CP v2

Blog

  • Rijado oro uostas uždarytas po kruvino smūgio: Trumpas užsiminė apie JAV įsitraukimą

    Rijado oro uostas uždarytas po kruvino smūgio: Trumpas užsiminė apie JAV įsitraukimą

    Rijado tarptautinis oro uostas sekmadienį liko uždarytas po atakos, per kurią žuvo 12 žmonių, o šimtai buvo sužeisti. Saudo Arabijos institucijos pranešė, kad dalis sužeistųjų yra kritinės būklės, o oro susisiekimas sostinėje sustabdytas dėl saugumo vertinimų.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams sakė, jog Vašingtonas svarsto galimybę prisidėti prie Saudo Arabijos smūgių prieš Jemeno hučius. Konkretaus sprendimo jis nepaskelbė, tačiau pabrėžė, kad ataka prieš oro uostą yra itin rimta.

    „Galime prisidėti. Mes tai įvertinsime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Saudo Arabijos vadovaujama koalicija dėl išpuolio apkaltino Irano remiamus hučius ir pažadėjo ryžtingą atsaką. Skelbiama, kad tarp žuvusiųjų yra keturi Saudo Arabijos piliečiai ir aštuoni užsieniečiai, įskaitant JAV pilietį, o sužeistųjų skaičius siekia 309.

    Hučių atstovai atnaujino perspėjimus oro linijoms, oro uostų darbuotojams ir keliautojams nenaudotis Saudo Arabijos oro uostais, teigdami, kad šie tebėra pažeidžiami. Tuo pat metu koalicija pranešė apie dar vieną incidentą, kai netoli Damamo oro uosto nukrito sviedinys.

    Reakcija iš Europos ir JT

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sekmadienį smūgį pavadino pavojinga eskalacija ir pareiškė solidarumą Saudo Arabijai. Ji perspėjo, kad tokie išpuoliai didina riziką tarptautiniam transportui ir energetikos infrastruktūrai, o tai ypač svarbu regionui, per kurį eina reikšmingi naftos ir dujų tiekimo maršrutai.

    „Šie išpuoliai stumia regioną į smurto spiralę“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas taip pat pasmerkė ataką, primindamas, kad smūgiai civiliams ir civilinei infrastruktūrai pažeidžia tarptautinę teisę. JT specialusis pasiuntinys Jemenui Hansas Grundbergas įspėjo, jog tokie veiksmai menkina pastangas atnaujinti politines derybas ir didina platesnio masto konflikto riziką.

    Skrydžių atšaukimai ir saugumo rizikos

    Skrydžių stebėjimo tarnyba „Flightradar24“ pranešė, kad uždarymas pratęstas iki pirmadienio pradžios vietos laiku, tačiau tikslaus atnaujinimo grafiko institucijos neįvardijo. Su aviacija susiję šaltiniai nurodė, kad galėjo būti apgadinta radarų ir ryšio įranga, o kilimo ir tūpimo takams reikalingos papildomos patikros.

    Dalis oro linijų atšaukė reisus į Rijadą ir iš jo, o keleiviai paraginti prieš vykstant į oro uostą pasitikslinti informaciją su vežėjais. Vokietijos „Lufthansa Group“ skelbė laikinai stabdanti skrydžius į Rijadą iki spalio 16 dienos, o kitos bendrovės taip pat koregavo tvarkaraščius dėl saugumo vertinimų.

    Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra EASA išplėtė perspėjimus dėl didesnės rizikos civilinei aviacijai platesnėje Saudo Arabijos oro erdvėje. Tarp grėsmių įvardijami raketų ir dronų smūgiai, oro gynybos veikla bei krentančios nuolaužos, o tai pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių aviacijos saugos temų konfliktų zonose.

    Padariniai pasiekė ir kasdienį gyvenimą: pranešta, kad dalis Rijado mokyklų laikinai perėjo prie nuotolinio mokymo. Tai jau antras kartas per mažiau nei mėnesį, kai dėl saugumo situacijos sostinėje koreguojamas ugdymo procesas.

  • Smūgiai Slovjanske ir Kyjive, o Ukrainos dronai smogė „Yandex“: rusams strigo taksi

    Smūgiai Slovjanske ir Kyjive, o Ukrainos dronai smogė „Yandex“: rusams strigo taksi

    Spalio 11 dieną Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską Donecko srityje ir smogė Kyjivo apylinkėms. Vietos valdžia pranešė, kad Slovjanske nukentėjo du daugiabučiai, o sužeistųjų skaičius siekė keturis.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad po smūgių galėjo likti žmonių po griuvėsiais. Gelbėjimo darbai tęsėsi, o informacija apie aukas buvo tikslinama.

    „Šiuo metu žinome apie keturis sužeistuosius, visi gauna medicininę pagalbą“, – sakė Slovjansko meras Vadymas Liachas.

    Tuo pat metu naktį atakuotos Kyjivo apylinkės: Būčos rajone, pramonės įmonės teritorijoje, užsidegė sandėliai. Ugniagesiai ilgai gesino gaisrą, o apie didesnius sugriovimus gyvenamuosiuose kvartaluose nepranešta.

    Sumų srityje Rusijos dronui pataikius į greitosios pagalbos automobilį buvo sužeisti paramedikas ir vairuotojas. Regiono karinės administracijos vadovas Olehas Hryhorovas nurodė, kad medikai iš apgadintos transporto priemonės išlipo patys.

    Dėl smūgių energetikos infrastruktūrai keliose Ukrainos srityse buvo taikomi avariniai elektros atjungimai. Nacionalinės perdavimo sistemos operatorės „Ukrenergo“ teigimu, anksčiau skelbti planiniai grafikai laikinai negaliojo, o ribojimai buvo derinami pagal sistemos būklę.

    Ataka prieš „Yandex“ centrą

    Tą pačią naktį Ukrainos dronai atakavo Rusijos technologijų milžinės „Yandex“ duomenų centrą Vladimire, į rytus nuo Maskvos. Bendrovė nurodė, kad infrastruktūra buvo apgadinta, o veikla šiame objekte visiškai sustabdyta.

    Pasak „Yandex“, per ataką žmonės nenukentėjo, tačiau dar vertinama, kiek laiko užtruks remontas ir paslaugų atkūrimas. Tai jau trečias spalio mėnesį užfiksuotas smūgis „Yandex“ duomenų centrams.

    Vladimiro srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas patvirtino dronų ataką ir kilusį gaisrą. Jo teigimu, gyvenamieji rajonai išvengė tiesioginės žalos, tačiau dalis gyventojų, gyvenančių arčiausiai incidento vietos, buvo evakuojojami.

    Vietos valdžia taip pat pranešė, kad mieste laikinai buvo išjungtos dvi pastotės, tiekusios elektrą maždaug 5 000 gyventojų. Vėliau skelbta, kad didžioji dalis elektros tiekimo atkurta, stabilizuotas šildymas ir vandens tiekimas.

    Strigo taksi ir navigacija

    Po atakos vartotojai pranešė apie plataus masto „Yandex“ paslaugų sutrikimus. Socialiniuose tinkluose ir vietos žiniasklaidoje minėta, kad kai kuriuose miestuose nepavyko išsikviesti taksi, o dalis vairuotojų negalėjo prisijungti prie programėlės.

    „Nieko negaliu priversti veikti. Niekada nemačiau nieko panašaus, dabar nežinau, ką daryti“, – sakė Jevgenijus, 69 metų „Yandex“ ženklais pažymėto taksi vairuotojas netoli Maskvos.

    Sutrikimai fiksuoti ne tik Rusijoje, bet ir kai kuriose kitose šalyse, kur naudojamos „Yandex“ ekosistemos paslaugos. Tokie incidentai parodo, kad karo veiksmai vis dažniau persikelia į infrastruktūros ir technologijų sritį, kai smūgiai paveikia kasdienes paslaugas milijonams vartotojų.

    Rusijos gynybos ministerija tuo metu skelbė, kad naktį oro gynyba neva numušė šimtus Ukrainos dronų keliuose regionuose, įskaitant aneksuotą Krymą. Nepriklausomai patikrinti visų pranešimų detalių operatyviai nebuvo įmanoma.

  • Tragedija prie Džibučio: apvirtus laivui žuvo 139 migrantai, dar 84 laikomi dingusiais

    Tragedija prie Džibučio: apvirtus laivui žuvo 139 migrantai, dar 84 laikomi dingusiais

    Prie Džibučio krantų apvirtus migrantus gabenusiam laivui žuvo mažiausiai 139 žmonės, o dar 84 laikomi dingusiais, pranešė Jungtinių Tautų Tarptautinė migracijos organizacija. Nelaimė įvyko spalio 8–9 naktį netoli Guhere vietovės, į šiaurę nuo Oboko miesto.

    Pasak organizacijos, laivas plukdė 305 žmones maršrutu iš Džibučio į Jemeną. Iš pradžių buvo skelbta apie 109 rastus kūnus, tačiau vėliau gelbėtojams aptikus dar 30 žuvusiųjų, aukų skaičius išaugo iki 139.

    Tarptautinė migracijos organizacija nurodė, kad tarp pirmųjų rastų 109 žuvusiųjų buvo 52 vyrai, 42 moterys ir 15 vaikų. Taip pat pranešta, kad daugiau nei 80 žmonių pavyko išsigelbėti, visi jie buvo Etiopijos piliečiai.

    „Tai sukrečianti žmonių gyvybių netektis. Mūsų mintys su išgyvenusiaisiais ir šeimomis, kurios neteko artimųjų arba vis dar neturi žinių apie dingusius giminaičius“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos misijos Džibutyje vadovas Alexandre Coissac.

    Paieškos ir gelbėjimo operacijos tęsiamos, o išgyvenusiems teikiama skubi pagalba kartu su vietos institucijomis. Organizacija pabrėžia, kad dingusiųjų skaičius gali kisti, nes duomenys tikslinami vykstant paieškai jūroje ir pakrantėje.

    Vienas pavojingiausių maršrutų regione

    Šis maršrutas per Bab el Mandebo sąsiaurį yra vienas pavojingiausių migracijos koridorių regione. Dešimtys tūkstančių žmonių kasmet keliauja iš Afrikos Kyšulio per Džibutį, tikėdamiesi pasiekti Jemeną ir vėliau Persijos įlankos valstybes, kur ieško darbo bei stabilesnių gyvenimo sąlygų.

    Tarptautinė migracijos organizacija teigia, kad migraciją skatina skurdas, nesaugumas ir vis labiau jaučiamos klimato kaitos pasekmės. Tuo pat metu kelionę dar rizikingesnę daro nestabilumas Artimuosiuose Rytuose, o jūros perplaukimai dažnai vyksta perpildytais, prastai paruoštais laivais.

    Anksčiau jau fiksuotos panašios nelaimės

    Organizacija priminė, kad šių metų kovą prie Džibučio krantų per panašią nelaimę žuvo 9 migrantai, o 45 buvo paskelbti dingusiais. Tokie atvejai, anot specialistų, išryškina ne tik kontrabandininkų keliamą grėsmę, bet ir ribotas galimybes užtikrinti saugią kelionę bei greitą pagalbą jūroje.

    Tarptautinė migracijos organizacija taip pat nurodė, kad nuo rugsėjo 10 dienos stebėta daugiau kaip 20 000 atvykimų į Džibutį iš Etiopijos. Šis srautas rodo, kad rizikingas judėjimas regione nemažėja, o panašios tragedijos gali kartotis be veiksmingesnių prevencijos priemonių.

  • Lenkijos energetikos transformacijai per 10 metų – apie 250 mlrd. eurų: iš kur bus paimti pinigai?

    Milžiniška sąskaita už pertvarką

    Lenkijos valdžios planuose numatyta, kad per artimiausius 10 metų investicijos į energetikos transformaciją gali siekti apie 250 mlrd. eurų. Tokį mastą lemia vienu metu vykstantys projektai: tinklų plėtra, nauji generacijos pajėgumai, energijos kaupimas ir pramonės dekarbonizacija.

    Diskusijose apie finansavimą pabrėžiama, kad vien energetikos bendrovių nuosavų lėšų ir įprastų komercinių paskolų gali nepakakti. Didelės apimties projektams dažnai reikia valstybės įsitraukimo, ypač statybos etape, kai rizika didžiausia.

    Kodėl svarbios valstybės garantijos?

    Konferencijoje Energy Days aptariant finansavimo modelius akcentuota, kad valstybės garantijos ar tiesioginė biudžeto parama leidžia pigiau skolintis ir pritraukti daugiau kapitalo ilgam laikui. Energetikos projektų atsipirkimas dažnai skaičiuojamas 20 ar daugiau metų, todėl kreditorių požiūriu ypač svarbus stabilumas.

    „Energetika statybos fazėje turi būti finansuojama valstybės lėšomis arba su valstybės garantija, nes tik taip sumažinama rizika ir atveriamas kelias dideliems pinigams“, – sakė Lenkijos plėtros fondo atstovas Dariusz Samolej.

    Bankų atstovai pabrėžia, kad finansuoti planuojama ne tik atsinaujinančią energetiką, bet ir infrastruktūrą, nuo kurios priklauso sistemos patikimumas. Prie to prisideda ir Europos Sąjungos taksonomija, kuri apibrėžia, kokie projektai laikomi tvariais ir gali lengviau pritraukti finansavimą.

    Kur keliaus lėšos: nuo vėjo iki kaupimo

    Valstybinis plėtros bankas BGK yra identifikavęs sritis, kuriose rinkai trūksta kreditavimo ir reikia papildomų instrumentų. Tarp prioritetų minimi energijos kaupimo projektai, vėjo elektrinės sausumoje ir jūroje, biometanas bei biogazas, taip pat elektros tinklų modernizavimas.

    Dalis finansuotojų atsargiau vertina rizikingesnes ar dar tik besiformuojančias rinkas, pavyzdžiui, energijos kaupimą. Todėl, pasak diskusijos dalyvių, svarbu, kad rizika būtų dalijama tarp skirtingų institucijų: komercinių bankų, valstybės kapitalo įstaigų ir europinių finansuotojų.

    „Dujiniai blokai turi pajėgumų rinkos mechanizmą, todėl lengviau prognozuoti pajamas, tačiau riziką vis tiek reikia dalintis visame bankų sektoriuje“, – teigė BGK atstovė Joanna Smolik.

    Smulkesniems projektams – atskiri fondai

    Šalia didžiųjų infrastruktūros projektų, atskirai aptarti ir mažesni sprendimai, kurie tiesiogiai mažina išmetimus bei energijos sąnaudas. Regioniniai aplinkosaugos fondai Lenkijoje finansuoja tokias priemones kaip šilumos siurbliai, elektromobilių įkrovimo stotelės, elektromobiliai ir saulės elektrinės iki 100 kW.

    „Finansuojame mažesnius projektus, o lengvatinės paskolos gali siekti iki maždaug 900 000 eurų, dalį jų tam tikrais atvejais galima nurašyti“, – sakė Katovicų vaivadijos aplinkos apsaugos fondo atstovė Elżbieta Kisiel.

    Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį: didesnės palūkanos ir išaugę atsiskaitymų vėlavimai gali riboti galimybes skolintis žaliai pertvarkai. Tai kelia riziką, kad transformacijos naštą lengviau pakels didieji rinkos dalyviai, o mažesniems reikės tikslingų garantijų ar specialių programų.

    ETS ir elektros kainų spaudimas

    Energetikos bendrovės pabrėžia, kad investicijų tempą didina ne tik klimato tikslai, bet ir praktiniai sistemos patikimumo reikalavimai. Kartu daug dėmesio skiriama ES apyvartinių taršos leidimų sistemai ETS, nes ji tiesiogiai veikia gamybos savikainą ir sprendimus dėl kuro bei technologijų.

    „Sistema veikė pirmaisiais metais, tačiau dabar reikalingi pokyčiai, kad CO2 kainos būtų labiau prognozuojamos ir stabilesnės“, – sakė Tauron vadovas Krzysztof Zawadzki.

    Galutinė išvada, kuri dominavo diskusijoje, paprasta: be koordinuoto valstybės, bankų ir energetikos įmonių darbo didelės apimties pertvarkos finansavimas gali sulėtėti. Tuo pat metu susidomėjimas išlieka, tačiau investuotojai tikisi aiškių taisyklių, garantijų ir patikimų pajamų modelių.

  • Rijado oro uoste smogė raketa: žuvo mažiausiai 12 žmonių, daugiau nei 300 sužeista

    Smūgis Rijado oro uostui

    Saudo Arabijos sostinėje Rijade į tarptautinį oro uostą smogė raketa – per ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dar 309 buvo sužeisti. Apie tai pranešta remiantis šalies civilinės aviacijos institucijų pateikta informacija.

    Po sprogimų iš terminalų buvo evakuoti keleiviai, o oro uosto darbas laikinai sustabdytas. Dėl saugumo sumetimų keleiviams rekomenduota prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti skrydžių būseną.

    Skrydžiai nukreipti, dalis atšaukta

    Skrydžių stebėjimo duomenys rodė, kad dalis į Rijadą skridusių lėktuvų buvo nukreipti į kitus oro uostus arba jų reisai atšaukti. Kai kurios regiono oro linijos pranešė apie laikinus tvarkaraščių pokyčius, kol bus įvertinta saugumo situacija.

    Liudininkai teigė girdėję mažiausiai kelis stiprius sprogimus, o į oro uosto teritoriją buvo siunčiamos greitosios pagalbos brigados. Dėl didelio sužeistųjų skaičiaus sostinės ligoninėms buvo mobilizuotos papildomos medikų pajėgos.

    Įtariami husių sukilėliai

    Ataka siejama su Jemene veikiančiais husių sukilėliais, kurie pastaraisiais metais ne kartą buvo apkaltinti raketų ir dronų smūgiais Saudo Arabijos teritorijoje. Šie išpuoliai dažnai sutampa su įtampos eskalacija regione ir karinių operacijų suaktyvėjimu Jemene.

    Saudo Arabijos vadovaujama koalicija taip pat informavo, kad tą patį vakarą sviedinys nukrito netoli tarptautinio oro uosto Dammame šalies rytuose. Dammamo ir Džidos oro uostai tokiais atvejais dažnai tampa alternatyviais maršrutais, kai Rijade ribojamas eismas.

    „Po sprogimų keleiviai buvo evakuoti, o oro uosto veikla laikinai sustabdyta“, – nurodė pareigūnai.

    Vakarų valstybių diplomatinės atstovybės šalyje savo piliečiams rekomendavo laikinai nesinaudoti Rijado oro uostu, kol situacija bus aiškesnė. Tokie perspėjimai paprastai skelbiami įvertinus riziką dėl pakartotinių smūgių galimybės ir ribotų oro uosto operacijų.

    Pastaruoju metu husių retorikoje buvo skelbiama apie ketinimus taikyti į Saudo Arabijos infrastruktūrą, o oro erdvė esą laikoma konfliktine zona. Tokių grasinimų kontekste aviacijos sektoriui didėja tiek saugumo, tiek logistinės rizikos – nuo maršrutų perplanavimo iki reikšmingų vėlavimų ir papildomų patikrų.

  • Trumpas po pokalbio su Putinu: jis nori karo pabaigos, o Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai

    Trumpas: Putinas kalbėjo apie karo pabaigą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį žurnalistams teigė, kad per penktadienį vykusį pokalbį telefonu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam sakė norintis užbaigti karą Ukrainoje. Pasak Trumpo, tokia kryptis, jo vertinimu, būtų naudinga platesniam tarptautiniam stabilumui.

    Trumpo komentarai nuskambėjo tęsiantis intensyvioms kovoms Ukrainoje ir Vakarams palaikant sankcijas Rusijai. Oficialūs Kremliaus pranešimai apie karo tikslus ir sąlygas pastaruoju metu kito, o Ukraina pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi užtikrinti jos suverenitetą ir saugumo garantijas.

    Rinkimai Ukrainoje ir kritika Zelenskiui

    Trumpas taip pat pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad Ukrainoje turėtų vykti prezidento rinkimai. Ukrainos valdžia yra aiškinusi, jog karo sąlygomis visuotinių rinkimų surengimas kelia didžiules saugumo ir logistikos rizikas, be to, tam taikomi teisiniai apribojimai.

    Kalbėdamas su žurnalistais Trumpas kritikavo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, tvirtindamas, kad susitarimą buvo galima pasiekti anksčiau ir jis esą būtų buvęs palankesnis. Ši Trumpo linija atspindi jo viešuose pasisakymuose dažnai kartojamą argumentą, kad ankstesni sprendimai galėjo sumažinti karo kainą ir mastą.

    Sankcijos, nafta ir dyzelinas: įtampa dėl sprendimų

    Be politinių pareiškimų, Trumpas siejo situaciją su energijos rinkomis, teigdamas, kad sprendimai dėl rusiškų degalų tiekimo galėtų didinti pasiūlą ir mažinti kainas. Tokie pareiškimai jautrūs, nes degalų eksporto ribojimai ir sankcijos nuo karo pradžios buvo vienas svarbiausių spaudimo Rusijai instrumentų.

    Anksčiau skelbta, kad Trumpas pranešė apie susitarimą dėl rusiško dyzelino eksporto keliems artimiausiems mėnesiams, kartu numatant sankcijų švelninimą iki 2027 metų balandžio mėnesio. Ši informacija sulaukė kritikos JAV vidaus politikoje, nes dalis politikų akcentuoja, kad sankcijų lengvinimas gali būti suvokiamas kaip nuolaida Maskvai.

    „Putinas labai norėtų, kad būtų rastas sprendimas“, – sakė Donaldas Trumpas, komentuodamas, ką išgirdo per pokalbį su Rusijos vadovu.

    Ukrainos pusė tokius signalus vertina atsargiai. Zelenskis yra viešai pareiškęs, kad sankcijų švelninimas, jo nuomone, būtų dovana Putinui ir negarantuotų taikos, o galėtų paskatinti Rusiją didinti spaudimą.

    Fone tęsiasi Rusijos smūgiai Ukrainos miestams, o Ukraina akcentuoja, kad bet kokie tarptautiniai sprendimai turi atsižvelgti į realią padėtį fronte ir civilių apsaugą. Karo eiga išlieka tiesiogiai susijusi ir su energetikos rinkų svyravimais, ir su politiniais sprendimais Vašingtone bei Europoje.

  • Ransomware derybos su nusikaltėliais: kodėl išpirkos mokėjimas retai išsprendžia problemą

    Įsilaužimas dažnai prasideda tyliai

    Ransomware ataka gali akimirksniu sustabdyti gamyklą, tačiau neretai ji ilgai lieka nepastebėta. Pasak incidentų valdymo specialisto Magnuso Jeleno iš „Coveware“ („Veeam“ grupė), įsilaužėliai ne visada apsiriboja failų šifravimu.

    Vis dažniau taikomas ir duomenų vagystės modelis, kai spaudimas daromas grasinant paviešinti jautrią informaciją. Toks derinys organizaciją stumia į sprendimus, kuriuos priimti tenka skubiai ir esant ribotai informacijai.

    Pirmos minutės: stresas ir chaosas

    Ataką organizacijos pastebi skirtingai: vienur dingsta sistemų veikimas ir stoja gamyba, kitur signalų beveik nėra. Kartais apie incidentą praneša saugumo įrankiai, o kartais ateina laiškas ar ekrane pasirodo žinutė su nurodymu susisiekti su užpuolikais.

    Magnusas Jelenas sako, kad tokiose situacijose vadovybė patiria realų spaudimą, o žmonės jaučiasi tarsi greitpuodyje. Jo teigimu, geriau pasirengusiose įmonėse panikos būna mažiau, nes komandos jau žino, kas priima sprendimus ir kaip atkuriama veikla.

    „Gerai pasirengusi įmonė iš anksto susitaria, kas sudarys krizių komandą, kas gali priimti sprendimus ir kaip bus atkurta veikla po atakos“, – sakė Magnusas Jelenas.

    Ar visada reikia derėtis ir mokėti?

    Specialistai pabrėžia, kad pirmas klausimas turi būti ne apie derybas, o apie galimybę atsigauti nemokant išpirkos. Tam svarbiausios veikiančios atsarginės kopijos, patikrinti atkūrimo procesai ir gebėjimas izoliuoti pažeistą aplinką.

    Pasak M. Jeleno, per pastaruosius metus matomas ryškus pokytis: jei anksčiau dauguma nukentėjusių organizacijų rinkdavosi mokėti, dabar vis dažniau ieškoma alternatyvų. Tai siejama su geresniu pasirengimu, efektyvesniu atkūrimu ir didesniu supratimu, kad mokėjimas negarantuoja rezultato.

    Kodėl išpirkos mokėjimas nėra išeitis

    Net jei išpirka sumokama, tai nereiškia, kad duomenys bus atkurti, o pavogta informacija tikrai bus ištrinta. Nusikaltėliai nėra patikima „sutarties šalis“, o įmonė, sumokėjusi kartą, gali tapti patrauklesniu taikiniu ateityje.

    Kitas praktinis aspektas yra laikas: net gavus iššifravimo įrankį, infrastruktūros paruošimas atkūrimui gali užtrukti savaites. Skubėjimas, anot M. Jeleno, dažnai pakenkia labiau nei trumpas tempo sumažinimas ir kryptingas situacijos suvaldymas.

    „Išpirkos sumokėjimas nėra trumpesnis kelias. Nėra garantijos, kad įmonė ką nors gaus“, – sakė Magnusas Jelenas.

    Kas turi būti padaryta po incidento

    Atgavus prieigą prie sistemų ar atstačius duomenis darbas nesibaigia: būtina nustatyti pradinį įsilaužimo kelią, uždaryti spragas ir patikrinti, ar užpuolikai nepaliko nuolatinės prieigos. Priešingu atveju rizika patirti pakartotinę ataką išlieka.

    Specialistai taip pat primena apie teisinius ir atitikties aspektus: prieš svarstant bet kokius mokėjimus reikia įvertinti, ar jie nepažeistų galiojančių sankcijų. Dėl to incidentų valdymui svarbu iš anksto turėti ne tik techninę, bet ir teisinę bei komunikacijos pagalbą.

    „Saugumas negali remtis nusikaltėlių pažadais. Jį reikia atkurti organizacijos viduje“, – sakė Magnusas Jelenas.

  • 2027 metų mokesčių pokyčiai Lenkijoje: mažesnis PIT, bet brangs cigaretės, alkoholis ir didės įmokos

    Kas planuojama keisti nuo 2027 metų?

    Lenkijoje ruošiami mokesčių pakeitimai, kurie daliai dirbančiųjų gali reikšti didesnes pajamas į rankas, tačiau kartu numatomi sprendimai, didinsiantys kasdienes išlaidas. Viešojoje erdvėje aptariami pakeitimai apima gyventojų pajamų mokestį (PIT), įmonių mokestį (CIT), socialinio draudimo įmokas ZUS ir vartojimo mokesčius.

    Didžiausia žinutė gyventojams yra siekis palengvinti mokesčių naštą vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams. Tuo pat metu biudžeto pajamų ieškoma per didesnes įmokas ir akcizus, kurie dažniausiai atsispindi kainose parduotuvėse.

    PIT korekcijos ir nauja tarpinė pakopa

    Pagal planuojamą PIT reformą siūloma pakelti pajamų ribą, iki kurios taikomas 12 proc. tarifas: nuo 120 000 iki 130 000 zlotų per metus. Konvertuojant apytiksliu 0,23 euro už zlotą kursu, tai atitinka ribos kilimą nuo maždaug 27 600 iki 29 900 eurų per metus.

    Taip pat numatoma tarpinė 24 proc. PIT pakopa pajamoms nuo 130 000 iki 150 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 29 900 iki 34 500 eurų per metus. Skaičiuojama, kad didžiausia metinė nauda mokesčių mokėtojui galėtų siekti 3 600 zlotų, arba apie 830 eurų per metus.

    Investicinių santaupų skatinimas ir Belkos mokesčio išimtis

    Kartu planuojama įvesti Investicines taupymo sąskaitas, kurios leistų dalį investicijų grąžos atleisti nuo vadinamojo Belkos mokesčio, jei neviršijami nustatyti limitai. Aptariama riba indėliams ar valstybės obligacijoms siektų 25 000 zlotų, arba apie 5 800 eurų.

    Investuojant į akcijas, ETF ar investicinius fondus limitas būtų didesnis ir siektų 100 000 zlotų, arba apie 23 000 eurų. Pavyzdinis skaičiavimas rodo, kad investuojant 10 000 zlotų su 3,43 proc. metinėmis palūkanomis sutaupymas dėl mokesčio galėtų būti apie 65 zlotus, tai yra apie 15 eurų.

    Didesnis CIT, ZUS ir brangesnės prekės dėl akcizų

    Verslui ruošiami pokyčiai siejami su didesnėmis biudžeto pajamomis: siūloma didinti CIT tarifą didelėms įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų. Tokiu atveju CIT tarifas galėtų kilti nuo 19 proc. iki 22 proc.

    Taip pat viešai aptariamas didesnis solidarumo mokestis aukštas pajamas gaunantiems asmenims. Lygiagrečiai prognozuojama, kad 2027 metais augs ZUS įmokos, o tai ypač svarbu smulkiajam verslui ir individualiai dirbantiems.

    Remiantis skaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis galėtų siekti 10 033 zlotus, arba apie 2 300 eurų per mėnesį. Tokiu atveju visos socialinio draudimo įmokos verslininkams be sveikatos draudimo galėtų sudaryti 2 052 zlotus ir 15 grašių, tai yra apie 472 eurus per mėnesį.

    Be to, planuojama kelti akcizus tabakui ir alkoholiui, taip pat didinti vadinamąjį cukraus mokestį. Tokie sprendimai paprastai reiškia aukštesnes cigarečių, alkoholio ir saldintų gėrimų kainas, todėl daliai gyventojų mokesčių lengvatos gali būti „suvalgytos“ kasdienių pirkinių brangimo.

    Dar viena aptariama kryptis yra ryškus ribos, leidžiančios taikyti supaprastintą apmokestinimą pagal fiksuotą tarifą, mažinimas nuo 2 mln. eurų iki 250 000 eurų metinių pajamų. Tai reikštų, kad daugiau veiklų tektų pereiti prie kitų apmokestinimo formų ir potencialiai mokėti didesnius mokesčius bei patirti daugiau administracinės naštos.

  • Seimą pasiekė siūlymas: senjorams po 185 eurus per mėnesį už kiekvieną vaiką, bet sąlygų daug

    Siūlomas priedas prie pensijos

    Seime užregistruota peticija, kuria siūloma įvesti papildomą išmoką pensininkams už užaugintus vaikus. Idėja paprasta: senjorui būtų mokamas priedas už kiekvieną vaiką, jei šis užaugo ir įgijo išsilavinimą Lenkijoje, dirba šalyje ir čia moka mokesčius.

    Peticijos autorius siūlo 800 zlotų dydžio priedą, tai yra apie 185 eurus per mėnesį už vieną vaiką. Išmoka, kaip nurodoma, būtų skiriama nuo antro vaiko, o sutuoktinių atveju suma būtų dalijama perpus, tad kiekvienam tektų maždaug po 92 eurus per mėnesį.

    Kiek tai sudarytų per laikotarpį

    Peticijoje skaičiuojama, kad per 18 metų vienam vaikui bendra suma siektų apie 39 960 eurų. Toks argumentas grindžiamas tuo, kad tėvai esą turėtų būti papildomai įvertinti už tai, jog investavo laiką ir lėšas į vaikų auginimą bei išsilavinimą.

    Ši logika pateikiama kaip tarpgeneracinio teisingumo klausimas: dirbantys vaikai, mokėdami mokesčius, prisideda prie valstybės biudžeto, o tėvams už jų „užaugintą mokesčių mokėtoją“ būtų mokamas priedas prie pensijos.

    Ekspertų pastabos: kam priklausytų ir kaip tikrinti

    Seimo kanceliarijos ekspertai, vertinę peticijos turinį, atkreipė dėmesį į kelias problemas. Pirmiausia keliamos abejonės dėl siūlymo priedą apriboti tik biologiniais tėvais, kurie yra pensininkai, neįtraukiant kitų asmenų, kurie galėjo realiai auginti vaiką ir prisiimti su tuo susijusias išlaidas.

    Neaiškūs ir kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas laikoma išsilavinusiu vaiku, taip pat ką tiksliai reikštų reikalavimas dirbti Lenkijoje. Praktikoje keblumų keltų pertraukos darbo rinkoje, nedarbas, liga ar situacijos, kai vaikas pats pasiekia pensinį amžių.

    Įvertinus šias spragas, ekspertai rekomendavo peticijos siūlymų nepritarti. Tai reiškia, kad šiuo metu idėja greičiau vertinama kaip pasiūlymas diskusijai, o ne kaip realiai parengtas mechanizmas, kurį būtų galima greitai perkelti į teisėkūrą.

    Toks siūlymas atspindi platesnę tendenciją Europoje ieškoti būdų, kaip spręsti senėjančios visuomenės ir pensijų sistemų tvarumo klausimus. Vis dėlto praktikoje bet koks naujas priedas prie pensijų paprastai reikalauja aiškių, patikrinamų kriterijų, kad sistema būtų laikoma teisinga ir administruojama be perteklinės biurokratijos.

  • Mokslininkai apstulbo: kalmarų oda slepia žmogaus ausiai panašias ląsteles – ką tai reiškia?

    Mokslininkai apstulbo: kalmarų oda slepia žmogaus ausiai panašias ląsteles – ką tai reiškia?

    Naujas tyrimas parodė, kad ilgaūsių pakrančių kalmarų (Doryteuthis pealeii) kūno paviršių dengia plaukelius primenančios jutiminės ląstelės, stebėtinai panašios į tas, kurios žmogaus vidinėje ausyje padeda girdėti. Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali padėti geriau suprasti ne tik kalmarų orientaciją vandenyje, bet ir klausos sutrikimų mechanizmus.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Current Biology“. Autoriai, naudodami modernius vaizdinimo metodus, nustatė, kad kalmaro odoje yra įvairių tipų jutimo plaukelių sankaupos, išsidėsčiusios ne vienoje linijoje, o ir plačiuose regioniniuose laukuose.

    Kaip tai siejasi su žmogaus klausa

    Žmogaus klausa prasideda nuo garso bangų, kurios suvirpina ausies būgnelį ir klausos kauliukus, o galiausiai sukelia skysčio bangas sraigėje. Būtent šias skysčio bangas „gaudo“ vidinės ausies plaukuotosios ląstelės, paversdamos judesį nerviniais signalais smegenims.

    Skirtingos plaukuotosios ląstelės ausyje nėra vienodos: jų plaukelių pluoštai skiriasi ilgiu ir jautrumu, todėl padeda atpažinti skirtingus dažnius. Tyrėjai pabrėžia, kad kalmaruose aptiktas panašus principas: skirtingose kūno vietose plaukelių struktūros ir ilgiai skiriasi, tad gali būti pritaikyti fiksuoti skirtingus vandens judesius.

    Kuo išskirtiniai kalmarų jutimo „plaukeliai“

    Skirtingai nei sausumos stuburiniai, kurie plaukuotąsias ląsteles dažniausiai turi tik klausos ir pusiausvyros organuose, daugelis vandens gyvūnų aplinkos virpesius jaučia ir per kūno paviršių. Žuvys tam naudoja šoninę liniją, leidžiančią aptikti sroves, grobio judesius ar plėšrūnų artėjimą.

    Tyrėjų teigimu, kalmarų atveju nustatyta sudėtingesnė ir įvairesnė jutimo sistema, nei manyta iki šiol. Visa kūno danga, įskaitant mantiją ir galvos sritį, yra „ornamentuota“ skirtingomis šoninės linijos struktūromis, kurios, sprendžiant iš anatominių skirtumų, gali būti specializuotos konkretiems dirgikliams.

    Mokslininkai kelis ką tik išsiritusius kalmarus detaliai „nuskenavo“ šviesos lakšto mikroskopija, leidžiančia tiksliai žemėlapiuoti smulkias struktūras visame kūne. Taip identifikuotos dvi pagrindinės sandaros schemos: anksčiau aprašytos linijinės struktūros ir platesni regioniniai laukai, kurių kalmaruose iki šiol nebuvo aiškiai fiksuota.

    Kodėl tai svarbu medicinai

    Vienas iš tyrimo autorių, otorinolaringologas Brianas McDermottas iš Case Western Reserve universiteto, pabrėžia, kad didelė dalis klausos praradimo atvejų siejama su plaukuotųjų ląstelių pluoštų pažeidimu. Dėl to nauji modeliai, padedantys aiškintis, kaip šios struktūros formuojasi, funkcionuoja ir pažeidžiamos, gali tapti reikšmingi klausos tyrimams.

    „Kalmarai turi įvairią plaukuotųjų ląstelių populiaciją kūno paviršiuje, o tai gali padėti suprasti ne tik jų gebėjimą aptikti vandens judesius, bet ir tai, kaip žmonėms atsiranda klausa bei kurtumas“, – sakė B. McDermottas.

    Tyrėjai priduria, kad kalmarų jutimo plaukelių įvairovė ir jų išsidėstymas skirtingose kūno zonose gali atverti naujų krypčių, ieškant atsakymų, kodėl tam tikros struktūros yra jautresnės pažeidimams. Tolimesni darbai turėtų parodyti, kaip šios ląstelės vystosi ir kokie biologiniai mechanizmai lemia jų atsparumą ar pažeidžiamumą.