST birželio 5 dieną pirmą kartą oficialiai viršijo garso greitį ir pasiekė maždaug Mach 1,1. Tai svarbus programos etapas, nes pagrindinis projekto tikslas yra ne pats greitis, o gerokai tylesnis viršgarsinis skrydis.

    Skrydis atliktas iš Edwards oro pajėgų bazės Kalifornijoje, o bandymų metu vertinti tiek priežeminių, tiek viršgarsinių režimų parametrai. NASA nurodo, kad šalia taip pat skrido F-15, padėjęs stebėti X-59 skrydžio eigą.

    Kodėl tai gali pakeisti taisykles

    Viršgarsiniai keleiviniai skrydžiai virš sausumos daugelyje šalių ilgą laiką buvo ribojami dėl garso smūgio, kuris įprastai sukelia staigų ir labai garsų trenksmą. Tokie garsai gali trikdyti gyventojus ir gyvūnus, todėl reguliuotojai, įskaitant JAV, dar nuo 1973 metų taiko griežtus apribojimus.

    X-59 kuriamas taip, kad vietoje įprasto trenksmo sukurtų silpnesnių impulsų seką. NASA tikslas yra pasiekti, kad ant žemės girdimas garsas būtų panašus į kasdienį foninį triukšmą, o ne į staigų smūgį, kuris anksčiau ir tapo pagrindine kliūtimi viršgarsiniams skrydžiams virš žemės.

    Kas toliau laukia X-59

    Po pirmojo viršgarsinio skrydžio programa pereina prie sudėtingesnių bandymų, kai lėktuvas turėtų pasiekti apie Mach 1,4 ir skristi didesniame aukštyje. Tokie bandymai svarbūs, nes būtent jie geriausiai atspindi numatytas realias viršgarsinio skrydžio sąlygas.

    „Artimiausiomis dienomis tikimės žengti dar vieną žingsnį ir pasiekti Mach 1,4“, – sakė NASA administratorius Jaredas Isaacmanas.

    Vėlesniame etape X-59 planuojama skraidinti virš kelių JAV gyvenviečių, kad būtų surinkti duomenys apie tai, kaip žmonės suvokia jo skleidžiamą garsą. Ši informacija turėtų būti perduota reguliuotojams, o tai gali tapti pagrindu atnaujinti taisykles ir ilgainiui atverti kelią komerciniams viršgarsiniams skrydžiams virš sausumos.

  • Kaip amerikietiški kalneliai apgauna smegenis: baimė virsta euforija per kelias sekundes

    Kaip amerikietiški kalneliai apgauna smegenis: baimė virsta euforija per kelias sekundes

    Amerikietiški kalneliai yra viena nedaugelio pramogų, kurios per keliolika sekundžių priverčia kūną reaguoti tarsi pavojuje, nors protas supranta, kad viskas vyksta kontroliuojamai. Staigūs kritimai, dideli pagreičiai ir akimirkos, kai trumpam dingsta svorio pojūtis, suaktyvina širdies darbą ir kvėpavimą. Šį reiškinį vienu metu aiškina ir fizika, ir psichologija.

    Kalnelių veikimo pagrindas paprastas: traukinukas į pirmąjį pakilimą pakeliamas sukaupiant potencialią energiją, o leidžiantis ji virsta greičiu. Šiuolaikinėse trasose vien gravitacijos dažnai nepakanka, todėl naudojamos paleidimo sistemos, kurios akimirksniu suteikia didelį pagreitį. Dėl to patirtis tampa intensyvesnė, o važiavimo ritmas labiau primena greitą veiksmą ekrane.

    Technologiškai tai nėra vien bėgis ir vagonėliai: kalneliai veikia kaip tiksliai suderinta sistema su stabdžiais, jutikliais, blokų kontrolės sprendimais ir keleivių saugos mechanizmais. Ratų komplektai laiko traukinuką ne tik iš viršaus, bet ir iš šonų bei apačios, todėl jis išlieka stabilus posūkiuose ir staigiuose nuolydžiuose. Būtent dėl tokios konstrukcijos įmanomi elementai, kuriuose keleiviai trumpam atsiduria aukštyn kojomis.

    Didžiausią triuką atlieka ne metalas, o mūsų nervų sistema. Staigaus kritimo metu atsiranda vadinamasis nesvarumo pojūtis, o apačioje, įvažiuojant į lanką ar posūkį, kūnas stipriai prispaudžiamas prie sėdynės. Pusiausvyrą valdantis vidinės ausies aparatas registruoja pagreičius ir krypties pokyčius, o smegenys skuba viską suklasifikuoti kaip grėsmę arba kaip saugią patirtį.

    Įsijungia klasikinė streso reakcija: suaktyvėja simpatinė nervų sistema, išsiskiria adrenalinas, didėja budrumas. Tačiau tuo pat metu aplinka siunčia priešingą žinutę: yra diržai, atramos, personalas, aiškus maršrutas ir žinoma pabaiga. Ši įtampa tarp instinkto ir suvokiamo saugumo sukuria emocinę bangą, dėl kurios baimė greitai pereina į palengvėjimą.

    Tą palengvėjimą daugelis žmonių apibūdina kaip euforiją. Po intensyvaus sužadinimo suaktyvėja atlygio sistema, susijusi su dopamino veikla, todėl kyla noras patirtį kartoti. Vis dėlto reakcijos skiriasi: vieni išlipa su drebančiomis kojomis, kiti juokiasi dar traukinukui nesustojus, o treti po pirmo važiavimo nusprendžia, kad tai ne jiems.

    Skirtumus lemia ne vien drąsa. Svarbūs ankstesni įpročiai, jautresnis pusiausvyros aparatas, polinkis į judesio ligą, kontrolės poreikis ir bendras jautrumas stipriems dirgikliams. Todėl amerikietiški kalneliai tampa tarsi trumpu testu, kaip konkretaus žmogaus kūnas ir psichika susitvarko su staigiu greičiu ir orientacijos praradimo pojūčiu.

    Lenkijoje ryškiausiu traukos centru kalnelių gerbėjams laikomas pramogų parkas Energylandia Zatore, kuriame veikia daug skirtingo intensyvumo trasų. Tarp žinomiausių vardų dažnai minimas „Pepsi Hyperion“, priskiriamas aukštiems ir greitiems plieniniams kalneliams, bei „Zadra“, kurią išskiria hibridinė konstrukcija. Populiarūs ir paleidimo tipo kalneliai, kuriuose įspūdis kuriamas ne vien dideliu pirmuoju kritimu, o pagreičių seka.

    Pramogų parkų rinka regione plečiasi ir naujais projektais. 2025 metais Lenkijoje duris atvėrė Hossoland Brojcų apylinkėse, kur pradžioje akcentuotos šeimoms pritaikytos trasos ir teminis pasakojimas. Didžiausią smalsumą kelia ir planuojamos didesnio masto investicijos, kurios, jei bus įgyvendintos, gali pakeisti šalies kalnelių žemėlapį.

    Rekordų medžioklė vyksta visame pasaulyje, o naujausi projektai kelia kartelę ne tik greičiui, bet ir visos patirties mastui. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad lankytojus traukia ne vien skaičiai, o dramaturgija: ilgesnė trasa, netikėti elementai, sklandumas ir įtraukiantis teminis apipavidalinimas. Dėl to modernūs kalneliai vis dažniau projektuojami kaip vientisa emocinė kelionė, o ne vien trumpas adrenalino šūvis.

    Norintiems išbandyti tokias pramogas specialistai primena elementarias taisykles: laikytis ūgio ir sveikatos reikalavimų, neignoruoti perspėjimų dėl širdies ar stuburo problemų, o esant polinkiui į galvos svaigimą pasirinkti švelnesnes trasas. Sauga prasideda nuo konstrukcijų ir kontrolės sistemų, bet baigiasi keleivio sprendimu įvertinti savo savijautą. Tuomet baimė gali likti tik maloniu fonu, o pagrindiniu prisiminimu taps euforija.

  • Europa kuria ginklą prieš dronų spiečius: „Thales“ „RapidDestroyer“ šūvis kainuoja centus

    Europa kuria ginklą prieš dronų spiečius: „Thales“ „RapidDestroyer“ šūvis kainuoja centus

    Europoje intensyvėja lenktynės kuriant nebrangias priemones, galinčias sustabdyti masines dronų atakas. Jungtinėje Karalystėje per naujausius bandymus mikrobangomis pagrįsta sistema „RapidDestroyer“ neutralizavo 80 dronų ir parodė didesnį veikimo nuotolį.

    Ši technologija priskiriama radio dažnio nukreiptos energijos ginklams, kai į taikinį nukreipiama koncentruota elektromagnetinė spinduliuotė. Mikrobangos gali sutrikdyti drono elektroniką, ryšį ar valdymo grandines, todėl mažus taikinius įmanoma išjungti greitai ir pakartotinai.

    Kas yra „RapidDestroyer“?

    „RapidDestroyer“ kuriamas kaip mobilus sprendimas, tinkamas sausumoje, jūroje ir ore aptinkamiems taikiniams. Projekto vystymą koordinuoja Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos padaliniai, o tarp pramonės partnerių minima „Thales“ Jungtinėje Karalystėje.

    Per pratybas Pershore apylinkėse Glosteršyro grafystėje pirmą kartą panaudotas patobulintas keturių panelių efektorius. Gamintojo teigimu, toks sprendimas padidina galios sutelkimą, todėl daugiau energijos pasiekia taikinį ir realus veikimo nuotolis didėja.

    Kodėl svarbi kaina ir mastas?

    Vienas iš pagrindinių nukreiptos energijos ginklų pranašumų yra šūvio savikaina. Jungtinės Karalystės vertinimu, vienas „RapidDestroyer“ panaudojimas gali kainuoti apie 0,12 euro, todėl atsiranda galimybė ekonomiškai reaguoti į pigias, masiškai naudojamas grėsmes.

    Tai ypač aktualu atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas, kur dronai tapo kasdieniu įrankiu tiek žvalgybai, tiek atakoms. Tradicinės priemonės, tokios kaip zenitinės patrankos ar raketos, dažnai yra brangesnės, o jų atsargos ribotos, todėl kariuomenės ieško sprendimų, kurie atlaikytų spiečiaus taktiką.

    Kur link juda Europos gynyba?

    „RapidDestroyer“ dažniausiai minimas kaip sluoksniuotos oro gynybos dalis, galinti papildyti radarus, elektroninės kovos priemones ir įprastą priešlėktuvinę ginkluotę. Mikrobangų sistemos ypač patrauklios trumpiems nuotoliams, kur svarbi reakcijos sparta ir didelis taikinių skaičius.

    Lygiagrečiai Jungtinėje Karalystėje vystomos ir lazerinės nukreiptos energijos programos, pavyzdžiui, „DragonFire“, kurios taip pat orientuotos į mažą vieno panaudojimo kainą. Bendras tikslas aiškus: sukurti gynybos priemones, galinčias saugoti infrastruktūrą ir pajėgas, kai grėsmė yra pigi, masinė ir nuolat besikeičianti.

  • Saulė gali greitai išblukinti OLED televizorių: ką daryti, kad ekranas neprarastų ryškumo

    Saulė gali greitai išblukinti OLED televizorių: ką daryti, kad ekranas neprarastų ryškumo

    Ryški saulė svetainėje gali būti maloni žmonėms, tačiau televizoriui tai neretai tampa rimtu išbandymu. Daugeliu atvejų LCD ir LED ekranai tiesioginę šviesą pakelia geriau, o didžiausia reali rizika jiems dažniau siejama su karščiu ir prastesniu vaizdo matomumu dėl atspindžių.

    Visai kita situacija su OLED technologija, kur vaizdą kuria organinės šviesą skleidžiančios medžiagos. Jos jautresnės tiek aukštesnei temperatūrai, tiek ultravioletiniams spinduliams, todėl ilgalaikė kasdienė saulės ekspozicija gali paspartinti ekrano senėjimą ir ryškumo mažėjimą.

    Kodėl OLED jautresni saulei?

    Tyrėjai yra parodę, kad ultravioletiniai spinduliai kartu su šiluma gali skatinti OLED sluoksnių degradaciją, o tai ilgainiui pasireiškia mažesniu ryškumu ir trumpesne panelės tarnavimo trukme. Laboratoriniuose bandymuose fiksuota, kad po maždaug 300 valandų UV poveikio tradicinėse struktūrose gali prasidėti medžiagų migracija ir suprastėti elektronų perdavimas.

    Tokie pokyčiai praktikoje gali reikšti, kad ekranas tampa pastebimai blankesnis, o norint išlaikyti tą patį vaizdo įspūdį, televizoriui tenka dirbti didesnėmis apkrovomis. Būtent todėl OLED modeliams gamintojai dažnai diegia papildomas apsaugas, kurios automatiškai riboja ryškumą ir mažina perkaitimo tikimybę.

    Ką galite padaryti namuose?

    Pirmas ir paprasčiausias sprendimas yra televizoriaus nestatyti taip, kad į ekraną kelias valandas per dieną kristų tiesioginiai saulės spinduliai. Jei perstatyti nėra galimybės, verta pasirūpinti užuolaidomis, roletais ar žaliuzėmis, kurios sumažina tiek UV, tiek šilumos poveikį.

    Taip pat svarbu nepainioti dviejų dalykų: atspindžiai ekrane pirmiausia gadina matomumą, bet OLED atveju tiesioginė saulė gali veikti ir pačią panelę. Dėl to vien matinė danga ar geresnis antirefleksinis sluoksnis padeda akims, tačiau nebūtinai išsprendžia ilgalaikės degradacijos riziką.

    Kokios naujos kryptys atsiranda?

    Moksliniuose darbuose aprašomi ir konstrukciniai sprendimai, kurie gali padidinti OLED atsparumą UV poveikiui. Viena krypčių siejama su alternatyviomis katodų ir elektronų įpurškimo sluoksnių medžiagomis, pavyzdžiui, iterbio panaudojimu, kuris bandymuose blokavo nepageidaujamą atomų migraciją ir stabilizavo ryškumą.

    Kol tokie sprendimai taps plačiai paplitę masinėje gamyboje, praktiškiausia taisyklė išlieka paprasta: OLED televizorių geriausia laikyti atokiau nuo tiesioginės saulės, o patalpą valdyti taip, kad šviesa nekaitintų panelės kasdien valandų valandas.

  • Gargždų parke atidarytas Baronų Renių skveras: restauruotas XIX amžiaus dvaro šulinys

    Gargždų parke atidarytas Baronų Renių skveras: restauruotas XIX amžiaus dvaro šulinys

    Gargžduose, minint miesto gimtadienį, miesto parke atidarytas naujai įrengtas Baronų Renių skveras. Pagrindinis erdvės akcentas – restauruotas autentiškas Gargždų dvaro šulinys, siejamas su XIX amžiumi ir buvusia dvarvietės ūkine dalimi.

    Skvero atidarymo metu Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pabrėžė istorinių ženklų svarbą miestų tapatybei. Jo teigimu, išsaugotas šulinys ir sutvarkyta aplinka leidžia istoriją patirti ne muziejuje, o kasdienėje viešojoje erdvėje.

    „Kiekvienas miestas turi savo istorijos ženklus, kurie padeda geriau suprasti, kas esame ir iš kur atėjome. Džiaugiuosi, kad Gargžduose pavyko ne tik išsaugoti autentišką dvaro laikų šulinį, bet ir sukurti erdvę, kurioje istorija tampa gyva ir prieinama kiekvienam“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Kaip nurodo savivaldybė, akmenimis grįstas šulinys buvo atidengtas tvarkant buvusios dvarvietės teritoriją. Istoriškai jis buvo naudojamas praktiniams ūkio poreikiams, įskaitant vandens tiekimą ir gyvulių girdymą, todėl laikomas svarbiu dvaro kasdienybės liudininku.

    Aplink šulinį suformuota poilsio ir pažinimo erdvė: įrengti takai, želdiniai, akmens sienelės elementai, taip pat pristatyta baronų Renių heraldika. Skvero sprendiniai orientuoti į tai, kad lankytojai galėtų ne tik praeiti, bet ir sužinoti apie čia buvusį dvaro kompleksą.

    Istorinis kontekstas Gargžduose

    Rašytiniuose šaltiniuose Gargždų dvaras minimas nuo XVI amžiaus pradžios, o ryškiausias klestėjimo laikotarpis siejamas su XIX amžiumi. Tuo metu dvaras buvo vienas svarbiausių vietos ekonominio ir socialinio gyvenimo centrų, o dvarvietės struktūra apėmė reprezentacinę ir ūkinę dalis.

    Istoriniuose aprašymuose minima, kad dvaro teritorijoje veikė arklidės, daržai, šiltnamiai, o parkas buvo formuojamas pagal tuo metu Europoje paplitusius kraštovaizdžio principus. Miesto parke išlikę šulinys ir ankstesnių pastatų pamatų fragmentai yra vieni iš nedaugelio vizualiai atpažįstamų buvusios ūkinės zonos elementų.

    Kas finansavo ir kas kūrė skverą

    Baronų Renių skvero idėją pasiūlė Gargždų krašto muziejaus muziejininkai, o projektą finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė. Projekto autorė – kraštovaizdžio architektė, dizainerė ir ekologė Vaiva Marozienė.

    Įgyvendinant projektą restauruotas šulinys, atkurti kai kurie akmeninės tvoros fragmentai, sutvarkyta aplinka ir įrengti informaciniai akcentai. Tokie sprendimai atitinka pastaraisiais metais savivaldybėse stiprėjančią tendenciją istorinius radinius integruoti į viešąsias erdves, suteikiant jiems edukacinę funkciją.

    Šventės programoje – muzika ir paroda

    Skvero atidarymą lydėjo kultūriniai renginiai: miesto gyventojams ir svečiams surengtas koncertas pagal Ennio Morricone filmų muziką. Taip pat Gargždų krašto muziejuje atidaryta paroda „Senosios grafikos perlai iš Žemaitijos dvarų paveldo“.

    Organizatorių teigimu, tokia programa pasirinkta siekiant, kad miesto gimtadienio renginiai sujungtų istorijos pažinimą ir šiuolaikinę kultūrą. Savivaldybė tikisi, kad skveras taps ne tik poilsio vieta, bet ir atspirties tašku domėtis Gargždų dvarvietės raida.

  • Gargždams – 773 metai: meras siunčia žinutę miestui ir kviečia šventę pasitikti bendrystėje

    Gargždai mini 773-iąjį miesto gimtadienį – sukaktį, kuri kasmet primena ne tik ilgametę vietovės istoriją, bet ir šiandienos bendruomenės kuriamą miesto veidą. Sveikinime pabrėžiama, kad per šimtmečius miestas augo ir keitėsi, tačiau svarbiausia jo vertybė išliko žmonės.

    Šventės proga klaipėdiečių kaimynystėje esantis miestas kviečiamas stabtelėti ir įvertinti tai, kas sukurta kartu: darbus, idėjas, rūpestį ir meilę savo kraštui. Tokie akcentai atspindi pastarųjų metų tendenciją savivaldoje šventes sieti su vietos tapatybe ir bendruomeniškumo stiprinimu, o ne vien pramogine programa.

    „Tegul ši šventė tampa proga sustoti, pasidžiaugti tuo, ką esame sukūrę kartu, ir pasisemti įkvėpimo ateities darbams“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Sveikinime taip pat išsakomas lūkestis, kad Gargždai ir toliau išliktų jaukūs, augantys ir atviri naujovėms. Miestų šventės vis dažniau tampa platforma kalbėti apie ateities kryptis – nuo viešųjų erdvių kokybės iki kultūrinio gyvenimo ir vietos ekonomikos gyvybingumo.

    Gargždų gimtadienis – proga susitikti skirtingoms kartoms, prisiminti miesto kelią ir sutarti dėl to, ką norima matyti toliau. Bendrystės idėja, kurią akcentuoja savivaldybės vadovas, šiemet tampa pagrindine šventinio sveikinimo ašimi.

  • „Capcom“ ruošia „Resident Evil – Code: Veronica“ perdirbinį: traileris jau čia, premjera tik 2027 metais

    „Capcom“ ruošia „Resident Evil – Code: Veronica“ perdirbinį: traileris jau čia, premjera tik 2027 metais

    „Capcom“ pristatė kultinio siaubo žaidimo „Resident Evil – Code: Veronica“ perdirbinį. Tai vienas labiausiai gerbiamų serijos kūrinių, pirmą kartą pasirodęs 2000 metais, o dabar grįžtantis su atnaujinta grafika ir šiuolaikiniu pateikimu.

    Apie projektą pranešta per vasaros žaidimų pristatymus, kartu paviešinant kelių minučių vaizdo klipą. Jame akcentuojama niūri atmosfera, įtampa ir psichologinis siaubas, kuriuo garsėjo originalas, tačiau žadama daugiau detalumo ir modernesnė režisūra.

    Originaliame „Resident Evil – Code: Veronica“ siužetas tęsė „Resident Evil 2“ įvykius ir pasakojo apie Claire Redfield paieškas, bandant rasti dingusį brolį. Žaidimas buvo išskirtinis tuo, kad istoriją plėtojo labiau kino principu, o serijos gerbėjams tapo svarbiu tiltu tarp pagrindinių dalių.

    Pastaraisiais metais „Capcom“ nuosekliai perkuria „Resident Evil“ klasiką, o perdirbiniai dažniausiai sulaukia ir gerų pardavimų, ir kritikų įvertinimų. Tokia strategija leidžia pritraukti naujus žaidėjus, o kartu išlaikyti branduolinę auditoriją, kuri tikisi ištikimo, bet techniškai šiuolaikiško grįžimo.

    Nors susidomėjimas didelis, išleidimo data dar toli: „Capcom“ nurodė, kad „Resident Evil – Code: Veronica“ perdirbinio premjera numatyta 2027 metais. Kol kas kūrėjai neatskleidė, kokioms platformoms žaidimas bus skirtas ir ar bus esminių siužeto ar mechanikų pokyčių.

  • „ArenaNet“ paskelbė „Guild Wars 3“: oficialus anonsas žada naują MMORPG erą

    „ArenaNet“ paskelbė „Guild Wars 3“: oficialus anonsas žada naują MMORPG erą

    Per Summer Game Fest 2026 renginį pristatytas „Guild Wars 3“ – trečioji vienos žinomiausių MMORPG serijų dalis. Kūrėja „ArenaNet“ parodė oficialų anonsą ir patvirtino, kad projektas jau kuriamas kaip naujas etapas visai franšizei.

    Summer Game Fest pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių žaidimų industrijos scenų greta The Game Awards ir Gamescom, kur dažnai paskelbiami didžiausi ateinančių metų leidimai. Šiemet renginyje netrūko anonsų, tačiau MMO bendruomenės dėmesį labiausiai prikaustė būtent „Guild Wars 3“.

    „Guild Wars“ vardas žaidėjams gerai pažįstamas jau daugiau nei du dešimtmečius, o „Guild Wars 2“ iki šiol turi aktyvią bendruomenę ir reguliariai papildomas turiniu. Todėl trečios dalies paskelbimas signalizuoja ne tik naują žaidimą, bet ir strateginį bandymą perkelti seriją į modernesnį MMORPG etapą.

    Pagal kūrėjų pateiktą kryptį, „Guild Wars 3“ bus orientuotas į veiksmo kupiną kovą, herojaus progresiją ir pasaulio tyrinėjimą, išlaikant serijai būdingą fantazijos ir magijos atmosferą. Šis pasirinkimas atliepia bendrą rinkos tendenciją, kai MMORPG vis dažniau siekia dinamiškesnio valdymo ir trumpesnių, aiškiau struktūruotų veiklų, kad būtų patogiau žaisti ir solo, ir grupėse.

    Patvirtinta, kad „Guild Wars 3“ kuriamas kompiuteriams ir „PlayStation 5“. Taip pat paskelbta, jog oficialūs žaidimo testai planuojami 2027 metais, o iki tol kūrėjai turėtų atskleisti daugiau detalių apie žaidimo sistemas, pasaulį ir ilgalaikio turinio planą.

    Kol kas tai ankstyvas etapas, tačiau pats anonso faktas rodo, kad „ArenaNet“ ruošiasi konkuruoti rinkoje, kur žaidėjų lūkesčiai dėl turinio atnaujinimų tempo, socialinių funkcijų ir techninės kokybės yra kaip niekada aukšti. Artimiausiais mėnesiais svarbiausiu klausimu taps tai, kiek „Guild Wars 3“ gebės išlaikyti serijos identitetą ir kartu pasiūlyti šiuolaikinį MMORPG standartą.