CP v2

Blog

  • Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Savaitgalį Ignalinos aerodrome vykusiame Šaulių sąskrydyje ir aviacijos šventėje dalyvavo Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė. Renginyje meras sveikino susirinkusius šaulius, jų šeimas, partnerius ir svečius.

    Šaulių sąskrydis tapo erdve bendruomenei susiburti, aptarti bendradarbiavimą ir pasidalyti patirtimi, o visuomenei iš arčiau pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos šaulių sąjunga. Tokie renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik tradicijas, bet ir praktinį pasirengimą bei visuotinės gynybos idėją.

    Ignalinos aerodrome savo veiklą, pajėgumus ir techniką pristatė Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir partneriai, taip pat statutinės tarnybos, Lietuvos kariuomenės ir NATO padaliniai. Lankytojams buvo sudarytos galimybės susipažinti su skirtingų institucijų vaidmeniu krizių valdyme ir valstybės gynyboje.

    Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti ginkluotę ir ekipuotę, susipažinti su dronų panaudojimu, taip pat pamatyti ratinę, vikšrinę ir oro techniką. Praktinės demonstracijos bei edukacinės veiklos leido geriau suprasti, kaip veikia pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir kokios kompetencijos reikalingos tiek kariuomenei, tiek pilietinėms iniciatyvoms.

    Pastaraisiais metais visuotinės gynybos tema Lietuvoje įgauna vis didesnį svorį dėl pasikeitusios regiono saugumo situacijos, augančio dėmesio rezervo rengimui ir pilietiniam atsparumui. Šauliai šioje sistemoje matomi kaip svarbi grandis, jungianti savanorystę, pilietiškumo ugdymą ir praktinius įgūdžius.

    Šventinę programą papildė kultūriniai bei muzikiniai pasirodymai, o susitikimai su šeimomis ir bendruomenėmis kūrė neformalų ryšį tarp gynybos struktūrų ir visuomenės. Visagino savivaldybė pabrėžė bendrystės svarbą ir dėkojo šaulių bendruomenei bei partneriams, prisidedantiems prie saugesnės valstybės.

    Renginio akimirkas fiksavo fotografai Rimvydas Vaitkevičius ir Kęstutis Skrodenis.

  • Grasinimai susprogdinti Vilniaus mokyklas: policija grėsmės nemato, bet siunčia patrulius

    Grasinimai susprogdinti Vilniaus mokyklas: policija grėsmės nemato, bet siunčia patrulius

    Ketvirtadienio rytą kelios valstybinės institucijos sulaukė grasinančių elektroninių laiškų, kuriuose teigiama, kad keliose Vilniaus mokyklose esą padėti sprogmenys. Laiškuose nurodytas konkretus laikas, kada neva turėtų įvykti sprogimai, tačiau pareigūnai pabrėžia, kad tokie pranešimai dažnai būna melagingi.

    Policija informavo susisiekusi su minimomis ugdymo įstaigomis ir į jas išsiuntusi patrulius. Gautos informacijos turinys tikrinamas ir analizuojamas, o pirminiais vertinimais realios grėsmės kol kas neįžvelgiama.

    Pasak pareigūnų, mokyklų bendruomenės raginamos išlikti budrios, tačiau, įvertinus turimus duomenis, tęsti įprastą ugdymo procesą. Sprendimai dėl papildomų veiksmų priimami pagal situaciją konkrečioje įstaigoje ir pagal gautą informaciją.

    Kaip elgtis mokykloms ir tėvams?

    Už įstaigos saugumą atsakingiems asmenims rekomenduojama apžiūrėti mokyklos teritoriją ir patalpas, atkreipiant dėmesį į neįprastus ar paliktus daiktus. Jei pastebimas įtartinas objektas, jo liesti ar perkelti negalima, būtina nedelsiant skambinti telefonu 112.

    Tėvams ir mokiniams patariama vadovautis mokyklos administracijos nurodymais ir neplatinti nepatvirtintos informacijos. Praktika rodo, kad klaidinantys pranešimai dažnai siekia sukelti paniką ir sutrikdyti darbą, todėl institucijos ragina remtis tik oficialia informacija.

    Dėl papildomų klausimų policija ragina konsultuotis policijos informacijos telefonu 0 700 60 000. Pareigūnai primena, kad kiekvienas toks pranešimas vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad grėsmė buvo melaginga.

  • Sodų bendrijose – nauji konteineriai maisto atliekoms: ką būtina žinoti, kad negausite pastabų

    Sodų bendrijose – nauji konteineriai maisto atliekoms: ką būtina žinoti, kad negausite pastabų

    Visagino sodų bendrijose rudenį pradėti statyti biologinėms virtuvės atliekoms skirti konteineriai. Kaip informuoja UAB „Visagino būstas“, iš viso pastatyta 19 talpų, kurių kiekviena yra 770 litrų.

    Konteineriai sodų bendrijose bus pastatyti laikinai, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Atliekos iš jų bus surenkamos kartą per savaitę, trečiadieniais.

    Rudenį sodų bendrijose ženkliai išauga biologinių atliekų kiekiai, ypač dėl derliaus nuėmimo ir sodo tvarkymo. Daugiausia susidaro nukritusių ar surinktų obuolių, taip pat kitų vaisių ir daržovių likučių.

    Gyventojai raginami šias atliekas mesti į specialius biologinių atliekų konteinerius, o ne į mišrių komunalinių atliekų talpas. Tinkamas rūšiavimas mažina mišrių atliekų kiekį ir padeda užtikrinti tvarkingesnę aplinką sodų bendrijose.

    Kokios atliekos tinka?

    Į biologinių atliekų konteinerius galima mesti virtuvėje susidarančias maisto atliekas, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių likučius bei jų žieves. Taip pat tinka obuoliai ir kiti vaisiai, kavos tirščiai bei kavos filtrai.

    Leidžiama mesti arbatos tirščius ir tinkamus arbatos pakelius, kiaušinių lukštus, duonos ir kitų kepinių likučius. Taip pat galima išmesti sugedusį ar vartoti nebetinkamą maistą, mėsos, žuvies ir jų produktų likučius.

    Ko griežtai nemesti?

    Kad rūšiavimas būtų efektyvus, į biologinių atliekų konteinerius turi patekti tik tam skirtos atliekos. Į juos negalima mesti plastikinių maišelių, pakuočių, stiklo, metalo, tekstilės, higienos priemonių ar kitų mišrių komunalinių atliekų.

    Taip pat prašoma atliekų nepalikti šalia konteinerių, nes tai teršia aplinką ir apsunkina atliekų tvarkymą. Tvarkingas rūšiavimas padeda išvengti užterštų srautų, kai dėl netinkamų priemaišų dalis atliekų nebegali būti tvarkoma kaip biologinės.

    Kodėl tai svarbu dabar?

    Biologinių atliekų atskyrimas ypač aktualus šaltuoju sezonu, kai mišrių atliekų konteineriai dažniau prisipildo ir pradeda skleisti nemalonius kvapus. Atskiras surinkimas leidžia sumažinti mišrių atliekų svorį ir kiekį, o tai svarbu tiek aplinkos švarai, tiek visos sistemos efektyvumui.

    Gyventojai kviečiami atsakingai rūšiuoti ir primenama, kad konteinerių ištuštinimo grafikas yra nustatytas iš anksto. Jei biologinės atliekos metamos teisingai, šis sprendimas padeda išlaikyti tvarką sodų bendrijose intensyviausiu rudens laikotarpiu.

  • Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasai ragina palikti automobilius: Europos judumo savaitę startuokite rytine mankšta

    Zarasuose minint Europos judumo savaitę ir Dieną be automobilio gyventojai kviečiami rytą pradėti aktyviai. Zarasų visuomenės sveikatos biuras ragina bent vienai dienai rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį ar viešąjį transportą.

    Rytinė mankšta vyks rugsėjo 22 dieną Sėlių aikštėje Zarasuose. Rinktis kviečiama 7.45 valandą, o mankštos pradžia numatyta 7.50 valandą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad specialaus pasirengimo nereikia: svarbiausia patogi apranga ir noras pajudėti. Kviečiama ateiti su kolegomis, draugais, šeimos nariais ar kaimynais, kad diena prasidėtų bendru tempu.

    Europos judumo savaitė kasmet primena, kad trumpoms kelionėms dažnai galima rinktis tvaresnes alternatyvas. Mažesnis automobilių naudojimas miestuose siejamas su mažesne oro tarša, triukšmu ir spūstimis, o reguliari fizinė veikla prisideda prie geresnės savijautos.

    Zarasuose ši iniciatyva skirta ne tik sportui, bet ir įpročių keitimui: paliekant automobilį bent vienai dienai lengviau įvertinti, kiek kasdienėms kelionėms tinka pėsčiųjų maršrutai ar dviratis. Organizatoriai tikisi, kad bendras renginys paskatins dažniau rinktis judėjimą mieste be automobilio.

  • „Visagino būstas“ nuo 2026 metų keičia tvarką: popierinių sąskaitų dalis gyventojų nebegaus

    „Visagino būstas“ nuo 2026 metų keičia tvarką: popierinių sąskaitų dalis gyventojų nebegaus

    UAB „Visagino būstas“ praneša, kad nuo 2026 metų spalio daliai gyventojų popierinės sąskaitos į pašto dėžutes nebebus pristatomos. Pokytis bus taikomas bendrovės administruojamų daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkams, kurie yra pateikę elektroninio pašto adresą ir arba yra prisiregistravę Klientų savitarnos portale.

    Bendrovė nurodo, kad sprendimas priimtas siekiant įgyvendinti tvarumo ir ekologijos principus bei mažinti popieriaus naudojimą. Taip pat akcentuojama, kad tvarka grindžiama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatose numatytu reglamentavimu.

    Pasak UAB „Visagino būstas“, elektroninis sąskaitų pateikimas gyventojams gali būti ne tik greitesnis, bet ir saugesnis asmens duomenų požiūriu. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad popierinės sąskaitos, paliktos pašto dėžutėse, gali tapti sukčiavimo rizikos šaltiniu, jei jas perimtų pašaliniai asmenys.

    Gyventojai raginami aktyviau naudotis elektroniniais kanalais: pateikti administratoriui el. pašto adresą, jungtis prie savitarnos portalo, o esant poreikiui gauti pranešimus ir SMS žinutėmis. Savitarnos portale taip pat galima patogiai peržiūrėti ankstesnes sąskaitas, palyginti mokėjimus, teikti prašymus, registruoti gedimus ar sekti informaciją apie planuojamus ir vykdomus darbus name.

    UAB „Visagino būstas“ pabrėžia, kad portalas pasiekiamas visą parą, todėl aktuali informacija gyventojams gali būti pasiekiama bet kuriuo metu. Tokiu būdu gyventojai taip pat gali gauti administratoriaus organizuojamų balsavimų raštu biuletenius ir kitą su namo administravimu susijusią informaciją.

    Bendrovė primena, kad sąskaitas galima apmokėti kasose Statybininkų g. 24, taip pat bankiniu pavedimu, per „Paysera“, „Perlo“ terminaluose arba mobiliąja programėle „Perlas Go“, pasiekiama „App Store“ ir „Google Play“.

    Gyventojai, kurie yra savitarnos portalo naudotojai ir norės toliau gauti popierines sąskaitas, turės tai pasirinkti savo paskyros nustatymuose pažymėdami atitinkamą parinktį. Tuo metu gyventojai, nesinaudojantys savitarnos portalu, bet gaunantys sąskaitas el. paštu, dėl popierinių sąskaitų gavimo galės kreiptis į bendrovės buhalteriją arba susisiekti telefonu.

    UAB „Visagino būstas“ pažymi, kad perėjimas prie skaitmeninių sąskaitų atitinka platesnę viešųjų ir komunalinių paslaugų tendenciją Lietuvoje, kai daugiau paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su mažesnėmis administravimo sąnaudomis, spartesniu informacijos pateikimu ir didesniu duomenų saugumu, jei gyventojai laikosi pagrindinių paskyrų apsaugos principų.

  • Šveicarijoje gyvenanti zarasiškė atskleidė, ką reiškia būti garbės ambasadoriumi: ateina duoti

    Šveicarijoje gyvenanti zarasiškė atskleidė, ką reiškia būti garbės ambasadoriumi: ateina duoti

    Šveicarijoje, Ciuriche, gyvenanti komunikacijos specialistė Ingrida Jadzevičienė siekia tapti Zarasų krašto garbės ambasadore ir sako, kad tai nėra vien simbolinis titulas. Jos teigimu, ambasadorystė prasideda nuo noro padėti ir kurti ryšius, o ne nuo asmeninės naudos.

    Į užsienį su šeima ji išvyko planuodama praleisti vos metus ar dvejus, tačiau gyvenimas svetur užsitęsė jau aštuonerius metus. Vis dėlto, pasak pašnekovės, ryšys su Lietuva ir Zarasų kraštu išliko gyvas per šeimos istoriją, dažnas keliones bei sąmoningą pastangą perduoti šaknis vaikams.

    Profesinė kryptis pasikeitė iš esmės

    Pagal išsilavinimą ji yra baudžiamosios teisės specialistė, Lietuvoje dirbusi ir komercinės teisės srityje, tačiau persikėlus į Šveicariją tęsti teisinės karjeros tapo sudėtinga. Skirtinga teisinė sistema ir praktikos reikalavimai paskatino ieškoti naujo kelio, todėl ji pasuko į rinkodarą ir komunikaciją.

    Šiandien I. Jadzevičienė konsultuoja smulkaus verslo atstovus ir vadovus, skaito paskaitas, padeda kurti asmeninį prekės ženklą bei aiškiai komunikuoti socialiniuose tinkluose. Ji pabrėžia, kad komunikacijoje nėra vieno teisingo recepto, todėl svarbiausia yra gebėjimas išgirsti žmogų ir pritaikyti sprendimą pagal jo stiprybes.

    Ryšiai su diaspora atvedė į PLB

    Gyvenimas užsienyje, anot pašnekovės, sustiprino ir įsitraukimą į diasporos veiklą. Per profesinius kontaktus ji prisidėjo prie įvairių iniciatyvų, o vėliau sulaukė kvietimo dirbti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijose.

    Šiuo metu ji yra Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Ekonominio bendradarbiavimo komisijos bei Bendradarbiavimo su Lietuvos regionais ir grįžimo komisijos narė. Tokiose veiklose, pasak jos, svarbiausia praktiški ryšiai, žinių apsikeitimas ir idėjos, kurias galima pritaikyti regionuose, siekiant išlaikyti kontaktą su išvykusiais kraštiečiais ir paskatinti grįžimo svarstymus.

    Zarasų pokyčiai, kuriuos verta parodyti

    Lygindama vaikystės Zarasus su dabartiniu miestu, I. Jadzevičienė sako matanti esminį pokytį: daugiau renginių, traukos vietų ir realių galimybių turiningai leisti laiką. Jos vertinimu, dalies išvykusių žmonių atmintyje gimtieji miestai vis dar likę tokie, kokie buvo prieš dešimt ar dvidešimt metų, todėl būtina nuosekli, šiuolaikiška komunikacija apie dabartį.

    Pasak jos, regionams šiandien svarbu ne tik kviesti atvykti, bet ir pateikti aiškų atsakymą, ką žmogus čia ras: nuo infrastruktūros ir paslaugų iki bendruomenės gyvenimo. Tokį pasakojimą ji planuotų stiprinti ir asmeniniu pavyzdžiu, pasitelkdama socialinių tinklų auditoriją bei savo profesines kompetencijas.

    „Garbės ambasadorius yra ne tas, kuris ateina imti, o tas, kuris nori duoti, parodyti ir suteikti“, – sakė Ingrida Jadzevičienė.

    Ji pabrėžia, kad ambasadorystė neturėtų virsti vien pavardžių sąrašu ar formaliu statusu. Svarbiausia, jos teigimu, yra konkretūs darbai: kraštiečių paieška skirtingose šalyse, bendri projektai, ryšiai su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir nuoseklus Zarasų pristatymas taip, kad tai būtų aktualu ne tik turistams, bet ir svarstantiems grįžti gyventi.

    Kalbėdama apie bendruomenių iniciatyvas, ji akcentuoja atvirumo svarbą ir ragina neužgesinti aktyvių žmonių vien argumentu, kad kažkas jau buvo bandyta. Pašnekovės įsitikinimu, pasikeitus aplinkybėms, komandai ir priemonėms, net anksčiau nepavykusios idėjos gali duoti gerą rezultatą.

    Ilgainiui I. Jadzevičienė savo ateitį sieja su Lietuva ir neatmeta, kad kada nors norėtų apsigyventi Zarasų krašte. Jos teigimu, regiono stiprybė yra gamta, gyvenimo tempas ir bendruomeniškumas, o nuosekliai telkiant diasporą galima sukurti tvirtesnį ryšį tarp išvykusiųjų ir vietos žmonių.

  • Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Prezidentūroje – RRT renginys apie skaitmeninį ryšį: kviečia prisijungti nuotoliu

    Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) kviečia gyventojus nuotoliu stebėti tradicinį skaitmeninio raštingumo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ renginį, kuris šiemet vyks Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Renginys skirtas aptarti, kaip skaitmeninis ryšys ir technologijos keičia žmonių kasdienybę, paslaugų prieinamumą ir bendravimą.

    Renginio tema – „Skaitmeninis ryšys, kuris keičia gyvenimus“, o pagrindinis akcentas – reali skaitmeninės atskirties mažinimo nauda. Diskusijose paprastai daug dėmesio skiriama vyresnio amžiaus žmonėms, regionų gyventojams ir tiems, kuriems sunkiau naudotis e. paslaugomis ar išmaniaisiais įrenginiais.

    RRT primena, kad skaitmeninis raštingumas šiandien apima ne tik gebėjimą naudotis internetu, bet ir saugų elgesį: atpažinti sukčiavimą, saugoti asmens duomenis, kritiškai vertinti informaciją. Šios temos aktualios augant nuotolinių paslaugų mastui ir vis dažniau fiksuojant telefoninių bei internetinių apgavysčių atvejus.

    Data ir prisijungimas

    Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną nuo 10.00 iki 13.30 valandos. Dalyviai kviečiami prisijungti nuotoliu, o registracija vykdoma iš anksto.

    Užsiregistravusiems dalyviams prieš renginį bus atsiųstas priminimas ir prisijungimo informacija. Organizatoriai taip pat skelbia renginio programą, kurioje numatyti pranešimai ir diskusijos apie ryšio svarbą kasdieniams poreikiams bei ateities pokyčiams.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Skaitmeninis ryšys vis labiau lemia galimybes gauti paslaugas, mokytis, dirbti ir bendrauti, todėl įgūdžių trūkumas gali tapti praktine kliūtimi kasdienybėje. RRT pabrėžia, kad skaitmeninės įtraukties stiprinimas yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia ir technologinių sprendimų, ir nuoseklaus visuomenės švietimo.

    Renginyje planuojama ieškoti atsakymų, kaip užtikrinti, kad technologijų pažanga būtų prieinama visiems, o skaitmeniniai įgūdžiai augtų kartu su paslaugų skaitmeninimu. Taip pat numatoma aptarti, kaip DI ir automatizacija keičia informacijos vartojimą bei kodėl vis svarbesnis tampa kritinis mąstymas.

  • Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Ispanijos technologijų investicijos 2026 metų pirmą pusmetį: 10 bendrovių susišlavė didžiąją dalį

    Kapitalas susitelkė keliuose sandoriuose

    2026 metų pirmą pusmetį Ispanijos technologijų bendrovės pritraukė apie 1 700 000 000 eurų. Didžioji šios sumos dalis atiteko palyginti nedideliam įmonių ratui: dešimt daugiausiai pritraukusių bendrovių sudarė apie 68 proc. viso finansavimo.

    Tokia struktūra rodo aiškią tendenciją: rinkoje dominuoja keli dideli sandoriai, o likusi dalis pasiskirsto tarp gausesnių, bet mažesnių ankstyvos stadijos investicijų. Tai būdinga ir platesniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kuriame investuotojai vis dažniau koncentruojasi į sektorius bei projektus, galinčius greičiau pasiekti mastą.

    Kur nukeliavo daugiausia pinigų?

    Daugiausiai lėšų surinko kosmoso technologijų segmentas: apie 354 300 000 eurų. Šioje srityje išsiskyrė tokios bendrovės kaip PLD Space, EOS-X Space, Arkadia Space ir FOSSA Systems, o investuotojų dėmesį kurstė auganti mažųjų palydovų rinka ir infrastruktūros paklausa.

    Antra pagal pritrauktą kapitalą buvo kelionių sritis su maždaug 266 100 000 eurų, kur finansavimo statistiką reikšmingai kilstelėjo „Perk“. Medicinos ir sveikatos priežiūros įmonės kartu pritraukė apie 195 100 000 eurų, o dirbtinio intelekto bendrovės gavo apie 150 900 000 eurų.

    Ryškesnes sumas surinko ir kitos kryptys: darbo ir atrankų sprendimai pritraukė apie 135 000 000 eurų, puslaidininkių įmonės apie 121 000 000 eurų, programinės įrangos kūrėjai apie 85 000 000 eurų, o finansinių technologijų sektorius apie 70 000 000 eurų.

    Sandorių stadijos ir skola

    Finansavimo sandoriai apėmė visą spektrą nuo ankstyvųjų etapų iki augimo stadijų. Ankstyvos investicijos buvo dažnos, tačiau bendrą pinigų sumą labiausiai augino didesni, vėlesnėse stadijose vykę raundai.

    Pastebima ir kita svarbi detalė: skolos finansavimas sudarė apie 19 proc. viso pritraukto kapitalo. Tai signalizuoja, kad dalis brandesnių įmonių, ypač turinčių prognozuojamus pinigų srautus, vis dažniau renkasi alternatyvą nuosavybės praskiedimui, o investuotojai aktyviau siūlo privataus kredito sprendimus.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada aiški: Ispanijos technologijų ekosistemoje ryškėja kelių didelių sandorių ir plataus ankstyvos stadijos finansavimo derinys, o daugiausia kapitalo traukia kosmoso technologijos, sveikatos sprendimai, dirbtinis intelektas ir puslaidininkiai.

  • Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Europos vienaragiai muša rekordus, bet „Antler“ įspėja: ankstyvos stadijos finansavimas ima strigti

    Nauja rizikos kapitalo bendrovės „Antler“ analizė rodo paradoksą Europos startuolių rinkoje: vienaragiai daugėja ir vis greičiau pasiekia milijardo vertę, tačiau ankstyvos stadijos finansavimo grandinė silpsta. Kitaip tariant, ryškiausi vardai užgožia tai, kad vis mažiau jaunų komandų apskritai pasiekia Series A etapą.

    Tyrimas pristatytas Londone vykusioje „Antler“ Europos steigėjų konferencijoje. Jame įvertinti 760 Europos vienaragių steigėjų, 4 129 Series A įkūrėjai ir 81 055 finansavimo raundai nuo 2000 metų, siekiant suprasti, kur rinka auga, o kur pradeda strigti.

    Vienaragiai greitėja, bet ne visi pasiveja

    „Antler“ skaičiuoja, kad Europoje jau yra 33 vadinamieji rocketship vienaragiai, įkurti po 2020 metų ir per trumpą laiką pasiekę vienaragio statusą. Vidutiniškai jiems tam prireikia apie 2 metų, kai iki 2020 metų įkurtiems vienaragiams tai užtrukdavo apie 7,2 metų.

    Anot analizės, naujos kartos vienaragiai anksčiau pritraukia JAV pirmo lygio fondus, turi daugiau investuotojų tarp akcininkų ir surenka didesnes sumas dar ankstyvuose etapuose. Tai padeda greičiau augti, bet kartu kelia kartelę tiems, kurie bando prasimušti be panašaus investuotojų dėmesio.

    Ataskaitoje išskiriami du tipai: efektyvūs, mažiau kapitalo reikalaujantys startuoliai ir kapitalui imlūs deep tech projektai, kuriantys gynybos, energetikos ar pažangių tyrimų srityse. Pastarieji, nors ir gali tapti strateginiais proveržiais, dažnai reikalauja didesnių investicijų ir kantrybės.

    Kodėl Series A tampa siauru kakleliu?

    Pagrindinė rizika, kurią įvardija „Antler“, yra mažėjantis startuolių perėjimas iš Seed į Series A. Jei 2008–2019 metais apie 23,3 proc. Europoje Seed raundą pritraukusių startuolių vėliau pakeldavo Series A, tai 2022 metais rodiklis siekė 13,1 proc., o 2023 metais smuko iki 9,3 proc.

    Taip susiformuoja situacija, kai net ir augant steigėjų skaičiui, mažėja realių galimybių finansuotis kitame žingsnyje. „Antler“ taip pat fiksuoja, kad nuo 2021 metų pre-seed, seed ir Series A sandorių skaičius Europoje mažėjo atitinkamai 38 proc., 41 proc. ir 45 proc.

    Investuotojų mažėjimas keičia žaidimo taisykles

    Ataskaitoje teigiama, kad esminė priežastis yra krentantis aktyvių investuotojų skaičius ankstyviausiuose etapuose. Po 2022 metų investuotojų, kurie daro sandorius pre-seed ir seed stadijoje, skaičius, anot „Antler“, sumažėjo apie 42 proc., o Series A investuotojų skaičius krito apie 44,7 proc.

    Tuo pačiu mažėja ir naujų investuotojų atėjimas į rinką: ankstyvos stadijos naujų investuotojų skaičius nuo 2022 metų esą smuko apie 45,2 proc. Tai reiškia mažesnę konkurenciją dėl sandorių, griežtesnius kriterijus ir ilgiau trunkančius derybų procesus.

    „Nors visi vaikosi antraštes kuriančių milžiniškų raundų, vis mažiau investuotojų remia naujus startuolius. Taip smaugiame naują Europos steigėjų kartą, nors rodikliai rodo, kad jie kaip niekad kvalifikuoti“, – sakė „Antler“ partneris Christophas Klinkas.

    „Antler“ vertinimu, norint grąžinti Seed į Series A perėjimą į iki 2020 metų buvusį lygį, reikėtų apie 2,5 milijardo eurų papildomo finansavimo. Bendrovė pabrėžia, kad tai sudarytų tik dalį sumų, kurias pritraukia sparčiausiai augantys vienaragiai, tačiau padėtų atkurti startuolių „tiekimo grandinę“ ir ilgainiui auginti naujų vienaragių skaičių.

  • „Improbable“ investuoja 10 mln. eurų į DI žinučių programėlę: „Bolter“ siekia automatizuoti verslo procesus

    „Improbable“ investuoja 10 mln. eurų į DI žinučių programėlę: „Bolter“ siekia automatizuoti verslo procesus

    Jungtinės Karalystės technologijų bendrovė „Improbable“, pastaraisiais metais persiorientavusi į vadinamąjį venture builder modelį, pristatė trečią produktą ir jam skiria 10 mln. eurų savo lėšų. Naujausias projektas – DI pagrindu veikianti verslo žinučių programėlė „Bolter“, skirta procesams automatizuoti be sudėtingo programavimo.

    „Improbable“ įkurta 2012 metais, o anksčiau buvo žinoma dėl žaidimų ir metavisatos infrastruktūros sprendimų. Bendrovė teigia, kad dabar kuria ir ankstyvoje stadijoje finansuoja nuosavus produktus, o vėliau jie gali pritraukti ir išorinių investuotojų.

    „Bolter“ kuria septynių žmonių komanda, o projektas prasidėjo kaip asmeninė iniciatyva, kurią pradėjo programuoti „Improbable“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Hermanas Narula. Iš esmės tai DI natyvi žinučių platforma, kurioje verslo darbuotojai gali aprašyti užduotį paprastu tekstu, o sistema suplanuoja veiksmus ir inicijuoja jų vykdymą.

    Platformos idėja remiasi DI agentų principu: keli agentai gali pasidalyti darbą tarpusavyje, „tarti“ žingsnius, tikrinti vieni kitų logiką ir perduoti užduotis toliau, kol pasiekiamas vartotojo nustatytas tikslas. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai DI naudojamas ne vien pokalbiams, o kaip įrankis darbo srautams, vidinėms užklausoms ir operacijoms automatizuoti.

    Vienas „Bolter“ išskirtinumų – deklaruojamas modelių neutralumas: užklausos nukreipiamos į geriausiai konkrečiai užduočiai tinkantį DI modelį. Tai leidžia lanksčiau naudoti skirtingų tiekėjų sprendimus ir mažina priklausomybę nuo vieno modelio, nors praktikoje toks maršrutizavimas kelia papildomų reikalavimų duomenų saugai, auditui ir atitikčiai.

    „Bolter“ taip pat akcentuoja europietišką kryptį ir vadinamąjį suverenumą, teigdama, kad Europa turėtų turėti dideles savas žinučių platformas. Tokia retorika vis dažniau girdima regione, kur verslo klientai vertina duomenų laikymo vietą, tiekėjų grandinės rizikas ir reguliacinę aplinką, ypač diegiant DI sprendimus vidiniuose procesuose.

    „Mes žinome, su kuo konkuruojame – tai vienos didžiausių bendrovių pasaulyje. Nežinome, ar laimėsime, bet manome, kad žinučių platformą, skirtą mišrioms žmonių ir DI agentų komandoms, verta pabandyti sukurti, ir verta tai daryti Europoje“, – sakė Hermanas Narula.

    „Improbable“ teigia, kad „Bolter“ remiasi patirtimi kuriant itin reiklią realaus laiko infrastruktūrą. Bendrovės veiklos posūkis į venture builder buvo įvardytas 2023 metais, o ankstesni jos pristatyti projektai – blokų grandinės produktas „Somnia“ ir DI produktas „Kallikor“.