Blog

  • Alytaus lengvaatlečiai U12 ir U14 čempionatuose: vicečempiono titulas ir vieta šalia prizininkų

    Birželio 3 dieną vykusiame Lietuvos vaikų U12 lengvosios atletikos čempionate Alytaus jaunieji sportininkai kovojo dėl aukščiausių vietų, o ryškiausiai pasirodė bėgimo trikovės dalyvė Adelija Valatkevičiūtė. Susumavus trijų rungčių rezultatus ji užėmė 4 vietą ir liko visai šalia apdovanojimų pakylos.

    Bėgimo trikovėje sportininkė 30 metrų distanciją įveikė per 5,33 sekundės, 150 metrų nubėgo per 23,27 sekundės, o 600 metrų distancijoje užfiksavo 2 min. 7,82 sek. laiką. Šie rezultatai lėmė stabilų bendrą įvertinimą ir parodė gerą greičio bei ištvermės balansą.

    Sportininkę čempionatui rengė treneriai Eimantas Sinkevičius ir Neimantė Andreikevičiūtė. U12 amžiaus grupėje būtent daugiakovės ir trikovės varžybos dažnai laikomos svarbia grandimi ugdant universalumą, todėl aukšta vieta tokio formato varžybose yra reikšmingas žingsnis tolesnėje sportinėje raidoje.

    Birželio 4 dieną Lietuvos vaikų U14 lengvosios atletikos čempionate Alytaus atstovai pasiekė dar vieną reikšmingą laimėjimą. Metimų dvikovėje Simas Dvareckas iškovojo 2 vietą ir tapo Lietuvos vicečempionu, o jo pasirodymas išsiskyrė stabilumu abiejose rungtyse.

    Metimų dvikovėje Simas rutulį nustūmė 10,22 metro, o kūjį numetė 23,06 metro. Šių dviejų rungčių suma atnešė sidabrinį apdovanojimą, o prie rezultato prisidėjo kryptingas darbas su treneriais Neimante Andreikevičiūte ir Eimantu Sinkevičiumi.

    Tame pačiame U14 čempionate sprinto dvikovėje (60 metrų ir 200 metrų rungtyse) Tauras Atmanavičius užėmė 5 vietą. 60 metrų jis įveikė per 8,35 sekundės, o 200 metrų distancijoje užfiksavo 29,16 sekundės rezultatą; sportininką treniruoja Osvaldas Vrubliauskas.

    Alytaus sportininkų pasiekimai U12 ir U14 čempionatuose rodo platų pasirengimo spektrą: nuo sprinte ir trikovėse reikalingo greičio bei koordinacijos iki metimuose svarbios jėgos, technikos ir ritmo. Tokie rezultatai nacionaliniu mastu paprastai tampa aiškiu atskaitos tašku planuojant vasaros sezono startus ir ateinančių metų pasirengimą.

    Sportininkams ir jų treneriams šie čempionatai yra ir įvertinimas, ir motyvacija, nes būtent vaikų amžiaus grupėse formuojami baziniai įgūdžiai, vėliau leidžiantys sėkmingai pereiti į aukštesnes jaunimo kategorijas. Alytaus atstovų užimtos vietos patvirtina, kad nuoseklus darbas duoda apčiuopiamų rezultatų šalies pirmenybėse.

  • Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijos: kas šiemet pateko tarp kandidatų?

    Artėjant Alytaus miesto šventei, paaiškėjo kandidatai, pretenduojantys į Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijas. Šis įvertinimas kasmet skiriamas už reikšmingą indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą, kūrybinę veiklą, kultūrinę edukaciją ir Alytaus vardo garsinimą Lietuvoje bei už jos ribų.

    Šiemet numatytos trys premijos, kiekviena po 2 500 eurų. Dvi premijos skiriamos už aktyvią pastarųjų dvejų kalendorinių metų kūrybinę ir (ar) meninio ugdymo veiklą, o viena premija – už ypač svarbią ilgametę kultūrinę ir aktyvią kūrybinę veiklą.

    Kandidatai už pastarųjų metų veiklą

    Tarp kandidatų už pastarųjų dvejų metų kūrybą ir kultūrinę veiklą – fotografas Faustas Augustinas, pastaruoju metu Alytuje pristatęs personalines ir grupines parodas. Jo darbai išsiskiria nuosekliu žmonių ir miesto aplinkos dokumentavimu, kuris ilgainiui tampa svarbia kultūrinės atminties dalimi.

    Į premiją taip pat pretenduoja kino teatro „Dainava“ direktorė Simona Butrimienė. Ji siūloma įvertinti už kino kultūros sklaidą, edukacinių veiklų plėtrą ir pastangas, kad kino teatras taptų ne tik filmų rodymo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų, diskusijų bei festivalių erdve.

    Tarp siūlomų apdovanojimui – ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė. Vadovavimo laikotarpiu biblioteka išplėtė veiklas, sustiprino bendruomeniškumą ir pritraukė naujas auditorijas, ypač jaunimą, o pačiai vadovei anksčiau skirtas nacionalinis profesinis įvertinimas už vadybą ir iniciatyvas.

    Premijos siekia Alytaus miesto teatro aktorė, režisierė ir dramaturgė Andra Kavaliauskaitė, kurios veikla apima ne tik spektaklių kūrimą Alytuje, bet ir darbą tarptautiniame kontekste. Per pastaruosius dvejus metus teatre pristatyti keli jos darbai, o kūryba plečiasi ir į literatūros lauką – numatytas naujos knygos pasirodymas.

    Kandidatų sąraše – VšĮ Alytaus kultūros centro direktorė Jurgita Kričenaitė, siejama su naujų miesto tradicijų ir renginių plėtra. Tarp ryškiausių iniciatyvų minimi džiazo festivalio „Alytus Jazz“ vystymas, senjorams skirtų renginių stiprinimas ir Kultūros forumo organizavimas, telkiantis regiono kultūros bendruomenę.

    Taip pat siūloma apdovanoti Alytaus jaunimo centro mokytoją ekspertę Raimondą Remeikienę, kurios vadovaujami mokiniai pasiekia aukštų rezultatų konkursuose, o veikla apima ir koncertus, edukacijas bei metodinį darbą. Kandidatų gretose – ir Gintaras Šiurkus, inicijavęs novelės konkursą „Laimės žiburys 2025“, sulaukusį didelio kūrėjų aktyvumo ir paskatinusį naują leidybinį projektą.

    Į premiją pretenduoja Alytaus muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Rūta Vaičaitienė, išskiriama už akordeoninės muzikos ugdymą ir mokinių motyvavimą siekti aukštų profesinių tikslų. Tarp kandidatų – ir Alytaus miesto teatro aktorius Vincas Vaičiulis, siūlomas už edukacijas vaikams ir jaunimui bei programas, stiprinančias emocinį intelektą ir kultūrinį įsitraukimą.

    Įvertinimo siekia ir VšĮ VOLIA HUB, pastaraisiais metais Alytuje išplėtojusi ukrainietiškos kultūros sklaidos iniciatyvas. Organizacija siejama su Vyšyvankos dienos renginiu, kuris, organizatorių teigimu, išaugo į didelį bendruomeninį susitikimą, o taip pat su dešimtimis kultūrinių ir edukacinių veiklų regione.

    Ilgametės veiklos įvertinimo kandidatai

    Ilgametės ir ypač svarbios kultūrinės veiklos kategorijoje minimos kelios ryškios asmenybės. Tarp jų – poetė, prozininkė ir kraštotyrininkė Scholastika Kavaliauskienė, per kūrybinį kelią išleidusi 24 knygas ir nuosekliai prisidedanti prie Alytaus literatūrinio gyvenimo.

    Šioje kategorijoje taip pat siūloma Loreta Petravičienė, siejama su ilgamete Loretos galerijos veikla, parodomis ir kultūrinėmis iniciatyvomis. Kandidatų sąraše – ir Kęstutis Ptakauskas, laikomas vienu bonsų meno Lietuvoje pradininkų, Alytuje įkūręs Bonsų muziejų ir Ryto Rasos sodą bei prisidėjęs prie tarptautinių renginių organizavimo.

    Ilgametės veiklos premijai teikiamas ir menininkas bei pedagogas Arvydas Švirmickas, kurio darbai siejami su tradicinių amatų puoselėjimu, meniniu ugdymu ir bendruomenių telkimu. Jo veikloje akcentuojamas socialinės įtraukties stiprinimas ir kultūros prieinamumo didinimas per edukacinius projektus.

    Kada paaiškės laureatai?

    Kultūros premijų laureatai planuojami paskelbti Alytaus miesto šventės „Žalio krašto – žalia ir širdis“ iškilmingo atidarymo metu birželio 12 dieną, 19 valandą, Alytaus Dainų slėnio didžiojoje scenoje. Sprendimą, kam atiteks trys premijos, priims Alytaus miesto savivaldybės kandidatų į kultūros premiją atrankos komisija.

    Šiemet buvo gauta 16 kandidatų anketų, po administracinio vertinimo svarstymui perduota 14. Komisijos sprendimas įprastai grindžiamas kandidato darbų reikšme miesto kultūrai, pasiekimų tęstinumu ir poveikiu bendruomenei.

  • Jaunimo darbuotojo dienos proga meras susitiko su Akmenės rajono jaunimo centrų komandomis

    Jaunimo darbuotojo dienos proga meras susitiko su Akmenės rajono jaunimo centrų komandomis

    Seimas 2024 metais gegužės 14 dieną įteisino kaip Jaunimo darbuotojo dieną ir įtraukė ją į atmintinų dienų sąrašą. Šia proga Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas pakvietė savivaldybėje dirbančius jaunimo darbuotojus į susitikimą, kuriame padėkojo už jų darbą ir aptarė aktualijas.

    Susitikime dalyvavo labdaros ir paramos fondo „Prieglobstis“ atvirojo jaunimo centro „NewStone“ jaunimo darbuotojai Daiva Klusienė ir Domantas Jocas. Taip pat prisijungė Akmenės jaunimo centro „IVIDU“ jaunimo darbuotoja Viktorija Žurauskaitė ir centro direktorius Alis Valinčius.

    Kartu su meru pokalbyje dalyvavo jo patarėjas Domantas Mančius bei savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Rūta Brazlauskaitė. Prie kavos puodelio kalbėta apie atvirųjų jaunimo centrų kasdienybę, jaunuolių poreikius ir artimiausius planus, kuriuos komandos kuria kartu su jaunimu.

    Jaunimo darbuotojų veikla dažnai apima neformalų ugdymą, individualų konsultavimą, saugios erdvės kūrimą ir pagalbą jauniems žmonėms sprendžiant mokymosi, emocinės sveikatos ar užimtumo klausimus. Savivaldybėse veikiančių atvirųjų jaunimo centrų tikslas paprastai yra pasiekti ir tuos jaunuolius, kurie rečiau įsitraukia į būrelius ar formalias programas.

    Susitikimo metu pabrėžta, kad savivaldybės ir atvirųjų jaunimo centrų bendradarbiavimas išlieka svarbus, siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą ir tęstinumą. Tikimasi, kad dialogas tarp savivaldybės ir jaunimo darbuotojų ir toliau stiprės, o iniciatyvos bus planuojamos taip, kad kuo tiksliau atlieptų vietos jaunimo realius poreikius.

  • Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolė atnaujins 8 priedangas: 320 tūkst. eurų saugumui, generatoriai ir geresnis prieinamumas

    Marijampolės savivaldybė pasirašė projekto „Priedangų infrastruktūros plėtra Marijampolės savivaldybėje“ II etapo finansavimo sutartį. Artimiausiais metais planuojama modernizuoti aštuonias priedangas, kad jos geriau atitiktų šiandienos saugumo ir prieinamumo reikalavimus.

    Projekto vertė siekia 320 tūkst. eurų, o finansavimas skiriamas iš Valstybės gynybos fondo. Savivaldybė nurodo, kad darbai orientuoti į priedangų parengtį realioms ekstremalioms situacijoms, kai svarbios ne tik patalpos, bet ir jų inžinerinė būklė.

    Šiuo metu Marijampolės savivaldybėje registruotos 86 priedangos, kuriose prireikus galėtų pasislėpti daugiau kaip 26 tūkst. gyventojų. Tai sudaro apie pusę savivaldybės gyventojų, tačiau didelė dalis priedangų įrengtos seniai ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų.

    Pasak savivaldybės, net 86 proc. priedangų priskiriamos žemiausiam atsparumo lygiui, o žmonėms su judėjimo negalia pritaikytų priedangų dalis išlieka nedidelė. Dėl to modernizavimas akcentuoja tiek saugos priemones, tiek praktinį patogumą kasdienėms bendruomenės grupėms.

    Įgyvendinant projektą, priedangose bus įrengtos natūralaus vėdinimo sistemos, dūmų detektoriai ir numatyti elektros generatoriai. Taip pat planuojama langus apsaugoti sertifikuota apsaugine plėvele, kuri gali sumažinti sužalojimų riziką sprogimo bangos ar stiklo dužimo atveju.

    Prieinamumui gerinti bus įsigyti vikšriniai laiptų kopikliai, skirti žmonėms, turintiems judėjimo sunkumų. Dalį biudžeto sudarys ir infrastruktūros atnaujinimas, įskaitant grindų įrengimą bei kitus būtinus darbus, kad priedangos būtų tinkamai parengtos naudojimui.

    Svarbi modernizavimo kryptis susijusi su tuo, kad dalis priedangų yra švietimo ir kultūros įstaigose. Tai reiškia, kad investicijos stiprina ne tik gyventojų saugumą, bet ir šių įstaigų veiklos tęstinumą krizės metu, kai reikalingos aiškios, saugios ir techniškai patikimos erdvės.

    Priedangos skirtos trumpalaikei apsaugai, kai paskelbiamas civilinės saugos signalas Oro pavojus ar kyla kitos grėsmės. Savivaldybė pabrėžia, kad atnaujinimai didina bendruomenės atsparumą ir mažina riziką gyvybei bei sveikatai situacijose, kai sprendimus tenka priimti per minutes.

    Projekto veiklos pradėtos 2026 metais gegužės 18 dieną, o visus darbus planuojama užbaigti iki 2027 metais lapkričio 18 dienos. Savivaldybė žada informuoti gyventojus apie modernizuojamų priedangų sąrašą ir darbų eigą, kai bus patvirtinti konkretūs rangos sprendimai.

  • Kur keliauja žolė, piktžolės ir šakos po tvarkymo: atsakingi būdai sutvarkyti žaliąsias atliekas

    Kur keliauja žolė, piktžolės ir šakos po tvarkymo: atsakingi būdai sutvarkyti žaliąsias atliekas

    Šiltuoju metų laiku sode ir kieme greitai susikaupia žaliosios atliekos: nupjauta žolė, nuravėtos piktžolės, nužydėjusios gėlės, nukritę lapai ar po genėjimo likusios šakos. Jas tvarkyti svarbu ne tik dėl tvarkos, bet ir dėl kvapų, kenkėjų bei aplinkosaugos reikalavimų.

    Nors daliai gyventojų atrodo patogu žaliąsias atliekas mesti į mišrių atliekų konteinerį ar palikti pakraščiuose, tai blogina rūšiavimą ir didina atliekų tvarkymo sąnaudas. Be to, paliktos krūvose atliekos gali pradėti pūti, skleisti nemalonų kvapą ir tapti graužikų ar vabzdžių židiniu.

    Daugelyje savivaldybių galioja teritorijų priežiūros taisyklės, įpareigojančios prižiūrėti sklypus ir neleisti jiems apželti piktžolėmis. Praktikoje tai reiškia reguliarius šienavimo ir tvarkymo darbus, o kartu ir pareigą pasirūpinti, kad susidariusios žaliosios atliekos būtų sutvarkytos tinkamai.

    Kompostavimas: paprasčiausia išeitis

    Aplinkai palankiausias sprendimas yra kompostavimas, kai žaliosios atliekos paverčiamos kompostu ir vėliau panaudojamos dirvai gerinti. Tam tinka komposto dėžė, konteineris ar paprasta atvira komposto vieta sode, svarbiausia užtikrinti oro patekimą ir saikingą drėgmę.

    Į kompostą paprastai galima dėti nupjautą žolę, lapus, smulkintas šakas, nužydėjusias gėles, daržovių ir vaisių likučius, kavos tirščius bei arbatos likučius. Piktžoles verta kompostuoti tik tada, kai jos neturi subrendusių sėklų, o invazinių augalų ar itin agresyviai plintančių rūšių likučių geriau nemaišyti su kompostu, kad jų neplatintumėte vėliau tręšdami.

    Kur vežti, jei komposto nėra?

    Jei kompostuoti nėra galimybių, žaliąsias atliekas saugiausia pristatyti į savivaldybės atliekų priėmimo aikšteles ar žaliųjų atliekų kompostavimo vietas. Dažnai prašoma šakas susmulkinti ir atvežti nedideliais kiekiais, kad atliekas būtų paprasčiau tvarkyti ir neapkrauti aikštelių.

    Planuojant vežti atliekas verta iš anksto pasitikrinti konkrečios savivaldybės tvarką: kokios atliekos priimamos, ar taikomi kiekio ribojimai, kokios darbo valandos. Tai padeda išvengti situacijų, kai dalis atliekų nepriimama dėl netinkamo paruošimo ar maišymo su kitomis atliekomis.

    Išvežimo paslauga: kai norisi patogiau

    Dar vienas sprendimas yra žaliųjų atliekų išvežimo paslauga, kai atliekos surenkamos pagal grafiką iš specialaus konteinerio. Tokiu atveju ypač svarbu į konteinerį mesti tik tas atliekas, kurios priskiriamos žaliosioms, nes priemaišos apsunkina perdirbimą ir gali lemti, kad turinys bus priskirtas mišrioms atliekoms.

    Tvarkant žaliąsias atliekas verta laikytis paprastos taisyklės: kuo švaresnė ir geriau atskirta organika, tuo didesnė tikimybė, kad ji virs kompostu, o ne papildomomis sąnaudomis. Atsakingas rūšiavimas pradeda veikti nuo kiemo vartų ir tiesiogiai prisideda prie švaresnės aplinkos.

  • Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolėje traukiasi Sosnovskio barštis: per metus naikinimo plotai sumažėjo iki 91,6 ha

    Marijampolės savivaldybėje ketvirtus metus tęsiama nuosekli Sosnovskio barščio kontrolės programa duoda apčiuopiamų rezultatų: daugelyje židinių sąžalynai akivaizdžiai menksta, o kai kur pavyksta sustabdyti tolesnį invazinio augalo plitimą. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pokyčiai neatsiranda per vieną sezoną, todėl svarbiausia yra ilgalaikis ir nuoseklus darbas.

    Šių metų darbų eigą ir priemonių efektyvumą vietoje vertino savivaldybės atstovai kartu su seniūnijų ir administracijos specialistais. Apžiūrų metu fiksuota, kad teritorijose, kuriose naikinimas vykdomas ne pirmus metus, Sosnovskio barštis atsitraukia, o pavieniai augalai tampa lengviau suvaldomi.

    Plotai mažėja, bet židiniai išlieka

    Savivaldybės pateikiami skaičiai rodo aiškią kryptį: 2024 metais Sosnovskio barštis Marijampolės savivaldybėje buvo naikinamas 102,29 hektaro plote, o 2025 metais darbai vykdyti 91,6 hektaro teritorijoje. Šiemet darbai planuojami ir atliekami Mokolų, Patašinės, Sasnavos, Liudvinavo ir Igliaukos seniūnijose, o didžiausi plotai išlieka Mokolų ir Patašinės seniūnijose.

    Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad mažėjantis naikinimo plotas nebūtinai reiškia, jog problema išnyko visur vienodai. Praktikoje didžiausias iššūkis yra pakartotinis atžėlimas ir sėklų bankas dirvožemyje, todėl kai kuriose vietose prireikia kelių sezonų iš eilės, kol židinys iš tiesų nusilpsta.

    Kodėl svarbus nuoseklumas?

    Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis pabrėžė, kad kova su Sosnovskio barščiu yra maratonas, o ne vienkartinė akcija.

    „Programą pradėjome prieš keletą metų ir šiandien jau matome aiškų rezultatą. Reikia suprasti, kad tai augalas, kurio nepanaikinsi per vienus metus – tam reikia daug laiko, nuoseklumo ir kantrybės“, – sakė Artūras Visockis.

    Pasak savivaldybės, efektyviausios priemonės išlieka nuolatinis mechaninis pjovimas, šaknų pažeidimas bei kitos kompleksinės priemonės, o profesionalus naikinimas specialiomis cheminėmis priemonėmis taikomas atsakingai ir pagal reikalavimus. Taip pat akcentuojama, kad rezultatai greičiausiai pasiekiami tada, kai veiksmai koordinuojami keliuose gretimuose sklypuose, o ne vykdomi fragmentiškai.

    Grėsmė sveikatai ir atsakomybė savininkams

    Sosnovskio barštis laikomas pavojingu ne tik dėl poveikio biologinei įvairovei, bet ir dėl rizikos žmonių sveikatai. Ant odos patekusios augalo sultys, veikiamos saulės spindulių, gali sukelti stiprius nudegimus, todėl savivaldybė ragina augalo neliesti ir naikinimo darbus atlikti saugiai.

    Savivaldybė taip pat primena, kad neprižiūrėti, invaziniais augalais apaugę sklypai pažeidžia teritorijos tvarkymo ir švaros taisykles, todėl gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Anot savivaldybės, gyventojų ir ūkininkų įsitraukimas yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių sumažinti naujų židinių atsiradimą.

    Marijampolės savivaldybė pabrėžia, kad Sosnovskio barščio plitimo stabdymas yra bendras darbas, nuo kurio priklauso ir kraštovaizdžio išsaugojimas, ir gyventojų saugumas. Kuo nuosekliau bus prižiūrimi sklypai ir kuo anksčiau bus reaguojama į naujai pastebėtus augalus, tuo lengviau bus išlaikyti pasiektą pažangą.

  • Marijampolėje pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: mažesnės klasės ir naujos garantijos

    Marijampolėje pasirašyta švietimo kolektyvinė sutartis: mažesnės klasės ir naujos garantijos

    Marijampolės savivaldybėje pasirašyta švietimo teritorinė kolektyvinė sutartis, kuri apima visų savivaldybės švietimo įstaigų darbuotojus. Dokumentą sudarė savivaldybė ir dvi Marijampolėje veikiančios švietimo profesinių sąjungų struktūros, sutardamos dėl aiškesnio bendradarbiavimo ir konsultacijų modelio.

    Sutarties tikslas – sustiprinti socialinį dialogą ir iš anksto derinti sprendimus, kurie tiesiogiai veikia mokyklų bendruomenes: nuo biudžetų planavimo iki ugdymo organizavimo. Praktikoje tai reiškia daugiau prognozuojamumo, kai sprendžiami darbo krūvių, apmokėjimo ir įstaigų tinklo klausimai.

    Kas keičiasi mokykloms?

    Vienas ryškiausių susitarimo akcentų – klasių komplektų formavimas. Savivaldybė įsipareigoja ir toliau taikyti praktiką, kai klasės gali būti formuojamos mažesnės nei maksimalūs valstybės nustatyti mokinių skaičiai, taip siekiant geresnių ugdymo sąlygų ir palankesnio darbo tempo pedagogams.

    Sutartyje taip pat numatoma aktyvesnė profesinių sąjungų ir savivaldybės partnerystė sprendžiant mokyklų tinklo, klasių komplektų ir ugdymo proceso organizavimo klausimus. Tokie sprendimai dažnai turi ilgalaikių pasekmių, todėl akcentuojamas nuoseklus derinimas, o ne vienkartiniai sprendimai.

    Papildomos socialinės garantijos

    Dokumente aptartos ir konkrečios papildomos garantijos darbuotojams. Tarp jų – kelionės išlaidų kompensavimo tvarka dirbantiems kaimiškose vietovėse, aiškesnės popamokinės veiklos darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatos bei papildomos išmokos pedagogams, išeinantiems į senatvės pensiją.

    Tokios priemonės dažniausiai siejamos su darbuotojų išlaikymu ir motyvacija, ypač ten, kur mokykloms sudėtingiau pritraukti specialistų. Aiškiau apibrėžtos taisyklės mažina neapibrėžtumą ir padeda vienodžiau taikyti sprendimus skirtingose įstaigose.

    Nuolatinė trišalė taryba

    Po sutarties pasirašymo steigiama nuolatinė Trišalė švietimo taryba, kurioje dalyvaus savivaldybės, profesinių sąjungų ir švietimo įstaigų vadovų atstovai. Taryba turėtų reguliariai svarstyti aktualius švietimo klausimus ir teikti siūlymus, kad sprendimai būtų priimami su platesniu sutarimu.

    „Ši sutartis svarbi tuo, kad joje atsispindi ne tik darbuotojų lūkesčiai, bet ir bendras supratimas, jog kokybiškas švietimas neatsiejamas nuo pagarbaus dialogo bei tinkamų darbo sąlygų“, – sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

    Savivaldybės ir profesinių sąjungų susitarimas vertinamas kaip žingsnis, kuris gali sustiprinti pasitikėjimą ir sumažinti įtampas priimant jautrius sprendimus dėl krūvių, finansavimo ir ugdymo organizavimo. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės ir nuolatinė dialogo platforma prisidės prie stabilesnės švietimo sistemos savivaldybėje.

  • Marijampolės Miesto cukraus meistrai: paaiškėjo, kas pelnė daugiausia gyventojų balsų

    Marijampolės Miesto cukraus meistrai: paaiškėjo, kas pelnė daugiausia gyventojų balsų

    Marijampolėje antrą kartą surengtas dekoracijų konkursas Miesto cukraus meistrai dar kartą parodė, kad miesto bendruomenės turi ne tik vaizduotės, bet ir noro kurti kartu. Cukrinio festivalio metu viešosios erdvės pasipuošė įstaigų, organizacijų ir bendruomenių kurtomis dekoracijomis, kvietusiomis užsukti ir pasidžiaugti šventine nuotaika.

    Pasibaigus balsavimui, konkurso dalyviai ir laureatai buvo pakviesti į Marijampolės savivaldybės administraciją. Susitikimas tapo padėkos akimirka, kurioje akcentuota bendrystė ir tai, kad net trumpalaikės miesto iniciatyvos gali sutelkti žmones bei sustiprinti vietos tapatumą.

    Kas tapo laureatais?

    Daugiausia gyventojų balsų surinko Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė, kuriai atiteko pirma vieta. Antroje vietoje liko Marijampolės vaikų lopšelio-darželio skyriai Rūta ir Ąžuoliukas, kurių komandą telkė mokytojos Neringa Dilienė ir Neringa Mikaitienė.

    Trečiąją vietą pelnė Marijampolės Žiburėlis mokykla-daugiafunkcis centras. Savivaldybė pabrėžė, kad kiekviena dekoracija prisidėjo prie to, jog festivalio atmosfera mieste būtų jaukesnė ir labiau atpažįstama kaip bendras marijampoliečių darbas.

    Kodėl tokie konkursai svarbūs miestui?

    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda ir vicemeras Artūras Visockis dėkojo dalyviams už kūrybiškumą ir pastangas. Anot savivaldybės, tokios iniciatyvos stiprina vietos bendruomenių ryšius, skatina įstaigas bendradarbiauti ir didina miesto patrauklumą šventinių renginių metu.

    Organizatoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojų balsavimas tampa svarbia konkurso dalimi, nes leidžia tiesiogiai įtraukti miestiečius į šventės kūrimą. Tikimasi, kad ateityje Miesto cukraus meistrai pritrauks dar daugiau dalyvių ir idėjų, o festivalio dekoracijos taps dar ryškesniu miesto simboliu.

  • Šiauliai renka miesto garbės pilietį: iki 2026 metų rugpjūčio 1 dienos laukiamos kandidatūros

    Šiauliuose pradedamas kandidatūrų teikimas Šiaulių miesto garbės piliečio vardui suteikti. Šis titulas kasmet primena, kad miesto augimą kuria ne tik institucijos, bet ir žmonės, savo darbais palikę ilgalaikį pėdsaką bendruomenei.

    Šiaulių miesto garbės piliečio vardas iki šiol suteiktas 48 asmenims. Savivaldybė pabrėžia, kad įvertinimas reiškia ne vien pagarbą konkrečiam žmogui, bet ir aiškų visuomeninį signalą, kokios profesinės bei pilietinės laikysenos mieste laikomos sektinomis.

    Kandidatūras kviečiami teikti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, kolegialios gyventojų grupės ir juridiniai asmenys. Dokumentai priimami iki 2026 metais rugpjūčio 1 dienos.

    Komisijai būtina pateikti išsamų kandidato gyvenimo, darbų ir nuopelnų miestui aprašymą. Taip pat reikalingos bent dvi rekomendacijos iš įmonių, įstaigų, organizacijų, nevyriausybinių organizacijų ar gyventojų kolegialių grupių.

    Privalomas ir kandidato pasirašytas sutikimas būti teikiamam garbės piliečio vardui, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Dokumentus galima pristatyti į Šiaulių miesto savivaldybės priimamąjį Vasario 16-osios gatvėje 62, o anoniminiai teikimai ir atsiliepimai nebus svarstomi.

    Gyventojai taip pat gali teikti atsiliepimus apie iškeltas kandidatūras, tačiau jie turi būti pasirašyti ir pateikti nurodyta tvarka. Papildoma informacija teikiama telefonu +370 41 596 226 arba 841 596 210.

  • Mažeikiuose tvarkomas miestas ir poilsiavietė prie Ventos: atnaujinamas smėlis, suolai, aikštelės

    Mažeikiuose tęsiami kasdieniai miesto priežiūros darbai: šluojami pėsčiųjų takai, renkamos šiukšlės, remontuojamos ar keičiamos šiukšliadėžės, pjaunama žolė. Savivaldybė taip pat vykdo ir planinius darbus, kurie apima tiek poilsio erdves, tiek vaikų žaidimų aikšteles.

    Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas miesto poilsiavietei prie Ventos, kur atnaujinama infrastruktūra ir paruošiama saugesniam bei patogesniam naudojimui. Prie „Laivo“ žaidimų aikštelės senas smėlis pakeistas nauju, į upę įleisti plūdurai, o suolai tvarkomi ir sutvirtinami.

    Pokyčiai parkuose ir aikštelėse

    Melioratorių parke atliekami fontano teritorijos dangos darbai, tvarkoma akmens trinkelių danga. Taip pat sutvarkyta lūžusi čiuožykla, kad įrenginys atitiktų saugumo reikalavimus ir nekeltų rizikos vaikams.

    Vaikų žaidimų aikštelėse vyksta priežiūra ir atnaujinimai: ravimi aikštelių pagrindai, papildomas smėlis, o nesaugūs įrenginiai išmontuojami. Sugadinti elementai remontuojami, kad aikštelės būtų tinkamos kasdieniam naudojimui viso sezono metu.

    Daugiau dėmesio želdynams

    Želdynų priežiūra Mažeikiuose apima ne tik pjovimą, bet ir pokyčius, kurie prisideda prie biologinės įvairovės. Pervažos gatvėje pirmą kartą mieste įrengiamos žydinčios pievos, kurios vasarą gali sumažinti intensyvaus šienavimo poreikį ir sudaryti palankesnes sąlygas vabzdžiams.

    Gamyklos gatvėje ir Ventos gatvėje genimi medžiai, pakeliamos jų lajos, siekiant pagerinti matomumą, sumažinti šakų lūžimo riziką ir užtikrinti patogesnį judėjimą pėstiesiems. Savivaldybė primena, kad dalis darbų priklauso nuo oro sąlygų, todėl grafikai gali kisti.