CP v2

Blog

  • Vaiko teisių gynėjai primena: tėvystė prasideda kasdienybėje, o ne tik per šventes

    Artėjant Tėvo dienai dažnai akcentuojamas bendras laisvalaikis su vaikais, tačiau vaiko teisių gynėjai pabrėžia: ryšys su tėčiu pirmiausia auga kasdieniuose, iš pirmo žvilgsnio paprastuose dalykuose. Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai dalijasi rūpesčiais, sprendimais ir atsakomybe už jo gerovę.

    Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad vaikui svarbus ne vien „kokybiškas laikas“ savaitgaliais ar per šventes. Ne mažiau reikšmingas nuoseklus dalyvavimas kasdienybėje: domėjimasis mokykla, sveikata, santykiais, vaiko nuotaikomis ir tuo, kas jam tuo metu iš tiesų rūpi.

    „Vaikui svarbu jausti, kad abu tėvai yra šalia ne tik ypatingomis akimirkomis, bet ir kasdienybėje. Kai vaikas mato, kad tėvai domisi jo mokymusi, sveikata ir išgyvenimais, jis jaučiasi saugesnis“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Pasak specialistų, lygiavertė tėvystė nėra matematiškai tikslus darbų pasidalijimas, nes šeimos skirtingos, o jų ritmas nevienodas. Esminis principas – kad rūpestis vaiku netaptų vieno žmogaus „nematoma“ pareiga, kuri ilgainiui virsta nuovargiu, įtampa ir konfliktų priežastimi.

    Kasdienis pasirūpinimas vaiku susideda iš daugybės smulkmenų: nuo vizitų pas gydytojus planavimo iki vaistų nupirkimo, nuo pagalbos su namų darbais iki susitarimų dėl būrelių ar dienotvarkės. Kai šias užduotis tėvai dalijasi, vaikui siunčiama aiški žinutė, kad jis svarbus abiem, o šeimos gyvenimas tampa stabilesnis.

    Vaiko teisių gynėjai taip pat ragina kalbėtis ne vien apie darbus, bet ir apie savijautą bei lūkesčius. Dažnai didžiausi sunkumai kyla ne dėl pareigų kiekio, o dėl neišsakytų nuoskaudų ar jausmo, kad viskas laikosi ant vieno žmogaus pečių, todėl atviras dialogas padeda laiku pastebėti perdegimo riziką ir susitarti dėl realios pagalbos.

    Tėčio įsitraukimas, pasak specialistų, svarbus ne tik poros santykių pusiausvyrai, bet ir vaiko emocinei raidai. Net trumpi, bet reguliarūs kasdieniai gestai – paklausimas, kaip sekėsi, pagalba sprendžiant rūpestį, bendras vakaro ritualas – kuria pasitikėjimą ir saugumo jausmą, kuris vaikui tampa atrama įvairiose situacijose.

    Kilus klausimams dėl vaiko teisių ar šeimos situacijų, gyventojai gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą konsultacijai arba, esant skubiai pagalbai, skambinti numeriu 112. Tarnyba primena, kad pagalbos ieškojimas yra atsakingas žingsnis, kai siekiama užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.

  • Birštonas ieško operatoriaus: 10 metų nuoma 150 kW elektromobilių įkrovimo stotelėms Pušyno g.

    Birštono miesto tvarkymo tarnyba paskelbė viešą nuomos konkursą dėl savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto Pušyno gatvėje, skirto viešosioms elektromobilių įkrovimo stotelėms įrengti ir eksploatuoti. Konkursas vykdomas tiesioginiu būdu, o nuomos sutartį planuojama sudaryti 10 metų laikotarpiui nuo pasirašymo dienos.

    Nuomojamas objektas – Pušyno gatvės automobilių stovėjimo aikštelių dalys: septynios stovėjimo vietos, kurių bendras plotas siekia 87,23 kv. m. Turtas nuomai dalimis nedalinamas, tad konkurso dalyvis turės įsipareigoti įrengti infrastruktūrą visam numatytam plotui.

    Pagal konkurso sąlygas čia numatoma įrengti ne mažesnės kaip 150 kW galios įkrovimo stoteles. Skelbiama, kad planuojamos trys stotelės, aptarnaujančios septynias stovėjimo vietas, todėl tai būtų didesnės galios viešo įkrovimo taškas, orientuotas į greitesnį elektromobilių papildymą energija.

    Pradinė turto nuomos kaina nustatyta 441 eurai per mėnesį. Papildomos sąlygos, susijusios su projektavimu, įrengimu, statyba ir eksploatavimu, turi atitikti galiojančius teisės aktus, kurie reglamentuoja elektromobilių įkrovimo infrastruktūros saugą, prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimo reikalavimus.

    Dalyvių registracija vyks Birštono miesto tvarkymo tarnybos administraciniame pastate (Jaunimo g. 3, Birštonas, II aukštas) nuo 2026 metų birželio 8 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų birželio 12 dienos 15.00 valandos darbo dienomis. Konkurso komisijos posėdis numatytas 2026 metų birželio 15 dieną 10.45 valandos tuo pačiu adresu.

    Tokio tipo konkursai savivaldybėms tampa vienu praktiškiausių būdų plėsti viešą įkrovimo tinklą neprisiimant visų investicijų naštos: operatorius investuoja į įrangą ir įrengimą, o miestas gauna infrastruktūrą ir nuomos pajamas. Didelės galios įkrovimas kurortuose ir turizmo vietovėse ypač aktualus šiltuoju sezonu, kai išauga srautai ir vairuotojai dažniau renkasi trumpus sustojimus, o ne ilgesnį lėtesnį įkrovimą.

  • Birštono merės sveikinimas Tėvo dienai: pagarba tėčiams ir priminimas, kodėl jų vaidmuo svarbus

    Birštono savivaldybė paskelbė merės sveikinimą Tėvo dienos proga, kviesdama šią progą skirti dėmesiui, padėkai ir artumui šeimose. Tėvo diena Lietuvoje minima pirmąjį birželio sekmadienį ir kasmet tampa proga įvardyti tėvystės svarbą kasdienybėje.

    Savivaldybės sveikinimu akcentuojama pagarba tėčiams, jų atsakomybė ir indėlis į vaikų augimą, saugumą bei vertybinį ugdymą. Tokie vieši kreipimaisi paprastai siekia ne tik pasveikinti, bet ir priminti bendruomenei apie šeimos ryšių puoselėjimą.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tėčių įsitraukimą į vaikų priežiūrą ir ugdymą, taip pat apie emocinio ryšio svarbą. Specialistai pabrėžia, kad nuoseklus tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime siejamas su geresne savijauta, pasiekimais mokykloje ir mažesne elgesio sunkumų rizika.

    Birštono savivaldybės komunikacijoje Tėvo diena išlieka viena iš bendruomeniškai telkiančių progų, kai viešai skatinama parodyti dėmesį artimiesiems. Gyventojai raginami šią dieną paminėti paprastai, bet prasmingai: susitikimu, pokalbiu ar padėkos žodžiu.

    Sveikinimą paskelbė Birštono savivaldybė. Daugiau informacijos apie miesto naujienas ir pranešimus gyventojams savivaldybė skelbia savo oficialiuose kanaluose.

  • 12 netikėtų druskos panaudojimų namuose: nuo kvapų naikinimo iki dėmių ir rūdžių valymo

    Druska dažniausiai siejama su maisto gamyba, tačiau buityje ji gali tapti paprastu ir nebrangiu pagalbininku valant, šalinant kvapus ar sprendžiant smulkias kasdienes problemas. Ekspertų teigimu, druska dėl savo abrazyvumo ir gebėjimo sugerti drėgmę bei nešvarumus praverčia ten, kur įprasti plovikliai ne visada padeda.

    Svarbu atskirti, kur druska tinka, o kur gali pakenkti. Ant kai kurių paviršių, pavyzdžiui, jautrių dangų ar natūralaus akmens, ji gali palikti mikroįbrėžimų, o augalams per didelis druskos kiekis yra žalingas. Todėl buitiniai patarimai dažniausiai veikia kaip greita priemonė, tačiau verta įvertinti konkrečią situaciją.

    Vienas paprasčiausių būdų panaudoti druską yra rankų kvapų šalinimas po maisto ruošos. Jeigu ant odos ilgai laikosi svogūnų ar kitų intensyvių produktų kvapas, galima įtrinti druską į drėgnas rankas, trumpai palaukti ir nuskalauti šiltu vandeniu.

    Druska taip pat praverčia valant įsisenėjusias dėmes ant nerūdijančio plieno puodų ar keptuvių. Praktikoje dažnai naudojamas būdas yra sudrėkinti nešvarią vietą, pabarstyti druskos, leisti jai įsigerti, o tada švelniai nušveisti, kad būtų lengviau atkelti pridegimus.

    Jei ant stiklinių lieka kosmetikos žymių, pavyzdžiui, lūpdažio, gali padėti druskos ir vandens pasta. Užtepus jos ant dėmės ir lengvai patrinkus, riebus pėdsakas dažnai nusivalo greičiau nei kartojant kelis indaplovės ciklus.

    Gėrimų dėmėms audiniuose druska dažnai minima kaip skubi pagalba, kai išsilieja putojantis vynas ar vynas. Pirmiausia rekomenduojama skystį sugerti servetėle, sudrėkinti vietą šaltu vandeniu, pabarstyti druskos, o vėliau skalbti įprastai, kad dėmė nespėtų įsigerti.

    Druska gali padėti neutralizuoti kvapus šiukšliadėžėje, ypač jei naudojama kartu su soda. Papildomai galima įmaišyti trupintos citrinos žievelės, kad kvapas būtų gaivesnis, tačiau pagrindinis efektas dažniausiai siejamas su drėgmės ir kvapų sugėrimu.

    Dar vienas praktiškas būdas yra puodelių, ant kurių lieka kavos ar arbatos žiedai, valymas. Druska gali veikti kaip švelnus abrazyvas, o sumaišyta su citrinos sultimis padeda greičiau pakelti apnašas nuo paviršiaus.

    „Druska su citrinos sultimis gali nuvalyti kavos žiedus taip, lyg jų nė nebūtų“, – sakė valymo paslaugų atstovas.

    Vonios kambaryje druska kartais naudojama kaip švelnesnė šveitimo priemonė, ypač kai reikia nuvalyti nešvarumus nuo tvirtesnių paviršių. Įprastas sprendimas yra sumaišyti druską su indų plovikliu ir atsargiai nušveisti, kad liktų mažiau subraižymų rizikos.

    Lauko baldams ar metalinėms detalėms druska minima kaip pagalba kovojant su rūdimis. Sumaišius druską su vandeniu galima gauti pastą, kuri užtepama ant rūdžių, paliekama išdžiūti, o vėliau nušveičiama šepetėliu.

    Druska taip pat kartais naudojama kaip priemonė nuo skruzdėlių, kai ji pabarstoma plonu sluoksniu prie įėjimų ar ant palangių. Vis dėlto tai nėra ilgalaikis sprendimas, o jei namuose yra augintinių ar mažų vaikų, verta rinktis saugesnes, būtent kenkėjų kontrolei skirtas priemones.

    Sodininkystėje minimi druskos tirpalai piktžolėms naikinti, tačiau čia reikėtų būti ypač atsargiems. Druska gali ilgam paveikti dirvožemį ir pakenkti augalams aplinkui, todėl ją naudoti tikslinga tik ten, kur augmenijos tikrai nereikia ir nėra rizikos, kad tirpalas pateks į veją ar lysves.

    Prie grilio priežiūros druska praverčia kaip šveitimo pagrindas: sumaišyta su citrinos sultimis ji sudaro pastą, kurią galima užtepti ant grotelių, palaukti apie 10–15 minučių ir tuomet nušveisti. Po tokio valymo svarbu paviršius gerai nusausinti, kad drėgmė neskatintų rūdijimo.

    Medinėms pjaustymo lentoms ar stalviršiams druska kartais naudojama dėmėms kelti, ją sumaišius su trupučiu vandens ar aliejaus. Tačiau medį būtina kruopščiai išdžiovinti, o priežiūrai naudoti jam skirtas priemones, kad paviršius neskilinėtų ir ilgiau tarnautų.

  • Numerologai išskiria 4 gimimo datas: sakoma, kad tada dažniau užauga šilčiausi ir aktyviausi seneliai

    Nors numerologija nėra pripažinta mokslu, ji išlieka populiari kaip simbolinis būdas paaiškinti asmenybės bruožus ir šeimos vaidmenis. Tokie tekstai dažniausiai skaitomi kaip pramoginis turinys, o ne kaip patikimas charakterio ar likimo vertinimo įrankis.

    Senelių ir anūkų ryšys daugelyje šeimų tampa vienu artimiausių: seneliai perduoda gyvenimišką patirtį, šeimos istorijas, ramybę ir saugumo jausmą. Tuo pat metu bendravimas su vaikais dažnai padeda vyresniems išlikti aktyviems, įsitraukti ir jaustis reikalingiems.

    Numerologijos šalininkai teigia, kad gimimo diena gali būti siejama su tam tikrais elgesio modeliais, įskaitant tai, koks žmogus būna kaip senelis. Žemiau pateikiamos keturios datos, kurios tokiose interpretacijose dažniau minimos kaip „seneliškų“ savybių rinkinį stiprinančios.

    Gimę 3 dieną dažnai apibūdinami kaip optimistiški, šmaikštūs ir lengvai su vaikais kontaktą randantys žmonės. Tokie seneliai, kaip teigiama, anūkams tampa natūraliais padrąsintojais: padeda atsipalaiduoti, iš krizės pamatyti išeitį ir kuria namuose daugiau lengvumo.

    Gimę 10 dieną numerologijoje neretai siejami su energija, tvirtumu ir polinkiu motyvuoti kitus. Pasak šių interpretacijų, tokie seneliai dažniau įkvepia anūkus imtis atsakomybės, tikėti savimi ir siekti užsibrėžtų tikslų, o patys mėgsta „judesį“ ir aktyvų laiką kartu.

    Gimę 20 dieną apibūdinami kaip jautresni ir intuityvesni, geriau pagaunantys nuotaikas. Teigiama, kad jie dažniau būna tie, kurie moka nuraminti, išklausyti ir sukurti jaukią atmosferą, o ryšį su anūkais stiprina per tradicijas ir bendrus ritualus.

    Gimę 23 dieną dažnai vadinami pasakotojais ir smalsiais pašnekovais. Numerologijoje jiems priskiriamas komunikabilumas, kūrybiškumas ir noras dalintis patirtimis, todėl anūkams jie esą dažniau tampa žmonėmis, kurie šeimos istorijas paverčia įdomiais pasakojimais.

    Vertinant blaiviai, šios datos neįrodo, kad žmogus būtinai bus tam tikras senelis, nes asmenybę labiausiai formuoja patirtys, vertybės, sveikata ir santykiai šeimoje. Vis dėlto tokios simbolinės interpretacijos daugeliui tampa proga pagalvoti, kokias savybes norisi puoselėti bendraujant su anūkais: kantrybę, dėmesingumą, humorą ir laiką kartu.

  • Anglijos lauke rastas masyvus romėnų aukso žiedas: spėjama, kam jis galėjo priklausyti

    Pietvakarių Anglijoje metalo ieškikliu apsiginklavęs 68 metų vyras lauke aptiko išskirtinį Romos laikų aukso žiedą. Radinys jau perduotas Pietvakarių paveldo fondui ir eksponuojamas Somerseto muziejuje, kur jį gali pamatyti lankytojai.

    Paveldo specialistai nurodo, kad žiedas neįprastai didelis ir itin kruopščiai pagamintas, jo masė siekia 48 gramus. Pagrindinis akcentas – brangakmenis su išgraviruotu Viktorijos, romėnų pergalės deivės, atvaizdu: ji pavaizduota važiuojanti kovos vežimu, kurį traukia du arkliai.

    Radėjas pasakojo, kad tai ne pirmas jo sėkmingas išėjimas į tą patį lauką. Anot vyro, metais anksčiau čia pat jam pavyko aptikti romėniškų monetų lobį, o tokia sėkmė, kaip jis teigė, yra daugelio ieškotojų svajonė.

    Už abu radinius vyrui išmokėta 26 200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių dydžio atlygis, tai sudaro apie 24 100 eurų. Tokie atvejai dažnai siejami su teisiniu radinių registravimu ir vertinimu, kai reikšmingi archeologiniai objektai įsigyjami viešosioms kolekcijoms, kad būtų išsaugoti ir prieinami visuomenei.

    Pietvakarių paveldo fondas pranešime žiedą pavadino nepaprastu ir Jungtinei Karalystei itin reikšmingu atradimu. Pasak fondo kuratorės Amal Hreyshe, radinys leidžia spėti, kad tai galėjo būti turtingo žmogaus papuošalas, susijęs su vietos administracija arba didesnio ūkio savininku.

    „Manome, kad jis priklausė pasiturinčiam žmogui, galbūt vietos administracijos atstovui arba ūkio valdos savininkui Pietų Somersete, kuris tuo laikotarpiu buvo gana turtingas regionas“, – sakė Amal Hreyshe.

    Kuratorės teigimu, šis regionas romėnų laikais išsiskyrė vilomis ir sodybomis, o per jį driekėsi romėnų kelias, vadinamas Foso keliu, kuris skatino prekybą ir judėjimą. Tokie kontekstai archeologams svarbūs, nes padeda suprasti, kodėl prabangūs dirbiniai galėjo atsidurti konkrečioje vietovėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie radiniai vertingi ne vien dėl tauriųjų metalų ar meistrystės, bet ir dėl istorinių užuominų apie vietos visuomenę, prekybos ryšius bei turto koncentraciją. Muziejinė aplinka leidžia žiedą tirti toliau ir pristatyti jį kaip platesnio Romos laikų Britanijos paveikslo dalį.

  • Kupiškyje – Kaišiadorių kultūros sostinės darbo grupė: dalijosi patirtimi ruošiant 550 metų jubiliejų

    Kupiškyje – Kaišiadorių kultūros sostinės darbo grupė: dalijosi patirtimi ruošiant 550 metų jubiliejų

    2026 metų birželio 1 dieną Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Kaišiadorių rajono savivaldybės Lietuvos kultūros sostinės darbo grupės atstovai. Vizito metu jie dalyvavo posėdyje, kuriame aptarta Kupiškio miesto 550 metų jubiliejaus programos rengimo eiga ir artimiausi darbai.

    Susitikime daug dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip planuoti renginių kalendorių, telkti vietos bendruomenes ir kultūros organizacijas, užtikrinti sklandų partnerių įsitraukimą. Taip pat kalbėta apie komunikaciją, savanorystę ir tai, kaip didesni kultūriniai projektai gali prisidėti prie miesto įvaizdžio bei lankytojų srautų augimo.

    Pasak savivaldybių atstovų, gerosios patirties mainai svarbūs siekiant iš anksto numatyti galimas rizikas ir išvengti organizacinių klaidų. Aptartos ir kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimo galimybės, kai renginiai ir edukacijos kuriami ne tik miesto centrui, bet ir seniūnijoms.

    Vizitas įvardytas kaip žingsnis stiprinant savivaldybių bendradarbiavimą kultūros srityje. Tokie susitikimai leidžia suderinti požiūrį į programų turinį, finansavimo planavimą ir ilgalaikę naudą, kurią po didžiųjų metų turėtų pajusti vietos kultūros įstaigos bei gyventojai.

    Kupiškio miesto 550 metų jubiliejaus programa toliau bus detalizuojama, vertinant idėjų įgyvendinamumą ir partnerystes. Savivaldybė tikisi, kad patirties perėmimas iš kitų darbo grupių padės sukurti nuoseklią, miestui reprezentatyvią ir gyventojams įtraukią renginių visumą.

  • Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų: ministras ragina spartinti išmokėjimus ir projektus

    2026 metais birželio 2 dieną Biržų pilies arsenalo salėje vykusiame susitikime finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su finansavimo ekspertais pristatė naujausias investicijų galimybes Panevėžio regionui. Renginyje kartu dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir ILTE atstovai bei Biržų savivaldybės vadovai.

    Pagrindinis akcentas buvo Europos Sąjungos ir valstybės investicijų panaudojimo tempas regione, ypač nutolusiose nuo didžiųjų miestų savivaldybėse. Diskusijose aptarta, kaip spartinti projektų įgyvendinimą, kad lėšos greičiau virstų realiais darbais infrastruktūroje, paslaugose ir verslo aplinkoje.

    Ministras pabrėžė, kad nors kvietimų ir sutarčių sudarymo tempai Panevėžio regione artimi šalies vidurkiui, išmokėjimų dinamika išlieka silpniausia Lietuvoje. Šiuo metu išmokėta 2,6 proc. regione suplanuotų investicijų, kai bendras regionų vidurkis siekia 9,1 proc.

    Panevėžio regione įgyvendinami arba jau užbaigti 282 projektai, finansuojami ES investicijų programos lėšomis nacionaliniu ir regioninio planavimo būdu. Jiems skirta 171,5 mln. eurų, o didžiausia dalis, 82 mln. eurų, nukreipta į socialinę sritį.

    Šios socialinės investicijos apima socialinio būsto plėtrą, sveikatos paslaugų stiprinimą bei mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros atnaujinimą. Savivaldybėms tai dažnai yra tiesiogiai su gyventojų kasdienybe susiję projektai, tačiau jų pažanga priklauso nuo parengtų techninių sprendinių, viešųjų pirkimų ir rangos darbų ritmo.

    Reikšminga dalis lėšų skirta integruotai ekonominei ir aplinkosauginei plėtrai, kur numatyta 35,6 mln. eurų. Dar 29,8 mln. eurų numatyta žalinimo projektams, apimantiems energijos vartojimo efektyvumą, tvaresnius sprendimus ir aplinkos kokybės gerinimą.

    Mažesnės apimties investicijos tenka moksliniams tyrimams ir inovacijoms, taip pat darnaus judėjimo ir susisiekimo sprendimams. Tokiose srityse rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo finansavimo, bet ir nuo regiono pasirengimo parengti konkurencingus projektus, suburti partnerius ir laiku įvykdyti procedūras.

    179,6 mln. eurų per regiono planą

    Regionų plėtros programoje Panevėžio regionui skirta 179,6 mln. eurų ES lėšų, kurios planuojamos per Panevėžio regiono plėtros planą. Šis planas sudaromas pagal pačio regiono įvardytus poreikius, todėl savivaldybių ir regiono institucijų gebėjimas prioritetizuoti projektus tampa esminiu veiksniu.

    Daugiausia regioniniu planavimu numatyta investuoti į socialinius projektus, kuriems skiriama 55 mln. eurų. Taip pat numatytos kryptys žalinimui, tvariam judėjimui ir susisiekimui, kur dažniausiai siekiama mažinti taršą, gerinti susisiekimo kokybę ir didinti viešųjų paslaugų pasiekiamumą.

    ILTE ir CPVA siūlomos galimybės

    Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė Giedrė Gečiauskienė pristatė finansinius produktus, skirtus verslui, savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Akcentuota, kad regionams dažnai reikia ne vien subsidijų, bet ir lanksčių paskolų, garantijų ar mišraus finansavimo sprendimų, leidžiančių projektus pradėti greičiau.

    ILTE pristatė galimybes atsinaujinančios energetikos, socialinės infrastruktūros, gynybos ir saugumo pramonės, žemės ūkio bei kultūros paveldo srityse. Tokios kryptys tampa vis svarbesnės, nes energijos kainų svyravimai ir saugumo situacija Europoje skatina investuoti į vietinę gamybą, efektyvumą ir atsparumą.

    CPVA direktorė Indrė Šuolienė aptarė agentūros vaidmenį įgyvendinant strategines investicijas ir regioninio planavimo procesus. Renginio dalyviai buvo supažindinti su vykdomais ir planuojamais projektais, kurie gali didinti regiono konkurencingumą ir gerinti gyvenimo kokybę.

    Kokie klausimai išryškėjo diskusijoje?

    Po pristatymų vykusioje diskusijoje dalyviai klausė apie investicijų perspektyvas, žemės ūkio aktualijas, melioracijos infrastruktūros finansavimą ir finansinių priemonių prieinamumą. Taip pat aptarti kultūros paveldo objektų išsaugojimo klausimai, kur dažnai susiduriama su brangiais rangos darbais ir ilgesnėmis derinimo procedūromis.

    Po oficialios dalies dalyviai turėjo galimybę gauti individualias ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijas. Tokių konsultacijų tikslas yra padėti įsivertinti projekto finansavimo modelį, pasirengimo lygį ir realų įgyvendinimo grafiką, kad regionui skirtos lėšos būtų panaudotos greičiau.

    Susitikime akcentuota, kad didžiausia rizika regionui yra ne lėšų trūkumas, o vėlavimas jas panaudoti. Greitesnis išmokėjimų tempas dažniausiai priklauso nuo projektų parengties, viešųjų pirkimų eigos, administracinių pajėgumų ir gebėjimo laiku suvaldyti rangos bei kainų pokyčių rizikas.

  • „Pasienio fiesta“ Lazdijuose: Garbės piliečio regalijos įteiktos Veisiejų kultūros puoselėtojui

    „Pasienio fiesta“ Lazdijuose: Garbės piliečio regalijos įteiktos Veisiejų kultūros puoselėtojui

    Lazdijuose per „Pasienio fiestą“ tradiciškai pagerbtas žmogus, kuriam suteiktas Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardas. Šiemet šis aukščiausias savivaldybės įvertinimas skirtas Vytautui Žukauskui, ilgametei Veisiejų krašto kultūrinio gyvenimo asmenybei.

    Iškilminga ceremonija surengta Lazdijų miesto parke, kur laureatui įteiktos Garbės piliečio regalijos. Renginio dalyviams pristatyti jo gyvenimo kelio ir darbų akcentai, siejami su meno sklaida, bendruomenės telkimu ir kultūrinių iniciatyvų kūrimu.

    Nors Vytautas Žukauskas gimė Šiauliuose, didžiąją savo veiklos dalį sieja su Veisiejais. Per daugelį metų jis dirbo kaip pedagogas, menininkas ir kultūros iniciatorius, prisidėjęs prie vietos tapatybės stiprinimo bei nuoseklaus kūrybinių veiklų vystymo regione.

    Vienu ryškiausių jo darbų laikomas tarptautinis menininkų pleneras „Veisiejų pavasaris“, rengiamas nuo 2001 metų. Per daugiau nei du dešimtmečius pleneras tapo tęstine tradicija, subūrusia kūrėjus iš Lietuvos ir užsienio, o darbai prisidėjo prie viešųjų erdvių puoselėjimo ir Veisiejų vardo žinomumo.

    Ne mažiau svarbi ir nuolatinė veikla su vietos žmonėmis: parodos, edukacijos, kūrybiniai susitikimai bei renginiai, į kuriuos įtraukiami skirtingo amžiaus dalyviai. Tokios iniciatyvos regionuose dažnai atlieka platesnę funkciją nei vien kultūrinė programa, jos padeda kurti bendruomeniškumą, palaikyti vietos tradicijas ir suteikti erdvę naujoms idėjoms.

    Vytauto Žukausko nuopelnai buvo įvertinti ir anksčiau: 2018 metais jam suteiktas Veisiejų krašto garbės piliečio vardas, o jo veikla įamžinta Lazdijų kultūros centro Kultūros delnų alėjoje. Naujas Lazdijų rajono savivaldybės apdovanojimas šią įvertinimų grandinę papildo kaip viso krašto pripažinimas.

    Priimdamas regalijas, Vytautas Žukauskas dėkojo už pasitikėjimą ir akcentavo bendrystės svarbą kuriant didesnius darbus.

    Po ceremonijos naująjį Garbės pilietį pasveikino bendraminčiai, bičiuliai ir kraštiečiai, susirinkę į šventės renginius. Savivaldybės apdovanojimas tapo ne tik asmeniniu įvertinimu, bet ir proga priminti apie ilgalaikį kultūros projektų poveikį regionų gyvybingumui.

  • Metabolizmas „užsikuria“ dar po treniruotės: be deguonies atliekami pratimai keičia kūną

    Metabolizmas „užsikuria“ dar po treniruotės: be deguonies atliekami pratimai keičia kūną

    Be deguonies atliekamas, arba anaerobinis, krūvis – tai labai didelio intensyvumo fizinė veikla, kai organizmas nespėja patenkinti momentinio raumenų poreikio deguonimi. Tokios pastangos paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki maždaug 2 minučių, todėl energija pradedama gaminti greitesniais, bet „brangesniais“ keliais.

    Skirtingai nei lėtas bėgimas ar važiavimas dviračiu, kur vyrauja aerobinis režimas, anaerobinio darbo metu kūnas remiasi greitai pasiekiamomis atsargomis raumenyse. Dėl to po sprinto ar sunkių pritūpimų dažnai jaučiamas staigus dusulys ir kojų „deginimas“ – tai signalas, kad intensyvumas buvo arti maksimalaus.

    Kas vyksta raumenyse?

    Pirmosiomis sekundėmis energija daugiausia gaunama iš fosfageninės sistemos, kai naudojamos ATP ir fosfokreatino atsargos. Jos leidžia atlikti itin galingą veiksmą, bet atsargos greitai išsenka, todėl toks „sprogstamas“ režimas tęsiasi trumpai.

    Kai pastangos užsitęsia ilgiau, organizmas pereina prie anaerobinės glikolizės – gliukozės ir glikogeno skaidymo be deguonies. Šio proceso metu didėja vandenilio jonų koncentracija, krenta pH, o raumenyse atsiranda būdingas deginimo pojūtis, kuris galiausiai priverčia mažinti tempą.

    Anaerobinis darbas ypač aktyvina greitąsias (II tipo) raumenų skaidulas, kurios generuoja didelę jėgą ir galią, bet greičiau pavargsta. Būtent jos laikomos turinčiomis didžiausią augimo potencialą, todėl jėgos ir sprinto sportininkų kūno sudėjimas dažnai skiriasi nuo ištvermės rungčių atletų.

    Kokios treniruotės laikomos anaerobinėmis?

    Dažniausias pavyzdys – jėgos treniruotė, kai atliekamos trumpos intensyvios serijos su pasipriešinimu ir daromos pakankamos pertraukos. Prie anaerobinių pastangų taip pat priskiriami sprintai bėgant, plaukiant ar minant dviratį, kai siekiama maksimalios spartos, o po jos seka atsigavimo atkarpa.

    Dar viena populiari forma – didelio intensyvumo intervalinė treniruotė, kai labai intensyvūs darbo tarpai kaitaliojami su poilsiu ar lengvu judėjimu. Anaerobinio pobūdžio gali būti ir pliometrika – šuoliai, užšokimai ant dėžės ar sprogstamosios atsispaudimų variacijos, stipriai apkraunančios nervų ir raumenų sistemas.

    Kodėl po tokio krūvio „dega“ kalorijos?

    Po labai intensyvaus darbo organizme suaktyvėja vadinamasis perteklinis deguonies suvartojimas po krūvio, kai kūnas ilgiau grįžta į įprastą pusiausvyrą. Tuo metu papildoma energija reikalinga atsargoms atkurti, audiniams „sutvarkyti“ ir vidinei aplinkai stabilizuoti, todėl kurį laiką gali būti juntamas padidėjęs energijos poreikis.

    Vis dėlto praktinis rezultatas priklauso nuo bendro krūvio, mitybos ir režimo: anaerobinė treniruotė nėra stebuklas, bet ji gali būti svarbi dalis siekiant jėgos, raumenų masės ir kūno kompozicijos pokyčių. Reguliarus jėgos darbas taip pat svarbus vidutiniame amžiuje, nes padeda lėtinti natūralų raumenų masės mažėjimą, stiprinti sąnarių stabilumą ir palaikyti kaulų mineralinį tankį.

    Didelis intensyvumas reikalauja kontrolės, todėl esminiai dalykai yra apšilimas, technika ir atkūrimas. Tinkamos pertraukos tarp serijų leidžia raumenims atkurti fosfokreatino atsargas, o kokybiškas miegas ir pakankamas baltymų kiekis mityboje padeda prisitaikyti prie krūvio ir mažina traumų riziką.

    Jei yra širdies ir kraujagyslių ligų, aukštas kraujospūdis ar ilgai nejudėta, prieš pradedant labai intensyvias treniruotes verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Pradedantiesiems dažnai rekomenduojama pradėti nuo saikingesnio intensyvumo ir palaipsniui didinti krūvį, kad kūnas spėtų adaptuotis.