CP v2

Blog

  • Trakai taikosi į Lenkijos keliautojus: ką vietos verslas gali pasiūlyti ilgiau nei vienai dienai

    Trakai taikosi į Lenkijos keliautojus: ką vietos verslas gali pasiūlyti ilgiau nei vienai dienai

    Lenkija jau dabar yra viena svarbiausių Trakų rajono atvykstamojo turizmo rinkų, todėl Trakų turizmo ir verslo informacijos centras stiprina ryšius su šios šalies turizmo bendruomene. Siekiama, kad į Trakus atvyktų ne tik didelės grupės trumpam sustojimui, bet ir pavieniai keliautojai, šeimos bei savaitgalio poilsio ieškantys žmonės.

    Centro teigimu, keliautojams vis dažniau svarbi ne skubota ekskursija, o laikas gamtoje, autentiškos patirtys ir kokybiškas poilsis. Tai reiškia didesnę vertę vietos verslui, nes ilgiau užsibūnantys svečiai dažniau renkasi nakvynę, maitinimą, edukacijas ir pramogas.

    Ryšiai su Lenkijos rinka

    Šį pavasarį Trakų rajonas pristatytas dviejuose reikšminguose renginiuose Lenkijoje. Balandžio mėnesį, bendradarbiaujant su „Go Vilnius“ ir „Keliauk Lietuvoje“, Gdanske vyko susitikimai su turizmo agentūromis ir Lietuvos ambasados Lenkijoje atstovais, aptartos partnerystės bei maršrutų kūrimo galimybės.

    Vienu iš papildomų impulsų įvardijamas tiesioginis skrydis Gdanskas–Vilnius, kuris atveria patogesnį susisiekimą Lenkijos šiaurės regionų gyventojams. Tokia jungtis gali paskatinti dažnesnes trumpas keliones, o Trakams suteikia progą tapti aiškiai atpažįstama savaitgalio kryptimi.

    Festivaliai ir vietos kūrėjų vaidmuo

    Gegužės mėnesį Trakai prisistatė ir Ščecine vykusiame turizmo renginyje „Piknik nad Odrą“, kur lankytojams pristatytos rajono lankytinos vietos bei patirtys. Dėmesys skirtas ir vietos kūrėjams, kurie kelionės įspūdį paverčia apčiuopiamu per gastronomiją, amatus ir edukacijas.

    Trakų turizmo ir verslo informacijos centras pabrėžia, kad būtent tokie elementai dažnai padeda miestui išsiskirti konkurencingoje regiono rinkoje. Keliautojai, planuodami trumpas išvykas, vis dažniau ieško iš anksto aiškiai suformuotų patirčių, kurias galima įsigyti arba susiplanuoti be sudėtingos logistikos.

    Ko tikisi keliautojai ir ko reikia Trakams?

    Pasak centro, šiandien populiarėja ramesnio poilsio formatas, kai svarbiausia tampa buvimas prie vandens, šeimai pritaikytos veiklos, vietinis maistas, jaukios nakvynės ir prasmingos edukacijos. Tokie pasirinkimai ypač aktualūs savaitgalio kelionėms, kai norisi greitai pasiekiamos, bet turiningos krypties.

    Trakų rajono verslo bendruomenė kviečiama įvertinti, ką dar galima pasiūlyti svečiams iš Lenkijos, kad viešnagė truktų ilgiau nei kelias valandas. Didesnį efektą gali duoti tarpusavyje suderinti paslaugų paketai, aiškūs maršrutai, sezoniškos patirtys ir bendras vietos identitetas, kurį lengva suprasti žmogui, atvykstančiam pirmą kartą.

    „Tikime, kad būtent bendradarbiavimas tarp turizmo, verslo ir vietos kūrėjų gali padėti Trakams tapti kryptimi, į kurią norisi sugrįžti ne kelioms valandoms, o ilgesniam poilsiui“, – sakė Trakų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Agata Beliak.

  • Nelegalių vandens gręžinių įteisinimas: kokius terminus iki 2026 metų būtina suspėti gyventojams

    Nelegalių vandens gręžinių įteisinimas: kokius terminus iki 2026 metų būtina suspėti gyventojams

    Nelegaliai įrengtus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius gyventojai dar gali įteisinti pagal laikinąjį įstatymą, kuris galioja iki 2026 metų liepos 31 dienos. Iki šios datos Lietuvos geologijos tarnybai turi būti pateikti dokumentai, reikalingi gręžiniui registruoti ir savininkui įrašyti į Žemės gelmių registrą.

    Svarbu įvertinti, kad procesas nėra vieno žingsnio: pirmiausia reikalingas savivaldybės pritarimas, o tik tada dokumentai teikiami Lietuvos geologijos tarnybai. Dėl to gyventojams rekomenduojama nelaukti termino pabaigos, nes vasarą dažniau išauga prašymų srautas, o sprendimų priėmimas gali užtrukti.

    Kas gali būti įteisinama?

    Įteisinti galima tik tuos gręžinius, kurie buvo įrengti iki 2022 metų gegužės 1 dienos. Savivaldybė vertina prašymą ir, jei nėra kliūčių, išduoda pritarimą naudoti gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį.

    Trakų rajono savivaldybė atkreipia dėmesį, kad paraišką dėl pritarimo pateikti verta iš anksto, kad prašymai būtų spėti išnagrinėti laiku. Savivaldybės išduotą pritarimą vėliau būtina pateikti Lietuvos geologijos tarnybai kartu su kitais reikalaujamais dokumentais iki 2026 metų liepos 31 dienos.

    Kiek kainuoja įteisinimas?

    Gavus savivaldybės pritarimą, mokama vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, parenkant konkrečios savivaldybės kodą. Jei namų ūkio reikmėms per parą sunaudojama iki 10 kubinių metrų vandens, įmoka siekia 15 eurų.

    Gyventojams svarbu pasitikrinti, ar planuojamas vandens naudojimas atitinka namų ūkio poreikius, nes didesni kiekiai ar komercinis naudojimas gali reikšti papildomas pareigas. Praktikoje daugiausia klausimų kyla dėl dokumentų komplekto, gręžinio įrengimo datos ir to, ar gręžinys faktiškai naudojamas.

    Kur kreiptis dėl pritarimo?

    Pirmasis žingsnis yra kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje yra gręžinys, ir pateikti paraišką dėl pritarimo. Trakų rajono savivaldybė nurodo, kad paraišką galima pateikti nuotoliniu būdu per E. pristatymo sistemą, paštu arba atvykus į savivaldybę, taip pat per atstovą, jei atstovavimas pagrįstas rašytiniu sutikimu.

    Jeigu kyla neaiškumų, savivaldybė ragina kreiptis į atsakingus specialistus, kad dokumentai būtų pateikti teisingai ir nereikėtų jų tikslinti. Tai ypač aktualu artėjant terminams, kai klaidų taisymas gali kainuoti papildomą laiką.

  • CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    CEDAW išvados apie Lietuvą jau išverstos: ką Komitetas siūlo keisti dėl moterų teisių

    Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) 2026 metais vasario 23 dieną priėmė baigiamąsias pastabas dėl Lietuvos septintosios periodinės ataskaitos apie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą. Siekiant užtikrinti tinkamą dokumento sklaidą, institucijoms pateiktas oficialus vertimas į lietuvių kalbą.

    Šios baigiamosios pastabos laikomos tarptautiniu Lietuvos pažangos lyčių lygybės ir moterų teisių srityje vertinimu. Jose paprastai įvardijami tiek pasiekti pokyčiai, tiek išliekantys iššūkiai, o kartu pateikiamos konkrečios rekomendacijos valstybės politikai ir praktikai.

    Ką apima CEDAW rekomendacijos?

    Komiteto rekomendacijos yra tiesiogiai susijusios su teisėkūra, viešosios politikos formavimu ir įgyvendinimu, administracine praktika, duomenų rinkimu bei mokymų organizavimu. Taip pat akcentuojama teisingumo vykdymo sritis, nes CEDAW ragina užtikrinti, kad Konvencijos nuostatos būtų realiai taikomos nacionaliniu lygmeniu.

    Baigiamosios pastabos institucijoms veikia kaip prioritetų žemėlapis iki kitos valstybės ataskaitos pateikimo. Jose pateikiamos kryptys, kurios gali būti svarbios peržiūrint teisės aktus, planuojant strateginius dokumentus ir vertinant sprendimų poveikį lyčių lygybei.

    Ko tikimasi iš institucijų?

    CEDAW pabrėžia koordinuotos ir sistemingos institucijų veiklos poreikį, aiškių ir išmatuojamų tikslų nustatymą bei veiksmingą stebėseną. Kartu akcentuojama atskaitomybė, kad pažanga būtų matuojama ne vien deklaracijomis, bet ir apčiuopiamais rezultatais.

    Dokumente taip pat išskiriamas kompetencijų stiprinimas, ypač tiems pareigūnams, kurie taiko teisę ir priima administracinius sprendimus. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį mokymams, vienodesnei taikymo praktikai ir aiškesniems procesams, kad moterų teisių apsauga būtų užtikrinama nuosekliai.

    Institucijos kviečiamos pagal savo kompetenciją susipažinti su CEDAW baigiamosiomis pastabomis, įvertinti jų aktualumą vykdomoms ir planuojamoms priemonėms bei, esant poreikiui, inicijuoti papildomus veiksmus. Tikslas – nuosekliai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir stiprinti lyčių lygybę Lietuvoje.

    Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

  • Trakų savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: „Caritas“ ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas

    Trakų savivaldybė pasirinko AID2 partnerius: „Caritas“ ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas

    Trakų rajono savivaldybės administracija baigė projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ partnerių atranką ir patvirtino, kas prisidės prie jo įgyvendinimo. Savivaldybės sprendimu projekto partneriais tapo Vilniaus arkivyskupijos Caritas ir VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“.

    Sprendimas priimtas vadovaujantis Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metais birželio 2 dieną pasirašytu įsakymu dėl projekto partnerių atrankos. Savivaldybė pažymi, kad partnerystė reikalinga siekiant užtikrinti efektyvų projekto veiklų planavimą ir įgyvendinimą.

    Projekto tikslas – didinti socialiai pažeidžiamų ir socialinę riziką patiriančių žmonių socialinės integracijos bei dalyvavimo darbo rinkoje galimybes. Pagrindinė tikslinė grupė – iš laisvės atėmimo vietų paleidžiami ar neseniai paleisti asmenys, kuriems grįžtant į bendruomenę dažnai kyla būsto, darbo, priklausomybių ir socialinių ryšių atkūrimo iššūkių.

    Numatoma, kad projektas bus įgyvendinamas beveik trejus metus – nuo 2026 metais liepos 1 dienos iki 2029 metais liepos 31 dienos. Savivaldybė kol kas detaliau neįvardijo konkrečių veiklų, tačiau tokio pobūdžio iniciatyvose įprastai akcentuojamas individualus atvejo vadybos darbas, motyvacinė pagalba, konsultavimas ir tarpininkavimas įsidarbinant.

    Ekspertai pabrėžia, kad grįžimas į darbo rinką po įkalinimo dažnai priklauso ne tik nuo paties žmogaus motyvacijos, bet ir nuo praktinės pagalbos, darbdavių požiūrio bei paslaugų tęstinumo. Partnerių įtraukimas gali padėti sujungti savivaldos, nevyriausybinių organizacijų ir socialinių paslaugų resursus, kad pagalba būtų pasiekiama laiku ir nuosekliai.

    Trakų rajono savivaldybės administracija nurodo, kad atrinkti partneriai toliau dirbs kartu planuojant projekto įgyvendinimo eigą ir sprendžiant, kaip geriausiai pasiekti tikslinę grupę. Artimiausiu metu turėtų paaiškėti ir konkretesnės projekto veiklos bei jų apimtys.

  • 330 kV linijos Ignalinos AE–Utena rekonstrukcija Zarasų rajone: kaip ir iki kada teikti pasiūlymus

    Zarasų rajono savivaldybėje pradedamas visuomenės informavimas apie numatomą inžinerinių tinklų projektą – 330 kV elektros oro linijos Ignalinos AE–Utena rekonstravimą. Projektą inicijuoja „Litgrid“, o projektinius pasiūlymus rengia UAB „Energetikos projektavimo institutas“.

    Numatoma statybos rūšis – esamo statinio rekonstravimas, todėl darbai daugiausia bus susiję su esamos infrastruktūros atnaujinimu ir pritaikymu eksploatacijos bei patikimumo reikalavimams. Skelbiama, kad projektas apima Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje esančius ruožus, kuriuose yra žemės ūkio, miškų ūkio ir susisiekimo bei inžinerinių tinklų koridorių paskirties sklypai.

    Kur susipažinti su pasiūlymais?

    Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti Kaune, Islandijos plente 67, darbo dienomis nuo 7.30 iki 16.30 valandos. Savivaldybės informacijoje taip pat nurodyta, kad pateikiamos pagrindinės projekto dalys, įskaitant bendrąją, sklypo plano ir architektūrinę dalis.

    Gyventojams ir suinteresuotiems asmenims svarbu įvertinti, ar planuojami sprendiniai gali turėti įtakos žemės naudojimui, privažiavimui, servitutams ar apsaugos zonoms. Elektros oro linijoms taikomi specialieji žemės naudojimo reikalavimai, todėl praktikoje dažniausiai aktualūs klausimai susiję su darbų organizavimu ir apribojimais greta linijos.

    Kaip pateikti pasiūlymus?

    Pasiūlymus dėl projektinių pasiūlymų galima teikti raštu arba elektroniniu paštu projektuotojui. Terminas pasiūlymams pateikti nurodytas iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Projektuotojo įgaliotu asmeniu įvardijamas Algis Virbalas, taip pat pateikiami kontaktiniai duomenys, kuriais gyventojai gali kreiptis dėl informacijos ir dokumentų peržiūros. Praktikoje rekomenduojama pasiūlymuose aiškiai nurodyti konkretų vietos ruožą ar situaciją, kuri kelia klausimų, ir pridėti motyvus ar faktines aplinkybes.

    Kada vyks viešasis susirinkimas?

    Viešasis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu 2026 metų birželio 22 dieną 16.10 valandos. Savivaldybė nurodo, kad prisijungus prašoma pateikti vardą, pavardę ir kontaktą, kad dalyvis būtų įtrauktas į viešojo susirinkimo dalyvių sąrašą.

    Toks nuotolinis formatas pastaraisiais metais taikomas vis dažniau, nes leidžia dalyvauti platesniam gyventojų ratui, ypač kai projektai apima dideles teritorijas ir kelias gyvenamąsias vietoves. Vis dėlto gyventojams svarbu pasiruošti iš anksto, peržiūrėti projektinius dokumentus ir susiformuluoti klausimus dėl sprendinių, darbų etapų bei galimos įtakos aplinkai ir sklypų naudojimui.

  • Eid-ul-Adha proga Trakų rajone išdalinta parama: „Ahmadija Lietuva“ rėmė 25 šeimas

    Eid-ul-Adha proga Trakų rajone išdalinta parama: „Ahmadija Lietuva“ rėmė 25 šeimas

    Per musulmonų šventę Eid-ul-Adha Trakų rajone surengta labdaros akcija, kurios metu socialiai pažeidžiamiems žmonėms perduota maisto parama. Iniciatyvą įgyvendino asociacija „Ahmadija Lietuva“ kartu su tarptautine humanitarine organizacija „Humanity First Vokietija“.

    Organizacija „Humanity First“ veikia nuo 1995 metais ir vykdo humanitarinės pagalbos projektus įvairiose šalyse, teikdama paramą nepriklausomai nuo žmonių tautybės ar religijos. Jos veikla apima ir skubią pagalbą krizių metu, ir ilgalaikes socialinės pagalbos programas bendruomenėse.

    Šventės tradicija virto pagalba

    Eid-ul-Adha laikoma laiku, kai tikintieji skatinami dalytis su tais, kuriems paramos reikia labiausiai. Viena svarbiausių šventės tradicijų yra dalies maisto skyrimas artimiesiems, kaimynams ir stokojantiems, taip pabrėžiant solidarumo ir tarpusavio pagalbos principus.

    Šios tradicijos dvasia Trakų rajone buvo įgyvendinta praktiniais darbais: paramos paketai pasiekė šeimas ir žmones, kurie susiduria su kasdieniais finansiniais sunkumais. Akcijos organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausia yra ne tik perduoti produktus, bet ir parodyti dėmesį bei palaikymą.

    Parama pasiekė centrą ir Caritas

    Asociacijos nariai aplankė Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centrą, kur paramą perdavė šeimoms, auginančioms vaikus ir gaunančioms socialines paslaugas. Taip pat parama buvo dalijama Lentvario parapijos Caritas lankytojams.

    Iš viso maisto parama pasiekė 25 šeimas ir kitus paramos gavėjus. Susitikimai, pasak organizatorių, tapo proga ne tik suteikti materialinę pagalbą, bet ir stiprinti bendruomeniškumą bei tarpusavio supratimą.

    Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus teigimu, tokios iniciatyvos prisideda prie socialinės atskirties mažinimo ir atkreipia dėmesį į bendruomenės vaidmenį padedant labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

  • Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose narai iš Zaraso ežero dugno iškėlė per toną atliekų: rado padangų, kriauklę ir meškerę

    Zarasuose praėjusį savaitgalį aplinkosaugos festivalis „Darom prie ežerų“ buvo sujungtas su kurortinio sezono atidarymu „Nerk į Zarasus“. Organizatorių teigimu, renginys sutelkė bendruomenę ne tik pramogoms, bet ir konkrečiam tikslui: švarinti pakrantes bei vandenį.

    Per akciją iš įvairių teritorijų ir Zaraso ežero surinkta daugiau nei 1 000 kilogramų atliekų. Dalis šiukšlių buvo aptikta vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė tvarkingos, tačiau žygeiviai grįžo su pilnais maišais.

    Žygis su tikslu

    Diena prasidėjo žygiu, kuriame dalyviai rinkosi 10, 15 arba 25 kilometrų maršrutus. Kartu vyko rėmėjo „Satchel“ kampanija „Iš gamtos – ne tuščiomis“, kvietusi į žygį pasiimti ne tik gertuvę, bet ir šiukšlių maišą.

    Organizatoriai pabrėžė, kad atliekų netrūko net ir po to, kai maršrutais praėjo pirmosios grupės. Tai, pasak jų, parodė, jog vienkartinė akcija svarbi, bet dar svarbiau, kad žmonės pradėtų pastebėti taršą kasdienėse išvykose.

    „Mus labiausiai džiugino matyti, kiek žmonių nuoširdžiai įsitraukė į iniciatyvą. Ne vienam dalyviui iš pradžių atrodė, kad rinkti tiesiog nebus ko, tačiau vos atidžiau apsidairius paaiškėdavo, jog gamtoje vis dar netrūksta to, kam ten ne vieta“, – sakė „Satchel“ socialinių projektų vadovas.

    Atliekos ežero dugne

    Vėliau veiksmas persikėlė prie Zaraso ežero, kur dirbo profesionalūs narai, o krante talkino savanoriai ir Zarasų priešgaisrinės apsaugos tarnyba. Per maždaug pusantros valandos iš ežero dugno iškelta daugiau nei 1 000 kilogramų įvairių atliekų.

    Tarp dažniausių radinių buvo automobilių ir sunkvežimių padangos, stiklo taros atliekos, kibirai ir metalo laužas. Savanorius nustebino ir nestandartiniai „laimikiai“: sena kriauklė, šalmas, daug batų bei, organizatorių teigimu, dar veikianti meškerė.

    „Nors ežero paviršius atrodo gražiai, dugnas slepia visai kitą istoriją. Dėl tamsaus vandens ir prasto matomumo rinkti šiukšles nebuvo lengva, o darbo ežero dugne, jei norėtume surinkti viską iki paskutinio butelio, užtektų ilgam“, – sakė vienas akcijoje dalyvavusių narų.

    Rūšiavimas ir tęstiniai planai

    Festivalyje didelis dėmesys skirtas ir rūšiavimui bei tvarumo edukacijoms: dalyviai buvo skatinami ne tik surinkti, bet ir atskirti atliekas pagal rūšis. Organizatoriai akcentavo, kad tinkamas rūšiavimas didina perdirbimo galimybes ir mažina mišrių atliekų kiekį.

    Renginio metu pristatyta ir tęstinė iniciatyva vasarai: bendruomenės, įmonės ir organizacijos kviečiamos prisijungti prie paviršinių vandenų tvarkymo skirtingose Lietuvos vietose. Organizatorių teigimu, surinktų šiukšlių rezultatai bus apibendrinti baigiamajame festivalyje „Darom prie jūros 2026“, kuris planuojamas rugpjūčio 21–23 dienomis.

    Zarasų atvejis priminė ir platesnę tendenciją: vis dažniau aplinkosauginės akcijos jungiamos su miestų šventėmis, kad tvarūs įpročiai būtų matomi ne kaip pareiga, o kaip natūrali bendruomenės gyvenimo dalis. Tokiu formatu lengviau pasiekti šeimas, jaunimą ir atsitiktinius lankytojus, kurie į savanorystę galbūt įsitrauktų tik kartą, bet vėliau ją kartotų.

  • Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajone NVO projektams skirta 55 000 eurų: finansavimą gavo 23 iniciatyvos

    Zarasų rajono savivaldybė baigė 2026 metų nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo konkurso paraiškų vertinimą. Per kvietimą gauta 41 paraiška, o bendra prašoma suma siekė 92 530,39 euro.

    Savivaldybės 2025–2027 metų strateginio veiklos plano priemonėje NVO sektoriaus ir bendruomeninių organizacijų finansavimas 2026 metams numatyta 55 000 eurų. Tai reiškia, kad visų prašymų patenkinti nebuvo galimybės, todėl daliai pareiškėjų lėšos neskirtos.

    Kaip vyko vertinimas?

    Konkurso procedūros vyko pagal savivaldybės patvirtintą tvarkos aprašą ir sudarytos vertinimo komisijos nuostatus. Atitiktį reikalavimams ir paraiškų turinį vertino komisija, o sprendimai įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų birželio 5 dieną pasirašytame įsakyme.

    Finansavimas paskirstytas pagal kelias kryptis: NVO laimėtų projektų dalinis finansavimas, veiklos aktyvinimas, jaunimo iniciatyvų skatinimas ir materialinės bazės stiprinimas. Toks skirstymas leidžia paremti tiek renginius ir veiklas, tiek ilgiau tarnaujančius pirkinius ar infrastruktūrą.

    Kam skirta daugiausia lėšų?

    Didžiausi individualūs finansavimo dydžiai siekė 4 000 eurų ir buvo skirti viešajai įstaigai „Nacionalinis socialinis integracijos institutas“. Materialinės bazės stiprinimui taip pat numatyta 3 591 euras Avilių bendruomenei ir 3 326,38 euro Šaulių I kaimo bendruomenei SAULĖTEKIS.

    Aktyvinant NVO veiklą kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, daugeliui bendruomenių ir organizacijų skirta po 2 000 eurų, o daliai pareiškėjų – mažesnės sumos. Jaunimo iniciatyvoms finansavimas siekė 2 300–2 450 eurų, lėšos skirtos trims organizacijoms.

    Kodėl dalis paraiškų liko be finansavimo?

    Savivaldybė nurodo, kad daliai paraiškų finansavimas neskirtas dėl lėšų trūkumo, o nepatenkintas poreikis sudarė 37 530,39 euro. Tai rodo, kad rajone konkurencija dėl NVO rėmimo iš biudžeto išlieka didelė, o paraiškų poreikis viršija suplanuotą sumą.

    Dar keli pareiškėjai negavo finansavimo dėl to, kad nesurinko minimalaus 40 balų vertinimo. Viena paraiška buvo atmesta kaip neatitinkanti šio konkurso taisyklių, nes religinių bendruomenių projektai finansuojami pagal atskirą savivaldybės tvarką.

    Sprendimų praktika rodo, kad NVO finansavimo konkursuose svarbiausia ne tik idėja, bet ir aiškus projekto pagrindimas, realistiškas biudžetas, veiklų planas bei atitikimas konkrečios priemonės tikslams. Savivaldybėms siekiant skaidrumo, tokie konkursai paprastai remiasi balų sistema ir formaliais tinkamumo kriterijais.

  • Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose finišavo „Startuok nuo 50+“: ką per 5 dienas išmoko devyni būsimi verslininkai

    Zarasuose baigėsi verslumo programa „Startuok nuo 50+“, skirta vyresniems nei 50 metų žmonėms, norintiems pradėti savarankišką veiklą ar sustiprinti jau turimą verslo idėją. Programos tikslas buvo praktiškai padėti dalyviams susidėlioti aiškų planą nuo sumanymo iki pirmųjų žingsnių rinkoje.

    Mokymuose dalyvavo devyni Zarasų rajono gyventojai. Per penkias intensyvias mokymų dienas jie gilinosi į verslo planavimą, rinkodarą, komunikaciją su klientais, finansų valdymą ir idėjos pristatymą, o gautas žinias iškart taikė savo projektams.

    Didžiausias dėmesys buvo skiriamas praktikai: dalyviai grynino vertės pasiūlymą, ieškojo tikslinės auditorijos, dėliojo verslo modelį ir ruošė baigiamąsias prezentacijas. Kiekvienas turėjo galimybę konsultuotis individualiai su mentoriumi ir gauti konkrečių patarimų, kaip patikrinti idėją bei sumažinti starto rizikas.

    Baigiamasis susitikimas Vilniuje

    2026 metų birželio 4 dieną Vilniuje įvyko baigiamasis programos renginys, kuriame dalyvavo ir Zarasų grupės atstovai. Susitikime dalyviai iš skirtingų miestų pristatė verslo idėjas komisijai, dirbo grupėse su mentoriais ir dalijosi patirtimis.

    Zarasų dalyviams tai tapo proga palyginti savo pasirengimą su kitų grupių idėjomis ir pamatyti, kaip skirtingai žmonės sprendžia panašius verslo starto iššūkius. Darbo grupėse jie gavo grįžtamąjį ryšį apie idėjų aiškumą, realistiškumą ir komunikacijos stiprinimą.

    Ko duoda tokios programos?

    Organizatorių teigimu, „Startuok nuo 50+“ dalyviams svarbiausia ne tik teorinės žinios, bet ir pasitikėjimas bei bendruomenės palaikymas. Vyresniame amžiuje verslo pradžia dažnai siejama su didesne finansine atsakomybe ir atsargesniu rizikos vertinimu, todėl mentorių pagalba ir struktūruotas planas tampa ypač reikšmingi.

    Programa „Startuok nuo 50+“ 2026 metais organizuojama Inovacijų agentūros ir įgyvendinta šešiuose Lietuvos miestuose, taip pat buvo suformuota nuotolinė grupė. Savivaldybė tikisi, kad bent dalis mokymuose sustiprintų idėjų artimiausiu metu virs realiomis veiklomis ir papildys vietos paslaugų bei smulkaus verslo pasiūlą.

  • Konkursas „Mano gamtos sapnai“: iš 1 060 darbų išrinkti Ignalinos jaunieji laureatai

    Konkursas „Mano gamtos sapnai“: iš 1 060 darbų išrinkti Ignalinos jaunieji laureatai

    Lietuvos dailininkų sąjunga kartu su Dailės mokytojų asociacija surengė vaikų ir jaunimo meninės kūrybos darbų konkursą „Mano gamtos sapnai“. Iniciatyva skirta paskatinti jaunuosius kūrėjus dailės kalba apmąstyti savo ryšį su gamta, geriau pažinti gimtąjį kraštą ir aktualinti kultūros bei gamtos paveldo temas.

    Organizatorių teigimu, konkursas kvietė ieškoti netradicinių meninės raiškos priemonių ir drauge ugdyti gamtosaugines vertybines nuostatas. Šiais metais konkursui pateikta 1 060 kūrybinių darbų, o dalyviai buvo vertinami keturiose amžiaus grupėse.

    Ignalinos mokinių pasiekimai

    Iš Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Dailės studijos konkursui buvo išsiųsti 11 mokinių darbų. Pasiekė džiugi žinia, kad keturi mokiniai buvo įvertinti laureatų vardu.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureatėmis tapo Gerda Boguško ir Marija Krivcova. 11–14 metų amžiaus grupėje laureatais pripažinti Marian Terteshchenia ir Orinta Dubakaitė, jų mokytoja Nijolė Trinkūnienė.

    Laureatai ir keramikos studijoje

    Sėkmingai konkurse pasirodė ir Ignalinos rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Keramikos studijos mokiniai. Jų darbai taip pat buvo įvertinti skirtingose amžiaus grupėse.

    7–10 metų amžiaus grupėje laureatu tapo Laurynas Čepulis, 11–14 metų amžiaus grupėje laureate pripažinta Goda Orlova, o 15–18 metų amžiaus grupėje laureate tapo Evelina Šeluchina. Moksleivius konkursui parengė mokytoja Jolita Bužinskienė.