CP v2

Blog

  • Varšuvos biržoje – nauji WIG20 rekordai, „Orlen“ muša kainų maksimumus, o „Azoty“ sminga

    Rekordinė savaitė Varšuvos biržoje

    Praėjusi savaitė Varšuvos vertybinių popierių biržoje buvo permaininga, tačiau pagrindiniai rodikliai užfiksavo daugiau pliusų nei minusų. Didžiausias dėmesys teko WIG20, kuris savaitę užbaigė pakilęs apie 1,2 proc., o platesnis WIG ūgtelėjo maždaug 0,75 proc.

    Mažųjų bendrovių indeksas sWIG80 taip pat kilo apie 0,5 proc., o vidutinės kapitalizacijos mWIG40 krito apie 0,7 proc. WIG20 savaitės eigoje dar kartą perrašė istoriją, pasiekdamas naują maksimumą ties maždaug 4 172 punktais.

    „Orlen“ brangsta ir traukia indeksą

    Didžiausia WIG20 bendrovė „Orlen“ pratęsė kilimo seriją ir fiksavo naują akcijos kainos rekordą – apie 162,40 zlotų, tai yra maždaug 38 eurai. Savaitės pabaigoje kotiruotė išliko netoli maksimumo, o bendrovės kapitalizacija siekė apie 188 mlrd. zlotų, arba maždaug 44 mlrd. eurų.

    Rinkos dalyviai į „Orlen“ žiūri kaip į vieną pagrindinių Varšuvos biržos variklių, o kainos dinamika atspindi ir platesnę energetikos sektoriaus bangą. Papildomo dėmesio sulaukė ir signalai apie galimus žingsnius gynybos pramonės kryptimi, kai valstybė svarsto dalies Lenkijos gynybos grupės akcijų pardavimo scenarijus ir tarp potencialių investuotojų minimas „Orlen“.

    Ne mažiau svarbios buvo žinios apie mažųjų modulinių reaktorių projektus, kuriuose dalyvauja su „Orlen“ susijusi įmonė „Orlen Synthos Green Energy“. Tokios temos investuotojams svarbios dėl ilgalaikio kapitalo poreikio, reguliavimo aplinkos ir galimos įtakos energijos kainoms bei energetinei nepriklausomybei.

    Energetikos lyderiai ir „Grupa Azoty“ problemos

    Iš WIG20 išsiskyrė „PGE“, kurios akcijos per savaitę pakilo beveik 12 proc. Bendrovė paskelbė apie ketinimus naudotis finansavimu infrastruktūros atsparumo ir saugumo didinimui, o rinka tai vertino kaip žingsnį, galintį pagreitinti investicijas į tinklus.

    Stipriau kilo ir „Tauron“, kurio vertė per savaitę padidėjo apie 9 proc. Tuo pat metu „Grupa Azoty“ patyrė ryškų spaudimą: per penkias prekybos sesijas akcijos atpigo daugiau nei 15 proc., nukrisdamos iki maždaug 21 zloto, arba apie 4,9 euro.

    Bendrovė skelbė, kad pirmąjį 2026 metų pusmetį grynąjį nuostolį sumažino nuo maždaug 878 mln. zlotų iki maždaug 594 mln. zlotų, tai yra nuo apie 205 mln. eurų iki apie 139 mln. eurų. Pajamos išliko panašios ir siekė apie 7,07 mlrd. zlotų, arba maždaug 1,65 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojus labiau veikė atsargesnės vadovybės nuotaikos ir tęsiama restruktūrizacija. „Grupa Azoty“ rizikų žemėlapyje tebėra energetinių išteklių kainos, trąšų paklausos ciklai, konkurencija ir finansavimo sąlygos, todėl bet koks neapibrėžtumas rinkoje tokioms įmonėms greitai virsta kainos korekcija.

    JSW korekcija, XTB silpnumas ir Asbis fenomenas

    Po įspūdingos 16 iš eilės kilusių sesijų serijos korekcijos sulaukė JSW akcijos, kurios pradėjo leistis ir kelias dienas iš eilės fiksavo nuosmukį. Vis dėlto per maždaug mėnesį akcijų kaina vis dar buvo pakilusi daugiau nei 30 proc., tad dalis kritimo rinkoje vertinta kaip natūralus atvėsimas po staigaus šuolio.

    Tuo metu XTB akcijos per savaitę atpigo apie 6 proc. iki maždaug 148,5 zloto, arba apie 35 eurus. Nepaisant tokio savaitinio rezultato, nuo metų pradžios grąža išliko itin aukšta ir siekė apie 115 proc., tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojai akivaizdžiai jautriau reagavo į didelių sandorių ir likvidumo efektus.

    Iš technologijų sektoriaus ryškiausiai spindėjo „Asbis“, per savaitę pridėjusi dar apie 12 proc. ir pasiekusi naują istorinį maksimumą. Nuo metų pradžios bendrovės akcijos buvo pašokusios apie 360 proc., o rinka augimą siejo su didėjančiu technologijų paklausos ciklu ir investuotojų apetitu augimo istorijoms.

  • „Asseco Poland“ nuo 2027 metų turės naują vadovą ir valdybą: kas keičiasi IT gigante

    „Asseco Poland“ stebėtojų taryba paskyrė Rafałą Kozłowskį valdybos pirmininku ir būsimuoju įmonės prezidentu naujai penkerių metų kadencijai, apimančiai 2027–2031 metus. Bendrovė pranešė, kad naujoji valdybos sudėtis įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

    Be naujojo vadovo, patvirtinta ir platesnė valdybos komanda: į pareigas paskirti keli viceprezidentai, kurie stiprins valdymą skirtingose veiklos srityse. Tokie sprendimai rodo siekį iš anksto susidėlioti vadovų komandą prieš naują strateginį ciklą ir užtikrinti sklandų tęstinumą.

    Kas yra Rafałas Kozłowskis?

    Rafałas Kozłowskis „Asseco Poland“ valdyboje dirba nuo 2025 metų, kai tapo viceprezidentu. Jo atsakomybės srityje yra ERP sprendimai, tarptautinė plėtra ir ERP projektų biuras, todėl tikėtina, kad šios kryptys išliks prioritetinės ir naujoje kadencijoje.

    Vadovas yra baigęs Varšuvos universitetą, kur įgijo magistro laipsnį Organizacijos ir vadybos fakultete. Toks profilis įprastas didelėms IT grupėms, kuriose vadovui tenka suderinti technologinę plėtrą, didelių projektų valdymą ir ilgalaikius santykius su viešuoju sektoriumi.

    Skaičiai: augantys rezultatai 2026 metais

    „Asseco“ grupė 2026 metų pirmąjį pusmetį gavo 2 140 000 000 eurų pajamų, iš kurių 1 630 000 000 eurų sudarė nuosavų produktų ir IT paslaugų pardavimai. Tokia struktūra signalizuoja, kad reikšmingą dalį portfelio sudaro aukštesnės pridėtinės vertės sprendimai, o ne tik perpardavimas ar vienkartiniai įdiegimai.

    Veiklos pelnas per metus augo 38 proc. ir siekė apie 253 000 000 eurų, o grynasis pelnas, priskirtas patronuojančios įmonės akcininkams, po 52 proc. augimo sudarė apie 99 000 000 eurų. Rezultatų dinamika rodo, kad grupė sugeba didinti pelningumą greičiau nei pajamas, o tai investuotojams dažnai yra vienas svarbiausių signalų.

    Atskirame „Asseco Poland“ segmente pajamos didėjo 17 proc. ir pasiekė apie 299 000 000 eurų. Bendrovė nurodo, kad buvo tęsiami viešųjų paslaugų skaitmeninimo projektai, apimantys kritinės svarbos sistemų priežiūrą ir plėtrą, reikalingą kasdienėms gyventojų paslaugoms.

    Kodėl vadovybės pokyčiai svarbūs?

    Vadovybės paskyrimas iš anksto, keliems metams į priekį, leidžia didelėms IT grupėms išlaikyti stabilumą ilgalaikiuose kontraktuose ir sumažinti rizikas klientams bei partneriams. Tai ypač aktualu dirbant su viešuoju sektoriumi, kur projektai tęsiasi ne vienerius metus ir apima jautrią infrastruktūrą.

    2027 metais įsigaliosianti valdybos sudėtis sutampa su laikotarpiu, kai Europos rinkose didėja spaudimas spartinti valstybinių paslaugų skaitmeninimą ir stiprinti kibernetinį atsparumą. Tokiose temose ERP ekosistemos, dideli sistemų modernizavimo projektai ir tarptautinė plėtra tampa pagrindinėmis kryptimis, todėl būsimo vadovo patirtis šiose srityse gali būti vienas kertinių pasirinkimo argumentų.

  • Tauron žengia į kitą OCGT Jaworzno etapą: kada bus parinktas inžinierius ir startuos statybų konkursas

    OCGT Jaworzno: kas jau padaryta

    Energetikos grupė „Tauron“ tęsia OCGT Jaworzno dujinės elektrinės projektą Lenkijoje. Numatyta dviejų turbinų greito paleidimo (OCGT) jėgainė, kurios bendra galia siektų apie 630 megavatų.

    Įmonės teigimu, artimiausi darbai sutelkti į dvi kryptis: leidimų gavimą ir pačios statybos parengimą. Šie žingsniai laikomi pagrindinėmis projekto „vartų“ stadijomis, nuo kurių priklausys tolesnis grafikas.

    Leidimai ir inžinierius kontraktui

    „Tauron“ nurodo, kad būtina užbaigti su poveikiu aplinkai susijusias procedūras ir gauti statybos leidimą. Bendrovė planuoja, kad statybos leidimas galėtų būti gautas 2027 metų antrąjį ketvirtį.

    Lygiagrečiai vyksta konkursas inžinieriui kontraktui parinkti, kuris prižiūrėtų projekto įgyvendinimą. „Tauron“ skaičiuoja, kad šis pasirinkimas galėtų būti atliktas 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Kada prasidės statybų konkursas

    Kitas svarbus žingsnis bus statybos dalies pirkimas, kurį planuojama skelbti užbaigus bazinį ir techninį projektavimą. Pagal įmonės planą tai turėtų įvykti 2027 metų pradžioje.

    Toks etapų atskyrimas reiškia, kad technologinė įranga ir statybos darbai kontraktuojami atskirai. Pasak bendrovės, ši schema turi padėti išlaikyti didesnį aiškumą dėl terminų ir didinti vietinės pramonės dalyvavimą statybų dalyje.

    Turbinos užsakytos, pristatymas numatytas 2028–2029 metais

    Projektą įgyvendina „Tauron“ grupės bendrovė „Tauron Wytwarzanie“, kuri 2026 metų liepą pasirašė sutartį su „Ansaldo Energia“ dėl pagrindinės technologinės įrangos tiekimo. Į susitarimą įtraukta ir daugiametė turbinų priežiūros sutartis.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 293 000 000 eurų be mokesčių, iš jų turbinų tiekimui tenka apie 193 000 000 eurų. Numatyta pristatyti dvi dujines turbinas, kurių kiekvienos galia apie 314,6 megavato.

    „Tauron“ savo 2026 metų pirmojo pusmečio ataskaitoje nurodė, kad turbinų pristatymas planuojamas 2028 ir 2029 metų sandūroje. Projektas turi galios rinkos sutartį 2030–2044 metų laikotarpiui, todėl terminų laikymasis bendrovei yra kritiškai svarbus.

    „Kodėl mums pavyko? Tai dviejų dalykų klausimas. Pirmasis yra technologinis lankstumas, antrasis – investuotojo tiekimų modelis, kai statybų dalis atskiriama nuo turbinų kontraktavimo“, – sakė „Tauron“ vadovas Michałas Orłowskis.

  • Turkija tariasi su Azerbaidžanu dėl BTC naftotiekio: rinką galėtų pasiekti dar dešimtys milijonų tonų

    Turkija su Azerbaidžanu intensyvina derybas dėl didesnių naftos srautų per BTC naftotiekį Baku–Tbilisis–Džeihanas, kuriuo žaliava pasiekia Turkijos Viduržemio jūros uostą Džeihaną. Šiuo metu per infrastruktūrą transportuojama apie 600 000 barelių per dieną, tačiau techninės galimybės leistų priartėti prie 1 000 000 barelių per dieną.

    Tokie planai rinkoje vertinami kaip signalas, kad artimiausiais mėnesiais gali didėti Kaspijos regiono naftos pasiūla. Džeihanas yra vienas svarbiausių naftos eksporto taškų regione, o BTC laikomas strateginiu maršrutu, leidžiančiu apeiti dalį geopolitinių rizikų kituose koridoriuose.

    Turkijos energetikos ir gamtos išteklių ministras Alparslan Bayraktar patvirtino, kad tikslas – išnaudoti visą esamą infrastruktūrą ir padidinti BTC pralaidumą iki 1 000 000 barelių per dieną.

    „Kalbamės su Azerbaidžano energetikos ministerija, kad maksimaliai išnaudotume esamą infrastruktūrą. Pirmiausia tai reiškia BTC pralaidumo didinimą iki 1 milijono barelių per dieną“, – sakė Alparslan Bayraktar.

    2025 metais naftos tranzitas BTC maršrutu siekė 27,18 mln. tonų ir, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 7,8 proc. Didžiausią dalį sudarė Azerbaidžano nafta – 84,8 proc., o tai leido eksportuoti 23,06 mln. tonų.

    Kita reikšminga srauto dalis susijusi su nafta iš Centrinės Azijos: Kazachstano ir Turkmėnistano telkinių žaliava dalimi naudojosi tranzitu, dalimi buvo importuojama. Skelbiama, kad tranzito dalis sudarė 15,2 proc., o tai atitiko 4,12 mln. tonų.

    Kas gali pasikeisti rinkoje?

    Jei BTC būtų pradėtas eksploatuoti arčiau techninio maksimumo, į rinką teoriškai galėtų patekti papildomi milijonai tonų per metus, priklausomai nuo sutarčių ir realių tiekimo apimčių. Vertinant metinį potencialą, infrastruktūra gali priimti daugiau kaip 50 mln. tonų naftos per metus, todėl augimo rezervas išlieka reikšmingas.

    Turkijos pusė taip pat planuoja artimiausiomis savaitėmis derybas su Centrinės Azijos partneriais, kurios galėtų baigtis naujomis sutartimis dėl papildomų kiekių. Tai svarbu ir Ankarai, siekiančiai stiprinti savo vaidmenį kaip energetinių srautų mazgui, ir tiekėjams, ieškantiems patikimų eksporto kelių.

  • Lenkijos ilgiausias geležinkelio tunelis po Lodze: 145 tonų TBM dalis jau pakeliui į statybvietę

    Į Lodzę artėja svarbiausia tunelių gręžimo mašinos (TBM) dalis, kuri užbaigs sudėtingą logistikos operaciją – centralinė pjovimo galvutės sekcija su pagrindine pavara. Krovinys sveria 145 tonas, todėl jis gabenamas naktimis, o kelionė iki statybvietės trunka kelias naktis.

    Ši TBM bus naudojama būsimam greitųjų geležinkelių tuneliui po Lodze, kuris taps ilgiausiu ir plačiausiu tokio tipo geležinkelio objektu Lenkijoje, išgręžtu vienu ištisiniu ruožu. Tunelio skersmuo sieks apie 14 metrų, o ilgis – apie 4,6 kilometro.

    Kas vyksta statybvietėje?

    Atgabenus pagrindinį elementą, rangovai pereis prie visos mašinos montavimo ir techninių bandymų. Pasirengimo darbai užtruks dar kelis mėnesius, o pats gręžimas, pagal dabartinį grafiką, turėtų prasidėti 2027 metų pavasarį starto šachtoje Retkinijoje.

    Didelių gabaritų kroviniai įprastai planuojami taip, kad kuo mažiau trikdytų miesto ir tarpmiestinio eismo ritmą, todėl konvojai dažniausiai juda naktimis. Tokia logistika reikalauja specialių maršrutų, leidimų, policijos palydos ir laikinų eismo ribojimų.

    Kodėl tunelis svarbus KDP projektui?

    Tunelis po Lodze numatomas kaip vienas kertinių greitųjų geležinkelių infrastruktūros mazgų – jis turėtų užtikrinti miesto pervažiuojamumą traukiniams, neapkraunant paviršinių gatvių ir tankiai užstatytų rajonų. TBM technologija tokiose vietose pasirenkama dėl didesnio tikslumo ir mažesnio poveikio paviršiui, palyginti su atvirais kasimo darbais.

    Projektas siejamas su vadinamuoju Y formos greitųjų geležinkelių koridoriumi, kuriuo planuojama sujungti Varšuvą, naują oro uostą, Lodzę ir toliau kryptimis į Vroclavą bei Poznanę. Dėl to tunelis laikomas ne tik miesto, bet ir viso šalies greitųjų susisiekimo planų infrastruktūriniu „butelio kakliuku“, nuo kurio priklausys būsimos linijos pralaidumas.

  • Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    Ar esate protingesni už 15-metį? PISA klausimai iš matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo

    By&nbspAmber Louise Bryce
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    This week, the OECD’s PISA report has revealed a global decline in 15-year-old’s maths and reading skills — but how much better can the grown-up’s fare?

    Every three years, the Organisation for Economic Cooperation and Development’s (OECD)’s Programme for International Student Assessment (PISA) evaluates 15-year-olds’ reading, mathematics and science abilities through a standardised test.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The latest report, published on Tuesday, has revealed a concerning global decline in maths and reading skills in particular. Artificial intelligence (AI), smartphones and social media have been cited as contributing factors.

    “The bottom line is quite simple: You don’t get fit by watching sports. You get fit by doing sports,” Andreas Schleicher, the founder of the OECD’s renowned PISA tests, told Euronews.

    “And the same is true with learning. Learning doesn’t come through the consumption of content; learning comes by engaging with ideas to compare and contrast. And AI can hollow out that very process. That’s what we observe.”

    But what about the adults? Are we any better? A 2024 study by Reading Agency found that half of the adults in the United Kingdom don’t read for pleasure, while a Eurostat survey from the same year found that almost half of EU citizens have not read a single book in twelve months.

    It begs the question: How much better than the 15-year-olds would we all fare?

    Now’s your chance to see — scroll to have a go at a sample of the OECD’s questions. Answers can be found at the very bottom of the page (no cheating!)

    Mathematics

    Question 1: Alex drew the following pattern of red and blue triangles.

    The first four rows of the pattern are shown below.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    What percentage of the triangles in the first four rows of Alex’s pattern are blue?

    A) 37.5%

    B) 50.0%

    C) 60.0%

    D) 62.5%

    Question 2: Are the statements below supported by the information shown in the graph pictured? Answer either Yes or No for each statement.

    Mathematics test from PISA 2022.

    Mathematics test from PISA 2022.
    OECD

    • The number of DVDs sold declined by about 50% from 2008 through 2014
    • The number of DVDs sold declined by the same amount each year from 2008 through 2014
    • The slope of the line is the average yearly decline in DVDs sold from 2008 to 2014

    Science

    Question 1: Many people are concerned about the global environmental impacts of the manufacture and disposal of clothing.

    Cotton fibres come from the outer layer of the cotton plant’s seeds. Compared to synthetic fibres, cotton fibres need less processing and biodegrade more easily.

    The production of cotton textiles requires a lot of water, fertilisers, pesticides and other harmful chemicals. To try to solve these issues, sustainable cotton production methods are being developed.

    Which of the following actions can be taken to reduce the negative environmental impacts of producing cotton textiles? Highlight all correct answers.

    • Use water more efficiently
    • Reduce the quality of the cotton textiles produced
    • Increase the number of staff that cotton farms employ
    • Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted
    • Dispose of chemical waste in areas far away from the sites involved in cotton production

    Question 2: When lightning strikes, an observer immediately sees a flash of light. Thunder occurs at the same time, but the observer hears it a little later.

    The time taken before an observer hears thunder depends on factors including the distance between the observer and the location of the lightning strike.

    Which one of the following statements best explains why lightning is seen before thunder is heard?

    • The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.
    • Light does not need to travel through the air to be seen, but sound does need to travel through the air to be heard.
    • Particles of light are not as heavy as particles of sound, so they are easier to detect
    • Eyes detect light faster than ears detect sound

    Reading

    Question 1: In this test, you will read some sentences and decide if they make sense or not. Answer YES if the sentence makes sense and NO if the sentence does not make sense.

    • The red car had a flat tire
    • Airplanes are made of dogs
    • The student read the book last night

    Question 2: You are visiting your relatives, who recently moved to a farm to raise chickens. You ask your aunt, “How did you learn how to raise chickens?”

    She says, “We talked to a lot of people who raise chickens. And, there are lots of resources on the Internet. For example, there is a Chicken Health forum that I like to visit. It was very helpful to me recently when one of my hens hurt her leg. I’ll show you the conversation I had.”

    Reading test from PISA 2022.

    Reading test from PISA 2022.
    OECD

    What does Ivana_88 want to know?

    • If she can give aspirin to an injured hen
    • How often she can give aspirin to an injured hen
    • How to contact a veterinarian about an injured hen
    • If she can determine the pain level of an injured hen

    Financial literacy

    Financial literacy test from PISA 2022.

    Financial literacy test from PISA 2022.
    OECD

    Greg buys a bike.He takes out a loan with the bike shop’s in-store finance company.How much is Greg likely to pay?

    • Less than 600 zeds
    • More than 600 zeds
    • Exactly 600 zeds

    Answers:

    Mathematics 1. A, 2. Yes, No, Yes.

    Science 1. ’Use water more efficiently’ and ‘Use pesticides that are harmful only to the pest species being targeted’. 2. ‘The speed of light through air is faster than the speed of sound through air.’

    Reading 1. Yes, No, Yes. 2. “If she can give aspirin to my hen”.

    Financial literacy 1. The second response or third response with explanation that Greg will pay additional charges.

    Find the OECD’s full PISA test here.

    Additional sources • OECD

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • „The Survivor“ atskleidžia 9/11 apgaulę: kaip ispanė šešerius metus apsimetė Pasaulio prekybos centro auka

    „The Survivor“ atskleidžia 9/11 apgaulę: kaip ispanė šešerius metus apsimetė Pasaulio prekybos centro auka

    Kaip gimė „Tania Head“

    Katalonė Alicia Esteve ilgus metus prisistatė kaip Tania Head – esą ji per 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolius išgyveno Pasaulio prekybos centro Pietinio bokšto 78-ajame aukšte. Ji pasakojo apie dramatišką pabėgimą, tariamai žuvusį sužadėtinį ir net neva gautą mirštančio vyro vestuvinį žiedą.

    Ši istorija padėjo jai pelnyti žmonių pasitikėjimą ir autoritetą. Moteris tapo Pasaulio prekybos centro išgyvenusiųjų asociacijos veidu ir vadove, dalyvavo renginiuose bei susitiko su tuometiniu Niujorko meru Rudy Giuliani.

    Kas buvo netiesa

    Vėliau paaiškėjo, kad Tania Head tapatybė buvo išgalvota: moteris iš tikrųjų buvo Alicia Esteve iš Barselonos. Išpuolių dieną ji, kaip teigiama, studijavo mieste ir niekada nebuvo nei dvyniuose bokštuose, nei apskritai Pasaulio prekybos centre.

    Vienas svarbiausių jos pasakojimo elementų buvo tariamas sužadėtinis Davidas, neva žuvęs Šiauriniame bokšte. Tačiau viešai skelbta informacija rodo, kad šio ryšio nepatvirtino nei žuvusiojo artimieji, nei organizacijos, su kuriomis jis buvo siejamas jos pasakojime.

    „Dokumentinis filmas bando suprasti ne tik, kaip buvo sukurta netikra tapatybė, bet ir kodėl tiek daug žmonių ją priėmė kaip tikrą“, – teigiama kūrėjų pristatyme.

    Kodėl apgaulė laikėsi taip ilgai

    Apgaulė išsilaikė iki 2007 metų, kai „The New York Times“ žurnalistai David W. Dunlap ir Serge F. Kovaleski, tikrindami neatitikimus, paviešino, kad istorija nesutampa su faktais. Po publikacijos išgyvenusiųjų bendruomenėse ėmė plisti kalbos apie galimą moters savižudybę, tačiau šis teiginys taip ir nebuvo patvirtintas.

    Naujas dokumentinis filmas „The Survivor“ grįžta prie šios bylos ir kelia klausimą, kaip šešerius metus galėjo veikti tokia kruopščiai sukonstruota fikcija. Kūrėjai rodo, kad emocingas, detalių kupinas pasakojimas kartais įtikina labiau nei santūresni, tikri liudijimai, ypač kai visuomenė ieško aiškaus, lengvai suprantamo herojaus ar aukos portreto.

    Filmo režisierius Kike Maíllo, žinomas dėl ankstesnių darbų kine ir dokumentikoje, pasitelkia atkuriamuosius epizodus bei archyvinius šaltinius. Kadangi Alicia Esteve atsisakė dalyvauti, pasakojimas rekonstruojamas remiantis rašytiniais dokumentais ir įrašais, susijusiais su terapija, o įvairūs liudytojai pateikia nevienodas jos asmenybės interpretacijas.

    Kūrėjai taip pat kalbina žmones, kurie moterį pažinojo asociacijoje, bei specialistus, tarp jų ir psichologą, kuris ją ilgą laiką laikė išpuolių auka. Dokumentikoje keliama platesnė tema apie kolektyvinį patiklumą, institucijų bei bendruomenių spragas tikrinant faktus ir apie tai, kaip traumos istorijos gali tapti socialiniu kapitalu.

    „The Survivor“ yra 88 minučių trukmės dokumentinis filmas, kurį nuo rugsėjo 11 dienos galima žiūrėti Ispanijos transliavimo platformoje „Filmin“.

  • Ekspertai įspėja: NATO atgrasymą silpnina atsako stoka į Rusijos hibridines atakas Europoje

    Ekspertai įspėja: NATO atgrasymą silpnina atsako stoka į Rusijos hibridines atakas Europoje

    Nauja hibridinių atakų fazė

    Europos diplomatai ir saugumo ekspertai vis dažniau perspėja, kad Rusijos hibridinės atakos NATO teritorijoje tampa ne vien informacinio ar kibernetinio spaudimo forma. Pastarųjų mėnesių incidentai rodo pavojingą slinktį į labiau kinetinius veiksmus, kai rizika civiliams ir infrastruktūrai realiai didėja.

    Diskusijas kursto tai, kad dalis išpuolių, priskiriamų Maskvos operacijoms, nesulaukia aiškios kolektyvinės reakcijos. Kritikai teigia, jog toks neapibrėžtumas silpnina atgrasymą ir skatina Kremlių tikrinti, kur yra riba, kada NATO pereitų nuo politinių pareiškimų prie praktinių priemonių.

    Vokietijos signalas ir neatsakyti klausimai

    Vienu ryškesnių atvejų tapo Vokietijos sprendimas viešai priskirti Rusijai incidentą Leipcigo oro uoste, kur, kaip skelbta, buvo aptiktas sprogmenimis užtaisytas dronas. Berlynas ėmėsi ir diplomatinių žingsnių, tarp jų sprendimų, nukreiptų prieš Rusijos buvimą ir veiklą Vokietijoje.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad atgrasymo esmė yra ne vien pavienių valstybių veiksmai, o bendras NATO signalas. Jei tokie incidentai lieka tik nacionalinio lygmens problema, o kolektyvinis atsakas nevirsta apčiuopiamomis priemonėmis, kyla klausimas, ar Aljansas sugeba laiku sureaguoti į pilkąją zoną, kurioje veikia Rusija.

    „Nedarydami nieko, mes mažiname NATO atgrasymo vertę“, – sakė Edas Arnoldas.

    Arnoldas taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis incidentų baigėsi be didesnių pasekmių ne dėl to, kad juos būtų sustabdžiusios tarnybos, o dėl techninių nesėkmių ar atsitiktinumo. Jo vertinimu, būtent tai didina pagundą Kremliui kartoti bandymus ir kelti riziką, kol kažkuris scenarijus pasibaigs aukomis ar dideliu infrastruktūros sutrikdymu.

    Kur yra NATO raudonoji linija?

    Aljanso reakcijos klausimas glaudžiai susijęs su NATO sutarties 4 straipsniu, kuris leidžia sąjungininkams pradėti oficialias konsultacijas, jei kyla grėsmė teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tai nėra automatinis kelias į 5 straipsnį, tačiau yra mechanizmas, skirtas sutelkti sąjungininkus ir suderinti bendrą atsaką.

    Vis dėlto buvę JAV pareigūnai ir dalis europinių šaltinių kelia problemą: jei konsultacijos inicijuojamos, bet nepasiekiama apčiuopiamų sprendimų, tai gali atskleisti Aljanso nesutarimus. Dėl to kai kurios sostinės renkasi veikti tyliau, tačiau kritikai tikina, kad tylėjimas ilgainiui tampa strategine klaida, nes palieka Maskvai erdvės interpretacijoms.

    „Mes vis dar klausiame, kur yra riba, kurią peržengus Rusija sulauktų atsako“, – sakė Kurtas Volkeris.

    Volkerio teigimu, pasikartojantys įsiveržimai dronais ar incidentai pasienio valstybėse, jei jie nesukelia pasekmių, formuoja pavojingą naują normalybę. Tai, kas anksčiau būtų sukėlę politinį šoką ir skubias konsultacijas, ilgainiui tampa dar vienu foniniu pranešimu, nors faktinė rizika tik didėja.

    JAV neapibrėžtumas ir Europos vaidmuo

    Diskusijose nuolat iškyla ir JAV vaidmens klausimas, nes NATO atgrasymo patikimumas istoriškai stipriai remiasi Vašingtono politine ir karine galia. Kai atsiranda abejonių dėl JAV pasiryžimo remti kolektyvinius veiksmus pilkojoje zonoje, Rusija gali manyti turinti daugiau erdvės rizikuoti.

    Buvusi JAV kibernetinių grėsmių analizės vadovė Laura Galante tvirtina, kad atgrasymas neveikia, jei incidentai, keliantys tiesioginę grėsmę civiliams, neįvardijami kaip tai, kas jie yra. Jos vertinimu, Europai, ypač stiprius gynybos pajėgumus turinčioms šalims, tenka vis didesnė atsakomybė rodyti lyderystę ir kurti greito reagavimo modelius.

    Branduolinė retorika ir grasinimai Lietuvai

    Įtampą didina ir Maskvos branduolinė retorika. Rusijos atstovai viešai grasino, kad Lietuva taptų taikiniu, jei Vilnius leistų savo teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus, taip bandant daryti politinį spaudimą ir įbauginti visuomenę.

    Tokie pareiškimai vertinami kaip informacinio karo dalis, siekiant paveikti sprendimų priėmėjus ir NATO vienybę. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad būtent grasinimų, sabotažo, kibernetinių atakų ir fizinių incidentų derinys yra šiuolaikinės Rusijos strategijos esmė, o atsakas turi būti pakankamai aiškus, kad sumažintų Kremliaus norą rizikuoti.

  • Jungtinės Karalystės parlamentas atmetė pagalbinės mirties įstatymą Anglijai ir Velsui

    Jungtinės Karalystės parlamentas atmetė pagalbinės mirties įstatymą Anglijai ir Velsui

    Balsavimas po įtemptų debatų

    Jungtinės Karalystės parlamentarai penktadienį atmetė įstatymo projektą, kuris būtų leidęs nepagydomai sergantiems suaugusiesiems Anglijoje ir Velse pasirinkti pagalbinę mirtį. Sprendimas priimtas po maždaug keturias valandas trukusių debatų Bendruomenių Rūmuose.

    Įstatymo projektas Terminally Ill Adults (End of Life) Bill buvo atmestas 286 balsais prieš 270. Tai ryškus posūkis, nes anksčiau labai panašus projektas buvo sulaukęs didesnio palaikymo.

    Ką būtų keitęs siūlymas

    Pagal siūlymą, asmenys, kuriems gydytojai prognozuoja mažiau nei šešis mėnesius likusio gyvenimo, galėtų kreiptis dėl pagalbinės mirties. Sprendimą turėtų patvirtinti du gydytojai ir ekspertų komisija.

    Diskusijos parlamente dėl pagalbinės mirties tęsėsi apie dvejus metus, o Bendruomenių Rūmai anksčiau idėją buvo palaikę. Vis dėlto vien tik šių rūmų pritarimo nepakanka, kad nuostatos įsigaliotų kaip įstatymas.

    Neutralus Vyriausybės vaidmuo

    Vyriausybė šiuo klausimu laikėsi neutralios pozicijos ir leido parlamentarams balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal partinę liniją. Debatuose skambėjo asmeninės istorijos ir argumentai tiek už, tiek prieš, o sprendimą nulėmė keliolikos balsų persvara.

    Pranešta, kad ministras pirmininkas Andy Burnham balsavime nedalyvavo, teigdamas nenorintis daryti perteklinės įtakos diskusijai. Tokia laikysena atspindi jautrų klausimo pobūdį ir politinį siekį jo nepaversti partine kova.

    Didžiausios kritikos priežastys

    Projekto oponentai akcentavo saugiklių trūkumą ir galimą spaudimą pažeidžiamiems žmonėms, ypač tiems, kurie dėl ligos, amžiaus ar socialinės padėties gali jaustis našta artimiesiems. Taip pat pabrėžta, kad praktikoje sudėtinga iki galo eliminuoti prievartos ar subtilios įtakos riziką.

    Įstatymo projektą kritikavo Katalikų Bažnyčios lyderiai Anglijoje ir Velse bei Anglikonų Bažnyčios Kenterberio arkivyskupas. Savo ruožtu Karališkasis psichiatrų koledžas išreiškė susirūpinimą dėl psichikos sveikatos aspektų ir apsaugos priemonių, ypač tais atvejais, kai sprendimui gali turėti įtakos depresija ar kiti sutrikimai.

    Pagalbinė mirtis ar pagalbinė savižudybė yra įteisinta kai kuriose Europos šalyse ir dalyje JAV valstijų, tačiau reikalavimai ir kontrolės mechanizmai skiriasi. Jungtinėje Karalystėje šis klausimas ir toliau išliks politinių ir etinių debatų centre, o ateities bandymai grįžti prie įstatymo greičiausiai priklausys nuo naujų saugiklių pasiūlymų ir visuomenės nuomonės kaitos.

  • Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzija stoja Slovakijos pusėn: ES užkulisiuose siekia išbraukti oligarchą Ališerą Usmanovą

    Prancūzijos vyriausybė prisidėjo prie Slovakijos pastangų, kad iš Europos Sąjungos sankcijų sąrašo būtų išbrauktas Rusijos ir Uzbekistano verslininkas Ališeras Usmanovas. Apie tai pranešama, remiantis kelių deryboms artimų šaltinių informacija, o toks Paryžiaus žingsnis esą sukėlė kitų valstybių narių nepasitenkinimą.

    Usmanovas ES sankcionuojamas nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Sankcijų režimas apima turto įšaldymą, draudimą atvykti ir kitus ribojimus asmenims bei subjektams, siejamiems su Kremliaus politika ir karą palaikančia ekonomika.

    Sankcijų pratęsimas artėja prie termino

    ES sankcijos paprastai peržiūrimos ir pratęsiamos periodiškai, o artimiausias terminas – rugsėjo 15 dieną. Kad pratęsimas įsigaliotų, reikalingas vienbalsis valstybių narių pritarimas, todėl net viena šalis gali sustabdyti sprendimą ir priversti partnerius derėtis.

    Pasak diplomatinėse diskusijose dalyvaujančių asmenų, Slovakija ilgą laiką spaudžia dėl Usmanovo ir dar vieno oligarcho, Michailo Fridmano, išbraukimo. Iki šiol tokia pozicija buvo labiau siejama su Bratislava, tačiau Prancūzijos įsitraukimas signalizuoja platesnį nesutarimų lauką.

    Kodėl Usmanovo klausimas toks jautrus?

    Ališeras Usmanovas – Uzbekistane gimęs Rusijos milijardierius, turtus sukaupęs investuodamas į metalų ir kasybos sektorius, telekomunikacijas bei technologijas. Vakarų šalyse jis dažnai apibūdinamas kaip artimas Kremliaus aplinkai, o būtent tokie ryšiai yra vienas pagrindinių kriterijų, kodėl ES taiko individualias sankcijas.

    Dalies valstybių narių atstovai šį Paryžiaus žingsnį vertina kritiškai, ypač didėjant saugumo įtampai Europoje ir fiksuojant vis daugiau incidentų, siejamų su hibridinėmis grėsmėmis. Tokiose aplinkybėse bet kokios diskusijos apie sankcijų švelninimą tampa politiškai itin jautrios.

    „Tai sukėlė daug klausimų dėl motyvų – panašu, kad čia svarbūs ekonominiai argumentai. Kitos valstybės narės tokią logiką priima sunkiai“, – sakė ES diplomatas.

    Prancūzijos pozicija, kaip teigiama, buvo pristatyta kaip politinis kompromisas, kuriuo tikimasi sumažinti Slovakijos spaudimą dėl sankcijų pratęsimo. Vis dėlto tokia taktika gali ir apsunkinti bendrą susitarimą, nes kitos šalys nenori sukurti precedento, kai sankcijų sąrašas tampa derybų mainų objektu.

    ES ambasadoriai artimiausiomis dienomis planuoja tęsti konsultacijas dėl sankcijų pratęsimo. Prancūzijos nuolatinė atstovybė ES viešai pabrėžė, kad Paryžius remia sankcijų pratęsimą, tačiau detalių apie vykstančias diskusijas nekomentuoja, motyvuodama derybų konfidencialumu.