CP v2

Blog

  • „Trader Joe’s“ bestseleris „Unexpected Cheddar“: gudri užkanda, kuri pavergs svečius

    Bestseleris, tapęs prekės ženklo simboliu

    „Trader Joe’s“ pirkėjų favoritų sąrašuose nuolat minimas sūris „Unexpected Cheddar“ – ryškaus skonio čederio variacija, kurią pats tinklas įtraukė į savo Produktų šlovės muziejų. Dėl intensyvaus, kiek aštresnio profilio jis dažnai pasirenkamas ne tik sumuštiniams ar užkepėlėms, bet ir užkandžiams, kuriems reikia charakterio.

    Tokie produktai, patekę į šlovės sąrašus, paprastai turi aiškią priežastį: jie tampa stabilia pirkėjų kasdienybės dalimi ir išlaiko kokybės lūkesčius, net kai keičiasi mitybos mados. „Unexpected Cheddar“ sėkmę sustiprina ir tai, kad „Trader Joe’s“ periodiškai dalijasi receptais, kuriuose populiarūs produktai panaudojami paprastai ir praktiškai.

    Užkanda, kurią lengva pritaikyti

    Viena universaliausių idėjų – sūrio rutulys, kuriame tarkuotas sūris maišomas su minkštu kreminiu sūriu ir priedais, o vėliau apvoliojamas traškiame sluoksnyje. Šis formatas patogus vaišėms, nes leidžia iš anksto pasiruošti, o skoniai šaldytuve per kelias valandas susijungia į vientisesnį rezultatą.

    „Trader Joe’s“ siūlomame variante akcentuojamas aštresnis charakteris: naudojami prieskoniai ir priedai, kurie sustiprina čederio pikantiškumą. Socialiniuose tinkluose žmonės dažnai pabrėžia, kad namuose pagaminta versija būna aštresnė ir sodresnė nei įprasti parduotuvių sūrio užkandžiai.

    „Man jis pasirodė tikrai skanus: gerokai aštresnis nei dauguma pirktinių sūrio rutulių ir su malonia šiluma nuo aštresnių priedų“, – rašė vienas namuose gaminęs pirkėjas.

    Kas iš tiesų sukuria skonį ir tekstūrą

    Pagrindą paprastai sudaro keli paprasti prieskoniai: paprika, česnako ir svogūno milteliai, juodieji pipirai ar aitriosios paprikos dribsniai. Jei norisi gaivesnio poskonio, tinka krapai, bazilikai, rozmarinai ar raudonėliai – jie padeda subalansuoti riebesnę sūrio bazę.

    Dar vienas žingsnis – papildomi sūriai, kurie prideda niuansų: ožkų sūris ar grujeras suteikia ryškesnės natų, o bri tipo sūris gali įnešti švelnumo ir kremiškumo. Toks maišymas ypač pasiteisina, jei užkanda skirta didesnei kompanijai, kurioje skoniai skiriasi.

    Svarbūs ir vadinamieji įdarai: traškumą ir sūrumą duoda šviežiai iškepta ir sutrupinta šoninė, o aštresnę, sotesnę liniją – karšta dešra. Jei norisi netikėtesnės krypties, tinka saulėje džiovinti pomidorai, rūgštesni obuoliai ar net smulkinti džiovinti vaisiai, kurie su čederiu sukuria saldžiai sūrų kontrastą.

    Paskutinis akcentas – apvoliojimas. Klasikinis pasirinkimas yra riešutai, tačiau ne mažiau efektyviai veikia sezamo sėklos, prieskonių mišiniai ar orkaitėje apskrudinti džiūvėsėliai su sviestu. Būtent išorinis sluoksnis dažnai lemia pirmą įspūdį, o vidus – ar norėsis dar vieno kąsnio.

    Tokiai užkandai svarbiausia paprasta taisyklė: stipraus skonio sūris leidžia drąsiau eksperimentuoti, bet verta išlaikyti balansą tarp sūrumo, aštrumo ir gaivos. Jei „Unexpected Cheddar“ yra pagrindas, likusi dalis tampa kūrybos lauku – nuo prieskonių iki tekstūros ir patiekimo.

  • Pamirškite sekatorių: šios daugiamečių gėlių ir krūmų formos žiemą tampa meno kūriniais

    Vėlyvas ruduo ir žiema sode nebūtinai reiškia tuščią, niūrų vaizdą už lango. Lengvas šerkšnas ar ką tik iškritęs sniegas išdžiūvusius žiedynus ir stiebus paverčia ažūrinėmis, tarsi ledo išraižytomis skulptūromis. Vis dažniau sodininkai renkasi dalį augalų ne kirpti rudenį, o palikti iki pavasario.

    Toks sprendimas svarbus ne vien dėl estetikos. Sausi žiedynai tampa vertingu maisto šaltiniu paukščiams, o tuščiaviduriai stiebai ir lapų masė suteikia slėptuvę naudingiems vabzdžiams, žiemojantiems nuo šalčio. Be to, antžeminė dalis veikia kaip natūrali užuovėja, padedanti apsaugoti šaknis ir pumpurus nuo temperatūros svyravimų.

    Ko neverta skubėti nukirpti?

    Žiemą ypač dekoratyvūs būna augalai su tvirtais, stačiais stiebais ir ryškiais sėklų galvučių siluetais. Ežiuolės išlaiko kietas, tamsias vidurines dalis, kurios išlieka matomos net ir po gausesnio sniego. Rudbekijų sėklų galvutės sudaro ryškų kontrastą baltame fone, o rutuliški usninių augalų žiedynai sukuria griežtą, geometrinę struktūrą.

    Įspūdingai atrodo ir šilokai, kurių plokšti žiedynai puikiai „surenka“ sniegą, primindami mažas baltas pagalves. Ne mažiau svarbios dekoratyvinės žolės, tokios kaip miskantai, lendrūnai ar šluotsmilgės: jų varpos ir stiebai suteikia gėlynui aukščio bei judesio, o vėjas išryškina žiemos sodo dinamiką.

    Hortenzijų žiedynai taip pat dažnai paliekami iki pavasario, nes rudenį ir žiemą jie įgauna rusvus, varinius atspalvius ir gražiai pasidengia šerkšnu. Praktinė nauda čia taip pat svarbi: sausi žiedynai gali papildomai pridengti jautresnius pumpurus nuo vėjo ir staigių atodrėkių, todėl pavasarį augalas startuoja ramiau.

    Kaip prižiūrėti gėlyną iki pavasario?

    Paliekant daugiamečius ir krūmus žiemai, verta vadovautis paprasta taisykle: geriausiai atrodo ir mažiausiai problemų sukelia tvirti, nesugulantys augalai. Minkštus, greitai sušlapius lapus turinčios rūšys gali pradėti pūti, todėl jas dažniau verta sutvarkyti rudenį, ypač jei vieta drėgna ir menkai vėdinama.

    Kirpimą daugeliu atvejų patogu perkelti į žiemos pabaigą arba ankstyvą pavasarį, kai didžiausi šalčiai jau atslūgę, tačiau nauji ūgliai dar nepradėję intensyviai augti. Tuomet lengviau įvertinti, kas peržiemojo, ir nupjauti taip, kad nepažeistumėte jaunų pumpurų.

    Žiemos vaizdą stipriai sustiprina šviesa: žemi saulės spinduliai arba subtilus apšvietimas iš apačios išryškina šerkšno tekstūras. Dėl to net paprastas gėlynas gali atrodyti kaip apgalvota kompozicija, kuri kinta su kiekvienu snygiu ir naktiniu atšalimu.

    Palikdami dalį augalų neapkarpytų, sodui suteikiate antrą gyvenimą tuomet, kai dažniausiai jo mažiausiai tikimasi. Kartu tai yra praktiškas sprendimas, padedantis palaikyti biologinę įvairovę ir sumažinti staigių temperatūros pokyčių žalą jautresniems augalams.

  • Japonų kavinėse gimęs picos skrebutis užkariauja namus: kodėl visi jį kepa orkaitėje

    Japonijoje populiarėjantis picos skrebutis, dar vadinamas pizza toast, savo idėja primena amerikietišką picą, tačiau yra paprastesnis ir greitesnis. Tai storai pjaustytos baltos duonos riekės su pomidorų padažu, sūriu ir keliais priedais, kepamos iki auksinės plutelės.

    Patiekalas išpopuliarėjo Tokijuje maždaug 1960-aisiais, kai pica Japonijoje buvo laikoma brangiu, retai pasiekiamu maistu. Kavinėse, vadinamose kissa arba kissaten, jis tapo patogiu kompromisu: pažįstami skoniai, bet minimalios sąnaudos ir greitas paruošimas.

    Autentiškam skoniui dažniausiai naudojama švelniai saldi japoniška pieninė duona shokupan, kuri dėl minkštos struktūros gerai sugeria padažą ir išlaiko purumą. Jei jos rasti nepavyksta, panašų rezultatą galima pasiekti su sviestine brioche arba minkštesne pinta duona, svarbiausia rinktis ne per ploną riekę.

    Esminė taisyklė, kad skrebutis nevirstų suirusia mase, yra saikas: per daug priedų prislopina duoną ir apsunkina kepimą. Daržoves ir mėsą verta pjaustyti plonai, o sūrį dėti sluoksniais, kad kiti ingredientai geriau priliptų ir nenuslystų.

    Kepimui įprastai naudojama mažoji orkaitė arba orkaitė su grilio funkcija, nes taip greičiau išlydomas sūris ir gražiai apskrunda viršus. Kai riekė iškepta ir dar karšta, ją galima pjaustyti mažesniais gabalėliais kaip picą, kad būtų patogiau valgyti, ypač jei duona stora.

    Nors tradicinėse kissa kavinėse šis patiekalas dažnai patiekiamas su kava, namuose jis vis dažniau tampa greitu pusryčių ar užkandžio sprendimu. Pastaraisiais metais susidomėjimą skatina ir tendencija grįžti prie paprastų, nostalgiškų receptų, kuriems nereikia sudėtingos įrangos ar ilgų pasiruošimo valandų.

    Japonijos kissa kultūra ilgainiui traukiasi, tačiau tokie patiekalai kaip picos skrebutis išlieka kaip ryškus to laikotarpio skonis. Būtent todėl jis ir dabar laikomas komforto maistu, kuris leidžia greitai pasigaminti kažką panašaus į picą, bet su savitu japonišku posūkiu.

  • Vaikas nieko nepasakoja apie mokyklą? Vienas paprastas klausimas gali pakeisti viską

    Tėvams pažįstama situacija: paklausus „Kaip sekėsi mokykloje?“, vaikas atsako trumpai – „normaliai“, „nieko ypatingo“ arba „nežinau“. Tai nebūtinai reiškia nenorą bendrauti – dažnai vaikui tiesiog per sunku apibendrinti visą dieną vienu atsakymu.

    Po kelių pamokų, pertraukų, pokalbių su draugais ir įvairių emocijų vaiko galvoje būna daug įspūdžių. Platus klausimas reikalauja greitai atrinkti, kas svarbiausia, o tokį pasirinkimą vaikams, ypač jaunesniems, padaryti sudėtinga.

    Vaiko raidos ir mokymosi specialistai pabrėžia, kad geriau veikia konkretūs, atviri klausimai, į kuriuos neįmanoma atsakyti vien „taip“ arba „ne“. Vietoje bendro „Kaip sekėsi?“ verta paklausti: „Kas šiandien mokykloje privertė tave nusišypsoti?“

    Toks klausimas sumažina spaudimą pasakoti visą dieną nuo pradžios iki pabaigos. Vaikui užtenka prisiminti vieną akimirką, o nuo jos pokalbis dažnai natūraliai plečiasi: kas dalyvavo, kas nutiko, kaip jis jautėsi ir kodėl tai buvo svarbu.

    Kodėl konkretumas padeda?

    Mokykloje per dieną nutinka dešimtys smulkių dalykų, kurie suaugusiajam gali atrodyti nereikšmingi, bet vaikui – labai svarbūs. Kai diena nebuvo nei itin gera, nei bloga, vaikas gali nuoširdžiai jausti, kad nėra ko pasakoti, todėl „normaliai“ tampa patogiausia santrauka.

    Be to, klausimas „Ar mokykloje viskas buvo gerai?“ pokalbį dažnai uždaro, nes į jį lengviausia atsakyti vienu žodžiu. O klausimas apie konkretų momentą suteikia pradžios tašką ir padeda vaikui išgryninti prisiminimą.

    Jei klausimas apie šypseną „nesuveikia“, galima keisti kryptį: paklausti, kas buvo įdomiausia, kas buvo sunkiausia, su kuo vaikas daugiausia bendravo ar kas per pertrauką labiausiai įstrigo. Svarbu, kad klausimas būtų aiškus ir orientuotas į vieną situaciją.

    Svarbiausia – neperžengti ribos

    Kai vaikas pagaliau atsako, pagunda iškart užduoti daugybę papildomų klausimų gali būti didelė. Tačiau nuoseklus apklausinėjimas vaikui gali sukelti jausmą, kad jis tardomas, ir kitą kartą jis vėl rinksis trumpą atsakymą.

    Vietoje to verta reaguoti paprastai ir su smalsumu, paliekant erdvės pačiam vaikui tęsti. Pavyzdžiui, jei vaikas pasako, kad klasėje įvyko juokingas nutikimas, pakanka paklausti: „O kas ten buvo juokingiausia?“

    Kartais padeda ir žaismingesnė formuluotė, kuri leidžia pasakoti be spaudimo. Galima paklausti: „Jei tavo šiandienos diena mokykloje būtų filmas, kuri scena būtų geriausia?“ – tokie klausimai lavina pasakojimą ir padeda vaikui lengviau įvardyti emocijas.

    Ne visada geriausias laikas – iškart po pamokų

    Ne kiekvienas vaikas nori kalbėtis vos grįžęs iš mokyklos: jis gali būti pavargęs, alkanas ar tiesiog norėti tylos. Dažnai geresnis momentas atsiranda vėliau – vakarieniaujant, važiuojant automobiliu, einant pasivaikščioti ar kartu užsiimant ramia veikla.

    Padeda ir tėvų pavyzdys: jei suaugusieji trumpai pasidalija savo dienos epizodu, vaikui lengviau atsiverti. Svarbu kurti įprotį kalbėtis reguliariai, bet be spaudimo pateikti išsamią ataskaitą.

    Jei vaikas pasako: „Nenoriu apie tai kalbėti“, dažnai geriausia reakcija – gerbti ribą ir palikti duris atviras vėliau. Galima pasakyti:

    „Gerai. Jei vėliau norėsi papasakoti, aš būsiu šalia“, – sakė vaikų psichologai, pabrėždami saugaus ryšio svarbą.

    Jeigu vaikas ilgą laiką vengia mokyklos, ima bijoti konkrečių žmonių ar vietų, tampa neįprastai uždaras arba užsimena apie patyčias, vien pokalbio technikų gali nepakakti. Tokiais atvejais verta kalbėtis su mokytoju ir, jei reikia, kreiptis į švietimo pagalbos specialistus.

    Kasdieniams pokalbiams dažnai užtenka vieno mažo, bet tikslaus klausimo. Jis padeda vaikui pradėti pasakoti, o tėvams – išgirsti daugiau nei įprastą „normaliai“.

  • Norite, kad gėlės žydėtų ilgiau? Ši rudeninė trąšų klaida gali pražudyti augalą

    Rudenį sodas pereina į visai kitą režimą nei vasarą: augalai ima lėtinti augimą, kaupti maisto medžiagas ir „medėti“, kad saugiai peržiemotų. Tačiau noras kuo ilgiau džiaugtis žiedais dažnai pastumia į klaidą, kuri vėliau kainuoja ir žydėjimą, ir patį augalą. Specialistai pabrėžia, kad rudeninė priežiūra turėtų padėti pasiruošti šalčiams, o ne skatinti naują augimo bangą.

    Didžiausia problema kyla tada, kai rudenį tęsiamas tręšimas azotu turtingomis trąšomis. Azotas skatina augalą leisti naujus, sultingus ūglius ir kartais net formuoti papildomus pumpurus, tačiau tokie audiniai būna minkšti, vandeningi ir nespėja sumedėti. Pirmesnės stipresnės šalnos gali juos pažeisti negrįžtamai, o kartais nusilpsta ir visas augalas.

    „Rudenį azotas augalams yra tarsi kvietimas augti tada, kai jiems reikia ruoštis ramybės periodui“, – sako sodininkystės konsultantai.

    Perteklinis tręšimas sezono pabaigoje pavojingas ir dėl dar vienos priežasties – druskų koncentracijos dirvoje. Kai trąšų per daug, dirvožemio tirpale padaugėja mineralinių druskų, o tai gali sutrikdyti vandens judėjimą per šaknų ląsteles. Tuomet augalas ima netekti vandens, nors dirva ir atrodo drėgna, o šaknys tampa jautresnės šalčiui ir pažeidimams.

    Šis reiškinys dažnai vadinamas fiziologine sausra: vanduo „nebeprieinamas“ šaknims dėl pasikeitusio osmosinio slėgio. Praktikoje tai reiškia, kad pertręštas augalas į žiemą išeina nusilpęs, o pavasarį gali ilgai neatsigauti arba visai neželiauti. Ypač rizikuoja dekoratyviniai krūmai, rožės, daugiametės gėlės ir vazoniniai augalai, kurie per rudenį dar bandomi „pastiprinti“ greito poveikio trąšomis.

    Norint augalus paremti teisingai, rudenį svarbiausia pasirinkti kitokią tręšimo logiką. Dažniausiai rekomenduojama nuo vasaros pabaigos rinktis rudenines trąšas su didesniu kalio ir fosforo kiekiu, nes jos siejamos su šaknų stiprinimu ir atsparumu šalčiui. Kalis padeda reguliuoti vandens balansą, o fosforas palaiko šaknų sistemos vystymąsi, tačiau jie neturėtų skatinti greito žalios masės augimo.

    Taip pat verta peržiūrėti ir kitus įpročius: vėstant orams laistymą reikia derinti prie kritulių, kad augalai nebūtų perlaistomi. Perteklinė drėgmė kartu su vėsa didina puvinių ir grybinės kilmės ligų riziką, ypač sunkesnėse dirvose. O agresyvesnį genėjimą daugeliu atvejų saugiau palikti pavasariui, kad rudenį augalai nebūtų skatinami leisti naujų ūglių.

    Ruduo sode yra lėtesnio tempo sezonas, todėl geriausias sprendimas dažnai būna ne papildomos priemonės, o jų sumažinimas. Laiku atsisakius azoto ir leidus augalams natūraliai pasiruošti ramybės periodui, pavasarį jie paprastai startuoja stipriau ir žydi gausiau. Jei kyla abejonių, verta pasitikrinti trąšų sudėtį etiketėje ir rinktis priemones, skirtas būtent rudeniniam naudojimui.

  • Vienas pratimas, kuris alina pilvą: joga Navasana kai kam efektyvesnė už 6 Weiderio

    Vienas pratimas, kuris alina pilvą: joga Navasana kai kam efektyvesnė už 6 Weiderio

    Jogoje žinoma Navasana, dar vadinama boat pose, pastaraisiais metais tapo populiariu namų treniruočių pasirinkimu, nes nereikia jokios įrangos ir užtenka kelių minučių. Tai izometrinis pratimas, kai raumenys dirba įsitempę, nors nėra daug kartojamų judesių. Tačiau jis nėra stebuklingas sprendimas plokščiam pilvui ir negali pakeisti visos fizinės veiklos.

    Navasanos esmė paprasta: sėdima ant sėdimųjų kaulų, liemuo ir kojos pakeliami taip, kad kūnas primintų V raidę. Dėl to stipriai įsitraukia tiesusis, įstrižiniai ir gilieji pilvo raumenys, taip pat nugaros tiesiamieji bei klubų lenkiamieji. Dėl stabilizacijos darbo dažnai juntama ir įtampa šlaunyse, o rankos, ištiestos į priekį, padeda išlaikyti pusiausvyrą.

    Ar tai gali pakeisti 6 Weiderio?

    Nors Navasana kartais pristatoma kaip alternatyva 6 Weiderio programai, tiesioginių įrodymų, kad vienas pratimas būtų objektyviai veiksmingesnis už visą kompleksą, nėra. Skirtumas labiau praktinis: Navasana paprastesnė, lengviau išlaikyti reguliarumą, o tai daugeliui ir lemia geresnį rezultatą. Vis dėlto geriausią efektą dažniausiai duoda įvairi veikla, apimanti jėgą, ištvermę ir mobilumą.

    Stiprūs liemens raumenys svarbūs ne tik dėl išvaizdos: jie stabilizuoja kūną vaikštant, keliant daiktus, sportuojant ir padeda išlaikyti laikyseną. Dėl šios priežasties tokie pratimai kaip Navasana gali pagerinti kūno kontrolę ir pusiausvyrą, ypač jei derinami su kitais liemens stabilizavimo pratimais. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja visų pagrindinių raumenų grupių stiprinimą bent 2 kartus per savaitę.

    Kodėl pilvo riebalų ji nenuspalvina?

    Net jei Navasana stipriai „dega“ pilvą, vien ji lokaliai riebalų nuo liemens nenuima. Matomas pilvo reljefas labiausiai priklauso nuo bendro fizinio aktyvumo, mitybos, energijos balanso ir individualių kūno ypatybių. Todėl pratimai pilvui turėtų būti viso plano dalis, o ne vienintelis pasirinkimas.

    Kalbant apie nugaros skausmus, atsargumas būtinas: joga gali nežymiai gerinti funkciją ir mažinti lėtinį apatinės nugaros dalies skausmą, tačiau tai nereiškia, kad konkreti asana tinka visiems. Netinkamai atlikta Navasana gali padidinti juosmens įtampą, ypač jei apvalinama nugara ar „laikomas“ kvėpavimas. Jei yra ūmus nugaros ar klubų skausmas, po operacijos ar nėštumo metu, pratimus verta aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

    Kaip atlikti saugiai ir efektyviai

    Atsisėskite ant kilimėlio, sulenkite kelius ir pastatykite pėdas ant grindų. Ištieskite nugarą, pakelkite krūtinę ir lengvai atsiloškite per klubus, neapvalindami juosmens. Tada pakelkite pėdas, kad blauzdos būtų maždaug lygiagrečios kilimėliui, ir ištieskite rankas į priekį.

    Svorį laikykite ant sėdimųjų kaulų, o ne ant uodegikaulio, kvėpuokite ramiai ir nekiškite galvos į priekį. Pradžiai pakanka 10–15 sekundžių, po trumpo poilsio galima atlikti 2–3 serijas, vėliau laiką didinti iki 20–30 sekundžių. Jei per sunku, palikite kelius sulenktus ir prilaikykite šlaunų galą rankomis, o kojas tiesinkite tik įvaldę lengvesnę versiją.

    Nedidelis raumenų drebėjimas dėl nuovargio yra normalus, tačiau pratimą būtina nutraukti, jei atsiranda aštrus ar plintantis skausmas, tirpimas ar svaigimas. Šiame pratime svarbiausia ne rekordas, o taisyklinga technika ir reguliarumas. Būtent dėl to Navasana dažnai „laimi“ prieš sudėtingesnes programas tiems, kurie nori trumpo, bet intensyvaus pratimo namuose.

  • Prancūzijos ekonomika stringa: valdžia mažina augimo prognozę, skamba įspėjimai dėl deficito

    Prancūzijos ekonomika stringa: valdžia mažina augimo prognozę, skamba įspėjimai dėl deficito

    Prognozė apkarpyta, kaimynai lenkia

    Prancūzijos vyriausybė sumažino 2026 metų ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., nors anksčiau planavo 0,7 proc. Finansų institucijos ir ekonomistai pabrėžia, kad toks sulėtėjimas išsiskiria euro zonoje, kur dalis didžiųjų šalių metų pradžioje demonstravo nuosaikų, bet teigiamą augimą.

    Ekonomikos ministro Rolando Lescure pristatytuose skaičiuose taip pat numatoma, kad 2027 metais augimas galėtų pasiekti 1 proc. Kartu valdžia prognozuoja, kad infliacija šiemet sieks 2,1 proc., o kitąmet mažės iki 1,8 proc.

    Biudžetui tai bloga žinia

    Silpnesnis augimas reiškia mažesnes mokesčių įplaukas ir didesnį spaudimą valstybės finansams. Vyriausybė deklaruoja siekį 2026 metais sumažinti deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, palyginti su 5,1 proc. 2025 metais, tačiau pati pripažįsta, kad uždavinys tampa sunkiau įgyvendinamas.

    Ministras pirmininkas Sébastien Lecornu anksčiau yra užsiminęs, kad dėl šio tikslo „nėra labai optimistiškas“, ypač jei ekonomikos aktyvumas išliks vangus. Mažėjant augimo tempui, valdžiai paprastai tenka rinktis tarp išlaidų karpymo, papildomų pajamų paieškos ir didesnio skolinimosi.

    Insee: vidaus paklausa beveik sustojo

    Prancūzijos statistikos institucija Insee dar pesimistiškiau vertina 2026 metų perspektyvą ir prognozuoja tik 0,4 proc. augimą. Institucija įspėja, kad ekonomika praranda pagreitį, o pagrindiniai vidaus paklausos varikliai šiuo metu faktiškai užstrigę.

    Insee duomenimis, namų ūkių vartojimas išlieka silpnas, o investicijos traukiasi. Papildomu veiksniu įvardijamas lėtesnis viešųjų projektų tempas, siejamas su savivaldybių rinkimų ciklu, kai dalis sprendimų ir investicijų atidedama.

    Karščio bangos ir darbo rinka didina rizikas

    Ekonominį foną apsunkina ir klimato veiksniai. Insee atkreipia dėmesį, kad karščio bangos ypač kerta žemės ūkiui, o ekstremalūs orai vis dažniau tampa ne vien aplinkos, bet ir ekonomikos bei biudžeto planavimo klausimu.

    Vyriausybė yra vertinusi, kad nesiimant papildomų priemonių klimato kaita iki 2050 metų galėtų sumažinti Prancūzijos bendrąjį vidaus produktą 3,6 proc. Insee taip pat pabrėžia prastesnę nei kai kuriose kitose Europos šalyse darbo rinkos situaciją: didėjantį nedarbą ir lėtesnį atlyginimų augimą.

    Brangimas grįžta, perkamoji galia smunka

    Namų ūkiams papildomą nerimą kelia infliacijos dinamika. Insee prognozuoja, kad metų pabaigoje infliacija gali pakilti iki 2,9 proc., kai rugpjūtį siekė 2,4 proc., o tai didintų spaudimą kainoms ir kasdienėms išlaidoms.

    Tokioje aplinkoje prognozuojama, kad perkamoji galia per metus gali sumažėti 0,4 proc., ypač dėl mažėjančio apmokamo užimtumo ir brangstančių prekių bei paslaugų. Insee vertinimu, tai gali paliesti didelę dalį namų ūkių, o vartojimas 2026 metais augtų tik 0,3 proc.

    Silpnesnį vartojimą dažnai lydi ir didesnis atsargumas: prognozuojama, kad taupymo norma sumažės nuo 17,8 proc. 2025 metais iki 17,3 proc. šiemet, todėl dalis gyventojų dažniau remsis sukauptomis santaupomis. Tuo pat metu prognozuojama, kad įmonių investicijos mažės 0,3 proc., o namų ūkių investicijos trauksis 1,3 proc.

    Vis dėlto Insee tikisi nedidelio atsigavimo metų pabaigoje: 2026 metų trečiąjį ketvirtį augimas galėtų siekti 0,1 proc., o ketvirtąjį ketvirtį paspartėti iki 0,2 proc. Tarp neapibrėžtumų minimas karščio bangų poveikis aktyvumui ir geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose.

  • Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Smūgis netoli Odesos

    Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uosto dronais buvo atakuotas vilkikas, per smūgį žuvo du Azerbaidžano piliečiai jūreiviai. Apie žūtis pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, patvirtinusi, kad tarp aukų yra Aslanas Alijevas ir Asimas Gasimovas.

    Pasak pranešimų, vilkikas buvo atakuotas ne vieną kartą: pirmasis smūgis fiksuotas prie Odesos, o vėliau laivas per naktį dar du kartus pateko į dronų atakas. Laivas plaukė Rumunijos Konstancos uosto kryptimi.

    Sužeistieji ir įgula

    Azerbaidžano institucijos nurodė, kad dar du Azerbaidžano piliečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę Ukrainos Čornomorsko mieste, jiems diagnozuoti nudegimai. Dar šešiems įgulos nariams pagalba suteikta vietoje.

    Iš viso laive buvo 10 žmonių, tarp jų – Azerbaidžano, Turkijos, Vokietijos ir Ukrainos piliečiai. Diplomatinės tarnybos teigė koordinuojančios veiksmus su atsakingomis institucijomis dėl sužeistųjų pargabenimo ir žuvusiųjų dokumentų sutvarkymo.

    Kas kaltas ir kodėl tai svarbu

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija atsakomybės dėl atakos viešai nepriskyrė nė vienai pusei. Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ir transporto srityje dirbančios institucijos pareiškė, kad smūgį įvykdė Rusija, ir tai esą yra platesnės kampanijos prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą dalis.

    Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog atakavo du į Odesą plaukusius krovininius laivus ir vilkiką, teigdama, kad laivai gabeno karines siuntas. Kyjivas viešai nekomentavo šių teiginių.

    Čornomorskas yra vienas svarbiausių Ukrainos komercinių uostų Juodojoje jūroje ir reikšmingas grūdų eksporto terminalas. Po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais grūdų gabenimas kurį laiką vyko pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau Rusijai iš jos pasitraukus 2023 metais uostų ir laivybos saugumo rizikos regione padidėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais smūgiai civilinei laivybai Juodojoje jūroje padažnėjo, o incidentai su trečiųjų šalių vėliavas keliančiais laivais kelia vis didesnį nerimą dėl jūrininkų saugumo. Ši ataka – ne pirmas atvejis, kai per išpuolius regione nukenčia Azerbaidžano piliečiai: anksčiau buvo pranešta ir apie žūtis Azovo jūroje.

  • Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italija dar savaitei mažina dyzelino akcizą: valdžia įspėja, kad tai gali būti paskutinė nuolaida

    Italijos Ministrų Taryba patvirtino naują teisės aktą, kuriuo dar savaitei pratęsiama nuolaida dyzelino kainai degalinėse. Pagal sprendimą akcizo mažinimas galios iki rugsėjo 17 dienos ir, valdžios teigimu, tai turėtų būti paskutinė universali lengvata, taikoma visiems.

    Lengvata paremta akcizo tarifo sumažinimu maždaug 0,14 euro už litrą, o galutinei kainai degalinėse tai, įskaitant mažesnę pridėtinės vertės mokesčio įtaką, sudaro apie 0,17 euro už litrą. Italijos vyriausybė nurodo, kad vien šis pratęsimas biudžetui kainuos apie 80 mln. eurų.

    Italija šią priemonę taiko jau ne pirmą kartą, siekdama sušvelninti naftos produktų brangimo poveikį gyventojams ir verslui. Žiniasklaidos vertinimu, nuo pavasario pakartotiniai akcizų mažinimai ir papildoma pagalba kelių transporto sektoriui valstybei iš viso kainavo apie 2,6 mlrd. eurų.

    Kuo keisis po rugsėjo 17 dienos?

    Vyriausybė signalizuoja, kad jei po rugsėjo 17 dienos vėl tektų imtis intervencijų degalų rinkoje, jos būtų nebe visuotinės, o tikslinės. Tai reikštų paramą mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams ir tiems, kuriems kuras būtinas darbui, pavyzdžiui, daliai transporto ir logistikos grandinės.

    Toks posūkis atspindi platesnę Europos praktiką: po energetikos ir infliacijos šuolių laikotarpio valstybės vis dažniau atsitraukia nuo plataus masto kompensacijų, nes jos brangiai kainuoja biudžetui ir skatina didesnį vartojimą. Be to, universalios nuolaidos dažnai sulaukia kritikos dėl to, kad didesnę naudą gauna daugiau ir brangesniais automobiliais važinėjantys vairuotojai.

    Ginčas dėl finansavimo šaltinių

    Valdančiojoje koalicijoje Italijoje tęsiasi diskusijos, kaip finansuoti galimas naujas priemones, jei degalų kainos vėl stipriau šokteltų. Viena stovyklos dalis siūlo lėšas rinkti iš netikėtų naftos bendrovių pelnų apmokestinimo, tačiau šiai idėjai nepritaria visi koalicijos partneriai.

    Ekspertai pažymi, kad tokios diskusijos Europoje kartojasi nuo 2022 metų, kai dėl geopolitinių sukrėtimų ir pasiūlos ribojimų svyravo energijos ir naftos kainos. Italijos atveju papildomas jautrumas siejamas ir su tuo, kad dyzelinas tradiciškai sudaro didelę dalį šalies transporto parko, o kainų pokyčiai greitai persiduoda logistikos sąnaudoms ir vartotojų kainoms.

  • Europos gyventojai atsisako vizitų pas artimuosius ir gydytojus: taip bando apmokėti sąskaitas

    Europos gyventojai atsisako vizitų pas artimuosius ir gydytojus: taip bando apmokėti sąskaitas

    Brangstančios sąskaitos keičia įpročius

    Europoje finansinis nesaugumas vis dažniau tampa ilgalaike kasdienybe, o energetinis skurdas dar labiau didina pažeidžiamumą. Tyrimai rodo, kad dalis žmonių, siekdami apmokėti energijos ir degalų sąskaitas, atsisako anksčiau savaime suprantamų dalykų.

    Pagal „Ipsos“ ir organizacijos „Secours populaire français“ metinę apklausą, apie 29 proc. respondentų teigia gyvenantys nestabiliose, trapiose sąlygose. Tuo pačiu 73 proc. apklaustųjų baiminasi, kad artimiausiu metu gali nebeišgalėti padengti degalų išlaidų.

    Apklausa apėmė 10 šalių

    Tyrime buvo apklausta 10 000 18 metų ir vyresnių žmonių Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Moldovoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Serbijoje. Apklausos rezultatai išryškino, kad ekonominis spaudimas skirtingose šalyse pasireiškia nevienodai.

    Didžiausią nerimą dėl degalų išlaidų dažniau įvardijo Graikijos, Italijos ir Portugalijos gyventojai. Tuo metu Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje apklaustieji dažniau nurodė turintys daugiau finansinių „amortizatorių“, nors bendras susirūpinimas taip pat išlieka aukštas.

    Ką žmonės aukoja pirmiausia?

    Tyrimas rodo, kad per pastaruosius metus daugiau nei kas trečias europietis, norėdamas susitvarkyti su energijos ar degalų sąskaitomis, atsisakė reikšmingų išlaidų, įskaitant maistą ar sveikatos priežiūrą. Tai signalizuoja, kad brangimas daliai gyventojų jau persikelia iš nepatogumo zonos į realią riziką sveikatai.

    Moldovoje ir Graikijoje taupymo mastas, vertinant pagal atsisakomas išlaidas, esą gali būti iki trijų kartų didesnis nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje. Ekspertai tokį skirtumą dažniausiai sieja su mažesnėmis pajamomis, didesne infliacijos įtaka ir silpnesniais socialinės apsaugos mechanizmais.

    Taupant degalams pirmiausia dažnai atsisakoma atostogų, o vėliau ir kelionių aplankyti toliau gyvenančių artimųjų. Be to, dalis žmonių nurodo vengiantys naudoti automobilį net vykdami į darbą, nors tai reiškia gerokai ilgesnę kelionę.

    Ypač neramina tai, kad 23 proc. apklaustųjų teigia praleidę planuotus vizitus pas gydytojus dėl išaugusių pragyvenimo kaštų. Tai rodo, kad išlaidų spaudimas gali turėti ne tik finansinių, bet ir ilgalaikių sveikatos pasekmių, ypač lėtinių ligų turintiems ar vyresnio amžiaus žmonėms.

    Šildymas mažinamas, įpročiai griežtinami

    Gyventojai vis dažniau imasi ir kasdienių priemonių mažinti sąskaitas: sumažina šildymą, išjungia jį atskirose patalpose, riboja elektros prietaisų naudojimą. Beveik 7 iš 10 respondentų nurodė pritaikę bent vieną taupymo priemonę, o kiek daugiau nei 5 iš 10 teigia taikantys kelias.

    Apklausos duomenimis, Prancūzijoje ir Graikijoje dažniau pasirenkama nešildyti tam tikrų kambarių, o Moldovoje labiau paplitęs sprendimas nenaudoti dalies buitinių prietaisų. Tokie įpročiai atspindi ne tik kainų lygį, bet ir skirtingas būsto sąlygas bei energinio efektyvumo situaciją.

    Prie energijos ir degalų kainų svyravimų prisideda ir geopolitinė įtampa, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje bei konfliktus Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai didina neapibrėžtumą rinkose, o vartotojams tai dažnai reiškia riziką sulaukti naujų kainų šuolių.