CP v2

Blog

  • Austrijoje turistus šiurpina populiari sriuba: atrodo lyg sultinyje plaukiotų kirmėlės

    Austrijos užeigose ir kalnų svečių namuose sultiniai bei sotios sriubos yra kasdienės virtuvės dalis, ypač šaltuoju sezonu. Vis dėlto daliai turistų vienas vietinis patiekalas kelia tikrą šoką, nes dubenyje matyti plonytės juostelės, primenančios kažką gyvo.

    Kalbama apie tradicinę sriubą su kepenėlių mase, kuri dažniausiai siejama su Lebernockerlsuppe pavadinimu. Klasikinėje versijoje į sultinį dedami kepenėlių kukuliai, tačiau plačiai paplitęs ir kitas pateikimas, kai kepenėlių masė per spaudimo įrankį suformuojama į plonas gijas.

    Vizualiai jos gali priminti kirminus, tačiau iš esmės tai smulkiai sumaltos subproduktų juostelės, trumpai apverdamos jau beveik paruoštame sultinyje. Tokiam ingredientui pakanka kelių minučių ant silpnos ugnies, kad jis nebeliktų žalias, bet išlaikytų švelnią tekstūrą ir nesukietėtų.

    Vietiniai pabrėžia, kad skonis dažniausiai nustebina maloniai: vyrauja sultinio sodrumas, o kepenėlių prieskonis nėra aitrus, jei viskas verdama trumpai. Toks patiekalas Austrijoje vertinamas dėl maistingumo, nes subproduktai tradiciškai laikomi ekonomišku ir vitaminų bei mineralų turtingu pasirinkimu.

    Dažnas šios sriubos palydovas – manų kruopų kukuliai, kuriuos galima virti pačiame sultinyje, jei patiekalas valgomas iškart. Norint išlaikyti skaidrų sultinį, kukulius patogiau išvirti atskirai ir dėti į lėkštes prieš užpilant karštu sultiniu.

    Ruošiant kepenėlių gijas svarbu masę spausti mažomis porcijomis, kad jos nesuliptų į didelius gabalus. Taip pat verta vengti stipraus virimo po sudėjimo, nes intensyvi kaitra gali pabloginti tekstūrą ir sustiprinti kartumą.

    Austrijos virtuvėje tokie patiekalai atspindi seną Vidurio Europos tradiciją naudoti visą gyvūno dalį, o receptai išliko ir šiuolaikinėje gastronomijoje. Keliautojams, norintiems pažinti vietinę kultūrą, ši sriuba dažnai tampa savotišku išbandymu, po kurio dalis pripažįsta: išvaizda apgauna, o skonis primena jaukų namų sultinį.

    „Atrodo keistai tik pirmą minutę, bet paragavus supranti, kad tai tiesiog švelnus, sotus sultinys“, – sako Vienoje gyvenanti lietuvė, dažnai vedanti svečius į tradicines užeigas.

    Sriuba paprastai patiekiama iškart, gausiai pabarstyta laiškiniais česnakais. Norint ryškesnio skonio, vietoje vištienos sultinio dažnai pasirenkamas jautienos, tačiau kepenėles vis tiek rekomenduojama virti labai trumpai.

  • Supjaustykite, pamirkykite piene ir apkepkite su svogūnais: kepenėlės, kurios pakeis nuomonę

    Wątróbka przez lata miała opinię dania, które albo się uwielbia, albo omija szerokim łukiem. Dobrze przyrządzona potrafi jednak pozytywnie zaskoczyć: jest delikatna, wilgotna w środku i świetnie łączy się ze słodyczą podsmażonej cebuli. Najczęściej wybieram wątróbkę drobiową, bo przygotowuje się ją szybko i ma łagodniejszy smak niż wieprzowa czy wołowa.

    Moczenie w mleku to prosty patent, który pomaga złagodzić smak podrobów i sprawia, że gotowe kawałki są przyjemniejsze w jedzeniu. Wątróbkę warto też osuszyć przed smażeniem – dzięki temu zamiast się dusić, szybko złapie rumianą skórkę. Solę ją dopiero pod koniec, ponieważ dodana wcześniej sól może sprawić, że stanie się twardsza.

    Nie przepełniaj patelni – smaż wątróbkę partiami, aby wszystkie kawałki miały kontakt z dobrze rozgrzanym tłuszczem. Cebulkę przygotuj osobno, dzięki czemu będzie miękka, słodka i apetycznie złocista.

    Składniki:

    Sposób przygotowania:

    Taką wątróbkę podaję z ziemniaczanym purée, kromkami pieczywa na zakwasie albo kaszą gryczaną. Dobrym dodatkiem będą również buraczki lub ogórki kiszone, które przyjemnie przełamią słodycz cebuli.

  • Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija negaus Izraelio išeities kodo oro gynybos tinklo Achilo skydas komandų ir valdymo sistemai, kuri laikoma viso projekto šerdimi. Tai patvirtino Izraelio Raketų gynybos organizacijos vadovas, komentuodamas licencijos sąlygas.

    Sprendimas apsunkina Atėnų siekį užsitikrinti kuo didesnį savarankiškumą: be išeities kodo sudėtingiau pačioms prižiūrėti, modifikuoti ir atnaujinti sistemą, o priklausomybė nuo tiekėjo didėja. Tokia priklausomybė ypač jautri srityje, kur sprendimai priimami realiu laiku ir yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.

    Kas yra Achilo skydas?

    Achilo skydas yra integruotas oro gynybos tinklas, skirtas apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų grėsmių. Sutartis tarp Graikijos ir Izraelio buvo suderinta 2024 metų rugpjūčio 31 dieną, o projekto vertė siekia apie 3 mlrd. eurų.

    Tokio tipo sistemos paprastai sujungia skirtingus jutiklius, radarus ir perėmimo priemones į vieną valdymo grandinę, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau. Būtent komandų ir valdymo programinė įranga dažnai lemia, kaip efektyviai veikia visas tinklas.

    Kodėl išeities kodas taip svarbus?

    Išeities kodas suteikia galimybę pačiai šaliai daryti gilesnius programinius pakeitimus, greičiau reaguoti į naujas taktikas ir grėsmes, taip pat nepriklausomai integruoti naujus sprendimus. Net ir turint prieigą prie nustatymų ar vartotojo lygmens konfigūracijų, be išeities kodo paprastai lieka ribotos galimybės keisti sistemos logiką.

    Graikijos gynybos ministerija viešai akcentavo, kad nenori tapti priklausoma net ir nuo artimiausių partnerių. „Tapti įkaitais, net ir draugiškiausios užsienio šalies ar sąjungininko, yra visiškai neįmanoma“, – sakė Graikijos gynybos ministras Nikos Dendias.

    Izraelio siūlomas kompromisas

    Vėliau Izraelio gynybos ministerija patikslino, kad žinios ir technologinė patirtis bus perduodama Graikijos įmonėms, dalyvausiančioms projekte. Idėja tokia, kad jos galėtų sukurti vadinamąjį graikišką išeities kodą, kuris būtų valdomas pačios Graikijos.

    Toks modelis teoriškai gali sumažinti priklausomybę, tačiau praktikoje viskas priklausys nuo to, kokio gylio prieiga bus suteikta ir kokias funkcijas apims Graikijoje kuriamas programinis sluoksnis. Kritinis klausimas išlieka, ar tai bus pilnavertė alternatyva pagrindinei komandų ir valdymo programinei įrangai, ar tik atskiras papildomas modulis.

    Ši istorija atspindi platesnę Europos tendenciją: didėjant saugumo rizikoms, valstybės sparčiai perka pažangias gynybos sistemas, tačiau kartu siekia technologinio suverenumo. Kuo modernesnės sistemos, tuo dažniau esminė kontrolė persikelia į programinę įrangą ir jos licencijų sąlygas.

  • Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Artėjant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinei kalbai apie Sąjungos padėtį, Briuselyje suaktyvėjo lobistai ir nevyriausybinės organizacijos. ES kvartale pasirodę plakatai ragina kalboje skirti dėmesio gyvūnų gerovei, o užkulisiuose vyksta kova dėl kelių sakinių, kurie gali nubrėžti politinę darbotvarkę metams į priekį.

    Kalba apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente laikoma vienu aiškiausių signalų, kokias sritis Europos Komisija ketina stumti į priekį per artimiausią politinį sezoną. Nors pati kalba teisiškai nieko neįpareigoja, joje įvardytos kryptys dažnai virsta konkrečiais teisėkūros pasiūlymais, finansavimo prioritetais ir politiniu spaudimu valstybėms narėms.

    Viena ryškiausių šių metų kampanijų skirta gyvūnų gerovei. Aktyvistai siekia, kad tema būtų aiškiai paminėta aukščiausiu lygiu, nes tai, jų teigimu, sustiprintų politinį pagreitį sprendimams dėl ūkininkavimo standartų, prekybos taisyklių ir kontrolės mechanizmų.

    Ne mažiau aktyvūs ir pramonės atstovai, kurie nori, kad Europos Komisija kalboje įsipareigotų rengti didelės apimties ataskaitą apie Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokia ataskaita, panašaus svorio kaip anksčiau rengti strateginiai ES konkurencingumo vertinimai, jiems būtų svertas derantis dėl energetikos, pramonės ir investicijų politikos krypties.

    Dar viena įtampą kelianti tema yra konkurencingumas ir reguliavimo našta, ypač pramonės šakoms, kurios jaučia augančią spaudimo bangą iš pasaulinių rinkų. Briuselyje šalia institucijų įprastai vyksta renginiai, kuriais siekiama pabrėžti sektorių problemas ir priminti, kad keli žodžiai kalboje gali tapti aiškiu signalu Europos Komisijos nariams, Tarybai ir nacionalinėms sostinėms.

    Skaitmeninių technologijų atstovai taip pat siekia vietos kalboje, ypač kalbant apie dirbtinį intelektą ir investicijų pritraukimą. Pastaraisiais metais DI tapo viena iš sričių, kur ES bando suderinti reguliavimą, inovacijų skatinimą ir saugumo rizikų valdymą, o politinis paminėjimas dažnai interpretuojamas kaip ženklas, ar bus renkamasi griežtesnė kontrolė, ar didesnis finansinis postūmis.

    Pačių užkulisių logika paprasta: vienas sakinys kalboje gali būti svarbus ne tik viešajai nuomonei, bet ir tam, kaip institucijų viduje bus skirstomas dėmesys bei resursai. Lobistams tai tampa galimybe įrodyti, kad jų tema yra politiniame žemėlapyje, o nevyriausybinėms organizacijoms tai gali būti argumentas derybose dėl paramos, partnerystės ir darbotvarkės prioritetų.

    Vis dėlto priėjimas prie sprendimų priėmėjų išlieka nevienodas. Dalis organizacijų remiasi viešomis kampanijomis, laiškais ir koalicijomis, kitos investuoja į nuolatinius ryšius su institucijomis ir ekspertines pozicijas, kurios dažnai atveria duris į aukštesnio lygio diskusijas. Ši įtampa ypač išryškėja prieš tokias kalbas, kai kiekvienas žodis vertinamas kaip ženklas, kur link pasuks politinis kompasas.

    Kalbos svarbą sustiprina ir tai, kad joje kartais pasirodo netikėtų sprendimų užuominos, galinčios turėti tiesioginių ekonominių pasekmių. Ankstesniais metais netikėti pranešimai apie tyrimus ar prekybos priemones buvo sukėlę rinkų reakcijas ir paskatinę atsakomąsias politines priemones, todėl interesų grupės šį formatą vertina kaip momentą, kai galima ne tik įtvirtinti prioritetus, bet ir pakeisti žaidimo taisykles.

    Galiausiai didžiausias klausimas lieka tas pats: ar kalboje bus tik simboliniai paminėjimai, ar konkretūs įsipareigojimai su aiškiais darbais, terminais ir atsakomybe. Būtent šios detalės, o ne vien tematinių žodžių skaičius, dažniausiai nulemia, ar politinė žinutė virs realiais teisės aktais, biudžetais ir įgyvendinimo sprendimais visoje Europos Sąjungoje.

  • Į guliašą įberkite žiupsnelį šio produkto: mėsa suminkštės greičiau, bet svarbu nepadauginti

    Guliašas daugeliui siejasi su tirštu padažu ir minkšta, sultinga mėsa, tačiau būtent ši dalis dažniausiai nuvilia: net ir kruopščiai troškinant jautiena ar kiauliena kartais lieka kieta. To priežastis paprasta – kai kuriuose gabaluose yra daug kolageno ir jungiamojo audinio, kuriems reikia laiko suirti į želatiną. Tada padažas tirštėja, o mėsa tampa trapi.

    Virtuvės profesionalai pabrėžia, kad sėkmė prasideda nuo pasirinkimo: guliašui geriau tinka mentė, krūtininė, sprandinė ar kita dalis su riebaliuku ir kolagenu. Pernelyg liesa mėsa gali išsausėti, net jei bus troškinama ilgai. Be to, vienodo dydžio gabalėliai padeda mėsai minkštėti tolygiai.

    Prieš kepinant mėsą verta ją nusausinti ir trumpai apkepinti, kad susidarytų rusva plutelė – tai sustiprina skonį ir padeda padažui įgauti gilesnių natų. Skysčio geriau pilti šilto ar karšto, kad temperatūros šokas nesulėtintų troškinimo. Druską daug kas rekomenduoja dėti antroje gaminimo pusėje, kad mėsa neprarastų daugiau sulčių.

    Laikas išlieka svarbiausias ingredientas: jautienai dažnai reikia bent 2 valandų, o kai kuriems gabalams – ir iki 4 valandų lėto troškinimo. Kiauliena paprastai suminkštėja greičiau, dažniausiai per 1,5–2,5 valandos. Lėta, tolygi kaitra leidžia kolagenui pamažu virsti želatina, o tai ir sukuria tą guliašui būdingą švelnumą.

    Vis dėlto yra triukas, kurį namų virtuvėse žmonės naudoja norėdami sutrumpinti laiką: į troškinamą mėsą įberti labai nedaug valgomosios sodos, maždaug ketvirtadalį arbatinio šaukštelio visam puodui. Šarminė terpė gali pagreitinti baltymų ir jungiamojo audinio irimą, todėl mėsa suminkštėja greičiau. Svarbiausia – nepadauginti, nes per didelis kiekis gali pakeisti skonį ir tekstūrą.

    Kitas praktikoje sutinkamas būdas – į verdantį guliašą įpilti nedidelį kiekį stipraus alkoholio, pavyzdžiui, degtinės. Troškinant alkoholis išgaruoja, o mėsa gali tapti kiek trapesnė, tačiau šis metodas labiau veikia kaip pagalbinė priemonė, o ne stebuklingas sprendimas. Jei siekiate stabilaus rezultato, geriausiai veikia tinkamas gabalas, teisingas apkepinimas ir kantrus troškinimas.

  • Kalifornija griežtina vaikų saugą internete: amžiaus patikra, ribojimai socialiniams tinklams ir DI pokalbių robotams

    Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas pasirašė paketą įstatymų, kuriais griežtinamos vaikų saugos taisyklės internete. Priemonės apima tiek socialinių tinklų funkcijų ribojimus, tiek naujus reikalavimus DI pokalbių robotams, didinant technologijų bendrovių atsakomybę dėl nepilnamečių gerovės.

    Sprendimas priimtas augant spaudimui reguliuoti didžiąsias platformas, kurios sulaukia vis daugiau ieškinių dėl galimos žalos vaikų psichikos sveikatai. Kalifornija siekia nustatyti standartą, kuris vėliau galėtų tapti atspirties tašku platesniam, nacionaliniam reguliavimui.

    Naujos taisyklės DI pokalbių robotams

    Viena iš svarbiausių naujovių yra reikalavimai DI pokalbių robotams, numatantys amžiaus patikrą ir griežtesnes apsaugas nepilnamečiams. Įstatymo logika paprasta: jeigu paslauga gali pateikti netinkamą turinį ar daryti psichologinį poveikį, jos kūrėjai turi įrodyti, kad imasi realių prevencijos priemonių.

    Taip pat numatomi ribojimai, susiję su nepilnamečiams skirtu reklamavimu ir turinio pateikimu. Įstatymų autoriai akcentuoja, kad dalis ankstesnių praktikų leido vaikams pernelyg lengvai pasiekti jautrią informaciją, o naujos taisyklės turėtų sumažinti tokias rizikas.

    „Jie turi turėti numatytuosius nustatymus, kurie labiausiai apsaugo mūsų vaikus, įskaitant nuolatinės atminties nebuvimą“, – sakė Asamblėjos narė Rebecca Bauer-Kahan.

    Socialiniams tinklams – mažiau priklausomybę skatinančių funkcijų

    Kitas pasirašytas įstatymas nukreiptas į socialinių tinklų funkcijas, kurios didina įsitraukimą ir prailgina laiką ekrane. Numatyta riboti personalizuotus srautus nepilnamečiams iki 16 metų ir tokias funkcijas kaip begalinis slinkimas ar automatinis vaizdo įrašų paleidimas, jeigu jos skirtos maksimaliai ilginti naudojimą.

    Šios priemonės nereiškia visiško draudimo naudotis socialiniais tinklais, tačiau keičia jų veikimo logiką nepilnamečiams. Idėja – mažinti algoritminę priklausomybę ir sudaryti sąlygas naudotis paslaugomis be labiausiai įtraukiančių mechanizmų.

    Didesnė atsakomybė ir didelės baudos

    Trečiasis svarbus krypties pokytis – griežtesnė atsakomybė už žalą vaikų psichikos sveikatai, įskaitant nerimą ar depresijos simptomus, jeigu teismas nustato platformų kaltę. Numatyta, kad tam tikrais atvejais baudos gali siekti iki maždaug 900 000 eurų už vieną vaiką, priklausomai nuo bylos aplinkybių ir taikomų sankcijų.

    Kalifornijos valdžia teigia, kad iki šiol savireguliacija ir lėtos korekcijos nebuvo pakankamos, todėl būtinas aiškus teisinis pareigos rūpintis standartas. Technologijų bendrovės, savo ruožtu, įspėja apie įgyvendinimo sudėtingumą ir galimą poveikį turinio personalizavimui.

    „Norime priežiūros. Norime atsakomybės. Baigėme prašyti gražiai ir reikalaujame pareigos rūpintis šiose platformose“, – sakė įstatymo autorius Joshas Lowenthalis.

    Iš viso gubernatorius patvirtino keliolika su jaunimo privatumu ir sauga susijusių priemonių, įskaitant papildomus ribojimus mokykloms ir kai kuriems DI funkcionalumą turintiems produktams. Artimiausiu metu Kalifornijoje laukiama ir kitų sprendimų, susijusių su DI reguliavimu bei infrastruktūra, ypač duomenų centrų plėtra.

  • Kaip džiovinti slyvas, kad liktų minkštos: viena gudrybė aplenkia net orkaitę

    Slyvų džiovinimas namuose gali baigtis dviem scenarijais: gausite kvapnų, minkštą užkandį arba kietus, perdžiūvusius vaisius. Skirtumą dažniausiai lemia ne slyvų veislė, o temperatūra, oro cirkuliacija ir tai, kaip paskirstoma drėgmė džiovinimo metu.

    Geriausia rinktis prinokusias, saldžias ir sveikas slyvas, tačiau jos neturi būti pernokę, sutrūkinėjusios ar apdaužytos. Vaisius su pelėsio žymėmis reikia iškart išmesti, nes pelėsis gali būti išplitęs giliau, net jei pažeistą vietą nupjausite.

    Orkaitė: svarbiausia ne temperatūra, o garai

    Orkaitė yra dažniausias pasirinkimas, tačiau čia slyvos lengviausiai perdžiovinamos. Slyvas perpjaukite pusiau, išimkite kauliukus ir išdėliokite vienu sluoksniu ant grotelių arba skardos, išklotos kepimo popieriumi, palikdami tarpus oro judėjimui.

    Nustatykite 50–60 laipsnių temperatūrą ir rinkitės ventiliatoriaus režimą. Jei orkaitė prastai pašalina drėgmę, dureles palikite vos pravertas, kad garai pasišalintų, nes kitaip vaisiai labiau kais nei džius.

    Džiovinimas gali trukti apie 8–14 valandų, tačiau laikas priklauso nuo slyvų dydžio ir sultingumo. Kas 2–3 valandas verta sukeisti skardos padėtį, o slyvas atsargiai apversti ar perkelti, kad džiūtų tolygiau.

    Gudrybė, kuri dažnai duoda geriausią rezultatą

    Vienas patikimiausių būdų išvengti kieto, apdžiūvusio paviršiaus yra džiovinimas etapais. Po kelių valandų orkaitę išjunkite, slyvas palikite atvėsti, o vėliau procesą pratęskite.

    Per pertrauką slyvų viduje esanti drėgmė pasiskirsto tolygiau, todėl paviršius nesukietėja anksčiau, nei išdžiūsta minkštimas. Būtent dėl šios priežasties rezultatas dažnai būna minkštesnis ir labiau primenantis kokybiškas džiovintas slyvas.

    Temperatūros kelti iki 80–100 laipsnių nevertėtų, net jei norisi sutaupyti laiko. Per karštai džiovinamos slyvos pradeda labiau kepti, gali išleisti sultis, kraštuose karamelizuotis, o atvėsusios tampa kietos.

    Džiovyklė, oro gruzdintuvė ir mikrobangų krosnelė

    Jei tikslas yra minkštos slyvos, geriausią kontrolę paprastai suteikia maisto džiovyklė: ji drėgmę šalina palaipsniui, o ne staigiu kaitinimu. Dėl to lengviau išlaikyti elastingą tekstūrą ir išvengti sukietėjusių kraštų.

    Oro gruzdintuvė gali tikti, jei turi džiovinimo programą arba leidžia nustatyti maždaug 50–60 laipsnių režimą. Slyvas dėkite vienu sluoksniu ir kas maždaug valandą patikrinkite, nes stipri oro srovė kraštus gali išsausinti greičiau nei vidų.

    Mikrobangų krosnelė tinka tik labai mažam kiekiui, nes džiovina netolygiai ir lengva perkaisti. Jei vis dėlto naudosite, rinkitės mažą galią arba atitirpinimo režimą ir šildykite trumpais intervalais, darydami pertraukas bei apversdami vaisius.

    Patikrinant pasirengimą svarbu prisiminti, kad šilti vaisiai visada atrodo minkštesni nei atvėsę. Tinkamai išdžiovinta slyva neturėtų būti šlapia, spaudžiant neturėtų bėgti sultys, tačiau ji gali likti elastinga.

    Baigus džiovinti slyvų negalima iškart sandariai uždaryti: pirmiausia jas būtina visiškai atvėsinti. Šiltos slyvos išskiria garus, kurie inde kondensuojasi ir sudaro palankias sąlygas pelėsiui.

    Atvėsintas slyvas laisvai suberkite į švarų, sausą stiklainį ir apie savaitę kasdien jį lengvai supurtykite. Jei pastebėsite rasojimą ar vandens lašelius, slyvas reikia išimti ir dar šiek tiek padžiovinti.

    Galutinį džiovintų slyvų kiekį laikykite sandariame inde vėsioje, tamsioje ir sausoje vietoje, atokiau nuo šilumos šaltinių. Jei slyvos paliktos minkštesnės ir turi daugiau drėgmės, saugesnis sprendimas yra šaldytuvas, o ilgesniam laikymui tinka ir šaldymas porcijomis.

  • ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    Europos Sąjunga vėl kelia klausimą, ar dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali būti suvaldoma vien nacionaliniais ar regioniniais sprendimais. Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pareiškė, kad pasauliniu mastu būtinos bendros taisyklės, ypač kai viešojoje erdvėje daugėja perspėjimų apie itin pažangių modelių keliamą riziką.

    Šis raginimas nuskambėjo po plačiai aptarto buvusio DI bendrovės „Anthropic“ inžinieriaus įspėjimo, kad nekontroliuojamas technologijos šuolis teoriškai gali sukelti katastrofines pasekmes žmonijai. Nors tokie scenarijai vertinami nevienareikšmiškai, ES teigia, kad vien diskusijų nepakanka ir būtina kurti tarptautinius saugumo mechanizmus.

    Kas jau galioja Europoje

    ES jau turi teisinį pagrindą, įpareigojantį didžiųjų DI modelių kūrėjus vertinti ir mažinti rizikas, susijusias su sistemų saugumu bei kontrolės praradimu. Toks požiūris išskiria ES iš daugelio kitų regionų, kur reguliavimas dažnai lieka fragmentiškas arba apsiriboja rekomendacijomis.

    Vis dėlto Virkkunen pabrėžė, kad tai, kas nustatyta ES, automatiškai netampa pasauline norma. Dėl to, jos teigimu, tarptautinis koordinavimas yra būtinas, kad rizikos valdymo standartai neapsiribotų vien Europa ir neatsirastų „silpnų vietų“ rinkose, kuriose reikalavimai mažesni.

    Geopolitika ir lenktynės dėl DI

    DI tapo strategine varžybų sritimi tarp JAV ir Kinijos, o jų sprendimai dėl saugumo, priežiūros ir inovacijų tempo daro įtaką visam pasauliui. ES pareigūnai stebi, kaip šios lenktynės bus aptariamos aukščiausiu politiniu lygiu, nes būtent čia sprendžiama, kiek reguliavimo laikoma „priimtina kaina“ už konkurencingumą.

    JAV ambasadorius ES Andrew Puzderis pasisakė už bendradarbiavimą su Europa DI srityje, tačiau taip pat aiškiai įvardijo ribas: JAV, jo teigimu, nesutiks su tokiu reguliavimu, kuris galėtų sumažinti amerikietiškų platformų gebėjimą konkuruoti su Kinija. Ši įtampa rodo, kad pasaulinės taisyklės bus sunkiai suderinamos, jei skirtingos šalys DI vertins pirmiausia kaip ekonominės ir nacionalinio saugumo galios įrankį.

    „Mums labai svarbu tęsti tarptautinį bendradarbiavimą, nes matau, kad pasaulinių taisyklių tikrai reikia“, – sakė Henna Virkkunen.

    Kokios „pasaulinės taisyklės“ galėtų būti realistiškos

    Diskusijoje vis dažniau keliama idėja apie tarptautinę DI saugos instituciją arba bent jau bendrą protokolą, kaip reaguoti į incidentus, susijusius su vadinamaisiais pažangiausiais, didžiausią galią turinčiais modeliais. Vokietijos skaitmeninių reikalų ministras Karstenas Wildbergeris anksčiau yra užsiminęs apie galimą modelį, panašų į branduolinės energetikos priežiūros sistemą.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas Komisijai aiškiau įvardyti planą, kaip DI sauga būtų keliama į G7, G20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbotvarkę. Tai reikštų bandymą sukurti minimalų bendrą standartą bent svarbiausioms ekonomikoms, net jei visuotinis, visoms šalims vienodai taikomas susitarimas trumpuoju laikotarpiu būtų sunkiai pasiekiamas.

    Kartu ES susiduria su praktine dilema: kaip apibrėžti, kurioms sistemoms taikyti griežčiausią priežiūrą ir kaip užtikrinti, kad naujos DI paslaugos nepatektų į „pilkąją zoną“ vien dėl formalaus klasifikavimo. Būtent todėl, pasak pareigūnų, tarptautinis suderinamumas svarbus ne tik principų lygmeniu, bet ir kasdienėje priežiūros praktikoje.

  • Grietinė sriuboje nebesusitrauks ir neliks gumulėlių: vienas triukas veikia visada

    Grietinė sriuboje dažnai susitraukia į baltus gumulėlius ne dėl prasto produkto, o dėl staigaus temperatūrų skirtumo. Kai šaltą grietinę įpilame tiesiai į karštą puodą, jos baltymai kreša, o rūgštesnėse sriubose šis procesas vyksta dar greičiau.

    Dažniausiai tai nutinka verdant agurkinę, barščių tipo sriubas ar kitus patiekalus su raugintais ingredientais, citrina ar actu. Riziką didina ir mažesnio riebumo grietinė, nes joje mažiau riebalų, kurie padeda stabiliau susijungti su karščiu ir rūgštimi.

    Patikimiausias būdas išvengti gumulėlių yra grietinės temperavimas, kitaip tariant, lėtas jos sušildymas prieš supilant į puodą. Šis metodas naudojamas ir profesionaliose virtuvėse, nes leidžia suvienodinti temperatūrą ir sumažina staigų baltymų krešėjimą.

    Grietinę perkelkite į dubenėlį ir į ją įmaišykite kelis šaukštus karšto sriubos skysčio, nuolat maišydami. Kai masė pastebimai sušyla, įpilkite dar šiek tiek sriubos ir vėl gerai išmaišykite, o tik tada plona srovele supilkite atgal į puodą, nenustodami maišyti.

    Svarbi detalė: įbaltinus sriubą, jos nebeverta ilgai virinti. Geriausia grietinę pilti pačioje gaminimo pabaigoje, sumažinus kaitrą, nes ilgai kaitinant net ir temperuota grietinė gali pradėti skirtis, ypač jei sriuba rūgšti.

    Jei sriuba vis dėlto susitraukė, dažniausiai nukenčia tik vaizdas, o skonis išlieka geras. Kreminei sriubai paprasčiausias sprendimas yra ją sutrinti iki vientisos konsistencijos, o tradicinėse sriubose galima bandyti perkošti skystį ir jį trumpai sutrinti, tačiau stebuklingai grąžinti pradinės tekstūros paprastai nepavyksta.

    Kai kurie į grietinę maišo šiek tiek miltų ar krakmolo, kad ji būtų stabilesnė, tačiau tai gali pakeisti sriubos tirštumą ir pojūtį burnoje. Dėl to universaliausiu pasirinkimu išlieka temperavimas ir atsargesnis kaitinimas po įbalinimo.

  • JAV Senato respublikonai pristatė atnaujintą kriptoturto „Clarity Act“: kas keičiasi prieš balsavimą?

    JAV Senato respublikonai pristatė atnaujintą kriptoturto „Clarity Act“: kas keičiasi prieš balsavimą?

    JAV Senato respublikonai, artėjant pirmajam procedūriniam balsavimui dėl vadinamojo „Clarity Act“, paviešino atnaujintą kriptoturto reguliavimo įstatymo projekto versiją. Dokumentas apima 630 puslapių ir, pasak projekto rengėjų, turėtų aiškiau atskirti, kam taikomos taisyklės kriptoturto rinkoje.

    Vienas svarbiausių pakeitimų susijęs su papildomu reguliavimo apibrėžimu vadinamiesiems ne visiškai decentralizuotiems decentralizuotų finansų prekybos protokolams. Projekte numatyta, kad tokie sprendimai, kuriuos realiai gali kontroliuoti konkretus asmuo ar žmonių grupė, būtų traktuojami griežčiau nei tikrai decentralizuoti protokolai.

    Pagal atnaujintą tekstą tokie ne decentralizuoti protokolai turėtų registruotis JAV Prekių ateities sandorių komisijoje. Įstatymo projektas taip pat numato, kad šiai komisijai kartu su Iždo departamentu būtų pavesta parengti detalesnes taisykles, kurios praktikoje nulemtų, kaip būtų prižiūrimos atitinkamos kriptoturto veiklos.

    Senatorė Cynthia Lummis teigė, kad rengiant naują versiją buvo įtrauktos daugiau nei 114 pataisų, kurių prašė demokratai, todėl projektas esą tapo labiau dvišalis. Politikė argumentavo, kad įstatymas rinkai suteiktų ilgalaikį aiškumą ir sumažintų riziką, jog taisyklės kistų priklausomai nuo administracijos Baltuosiuose rūmuose.

    Vis dėlto politinę projekto perspektyvą temdo keli jautrūs klausimai, įskaitant diskusijas dėl neteisėtų finansų rizikų ir stabilkoinų ekonomikos. Papildomą įtampą kelia ir etikos tema, susijusi su tuo, kaip turėtų būti ribojamas viešų pareigūnų dalyvavimas skaitmeninio turto projektuose.

    Tekste palikta etikos nuostata, kuri numatytų draudimus viešiems pareigūnams, valstybės tarnautojams ir jų sutuoktiniams leisti ar remti skaitmeninį turtą. Numatoma, kad šią nuostatą vykdytų Teisingumo departamentas, o galiojimas būtų ribotas laike iki 2029 metų sausio.

    Įstatymo projekte taip pat patikslinta, kad decentralizuotų finansų nuostatos būtų taikomos tik neatidėliotiniams ir grynaisiais atsiskaitomiems skaitmeninių prekių sandoriams. Pasak projekto rengėjų, tai turėtų sumažinti neapibrėžtumą dėl poveikio prognozavimo rinkoms ir kai kurių rinkos dalyvių veiklai.

    Artimiausias etapas yra procedūrinis balsavimas Senate, numatytas rugsėjo 15 dieną, kai įstatymų leidėjai grįš į Vašingtoną po pertraukos. Kad projektas realiai judėtų į priekį, respublikonams reikės bent dalies demokratų paramos, tačiau viešojoje erdvėje kol kas dominuoja signalai, kad tokios paramos gali pritrūkti.

    Jei „Clarity Act“ būtų priimtas, tai būtų vienas pirmųjų bandymų federaliniu lygiu JAV sukurti vientisesnę kriptoturto reguliavimo architektūrą. Rinkos dalyviai tikisi didesnio aiškumo, tačiau kritikai perspėja, kad galutinį poveikį lems ne tik įstatymo formuluotės, bet ir tai, kaip reguliuotojai vėliau aprašys konkrečius reikalavimus taisyklėse.