CP v2

Blog

  • Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiaus „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų: topologiniai neuroniniai tinklai žada mažesnes sąnaudas

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Arlequin AI“ pritraukė 28 mln. eurų A serijos investiciją ir ketina sparčiau vystyti topologinių neuroninių tinklų architektūrą. Įmonė taip pat planuoja plėsti technologijos diegimą tarptautiniu mastu, įskaitant Europą ir kitas rinkas.

    Investicijų raundą bendrai vedė fondai redalpine ir OTB Ventures, prisidėjo „Bpifrance“ Gynybos inovacijų fondas. Esami investuotojai „Vsquared Ventures“ ir 10x Founders padidino savo dalį, o prie raundo prisijungė ir verslininkas Xavier Niel.

    Kas yra topologiniai neuroniniai tinklai?

    „Arlequin AI“ kuria sprendimus organizacijoms, kurios priima didelės svarbos sprendimus remdamosi dideliais, išskaidytais duomenų rinkiniais. Platforma analizuoja ryšius tarp skirtingų informacijos tipų, tokių kaip dokumentai, sandoriai, vaizdo įrašai ir operaciniai duomenys.

    Įmonė teigia, kad jos kuriami topologiniai neuroniniai tinklai skirti mokytis ne tik iš atskirų duomenų taškų, bet ir iš jų tarpusavio sąsajų. Tokia architektūra orientuota į sudėtingų sąveikų suvokimą, kai vienu metu svarbūs kelių elementų ryšiai, o įprastiems modeliams augant apimčiai interpretavimas tampa sudėtingesnis.

    „Šiandien formuojasi dar viena revoliucija: kuriamos naujos dirbtinio intelekto sistemos, galinčios suprasti itin sudėtingą dinamiką, paslėptą milijonuose duomenų taškų“, – sakė „Arlequin AI“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hugo Micheron.

    Kur technologija gali būti pritaikyta?

    Bendrovė mato pritaikymą saugumo ir gynybos srityse, kriminaliniuose tyrimuose, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijoje, informacijos patikimumo vertinime, kibernetiniame saugume bei DI saugoje. Pasak įmonės, jos sprendimai jau naudojami Vakarų ir Rytų Europoje veikiančių vyriausybių ir didelių organizacijų.

    Technologijos esmė yra gebėjimas atsekti rezultatą iki jį pagrindžiančių įrodymų, kas praktikoje svarbu reguliuojamose ar aukštos rizikos srityse. Tokios funkcijos tampa vis aktualesnės, kai institucijos ir verslai ieško ne tik tikslių, bet ir paaiškinamų DI sprendimų.

    Plėtra į Londoną, Berlyną ir JAV

    „Arlequin AI“ tikina, kad tolesnė DI pažanga neapsiribos vien didesniais modeliais, daugiau duomenų ir didesniais skaičiavimo resursais. Įmonės požiūriu, proveržį gali atnešti alternatyvios architektūros, kurios leidžia efektyviau išnaudoti ryšių struktūrą duomenyse.

    Gautas lėšas bendrovė skirs tarptautinei komandai plėsti, nuosaviems modeliams kurti ir treniruoti bei komerciniam diegimui Europoje ir už jos ribų. „Arlequin AI“ jau atidarė biurus Londone ir Berlyne, o artimiausiais mėnesiais planuoja įkurti DI laboratoriją Silicio slėnyje.

  • „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų: kuria programų platformą, veikiančią kaip „Youtube“

    Investicija ir ambicijos

    Startuolis „Robutler“ pritraukė 400 tūkst. eurų investiciją iš JAV rizikos kapitalo fondo „ZAS Ventures“. Tai pirmasis institucinis čekis įmonės istorijoje, skirtas toliau vystyti platformą, kurioje programos kuriamos ir naudojamos bendruomenės principu.

    „ZAS Ventures“ investuoja į DI, programinės įrangos kaip paslaugos ir robotikos projektus, kuriuos įkūrė ukrainiečių kilmės verslininkai. Investicija buvo atlikta per fondo I ir II fondus, o startuoliui ji suteikia tiek kapitalo, tiek priėjimą prie investuotojo patirties JAV ir Europos rinkose.

    Kaip veikia „programų biblioteka“

    „Robutler“ kuria viešą platformą su bendra profesionalių aplikacijų biblioteka: nuo dokumentų ir prezentacijų iki dizaino, vaizdo, inžinerijos, baltųjų lentų, projektų valdymo, muzikos ir žaidimų. Įmonė pabrėžia, kad realaus laiko bendradarbiavimas integruotas į kiekvieną programą.

    Platformoje programos vartotojams pateikiamos nemokamai, o kūrėjai gali jas publikuoti, leisti kitiems perdaryti ir patobulinti, o vėliau gauti dalį pajamų, kai jų darbas naudojamas. Pajamos dalijamos ir su tais kūrėjais, kurių sprendimai buvo perdirbti ar panaudoti kaip pagrindas.

    „Įsivaizduokite „Robutler“ kaip programinės įrangos „Youtube““, – sakė „Robutler“ įkūrėjas ir vadovas Volodymyr Seliuchenko.

    „Čia kiekviena programa yra nemokama, o „Robutler“ moka kūrėjams, kurių programos naudojamos, taip pat tiems, iš kurių darbų buvo perdirbta. Tai perėjimas nuo programinės įrangos nuomos prie bendruomenės, kuri ją kuria kartu“, – sakė Volodymyr Seliuchenko.

    DI agentai, pasitikėjimas ir atlygio mechanika

    Po vartotojams matomomis programomis kuriamas techninis sluoksnis, kurį „ZAS Ventures“ įvardija kaip esminę investicijos priežastį. „Robutler“ teigia, kad jų Web of Agents architektūra leidžia aplikacijoms ir DI agentams „atrasti“ vieniems kitus ir bendradarbiauti natūralia kalba.

    Platforma taip pat numato integracijas su išoriniais DI asistentais ir programavimo agentais, tokiais kaip „Claude“ ir „Codex“. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją, kai įrankiai vis dažniau tampa ne pavienėmis programomis, o tarpusavyje susietomis agentų sistemomis, kurios dalijasi užduotimis, kontekstu ir teisėmis.

    Įmonė nurodo pateikusi tris patentų paraiškas, susijusias su agentų „atradimu“, pasitikėjimo reitingavimu ir programų naudojimo priskyrimu, pagal kurį skaičiuojami išmokėjimai kūrėjams. Taip pat paskelbti „TrustFlow“ tyrimo rezultatai ir sukurti du atviri protokolai: Agent OAuth ir UAMP, skirti tapatybei ir žinučių apsikeitimui tarp agentų per organizacijų ribas.

    „Dauguma DI įmonių kuria geresnį įrankį. Volodymyr kuria vietą, iš kurios atsiranda įrankiai“, – sakė „ZAS Ventures“ įkūrėjas ir valdantysis partneris Andrew Zinchuk.

    „Pirmą čekį „Robutler“ parašėme dėl sluoksnio po programomis: atradimo, pasitikėjimo ir atsiskaitymų tarp agentų. Būtent šios dalies reikia visam agentiniam internetui, o ją kuria beveik niekas“, – sakė Andrew Zinchuk.

    „ZAS Ventures“ skelbia nuo 2023 metais paremtas daugiau nei 25 įmones per du fondus, o 2025 metais Ukrainos startuolių fondas jam suteikė metų investuotojo vardą. Fondas taip pat deklaruoja tikslą iki 2034 metų prisidėti prie 30 ukrainiečių įkurtų vienaragių atsiradimo, o be kapitalo siūlo ir praktinę pagalbą įžengiant į JAV bei ES rinkas.

  • Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Vilniaus rajone – dideli pokyčiai: atidarytos naujos erdvės, dar keli objektai jau finiše

    Pastarieji mėnesiai Vilniaus rajone pažymėti ryškiais infrastruktūros pokyčiais: duris atvėrė naujos ar atnaujintos kultūros, švietimo ir socialinių paslaugų erdvės, o dalis projektų artėja prie pabaigos. Savivaldybė pabrėžia, kad prioritetas teikiamas objektams, kurie tiesiogiai gerina kasdienį gyventojų gyvenimą ir paslaugų prieinamumą.

    Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič akcentuoja, kad svarbiausia ne pastatų skaičius, o reali nauda bendruomenėms: geresnės mokymosi sąlygos vaikams, daugiau vietų laisvalaikiui šeimoms ir patogesnės paslaugos žmonėms, kuriems reikalinga pagalba.

    „Svarbu ne tai, kiek pastatų pastatome, o tai, kokią naudą jie sukuria žmonėms“, – sakė Robert Duchnevič.

    Naujos kultūros ir laisvalaikio erdvės

    Pagiriuose duris atvėrė naujasis Pagirių kultūros centras, kuriame įrengta apie 300 vietų koncertų salė, repeticijų ir edukacinės erdvės, parodoms pritaikyta fojė, taip pat atlikėjams skirti grimo kambariai. Pastate įdiegta moderni garso ir apšvietimo įranga, todėl numatoma, kad čia vyks ne tik mėgėjų kolektyvų, bet ir profesionalūs renginiai.

    Centras pritaikytas ir kasdienėms veikloms: edukacijoms, būreliams, bendruomenės iniciatyvoms. Savivaldybės duomenimis, projekto vertė siekė apie 5,7 mln. eurų, o šalia sutvarkyta aplinka ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

    Tuo pat metu Pagiriuose atnaujintas ir parkas, kuriame įrengtos vaikų žaidimų bei sporto aikštelės, lauko treniruokliai, šunų treniruočių erdvė, skaitymo zona ir amfiteatras renginiams. Taip pat atsirado rogučių trasa ir kitos poilsio vietos, o investicijos, nurodoma, siekė apie 2,2 mln. eurų.

    Daugiau paslaugų žmonėms su negalia

    Didžiojoje Riešėje pradėjo veikti naujas Paberžės socialinės globos namų Dienos užimtumo centras ir socialinės dirbtuvės, skirtos žmonėms, turintiems proto ir (ar) psichikos negalią. Apie 212 kvadratinių metrų patalpose sudarytos sąlygos 32 asmenims gauti priežiūrą, užimtumą ir socialinę pagalbą.

    Centre vykdomos darbinės ir terapinės veiklos, orientuotos į kasdienius įgūdžius ir įtrauktį: auginamos vaistažolės ir prieskoninės žolelės, jos džiovinamos bei pakuojamos, taip pat gaminami suvenyrai, pinamos verbos, komponuojamos puokštės. Tokios socialinės dirbtuvės laikomos viena svarbiausių priemonių didinant žmonių savarankiškumą ir mažinant socialinę atskirtį.

    Švietimas: naujos erdvės ir modernizacija

    Nemenčinės meno mokykla mokslo metus pradėjo naujose, gerokai didesnėse patalpose, įkurtose Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos priestate. Pastate įrengtos modernios klasės ir bendruomenei skirtos erdvės, o abiem įstaigoms numatyta 360 vietų koncertų salė.

    Skelbiama, kad investicijos į projektą siekė apie 9 mln. eurų, o erdvių plėtra leido mokyklai ženkliai padidinti ugdymo apimtis. Savivaldybės vertinimu, tai sudaro prielaidas priimti daugiau mokinių ir užtikrinti, kad meninis ugdymas būtų arčiau šeimų, gyvenančių Nemenčinėje ir aplinkinėse vietovėse.

    Keturiasdešimt Totorių kaime esantis Pagirių gimnazijos pagrindinio ugdymo skyrius taip pat pradėjo mokslo metus atsinaujinęs: sutvarkytas pastato fasadas, atnaujintos vidaus erdvės, modernizuotos inžinerinės sistemos ir sutvarkyta aplinka. Atnaujinimas apėmė sienų ir stogo apšiltinimą, langų bei durų keitimą, šildymo, vandentiekio, nuotekų ir elektros sistemų modernizavimą.

    Tokios investicijos, anot specialistų, ilgainiui mažina pastatų išlaikymo kaštus ir gerina mikroklimatą klasėse, o tai tiesiogiai siejama su mokinių savijauta bei mokymosi kokybe. Pastaraisiais metais vis daugiau savivaldybių Lietuvoje remiasi energinio efektyvumo sprendimais, kad viešieji pastatai būtų ne tik patogūs, bet ir ekonomiški.

    Kas dar ruošiama gyventojams

    Vilniaus rajone tęsiami ir nauji projektai, kurie šiuo metu yra statybos, projektavimo ar planavimo etapuose. Savivaldybė pabrėžia, kad dideli infrastruktūros darbai reikalauja laiko, todėl dalis rezultatų labiausiai matysis artimiausiais metais.

    Mozūriškių dvaro sodyboje planuojama įkurti „Verbų namus“ – erdvę, skirtą Vilniaus krašto verbų rišimo tradicijai puoselėti. Čia numatomos parodos, edukacijos, konferencijos, taip pat planuojama kaupti ir saugoti verbų kolekciją bei pristatyti tyrimų medžiagą visuomenei.

    Skaidiškėse artėja sporto ir laisvalaikio komplekso atidarymas: daugiau kaip 1 500 kvadratinių metrų pastate numatytos salės krepšiniui, tinkliniui, rankiniui ir salės futbolui, taip pat treniruoklių, kovos menų ir aerobikos užsiėmimams. Lauke suplanuotos krepšinio ir teniso aikštelės, riedlenčių parkas ir vaikų žaidimų erdvės.

    Avižienių gimnazijoje statomas naujas priestatas, į kurį investuojama apie 3,5 mln. eurų. Planuojama, kad beveik 1 902 kvadratinių metrų trijų aukštų pastate bus įrengtos priešmokyklinio ugdymo grupės, informacinių technologijų ir gamtos mokslų kabinetai, biblioteka, administracinės bei pedagogams skirtos erdvės, o mokytis galės apie 200 mokinių.

  • Jaunoms šeimoms – 6 mln. eurų subsidijoms: svarbios datos ir sąlygos pirmajam būstui

    Jaunoms šeimoms – 6 mln. eurų subsidijoms: svarbios datos ir sąlygos pirmajam būstui

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad 2026 metų rugsėjo 14 dieną planuojama pradėti prašymų priėmimą dėl teisės į finansinę paskatą jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą regionuose. Prašymų langas bus trumpas, todėl gyventojams patariama dokumentus pasirengti iš anksto.

    Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metų rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metų rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos. Pažymoms, patvirtinančioms teisę į subsidiją, formuoti numatyta apie 6 mln. eurų.

    Ši finansinė paskata teikiama pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą. Subsidija skirta sumažinti būsto kredito naštą ir paskatinti jaunus žmones kurti gyvenimą ne didmiesčiuose, kur būsto kainos paprastai mažesnės, tačiau finansavimo sąlygos vis tiek išlieka reikšmingas iššūkis.

    Kas gali pretenduoti?

    Teisę į finansinę paskatą turi jaunos šeimos, kai prašymo pateikimo metu abu sutuoktiniai, registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar motina yra iki 36 metų. Taip pat būtina atitikti pirmojo būsto kriterijų.

    Parama paprastai netaikoma, jei šeima turi ar turėjo gyvenamąjį būstą, tačiau yra išimčių. Jos taikomos, kai vienam asmeniui tenkantis naudingasis plotas neviršijo 14 kvadratinių metrų arba jei būstas buvo fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.

    Ministerija nurodo, kad turto deklaravimas yra privalomas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą, pateikiant formą FR0001. Jaunos šeimos pajamos ir turto vertė šiuo atveju nevertinami, tačiau svarbu, kad pareiškėjai nebūtų anksčiau pasinaudoję šia subsidija ar kita parama būstui įsigyti pagal atskirą įstatymą.

    Jei vėliau šeimoje gimsta trečias ar paskesnis vaikas, galima kreiptis dėl papildomos subsidijos. Tokiu atveju kreipimosi metu kiekvienas iš sutuoktinių arba vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar motina gali būti iki 40 metų imtinai.

    Kokios subsidijos numatytos?

    Subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje. Neauginančioms vaikų arba auginančioms vieną vaiką numatyta 10 proc. subsidija, auginančioms du vaikus – 12,5 proc., o auginančioms tris ar daugiau vaikų – 15 proc.

    Subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito sumos, tačiau taikomi apribojimai, todėl planuojantiems sandorį svarbu įvertinti, kokiai kredito daliai parama realiai bus taikoma. Praktikoje tai reiškia, kad net ir brangesnio būsto atveju subsidija gali būti apskaičiuota tik iki nustatytos maksimalios kredito sumos.

    Reikalavimai perkant Vilniaus rajone

    Vilniaus rajono savivaldybėje taikomi konkretūs ribojimai įsigyjamo būsto vertei ir kredito sumai. Nurodoma, kad įsigyjamo būsto vertė, vertinama pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą vertę ir pirkimo–pardavimo sutartyje įrašytą kainą, negali viršyti 120 000 eurų.

    Taip pat nurodoma, kad būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 000 eurų. Būstas turi būti finansuojamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, todėl prieš teikiant prašymą svarbu pasitikrinti, ar konkreti vietovė patenka į finansuojamas teritorijas.

    Prašymas teikiamas savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama pirkti būstą, administracijai kvietime nustatytu terminu. Vilniaus rajone prašymus galima teikti per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybę, siunčiant registruotu laišku arba elektroniniu paštu, jei nėra techninių galimybių pateikti per SPIS.

    Savivaldybė pabrėžia, kad prašymai priimami tik kvietime nustatytu laikotarpiu, o pateikti pavėluotai nėra registruojami ir nenagrinėjami. Dėl to šeimoms rekomenduojama iš anksto pasirūpinti turto deklaravimu, dokumentų pasirašymu kvalifikuotu elektroniniu parašu, jei prašymas teikiamas nuotoliniu būdu, ir patikrinti, ar atitinkamos sąlygos nepasikeitė iki kvietimo pradžios.

  • Sudervėje fiasko: Rastinėnų seniūnaitijos rinkimai žlugo – balsuoti atėjo per mažai žmonių

    Sudervėje fiasko: Rastinėnų seniūnaitijos rinkimai žlugo – balsuoti atėjo per mažai žmonių

    Sudervės seniūnijoje vykę Rastinėnų seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai laikomi neįvykusiais, nes balsavime dalyvavo per mažai gyventojų. Savivaldybė informuoja, kad aktyvumas nesiekė teisės aktuose nustatytos minimalios ribos.

    Rinkimai pripažinti neįvykusiais todėl, kad balsuoti atėjo mažiau nei 5 proc. seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Toks reikalavimas taikomas siekiant, kad seniūnaitis turėtų bent minimalų bendruomenės palaikymą.

    Seniūnaitis yra bendruomenės atstovas, kuris tarpininkauja tarp gyventojų ir seniūnijos, padeda spręsti kasdienius vietos klausimus, perduoda gyventojų pastabas ir poreikius. Dėl to gyventojų įsitraukimas laikomas esmine prielaida, kad atstovavimas būtų realus, o ne formalus.

    Pagal nustatytą tvarką artimiausiu metu bus skelbiami pakartotiniai rinkimai. Apie jų datą, balsavimo vietą ir tvarką gyventojai turėtų būti informuoti papildomai, kad daugiau rinkėjų spėtų ir galėtų dalyvauti.

    Praktikoje žemas aktyvumas dažnai siejamas su menkesniu informuotumu apie seniūnaičių funkcijas, ribotu balsavimo laiku ar žmonių įsitikinimu, kad tokie rinkimai neturi apčiuopiamos įtakos. Savivaldybėms tai yra signalas aiškiau komunikuoti, kuo seniūnaitis gali padėti ir kokius konkrečius klausimus bendruomenė per jį gali kelti.

  • Vilniaus rajono kiemai skęsta žaliosiose atliekoje: paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau

    Vilniaus rajono kiemai skęsta žaliosiose atliekoje: paprastas sprendimas, kurį renkasi vis daugiau

    Pavasarį, vos nutirpus sniegui, individualių namų kiemuose prasideda darbymetis: vejapjovės, genėjimo žirklės ir grėbliai greitai „pagamina“ kalnus žolės, šakų ir lapų. Vasariop prisideda ravėjimo atliekos, o rudenį – nukritę vaisiai ir daržo likučiai. Dalis gyventojų vis dar pasimeta: kur visa tai dėti, kad būtų ir patogu, ir tvarkinga.

    Vilniaus rajone gyvenantis Tomas pasakoja, kad persikėlus į nuosavą namą didžiausiu iššūkiu tapo ne pats sodo tvarkymas, o atliekų tvarkymo rutina. Vejos pjovimas, gyvatvorių formavimas ir vaismedžių genėjimas per kelias savaites gali virsti dešimtimis maišų, o rudenį situaciją dar paaštrina lapai ir sode užaugusios, bet nebesunaudotos gėrybės.

    Žaliosios atliekos nėra šiukšlės

    Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Pavelas Jakubovskis pabrėžia, kad žaliosios atliekos turi vertę, jei jos surenkamos teisingai. Jos gali tapti žaliava kompostui ir sugrįžti į dirvožemį, todėl jų vieta nėra mišrių atliekų konteineriuose ar, juo labiau, pakelėse bei pamiškėse.

    „Tinkamai sutvarkytos žaliosios atliekos tampa naudinga žaliava kompostui, todėl svarbu, kad jos nepatektų nei į mišrių atliekų konteinerius, nei į gamtą“, – sakė P. Jakubovskis.

    Ką galima vežti, o ko ne

    Praktikoje daugiausia klaidų kyla tuomet, kai į žaliąsias atliekas bandoma „įmaišyti“ tai, kas tik atrodo natūralu. Tomas prisimena, kad pirmą kartą nuvykęs į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę suprato paprastą taisyklę: svarbu ne tai, ar medžiaga suyra, o ar ji priskiriama žaliųjų atliekų srautui ir ar nėra užteršta.

    Žaliosioms atliekoms paprastai priskiriama nupjauta žolė, lapai, piktžolės, gėlės, vaisių ir daržovių atliekos, taip pat medžių ir krūmų genėjimo šakos, žievė, pjuvenos, drožlės bei skiedros. Pristatant atliekas būtina išvengti priemaišų: plastiko, akmenų, grunto ar kitų šiukšlių.

    Gyventojams taip pat primenama, kad maisto atliekos, kurių tvarkymas kelia papildomų rizikų, į žaliųjų atliekų srautą nepatenka. Į aikšteles ir kompostą nereikėtų dėti gyvūninės kilmės likučių, nes jie gali skleisti kvapus, pritraukti kenkėjus ir trikdyti tvarkymo procesus.

    Kai patogiausia – kompostuoti ir išvežti

    Ilgainiui Tomas atrado, kad dalis sodo atliekų apskritai neturi palikti kiemo. Kompostuojant žolę ir lapus galima ne tik sumažinti išvežamų atliekų kiekį, bet ir gauti natūralią trąšą daržui ar gėlynams.

    „Pirmus metus viską norėjosi kažkur išvežti. Dabar didžiąją dalį žolės ir lapų kompostuoju, o kompostą vėliau panaudoju darže“, – sakė Tomas.

    Vis dėlto po intensyvesnių darbų, pavyzdžiui, pavasarinio genėjimo ar rudeninio tvarkymosi, atliekų kiekis išauga tiek, kad vien komposto dėžės nebeužtenka. Tokiais atvejais gyventojai gali pristatyti atliekas į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles pagal nustatytą tvarką, o jei atliekos atvežamos maišuose, jų turinį reikia išpilti ir pakuotes išsivežti arba išrūšiuoti.

    Kita alternatyva – užsakyti žaliųjų atliekų išvežimą didmaišiais, kai gyventojui pristatomas vieno kubinio metro talpos maišas, o vėliau jis sutartu laiku paimamas. Ši paslauga ypač aktuali neturintiems transporto, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurių kieme atliekos susidaro nereguliariai, bet didesniais kiekiais.

    Specialistai pabrėžia, kad vadinamieji greiti sprendimai, kai maišai paliekami šalia konteinerių arba atliekos išvežamos į gamtą, sukuria ilgalaikes problemas. Užterštos pakelės dažnai tampa vietomis, kur vėliau atsiranda ir kitos šiukšlės, o netvarkingai paliktos atliekos apsunkina komunalinių paslaugų teikimą bei teršia aplinką.

  • Kaip pakeisti namo administratorių: ką svarbu žinoti Kaštonų g. 2 ir M. K. Čiurlionio g. 80 gyventojams

    Daugiabučių gyventojams vis dažniau kyla klausimas, ar dabartinis bendrojo naudojimo objektų administratorius tinkamai atlieka pareigas ir ar verta jį keisti. Tai ypač aktualu tada, kai didėja sąskaitos, vėluoja remonto darbai, trūksta aiškios atskaitomybės arba gyventojai nesulaukia atsakymų į užklausas.

    Administratoriaus pasirinkimas ar keitimas paprastai siejamas su bendrojo naudojimo objektų priežiūra: laiptinių, stogo, vamzdynų, šildymo ir karšto vandens sistemų, elektros ūkio, kiemo infrastruktūros, taip pat rangos darbų organizavimu. Gyventojams tai reiškia ir kasdienį komfortą, ir ilgalaikę turto vertę.

    Sprendimą dėl administratoriaus keitimo priima patys butų ir kitų patalpų savininkai, balsuodami įstatymuose nustatyta tvarka. Praktikoje dažniausiai taikomas rašytinis balsavimas arba susirinkimas, o galutinis rezultatas priklauso nuo surinktų balsų ir tinkamai įformintų dokumentų.

    Prieš balsuojant gyventojams verta aiškiai įsivertinti, ko tikimasi iš administravimo: kokių paslaugų apimties, kokios kainodaros, kokio reagavimo greičio ir kokių viešinimo standartų. Rekomenduojama iš anksto palyginti kelis kandidatų pasiūlymus ir paprašyti paaiškinimo, kas tiksliai įskaičiuota į mėnesinį administravimo mokestį.

    Dažniausios konfliktų priežastys kyla dėl skaidrumo stokos: neaiškių pirkimų, nepakankamai detalizuotų sąmatų, nepateikiamų atliktų darbų aktų ar gyventojams sunkiai pasiekiamos informacijos apie sukauptas lėšas. Todėl renkantis administratorių svarbu susitarti dėl aiškios ataskaitų teikimo tvarkos ir reguliaraus informavimo.

    Ne mažiau svarbu įsivertinti ir administratoriaus pajėgumus: ar turi pakankamai darbuotojų, ar veikia avarinė tarnyba, kaip greitai organizuojami darbai, ar naudojamos skaitmeninės priemonės pranešimams, sąskaitoms ir dokumentams. Pastaraisiais metais rinkoje įsitvirtino praktika gyventojams pateikti daugiau duomenų elektroniniu būdu, o kai kurios įmonės pasitelkia ir DI užklausų nukreipimui ar dokumentų apdorojimui.

    Jei namo bendrija nėra įsteigta, administratorius paprastai atlieka daugiau funkcijų, tačiau tuo pačiu auga poreikis stipriai savininkų kontrolei. Gyventojai gali paskirti atstovą ar iniciatyvinę grupę, kuri surenka pasiūlymus, stebi sutarties sąlygas ir užtikrina, kad sprendimai būtų priimami laiku.

    Keičiant administratorių, svarbu sklandžiai perimti dokumentus ir sukauptas lėšas, taip pat užtikrinti tęstinumą vykdomuose projektuose, pavyzdžiui, planuojant stogo remontą, šildymo sistemos balansavimą ar laiptinių atnaujinimą. Kad nekiltų ginčų, gyventojams naudinga iš anksto susitarti, kaip bus fiksuojama turto ir įsipareigojimų perdavimo apimtis.

    Konkrečių namų, tokių kaip Kaštonų g. 2 ar M. K. Čiurlionio g. 80, atveju sprendimas dėl administratoriaus pasirinkimo ar keitimo dažniausiai susijęs su pastato technine būkle, suplanuotais darbais ir gyventojų lūkesčiais dėl paslaugų kokybės. Norint priimti pagrįstą sprendimą, verta ne tik palyginti kainas, bet ir įvertinti, kaip administratorius planuoja prevencinę priežiūrą ir kokius kokybės standartus taiko rangovams.

  • Vilniuje spręs, kas administruos daugiabučius: gyventojams – svarbus balsavimas dėl 5 objektų

    Vilniaus mieste inicijuojamas sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo keliuose daugiabučių namų adresuose. Klausimas aktualus Grigalaukio gatvės 15, Kalvarijų gatvės 43 (unikalus Nr. 1094-0145-5042), Pavasario gatvės 14, Liepkalnio gatvės 3 ir Tvankstos gatvės 10 gyventojams.

    Bendrojo naudojimo objektų administratorius atsakingas už namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų priežiūrą, remontų organizavimą, rangovų parinkimą, avarijų šalinimą ir sukauptų lėšų administravimą. Nuo šio pasirinkimo dažnai priklauso darbų kokybė, sprendimų greitis ir gyventojams pateikiamų sąskaitų skaidrumas.

    Praktikoje administratoriaus keitimas ar naujo paskyrimas dažniausiai siejamas su poreikiu aiškiau planuoti darbus, laiku atlikti privalomą techninę priežiūrą ir suvaldyti išlaidas. Gyventojai tokiuose procesuose gali kelti klausimus dėl kiemo, stogo, laiptinių, vamzdynų būklės, taip pat dėl šilumos punkto ar elektros ūkio priežiūros.

    Sprendžiant administratoriaus pasirinkimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik mėnesio administravimo mokestį, bet ir tai, kaip planuojami remonto darbai, kokia yra pirkimų tvarka, ar teikiamos aiškios ataskaitos ir kaip operatyviai reaguojama į gedimus. Gyventojams rekomenduojama prašyti pateikti ankstesnių metų finansines ataskaitas bei darbų planą, kad būtų galima palyginti siūlomą paslaugos apimtį.

    Jeigu administratorius parenkamas ar keičiamas, gyventojams ypač svarbu aktyviai dalyvauti balsavime ir susirinkimuose, nes priimti sprendimai tiesiogiai veikia kasdienę gyvenimo kokybę. Kuo daugiau butų savininkų įsitraukia, tuo mažiau lieka rizikų, kad sprendimai bus priimti neįvertinus visų namo poreikių.

    Artimiausiu metu gyventojams aktualu sekti informaciją apie svarstymų terminus ir sprendimų priėmimo tvarką, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir tinkamas atstovavimas. Tokie administravimo klausimai paprastai apima ir pareigą laiku informuoti savininkus apie planuojamus darbus, numatomas įmokas bei galimus rangos pasiūlymus.

  • Prie Medikiškių gatvės kirs pavojingus medžius: savivaldybė įspėja gyventojus

    Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad šalia Medikiškių gatvės artimiausiu metu bus vykdomi sanitariniai miško kirtimo darbai. Pasak savivaldybės, darbai planuojami siekiant sumažinti rizikas eismo dalyviams ir aplinkai.

    Tvarkymo metu numatoma šalinti sausus ir nudžiūvusius medžius, taip pat kelio pakraštyje augančias pavojingas egles, kurias pažeidė puvinys. Tokie medžiai dėl prastos būklės gali lūžti ar virsti ant važiuojamosios dalies, ypač stipresnio vėjo metu.

    Sanitariniai kirtimai miškuose dažniausiai taikomi tada, kai medžiai yra pažeisti ligų, kenkėjų ar aplinkos veiksnių ir kelia grėsmę saugumui. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šalia kelių net ir pavienio medžio lūžis gali sukelti avarines situacijas, todėl prioritetas teikiamas pavojingiausiems ruožams.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių miško kirtimus reglamentuojančių teisės aktų ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie kirtimai skirti miško sanitarinei būklei gerinti ir rizikai dėl nestabilių medžių sumažinti.

    Darbus atliks savivaldybės pasamdytas rangovas UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir vairuotojų prašoma būti atidiems, laikytis laikinų eismo organizavimo sprendimų, saugos reikalavimų ir neiti į darbų zoną, kol vyksta kirtimo ir išvežimo darbai.

  • Prie Žaliųjų ežerų – kirtimai: įvardijo, kurie medžiai kelia grėsmę ir kas juos šalins

    Vilniuje, šalia Žaliųjų Ežerų gatvės, Valakupių girininkijos 104 kvartale numatyti sanitariniai miško kirtimo darbai 15, 17 ir 18 sklypuose. Savivaldybė nurodo, kad darbai reikalingi dėl prastėjančios kai kurių medžių būklės ir galimos rizikos šalia kelio.

    Planuojama šalinti sausas ir nudžiūvusias egles, taip pat prie važiuojamosios dalies augančius pavojingus medžius, pažeistus puvinio. Tokie medžiai, ypač esant stipresniam vėjui ar po gausesnių kritulių, gali nulūžti ar išvirsti ir sukelti pavojų eismui.

    „Sanitarinių kirtimų tikslas – pagerinti miško būklę ir užtikrinti eismo bei aplinkos saugumą“, – teigiama savivaldybės informacijoje.

    Darbai bus vykdomi laikantis galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių miško kirtimus, ir Miško kirtimų taisyklių reikalavimų. Tai reiškia, kad kirtimai turi būti atliekami tik tiek, kiek būtina pavojui ir židiniams pašalinti, o darbų organizavimas privalo užtikrinti teritorijos ir žmonių saugą.

    Sanitariniai kirtimai dažniausiai planuojami tada, kai medynuose daugėja išdžiūvusių ar ligų pažeistų medžių, o šalia infrastruktūros atsiranda papildomų rizikų. Pastaraisiais metais miškininkai visoje Lietuvoje fiksuoja didesnį medžių pažeidžiamumą dėl kenkėjų, ligų ir ekstremalesnių orų, todėl pavojingų medžių šalinimas prie kelių ir takų tampa dažnesne praktika.

    Darbus vykdys Vilniaus miesto savivaldybės pasamdytas rangovas – UAB „Ekonovus“. Gyventojų ir eismo dalyvių prašoma būti atidiems, laikytis laikinųjų eismo organizavimo ir saugos reikalavimų bei neiti į darbų zoną.