CP v2

Blog

  • Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    Zarasų rajone startuoja apvažiavimo grafikas: nemokamai surinks stambiagabarites atliekas

    UAB „Zarasų būstas“ 2026 metų birželio 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 19 ir 22 dienomis Zarasų rajone organizuoja nemokamą didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu. Paslauga skirta rajono gyventojams, tačiau ji teikiama tik iš anksto užsiregistravus savo seniūnijoje.

    Registruojantis reikia nurodyti atliekų rūšį ir apytikrį kiekį, kad vežėjas galėtų suplanuoti maršrutą ir konteinerių apkrovą. Seniūnijos užsiregistravusių gyventojų sąrašus UAB „Zarasų būstas“ perduoda ne vėliau kaip likus trims dienoms iki numatytos išvežimo datos.

    Svarbi taisyklė gyventojams: neužsiregistravus atliekų negalima palikti nei didelių gabaritų konteineriuose, nei šalia jų. Tokie palikti daiktai paprastai laikomi netvarkingu atliekų atsikratymu, o savivaldybėms tai tampa papildoma našta ir tvarkymo kaštais.

    Prie didelių gabaritų atliekų priskiriami seni baldai, santechnikos įrenginiai, pavyzdžiui, vonios ar kriauklės, taip pat buities įranga, seni langų rėmai, durys ar virtuvės prietaisai. Iš vieno atliekų turėtojo per metus priimama ne daugiau kaip 200 kilogramų tokių atliekų.

    Šios apvažiavimo akcijos metu nebus surenkamos pavojingos atliekos, statybos ir griovimo atliekos, naudotos padangos, automobilių detalės bei medžių šakos. Tokios atliekos turi atskiras surinkimo ir apdorojimo taisykles, nes dalis jų kelia didesnę riziką aplinkai arba reikalauja specialaus tvarkymo.

    Nurodytą dieną atliekas reikia pristatyti į seniūnijos ar grafike numatytą vietą ir sukrauti į didžiatūrį konteinerį arba šalia jo, kaip bus nurodyta organizatorių. Jei po grafike numatytos dienos atliekos paliekamos vietoje, jų išvežimu toliau rūpinasi seniūnija.

    Gyventojai, kuriems apvažiavimo diena netinka, stambiagabarites atliekas gali nemokamai patys pristatyti į UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“ eksploatuojamą aikštelę Statybininkų gatvėje 11, Zarasuose. Taip pat galima pasinaudoti UAB „Zarasų būstas“ transporto nuomos paslauga, jei atliekų patiems atgabenti nėra galimybių.

    Dėl registracijos, grafiko ir paslaugos sąlygų gyventojai raginami kreiptis į savo seniūniją arba UAB „Zarasų būstas“. Aiškus registravimas ir taisyklių laikymasis padeda išvengti netvarkos prie konteinerių, užtikrina sklandų maršrutų planavimą ir didina atliekų surinkimo efektyvumą.

  • NASA X-59 pirmąkart viršijo garso greitį: žingsnis link tylesnių viršgarsinių skrydžių

    NASA X-59 pirmąkart viršijo garso greitį: žingsnis link tylesnių viršgarsinių skrydžių

    NASA eksperimentinis lėktuvas X-59 pirmą kartą skrido greičiau nei garsas, taip pažymėdamas svarbų etapą kuriant tylesnių viršgarsinių skrydžių technologiją. Agentūra šį bandymą sieja su tikslu ateityje sumažinti triukšmą, dėl kurio viršgarsiniai skrydžiai virš sausumos ilgą laiką buvo ribojami.

    Bandomąjį skrydį atliko NASA bandymų pilotas Džimas „Clue“ Lesas, pakilęs ir nusileidęs Edvardso oro pajėgų bazėje Kalifornijoje. Didžiausias pasiektas greitis siekė apie 1,1 Macho, o skrydis vyko maždaug 13 228 metrų aukštyje.

    Skrydis prasidėjo 2026 metų birželio 6 dieną 11.08 vietos laiku ir truko 81 minutę. Inžinierių komanda vertino lėktuvo valdymo savybes subgarsiniu režimu, o vėliau perėjo prie viršgarsinių greičių bandymų.

    Kas daro X-59 išskirtinį?

    X-59 kuriamas taip, kad skrendant viršgarsiniu greičiu vietoje įprasto garsinio smūgio sukeltų tik gerokai tylesnį dunkstelėjimą. Šią koncepciją NASA plėtoja pagal programą Quesst, o surinkti duomenys turėtų padėti atnaujinti triukšmo standartus ir taisykles, kurios šiandien daugelyje vietų riboja viršgarsinį skrydį virš gyvenamų teritorijų.

    Bandymų metu netoliese skrido ir „persekiojantis“ lėktuvas, kuris padėjo stebėti X-59 elgseną ore. NASA pažymėjo, kad šio palydinčio lėktuvo garsiniai smūgiai galėjo užgožti X-59 skleidžiamą garsą, todėl triukšmo vertinimai remsis atskirais matavimais ir vėlesniais bandymais.

    Kitas etapas – artimiausiomis dienomis

    NASA tikisi, kad jau artimiausiomis dienomis X-59 atliks pirmąjį skrydį vadinamosiomis misijos sąlygomis. Planuojama pasiekti apie 1,4 Macho kreiserinį greitį ir maždaug 16 764 metrų aukštį, taip priartėjant prie režimų, kurie svarbūs realaus naudojimo scenarijams.

    Šie skrydžiai laikomi paruošiamuoju etapu prieš bandymus virš JAV bendruomenių, kur bus renkama informacija, kaip žmonės suvokia tylesnį dunkstelėjimą. Vėliau NASA ketina rezultatais dalintis su JAV ir tarptautiniais reguliuotojais, kad būtų galima svarstyti naujus triukšmo reikalavimus civilinei viršgarsinei aviacijai.

    „Esu dėkingas NASA komandai ir „Lockheed Martin“ „Skunk Works“ už pagalbą pasiekiant šį etapą, ir tikiuosi, kad tai bus tik pirmas iš daugelio bendrų darbų atkuriant NASA X lėktuvų programą“, – sakė NASA administratorius Džaredas Aizakmanas.

    Pastarasis pasiekimas užbaigia intensyvų bandymų etapą: nuo pirmojo X-59 skrydžio 2025 metų spalio 28 dieną komanda per 90 dienų atliko 16 skrydžių. Toks tempas leidžia greičiau kaupti techninius duomenis ir tikslinti sprendimus, nuo kurių priklausys, ar „tylus“ viršgarsinis skrydis gali tapti praktiška civilinės aviacijos kryptimi.

  • Bajė gobelenas pirmąkart keliaus į Londoną: Britų muziejuje bus rodomas beveik metus

    Bajė gobelenas pirmąkart keliaus į Londoną: Britų muziejuje bus rodomas beveik metus

    Bajė gobelenas, vienas garsiausių Viduramžių Europos artefaktų, ruošiasi laikinai palikti Prancūziją. Planuojama, kad įspūdingo dydžio siuvinėtas pasakojimas apie normanų įvykdytą Anglijos užkariavimą bus eksponuojamas Britų muziejuje Londone nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos.

    Šis išvežimas laikomas išskirtiniu, nes gobelenas įprastai saugomas Bajė mieste Normandijoje ir dėl trapios būklės beveik nekeliauja. Sprendimas siejamas su Vilhelmo Užkariautojo 1 000 metų sukakties minėjimu, o kartu tai tampa ir ryškiu Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės kultūrinės partnerystės ženklu.

    Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pégard sprendimą pristatė kaip platesnę žinutę apie Europos valstybių ryšius kultūros lauke.

    „Pasaulyje, kuris fragmentuojasi ir kartais pasiduoda užsidarymo pagundai, Prancūzija renkasi kultūrinę įtaką ir bendrystę“, – sakė Catherine Pégard.

    Istorikų vertinimu, gobelenas yra ne tik meno kūrinys, bet ir itin vertingas vizualinis šaltinis, pasakojantis apie 1066 metų įvykius. Maždaug 70 metrų ilgio siuvinys vaizduoja pagrindines normanų invazijos scenas, o jo ikonografija iki šiol naudojama tyrinėjant to meto ginkluotę, aprangą, laivybą ir politinę simboliką.

    Pasakojimuose dažnai kartojama versija, kad gobeleną galėjo užsakyti ar net siuvinėti Matilda Flandrietė, Vilhelmo Užkariautojo žmona, kai šis dalyvavo karo žygyje. Nors mokslininkai dėl tikslios kilmės ir autoriaus nesutaria, kūrinio ryšys su normanų elitu ir Bažnyčios aplinka laikomas labai tikėtinu.

    Didžiausias iššūkis – saugus transportavimas ir eksponavimas. Tūkstantmečio senumo audinio pluoštas yra ypač jautrus temperatūros ir drėgmės pokyčiams, todėl net nedideli svyravimai gali didinti plyšimų ar deformacijų riziką.

    Dėl šios priežasties gobelenui paruošta speciali transportavimo dėžė, skirta sumažinti vibracijas kelionės metu. Taip pat numatytos griežtos klimato kontrolės sąlygos ekspozicijoje, nes muziejinėje praktikoje tokie tekstilės eksponatai reikalauja itin stabilios aplinkos ir riboto apšvietimo.

    Kartu su gobelenu planuojami ir kiti laikini kultūros mainai tarp Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Skelbiama, kad į mainų programą gali patekti viduramžių laikotarpio vertybės, tarp jų šachmatų rinkinys bei Sutton Hoo vietovėje rasti kapo lobiai, siejami su ankstyvųjų Anglijos karalysčių istorija.

    Britų muziejaus paroda, tikimasi, taps vienu svarbiausių 2026–2027 metų kultūros įvykių Londone. Lankytojams tai bus reta proga iš arti pamatyti kūrinį, kuris Europos istoriją pasakoja ne knygos puslapiuose, o siūlo ir audinio faktūroje.

  • Kataro menininkės sukurtas Pierre’o Gasly šalmas Kanados GP: klevo lapas, briedis ir oriksas

    Kataro menininkės sukurtas Pierre’o Gasly šalmas Kanados GP: klevo lapas, briedis ir oriksas

    Ne kiekvienas menininkas tikisi, kad jo darbas atsidurs „Formulės 1“ starte, tačiau Kataro kūrėjai Ghadiai Al Suwaidi tai tapo realybe. Ji buvo pakviesta sukurti specialų šalmą „Alpine“ pilotui Pierre’ui Gasly prieš Kanados „Grand Prix“ etapą Monrealyje.

    Šis projektas įgyvendintas pagal 2026 metų Kultūros metų partnerystę, kuri šiemet jungia Katarą, Kanadą ir Meksiką. Tokios iniciatyvos dažnai siekia ne tik kultūrinio matomumo, bet ir ilgalaikių mainų tarp kūrėjų, institucijų bei tarptautinės auditorijos.

    Al Suwaidi dizainas sujungia Kanados simbolius, tarp jų klevo lapą ir briedį, su Kataro nacionaliniu gyvūnu oriksu. Taip ant šalmo atsirado aiški dviejų šalių vizualinė istorija, kurią lengva „perskaityti“ net ir lenktynių greičiu.

    „Tai tarsi tiltas tarp dviejų labai skirtingų kultūrų, bet jose vis tiek galima rasti panašumų“, – sakė Ghada Al Suwaidi.

    Menininkė, geriausiai žinoma dėl sienų tapybos, iliustracijų ir skaitmeninių darbų, pabrėžė, kad šalmas buvo visai kitoks „drobės“ tipas. Ant lenktos, nedidelės erdvės reikia išlaikyti kompozicijos aiškumą, numatyti, kaip grafika atrodys iš skirtingų kampų, ir palikti vietos rėmėjų ženklams.

    Pasak jos, prieš pradedant teko atlikti nemažai tyrimo ir peržiūrėti, kaip panašius iššūkius sprendžia kiti kūrėjai. „Formulėje 1“ specialūs šalmų dizainai tapo ryškia sezono tradicija: pilotai vis dažniau renkasi vienkartines grafikas konkretiems etapams, taip kurdami papildomą pasakojimą apie vietą, progą ar partnerystę.

    Gasly teigė kūrybiniame procese sąmoningai nesikišęs, kad menininkė turėtų daugiau laisvės. Jo teigimu, kanadietišką nuotaiką geriausiai perteikė klevo lapas, o oriksas ir briedžio ragų motyvai kitame šalmo šone suteikė agresyvesnį charakterį, derantį prie jo vairavimo stiliaus.

    „Nenoriu daryti jokios įtakos. Noriu leisti menininkui sukurti magiją“, – sakė Pierre’as Gasly.

    Projektas apjungė Kataro menininkę, prancūzų lenktynininką ir Kanados etapą, o galutinis rezultatas buvo matomas milijoninei auditorijai. Tokios kolaboracijos, pasak Gasly, padeda kūrėjams pasiekti žmones, kurie įprastai neseka meno pasaulio, o sportui suteikia papildomą kultūrinį sluoksnį.

    Al Suwaidi pabrėžė, kad menas veikia kaip universali kalba, todėl šalmą kiekvienas gali interpretuoti savaip. Kanados „Grand Prix“ metu šalmas tapo ne tik sporto atributu, bet ir judančia ekspozicija, kuri akimirką perkelia galerijos idėją į lenktynių trasą.

  • „Patagonia“ paduoda į teismą drag atlikėją Pattie Gonia: kas slypi už prekės ženklo ginčo

    „Patagonia“ paduoda į teismą drag atlikėją Pattie Gonia: kas slypi už prekės ženklo ginčo

    JAV drabužių gamintoja „Patagonia“ kreipėsi į teismą dėl, bendrovės teigimu, pažeidžiamų prekės ženklo teisių: ieškinys pateiktas prieš drag atlikėją ir aplinkosaugos aktyvistę Pattie Gonia. Viešas ginčas įsižiebė „Pride“ mėnesį ir socialiniuose tinkluose greitai peraugo į diskusiją apie ribą tarp kūrybos, aktyvizmo ir komercijos.

    Teismo dokumentuose „Patagonia“ nurodo, kad siekia prisiekusiųjų teismo ir tvirtina patyrusi neatitaisomą žalą. Bendrovė aiškina, jog prekės ženklas jai yra ne tik pavadinimas, bet ir su reputacija siejamas pasitikėjimas, dešimtmečiais kaupta aplinkosauginė veikla, pasakojimai bei bendruomenės iniciatyvos.

    Kas teigiama ieškinyje?

    „Patagonia“ skelbia, kad 2024 metų pabaigoje Pattie Gonia pradėjo prekiauti atributika, kurioje buvo naudojamos „Patagonia“ logotipo variacijos. Pasak bendrovės, ji ne vienerius metus bandė susitarti, kad abi pusės galėtų tęsti savo veiklą, tačiau kompromiso pasiekti nepavyko.

    Bendrovė prašo teismo uždrausti gaminti ir pardavinėti prekes bei paslaugas, susietas su pavadinimu Pattie Gonia, taip pat reikalauja simbolinės vieno JAV dolerio žalos atlyginimo, kuris sudaro apie 1 eurą. Be to, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios tokio pobūdžio ginčuose dažnai tampa didžiausia finansine našta.

    Pattie Gonia atsakas ir DI argumentas

    Pattie Gonia viešuose įrašuose teigia, kad ginčas yra bandymas išstumti aktyvistę iš viešosios erdvės, o ne vien teisinis nesutarimas dėl ženklo. Ji taip pat aiškina siekusi apsaugoti savo vardą ir su juo dirbančią komandą, nes didėjant DI generuojamo turinio mastui auga ir imitacijų bei klaidinančių kopijų rizika.

    Aktyvistė tvirtina, kad „Patagonia“ apie jos veiklą žinojo ne vienerius metus, tačiau susitarimo, kuris būtų aiškiai apibrėžęs leistinas ribas, esą nebuvo. Pattie Gonia viešai nurodė esanti pasirengusi atsisakyti prekių ženklo paraiškų ir nebenaudoti „Patagonia“ logotipo, bet atsisako nutraukti prekybą produktais su pavadinimu Pattie Gonia.

    Kodėl šis ginčas toks jautrus?

    Prekių ženklų teisėje esminis klausimas paprastai yra vartotojų suklaidinimo tikimybė: ar pirkėjas gali manyti, kad prekės ar iniciatyvos yra susijusios su žinomu prekės ženklu, jo remiamos ar patvirtintos. Kai naudojami logotipai ar panašus vizualinis identitetas, rizika teisme paprastai vertinama griežčiau, net jei kūrėjas tikina turėjęs parodinį ar aktyvistinį tikslą.

    Kita vertus, LGBTQIA+ kultūroje prekės ženklų pavadinimų perėmimas turi istorinių šaknų: nuo „ballroom“ kultūros namų iki drag scenos, kur komerciniai pavadinimai neretai tampa tapatybės dalimi. Dėl to dalis auditorijos ginčą vertina kaip platesnę diskusiją apie kūrybinę raišką ir apie tai, kiek didelės kompanijos turėtų toleruoti įkvėptą, bet kritišką ar parodinį naudojimą.

    Viešojoje erdvėje ginčas sulaukė ir „pinkwashing“ kritikos: dalis komentatorių pabrėžė, kad įmonių solidarumo simboliai „Pride“ laikotarpiu neretai kontrastuoja su realiais veiksmais. Kiti, priešingai, palaiko „Patagonia“ poziciją ir teigia, kad prekės ženklo apsauga yra būtina, ypač jei naudojamas atpažįstamas logotipas ar vizualika.

    Kol kas aišku viena: byla taps testu, kaip teismas įvertins panašaus skambesio pavadinimą, aktyvistinės kūrybos elementus ir realią vartotojų suklaidinimo riziką. Sprendimas gali tapti precedentu kūrėjams, kurie savo identitete naudoja žinomus prekės ženklus, ypač kai veikla apima komercinę prekybą.

  • Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV birželio 6 dieną pradėjo pirmąją apaštališką kelionę į Ispaniją nuo išrinkimo į pontifiką 2025 metais. Vizitas truks šešias dienas, o šūkis „Pakelkite akis“ pabrėžia kelionės dvasinę ir visuomeninę žinutę.

    Kelionės metu popiežius įveiks apie 2 500 kilometrų ir aplankys keturias kryptis: Madridą, Barseloną su Montseratu, Gran Kanariją ir Tenerifę. Tikimasi, kad renginiai sutrauks šimtus tūkstančių žmonių, o didžiausios minios prognozuojamos sostinėje savaitgalį.

    Leonas XIV, gimęs 1955 metų rugsėjo 14 dieną Čikagoje, išsiskiria ne tik tuo, kad laikomas pirmuoju popiežiumi iš JAV. Jo biografijoje pabrėžiamos daugiakultūrės šaknys ir glaudus ryšys su Lotynų Amerika, o tai Vatikanas pristato kaip tilto kūrimą tarp skirtingų Katalikų Bažnyčios regionų.

    Pagrindiniai sustojimai Ispanijoje

    Vizito programoje numatyti 21 renginys per šešias dienas. Madride svarbiausi momentai numatomi savaitgalį: mieste planuojamos didelės pamaldos ir vakaro budėjimas, o popiežiaus kortežo maršrutas drieksis centrinėmis gatvėmis.

    Birželio 8 dieną darbotvarkė įgaus ryškų institucinį atspalvį. Popiežius turėtų susitikti su ministru pirmininku Apaštalinėje nunciatūroje, o vėliau kreiptis į Ispanijos parlamento narius Deputatų kongrese.

    Vakare numatyta malda ir pagarba Dievo Motinai Almudenai katedroje, po kurios planuojamas susitikimas su vyskupijos bendruomene Santjago Bernabéu stadione. Kitą dieną Leonas XIV turėtų vykti į Barseloną, kur planuojamos Mišios Sagrada Familia bazilikoje.

    Kuo šis vizitas išskirtinis?

    Šis popiežiaus vizitas laikomas išskirtiniu ir dėl istorinės pertraukos: paskutinį kartą popiežius Ispanijoje lankėsi prieš maždaug 15 metų. Nors Leonas XIV šalyje yra buvęs ir anksčiau, dabartinio vizito mastas, maršrutas ir renginių skaičius Ispanijoje vertinami kaip beprecedenčiai pastaraisiais dešimtmečiais.

    Ne mažiau svarbi ir ekonominė pusė. Ispanijos vyskupų konferencijos skaičiavimais, vizito organizavimas gali kainuoti apie 25 000 000 eurų, tačiau bendra grąža vietos ekonomikai galėtų viršyti 150 000 000 eurų dėl turizmo, apgyvendinimo, logistikos ir paslaugų augimo.

    Apgyvendinimo rinkoje jau fiksuojamas suaktyvėjimas: kelionės ir rezervacijų platformos skelbia apie šuolį paieškose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą. Didžiausias aktyvumas matomas Barselonoje ir Madride, kur keliautojai ieško nakvynės būtent vizito dienomis.

    Vizitas taip pat išsiskiria politine ir visuomenine dimensija: popiežiaus kalba parlamente ir susitikimai su valstybės vadovais paprastai vertinami kaip signalas, kad Šventasis Sostas siekia dalyvauti platesnėse diskusijose apie Europos visuomenės kryptį, socialinę sanglaudą ir religijos vaidmenį viešajame gyvenime.

    „Leono XIV kelionė į Ispaniją rodo, kad net ir sekuliarėjančioje visuomenėje popiežius gali konstruktyviai prisidėti prie viešų debatų“, – sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni.

  • Lacijaus maremų butteri: kaip italų kaubojų tradicija Canale Monterano prisitaiko prie pokyčių

    Lacijaus maremų butteri: kaip italų kaubojų tradicija Canale Monterano prisitaiko prie pokyčių

    Canale Monterano, nedidelis miestelis į šiaurės vakarus nuo Romos, turi savo kaubojus. Čia iki šiol gyva butteri tradicija – raitų galvijų piemenų amatas, šimtmečius formavęs Lacijaus Maremų kraštovaizdį ir kaimo bendruomenių tapatybę.

    Iš pirmo žvilgsnio vaizdas primena vesterną: raitelis lėtai kerta ganyklas ir prižiūri bandas. Tačiau šioje Italijos dalyje arklys nėra folkloro atributas – tai darbo įrankis, o butteri įgūdžiai perduodami iš kartos į kartą, jų veiklą palaiko ir vietos bendruomenės.

    Istoriškai buttero buvo svarbiausias laisvo ganymo galvijininkystės žmogus, atsakingas už bandų suvedimą, jauniklių atskyrimą ir kasdienę gyvulių priežiūrą. Šiandien, modernėjant ūkiams ir keičiantis darbo organizavimui, amatas traukiasi, bet neišnyksta: dalis ūkininkų jį išsaugo kaip pagrindinę veiklą, kiti – kaip papildomą, tačiau prasmingą gyvenimo būdą.

    „Turėjau dėdžių, mamos pusbrolių. Kad atmintis neišblėstų, tradicijos neatsisakėme net ir savo mažais žingsniais“, – sakė butteras ir ūkio savininkas Rinaldo Camilletti, kartu su sūnumi Cesare prižiūrintis galvijų ir avių ūkį Canale Monterano apylinkėse.

    Pasak jaunos veterinarės Martos Papa, šiandienos butteri darbas nebeapsiriboja vien bandos varymu. Daug svarbiau tapo nuolatinis darbas greta gyvulių, geras vietovės pažinimas ir gebėjimas reaguoti į natūralius bandos judėjimo ritmus, nes ir arkliai, ir galvijai gimsta bei auga toje pačioje aplinkoje.

    Pokyčius diktuoja ir technologijos. Ūkiuose dažniau naudojami traktoriai bei kita technika, o gyvulių identifikavimo ir apskaitos tvarka per dešimtmečius pasikeitė taip, kad senieji metodai liko istorijoje.

    Vienas ryškiausių lūžių susijęs su žymėjimu: kadaise svarbus bendruomeninis įvykis buvo galvijų ženklinimas įkaitintu geležies ženklu, padėdavęs atpažinti bandas atvirose ganyklose. Ši praktika ilgainiui buvo atsisakyta dėl pasikeitusio reguliavimo ir gyvūnų gerovės standartų, o jos vietą užėmė kiti, šiuolaikinėje gyvulininkystėje įprasti sprendimai.

    Tradicija, vis dėlto, išlaikoma per atmintį ir šventes. Kasmet gegužę asociacija Butteri di Canale Monterano rengia Riarto – festivalį, atkuriantį laikotarpį prieš sezoninius gyvulių varymus, kai butteri susitikdavo, apsikeisdavo reikmenimis ir rungdavosi meistriškumu.

    Vienas įdomiausių Riarto akcentų – veršelio sugavimo rungtis, primenanti istorinius bandos suvaldymo įgūdžius, tačiau pritaikyta šių dienų požiūriui. Sugautas veršelis simboliškai „paženklinamas“ kreida, taip išlaikant ritualo prasmę be anksčiau taikytų griežtų priemonių.

    Neatskiriama butteri tapatybės dalis – specifinis jojimo stilius, vadinamas monta da lavoro, kai raitelis turi valdyti arklį taip, kad viena ranka liktų laisva darbui su gyvuliais. Šis įgūdis ypač svarbus kalvotose vietovėse, kur ganyklos ir takai reikalauja patirties, o bandos suvedimas dažnai vyksta sudėtingu reljefu.

    Šiandien butteri istorija Canale Monterano tampa ne tik kaimo kasdienybės, bet ir regiono kultūros pasakojimu. Tradicija prisitaiko: mažiau žmonių ja verčiasi kaip vieninteliu pragyvenimo šaltiniu, bet daugiau ją suvokia kaip gyvenimo būdą, kurio vertė matuojama ne vien ekonomika, o ryšiu su žeme ir bendruomene.

  • Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje „Mehrzweckeier“ veržiasi į metų jaunimo žodį: protestas prieš Merzą ar įžeidimas?

    Vokietijoje prasidėję oficialūs 2026 metų jaunimo žodžio rinkimai netikėtai iškėlė vieną frazę, kuri jau dabar dominuoja siūlymuose. Leidėjas „Pons Langenscheidt“ patvirtina, kad tarp pateikiamų kandidatų išsiskiria žodis „Mehrzweckeier“ – naujadaras, kurio istorija susijusi ne su popkultūra, o su politiniais protestais.

    Terminas kilo iš šūkio, nukreipto prieš kanclerį Friedrichą Merzą, ir tapo internetinio pasipiktinimo simboliu po to, kai keli protestų epizodai peraugo į teisines procedūras. Pirmąkart platesnio dėmesio šūkis sulaukė, kai per demonstraciją Berlyne policija konfiskavo aštuoniolikmečio moksleivio plakatą su užrašu. Netrukus panašus atvejis fiksuotas ir Gysene, kur prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo politikų šmeižimo ir įžeidimo.

    Kaip protesto frazė tapo trendu

    Būtent teisėsaugos reakcija, o ne pats šūkis, paspartino jo išplitimą socialiniuose tinkluose. Internete pasirodė įrašai ir vaizdai su protesto užrašu, o dalis aktyvistų ėmė provokuoti ir simboliniais veiksmais skaitmeninėje erdvėje, pavyzdžiui, pervadinant CDU būstines žemėlapiuose. Taip žodis „Mehrzweckeier“ iš nišinio politinio juoko virto masiškai kartojamu memu.

    Friedrichas Merzas interviu žiniasklaidai teigė, kad pastaruoju metu patiria neregėto masto asmenines atakas.

    „Jei pažiūrite, kas apie mane platinama, kaip esu puolamas ir menkinamas, nė vienam kancleriui anksčiau neteko to iškęsti“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Interneto bendruomenės tuo metu ėmė siūlyti naujadarą teikti oficialiam jaunimo žodžio balsavimui, o tai dar labiau padidino jo matomumą. Tokie rinkimai Vokietijoje kasmet tampa viešos diskusijos veidrodžiu: į finalą neretai patenka terminai, atspindintys metų nuotaikas, kartų konfliktus ar socialinių tinklų kalbą.

    Kas yra Baudžiamojo kodekso 188 straipsnis

    Diskusijos dėl žodžio „Mehrzweckeier“ neatsiejamos nuo Baudžiamojo kodekso 188 straipsnio, numatančio atsakomybę už politikų įžeidimą, šmeižimą ar garbės ir orumo žeminimą. 2021 metais šis reguliavimas buvo sugriežtintas, įtraukiant įžeidimą ir sudarant sąlygas kai kuriais atvejais pradėti procesą net ir be nukentėjusiojo skundo.

    Pastaraisiais metais, remiantis viešai aptariamais duomenimis, tokių tyrimų ir baudų skaičius augo, todėl klausimas tapo ne tik teisinis, bet ir politinis. Kritikai teigia, kad valstybė neturėtų suteikti politikams didesnės apsaugos nei paprastiems piliečiams, o šalininkai pabrėžia, kad viešojo gyvenimo veikėjai vis dažniau tampa koordinuotų patyčių ir dezinformacijos taikiniais.

    Riba tarp satyros ir įžeidimo?

    Vokietijos politinėje erdvėje nuomonės išsiskiria. Dalis CDU ir CSU atstovų svarsto, ar nereikėtų grįžti prie tvarkos, kai bylos dėl įžeidimo pradedamos tik pateikus skundą, kaip buvo iki 2021 metų pakeitimų. Kiti politikai, įskaitant socialdemokratus, laikosi pozicijos, kad speciali apsauga būtina, nes viešos atakos prieš politikus kenkia demokratiniam procesui ir atgraso žmones nuo dalyvavimo politikoje.

    Ši įtampa atsispindi ir jaunimo žodžio rinkimuose: kandidatai dažnai tampa ne vien kalbos, bet ir visuomenės „temperatūros“ matuokliu. Vieniems „Mehrzweckeier“ yra satyros forma ir protesto ženklas, kitiems – paprastas įžeidimas, kurį normalizuojant nyksta pagarba viešajai diskusijai.

    Siūlymai 2026 metų jaunimo žodžiui renkami iki birželio vidurio, vėliau sudaromas dešimtukas, o galutinis nugalėtojas tradiciškai skelbiamas rudenį. Iki tol „Mehrzweckeier“ veikiausiai ir toliau bus naudojamas kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kur Vokietijoje šiandien brėžiama žodžio laisvės riba.

  • „Roland Garros“ finalas: 19-metė Mirra Andrejeva be vargo iškovojo pirmąjį „Grand Slam“ titulą

    „Roland Garros“ finalas: 19-metė Mirra Andrejeva be vargo iškovojo pirmąjį „Grand Slam“ titulą

    Paryžiuje vykusio „Roland Garros“ moterų vienetų turnyro finalą užtikrintai laimėjo 19-metė Mirra Andrejeva. Tenisininkė, turnyre dalyvavusi po neutraliu statusu, finale nugalėjo Lenkijos atstovę Mają Chwalinską 6:3, 6:2 ir iškovojo pirmąjį karjeroje „Grand Slam“ titulą.

    Ši pergalė įtvirtino Andrejevos proveržį didžiausio lygio varžybose: iki finalo ji žaidė stabiliai ir tik kartą pralaimėjo setą. Finale intriga trumpam buvo atgijusi pirmajame sete, kai Chwalinska po nesėkmingos pradžios sugebėjo atsakyti laimėta varžovės padavimų serija.

    Vis dėlto ilgiau priešintis nepavyko. Vėjuotomis sąlygomis Chwalinska vis dažniau klydo, o Andrejeva išlaikė aukštą tempą, spaudė varžovę nuo galinės linijos ir nuosekliai rinko taškus svarbiausiais momentais.

    Andrejevos triumfas Paryžiuje svarbus ir platesniame kontekste: toks ankstyvas laimėjimas dažnai tampa lūžio tašku sportininko karjeroje, nes atveria kelią didesniam pasitikėjimui, aukštesniam reitingui ir stabilumui sezono metu. Moterų tenise pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kai jaunos žaidėjos vis drąsiau perima iniciatyvą didžiuosiuose turnyruose, o „Roland Garros“ finalas tapo dar vienu to pavyzdžiu.

    Chwalinskai šis turnyras taip pat buvo išskirtinis: iki finalo ji pateikė ne vieną staigmeną ir tapo ryškia turnyro sensacija, atėjusia nuo kvalifikacijos. Tačiau finale pranašumas buvo Andrejevos pusėje, o rezultatas tai aiškiai atspindėjo.

  • ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas Tivatyje, Juodkalnijoje, šįkart tapo ne vien protokoline stotele. ES vadovai ir regiono lyderiai kalbėjo apie plėtrą, saugumą ir ekonominę integraciją, o užkulisiuose ryškėjo, kad taisyklės ir tempai gali keistis dėl karo Ukrainoje ir didėjančios geopolitinės įtampos.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė matantis realų pagreitį ES plėtros procese, o nuotaikos Briuselyje, anot diplomatų, suaktyvėjo po Vengrijos sprendimo atitraukti blokavimą, leidusį formaliai judėti stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova. Vis dėlto dalis susitarimo detalių, susijusių su Vengrijos mažumos teisėmis Ukrainoje, tebėra neaiškios ir gali tapti naujų politinių derybų objektu.

    Ukrainai artimiausiu metu numatomas pirmųjų derybinių etapų startas, tačiau realus grafikas, kaip teigiama užkulisinėse diskusijose, gali išsitempti. Nors Europos Komisija siekia greitesnio tempo, keli reformų paketai gali nusikelti, nes dalis valstybių narių reikalauja aiškesnio įgyvendinimo ir politinių garantijų.

    Juodkalnija susitikime išsiskyrė kaip šalis, kuri, ES vertinimu, yra arčiausiai finišo tiesiosios ir galėtų tapti plėtros sėkmės istorija dar iki dešimtmečio pabaigos. Mažesnė ekonomika, narystė NATO ir nuoseklus proeuropinis kursas leidžia Briuseliui šį kandidatą matyti kaip politiškai „lengviau suvaldomą“ žingsnį, kuris parodytų, kad plėtra nėra sustojusi.

    Tuo pat metu aiškiai skambėjo žinutė Serbijai: balansuoti tarp ES, Kinijos ir Rusijos ilgainiui nebepavyks. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Belgradas turi apsispręsti dėl strateginės krypties, o ES pusėje kartojama, kad pažanga derybose priklausys nuo teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės rodiklių.

    „Serbija turi aiškiai apibrėžti, kur ši šalis mato savo ateitį“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Serbija žino, ką turi padaryti: jei padarys, judėsime pirmyn, jei ne, liksime užblokuoti“, – sakė António Costa.

    Susitikimo fone įtampų nestigo ir Albanijoje, kur protestai kilo dėl planuojamo prabangaus kurorto projekto Adrijos pakrantėje. Ministras pirmininkas Edi Rama tikino girdintis visuomenės nuogąstavimus, tačiau kartu kalbėjo apie išorinių jėgų įtaką, dezinformaciją ir koordinuotą spaudimą, kuris, jo teigimu, primena hibridines atakas.

    Lygiagrečiai Briuselyje augo kita svarbi darbotvarkė, glaudžiai susijusi su plėtra ir saugumu: technologinis suverenitetas. Europos Komisija pristatė planą stiprinti europines technologijas debesijos, pažangių lustų ir DI srityse, nes priklausomybės nuo trečiųjų šalių vis dažniau vertinamos kaip strateginis pažeidžiamumas.

    Paketo ašimi įvardijamas „Cloud and AI Development Act“ projektas, kuriuo siekiama paskatinti europinės debesijos infrastruktūros plėtrą ir sudaryti sąlygas naujos kartos DI sprendimams. Kartu minimas ir „Chips Act 2“, orientuotas į didesnę europinių lustų paklausą ir tiekimo grandinių diversifikavimą jautriuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę.

    Ši kryptis atspindi platesnę ES pamoką: ekonominė konkurencija vis labiau priklauso nuo technologinių pajėgumų, o geopolitika verčia spartinti sprendimus, kuriuos anksčiau stabdė skirtingi valstybių narių interesai. Tivato susitikimas parodė, kad plėtra ir technologinis savarankiškumas ES akyse tampa vienos strategijos dalimis, o artimiausi mėnesiai išryškins, kiek greitai blokas sugebės paversti deklaracijas realiais sprendimais.