CP v2

Blog

  • Nebekeiskite virtuvės spintelių: vienas triukas gali akimirksniu pakeisti vaizdą

    Nebekeiskite virtuvės spintelių: vienas triukas gali akimirksniu pakeisti vaizdą

    Virtuvės spintelių fasadai sudaro didelę dalį matomo ploto, todėl net nedideli pakeitimai gali stipriai atnaujinti bendrą vaizdą. Dažnai pakanka pakoreguoti tik duris ar furnitūrą, o pačių korpusų keisti nereikia.

    Interjero specialistai primena, kad prieš imantis darbų verta įvertinti spintelių būklę. Jei korpusai stabilūs, vyriai nekliba, o paviršius nėra stipriai pažeistas drėgmės, atnaujinimas bus gerokai pigesnis ir greitesnis nei visos virtuvės keitimas.

    Atverkite lentynas vietoje durų

    Jei viršutinės spintelės vizualiai „slegia“ erdvę, vienas paprasčiausių sprendimų yra nuimti vienos ar kelių spintelių dureles. Taip atsiranda atvirų lentynų zona, kuri virtuvei suteikia lengvumo, ypač mažesnėse patalpose.

    Atvirose lentynose dažniausiai laikomi puodeliai, indai, prieskonių indeliai ar tvarkingos dėžutės, kurios tampa interjero dalimi. Kad sprendimas atrodytų vientisai, lentynų galinę sienelę galima perdažyti kontrastinga spalva arba padengti lengvai valoma apdaila.

    Iš paprastų durų padarykite vitriną

    Kitas būdas atnaujinti vaizdą nekeičiat viso fasado yra paprastas: palikti duris, tačiau jų vidurinę dalį pritaikyti stiklui. Taip iš įprasto fasado galima sukurti vitriną, kuri pakeičia virtuvės charakterį ir suteikia daugiau lengvumo.

    Praktiškumui svarbu pasirinkti tinkamą stiklą: skaidrus labiau atidengia turinį, o matinis ar raštuotas padeda paslėpti kasdienius indus. Dažniausiai patariama vitrinomis paversti tik kelias duris, kad akcentas neužgožtų visos spintelių linijos.

    Rankenėlių keitimas duoda didžiausią efektą

    Mažiausiai laiko reikalaujantis sprendimas yra naujos rankenėlės. Juodos minimalistinės, žalvario atspalvio, porcelianinės ar briauninės rankenėlės gali kardinaliai pakeisti tų pačių spintelių įspūdį ir „atjauninti“ virtuvę be remonto.

    Prieš perkant verta pamatuoti esamų tvirtinimo skylių atstumus, kad nauja furnitūra tiktų į tas pačias vietas. Jei skylių išdėstymas nesutampa, senas skyles teks užtaisyti, išlyginti paviršių ir tik tada gręžti naujas, kad neliktų matomų defektų.

    Planuojant atnaujinimą pravartu įvertinti ir bendras tendencijas: žmonės vis dažniau renkasi mažiau invazinius sprendimus, kurie sumažina atliekų kiekį ir leidžia atnaujinti namus etapais. Tokie pakeitimai ypač pasiteisina, kai norisi greito vizualaus rezultato neįsivelti į ilgas statybines dulkes.

  • Įdėkite lauro lapą į miltų indą: senas triukas, kuris padeda apsaugoti atsargas

    Įdėkite lauro lapą į miltų indą: senas triukas, kuris padeda apsaugoti atsargas

    Lauro lapas dažniausiai siejamas su sultiniais ar troškiniais, tačiau virtuvėje jis turi ir kitą pritaikymą. Vis daugiau žmonių įdeda džiovintą lauro lapą į indą su miltais, ryžiais ar kruopomis, kad geriau apsaugotų birius produktus spintelėje.

    Didžiausi sandėliuko priešai yra drėgmė, šiluma ir prastai uždarytos pakuotės. Biriuose produktuose tuomet greičiau atsiranda pašalinių kvapų, gumulėlių, o kartais ir maistinių kenkėjų, tokių kaip maistinės kandys ar jų lervos.

    Sandarus indas daro daugiausia

    Palikti miltus popieriniame maišelyje patogu, bet ne visada saugu. Popierius lengvai įplyšta, praleidžia kvapus ir prasčiau apsaugo nuo drėgmės, todėl miltai gali prarasti birumą ir kokybę.

    Praktiškiausia miltus, kruopas, ryžius ar dribsnius suberti į švarius, visiškai sausus ir sandariai užsidarančius indus. Taip paprasčiau palaikyti tvarką, matyti likučius ir greičiau pastebėti, jei produktas ima keistis.

    Kuo naudingas lauro lapas?

    Į indą dažniausiai dedamas vienas džiovintas lauro lapas. Šio triuko esmė paprasta: intensyvus lauro aromatas kai kuriems maistiniams kenkėjams yra nemalonus, todėl lapas gali veikti kaip papildoma atgrasymo priemonė.

    Svarbu suprasti, kad tai nėra garantija ar „gydymas“, jei kenkėjai jau atsirado. Lauro lapas labiau tinka prevencijai kartu su švara, sandariomis talpomis ir tinkamomis laikymo sąlygomis.

    Kada triukas neveiks?

    Jei indas drėgnas arba produktai laikomi šalia garų šaltinių, pavyzdžiui, viryklės, virdulio ar indaplovės, rizika išlieka didelė. Drėgmė ir šiluma spartina birios produkcijos gedimą ir sudaro palankesnes sąlygas kenkėjams.

    Lauro lapą verta keisti periodiškai, nes laikui bėgant jis praranda kvapą. Taip pat naudinga reguliariai peržiūrėti atsargas, įvertinti kvapą, spalvą ir birumą, o įtartinus produktus iškart išmesti.

  • Paprasta klaida sodinant bijūnus gali „atimti“ žiedus: užtenka kelių centimetrų

    Paprasta klaida sodinant bijūnus gali „atimti“ žiedus: užtenka kelių centimetrų

    Bijūnai yra vieni ilgaamžiškiausių sodo augalų: tinkamai pasodinti jie gali augti toje pačioje vietoje daugelį metų. Būtent todėl pirmasis pasodinimas dažnai nulemia, ar krūmas kasmet džiugins gausiais žiedais, ar ilgai augins tik lapiją.

    Viena dažniausių priežasčių, kodėl bijūnas nežydi, nėra nei trąšų stoka, nei veislės „kaprizai“. Dažnai kaltas pernelyg gilus sodinimas, kai augimo pumpurai atsiduria per giliai ir augalas energiją skiria stiebams bei lapams, o žiedpumpurių nesukrauna.

    Gylis, kuris lemia žydėjimą

    Sodinant bijūną svarbiausia taisyklė paprasta: augimo pumpurai turi būti uždengti tik plonu žemės sluoksniu. Praktikoje tai reiškia, kad virš pumpurų rekomenduojama palikti maždaug 4–5 centimetrų dirvos sluoksnį.

    Jei pumpurai atsiduria gerokai giliau, bijūnas dažnai vėluoja žydėti arba visai nežydi. Keli centimetrai lengvai „dingsta“ sodinimo metu, ypač kai vėliau dar užpilama papildoma žemė, o gruntui suslūgus gylis pasikeičia.

    Vieta ir dirva ne mažiau svarbu

    Net ir teisingas sodinimo gylis nepadės, jei augalas pasodintas netinkamoje vietoje. Bijūnams labiausiai tinka saulėta vieta, kurioje per dieną jie gautų bent 5–6 valandas tiesioginės šviesos.

    Dirva turėtų būti derlinga ir laidi, neužmirkstanti. Jei žemė sunki, molinga, ją verta pagerinti kompostu, o struktūrai palengvinti įmaišyti rupesnės frakcijos smėlio, kad šaknys gautų daugiau oro ir vanduo neužsistovėtų.

    Pravartu parinkti ir nuo stipraus vėjo kiek apsaugotą kampą, nes žydėjimo metu dideli žiedai apsunkina stiebus. Tai ypač aktualu po liūčių, kai žiedai prisigeria vandens ir krūmas lengviau išgula.

    Ką daryti, jei senas bijūnas nežydi?

    Jei bijūnas jau seniai auga vienoje vietoje, kasmet išleidžia ūglius, bet nepražysta, pirmiausia verta patikrinti pumpurų gylį. Atsargiai atidengus viršutinį dirvos sluoksnį ties keru galima pamatyti, ar pumpurai nepaslėpti per giliai.

    Jei paaiškėja, kad virš pumpurų yra per daug žemės, ją galima šiek tiek nuimti ir suformuoti tinkamą sluoksnį. Tokia korekcija neretai pagerina sąlygas žiedpumpuriams susiformuoti kitam sezonui.

    Taip pat verta prisiminti, kad bijūnai nemėgsta dažnų persodinimų ir konkurencijos dėl šviesos. Jei per kelerius metus šalia užaugo krūmai ar medžiai, padidėjęs pavėsis gali būti papildoma priežastis, kodėl žydėjimas silpsta.

  • Kodėl žmonės smeigia šakutes darže? Paprastas triukas, kuris gali apsaugoti daigus

    Kodėl žmonės smeigia šakutes darže? Paprastas triukas, kuris gali apsaugoti daigus

    Daržuose vis dažniau galima pamatyti keistą vaizdą – tarp daržovių lysvių į žemę įsmeigtas šakutes. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip atsitiktinai palikti stalo įrankiai, tačiau iš tiesų tai paprastas būdas sumažinti gyvūnų daromą žalą ką tik pasėtoms ar pasodintoms vietoms.

    Šviežiai supurenta, atvira žemė vilioja kates, kurios tokiose vietose mėgsta raustis, žymėti teritoriją ar net įsirengti tualetą. Paukščius atvira lysvė taip pat traukia, nes joje patogu nutūpti ir ieškoti maisto, o kai kuriais atvejais jie gali iškapstyti sėklas ar pažeisti jaunus daigus.

    Kaip veikia šakučių metodas

    Šakutės čia veikia ne kaip cheminė atbaidymo priemonė, o kaip fizinė kliūtis. Kai į dirvą įsmeigiama daug vertikalių elementų, paviršius tampa nepatogus judėti, o rausti ar patogiai įsitaisyti katei gerokai sunkiau.

    Panašus principas galioja ir paukščiams: kliūtys sumažina laisvą plotą nutūpimui ir judėjimui. Vis dėlto tai nėra absoliuti apsauga – dalis gyvūnų gali prisitaikyti, todėl metodą verta vertinti kaip papildomą, o ne vienintelę priemonę.

    Kur ir kaip jas išdėstyti

    Praktiškiausia šį triuką taikyti nedideliuose plotuose, kuriuose žala juntama labiausiai: ką tik pasėtose eilutėse, jaunuose daiguose, svogūnų ar česnakų lysvėse, pakeltose lysvėse ar dideliuose vazonuose balkone. Visos daržo teritorijos dengti šakutėmis paprastai nereikia.

    Šakutes rekomenduojama smeigti koteliu į žemę, paliekant dantukus nukreiptus į viršų. Tarp jų dažniausiai paliekamas maždaug 10–15 centimetrų atstumas – taip susidaro tankus kliūčių tinklas, kuris sumažina laisvą erdvę ir atima norą rausti žemę.

    Ką svarbu įvertinti dėl saugumo

    Renkantis šakutes verta pagalvoti apie medžiagą ir naudojimo aplinkybes. Jei naudojami daiktai su danga, laku ar kitomis apsauginėmis priemonėmis, kyla rizika, kad laikui bėgant į dirvą pateks nepageidaujamų medžiagų, todėl geriau rinktis paprastus, nepadengtus sprendimus.

    Taip pat svarbu nepamiršti ir žmogaus saugumo: dirbant darže lengva nepastebėti išlindusių dantukų. Laistant, ravint ar sodinant šalia, tokias kliūtis reikėtų aiškiai matyti ir, jei reikia, laikinai ištraukti, kad jos netaptų traumų priežastimi.

    Šis būdas geriausiai pasiteisina kaip greitas, pigus ir lengvai pakeičiamas sprendimas konkrečiai problemai spręsti. Jei gyvūnų aktyvumas didelis, dažnai prireikia derinti kelias priemones, pavyzdžiui, fizines užtvaras, tinklą ar kitas daržui pritaikytas apsaugas.

  • Varėnos klubo „Kamuido“ vasara nustebino: egzaminai, stovykla ir nauji diržai Monciškėse

    Varėnos klubo „Kamuido“ vasara nustebino: egzaminai, stovykla ir nauji diržai Monciškėse

    Varėnoje jau šešerius metus veikia kyokushin karate klubas „Kamuido“, kuriam vadovauja II dano meistras Gintaras Kazilionis. Klubas subūrė vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendruomenę, kurioje greta sportinių įgūdžių nuosekliai ugdomos vertybės.

    Treneriai pabrėžia, kad kyokushin karate treniruotėse daug dėmesio skiriama disciplinai, pagarbai ir atkaklumui. Tai ypač svarbu jauniesiems sportininkams, kuriems ilgalaikis darbas salėje dažnai tampa pasitikėjimo savimi pagrindu.

    Stovykla Monciškėse ir egzaminai

    Klubui ši vasara tapo intensyvi: liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje „Kamuido“ sportininkai dalyvavo tarptautinėje kyokushin karate sporto ir poilsio stovykloje Monciškėse, Palangos pašonėje. Tokiose stovyklose įprastai susitinka įvairių šalių sportininkai, o treniruotės vyksta kelis kartus per dieną.

    Stovyklos formatas remiasi praktika, paplitusia daugelyje kyokushin mokyklų: technikos tobulinimas, fizinis pasirengimas ir kovinės situacijos derinami su kvalifikacijos kėlimo egzaminais. Tai reiškia, kad dalyviai turi būti pasiruošę ne vien teorijai ar pavienėms užduotims, bet ir ištvermei.

    Nauji diržai ir įvertinimai

    Po stovyklos vykusiuose egzaminuose „Kamuido“ atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų. Juodą diržą, 1 daną, apsigynė Rimas Taraškevičius, o 1 kyu laipsnį išlaikė Andrius Kandratavičius ir Aušvidas Martūnas.

    2 kyu laipsnį apsigynė Vytautas Baublys, 4 kyu pasiekė Ilona Antanavičiūtė-Lekeckienė ir Lukas Lekeckas, o 7 kyu išlaikė Dalia Verseckienė. Klube pabrėžiama, kad kiekvienas naujas laipsnis kyokushin sistemoje yra ne formalumas, o nuoseklaus darbo ir asmeninės atsakomybės įrodymas.

    Egzaminai paprastai tikrina kelias sritis vienu metu: technikos tikslumą, fizinį pasirengimą, ištvermę ir psichologinį tvirtumą. Dėl to pasiekti kyu ar daną sportininkams dažnai reiškia ne tik sportinį progresą, bet ir ryškų asmeninį lūžį.

    Naujas sezonas Varėnoje

    Klubas skelbia, kad nuo rugsėjo pradžios kviečia prisijungti naujus narius. Treniruotės skirtos tiek vaikams nuo 6 metų, tiek paaugliams ir suaugusiesiems, o prioritetas teikiamas saugiam, palaipsniui didinamam krūviui.

    „Kamuido“ treniruotės Varėnoje vyks pirmadieniais ir trečiadieniais J. Basanavičiaus gatvėje. Klube teigiama, kad sezono pradžia yra patogiausias metas pradedantiesiems, nes grupės formuojamos iš naujo, o krūvis derinamas prie skirtingo pasirengimo lygio.

  • Varėnoje keičiasi būreliai: nuo rugpjūčio 15 dienos prašymai tik per vieną sistemą

    Varėnoje keičiasi būreliai: nuo rugpjūčio 15 dienos prašymai tik per vieną sistemą

    Nuo 2026 metų rugpjūčio 15 dienos Varėnos rajono savivaldybės gyventojai prašymus į vaikų neformaliojo švietimo būrelius teiks per nacionalinę Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (CPIS). Sistema pasiekiama per „mokausi.lt“, prisijungiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Savivaldybė nurodo, kad šiais metais priėmimas į NVŠ programas Varėnoje bus organizuojamas centralizuotai. CPIS jau naudojama priėmimui į profesinio mokymo įstaigas, o dalyje savivaldybių per ją vykdomas ir priėmimas į mokyklas bei darželius.

    Tėvams ir globėjams CPIS leis vienoje vietoje pateikti prašymą į būrelį ir sekti jo būseną. Taip pat bus galima matyti vaiko vietą laukiančiųjų eilėje ir informaciją apie priėmimo sprendimą.

    Sistemoje numatyta galimybė patikrinti, ar vaikui skiriamas NVŠ krepšelis, ir įvertinti galutinę programos kainą. Gavus kvietimą, sutartį su NVŠ teikėju bus galima sudaryti arba nutraukti elektroniniu būdu.

    VšĮ „Mokausi Lietuvoje“ direktorius Aleksandras Šilkonis teigia, kad CPIS plėtra orientuota į patogumą šeimoms, kai priėmimo paslaugos sutelkiamos vienoje vietoje. „Kuriame vieną patogią priėmimo erdvę, kurioje šeimos galėtų paprasčiau rasti ir pasirinkti vaikams tinkamas švietimo galimybes“, – sakė A. Šilkonis.

    Prašymą bus galima pateikti tuomet, kai mokinys Mokinių registre bus įregistruotas kaip besimokantis pagal bendrojo ugdymo programas. Jei gyventojas neturės galimybės prisijungti internetu, pagalba bus teikiama pasirinktame NVŠ paslaugų teikėjo padalinyje.

    CPIS administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi VšĮ „Mokausi Lietuvoje“. Daugiau informacijos apie prašymų teikimą ir priėmimo eigą skelbiama „mokausi.lt“ aplinkoje.

  • Varėnos miškuose vyks karių pratybos: gyventojams pasakė, kur ir kada bus naudojamos garsinės priemonės

    Varėnos miškuose vyks karių pratybos: gyventojams pasakė, kur ir kada bus naudojamos garsinės priemonės

    2026 metais rugpjūčio 7–9 dieną Varėnos rajone planuojamos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 101 pėstininkų kuopos pratybos. Jos vyks Dusmenų, Šilaičio, Rudnios, Pamusių, Geidukonių ir Vėžionių miškų masyvuose.

    Pratybų metu karių grupės judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, tačiau transportas važiuos tik keliais. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyje užduočių bus naudojamos imitacinės garsinės priemonės, todėl vietomis gali būti girdimi triukšmingi garsai.

    Gyventojams primenama, kad tokios pratybos yra įprasta kariuomenės rengimo proceso dalis, skirta palaikyti ir gerinti savanorių parengtį bei sąveiką realistiškomis sąlygomis. Miškingose vietovėse paprastai treniruojamasi orientavimosi, ryšio, judėjimo ir užduočių vykdymo sudėtingoje vietovėje elementų.

    Pratybų organizatoriai informuoja, kad augmenija nebus žalojama, o aplinka nebus teršiama. Taip pat nurodoma, kad judėjimas vyks laikantis nustatytų saugos reikalavimų, o transporto maršrutai nebus planuojami per miško paklotę.

    Gyventojams, kurie pratybų metu pastebėtų karių veiklą ar girdėtų imitacinių priemonių garsus, rekomenduojama išlikti ramiems ir įprastai tęsti kasdienę veiklą. Lankantis miškuose tuo laikotarpiu verta būti atidesniems, laikytis saugaus atstumo ir netrukdyti pratybų eigai.

  • Samanos Merkinėje pakvies į partizanų takus: kas laukia per Dainavos apygardos 80-metį

    Samanos Merkinėje pakvies į partizanų takus: kas laukia per Dainavos apygardos 80-metį

    Rugpjūčio 16 dieną Merkinėje vyks penktosios senovės dienos „Samanos“, kviečiančios istoriją ne tik prisiminti, bet ir patirti. Renginyje žadami žygiai partizanų takais, paskaitos, parodos, koncertai ir bendruomeniškos veiklos visai dienai.

    Šių metų programa skiriama Lietuvos partizanų Dainavos apygardos 80 metų sukakčiai. Organizatoriai pabrėžia, kad Merkinės apylinkės Dzūkijoje buvo viena svarbiausių ginkluoto pasipriešinimo erdvių, todėl minėjimas čia įgauna ypatingą prasmę.

    „Ši sukaktis Merkinės kraštui yra ypatingai svarbi, nes būtent čia vyko vienos reikšmingiausių Dainavos apygardos kovų, o Merkinė tapo vienu ryškiausių ginkluoto pasipriešinimo simbolių Dzūkijoje“, – sakė istorikas ir Merkinės krašto muziejaus direktorius dr. Žygimantas Buržinskas.

    Istorija, kurią siūloma išgyventi

    „Samanų“ sumanytojas Vytaras Radzevičius akcentuoja gyvą pasakojimą: nuo miško takų ir partizanų dainų iki pokario kasdienybę aiškinančių tyrėjų įžvalgų. Tokia forma atliepia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją Lietuvoje istoriją pristatyti per patyrimą, o ne vien per oficialias kalbas.

    Merkinė pokariu buvo strategiškai svarbi vieta prie Nemuno ir Merkio santakos, kur susikerta keliai, todėl čia susidūrė ir partizanų, ir okupacinės valdžios interesai. Dainavos apygarda laikoma viena stipriausių ir ilgiausiai kovojusių partizanų struktūrų Pietų Lietuvoje, o jos veiklai reikšmingos buvo ir Merkinės apylinkės.

    Šiandien regione išlikę partizaninio karo atminties ženklai: buvusių bunkerių vietos, žuvimo vietos, memorialai ir kapai. Istorinė atmintis čia palaikoma muziejinėmis ekspozicijomis, edukacijomis ir žygiais, kurie padeda žmonėms geriau suprasti 1944–1953 metų pasipriešinimo kontekstą.

    Parodos, paskaitos ir muzika

    Renginio išvakarėse numatyta šv. Roko atlaidų mugė Merkinės fabrike. Rugpjūčio 16 dieną 12 valandą Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyks atlaidai, giedos Kęstučio Breidoko vadovaujamas Merkinės kultūros centro mišrus choras Merkinė, po šv. Mišių jis surengs koncertą.

    Festivalio erdvėse veiks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Bendražygės – moterys partizanės Lietuvoje 1944–1953 metais“. Šia tema paskaitą skaitys centro istorikai Ramona Staveckaitė-Notari ir Andrius Tumavičius, taip pat numatyti pranešimai apie partizanų nuotraukas ir pokario gyvenimą Merkinėje.

    Programoje žadamos ir bendruomeninės veiklos: žygis apie laukinius augalus, pasakojimai apie gamtos panaudojimą maistui ir buičiai, taip pat plaukimas baidarėmis Merkiu. Organizatoriai akcentuoja, kad „Samanos“ siekia sujungti kultūrą, istoriją ir vietos žmonių kuriamą tradiciją.

    Vakare skambės partizanų dainos ir folkloro programa, o žiūrovai bus kviečiami dainuoti kartu. Renginyje ketinama pristatyti ir partizanų dainyną, kurio skaitmeninė versija, organizatorių teigimu, leis dainoms gyventi ir pasibaigus festivaliui.

    Merkinės tradicija: nuo 1935 metų iki šiandien

    Merkinėje senovės dienų idėja siekia 1935 metus, kai renginys sutraukė tūkstančius žmonių, tarp jų ir tuometį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Dabartinės „Samanos“ tęsia tą pačią kryptį, tik pasirinkdamos šiuolaikišką formą ir platesnį bendruomenės įtraukimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra vien koncertų savaitgalis ar istorijos rekonstrukcija. Greičiau kvietimas sustoti, įsiklausyti į Dzūkijos pasakojimus ir pajusti ryšį su vieta, kur laisvės kovų istorija tebėra matoma kraštovaizdyje ir žmonių atmintyje.

    „Dainavos partizanų apygarda yra neatsiejama mūsų krašto istorijos dalis. 80-mečio sukaktį norime paminėti ne oficialiomis kalbomis, apie istoriją verta pasakoti gyvai, o „Samanos“ juk visada kalba apie tai, kas išlieka“, – sakė V. Radzevičius.

    Senovės dienos „Samanos“ vyks Merkinės fabrike rugpjūčio 16 dieną nuo 12 valandos. Renginį organizuoja Merkinės fabrikas, senovės dienas iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneriai – Merkinės kultūros centras ir Merkinės krašto muziejus.

  • Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje sujudimas prie „Circle K“: pranešta apie galimą dujų nuotėkį, įvestas planas

    Varėnoje, degalinės „Circle K“ teritorijoje, užfiksuotas galimas dujų nuotėkis. Reaguojant į pranešimą, buvo iš dalies aktyvuotas Varėnos rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, į vietą iškviestos atsakingos tarnybos.

    Situaciją įvertinę specialistai nurodė, kad šiuo metu grėsmės gyventojams nenustatyta. Tarnybos tikrina įrangą, matuoja galimą dujų koncentraciją ir atlieka veiksmus, reikalingus saugiam degalinės darbo atnaujinimui.

    „Evakuacijos neprireikė, cisterna buvo tuščia. Įvykio vietoje dirba ugniagesiai gelbėtojai, policijos pareigūnai ir dujų įrangos specialistai, kurie vertina situaciją, tikrina įrangą ir atlieka visus būtinus saugumo veiksmus“, – sakė operacijų centro vadovas Alvydas Verbickas.

    Specialistai primena, kad incidentų, susijusių su dujomis, metu svarbiausia yra greitas teritorijos izoliavimas ir potencialių užsidegimo šaltinių eliminavimas. Dėl to įvykio vietoje įprastai ribojamas transporto ir žmonių judėjimas, o sprendimai dėl veiklos atnaujinimo priimami tik įsitikinus, kad nuotėkio rizika pašalinta.

    Gyventojų prašoma išlikti ramiems, laikytis tarnybų nurodymų ir nesibūriuoti įvykio vietoje. Savivaldybė teigia, kad apie bet kokius situacijos pasikeitimus bus informuojama papildomai.

  • Marcinkonyse atidaroma Miglės Markulytės paroda: žibintuvėlis, avys ir riba tarp būties

    Marcinkonyse atidaroma Miglės Markulytės paroda: žibintuvėlis, avys ir riba tarp būties

    Rugpjūčio 15 dieną 13 valandą Marcinkonių stoties galerijoje atidaroma menininkės Miglės Markulytės personalinė paroda „Kito vardo akimis. (ne)būti“.

    Paroda yra trejus metus plėtoto tarpdisciplininio projekto dalis, kuriame menininkė per fotografiją ir tekstą tiria posthumanistinį santykį su nežmogiškuoju Kitu. Pagrindinė kryptis – ne simbolinis gyvūno „įkalbinimas“, o simetriškesnis ryšys, paremtas stebėjimu ir rūpesčiu.

    Marcinkonių stoties galerijos erdvėje siūlomas patyrimas kuriamas taip, kad pasakojimas neužsifiksuotų vienoje, iš anksto nustatytoje reikšmėje. Lankytojas kviečiamas judėti prieblandoje ir žibintuvėlio šviesa pačiam brėžti dėmesio trajektoriją, tarsi „perskaitant“ parodą skirtingais būdais.

    „Vietos, kuriose (ne)buvai, atrodo tokios pažįstamos… Ar atsimeni, ko čia atėjai?“, – sakoma parodos tekste.

    Parodoje akcentuojama riba tarp būties ir nebūties, dokumentalumo ir fikcijos, konkretybės ir abstrakcijos. Šią įtampą kuria vaizdo ir žodžio sandūra, o simboliai ir užuominos tampa priemone kalbėti apie tai, kas sunkiai įvardijama tiesiogiai.

    Pasakojime svarbi vieta tenka avims, įvardijamoms nematomomis parodos protagonistėmis ir poezijos adresatėmis. Jos nurodo į vietas, keliones ir dėmesio perkėlimą nuo žmogaus patirties centro į aplinką, kurioje egzistuoja ir kitos gyvybės formos.

    Miglė Markulytė yra menininkė, kultūrologė ir meno kritikė. Ji baigė fotografijos ir medijų meno bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o Vilniaus universitete įgijo literatūros antropologijos ir kultūros magistrės kvalifikaciją.

    Parodą kuruoja Agnė Gintalaitė, o Marcinkonių stoties galeriją kuruoja Laura Garbštienė. Paroda veiks iki rugpjūčio 30 dienos, ją bus galima lankyti šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 17 valandos arba susitarus iš anksto.

    Projektas yra parodų ciklo Marcinkonių stoties galerijoje dalis, jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad projekto tąsa numatyta ir kitose erdvėse Kaune bei Vilniuje.