CP v2

Blog

  • Subačiuje planuojama didelių gabaritų atliekų aikštelė: paskelbta atrankos dėl PAV informacija

    Subačiuje, Biržų gatvėje 84A, planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, todėl parengta ir viešai paskelbta atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo informacija. Dokumentą parengė MB „Viaconsult“, o planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“.

    Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo taikoma siekiant įvertinti, ar konkrečiam projektui būtina atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą. Vertinant atrankos medžiagą paprastai nagrinėjami tokie aspektai kaip triukšmas, kvapai, dulkėtumas, transporto srautai, galimos taršos rizikos ir poveikis aplinkiniams gyventojams bei teritorijos naudojimui.

    Aplinkos apsaugos agentūra informaciją apie šį projektą paskelbė 2026 metų gegužės 8 dieną. Nuo kitos darbo dienos pradedamas skaičiuoti terminas, per kurį visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir planuojamos veiklos poveikio aplinkai.

    Pasiūlymai priimami 10 darbo dienų, o pateiktos pastabos turi būti įvertintos priimant atrankos išvadą. Agentūrai priėmus sprendimą, atrankos išvada ir, kai taikoma, patikslinta atrankos informacija bus paskelbta viešai, o pasiūlymus pateikusiems asmenims bus pranešta, kaip jų argumentai įvertinti.

    Tokio tipo atliekų aikštelės savivaldybėms dažniausiai reikalingos tam, kad didelių gabaritų atliekos būtų surenkamos atskiroje vietoje ir nepatektų į mišrių atliekų konteinerius ar nelegalius sąvartynus. Praktikoje tai gali padėti gerinti atliekų surinkimo tvarką, tačiau kartu kelia klausimų dėl vietos parinkimo, logistikos ir galimo poveikio kaimynystei, todėl visuomenės įsitraukimas atrankos etape laikomas svarbia proceso dalimi.

  • Lazdijų krašto mokinės sužibėjo „Sidabro vainikėlyje“: juostos laimėjo I vietą, margučiai – II

    Lazdijų krašto mokinės sužibėjo „Sidabro vainikėlyje“: juostos laimėjo I vietą, margučiai – II

    Birželio 2 dieną Telšių kultūros centre įvyko Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ baigiamosios parodos uždarymas ir laureatų apdovanojimai. Į renginį susirinko jaunieji kūrėjai, jų mokytojai ir palaikymo komandos iš visos Lietuvos, taip pat lietuvių bendruomenės Lenkijoje atstovai.

    Finalinėje parodoje savo darbus pristatė 45 atrinkti mokiniai, atstovaujantys skirtingoms liaudies meno sritims ir regionams. Tarp jų buvo ir dvi Lazdijų krašto kūrėjos, komisijai pristačiusios tradiciniais amatais paremtas kolekcijas.

    Kamilė Klinkevičiūtė konkurse demonstravo rinktinių juostų kolekciją, o Kornelija Smirnovaitė – vašku margintų margučių rinkinį. Abi autorės į finalą pateko po atrankų, kuriose vertinamas ne tik atlikimo meistriškumas, bet ir tradicijų tęstinumas, motyvų autentiškumas bei kūrybinis sprendimas.

    Didžiausio įvertinimo sulaukė Kamilės Klinkevičiūtės austos juostos: ji pelnė I vietą ir vieną iš šešių „Sidabro vainikėlių“, teikiamų kas dvejus metus geriausiems konkurso dalyviams. Kornelijos Smirnovaitės margučiai buvo įvertinti II vieta, išskiriant atlikimo kruopštumą ir ornamentikos nuoseklumą.

    Šis įvertinimas Lazdijų kraštui svarbus ne vien kaip apdovanojimas, bet ir kaip ženklas, kad tradiciniai amatai išlieka patrauklūs jaunajai kartai. Konkursas „Sidabro vainikėlis“ laikomas viena ryškiausių platformų mokiniams, kurioje atsiskleidžia tiek individualus talentas, tiek mokytojų ir bendruomenių indėlis puoselėjant tautodailės tradicijas.

  • Kėdainių savivaldybės Etikos komisija posėdžiauja nuotoliu: spręs dėl skundo tyrimo pradžios

    Kėdainių savivaldybės Etikos komisija posėdžiauja nuotoliu: spręs dėl skundo tyrimo pradžios

    Kėdainių rajono savivaldybės Etikos komisija 2026 metais birželio 5 dieną renkasi į nuotolinį posėdį. Posėdžiui pirmininkauja komisijos pirmininkė Indrė Saldytė-Eigirdė.

    Darbotvarkėje numatyta svarstyti komisijos narių nusišalinimus, susijusius su 2026 metais kovo 27 dieną gautu skundu. Tokie klausimai paprastai sprendžiami siekiant užtikrinti nešališkumą ir išvengti interesų konflikto.

    Taip pat planuojamas minėto skundo pakartotinis nagrinėjimas ir sprendimas, ar pradėti tyrimą. Nuo šio sprendimo priklauso, ar komisija pereis prie faktinių aplinkybių vertinimo ir galimų etikos pažeidimų analizės.

    Posėdis transliuojamas „YouTube“ platformoje, o jam pasibaigus įrašas paprastai lieka viešai prieinamas peržiūrai. Toks transliavimo formatas leidžia gyventojams stebėti procesą ir geriau suprasti, kaip priimami sprendimai dėl etikos standartų savivaldoje.

  • Kėdainiuose po šilumos tinklų patikros atnaujinamas karšto vandens tiekimas: ką svarbu žinoti

    Kėdainiuose po šilumos tinklų patikros atnaujinamas karšto vandens tiekimas: ką svarbu žinoti

    AB „Panevėžio energija“ pranešė baigusi Kėdainių miesto šilumos tinklų hidraulinį bandymą, kuris atliekamas siekiant įvertinti vamzdynų sandarumą ir patikimumą. Tokie bandymai paprastai vykdomi pasibaigus šildymo sezonui, kad iki kito sezono būtų galima laiku pastebėti ir pašalinti gedimus.

    Nuo birželio 5 dienos Kėdainių miesto vartotojams atnaujinamas šilumos ir karšto vandens tiekimas. Bendrovė pažymi, kad po bandymų ir remonto darbų sistemos paleidimas gali vykti etapais, todėl dalyje namų karštas vanduo gali pasiekti čiaupus skirtingu laiku.

    Gyventojams svarbu žinoti, kad karštą vandenį daugiabučiame name paprastai įjungia pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Jei karštas vanduo neatsiranda, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į namo administratorių, bendriją arba prižiūrėtoją, kurie koordinuoja vidaus sistemų paleidimą ir reguliavimą.

    Hidrauliniai bandymai yra viena pagrindinių prevencinių priemonių šilumos ūkyje, padedanti sumažinti avarijų riziką ir neplanuotus atjungimus šaltuoju metų laiku. Per bandymus tinklai trumpam apkraunami didesniu slėgiu, todėl silpniausios vietos išryškėja dar vasarą, kai remonto darbai gyventojams sukelia mažiau nepatogumų.

    Jeigu atnaujinus tiekimą pastebimi vandens temperatūros svyravimai ar neįprasti garsai sistemoje, specialistai ragina nedelsti ir informuoti namo prižiūrėtoją. Taip pat primenama laikytis įprastų saugumo principų ir pirmą kartą atsukant karštą vandenį elgtis atsargiai, ypač jei namuose yra vaikų.

  • Kėdainių rajone startuoja Nevėžio baseino melioracijos rekonstrukcija: atnaujins 10 km griovių

    Kėdainių rajone startuoja Nevėžio baseino melioracijos rekonstrukcija: atnaujins 10 km griovių

    Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius pradeda įgyvendinti projektą, kuriuo bus rekonstruojami Nevėžio baseino melioracijos grioviai ir juose esantys statiniai. Darbai vyks Surviliškio seniūnijos Kalnaberžės kadastro vietovėje, apimant Daškonių, Sirutiškio, Vaidatonių, Mociūnų ir Vitėnų kaimų teritorijas.

    Pagrindinis projekto tikslas – pagerinti vandens nuvedimą nuo drenuotų žemės plotų ir atnaujinti nusidėvėjusius melioracijos statinius. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie darbai svarbūs ne tik žemės ūkio našumui, bet ir kelių, sodybų bei infrastruktūros apsaugai nuo užmirkimo po intensyvesnių kritulių.

    Projekte numatyta rekonstruoti valstybei priklausančius melioracijos griovius G-3, Gr. Nr. 3, Gr. Nr. 3-2, Gr. Nr. 1, S-1, S-2 ir S-3. Bendras planuojamas rekonstruojamų griovių ilgis siekia 10,060 kilometro.

    Taip pat bus rekonstruojama 14 pralaidų, kurios yra svarbios vandens pralaidumui ir saugiam srautų nukreipimui per kelius bei kitus infrastruktūros objektus. Praktikoje būtent pralaidos neretai tampa probleminėmis vietomis, kai dėl užnešimo ar konstrukcijų nusidėvėjimo vanduo ima kauptis ir užlieja gretimus sklypus.

    Planuojama, kad visi projekto darbai bus užbaigti iki 2026 metų spalio 30 dienos. Darbų vykdytoja nurodoma Žiuko įmonė, o darbų vadovas – Algimantas Žiukas.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai ir suinteresuoti žemės savininkai gali kreiptis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių. Savivaldybė ragina darbų zonoje esančių sklypų naudotojus sekti aktualią informaciją ir iš anksto derinti klausimus, jei darbai gali laikinai paveikti privažiavimą ar vandens nuvedimo režimą.

  • Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajone stiprinama negalios politika: įvardyti skaudžiausi prieinamumo taškai ir kiti žingsniai

    Kėdainių rajono savivaldybėje vykusiame Asmens su negalia gerovės tarybos posėdyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams klausimams: kaip realiai keisti viešąsias erdves, įstaigas ir paslaugas, kad jos būtų pasiekiamos visiems gyventojams. Aptarti tiek turimi duomenys, tiek gyventojų apklausos įžvalgos, išryškinusios dažniausiai pasikartojančias kliūtis.

    Posėdyje pristatyta atnaujinta 2023–2025 metais parengta statistinė informacija apie asmenis su negalia Kėdainių rajone. Nors taryba konkrečių skaičių viešai neįvardijo, akcentuota, kad planuojant pokyčius būtina remtis ne vien pavieniais skundais, o nuosekliai renkamais duomenimis ir jų analize.

    Svarbiu atskaitos tašku tapo anketinė apklausa, vykdyta nuo sausio 9 dienos iki gegužės 1 dienos. Gyventojai vertino, kiek miesto ir rajono viešosios erdvės bei dažniausiai lankomos įstaigos yra pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo ar kitų negalių, o atsakymai padėjo identifikuoti problemiškiausias vietas.

    Diskusijose daug dėmesio skirta infrastruktūros spragoms, kurios kasdienybėje tampa barjerais: nepatogiems patekimams į pastatus, prastai suprojektuotiems šaligatvių nuolydžiams, per aukštiems borteliams, informacijos trūkumui ir nepakankamai aiškiam patalpų sužymėjimui. Tarybos nariai pabrėžė, kad prieinamumas turi būti vertinamas plačiau nei vien pandusų įrengimas, nes svarbus ir saugus, savarankiškas judėjimas bei orientavimasis aplinkoje.

    Atskira tema tapo paslaugų prieinamumo stebėsena ir įstaigų registracija STASIS sistemoje, kuri skirta statinių prieinamumo stebėsenai ir kontrolei. Tikimasi, kad nuoseklesnis duomenų pildymas padės tiek savivaldybei planuoti darbus, tiek gyventojams greičiau rasti patikimą informaciją apie jiems pritaikytas vietas.

    Taip pat svarstyta idėja viešosiose erdvėse įrengti alternatyvaus bendravimo lentas, kurios galėtų padėti žmonėms, patiriantiems kalbos ar komunikacijos sunkumų. Pasak tarybos, tokie sprendimai svarbūs ne tik siaurai grupei, bet ir platesnei visuomenei, nes didina savarankiškumą, mažina atskirtį ir palengvina kasdienes situacijas.

    Posėdyje sutarta, kad sprendimai turi būti planuojami nuosekliai, o rezultatai matuojami: nuo aiškių prioritetų sudarymo iki realių pokyčių įgyvendinimo ir stebėsenos. Savivaldybė pabrėžė, kad prieinama aplinka tiesiogiai susijusi su žmogaus orumu ir galimybe gyventi savarankiškai, todėl šie klausimai išlieka tarp svarbiausių rajono darbotvarkėje.

  • Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Energetikos ministerijos inicijuota parama gyventojų energetinei nepriklausomybei didinti šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Priemonė skirta namų ūkiams, kurie dėl ESO tinklo apribojimų gali į tinklą atiduoti ne daugiau kaip 1 kW galios, todėl jiems aktualūs sprendimai su saulės elektrine ir elektros energijos kaupikliu.

    Priemonę administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nurodo, kad šiam pilotiniam kvietimui finansavimas jau buvo padidintas iki 15,43 mln. eurų. Iš pradžių kvietimui buvo numatyta 5,3 mln. eurų, o vėliau papildomai skirta 10,13 mln. eurų, tačiau paraiškų srautas greitai pasiekė numatytą apimtį.

    Kai finansavimo riba buvo pasiekta, nuo balandžio 28 dienos pradėtas formuoti rezervinis paraiškų sąrašas. Jo vertė šiuo metu siekia apie 6,8 mln. eurų, tad dalis gyventojų, pateikusių paraiškas vėliau, iki šiol laukė sprendimų dėl paramos.

    Siekdama, kad parama pasiektų ir rezerviniame sąraše esančius pareiškėjus, Energetikos ministerija skiria papildomus 6,9 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos gyventojams, kurie jau yra įsirengę saulės elektrines ir elektros energijos kaupimo įrenginius bei pateikę paraiškas kompensacijai gauti.

    APVA praneša, kad rezervinio sąrašo formavimas bus stabdomas birželio 5 dieną 16 valandą. Atsižvelgiant į tai, kad rezerviniame sąraše esančių paraiškų finansavimo poreikis beveik atitinka skiriamą sumą, nuo šio laiko bus sustabdyta ir galimybė teikti paraiškas finansavimui gauti pagal šią priemonę.

    „Gyventojų aktyvumas rodo, kad ši priemonė tikrai yra naudinga – saulės elektrinių ir kaupiklių sprendimai tampa vis aktualesni namų ūkiams, susiduriantiems su ESO tinklo ribojimais. Papildomos lėšos užtikrins, kad rezerviniame sąraše esantys gyventojai gautų paramą“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Ministerija taip pat nurodo, kad bus ieškoma galimybių priemonę tęsti ir ateityje. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad kaupikliai vis dažniau vertinami ne tik kaip būdas didinti savarankišką vartojimą, bet ir kaip praktinis sprendimas ten, kur tinklo pralaidumas riboja saulės elektrinių plėtrą.

  • Meras V. Tamulis Vilniuje: kaip visuomenės sveikata gali lėtinti regionų senėjimą ir tuštėjimą

    Meras V. Tamulis Vilniuje: kaip visuomenės sveikata gali lėtinti regionų senėjimą ir tuštėjimą

    Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis Vilniuje dalyvavo diskusijoje apie amžėjimą regionuose ir tai, kaip visuomenės sveikata veikia šį procesą. Renginyje aptarti demografiniai pokyčiai, augantis vyresnio amžiaus gyventojų skaičius ir sprendimai, galintys padėti savivaldybėms išlaikyti gyvybingumą.

    Lietuvoje senėjimo tendencijas skatina mažas gimstamumas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė, o dalyje savivaldybių jas dar labiau paaštrina jaunų žmonių migracija į didmiesčius ar užsienį. Ekspertai pabrėžia, kad regionų amžėjimas nėra vien socialinės paramos klausimas, nes jis tiesiogiai veikia darbo rinką, sveikatos paslaugų poreikį ir savivaldybių finansinį tvarumą.

    Diskusijoje akcentuota, kad visuomenės sveikata gali tapti vienu svarbiausių svertų lėtinant neigiamas pasekmes: kuo ilgiau žmonės išlieka darbingi ir savarankiški, tuo mažesnė našta tenka sveikatos ir socialinėms sistemoms. Daug dėmesio skirta prevencijai, lėtinių ligų valdymui, ankstyvajai diagnostikai bei sveikatai palankiai aplinkai, kuri regionuose neretai priklauso nuo savivaldybių sprendimų.

    Ko ieško savivaldybės

    Renginyje dalyvavę savivaldos ir ministerijų atstovai aptarė, kokios priemonės realiai veikia mažesnėse savivaldybėse, kur paslaugų prieinamumas dažnai skiriasi nuo didmiesčių. Tarp svarbiausių krypčių įvardytas šeimos gydytojų, slaugos ir reabilitacijos paslaugų stiprinimas, taip pat geresnis transporto ir pavėžėjimo sprendimų pritaikymas vyresniems žmonėms.

    Taip pat pabrėžta, kad visuomenės sveikatos rodikliai priklauso ne tik nuo gydymo įstaigų, bet ir nuo kasdienių sąlygų: fizinio aktyvumo galimybių, sveikos mitybos prieinamumo, socialinio ryšio ir psichikos sveikatos paslaugų. Regionuose svarbi tampa bendruomenių įtrauktis, nes vienišumas ir atskirtis didina tiek sveikatos rizikas, tiek ankstyvą pasitraukimą iš darbo rinkos.

    Valstybės ir savivaldos vaidmenys

    Diskusijoje kartu su V. Tamuliu dalyvavo Alytaus miesto vicemerė Lina Gaidžiūnaitė, Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Žvinys ir Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Audronė Astrauskienė. Dalyviai akcentavo, kad vienkartinės priemonės nepadės, jei nebus ilgalaikio savivaldybių ir valstybės institucijų susitarimo dėl finansavimo, paslaugų standartų ir specialistų pritraukimo.

    Anot renginio dalyvių, regionų amžėjimas vis dažniau vertinamas kaip kompleksinė problema, kuriai reikia derinti sveikatos, švietimo, užimtumo ir infrastruktūros sprendimus. Susitikime sutarta tęsti gerųjų praktikų apsikeitimą ir ieškoti būdų, kaip prevenciją bei sveikatinimą paversti kasdiene savivaldybių politika, o ne pavieniais projektais.

  • Kelmės rajone pasirašyta trišalė sutartis: taip ketinama pritraukti daugiau policijos pareigūnų

    Kelmės rajone pasirašyta trišalė sutartis: taip ketinama pritraukti daugiau policijos pareigūnų

    Kelmės rajono savivaldybėje pasirašyta nauja trišalė sutartis, kuria siekiama stiprinti policijos pajėgas rajone ir didinti pareigūnų pritraukimą į Kelmės rajono policijos komisariatą. Tokios sutartys dažniausiai naudojamos kaip praktinis įrankis spręsti personalo trūkumą regionuose ir užtikrinti paslaugų prieinamumą vietos gyventojams.

    Sutartį pasirašė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Artūras Košikas, Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnė. Pasirašymo metu taip pat dalyvavo Kelmės rajono policijos komisariato viršininkas Saulius Malatokas.

    Trišalis susitarimas įgyvendinamas pagal Trūkstamų policijos pareigūnų pritraukimo į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatą tvarkos aprašą ir remiasi Telšių apskrities VPK bei Kelmės rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartimi. Tokia teisinė bazė leidžia aiškiai apibrėžti įsipareigojimus ir taikomas skatinimo priemones.

    Pagrindinis sutarties tikslas – skatinti pareigūnus rinktis tarnybą Kelmės rajone, užtikrinti stabilesnį komisariato komplektavimą ir prisidėti prie saugesnės aplinkos kūrimo. Savivaldybių įsitraukimas į pareigūnų pritraukimą pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes konkurencija dėl specialistų auga ne tik tarp skirtingų regionų, bet ir tarp viešojo bei privataus sektoriaus.

    Kelmės rajono savivaldybė pažymi, kad nuosekliai dirba, jog rajone netrūktų įvairių sričių specialistų, kurių darbas reikalingas kasdieniam gyvenimui. Tokios priemonės paprastai orientuojamos ne tik į naujų darbuotojų pritraukimą, bet ir į jų išlaikymą, kad paslaugų kokybė bei gyventojų saugumo užtikrinimas būtų ilgalaikiai.

    Pasak savivaldybės, pareigūnės sprendimas tęsti tarnybą Kelmės rajone vertinamas kaip svarbus indėlis į vietos bendruomenės saugumą. Tikimasi, kad trišalės sutartys ir toliau padės stiprinti policijos gretas regione bei mažinti pareigūnų trūkumo riziką.

  • Kretingos miesto šventėje vėl startuoja Muzikinis autobusas: maršrutas Ž2 ir tikslus grafikas

    Kretingos miesto ir šv. Antano atlaidų šventės programą jau trečius metus papildo iniciatyva Muzikinis autobusas. Organizatoriai skelbia, kad muzikinė kelionė miesto autobusu vyks birželio 13 dieną maršrutu Ž2.

    Šios idėjos esmė paprasta: įprastas reisas trumpam virsta nedidele koncertų erdve, kurioje skamba gyvai atliekamos dainos. Keleiviai kviečiami ne tik klausytis, bet ir prisijungti dainuojant kartu.

    Organizatorių teigimu, išvykimas numatytas 14.09 valandą iš autobusų stotelės Rotušės aikštė, „Senukų“ pusėje. Sugrįžimas planuojamas 14.46 valandą į Rotušės aikštės stotelę kitoje gatvės pusėje.

    Muzikinis autobusas per kelerius metus tapo viena iš šventės detalių, kuri suburia skirtingo amžiaus dainą mėgstančius žmones. Tokios iniciatyvos vis dažniau pasirenkamos miestų renginiuose, nes leidžia įtraukti dalyvius be papildomos scenos ar bilietų.

    Norintys prisidėti prie šventinės nuotaikos kviečiami atsinešti pripūstą balionėlį, kad kelionė būtų ne tik skambi, bet ir spalvinga. Organizatoriai ragina atvykti šiek tiek anksčiau, kad netrūktų laiko patogiai įlipti ir pasiruošti kelionei.