CP v2

Blog

  • Ukmergėje grįžta Drakonų fiesta 2026: du etapais vyksiančios valčių varžybos ir vasaros pramogos

    Ukmergės rajone 2026 metais vyks Drakonų fiesta – drakono valčių varžybų renginys, kuris šiemet planuojamas dviem atskirais etapais. Organizatoriai kviečia burti komandas, ruoštis startams ir rinktis, kuriame etape dalyvauti, nes abiejų varžybų rezultatai nebus sumuojami.

    Pirmasis etapas numatytas birželio 13 dieną Siesikų ežere, o varžybų pradžia planuojama 12 valandą. Renginio programa žadama platesnė nei vien sportas – šalia lenktynių numatytos veiklos žiūrovams ir šeimoms.

    Siesikuose dalyviai ir atvykusieji galės išbandyti lauko žaidimus, sudalyvauti duonos kepimo ant laužo edukacijoje, apsilankyti Siesikų pilies muziejuje ir užsukti į prekybos erdvę. Taip pat numatoma vaišintis tradicine Siesikų žuviene.

    Antrasis etapas vyks birželio 27 dieną Kadrėnų tvenkinyje, Vidiškių seniūnijoje. Komandų atvykimas ir instruktažas planuojami nuo 12 iki 13.45 valandos, startas numatytas 14 valandą, o apdovanojimų ceremonija planuojama apie 19 valandą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai bus dvi atskiros varžybos, todėl galima registruotis į abu etapus arba pasirinkti vieną. Renginį kviečia ir koordinuoja Ukmergės rajono savivaldybė kartu su partneriais, o detalesnė informacija apie registraciją ir nuostatus skelbiama renginio organizatorių kanaluose.

  • DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    DI sukurta universali vakcina pirmą kartą išbandyta su žmonėmis: siekiama apsaugos nuo virusų šeimų

    Kas pasiekta per pirmąjį bandymą?

    Jungtinės Karalystės Kembridžo ir Sautamptono universitetų mokslininkai pranešė sukūrę vakciną, kurios pagrindinis aktyvusis komponentas suprojektuotas pasitelkiant DI, ir ją pirmą kartą išbandė su žmonėmis. Tyrėjų tikslas – sukurti vadinamąją universalią vakciną, galinčią suteikti platesnę apsaugą ne nuo vienos atmainos, o nuo ištisų virusų grupių.

    Pirmojo etapo klinikinis tyrimas buvo skirtas įvertinti saugumą, toleravimą ir imuninį atsaką. Nuo 2021 metų gruodžio iki 2023 metų rugsėjo vakcina buvo skirta 39 savanoriams, išbandant keturias dozes, o reikšmingų saugumo signalų, pasak tyrėjų, nenustatyta.

    „Tokie virusai kaip gripas, koronavirusai ar Ebolos grupės virusai nuolat evoliucionuoja, o kol vakcinos pradedamos plačiai taikyti, jos gali nebebūti optimaliai pritaikytos“, – sakė Sautamptono universiteto profesorius Saulas Faustas.

    Kaip DI keičia vakcinų kūrimą?

    Kuriant vakcinos komponentą, mokslininkai rėmėsi pasaulinėse stebėsenos programose sukauptais Sarbeco pogrupio koronavirusų genetinių sekų duomenimis. Vietoje sprendimų, orientuotų į vieną konkrečią atmainą, buvo siekiama sukurti baltymą, atkartojantį bendrus kelių giminingų virusų bruožus ir taip paskatinant platesnį imuninį atsaką.

    Tokio tipo idėja atsiremia į pamokas, kurias parodė COVID-19 pandemija: plačiai cirkuliuojant virusui, mutacijos ir naujų variantų atsiradimas gali priversti nuolat atnaujinti vakcinas. Platesnės aprėpties sprendimai būtų skirti sumažinti poreikį „vytis“ kiekvieną naują variantą, ypač kai protrūkiai plinta greičiau nei spėjama pritaikyti gamybą ir logistiką.

    „Vakcinos kūrimą pavertėme ne reakcija į dabartį, o pasirengimu ateičiai“, – sakė Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney.

    Skiepijimas be adatos ir logistika

    Tyrėjai pabrėžia ir vakcinos suleidimo būdą: vietoje adatos naudojama mikroskysčių srovė, kuri dideliu greičiu įveda antigeną į odą. Tokia metodika gali būti patraukli ten, kur skiepijimą apsunkina adatų baimė, riboti resursai ar poreikis mažinti aštrių atliekų kiekį.

    Komanda taip pat akcentuoja praktinius aspektus, svarbius pandemijų pasirengimui: jei vakcinos formulė yra stabilesnė temperatūrai, mažėja priklausomybė nuo sudėtingos šaltos grandinės. Tai ypač aktualu žemo ir vidutinio pajamų lygio šalims bei situacijoms, kai skiepijimą reikia organizuoti greitai ir dideliu mastu.

    Kokie tolesni žingsniai?

    Nors pirmojo etapo rezultatai vertinami kaip daug žadantys, tokio dydžio tyrimas negali atsakyti į klausimą, kiek stipri ir kiek plati yra reali apsauga nuo skirtingų virusų. Tam reikalingi didesni, įvairesnėse populiacijose vykdomi tyrimai, kuriuose būtų vertinami ne tik imuniniai žymenys, bet ir apsauginio efektyvumo požymiai.

    Po pirmojo etapo tyrėjai planuoja pereiti prie antrojo etapo klinikinio tyrimo, kuriame bus tikrinama, ar vakcina sukelia tvirtą ir platesnį imuninį atsaką didesniam savanorių ratui. Jei šie etapai bus sėkmingi, vėlesni tyrimai turėtų atsakyti, ar tokia DI sukurta „universali“ koncepcija gali tapti realiu įrankiu ruošiantis būsimoms epidemijoms.

    „Šio DI sukurto komponento sėkmė žymi svarbų šuolį siekiant platesnės ir ilgiau trunkančios apsaugos nuo virusų“, – sakė Jungtinės Karalystės Nacionalinio sveikatos ir priežiūros tyrimų instituto atstovė Marian Knight.

  • Norvegijos kronprincesė Mette-Marit įtraukta į plaučių transplantacijos laukiančiųjų sąrašą

    Norvegijos kronprincesė Mette-Marit įtraukta į plaučių transplantacijos laukiančiųjų sąrašą

    Norvegijos karališkieji rūmai pranešė, kad kronprincesė Mette-Marit dėl pablogėjusios lėtinės plaučių ligos įtraukta į plaučių transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Pasak rūmų, sprendimas priimtas po išsamaus medikų vertinimo, įvertinus ligos progresavimą.

    Rūmų išplatintame pranešime nurodoma, kad kronprincesės būklė pastaruoju metu ženkliai suprastėjo, todėl jai numatyta transplantacija, kai tik atsiras tinkamas donoro organas. Kol laukiama operacijos, Mette-Marit laikinai negalės vykdyti oficialių pareigų.

    „Kronprincesės plaučių ligos progresavimas yra rimtas. Po išsamaus medicininio įvertinimo ji įtraukta į pacientų, kuriems bus atlikta plaučių transplantacija, sąrašą, kai tik tai taps įmanoma“, – sakė Oslo universiteto profesorius ir Oslo universitetinės ligoninės pulmonologijos specialistas Are Holmas.

    Mette-Marit reta plaučių fibrozės forma buvo diagnozuota 2018 metais. Ši liga dažnai sukelia dusulį, nuolatinį nuovargį ir riboja fizinį krūvį, o laikui bėgant gali progresuoti iki tokio lygio, kai kiti gydymo būdai nebėra pakankami.

    Pastaruoju metu kronprincesė viešumoje buvo matoma su kvėpavimo vamzdeliu, prijungtu prie deguonies aparato, kurį nešė rūmų darbuotojas. Toks sprendimas paprastai taikomas, kai organizmui tampa sunku užtikrinti pakankamą deguonies kiekį kraujyje.

    Karališkieji rūmai taip pat pranešė, kad kronprincas Haakonas koreguos savo darbotvarkę ir artimiausiu metu ribos ilgesnes keliones Norvegijoje bei užsienyje. Be to, pora nusprendė atidėti sidabrinių vestuvių metinių minėjimą, kuris buvo planuotas 2026 metų rugpjūtį.

    Rūmai skelbia, kad poros dukra princesė Ingrid Alexandra nutrauks studijas Sidnėjaus universitete ir grįš į Norvegiją būti su motina. Ji planuoja likti Osle visą rudenį, kad galėtų padėti šeimai šiuo laikotarpiu.

    Kaip vyksta plaučių transplantacija?

    Plaučių transplantacija paprastai skiriama pacientams, kurių kvėpavimo funkcija smarkiai sutrikusi ir kurie nebereaguoja į kitą gydymą. Tai didelės apimties operacija, kuri dažniausiai trunka nuo keturių iki aštuonių valandų, o po jos būtinas intensyvus stebėjimas.

    Po operacijos pacientai paprastai kelias savaites praleidžia ligoninėje, vėliau kelis mėnesius vyksta dažni kontroliniai tyrimai. Taip pat visą likusį gyvenimą tenka vartoti imunitetą slopinančius vaistus, kad organizmas neatmestų persodinto organo.

    Europoje organų donorystė ir paskirstymas dažnai koordinuojami per tarptautinius tinklus, kurie suderina donoro ir recipiento suderinamumą bei skubos kriterijus. Norvegija priklauso Šiaurės šalių transplantacijos bendradarbiavimo organizacijai Scandiatransplant, kuri apima kelias regiono valstybes ir koordinuoja transplantacijas tarp jų.

    Pagal Scandiatransplant duomenis, 2026 metų sausio 1 dieną plaučių transplantacijos šiame tinkle laukė 61 žmogus. Oslo universitetinė ligoninė, vienintelis centras Norvegijoje, atliekantis plaučių transplantacijas, nurodo, kad šalyje kasmet jų atliekama apie 30, o laukimo trukmė gali siekti kelis mėnesius ir priklauso nuo skubumo bei suderinamumo.

  • J. D. Vance’as kritikuoja JK policiją dėl studento nužudymo: byla įkaitino migracijos debatą

    J. D. Vance’as kritikuoja JK policiją dėl studento nužudymo: byla įkaitino migracijos debatą

    JAV viceprezidentas J. D. Vance’as viešai sukritikavo Jungtinės Karalystės institucijų veiksmus tiriant 18-mečio studento Henry Nowako nužudymą Sautamptone. Politikas teigė, kad policijos reakcija ir vėlesnis bylos viešas aptarimas tapo simboliu platesnėms diskusijoms apie migraciją ir visuomenės saugumą.

    Byla susijusi su 2025 metų gruodį įvykusiu išpuoliu: Henry Nowakas buvo mirtinai sužalotas peiliu, o incidento aplinkybės vėliau tapo itin politizuotos. Pasak viešojoje erdvėje aptariamų detalių, įtariamasis Vickrum Digwa policijai esą pateikė melagingą versiją, jog pats buvo auka, ir tvirtino patyręs rasinį įžeidimą.

    Ši istorija papildomą atgarsį sukėlė dėl policijos veiksmų įvykio vietoje: JK žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo keliami klausimai, ar pareigūnai tinkamai įvertino situaciją ir ar nebuvo priimti sprendimai, kurie galėjo paveikti nukentėjusiojo galimybes sulaukti savalaikės pagalbos. Hampšyro policija atsiprašė šeimos, o bylą peržiūrai perdavė Nepriklausomai policijos elgesio priežiūros institucijai.

    Politinis spaudimas ir „dviejų lygių“ policijos kaltinimai

    J. D. Vance’o pasisakymai buvo siejami su jo ilgalaike kritika Europos migracijos politikoms. Socialiniame tinkle X jis teigė, kad Henry Nowako mirtis esą atspindi „civilizacinį nuosmukį“ ir kaltino Europos politinius elitų sprendimus, kurie, jo žodžiais, silpnina visuomenės atsparumą ir viešąją tvarką.

    „Henry Nowakas mirė taip, kaip miršta civilizacija: apleista, sukaustyta institucijų, kurios juo nepasitikėjo ir juo nesirūpino“, – sakė J. D. Vance’as.

    JAV Valstybės departamentas atskirame pareiškime taip pat įžvelgė vadinamąją „dviejų lygių“ policiją, t. y. nevienodą institucijų reagavimą į panašius incidentus priklausomai nuo aplinkybių ar dalyvių tapatybės. Tokia retorika pastaraisiais metais dažnėja transatlantinėse diskusijose, kuriose vidaus saugumo klausimai vis dažniau persipina su informacinių kampanijų ir politinės mobilizacijos temomis.

    Elono Musko įrašai ir JK premjero reakcija

    Byla tapo rezonansinė ir dėl aktyvaus aptarinėjimo socialiniuose tinkluose. „X“ savininkas Elonas Muskas ne kartą skelbė įrašus apie policijos atsaką, o tai prisidėjo prie dar didesnio emocinio fono ir skirtingų interpretacijų plitimo.

    JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris sureagavo griežtai ir apkaltino E. Muską bandymu kurstyti susiskaldymą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais pavienės bylos neretai tampa politinių naratyvų „nešėjomis“, ypač kai jos paliečia jautrias temas, tokias kaip migracija, nusikalstamumas ir pasitikėjimas teisėsauga.

    Kodėl ši byla tapo platesnio ginčo dalimi

    Henry Nowako nužudymo istorija Jungtinėje Karalystėje išsiplėtė už konkretaus nusikaltimo ribų ir tapo diskusija apie institucijų skaidrumą, policijos atsakomybę bei viešosios informacijos kokybę. Kai tyrimai dar vyksta, visuomenės spaudimas institucijoms didėja, o politiniai pareiškimai iš užsienio tik dar labiau įkaitina debatus.

    Kol Nepriklausoma policijos elgesio priežiūros institucija vertina pareigūnų veiksmus, pagrindinis klausimas lieka tas pats: ar reagavimas į išpuolį atitiko procedūras ir ar buvo padaryta klaidų, kurios galėjo turėti įtakos tragiškai baigčiai. Atsakymai į šiuos klausimus gali nulemti ne tik šios bylos eigą, bet ir platesnį pasitikėjimą JK teisėsauga.

  • Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paneigė tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą Izraelio kariuomenės ar žvalgybos pareigūnai vykdė operacijas iš Azerbaidžano teritorijos per besitęsiantį karą su Iranu. Baku tokią informaciją pavadino nepagrįsta ir teigė, kad ji paremta anoniminiais, nepatvirtintais šaltiniais.

    Azerbaidžano URM atstovas Aytanas Hadžizada portalui „Euronews“ sakė, kad ministerija „kategoriškai atmeta“ minimus kaltinimus. Pasak jo, Azerbaidžanas niekada neteikė savo teritorijos veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną.

    „Azerbaidžanas niekada nesuteikė savo teritorijos jokiems priešiškiems veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną“, – sakė Aytanas Hadžizada.

    Paklaustas, ar Baku imsis tyrimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, A. Hadžizada nurodė, kad tai būtų svarstoma tik gavus konkrečių įrodymų. Jis taip pat pabrėžė, kad Azerbaidžano teritorija negali būti ir nebus naudojama prieš kaimynines ar draugiškas valstybes.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame regione augant įtampai ir informacinių pranešimų srautui apie galimus užkulisius, logistiką bei žvalgybinę paramą skirtingoms konflikto pusėms. Azerbaidžanas su Iranu turi apie 700 kilometrų sausumos sieną, todėl bet kokie įtarimai dėl teritorijos naudojimo karinėms operacijoms tampa ypač jautrūs tiek saugumo, tiek diplomatijos požiūriu.

    Azerbaidžano URM akcentavo, kad šalis siekia subalansuotos užsienio politikos, grindžiamos kaimynystės principais ir nacionaliniais interesais. Baku pripažįsta palaikantis partnerystę su Izraeliu įvairiose srityse, tačiau tuo pat metu pabrėžia ryšius ir bendradarbiavimo kryptis su Iranu bei kitomis regiono valstybėmis.

    Tarptautinėje erdvėje pasklidę pranešimai, kuriais remiantis buvo keliami įtarimai, nebuvo viešai pagrįsti nepriklausomais įrodymais, o jų nepatvirtino nei Azerbaidžano, nei Izraelio pusė. Izraelio vyriausybės komentarų šiuo klausimu tuo metu taip pat buvo laukiama.

    Diplomatinis fonas tarp Baku ir Teherano anksčiau jau buvo įkaitęs po incidento, apie kurį pranešta 2026 metais kovo 5 dieną, kai Irano dronai smogė Azerbaidžano Nachičevanės eksklavui. Tuomet buvo apgadintas Nachičevanės tarptautinio oro uosto terminalas, o netoli Šakarabado kaimo mokyklos nukrito dar vienas objektas, buvo sužeisti keturi civiliai.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tą smūgį pavadino teroro aktu ir pareikalavo atsiprašymo bei atsakomybės. Iranas savo atsakomybę neigė ir teigė, kad incidentą tirs, o Azerbaidžanas kitą dieną buvo atitraukęs dalį diplomatinio personalo, vėliau santykius palaipsniui normalizavo.

    Azerbaidžanas su Izraeliu artimus ekonominius ir saugumo ryšius palaiko nuo 1990-ųjų, tačiau Baku viešai kartoja principą, kad jo teritorija negali būti naudojama prieš kaimynines valstybes. Dabartinis ministerijos pareiškimas rodo siekį užkirsti kelią spekuliacijoms, kurios galėtų dar labiau komplikti santykius su Teheranu ir paveikti regiono stabilumą.

  • Trumpo pyktis dėl Irano karo nemažėja: NATO nenoras padėti kelia įtampą su Europa

    Trumpo pyktis dėl Irano karo nemažėja: NATO nenoras padėti kelia įtampą su Europa

    JAV prezidento Donaldo Trumpo nusivylimas NATO sąjungininkais dėl jų laikysenos Irano karo pradžioje nemažėja, teigia JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis. Jo teigimu, Vašingtonas tikėjosi bent minimalaus praktinio palaikymo, tačiau dalis Europos valstybių atsisakė suteikti prieigą prie bazių ar oro erdvės.

    Interviu metu ambasadorius sakė negalintis patvirtinti, kad prezidento pozicija pastarosiomis savaitėmis sušvelnėjo. Pasak jo, Baltieji rūmai Europos sprendimus vertina kaip signalą apie sąjungininkų patikimumą krizių metu.

    Ginčas dėl bazių ir oro erdvės

    Kaip nurodoma, JAV nepasitenkinimą sustiprino kelių šalių sprendimai riboti amerikiečių kariuomenės galimybes naudotis infrastruktūra Europoje. Tarp minimų pavyzdžių įvardijami atvejai, kai Italija ir Ispanija nesuteikė prieigos prie kai kurių karinių objektų ar leidimų skrydžiams, susijusiems su operacijomis prieš Iraną.

    Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris iš pradžių buvo atsargus dėl JAV prašymo naudotis britų bazėmis Kipre, tačiau vėliau leido tai daryti, pabrėždamas „konkretų ir ribotą gynybinį tikslą“. Vokietija prieigos prie JAV bazių formaliai neribojo, bet viešai kritikavo karo tikslus ir strategiją.

    Vašingtonas kalba apie pareigą

    Andrew Puzderio teigimu, Trumpo administracija mano, kad Europos valstybės turėjo pareigą bent jau neužkirsti kelio logistikai, atsižvelgiant į ilgalaikį JAV vaidmenį ginant Europos žemyną. Jis akcentavo, kad Jungtinės Valstijos dešimtmečiais finansavo ir palaikė bazes Europoje, todėl tikėjosi abipusiškumo.

    „Kai jos net neleidžia mums skristi virš jų teritorijos ar naudotis mūsų bazėmis jų šalyse, Jungtinės Valstijos, o ypač prezidentas Trumpas, bus labai nepatenkinti“, – sakė Andrew Puzderis.

    Ambasadorius taip pat tvirtino, kad ši situacija privertė Vašingtoną kelti klausimą, kiek patikimi yra Europos partneriai. Jo teigimu, jei sąjungininkai nėra pasirengę pritarti net ribotoms priemonėms, kyla klausimas, kokių įsipareigojimų jie laikytųsi rimtesnės krizės atveju.

    Hormūzo sąsiauris ir platesnės pasekmės

    Tekste teigiama, kad JAV ir Izraelis vasario 28 dieną pradėjo plataus masto oro smūgius prieš Iraną, o Teheranas atsakė faktiškai uždarydamas Hormūzo sąsiaurį. Tai yra vienas svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“, per kurį gabenama reikšminga dalis pasaulinės naftos ir dujų, todėl sutrikimai jame didina energijos kainų spaudimą ir kelia nestabilumą.

    Įtampos fone Donaldas Trumpas viešai kritikavo NATO sąjungininkus socialiniuose tinkluose ir užsiminė, kad prisimins atsisakymą padėti. Pranešama, kad po šio konflikto Vašingtonas sumažino dalį karinių pajėgumų, kuriuos NATO galėtų panaudoti Europos žemyne karo metu, taip pat paskelbė apie karių skaičiaus Europoje mažinimą.

    Vėliau Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vedama tarptautinė koalicija ėmėsi veiksmų ruošiantis atnaujinti laivybą Hormūzo sąsiauryje pasibaigus karo veiksmams, siekiant sumažinti ekonominę žalą ir gesinti transatlantinę įtampą. Paklaustas, ar Europos pradinė reakcija buvo didelė klaida, ambasadorius sutiko, kad toks vertinimas yra tikslus.

  • Malis skyrė 20 metų kalėjimo Prancūzijos ambasados darbuotojui: byla gilina įtampą su Paryžiumi

    Malis skyrė 20 metų kalėjimo Prancūzijos ambasados darbuotojui: byla gilina įtampą su Paryžiumi

    Teismo sprendimas ir kaltinimai

    Malyje teismas skyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę Prancūzijos ambasados darbuotojui, kurį šalies pareigūnai kaltina šnipinėjimu ir valstybės saugumo menkinimu. Apie nuosprendį pranešta remiantis su byla susipažinusiais teisminiais šaltiniais.

    Teismas taip pat skyrė piniginę baudą, siekiančią apie 5 400 eurų, ir 20 metų draudimą atvykti į Malį. Nuteistasis buvo sulaikytas 2025 metų rugpjūtį ir nuo tada laikytas suimtas.

    Prancūzijos pozicija ir diplomatinės pasekmės

    Prancūzija pareiškė, kad kaltinimai jos piliečiui yra nepagrįsti, o pats diplomatinės atstovybės darbuotojas esą vykdė su saugumu ir bendradarbiavimu susijusias užduotis. Paryžius tikina nedalyvavęs jokiuose bandymuose destabilizuoti Malį.

    Šis nuosprendis laikomas dar vienu smūgiu ir taip įtemptiems Malio ir buvusios kolonijinės valstybės santykiams. Pastaraisiais metais santykiai blogėjo dėl skirtingų požiūrių į saugumo situaciją ir tarptautinių partnerių pasirinkimą regione.

    Sahelio kontekstas: karinė valdžia ir saugumo krizė

    Malį nuo 2021 metų valdo karinė chunta, o šalies politinį kursą formuoja generolas Assimi Goita. Jo vadovaujama valdžia viešai atsitraukė nuo Vakarų, ypač nuo Prancūzijos, ir ieško glaudesnių ryšių su Rusija.

    Šalis su saugumo krize gyvena nuo 2012 metų, kai suaktyvėjo su „Al-Qaeda“ siejamos grupuotės ir vadinamosios „Islamo valstybės“ tinklai, taip pat išaugo vietinių ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų įtaka. Analitikai pabrėžia, kad visame Sahelyje, įskaitant Nigerį ir Burkina Fasą, smurto mastas nemažėja, o civilių aukų skaičiai išlieka itin dideli.

    Pasak Malio pareigūnų, sulaikymas siejamas su įtarimais, kad užsienio valstybės mėgina kištis į vidaus reikalus ir remti sąmokslus prieš karinę valdžią. Pranešama, kad sulaikymo metu kartu buvo tiriami ir vietos karininkų veiksmai, esą galėję būti susiję su bandymu rengti perversmą.

  • Telšių rajonas renka kultūros ir meno kūrėjus premijai: siūlymus priima iki birželio 12 dienos

    Telšių rajono savivaldybė kviečia teikti kandidatus Telšių rajono kultūros ir meno kūrėjo premijai gauti. Premija skiriama rajono kultūros ir meno kūrėjams, kolektyvams ar kūrėjų grupėms už ilgametę, miestui reikšmingą veiklą arba už ryškiausius pastarųjų dvejų metų pasiekimus.

    Kaip nurodo savivaldybė, kasmet gali būti įteikiamos dvi premijos, kurių kiekvienos dydis siekia 1 000 eurų. Kandidatai gali būti siūlomi už darbus įvairiose srityse, tarp jų architektūroje, muziejų ir bibliotekų veikloje, dailėje, etnokultūroje, fotografijoje, kine, kraštotyroje, kultūros paveldo puoselėjime, literatūroje, muzikoje, šokyje, teatre, tautodailėje ir tarpdisciplininiame mene.

    Kandidatus teikti gali Telšių rajone veikiančios kūrybinės sąjungos, kultūros įstaigos, asociacijos ir kitos nevyriausybinės organizacijos, biudžetinės įstaigos, taip pat profesionalūs pavieniai kultūros ir meno kūrėjai, turintys meno kūrėjo statusą. Vienas teikėjas gali pasiūlyti ne daugiau kaip 3 kūrėjus arba kolektyvus.

    Teikiant kandidatūrą savivaldybei reikia pateikti užpildytą teikimo formą, kandidato kūrybinę veiklą pagrindžiančius dokumentus ar jų kopijas, vaizdinę medžiagą ir kūrybinių darbų sąrašą. Taip pat gali būti prašoma pateikti dokumentą, patvirtinantį meno kūrėjo statusą, o jei kandidatas yra juridinis asmuo, aktuali ir Juridinių asmenų registro registravimo pažymėjimo kopija.

    Teikimai priimami iki birželio 12 dienos. Kandidatūras galima pateikti tiesiogiai Telšių rajono savivaldybės priimamajame arba atsiųsti elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės pranešime.

  • Telšių Antikorupcijos komisija renkasi į posėdį: skundai dėl lėšų ir konkursų, numatyta transliacija

    Birželio 9 dieną 10.00 valandą vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdis. Jis rengiamas Telšių rajono savivaldybės Baltojoje posėdžių salėje, Žemaitės gatvėje 14, Telšiuose.

    Posėdis vyks mišriu būdu, taip pat numatyta tiesioginė transliacija. Savivaldybė skelbia, kad darbotvarkėje suplanuoti klausimai susiję su gautais skundais, komisijos atliekamais tyrimais ir vidiniais organizaciniais sprendimais.

    Skundai ir tyrimai darbotvarkėje

    Vienas klausimų susijęs su skundu dėl galimai neteisėto Europos Sąjungos lėšų panaudojimo, pranešėjo persekiojimo ir sisteminio teisėsaugos neveikimo. Taip pat bus nagrinėjamas skundas dėl galimai neskaidrios ir nesąžiningos tarpininkavimo veiklos bei pažeidžiamo asmens interesų pažeidimo.

    Komisija ketina išklausyti ir tyrimo dėl savivaldybės įmonės „Telšių kultūros centras“ organizuoto konkurso skaidrumo išvadas. Atskiru klausimu numatytas tyrimas dėl VšĮ „Telšių krepšinio centras“ ir VšĮ „Telšių futbolo ateitis“ skiriamų Telšių rajono savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumo.

    Darbotvarkėje taip pat pateikta informacija dėl galimai neteisėtos veiklos savivaldybės būste. Posėdyje planuojama aptarti ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo skyrimo klausimą, taip pat numatyta skiltis kitiems klausimams.

    Ką reiškia vieša transliacija?

    Viešas posėdžio transliavimas leidžia gyventojams realiu laiku stebėti, kaip svarstomi skundai, kokius paaiškinimus teikia pranešėjai ir komisijos nariai, kokie sprendimai priimami dėl tolesnių veiksmų. Tokia praktika paprastai prisideda prie didesnio procedūrų skaidrumo ir aiškesnės atskaitomybės.

    Antikorupcijos komisijų darbas savivaldybėse dažniausiai apima informacijos rinkimą, situacijų vertinimą ir rekomendacijų teikimą, kai kyla abejonių dėl viešojo sektoriaus veiklos skaidrumo ar interesų konflikto rizikų. Šiame posėdyje svarstomų klausimų pobūdis rodo dėmesį tiek biudžeto lėšų panaudojimui, tiek viešųjų konkursų skaidrumui.

  • Telšių r. Rainių kaime siūloma keisti 0,1926 ha sklypo paskirtį į gyvenamąją: kaip teikti pastabas?

    Telšių rajono savivaldybė informavo gavusi prašymą pakeisti žemės sklypo paskirtį Rainių kaime, Viešvėnų seniūnijoje. Sklypas yra 0,1926 ha ploto, kadastrinis numeris 7885/0008:262, šiuo metu jo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

    Prašyme nurodoma, kad siekiama pakeisti paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Iniciatorius yra sklypo savininkas, o procedūra vykdoma teritorijų planavimo tvarka.

    Tokie paskirties ir naudojimo būdo keitimai paprastai aktualūs dėl galimų pokyčių kaimynystėje: atsirandančios statybos teisės, privažiavimo ir inžinerinių tinklų poreikio, galimo eismo ar triukšmo padidėjimo. Savivaldybė pabrėžia, kad visuomenė turi teisę susipažinti su paviešintu prašymu ir teikti pasiūlymus.

    Su paviešintu prašymu ir vėliau priimtu savivaldybės mero potvarkiu numatoma susipažinti Telšių rajono savivaldybės interneto svetainėje, taip pat teritorijų planavimo dokumentų viešinimo sistemoje TPDRIS, skiltyje Rengiamų TPD viešinimas. Elektroninės TPDRIS paslaugos teikiamos per TPS Vartai.

    Pasiūlymus dėl šio prašymo gyventojai gali teikti iki 2026 metų birželio 19 dienos imtinai. Savivaldybė nurodo, kad pasiūlymai priimami raštu Telšių rajono savivaldybės merui, Žemaitės g. 14, Telšiai, taip pat elektroniniu paštu info@telsiai.lt.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis asmuo – Telšių rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Simonas Bagdonas. Jį galima rasti Žemaitės g. 14, Telšiuose, 109 kabinete.

    Praktikoje teikiant pastabas dažniausiai vertinama, ar planuojamas pakeitimas dera su aplinkinėmis teritorijomis, ar pakanka infrastruktūros, ir ar numatomi sprendiniai nepažeidžia kaimyninių sklypų savininkų interesų. Savivaldybė primena, kad pasiūlymai turi būti pateikti iki nurodyto termino pabaigos.