CP v2

Blog

  • Varėnos rajone dvi dienas vyks kariuomenės pratybos: naktį girdėsis imitaciniai šūviai

    Varėnos rajone dvi dienas vyks kariuomenės pratybos: naktį girdėsis imitaciniai šūviai

    Varėnos rajone dvi dienas vyks Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos. Gyventojai perspėjami, kad veiksmai bus vykdomi tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu.

    Pratybose bus naudojamos ratinės ir vikšrinės transporto priemonės, imitaciniai šaudmenys bei pirotechninės priemonės. Dėl to apylinkėse gali būti girdimi šūvių ar sprogimų imitacijos garsai, ypač vakare ir naktį.

    Pratybų laikas numatytas 2026 metų birželio 4 dieną ir 2026 metų birželio 5 dieną nuo 8.00 iki 24.00 valandos. Jos vyks Matuizų seniūnijoje, Pasgrindos, Paversekio ir Žagarių miškuose.

    Kariuomenė nurodo, kad pratybų metu nebus gadinama infrastruktūra ir teršiama aplinka, taip pat bus laikomasi priešgaisrinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų. Gyventojai raginami išlikti budrūs miškuose, laikytis įspėjamųjų ženklų ir netrukdyti karinių vienetų veiksmams.

    Jei pratybų metu tektų pastebėti neįprastą situaciją ar rastumėte įtartinų daiktų, rekomenduojama prie jų nesiartinti ir pranešti skubios pagalbos tarnyboms. Tokiais atvejais svarbu kuo tiksliau nurodyti vietą ir aplinkybes.

  • Požeminio vandens siurbimas per 17 metų pastūmė Žemės sukimosi ašį: kiek tai svarbu?

    Mokslininkai apskaičiavo, kad intensyvus požeminio vandens siurbimas 1993–2010 metais pakeitė Žemės masės pasiskirstymą taip, jog pastebimai pasislinko planetos sukimosi ašies padėtis. Skaičiuojama, kad poliaus dreifas per šį laikotarpį galėjo siekti apie 80 centimetrų.

    Tyrėjų teigimu, mechanizmas gana paprastas: vanduo turi masę, o dideli masės perkėlimai daro įtaką planetos sukimui. Iš vandeningųjų sluoksnių išsiurbtas vanduo galiausiai patenka į upes ir vandenynus, todėl svorio pasiskirstymas Žemėje persitvarko.

    Kartu šis procesas prisidėjo ir prie jūros lygio kilimo. Skaičiuojama, kad per minėtą laikotarpį požeminio vandens netektys galėjo pridėti apie 6,2 milimetro prie globalinio jūros lygio augimo.

    Modeliavimas rodo, kad didžiausią įtaką poliaus padėčiai turėjo požeminio vandens alinimas Vakarų Šiaurės Amerikoje ir šiaurės vakarų Indijoje. Tai siejama su tuo, kad masės perkėlimai vidutinėse platumose ypač veikia Žemės sukimąsi.

    Geofizikai pabrėžia, kad požeminio vandens perskirstymas yra vienas iš reikšmingesnių veiksnių tarp procesų, susijusių su klimato kaita, kurie gali daryti įtaką poliaus dreifui. Vis dėlto tai nėra vienintelė priežastis, nes poliaus judėjimą lemia kelių reiškinių visuma.

    Naujesni tyrimai rodo, kad ilgalaikę Žemės sukimosi ašies padėties kaitą formuoja ne tik požeminis vanduo. Reikšmingą vaidmenį gali turėti sniego kaupimasis, ledynų tirpimas ir bendri vandens atsargų pokyčiai sausumoje.

    Todėl atskirų laikotarpių įverčiai gali skirtis priklausomai nuo taikomų duomenų rinkinių ir modelių. Tačiau bendras principas išlieka: kai dideliais kiekiais perskirstoma masė Žemėje, tai atsispindi ir planetos sukimosi parametruose.

    Pats ašies poslinkis kasdienio, tiesiogiai juntamo efekto daugumai žmonių neturi. Kur kas svarbesnės yra požeminio vandens alinimo pasekmės regionams, kurie šiuo ištekliumi remiasi.

    Tarp dažniausiai minimų padarinių yra žemės paviršiaus sėdimas, spartesnis santykinis jūros lygio kilimas pakrantėse, sūraus vandens skverbimasis į gėlo vandens telkinius ir didėjantis vandens tiekimo nepatikimumas sausringose vietovėse. Mokslininkai akcentuoja, kad vandeningieji sluoksniai gali atsigauti, jei diegiama atsakinga vandens politika ir taikomi papildymo sprendimai.

  • Prie Žemės aptiktas keistas dirbtinis objektas 1998 KY26: į jį nukreipta „Hayabusa2“ misija

    Pastaraisiais metais daugėja pranešimų apie mažus, greitai besisukančius kūnus, kurie trumpam priartėja prie Žemės. Vienas tokių objektų, kataloge žymimas kaip 1998 KY26, išsiskiria ryškumu ir sukimosi dinamika, todėl dalis tyrėjų svarsto, ar tai gali būti technogeninės kilmės kūnas.

    Objektas buvo pastebėtas naudojant Europos pietinės observatorijos instrumentus, įskaitant Very Large Telescope (VLT), o pradiniai matavimai rodo, kad jo skersmuo gali siekti apie 11 metrų. Stebėjimai taip pat fiksavo greitą sukimąsi ir didesnį nei įprasta atspindį, kas nėra dažnas požymis natūraliems, porėtiems nuolaužiniams asteroidams.

    Naujesnėje mokslinėje analizėje iškelta hipotezė, kad dalį neįprastų požymių galima aiškinti tuo, jog tai gali būti žmogaus sukurtas objektas. Kaip vienas galimų paaiškinimų minimas Sovietų Sąjungos zondas „Fobos-1“, paleistas 1988 metais į Marso palydovo Fobo tyrimų misiją, bet netrukus praradęs ryšį.

    „Šiuo metu tai tėra hipotezė, kuri remiasi orbitų ir fizinių savybių sutapimais, o ne galutiniu patvirtinimu“, – sakė astronomas Avi Loebas.

    Tyrėjai akcentuoja, kad 1998 KY26 judėjimo parametrai ir padėtis kai kuriais vertinimais gali būti artimi scenarijui, kai senas zondas ilgainiui atsiduria panašioje orbitoje kaip stebimas kūnas. Vis dėlto tokie sutapimai dar nereiškia tapatumo, nes mažų kūnų orbitos gali kisti dėl Saulės spinduliuotės slėgio, šiluminio Jarkovskio efekto ir kitų veiksnių.

    Papildomos užuominos siejamos su šviesio kitimu: ryškumo svyravimai, fiksuojami žemės teleskopais, gali rodyti pailgą formą arba netaisyklingą paviršių. Be to, jeigu objektas iš tiesų yra vientisesnis ir tvirtesnis nei tipinis „nuolaužų krūvos“ tipo asteroidas, jis gali išlikti stabilus net ir greitai sukdamasis.

    Galutinio atsakymo tikimasi sulaukti tik atlikus detalesnius artimo praskridimo ar tiesioginio tyrimo stebėjimus. Pranešama, kad Japonijos zondas „Hayabusa2“, anksčiau sėkmingai pargabenęs mėginių iš asteroido Ryugu, yra susiejamas su būsima šio objekto tyrimų programa, o atvykimas prie tikslo siejamas su 2031 metais.

    Toks tyrimas svarbus ne vien dėl smalsumo. Artimos Žemei orbitos objektų katalogavimas ir jų fizinių savybių supratimas tiesiogiai siejasi su planetinės gynybos uždaviniais, o taip pat padeda geriau atskirti natūralius kūnus nuo kosminių šiukšlių ar senų aparatų fragmentų, kurių aplink Žemę ir Saulę daugėja.

  • Kinija baigia 134 km Pinglu kanalą: vidaus regionams atveriamas tiesus kelias į jūrų uostus

    Kinijoje į baigiamąją stadiją įžengė Pinglu kanalo projektas – nauja 134,2 kilometro ilgio vidaus vandens arterija, turinti sujungti pietų ir vakarų šalies regionus su jūrų prekybos maršrutais. Valstybinės žiniasklaidos skelbiamais duomenimis, kanalas jau pripildytas vandeniu, o dabar pradedami vandens bandymai prieš oficialų projekto paleidimą.

    Pinglu kanalas driekiasi nuo Xidzinio (Xijin) vandens telkinio iki Činžou (Qinzhou) uosto Guangsi Džuangų autonominiame regione. Projekto esmė – ne tik naujas maršrutas žemėlapyje, bet ir trumpesnė, tiesioginė logistika pramoniniams rajonams, kuriems iki šiol dažnai tekdavo labiau remtis rytinės pakrantės infrastruktūra.

    Numatoma, kad pilnavertis laivybos eismas kanale galėtų prasidėti 2026 metų rudenį, kai bus užbaigti bandymai ir suderintos eksploatavimo procedūros. Kanalas pristatomas kaip vienas iš svarbiausių grandinės elementų, kuriuo Kinija siekia stiprinti vidaus regionų konkurencingumą ir mažinti transporto sąnaudas.

    Koridorius, jungiantis sausumą ir uostus

    Pinglu kanalas įtraukiamas į „Naujo tarptautinio sausumos ir jūrų prekybos koridoriaus“ (New International Land-Sea Trade Corridor) plėtros logiką, kurioje svarbų vaidmenį atlieka uostai ir geležinkeliai. Kartu akcentuojami Činžou, Fangčengango (Fangchenggang) ir Beihajaus (Beihai) uostų modernizavimo darbai bei krovinių srautų sujungimas su šalies vidaus centrais, tarp jų ir Čongčingu (Chongqing).

    Tokio tipo sprendimai svarbūs ne tik regioninei ekonomikai, bet ir platesniam tiekimo grandinių planavimui: kuo daugiau alternatyvių maršrutų, tuo mažesnė rizika, kad vieno ruožo apkrovos ar trikdžiai stabdys visą krovinių judėjimą. Pastaraisiais metais ši tema tapo itin aktuali dėl augančios pasaulinės konkurencijos, logistikos kainų svyravimų ir geopolitinių įtampų.

    Inžineriniai iššūkiai ir rekordai

    Vienas didžiausių projekto techninių išbandymų – apie 65 metrų aukščio skirtumas kanalo trasoje. Jam įveikti įrengti trys kaskadiniai šliuzų kompleksai, leidžiantys laivams „pakilti“ ir „nusileisti“ tarp skirtingų vandens lygių.

    Kinijos žiniasklaida taip pat mini, kad vienas mazgų – Madao šliuzų kompleksas – siejamas su keliais pasauliniais rekordais. Skelbiama, kad maksimalus vandens lygio skirtumas šiame objekte siekia 29,6 metro, o šliuzo kameros matmenys – 300 metrų ilgio ir 34 metrų pločio – išskiriami kaip vieni didžiausių laivybos infrastruktūroje.

    Didelis buvo ir žemės darbų mastas: nurodoma, kad statybų metu perkelta apie 315 milijonų kubinių metrų grunto ir uolienų. Tokie skaičiai rodo, kad kanalas kuriamas kaip ilgalaikė strateginė infrastruktūra, o ne vien lokalus susisiekimo pagerinimas.

    Ką tai reiškia prekybai

    Vidaus vandens keliai paprastai laikomi vienu efektyviausių masinių krovinių gabenimo būdų, ypač kai svarbiausia ne greitis, o apimtys ir kaina. Jei naujasis kanalas realiai sutrumpins maršrutus iki uostų ir sumažins perkrovimo etapų skaičių, tai gali tapti papildomu impulsu pramonei regionuose, kurie iki šiol buvo toliau nuo jūrinės logistikos.

    Europos kontekste tokie projektai dažnai lyginami su Reino–Maino–Dunojaus vandens keliu, kuris sujungė dideles žemyno vidaus teritorijas su jūriniais maršrutais. Kinijos atveju Pinglu kanalas pristatomas kaip dar vienas pavyzdys, kaip infrastruktūros plėtra naudojama ekonominiams srautams perorientuoti ir regioninei plėtrai spartinti.

  • „Time Out“ reitingas: Kosta Rika pripažinta geriausia kryptimi solo keliaujančioms moterims 2026 metais

    Britų leidinio „Time Out“ sudarytame 2026 metų geriausių krypčių sąraše solo keliaujančioms moterims pirmąją vietą užėmė Kosta Rika. Reitingas sudarytas apklausus vietos ekspertus ir įvertinus, kuo skirtingos šalys patrauklios keliaujant vienai.

    „Time Out“ kelionių apžvalgininkai Kosta Riką išskyrė dėl gamtos įvairovės ir patirties, kurią čia lengva susidėlioti tiek pirmą kartą keliaujant vienai, tiek ieškant ramesnių, nuo masinių srautų nutolusių maršrutų. Šalis garsėja atogrąžų miškais, paplūdimiais ir gyvūnija, o kelionės ritmą galima derinti nuo aktyvių žygių iki poilsio pakrantėse.

    „Kosta Rika turi atsidurti kiekvieno gamtą mėgstančio solo keliautojo akiratyje: tai maža, bet įspūdinga šalis, tinkanti ir norintiems laikytis populiarių maršrutų, ir siekiantiems pasukti į laukinę gamtą“, – rašė „Time Out“ autorė Liv Leftwich.

    Reitinge pažymima, kad Kosta Rikos Karibų pakrantė dažnai vertinama kaip ramesnė alternatyva labiau triukšmingoms vietoms prie Ramiojo vandenyno. Čia minimi palmių paplūdimiai, debesų miškai, koraliniai rifai ir gyvūnų gausa, kuri daugeliui keliautojų tampa vienu ryškiausių įspūdžių.

    Į 2026 metų sąrašą pateko 15 krypčių visame pasaulyje, o kiekvienai jų priskirtas labiausiai tinkantis keliautojo tipas. Tarp paminėtų šalių yra Prancūzija, Filipinai, Anglija, Švedija, Japonija, Graikija, Naujoji Zelandija, Airija, Vietnamas, Portugalija, Čekija, Gvatemala, Australija ir Šri Lanka.

    Pastaraisiais metais solo kelionės, ypač tarp moterų, tampa vis labiau planuojamu ir sąmoningu pasirinkimu, kai ieškoma ne tik įspūdžių, bet ir aiškios infrastruktūros, patogaus susisiekimo bei veiklų, kurias lengva organizuoti savarankiškai. Tokie reitingai keliautojoms dažnai padeda greičiau atsirinkti kryptis pagal norimą kelionės stilių, nuo aktyvaus laisvalaikio iki ilgesnių, lėtesnio tempo išvykų.

  • Neišmeskite kavos tirščių: su actu jie gali padėti nuvalyti riebalus, kalkes ir grąžinti blizgesį

    Kavos tirščiai dažnai keliauja į šiukšliadėžę, tačiau buityje jie gali praversti kaip paprasta ir pigi pagalba valant virtuvę. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir buities patarimų portaluose populiarėja metodas, kai tirščiai maišomi su actu ir naudojami kaip švelni valomoji pasta.

    Šio derinio logika gana aiški: actas dėl rūgštinių savybių padeda tirpdyti kalkių nuosėdas, suminkština riebalus ir silpnina nemalonius kvapus. Kavos tirščiai veikia kaip švelnus abrazyvas, todėl gali padėti nutrinti įsisenėjusius nešvarumus nebraižant tvirtesnių paviršių.

    Mišinys dažniausiai naudojamas kriauklėms, nerūdijančiojo plieno paviršiams, viryklės zonai ar keptuvėms, ant kurių liko pridegusių riebalų. Tinkamai panaudojus, paviršiai gali atrodyti švaresni, o ant metalo dažnai sumažėja matomų dėmių ir apnašų.

    Kaip pasigaminti mišinį namuose

    Dažniausiai siūlomas paprastas receptas: 2 valgomieji šaukštai kavos tirščių, apie 300 mililitrų acto ir 1 valgomasis šaukštas druskos. Norint stipresnio nuriebalinimo, kai kas įmaišo ir apie 100 mililitrų indų ploviklio, tačiau tai nėra būtina kiekvienu atveju.

    Actą supilkite į dubenį, sudėkite tirščius bei druską ir išmaišykite iki vientisos, pastą primenančios konsistencijos. Mišinį užtepkite ant nešvarios vietos, palikite kelioms minutėms, tuomet patrinkite kempine ar minkštu šepetėliu ir gerai nuplaukite vandeniu.

    Kur geriau nerizikuoti?

    Nors būdas atrodo universalus, jis tinka ne visiems paviršiams. Actas gali pažeisti natūralų akmenį, pavyzdžiui, marmurą ar kalkakmenį, nes rūgštis gali pakeisti spalvą arba palikti matinį plotą.

    Taip pat verta prisiminti, kad kavos tirščiai yra abrazyvūs, todėl ant lengvai besibraižančių dangų jie gali palikti smulkių žymių. Jei abejojate, pirmiausia išbandykite mažame, mažiau matomame plote ir nenaudokite stipraus spaudimo.

    Kodėl ši praktika vėl populiarėja

    Pastaraisiais metais stiprėja tendencija rinktis paprastesnes, namuose pasigaminamas priemones, ypač kai norisi sutaupyti ir sumažinti agresyvių cheminių valiklių naudojimą. Kavos tirščiai, kurie įprastai būtų išmetami, šiuo atveju tampa antrą kartą panaudojama žaliava.

    Vis dėlto svarbu turėti realius lūkesčius: mišinys dažnai padeda kasdienėms dėmėms ir riebalams, tačiau su labai storu, seniai susikaupusiu kalkių sluoksniu ar įsigėrusiais nešvarumais gali nesusitvarkyti. Tokiais atvejais gali prireikti specializuotų priemonių ar ilgesnio mirkymo.

  • 300 metų aidėję Senekos ežero sprogimai JAV: mokslininkai pagaliau nustatė metano šaltinį

    Niujorko valstijoje esantis Senekos ežeras daugiau nei tris šimtmečius garsėjo paslaptingais dundesiais, kuriuos vietiniai prilygindavo patrankų šūviams. Šie garsai buvo fiksuojami dar XVIII amžiuje ir tapo regiono legenda, o jų kilmė ilgą laiką liko neaiški.

    Senekos ežero reiškinys, dažnai vadinamas Senekos patrankomis, per laiką apaugo įvairiais aiškinimais. Nuo dvasinių pasakojimų iki spėlionių apie karinius bandymus ar kitus retus gamtos procesus, tačiau patikimų įrodymų, kas sukelia staigius trenksmus, nebuvo.

    Mokslininkų komanda, tyrusi ežerą hidrolokacijos ir dugno žemėlapio sudarymo metodais, ežero dugne aptiko didelį skaičių įdubų. Tyrėjai skelbė užfiksavę 144 kraterius, kurių gylis siekia apie 9 metrus, o skersmuo vietomis išauga iki 120 metrų.

    Vandens ir dugno nuosėdų mėginių analizė parodė po nuosėdomis susikaupusias metano ir kitų dujų sankaupas. Tai sustiprino hipotezę, kad paslaptingų garsų priežastis susijusi ne su paviršiaus reiškiniais, o su periodiškais dujų proveržiais iš gelmės.

    Pagal tyrėjų aiškinimą, metanas laikui bėgant kaupiasi po nuosėdų sluoksniais, kol slėgis pasiekia ribą. Tuomet dujos staiga prasiveržia, suformuodamos didelius burbulus, kurie kylant sukelia smūgines bangas ir girdimą dundesį.

    Krateriai ežero dugne laikomi šių „dujų išsiveržimų“ pėdsakais. Kitaip tariant, tai ne vienkartinis incidentas, o ilgą laiką pasikartojantis geologinis ir cheminis procesas, galintis pasireikšti nereguliariais intervalais.

    Senekos ežeras yra vienas giliausių vadinamųjų Finger Lakes ežerų, o jo forma ir gylis, mokslininkų vertinimu, gali veikti kaip natūralus rezonatorius. Dėl to garsas sustiprėja ir kartais sklinda gerokai toliau nei ežero pakrantės zona.

    Tyrėjai pabrėžia, kad toks paaiškinimas svarbus ne tik legendai išsklaidyti. Metano išsiskyrimas vandens telkiniuose yra aktuali klimato ir saugos tema, nes metanas yra šiltnamio efektą sukelianti duja, o staigūs dujų proveržiai kai kuriose pasaulio vietose gali kelti riziką.

    Vis dėlto Senekos ežero atveju reiškinys, sprendžiant iš turimų duomenų, nėra laikomas tiesiogine grėsme gyventojams. Be to, pastaraisiais metais pranešimų apie itin garsius dundesio epizodus pasitaikė rečiau, todėl mokslininkai neatmeta, kad aktyvumas gali svyruoti dėl kintančių gamtinių sąlygų.

  • Kaip užsiauginti ilgus ir stiprius plaukus: trichologė paaiškino, kas dažniausiai stabdo ilgėjimą

    Kartais atrodo, kad plaukai neauga, nors naudojate brangias priemones ir reguliariai kerpatės galiukus. Trichologai aiškina, kad dažnai problema slypi ne augimo greityje, o tame, kad plaukai nespėja išlaikyti ilgio ir lūžinėja.

    Niujorke dirbanti sertifikuota trichologė Shab Caspara pabrėžia dvi dažnas priežastis, dėl kurių plaukai tarsi „įstringa“ ties tam tikru ilgiu. Tai nepakankamas maistinių medžiagų, ypač baltymų, kiekis ir organizmo uždegiminiai procesai, kuriuos gali stiprinti ilgalaikis stresas.

    „Tikslas dažnai nėra priversti plaukus augti greičiau, o padėti jiems ilgiau išlikti tvirtiems, kad jie galėtų išlaikyti ilgį“, – sakė trichologė Shab Caspara.

    Kas iš tiesų stabdo plaukų ilgėjimą?

    Specialistų teigimu, „neaugantys“ plaukai dažnai vis dar auga, tačiau plauko stiebas laikui bėgant silpnėja. Kai plaukai tampa plonesni ir trapesni, jie ima skilinėti, lūžinėti ir taip „suvalgo“ visą naujai užaugusį ilgį.

    Viena dažniausių kasdienių priežasčių yra agresyvus formavimas karščiu, dažnas šviesinimas ir cheminės procedūros. Tokie veiksniai didina plauko pažeidžiamumą, todėl net ir normaliai augantys plaukai realiai neilgėja.

    Mitybos dalis taip pat kritiškai svarbi, nes plauko struktūra tiesiogiai priklauso nuo pakankamo baltymų ir aminorūgščių kiekio. Jei racione jų trūksta, plaukas gali augti silpnesnis, o galiukai greičiau praranda vientisumą.

    Uždegimas ir stresas: nematoma grandis

    Trichologė išskiria ir uždegiminius procesus, kuriuos gali skatinti lėtinis stresas, padidėjęs kortizolio lygis, miego stoka ar uždegimą palaikanti mityba. Tokiais atvejais plaukai tampa jautresni, o slinkimas ar lūžinėjimas gali stiprėti bangomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad vien šampūno pakeitimas retai duoda ilgalaikį rezultatą, jei nekeičiami įpročiai. Ilgesniam laikui svarbesnė tampa bendra savijauta, streso valdymas ir nuosekli plaukų priežiūros rutina.

    Ką daryti, kad plaukai augtų ir išlaikytų ilgį?

    Norint realiai užsiauginti ilgus plaukus, specialistai pirmiausia rekomenduoja mažinti karščio naudojimą ir vengti agresyvių cheminių procedūrų, kurios ardo plauko stiebą. Taip pat padeda švelnesnės šukavimo technikos ir apsauginės priemonės, ypač jei plaukai dažomi ar linkę skilinėti.

    Dar viena kryptis yra galvos odos būklė ir kraujotaka: masažas ar švelni stimuliacija gali padėti sukurti palankesnę aplinką augimui. Papildai ir vietinio poveikio priemonės gali būti svarstomi individualiai, tačiau jei plaukų būklė staiga pablogėjo, verta pasitarti su gydytoju ar trichologu ir įvertinti galimas sveikatos priežastis.

  • Po 80 metų patvirtinta USS Herring vieta: Ramiojo vandenyno dugne rasta dingusi JAV povandeninė

    JAV karinio jūrų laivyno istorikai patvirtino Antrojo pasaulinio karo metais dingusio povandeninio laivo USS Herring buvimo vietą. Nuolaužos aptiktos Ramiajame vandenyne, netoli Kurilų salų, kur laivas 1944 metais nebegrįžo iš kovinės misijos.

    USS Herring buvo prarastas 1944 metų birželio 1 dieną, kai vykdė patruliavimą prie Kurilų. Kartu su laivu žuvo 83 įgulos nariai, o pats laivas dešimtmečius buvo laikomas dingusiu be žinios.

    Nuolaužos pirmą kartą aptiktos 2017 metais ekspedicijos metu prie Matsuvas salos, tačiau tada prireikė papildomų duomenų, kad būtų galima tiksliai identifikuoti radinį. Po to sekė tolesni tyrimai ir medžiagos analizė, leidusi susieti nuolaužas su konkrečiu JAV laivu.

    Galutinis patvirtinimas paskelbtas 2026 metais, kai JAV Karinės jūrų istorijos ir paveldo vadovybė, įvertinusi surinktą informaciją, pripažino, kad tai yra USS Herring. Istorikų vertinimu, nors korpusas smarkiai apgadintas, laivas jūros dugne išliko vertikalioje padėtyje.

    USS Herring priklausė Gato klasės povandeniniams laivams, kurie buvo vieni pagrindinių JAV povandeninių pajėgų Antrojo pasaulinio karo metais. Laivas nuleistas į vandenį 1942 metų sausį, o tų pačių metų gegužę įtrauktas į JAV karinio jūrų laivyno sudėtį.

    Per tarnybą USS Herring atliko aštuonis kovinius patruliavimus Atlanto ir Ramiajame vandenynuose ir, JAV šaltinių vertinimu, prisidėjo prie mažiausiai septynių priešo laivų sunaikinimo. 1944 metų gegužės 21 dieną jis išplaukė iš bazės Midvėjaus atole į Kurilų rajoną, kur gegužės pabaigoje atakavo kelis Japonijos laivus.

    Birželio 1 dieną, veikdamas prie Matsuvas salos, USS Herring pateko į Japonijos pakrantės artilerijos ugnį. Pranešimuose teigiama, kad į bokštelį pataikė du sviediniai, laivas pradėjo semti vandenį ir nuskendo, o ryšys su juo nutrūko.

    Tiksli žūties vieta svarbi tiek kariniams istorikams, tiek žuvusiųjų artimiesiems, nes užbaigia ilgai trukusį nežinios etapą. Tokie radiniai taip pat leidžia tiksliau rekonstruoti operacijas Ramiajame vandenyne ir įvertinti povandeninio karo rizikas tuometinėmis sąlygomis.

    JAV praktikoje nuskendę karo laivai, kuriuose žuvo įgula, paprastai laikomi karo kapais, todėl tokie objektai vertinami kaip memorialinės vietos. Tikėtina, kad ir USS Herring nuolaužos liks jūros dugne kaip įgulos atminimo ženklas.

  • Pelėsis ant vonios hermetiko: ekspertai paaiškino, kas veikia geriausiai ir kaip to išvengti

    Pelėsis ant vonios hermetiko yra viena dažniausių problemų drėgnose patalpose, net kai plytelės, kriauklė ar dušo kabina atrodo švariai. Juodos ar pilkšvos dėmės dažniausiai reiškia, kad grybelis įsikūrė ant paviršiaus arba įsigėrė į pačią medžiagą.

    Pagrindinė priežastis beveik visada ta pati: nuolatinė drėgmė, šiluma ir per menkas vėdinimas. Riziką didina ir muilo bei kūno priežiūros priemonių likučiai, nes ant jų pelėsiui lengviau daugintis.

    Kasdienėje rutinoje svarbiausia yra reguliarumas, o ne agresyvios priemonės. Specialistai rekomenduoja bent kartą per savaitę nuvalyti hermetiku padengtas siūles ir kampus, o prireikus jas lengvai apipurkšti acto ir vandens mišiniu lygiomis dalimis.

    Kas 1–2 mėnesius verta skirti laiko gilesniam valymui ir įvertinti hermetiko būklę. Dažniausiai hermetiką rekomenduojama keisti kas 3–5 metus, tačiau intensyviai naudojamose voniose ar prastai vėdinamose patalpose jo tarnavimo laikas gali būti trumpesnis.

    Jei pelėsis dar neįsisenėjęs, dažnai pakanka acto ir valgomosios sodos derinio. Pirmiausia hermetiko paviršių reikia apipurkšti actu taip, kad jis pilnai sudrėktų, ir palikti 15–30 minučių.

    Tada sumaišykite valgomąją sodą su šiltu vandeniu, kad gautųsi tiršta pasta, ir užtepkite ją ant probleminių vietų. Švelniai patrinkite sena dantų šepetėliu arba minkštų šerelių šepetėliu, po to kruopščiai nuplaukite ir visiškai nusausinkite.

    Jei po acto ir sodos lieka tamsių dėmių, gali padėti vandenilio peroksidas. Jį patogu supilti į purkštuvą, apipurkšti pažeistą vietą ir palikti 15–30 minučių, kad priemonė įsigertų.

    Vėliau švelniai nušveiskite minkštu šepetėliu, nuplaukite ir kruopščiai nusausinkite. Džiovinimas čia kritiškai svarbus, nes ant drėgno hermetiko pelėsis greitai atsinaujina.

    Ilgalaikis sprendimas paprastai susijęs su drėgmės kontrole: po dušo verta nuvalyti vandens perteklių nuo siūlių ir kampų, o patalpą gerai išvėdinti. Jei yra ventiliatorius, jis turėtų veikti ne tik maudantis, bet ir dar bent kelias minutes po to.

    Jeigu hermetikas sutrūkinėjęs, atšokęs ar matosi, kad pelėsis įsigėręs giliai, vien valymas gali nebepadėti. Tokiais atvejais dažnai racionaliau seną hermetiką pašalinti, paviršių dezinfekuoti, visiškai išdžiovinti ir tik tada iš naujo sandarinti.